Byla 3K-3-344/2012
Dėl žalos atlyginimo ir nuosavybės teisės gynimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas) ir Antano Simniškio (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų I. G., N. G., K. G. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovams I. G., N. G., K. G., trečiasis asmuo P. L., dėl žalos atlyginimo ir nuosavybės teisės gynimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje nagrinėjama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisės gynimą nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų įvertinimą, aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovė prašė teismą įpareigoti atsakovus savo lėšomis nugriauti nuo jai priklausančios patalpos stogo pastatytą medinį karkasą–stoginę; nuardyti nuo patalpos stogo paklotas keramines plyteles, jų vietoje pakloti prilydomą ruberoidą; pakeisti patalpos išorinės sienos ištrupėjusias plytas naujomis; pakeisti patalpos viduje esančias pakabinamas lubas bei perdažyti patalpos vidines sienas. Byloje nustatyta, kad ieškovei ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklauso po 26/100 dalis namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), o atsakovams – tame pačiame name esantis butas, unikalus Nr. ( - ). Ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausančios namo dalys, priešingai nei atsakovams priklausanti dalis, nėra suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas. Ieškovė nurodė, kad ji ir trečiasis asmuo, turėdami reikiamus leidimus, pastatė gyvenamojo namo priestatą – garažą, esantį pusrūsyje, o virš jo – gyvenamąjį kambarį, pažymėtą indeksu 1-17, ir 1994 m. pridavė naudoti. Anot ieškovės, tuo metu antrasis namo aukštas priklausė bendraturtei S. P., o jai ir trečiajam asmeniui visada priklausė namo pirmasis aukštas. Ieškovės teigimu, pastatyto priestato gyvenamosios patalpos, pažymėtos indeksu 1-17, stogas buvo lygus su bendraturtės S. P. balkonu ir ji leido bendraturtei naudotis nurodytos gyvenamosios patalpos stogu kaip atvira terasa. Taip šį stogą naudojo ir S. P. namo dalį nusipirkę V. ir P. K., kurie 2003 m. ją perleido A. ir I. G. Anot ieškovės, atsakovai stogą taip pat naudojo kaip terasą ir, jį veikdami dideliu svoriu bei atlikdami plytelių dangos įrengimą, sugadino stogo hidroizoliacinę dangą, pro ją ėmė tekėti kritulių vanduo, kuris patenka į patalpą, pažymėtą indeksu 1-17, ir ją gadina, ėmė irti ir išorinė namo siena. Ieškovė nurodė, kad ji nesutiko, jog atsakovų stoginė būtų pastatyta ant jos stogo, nuo stoginės bėgantis vanduo patenka ant namo sienos ir šią ardo.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

8Panevėžio apylinkės teismas 2011 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad, reikalaudama atlyginti žalą natūra, t. y. įpareigoti atsakovus ant patalpos stogo pakloti prilydomą ruberoidą, pakeisti šios patalpos išorinės sienos ištrupėjusias plytas naujomis, pakeisti šios patalpos viduje esančias pakabinamas lubas, perdažyti šios patalpos vidines sienas, ieškovė privalo įrodyti jai padarytos žalos faktą ir dydį, atsakovų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp atsakovų veiksmų ir jai atsiradusios žalos (CK 6.246, 6.247 straipsniai). Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad trečiojo asmens užklota hidroizoliacinė danga yra sugadinta ar pažeista, kad ją sugadino atsakovai. Teismas sprendė, kad nurodyti ieškovės, trečiojo asmens teiginiai apie atsakovų neteisėtus veiksmus ir vandens prasiskverbimo į patalpą priežastis gali būti laikomi tik prielaidomis ir negali būti pakankami atsakovų civilinės atsakomybės sąlygoms konstatuoti. Teismas, remdamasis statybinės teismo ekspertizės akte išdėstyta eksperto išvada ir jos išaiškinimais, eksperto duotais teismo posėdyje, nustatė, kad: vanduo į ieškovės patalpą patenka dėl to, jog įrengiant stogą nesilaikyta techninių reikalavimų prijungiant stogo dangą prie vertikalių paviršių ir įrengiant vandens nuvedimą nuo stogo; esant tokiai situacijai vanduo į ieškovės patalpą gali skverbtis nepriklausomai nuo to, ar stogas naudojamas kaip terasa ar ne; stogas gali būti eksploatuojamas kaip uždara terasa, tokiu atveju vanduo nebepateks į ieškovės patalpą, šios sieną. Teismas konstatavo, kad nurodytomis eksperto išvadomis paneigtos ieškovės ir trečiojo asmens prielaidos apie hidroizoliacinės stogo dangos sugadinimą, kaip vandens prasiskverbimo į patalpą ir jos sieną priežastį. Teismas nustatė, kad patalpos, pažymėtos indeksu 1-17, stogą įrengė trečiasis asmuo ir būtent jis, įrengdamas stogą, nesilaikė eksperto išvadose nurodytų privalomų techninių reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad reikšdama reikalavimą ginti nuosavybės teisę (actio negatoria), t. y. įpareigoti atsakovus nugriauti nuo jai priklausančios patalpos stogo atsakovų pastatytą stoginę, nuardyti nuo šio stogo atsakovų paklotas keramines plyteles, ieškovė privalo įrodyti kad yra atitinkamo daikto (statinio) savininkė ar teisėta valdytoja, jos nuosavybės teisė į šį daiktą pažeidžiama, t. y. nuosavybės teisę įgyvendinti jai kliudoma, tai daro atsakovai. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jos nuosavybės teisė į patalpą, pažymėtą indeksu 1-17, pažeidžiama, t. y. nuosavybės teisę įgyvendinti jai kliudoma, ir kad šią teisę pažeidžia atsakovai. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, jos atstovai negalėjo nurodyti, kaip ieškovės nuosavybės teisę pažeidžia atsakovų ant stogo išklotos plytelės bei dėl kokios priežasties atsakovai privalo jas nuardyti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad stoginės egzistavimas nėra vandens prasiskverbimo į ieškovės patalpą ir šios sieną priežastis, taip pat į eksperto teiginį, jog racionaliausias problemos dėl vandens prasiskverbimo sprendimo būdas yra uždaros terasos įrengimas. Teismas konstatavo, kad ieškovei neįrodžius, jog jos nuosavybės teisę pažeidžia atsakovai, nėra visų įstatyme nustatytų sąlygų (CK 4.98 straipsnis) jos negatoriniam reikalavimui tenkinti.

9Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą panaikino, priėmė naują sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovus iki 2012 m. balandžio 1 d. nugriauti nuo ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausančios patalpos, pažymėtos indeksu 1-17, esančios ( - ), stogo pastatytą medinį karkasą – stoginę, nuardyti nuo patalpos stogo paklotas keramines plyteles iki atsakovams priklausančio balkono kraštinės ir pakloti prilydomą ruberoidą; nurodė, kad, atsakovams nustatytu terminu neįvykdžius sprendimo, jį turi teisę įvykdyti ieškovė, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovų; kitą ieškinio dalį atmetė. Kolegija nustatė, kad ginčo patalpa – garažas, įrengtas kaip gyvenamoji patalpa, nuosavybės teise priklauso ieškovei ir trečiajam asmeniui, patalpos-garažo stogu naudojasi atsakovai. Jie įrengė stoginę, garažo stogą išklojo plytelėmis, padarė turėklus. Kolegija konstatavo, kad ieškovė, reikšdama negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu, įrodė, jog ji yra patalpos savininkė ir jog atsakovai pažeidė jos, kaip savininkės, teises naudodamiesi jai ir trečiajam asmeniui priklausančios patalpos stogu bei įrengdami stoginę ir grindis, todėl ieškovė turi teisę reikalauti ginti pažeistas nuosavybės teises. Kolegija nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančios patalpos stogu atsakovai naudojasi kaip terasa, ieškovė ir trečiasis asmuo, į jų gyvenamąją patalpą pradėjus tekėti vandeniui, nesutinka atsakovams leisti naudotis ginčo stogu. Pažymėjusi, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovai patalpos stogą keraminėmis plytelėmis išklojo ir stoginę pastatė gavę savininkų sutikimą, kolegija, vadovaudamasi CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4.37 straipsniu, 4.39 straipsnio 1 dalimi, 4.98 straipsniu, sprendė, kad atsakovai, savininkams reikalaujant, privalo pašalinti atliktų veiksmų padarinius – nuardyti nuo stogo paklotas keramines plyteles, nugriauti stoginę bei ant patalpos stogo pakloti prilydomą ruberoidą. Atkreipusi dėmesį į tai, kad ieškovė ir trečiasis asmuo neprieštarauja, jog atsakovai naudotųsi stogu, kolegija padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovės reikalavimai pažeidžia atsakovų teisės ar yra neprotingi. Kolegija, pasisakydama dėl pareikšto reikalavimo atlyginti žalą natūra, nurodė, kad byloje nustatyta, jog patalpos stogą įrengė trečiasis asmuo ir šie darbai buvo atlikti iki atsakovams įsigyjant butą ginčo name. Kolegija rėmėsi eksperto išvadomis, kad vanduo į ieškovės patalpą patenka dėl to, jog įrengiant stogą nesilaikyta techninių reikalavimų prijungiant stogo dangą prie vertikalių paviršių bei įrengiant vandens nuvedimą, ir sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog vanduo į patalpų sienas bei vidų patenka dėl hidroizoliacinės stogo dangos sugadinimo. Kolegijos vertinimu, nesant neginčijamų įrodymų, kad vykdydami darbus atsakovai pažeidė stogo dangos sandarumą, nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovė ir trečiasis asmuo patyrė žalą dėl bendraturčių neteisėtų veiksmų. Kolegija konstatavo, kad dėl ieškovės ir trečiojo asmens patirtų nuostolių atsakovų kaltės nėra, todėl tenkinti reikalavimą pakeisti patalpos sienos ištrupėjusias plytas, pakabinamas lubas bei perdažyti patalpos sienas, nėra pagrindo.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir palikti nepakeistą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Dėl CK 4.98 straipsnio neteisingo taikymo. Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas, taikydamas CK 4.98 straipsnį, neidentifikavo ginčo objekto, nenustatė ginčo objekto savininko, vieno savininko nuosavybės teises gynė kito savininko teisių suvaržymu. Teismas įpareigojo atsakovus atlikti tam tikrus veiksmus atviroje terasoje, kurios nuosavybės teisės klausimas nespręstas, neįsitikino ieškovės teisių pažeidimu, nepagrįstai ir neproporcingai gynė ieškovės teises CK 4.98 straipsnio pagrindu. Ginčo objektas yra gyvenamojo namo antro aukšto atvira terasa, esanti virš ieškovės ir trečiojo asmens pirmo aukšto gyvenamosios patalpos 1–17. Teismas turėjo nustatyti, kokiu pagrindu ieškovė įgijo nuosavybės teises į šią terasą, tačiau to nepadarė. Ieškovei ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklauso 52/100 dalys gyvenamojo namo, atsakovams – 48/100 dalys: gyvenamojo namo antro aukšto patalpos su atvira terasa ir bendrojo naudojimo patalpos žemutiniame aukšte. Konstatuodamas, kad ieškovė yra gyvenamosios patalpos, pažymėtos indeksu 1-17, savininkė, teismas CK 4.98 straipsnio pagrindu gynė ieškovės teises, nesusijusias su šio nuosavybės objekto pažeidimais. Įpareigojimas nuardyti stoginę, nuimti keramines plyteles, pakloti prilydomą ruberoidą, susijęs su savarankiško objekto – atviros terasos pakitimais bei nuosavybės teisės įgyvendinimu į šį objektą. Ieškovei ir trečiajam asmeniui 1989 m. rugsėjo 9 d. buvo išduotas leidimas Nr. 197 statyti mūrinį garažą pagal suderintą projektą, o 1992 m. gruodžio 12 d. išduotas leidimas Nr. 403 įrengti gyvenamąjį kambarį. 1994 m. lapkričio 3 d. pastatų priėmimo naudoti aktu buvo priimtas naudoti garažas, kurio stogas šlaitinis, stogo danga – šiferis. Teismo ekspertizės akte konstatuota, kad priduoto pastato stogas šlaitinis. Gyvenamojo namo bendraturtei S. P. 1994 m. rugpjūčio 5 d. buvo išduotas statybos leidimas įrengti ir perplanuoti patalpas antrame aukšte pagal 1992 m. rugpjūčio 5 d. suderintą projektą, kuriame numatyta įrengti atvirą terasą. Nuosavybės teisės į atvirą terasą neįregistruotos nė vienam iš bendraturčių, tačiau, S. P. įrengus atvirą terasą, nuosavybės teisės perėmėjas pirkimo–pardavimo sandoriu P. K., o jo nuosavybės teisų perėmėjai – I. ir A. G. – naudojosi, valdė atvirą terasą. Pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 152 punktą, atvirų verandų, terasų, lodžių, balkonų plotai neskaičiuojami, nenumeruojami, neįtraukiami į kadastrinius matavimus. Atvira terasa yra nuosavybės teisės objektas, pagal konstrukcines savybes netapati stogui. Apeliacinės instancijos teismo sprendimu nurodyti įpareigojimai atsakovams nesusiję su ieškovės nuosavybės teisės į patalpą, pažymėtą indeksu 1-17, gynimu. Taikant CK 4.98 straipsnį, savininko teisių pažeidimas turi būti objektyvus. Byloje nustatyta, kad patalpos savininkai neprieštarauja, jog atsakovai naudotųsi „stogu“. Atsakovų įrengta stoginė, keraminių plytelių grindų danga terasoje nesusiję su patalpos savininkės teisių pažeidimu, neturi įtakos patalpos savininkės nuosavybės teisių turiniui. Teismas konstatavo, kad nėra neginčijamų įrodymų, jog vykdydami darbus atsakovai pažeidė stogo dangos sandarumą, taigi teismas jau pasisakė, kad atsakovai ieškovės teisių nepažeidė. Teismas neteisingai taikė CK 4.98 straipsnį, nesant savininko teisių pažeidimo.

132. Dėl CPK 176, 177, 185 straipsnių neteisingo taikymo. Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 176, 177, 185 straipsnius, neteisingai nustatė ir įvertino, jog atsakovai pažeidė ieškovės nuosavybės teises į gyvenamąją patalpą. Apeliacinės instancijos teismas nevertino nuosavybės teisės, statybą leidžiančių ir įsiteisinančių dokumentų, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad virš ieškovės gyvenamosios patalpos yra stogas, kuris priklauso ieškovei ir trečiajam asmeniui. Kasatorių teigimu, gyvenamojo namo bendraturtei S. P. 1994 m. rugpjūčio 5 d. buvo išduotas statybos leidimas įrengti ir perplanuoti patalpas antrame aukšte pagal 1992 m. rugpjūčio 5 d. suderintą projektą, kuriame numatyta įrengti atvirą terasą. 1994 m. lapkričio 3 d. statinio priėmimo naudoti aktu S. P. atlikta rekonstrukcija priimta naudoti. Ieškovams atlikus gyvenamosios patalpos statybos darbus, o S. P. – atviros terasos įrengimo darbus, juos tinkamai įteisinus, buvo įrengta ir naudojama atvira terasa, į kurią patenkama iš antrojo aukšto gyvenamojo kambario, pažymėto indeksu 1-18, priklausančio atsakovams. Dokumentų neištyrimas, jų tinkamas neįvertinimas sudarė prielaidas neteisingam CK 4.98 straipsnio taikymui ir neteisingo sprendimo priėmimui. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė 2010 m. gruodžio 29 d. statybinės teismo ekspertizės akto išvadomis. Ieškovė nurodė, kad jos nuosavybės teisės pažeidimo pagrindas – vandens pratekėjimas į patalpą 1-17. Statybinės teismo ekspertizės akto išvadose konstatuota, kad vandens prasiskverbimo pro stogo konstrukcijas priežastis yra techninių reikalavimų nesilaikymas prijungiant stogo dangą prie vertikalių paviršių ir įrengiant vandens nuvedimą nuo stogo. Neįvertintos ir ekspertizės akto išvados, kad keraminių plytelių danga įrengta ne ant buvusio šlaitinio stogo konstrukcijos, o sulig antrojo aukšto balkono lygiu, todėl plytelių danga buvusiai patalpos stogo dangai tiesioginės įtakos neturi. Ekspertizės akte, žodiniuose eksperto paaiškinimuose konstatuota, kad ruberoido dangos paklojimas atviroje terasoje vandens patekimo į ieškovės patalpą problemos neišspręs, o atvira terasa yra tinkama, pritaikyta eksploatuoti, jos naudojimas vandens patekimui į ieškovės patalpą reikšmės neturi.

143. Dėl CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punkto neteisingo taikymo. Kasatoriai nurodo, kad nors teismo sprendime konstatuota, jog teismas ieškovės nuosavybės teises gina atkurdamas iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, tačiau teismas nenustatė, kokia padėtis buvo iki konstatuoto teisių pažeidimo. Statybinės teismo ekspertizės akte nurodyta, kad ruberoido dangos išklojimas atviroje terasoje ieškovės teisių pažeidimo nepašalins, be to, ruberoido dangos paklojimas atviroje terasoje negalimas, nes ši danga kenksminga sveikatai, iš atsakovų gyvenamosios patalpos tiesiai patenkama į terasą, terasoje išklotos ruberoido dangos naudojimas prieštarauja Statybos techniniam reglamentui. Teismo sprendimas neįgyvendinamas, nes atsakovai įpareigoti pakloti ruberoido dangą iki buvusio balkono ribos, o tokio objekto kaip balkonas gyvenamajame name nėra nuo to momento, kai S. P. atliko rekonstrukciją ir pridavė naudoti atvirą terasą. Nuosavybės teisių gynimas CK 4.98 straipsnio pagrindu turi būti objektyviai įgyvendinamas ir nepažeisti kito savininko nuosavybės teisių turinio. Apeliacinės instancijos teismas neproporcingai gynė ieškovės teises, netinkamai taikė CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Stoginė ieškovės ir trečiojo asmens nuosavybės teisių nepažeidžia, nes įrengta atviroje terasoje, kuri nesusijusi su ieškovės ir trečiojo asmens gyvenamąja patalpa. Nuėmus stoginę, keramines plyteles, bus pažeista terasos grindų konstrukcija. Pagal eksperto paaiškinimą ruberoido danga negali būti klojama tokiu būdu, koks nurodytas skundžiamame teismo sprendime.

15Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime teigiama, kad atsakovai, išklodami garažo stogą keraminėmis plytelėmis, sugadino dangą ir todėl į patalpą ir sienas skverbiasi vanduo, gadindamas ieškovei priklausantį turtą. Ieškovės teigimu, ji pasirinko savo teisių gynimo būdą, pareiškė negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu. Pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas atitinka CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Anot ieškovės, ji įrodė, kad ji yra patalpos savininkė ir kad atsakovai pažeidė jos, kaip savininkės, teises naudodamiesi jai ir trečiajam asmeniui priklausančios patalpos stogu, įrengdami stoginę ir grindis. Atsakovai patalpos stogą išklojo keraminėmis plytelėmis ir pastatė medinę stoginę negavę ieškovės sutikimo. Ieškovė teigia nesutinkanti su 2010 m. gruodžio 29 d. statybinės teismo ekspertizės akto išvadomis, nurodo, kad jos (išvados) teismui neprivalomos.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Dėl CK 4.98 straipsnio ir CPK 176, 177, 185 straipsnių taikymo šioje byloje

19Šioje byloje ieškovės pareikšti reikalavimai įpareigoti atsakovus nugriauti nuo jai priklausančios patalpos stogo atsakovų pastatytą stoginę, nuardyti nuo šio stogo atsakovų paklotas keramines plyteles kvalifikuotini kaip daiktinės teisės reglamentuojami reikalavimai ginti nuosavybės teisę (CK 4.98 straipsnis), o pareikšti reikalavimai įpareigoti atsakovus ant patalpos stogo pakloti prilydomą ruberoidą, pakeisti šios patalpos išorinės sienos ištrupėjusias plytas naujomis, pakeisti šios patalpos viduje esančias pakabinamas lubas, perdažyti šios patalpos vidines sienas kvalifikuotini kaip prievolinės teisės reglamentuojami reikalavimai atlyginti žalą natūra (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.281 straipsnio 1 dalis). Pareikšti reikalavimai tarpusavyje susiję. Kasatoriai, skųsdami apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė CK 4.98 straipsnį, 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktą, CPK 176, 177, 185 straipsnius.

20CK 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas svininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. R. K., bylos Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. M. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. L. v. AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ir kt., bylos Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-189/2011; kt.). Faktinės bylos aplinkybės pripažįstamos nustatytomis, kai yra pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros su ginčo dalyku susijusios aplinkybės egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti materialiosios teisės normas ir teisingai išspręsti ginčą, nes teisės normos taikomos vadovaujantis jose įtvirtintomis jų taikymo sąlygomis ir atsižvelgus į konkrečioje byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo, įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklių aiškinimo ir taikymo klausimais yra išplėtota ir gausi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Lietuva Statoil“ v. UAB „DL logistika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-64/2012; kt.).

21Savininku tampama įgijus nuosavybės teisę. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai reglamentuojami CK 4.47 straipsnyje, kuriame pateikiamas nebaigtinis jų sąrašas. Turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Asmuo, įrodinėdamas aplinkybę, kad jis yra turto savininkas, įrodinėja savo nuosavybės teisės į tą turtą atsiradimo pagrindą. Turtą, į kurį asmuo įgijo nuosavybės teisę, šios teisės turinį galima nustatyti pagal nuosavybės teisės įgijimo pagrindą.

22Šios bylos kontekste pažymėtina, kad pastatas – stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, pramonės, komercijos, kultūros, transporto ir kt. veiklai (aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310 patvirtinto Organizacinį tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ 7 punktas). Pastatą gali sudaryti: antžeminiai aukštai, pusrūsis (cokolinis aukštas), rūsys, pastogės patalpos (mansarda, mezoninas), atriumas, antresolė, galerija, priestatas, antstatas, uždara veranda, atvira veranda, terasa, erkeris, lodža, balkonas, tambūras, portikas (aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 6.1 punktas). Terasa – atvira paaukštinta (kai kada dengta) aikštelė prie pastato; atvira veranda – priestatas su stogu arba erdvė pastato tūryje, iš dviejų ar trijų pusių neatitverta nuo lauko, apdailinta pagal atviroms patalpoms nustatytus reikalavimus (nurodyto STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ 7 punktas). Pastato stogas gali būti šlaitinis, taip pat gali būti plokščias, pastarasis stogas gali būti eksploatuojamas ir gali būti neeksploatuojamas (aplinkos ministro 2001 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 21 patvirtintas Techninių reikalavimų statybos reglamentas STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“, 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-571 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“).

23Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktinius bylos duomenis ir apskųsto apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinį, sprendžia, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas tinkamai neidentifikavo ginčo objekto, dėl kurio pareikšti daiktinės teisės reglamentuojami reikalavimai ginti nuosavybės teisę, buvimo vietos, funkcinės paskirties, konstrukcijos ir pan. Apeliacinės instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, kad ginčo patalpa yra garažas, įrengtas kaip gyvenamoji patalpa, patalpos-garažo stogu naudojasi atsakovai, garažo stogą išklojo plytelėmis, įrengė turėklus, neatitinka faktinių bylos duomenų ir yra nustatytos netinkamai pritaikius proceso teisės normas (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Iš bylos duomenų matyti, kad: ginčo dėl nuosavybės teisės gynimo objektas yra virš gyvenamosios patalpos, pažymėtos indeksu 1-17; pastaroji patalpa yra virš garažo; trečiasis asmuo ir ieškovės atstovas P. L. teismo posėdyje paaiškino (T. 2, b. l. 10), kad virš šlaitinio gyvenamosios patalpos stogo (ant jo, šlaitinio stogo danga buvo laikina) terasą (horizontalų stogą) jis su ieškove įrengė ir parapetą sumūrijo 1994 metais, visa tai buvo priimta naudoti komisijos 1994 m. lapkričio 3 d. priėmimo naudoti aktu. Apeliacinės instancijos teismas, ginčo objektą įvardydamas „stogu“, netyrė ir nevertino jo funkcinės paskirties, konstrukcijos ir pan. Liko netirta ir nenustatyta bylai išspręsti reikšminga faktinė aplinkybė, kokioms funkcijoms (stogo, terasos, kt.) atlikti jis buvo sukurtas. Šiuo aspektu, be pirmiau pateiktų trečiojo asmens ir ieškovės atstovo P. L. paaiškinimų apie tai, kad jis su ieškove virš šlaitinio gyvenamosios patalpos stogo (ant jo, šlaitinio stogo danga buvo laikina) įrengė terasą (horizontalų stogą) ir sumūrijo parapetą, yra reikšmingi ir jo (P. L.) paaiškinimai apie tai, jog: įrenginėdamas stogą jis stengėsi laikytis techninių reikalavimų, kad juo galima būtų naudotis kaip terasa (T. 2, b. l. 21); jie su ieškove ginčo objekte („ant stogo“) buvo pakloję plyteles (T. 2, b. l. 12). Šie paaiškinimai iš esmės atitinka liudytojos V. K. parodymus (T. 2, b. l. 11). Taip pat reikšminga, kad komisijos 1994 m. lapkričio 3 d. priėmimo naudoti akte, kuriuo priimti naudoti ieškovės ir trečiojo asmens pastatyti garažas bei gyvenamasis kambarys (anot trečiojo asmens ir ieškovės atstovo P. L., kuriuo buvo priimtas naudoti ir ginčo objektas), aprašant statinio konstrukcijų charakteristikas nurodyta, jog stogas yra šiferio (T. 1, b. l. 17); statybinės teismo ekspertizė akto tiriamojoje dalyje, įvertinus fotofiksacijų, statinio apžiūros ir atliktų tyrinėjimų duomenis, konstatuota, kad priestato pripažinimo tinkamu naudoti akto surašymo metu (1994 m. lapkričio 3 d.) priestato stogas buvo šlaitinis, su laisvu vandens nuvedimu per pietinės išorinės sienos karnizą, įrengtą iš cinkuotos skardos (T. 1, b. l. 155), šią aplinkybę ekspertas nurodė ir teismo paosėdyje (T. 2, b. l. 21). Neišanalizuotos ir neįvertinos eksperto sudaryta schema, taip pat trečiojo asmens ir ieškovės atstovo P. L. sudaryta schema, kuriose yra duomenų tiek apie šlaitinį stogą, tiek ir apie ginčo objeką (T. 1, b. l. 163; T. 2, b. l. 19). Konstatavus, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neidentifikavo ginčo objekto, dėl kurio pareikšti daiktinės teisės reglamentuojami reikalavimai ginti nuosavybės teisę, konstatuotina ir tai, jog negalima sutikti su apeliacinės instacijos teismo išvadomis dėl ginčo objekto savininkų (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Juolab kad apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su prie šios bylos pridėtos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 35/64163 kopijos medžiagoje esančiu komisijos 1994 m. lapkričio 3 d. prėmimo naudoti aktu, kuriuo buvo priimtas naudoti tuometės ginčo gyvenamojo namo bendraturtės S. P. atliktas patalpų įrengimas ir perplanavimas. Apeliacinės instancijos teismui tinkamai nenustačius faktinių šios bylos aplinkybių, jau vien dėl to negalima pripažinti, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė CK 4.98 straipsnį, 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Materialiosios teisės normų taikymas tinkamai nenustačius teisiškai reikšmingų faktinių bylos aplinkybių vertintinas kaip jų netinkamas taikymas.

24Konstatuotas netinkamas teisės normų taikymas yra pagrindas naikinti apsųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Jį panaikinus, byla perduotina iš naujo nagrinėti aapeliacine tvarka tam pačiam apeliacinės instancijos teismui.

25Iš naujo nagrinėjant bylą būtina tirti, nustatyti ir vertinti reikšmingas jai išspręsti faktines aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje, be kita ko, buvo kilęs ginčas dėl teisės į terasą, užfiksuotą projektiniuose ir kadastriniuose duomenyse, konstatavo, jog teisė naudotis terasa ar balkonu gali būti apginta, jeigu bendrame turte yra įrengtos tam tinkamos aikštelės; naudotis atitinkamo statinio stogu kaip balkonu ar terasa galima tik tuo atveju, jeigu stogo konstrukcijos, danga ir apsauginiai aptvarai atitinka balkono ir terasos įrenginiams keliamas technines sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. Š., bylos

26Nr. 3K-3-494/2003).

27Dėl bylinėjimosi išlaidų

28Kasaciniame teisme patirta 53,53 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas po bylos išnagrinėjimo iš naujo.

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

30Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

31Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje nagrinėjama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ieškovė prašė teismą įpareigoti atsakovus savo lėšomis nugriauti nuo... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 8. Panevėžio apylinkės teismas 2011 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 9. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo... 12. 1. Dėl CK 4.98 straipsnio neteisingo taikymo. Kasatorių teigimu, apeliacinės... 13. 2. Dėl CPK 176, 177, 185 straipsnių neteisingo taikymo. Kasatoriai nurodo,... 14. 3. Dėl CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punkto neteisingo taikymo. Kasatoriai... 15. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo Panevėžio apygardos teismo... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 18. Dėl CK 4.98 straipsnio ir CPK 176, 177, 185 straipsnių taikymo šioje byloje... 19. Šioje byloje ieškovės pareikšti reikalavimai įpareigoti atsakovus... 20. CK 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas svininko teisių gynimo būdas –... 21. Savininku tampama įgijus nuosavybės teisę. Nuosavybės teisės įgijimo... 22. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad pastatas – stogu apdengtas statinys,... 23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktinius bylos duomenis ir apskųsto... 24. Konstatuotas netinkamas teisės normų taikymas yra pagrindas naikinti... 25. Iš naujo nagrinėjant bylą būtina tirti, nustatyti ir vertinti reikšmingas... 26. Nr. 3K-3-494/2003).... 27. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 28. Kasaciniame teisme patirta 53,53 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 31. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...