Byla 2A-1048-302/2012

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

2Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,

3kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB LESTO apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui AB LESTO dėl valdymo pažeidimų pašalinimo, ir atsakovo AB „LESTO“ priešieškinį ieškovei dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys UAB „Elektrotechnologijos“, Trakų rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Traksalis“, UAB „Kiprėgėlis“, UAB „Vikauma“.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5ieškovė J. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą AB LESTO savo darbu ir lėšomis pašalinti iš jai priklausančio žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus, kadastrinis Nr., vieta ( - ), ( - ) įkastus įrenginius bei sutvarkyti žemės sklypą tokios būklės, kokioje pastarasis buvo iki teisės pažeidimo dienos.

6Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybes teise nuo 2008-07-21 pagal dovanojimo sutartį priklauso 1,40 ha žemės sklypas, unikalus, kadastrinis Nr., vieta ( - ). Šis žemės sklypas nuo 2005-09-01 iki 2008-07-21 nuosavybės teise priklausė jos motinai – V. S.. 2009 m. kovo mėnesį be jos sutikimo žemės sklype buvo vykdomi statybos darbai, kuriuos vykdė rangovas yra UAB „Elektrotechnologijos“, susiję su elektros įrenginių prijungimu prie skirstomųjų tinklų. Per šį žemės sklypą, pažeidus viršutinį žemės sluoksnį, buvo pratęstas elektros kabelis ir tokiais veiksmais buvo pažeistos jos, kaip žemės sklypo savininkės, teisės nevaržomai naudotis, valdyti bei disponuoti jai priklausančiu žemės sklypu. Ji niekam nesuteikė leidimo naudotis jai priklausančiu žemės sklypu, taip pat jame vykdyti elektros įrenginių teisimo bei prijungimo darbus. Atsakovas į ieškovės 2009-06-17 pretenziją dėl pareigos savo sąskaita pašalinti žemės savininko valdymo teisių pažeidimą, iškasant iš sklypo teritorijos įkastus elektros įrenginius, 2009-07-20 atsakyme neigė savo kaltę bei bandė perkelti atsakomybę UAB „Elektrotechnologijos“, nurodė, kad 2007-12-18 buvo gautas sutikimas Nr.150 iš žemės savininko, t.y. iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus, o ieškovė nėra šio žemės sklypo savininkė. 2009-05-18 Trakų rajono žemėtvarkos skyrius raštu Nr. LS-69-(1.19) informavo, kad 2007-12-18 AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (šiuo metu AB „LESTO“) buvo išduotas sutikimas Nr. 150 projektuoti ir tiesti inžinierinius tinklus valstybinėje žemėje, tačiau šis sutikimas negalioja jos žemės sklypo atžvilgiu, nes bet kokie inžinierinių tinklų darbai privačioje žemėje turėjo būti derinami su savininkais. 2009-04-17 kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Trakų r. policijos komisariatą dėl žemės sklype padaryto pažeidimo ir 2009-06-02 Vilniaus apskrities viršininko administracija priėmė nutarimą, kuriuo nutarė nubausti atsakingus darbuotojus, kurie vykdė elektros kabelio tiesimo darbus. Kadangi ieškovės teisės numatytos CK 4.37, 4.40 str. yra iki šiol pažeistos, todėl yra pagrindas reikalauti atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį.

7Atsakovas AB LESTO su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2007 m., 2008 m. į jį kreipėsi asmenys (toliau tekste vadinami vartotojais) dėl jiems nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose Būdos k., Trakų r. sav., esančių elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų. Šiems asmenims buvo išduotos dalinai analogiškos techninės sąlygos, pagal kurias jie turėjo parengti ir pateikti atsakovui objektų prijungimo prie skirstomųjų tinklų techninį projektą. Projekto rengimui jie pasirinko projektavimo įmonę UAB „Vikauma“, kuri, veikdama teisės aktų nustatyta tvarka parengė jų elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų techninį projektą. Pagal šį projektą elektros kabelio trasa buvo numatyta valstybinėje žemėje, esančioje, tame tarpe tarp ginčo žemės sklypo, kuris tuo metu priklausė V. S., ir I. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Projektuojamojo elektros kabelio linijos apsaugos zonos kraštinė turėjo sutapti su tuo metu dar V. S. priklaususio žemės sklypo linija. UAB „Vikauma“ parengtas projektas buvo suderintas su atitinkamomis institucijomis, įmonėmis, taip pat fiziniais asmenimis, per kurių žemės sklypus pagal projektą buvo numatyta tiesti elektros kabelį, taip pat 2007-12-18 buvo gautas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus sutikimas Nr. 150 dėl inžinerinių tinklų statybos valstybinėje žemėje. Tuo metu, kai jau buvo parengtas projektas ir 2008-03-31 gautas statybos leidimas, ankstesnė žemės sklypo savininkė V. S. pradėjo vykdyti žemės sklypo kadastrinių matavimų darbus. Patikslintos žemės sklypo ribos kadastro žemėlapiuose pažymėtos 2008-05-12, o pats sklypas nuo 2008-08-01 nuosavybes teise priklausantis ieškovei, suformuotas pagal atliktus tikslius kadastrinius matavimus. Pagal patikslintus matavimus pasikeitė sklypo koordinatės, sklypas buvo suformuotas taip, jog pasislinko aukštyn ir elektros kabelio tiesimo trajektorija pagal parengtą projektą, turėjusi būti valstybinėje žemėje, atsidūrė ieškovei priklausančiame žemės sklype, dėl to atsakovas laiko ieškovę ir /ar žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikusi UAB „Traksalis“ buvus nepakankamai rūpestingais ir atidžiais. Ieškovė neįrodė, jog atsakovas pažeidė žemės sklypo valdymo, naudojimo ir disponavimo teises. Pats požeminio kabelio buvimas ieškovės žemės sklype nėra ir negali būti vertinamas kaip jos žemės sklypo nuosavybės teisės pažeidimas, ši aplinkybė neužkerta kelio jai eksploatuoti žemės sklypo pagal paskirtį (žemės ūkio paskirtis), o įrodymų, pagrindžiančių ieškovės žemės sklypo valdymo, naudojimosi bei disponavimo pažeidimus, byloje nėra. Be to, įvertinant tai, jog požeminis kabelis yra pačiame žemės sklypo pakraštyje, šalia augančio miško, jo buvimas ieškovės žemės sklype neužkerta kelio juo naudotis, nesukelia jokių papildomų trukdžių ir ar kitaip neapsunkina žemės sklypo valdymo ir naudojimosi bei disponavimo.

8Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti ieškovei nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus, kadastrinis Nr., vieta ( - ), pagal UAB „Vikauma“ parengtą Gyvenamųjų namų Trakų raj., Trakų sen., Užugirio k., prijungimo prie elektros tinklų techninį projektą Nr. VKM-2007-165-TP-IT-1, nutiestos 0,4 kV požeminės kabelių linijos apsaugos zonų ribose, priešieškinyje nurodytuose koordinačių sistemos taškuose Nr. 1, Nr. 2, Nr., Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10, Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13, Nr. 14, Nr. 15, Nr. 16, Nr. 17, Nr. 18, Nr. 19, Nr. 20, Nr. 21 neterminuotą servitutą, suteikiantį teisę aptarnauti, eksploatuoti, remontuoti, modernizuoti bei naudoti 0,4 kV požeminę kabelių liniją.

9Nurodė, jog atsakovės žemės sklypui turi būti nustatytas servitutas, nes šalys geruoju nesusitaria. Nors elektros tinklų, nutiestų pagal parengtą projektą, savininku yra atsakovas, jie yra reikalingi elektros energijos vartotojams, – be jų jie būtų negalėję tapti elektros energijos vartotojais ir normaliomis sąlygomis eksploatuoti savo žemės sklypų ir būsimų pastatų. Nenustačius servituto ieškovės žemės sklypui nebūtų įmanoma eksploatuoti nutiestų elektros tinklų, kuriais elektros energija tiekiama vartotojams, o šiems priklausančių žemės sklypų nebūtų galima naudoti pagal paskirtį. Normaliomis sąnaudomis nėra galimybės perkelti (iš naujo įrengti) 0,4 kV požeminę kabelių liniją, ir taip realizuoti jam priklausančią nuosavybės teisę. Teismui įpareigojus iškelti kabelio liniją iš žemės sklypo, ieškovės nuosavybės teisių gynimas pažeistų kitų asmenų (elektros energijos vartotojų) teises gauti kokybišką elektros energiją ir jas nepagrįstai ir neproporcingai apribotų.

10Ieškovė su atsakovo priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovo priešieškinio reikalavimo tenkinimas, suponuotų ne tik konstitucinio nuosavybės neliečiamumo principo, bet ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių savininko teises, pažeidimą. Remiantis CK 4.37 str. 1 d., nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra tvarkyti nuosavybės reikalus, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, servituto nustatymas Žemės sklype reikštų šios savininko teisės pažeidimą.

11Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Įpareigojo AB „LESTO“ savo darbu ir lėšomis pašalinti iš J. M. priklausančio žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus, kadastrinis Nr., vieta ( - ), įkastus įrenginius bei sutvarkyti žemės sklypą per 3 (tris) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nustatė, kad AB „LESTO“ per nustatytą terminą neįvykdžius šio teismo sprendimo jam skiriama 5000,00 Lt dydžio bauda. Atsakovo priešieškinį atmetė.

12Teismas, įvertindamas tai, kad tuo pačiu metu, kai buvo rengiamas Gyvenamųjų namų ( - ) ., prijungimo prie elektros tinklų techninis projektas, buvo atliekami ieškovės žemės sklypo kadastriniai matavimai, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės žemės sklypo riba po kadastrinių matavimų pasislinko ir valstybinės žemės sklypo dalis, kurioje yra 0,4 kV požeminė kabelių linija, atsidūrė jos žemės sklype, jog ieškovės žemės sklypas buvo paženklintas pastoviais riboženkliais, kai buvo atliekama žemės sklypo toponuotrauka, bylos nagrinėjimo metu išsiaiškinęs, jog 0,4 kV požeminės kabelių linijos tiesimas yra įmanomas ir kitoje vietoje, ji nebūtinai turi būti tiesiama ieškovės žemės sklype, tik, pasak atsakovo, tai sąlygotų didesnius atsakovo kaštus, konstatavo, jog atsakovas, tiesdamas 0,4kV požeminę kabelių liniją ieškovės žemės sklype neturėdamas jos leidimo ir nesant nustatyto servituto, pažeidė jos kaip žemės sklypo savininkės teises, todėl ieškinį tenkino.

13Dėl servituto nustatymo teismas nurodė, kad patenkinus ieškinį, atsakovo reikalavimas dėl servituto nustatymo netenkintinas, nes nesukels jokių teisinių pasekmių.

14Atsakovas AB „LESTO“ apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos A. T. suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos įrodinėjimo procese ir šie pažeidimai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei neteisėto sprendimo priėmimui.

15Apelianto manymu, atsakovas šioje civilinėje byloje pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog AB LESTO teisėtai įrengė 0,4 kV požeminę kabelių liniją bei tai, jog egzistuoja visos teisinės prielaidos nustatyti servitutą esamos kabelių linijos apsaugos zonų ribose, kuris suteiktų teisę aptarnauti, eksploatuoti, modernizuoti bei naudoti 0,4 kV požeminę kabelių liniją.

16Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinį konstatavęs, kad atsakovas tiesdamas 0,4 kV požeminę kabelių liniją ieškovės žemės sklype neturėdamas jos leidimo ir nesant nustatyto servituto pažeidė jos, kaip žemės sklypo savininkės, teises. Apelianto manymu, ieškovė neįrodė ieškinio pagrindo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog apeliantas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o pats požeminio kabelio buvimo ieškovės buvimas jai priklausančiame žemės sklype nėra ir negali būti vertinamas kaip jos žemės sklypo nuosavybės teisės pažeidimas, užkertantis kelią ieškovei valdyti, naudotis ir disponuoti sklypu. Kabelio buvimas ieškovei priklausančiame žemės sklype neužkerta kelio jai eksploatuoti žemės sklypo pagal paskirtį. Teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino byloje pateiktų įrodymų, patvirtinančių, jog 0,4 kV požeminė kabelių linija suprojektuota ir įrengta teisėtai, t.y. vadovaujantis tuo metu galiojančiais teisės aktais parengus techninį projektą bei gavus statybos leidimą. Ieškovė ir/ar sklypo kadastrinius matavimus atlikęs asmuo (UAB „Traksalis") nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs, nes ieškovei priklausančio žemės sklypo taškų koordinatės buvo taip suprojektuotos, jog pagal projektą valstybiniame žemės sklype suprojektuoto elektros kabelio tiesimo trajektorija ir buvimo vieta, po atliktų kadastrinių matavimų, faktiškai atsidūrė ieškovei priklausančiame žemės sklype.

17Apeliantas savo priešieškinio reikalavimų pagrįstumą įrodė byloje pateiktais įrodymais. Teismas užkirto kelią atsakovui pasinaudoti CPK suteiktomis teisėmis (CPK 42 str.), t.y. 2010-11-24 ir 2011-03-31 teismo posėdžiuose visiškai nemotyvuodamas atsisakė priimti AB LESTO teikiamus įrodymus (b.l. 101-103, 181-186): 2009-04-14 Elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartį Nr.7232666-50140-290329; 2009-04-14 Elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartį Nr.7232678-50140-290329; UAB „Geovisata" kontrolinę geodezinę nuotrauką; 2009-03-09 0,4 kV požeminės kabelių linijos pripažinimo tinkamu naudoti aktą; 2010-12-11 UAB „Geovisata" pranešimą ir ištrauką iš kontrolinės geodezinės nuotraukos; UAB „Vikauma" paaiškinimą dėl projekto Nr.VKM-2007-165-TP parengimo. Minėti įrodymai pagrindžia AB LESTO atsikirtimus į pareikštą ieškinį bei byloje pateikto priešieškinio pagrįstumą ir įrodo, jog UAB „Geovisata" pagal UAB „Elektrotechnologijos" užsakymą 2009 m. vasario mėnesį atliko 10 kV elektros kabelių bei modulinės transformatorinės nužymėjimo darbus Užugirio k., Trakų sen., Trakų r., pagal Projekte pateiktas posūkio taškų koordinates. Nužymėjimo darbai buvo atlikti 1-10 cm tikslumu; jog ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos, užregistruotos viešajame registre 2008-05-12 po atliktų kadastrinių matavimų, pasikeitė, t.y. šie įrodymai patvirtinta, jog palyginus ieškovei priklausančio žemės sklypo buvusias preliminarias bei geodezines sklypo ribas, matyti, kad geodezinės sklypo ribos pasislinko į suprojektuoto kabelio pusę nuo 1,05 m. iki 6,29 m, todėl šiuo metu visa nutiesta 0,4 kv kabelinė linija patenka į ieškovės žemės sklypą. Šiuos įrodymus apeliantas teikia teismui, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir visiškai nemotyvuotai atsisakė priimti.

18Teismas sprendimu nustatydamas atsakovui terminą 0,4 kV požeminei kabelių linijai iškelti - 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o jo neįvykdžius skirdamas 5000 Lt baudą, nesant ieškovo pareikšto tokio reikalavimo ar prašymo, peržengė ieškinio reikalavimų ribas, pažeidė CPK 265 str. 2 d.

19Tenkindamas ieškinį ir atmesdamas priešieškinį teismas turėjo įvertinti, jog atsakovas normaliomis sąlygomis negalės perkelti (iš naujo įrengti) 0,4 kV požeminę kabelių liniją, ir taip realizuoti jam priklausančią nuosavybės teisę, t.y., kaip pažymėta AB Rytų skirstomųjų tinklų 2010-09-23 rašte Nr.30102-1391 (b.1.89), 0,4 kV požeminės kabelių linijos iškėlimas iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo šiuo metu techniškai yra neįmanomas; kabelio linija elektros energija tiekiama vartotojams, todėl ši kabelio linija negali būti atjungta, t.y. ji turi būti perkelta į kitą vietą; kabelio liniją perkelti nėra kur, nes šalia J. M. žemės sklypo ribos, ties kuria nutiesta požeminė kabelio linija, dar nėra įrengtas kelias, o jo vietoje auga miško masyvas; vadovaujantis galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių elektros tinklų įrengimą, nuostatomis, norint perkelti 0,4 kV požeminio kabelio liniją į gretimą sklypą, visų pirma turi būti atlikti miško valymo darbai ir atliktas vertikalusis planiravimas bei įrengtas suprojektuotas kelias; šie darbai nėra padaryti. Tokių veiksmų išlaidos būtų neproporcingai didelės lyginant su neva esančiais ieškovės nuosavybės teisės pažeidimais, todėl pažeistų Civiliniame kodekse įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo principus. Be to, tokių veiksmų atlikimas neįmanomas per pirmosios instancijos teismo nustatytą 3 mėnesių terminą, nes minimalus laikas, reikalingas šiems darbams atlikti yra 9 mėnesiai.

20Tokiu būdu ieškovės nuosavybės teisių gynimas, iškeliant požeminę kabelio liniją iš žemės sklypo, pažeistų kitų asmenų (elektros energijos vartotojų, kuriems šio kabelio pagalba tiekiama elektros energija) teises ir jas nepagrįstai ir neproporcingai apribotų, t.y. nepagrįstai būtų suvaržytos elektros energijos vartotojų teisės gauti kokybišką elektros energiją namų ūkio poreikiams.

21Tuo atveju, jei teismo sprendimas būtų paliktas nepakeistas, apeliantas pažymi, kad nėra aiškus jo įvykdymo būdas, nes teismas nenurodė, kur (į kurį žemės sklypą), jo nuomone, turėtų būti perkelta požeminė kabelių linija ir kaip šiuo atveju turėtų būti sprendžiamas kitų asmenų nuosavybės teisių į žemės sklypą apribojimo klausimas. Be to, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išsprendė klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (gretimų sklypų savininkų), kas prieštarauja LR Civilinio proceso kodekso 266 str. nuostatoms.

22Apelianto nuomone, maksimalų AB LESTO ir J. M. interesų suderinamumą būtų galima pasiekti atmetus ieškinio reikalavimus ir visiškai patenkinus byloje pateikto priešieškinio reikalavimus, nes priešingai, patenkinus ieškinio reikalavimus ir atmetus priešieškinio reikalavimus, būtų nepagrįstai suvaržytos trečiųjų asmenų teisės naudotis elektros energija, užkirstas kelias normaliomis sąlygomis eksploatuoti daiktą (požeminę kabelio liniją).

23Ieškovė J. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

24Nurodo, kad apeliantas pateikia neteisingus duomenis teismui, susijusius su nagrinėjamu ginču. Jis nutyli už požeminio kabelio nutiesimo darbus atsakingo darbuotojo A. A. duotus parodymus, jog per ieškovės žemės sklypą požeminis kabelis buvo nutiestas dėl to, kad toje vietoje, kur turėjo būti tęsiamas kabelis yra pelkėta vietovė, o darbų vykdymas tokioje vietoje kelis kartus padidintų darbų kaštus.

25Apeliantui neįrodžius, kad ieškovės žemės sklypo ribos buvo keičiamos, servitutas negali būti teismo nustatytas, nes iš neteisės negali kilti teisė.

26Apeliacinis skundas atmestinas.

27Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

28Nustatyta, kad ieškovei J. M. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr., vieta ( - )(b.l. 9-10, 11). 2009 m. sausio-kovo mėnesį ieškovei priklausančiame žemės sklype buvo vykdomi 0,4 kV požeminės elektros kabelių linijos klojimo darbai, kuriuos vykdė rangovas UAB „Elektrotechnologijos“ pagal rangos sutartį sudarytą su atsakovu AB „LESTO“ (t 1, b.l. 13-14, 15-16). UAB „Vikauma“ parengė Gyvenamųjų namų ( - ) , prijungimo prie elektros tinklų techninį projektą (b.l. 41), pagal kurį UAB „Elektrotechnologijos“ ir vykdė kabelio klojimo darbus. Trakų rajono savivaldybės nuolatinė komisija 2008-03-18 protokolu Nr. AS5-112 pritarė šiam projektui (b.l. 42-44). Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrius išdavė 2008-03-31 statybos leidimą Nr. AS1-127 (b.l. 45-46).

29Dėl nuosavybės teisių pažeidimo

30Pirmos instancijos teismui pripažinus, jog ieškovei priklausančiame žemės sklype žemės kasimo ir požeminės elektros kabelių linijos klojimo darbai buvo vykdomi be ieškovės sutikimo, tokiu būdu pažeidžiant jos kaip žemės savininkės teises, apeliantas AB „LESTO“ siekia, kad jo užsakymu atlikti minėti kabelių tiesimo darbai būtų pripažinti teisėtais, t.y. konstatuojant, kad tik po 2008 m. ieškovės atliktų žemės sklypo tikslių matavimų šio sklypo riba pasislinko ir pakloti kabeliai atsidūrė jos žemėje, taip pat siekia požeminėms elektros kabelių linijoms nustatyti neatlygintinį servitutą. Tačiau, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti nėra pagrindo.

31Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovas per rangovą vykdydamas žemės kasimo darbus ir požeminės elektros kabelių linijos klojimo darbus ieškovei priklausančiame žemės sklype be jos sutikimo pažeidė Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 50 str. 5 d. reikalavimus, numatančius, kad atsakovas įrengti elektros įrenginius kitų asmenų žemėje turi teisę tik sudarius sutartis arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą, o taip pat pažeidė ir CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

32Apeliantas neginčydamas teismo išvados, kad elektros kabelis nutiestas ieškovei priklausančiame žemės sklype, teigia, kad ieškovei atlikus tiksliuosius sklypo matavimus, jos sklypo riba pasislinko į valstybinės žemės sklypo gylį, šiam savo argumentui įrodyti pateikė UAB „Geovisata“ padarytą ištrauką iš kontrolinės geodezinės nuotraukos ir UAB „Vikauma“, kuri parengė elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų techninį projektą, rašytinius paaiškinimus, kuriuose ji padarė išvada, kad 2008 m. gegužės mėn. atlikus ieškovei priklausančio sklypo kadastrinius matavimo darbus, sklypas buvo suformuotas taip, jog pasislinko aukštyn, ir elektros kabelio tiesimo trajektorija pagal projektą turėjusi būti valstybinėje žemėje, atsidūrė ieškovei priklausančiame žemės sklype. Šių apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų kolegija nelaiko esant pakankamų, kad sutikti su apelianto minėtu skundo argumentu. Visų pirma, ištrauka iš kontrolinės geodezinės nuotraukos (t 2, b.l. 25) nėra suderinta su žemėtvarkos tarnybomis ar žemės kadastro tvarkytoju, bent jau tokie duomenys į bylą nepateikti, net ir šioje schemoje nurodytos kabelio koordinatės nesutampa su techniniame projekte (t 1, b.l. 41) numatyto nutiesti kabelio koordinatėmis, o UAB „Vikauma“ rašytiniai paaiškinimai (t 2, b.l. 26) nepagrįsti kitais pakankamais įrodymais. Pati UAB „Vikauma“ šiuose paaiškinimuose nurodo, kad pagal jos parengtą projektą elektros kabelio trasa buvo numatyta valstybinėje žemėje, o projektuojamo elektros kabelio linijos apsaugos zonos kraštinė linija (net ne kabelis) turėjo sutapti su tuo metu dar V. S. (šiuo metu ieškovei) priklausančio žemės sklypo linija. Tačiau kaip ir nustatė pirmos instancijos teismas elektros kabelis yra paklotas ieškovės žemės sklype ir vietomis yra nutolęs nuo sklypo kraštinės virš 6 metrų į sklypo gylį. Byloje esantys neginčytini įrodymai – administracinio teisės pažeidimo protokolas (t 1, b.l. 27), nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje (t 1, b.l. 23) patvirtina, kad elektros kabelio tiesimo metu buvo sunaikinti ieškovės sklypo pastovūs riboženkliai. Šie įrodymai tik patvirtina teismo nustatą aplinkybe, kad kabelis buvo klojamas ieškovei priklausančiame žemės sklype, nepaisant jos sklypą žyminčių riboženklių. Tokią išvadą kolegija daro dėl to, jog kiti byloje esantys įrodymai duomenys iš nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad nei iki tiksliųjų sklypo matavimų atlikimo, kai sklypas priklausė V. S. (T 1, b.l. 8), nei po šių matavimų atlikimo, kai sklypas priklauso J. M. (b.l. 9), šiame sklype nebuvo miško. Ginčo sklypas ribojasi su mišku, tai matyti, tiek iš šalių paaiškinimų, liudytojo A. A. parodymų. Analizuojant byloje esantį UAB „Vikauma“ padarytą gyvenamųjų namų prijungimo prie elektros tinklų projektą (t 1, b.l. 41) matyti, kad plane pažymėta teritorija, kuri turi būti išvalyta prieš atliekant kabelio tiesimo darbus, taip pat nužymėtos valomos trasos koordinatės. Kitaip tariant, kabelio trasa turėjo eiti mišku, o prieš jos tiesimą turėjo būti išvalyta teritorija nuo trasos vietoje augančių medžių. Tokie trasos nuo medžių valymo darbai ir buvo numatyti toje trasos vietoje, kur ribojasi su ieškovės žeme. Realiai atliekant kabelio tiesimo darbus šis reikalavimas nebuvo įvykdytas ir kabelis nutiestas šalia miško per ieškovei priklausantį sklypą, kas vizualiai matosi iš ieškovės pateiktų į bylą nuotraukų (t 1, b.l. 19, 20, 23). Šios kolegijos nurodytos aplinkybės, nesant pateiktų į bylą pakankamų įrodymų, patvirtinančių ginčo sklypo ribų pasislinkimą gilyn link valstybinės žemės, neleidžia daryti apelianto skunde nurodytą išvadą. Pažymėtina ir tai, kad nei Trakų rajono savivaldybės administracija, nei Nacionalinė žemės tarnyba nenurodo apelianto įrodinėjamos aplinkybės, jog ieškovės sklypo ribos pasislinko gilyn į valstybinę žemę, taip pat šios tarnybos nesiėmė jokių veiksmų dėl valstybės nuosavybės gynimo, kurios jos turėtų atlikti pagal pavestas joms valstybės funkcijas. Tokių pastabų nepateikė ir kadastro tvarkytojas, ieškovei registruojant žemės sklypo ribas po atliktų tiksliųjų matavimų, ir užregistravo jas nekilnojamojo turto registre (t 1, b.l. 9-10, 11). Šie duomenys nėra nuginčyti, todėl egzistuoja prezumpcija, kad jie yra teisingi, jie paneigia apelianto argumentą apie ieškovės sklypo rubų pasislinkimą į valstybinės žemės sklypo gylį.

33Dėl išdėstyto kolegija palaikydama pirmos instancijos teismo motyvus sprendžia, kad teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą dėl ieškovės nuosavybės teisių pažeidimo – be jos sutikimo jai priklausančiame žemės sklype nutiesdamas požeminį elektros linijos kabelį, tinkamai taikė CK 4.37 straipsnį, numatantį savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Todėl ieškovės reikalavimas tenkintas pagrįstai.

34Dėl servituto nustatymo būtinumo ir galimybės iškelti kabelio liniją

35Teismas nusprendęs tenkinti ieškovės reikalavimą ir įpareigoti atsakovą pašalinti iš jos sklypo įkastus įrenginius, turėjo pagrindą nespręsti dėl servituto šiems įrenginiams aptarnauti, eksploatuoti, remontuoti, modernizuoti bei naudotis, nes priėmus tokį sprendimą neliktų objekto servitutui. Todėl apelianto nurodytų teisės normų atmetant priešieškinį ir nedėstant visų skunde nurodytų motyvų, kurie neva turėjo būti išdėstyti ir išanalizuoti prieš priimant sprendimą netenkinti priešieškinio.

36Kolegija nesutinka su apelianto nurodyta aplinkybe, kad yra būtinybė nustatyti servitutą ir tai, kad nėra galimybės iškelti požeminę kabelio liniją.

37Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Kaip savo praktikoje yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, servituto nustatymas gali būti grindžiamas būtinumu užtikrinti kitų asmenų skirtingas teises ir skirtingus teisėtus interesus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-234/2007). Taigi, sprendžiant dėl servituto nustatymo, esminis klausimas yra jo būtinumas.

38Kaip jau konstatavo kolegija pirmoje nutarties dalyje, atsakovas nutiesė požeminį elektros linijos kabelį pažeisdamas ieškovės nuosavybės teises, atsakovas neįrodė, kad jis neturi galimybės nutiesti alternatyvaus lygiaverčio kabelio per valstybinę žemę, kaip ir buvo išduotose techninėse sąlygose (t 1, b.l. 36-40) ir nutiesus tokį kabelį, atjungti ieškovės žemės sklype esantį kabelį bei jį demontuoti. Apeliantas neginčija tos aplinkybės, kad būtent nagrinėjamoje teritorijoje turėjo būti paklotas šalia suprojektuoto, tačiau neįrengto kelio jo apsaugos zonoje, jis tik nurodo, kad tokie darbai apeliantui gali kainuoti apie 14 tūkstančių litų. Kolegijos vertinimu, nurodyta suma nėra tokia didelė, kad nagrinėjamu atveju būtų neprotinga nutiesti požeminį elektros linijos kabelį jo pradinėje numatytoje vietoje. Tuo labiau, kad kaip jau kolegija ir nurodė, atsakovas prieš tiesdamas kabelį projekte numatytų darbų – teritorijos, kuria turėjo būti tiesiamas kabelis, neišvalė nuo miško, t.y. neturėjo šių išlaidų, kurios turėjo būti pagal projektą suplanuotos ir panaudotos tokių darbų apmokėjimui. Pažymėtina, kad atsakovas būdamas apdairus turėjo galimybę prieš atliekant projektavimo ir tiesimo darbus pasirūpinti ieškovės leidimu tiesti kabelį jos sklype, iš anksto numačius, kad toks variantas jam bus pigesnis nei tiesti mišku.

39Taip pat kolegija pažymi, kad apelianto nurodymas, kad kabelio linija negali būti atjungta, nes ja tiekiama elektros energija vartotojams, nagrinėjamu atveju negali būti svarus argumentas sprendžiant servituto būtinumą ir galimybę požeminį elektros linijos kabelį nutiesti valstybinėje žemėje. Nei teismo sprendime, nei kituose aktuose nėra reikalavimo perkelti būtent tą patį kabelį ir tik jį iškasus iš ieškovės sklypo, kebelis gali būti iškeltas iš ieškovei priklausančio sklypo po įtampos padavimo per kitą prieš tai nutiestą kabelį. Atsakovui kaip savo srities žinovui turėtų būti aiškūs ir suprantami ir kiti variantai, kaip pvz. nutiesus alternatyvų kabelį valstybinėje žemėje, kur jis ir turėjo leidimą tiesti kabelį, tik trumpam laikui atjungti elektros energiją vartotojams, kol bus nukreipta elektros energija kitu nutiestu kabeliu, kas yra įprasta atliekant tokius laikinus elektros energijos atjungimus, kai yra būtinybė atlikti reikalingus darbus su elektros įtampa. Kolegija sprendžia, kad apeliantas savo argumentų išdėstytų skunde nagrinėjamoje dalyje neįrodė, todėl jo tenkinti nėra pagrindo.

40Dėl procesinės teisės normų netinkamo taikymo

41Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nepriėmęs atsakovo teiktų parengiamajame posėdyje dokumentų pažeidė rungimosi principą.

42Tam tikri reikšmingi faktai byloje nustatomi, ištyrus ir įvertinus įrodymus, kurių pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi, įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Toks įrodymams keliamas reikalavimas vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Įrodymų sąsajumo taisyklės turi laikytis ne tik teismas, bet ir dalyvaujantys byloje asmenys. Teismas, vykdydamas savo pareigas įrodinėjimo procese, tikrina, ar įrodymus teikiantys asmenys vadovavosi CPK 180 straipsnio, kuriame yra sąsajumo taisyklė, nuostatomis (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. D. v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-378/2011). Teismas spręsdamas, kad šalies teikiami įrodymai nesusiję su byla gali juos atsisakyti priimti. Sutinkamai su CPK 181 str. 1d. atsisakymas priimti įrodymus turi būti motyvuotas. Kolegija pripažįsta, kad pirmos instancijos teismas nesilaikė šios normos reikalavimo, nes netenkino prašymo prijungti pateiktus dokumentus nemotyvuodamas tokio sprendimo. Kolegijai priėmus apelianto pateiktus dokumentus su apeliaciniu skundu, šis pažeidimas buvo ištaisytas ir šalies teisių pažeidimas pašalintas, tačiau kolegija sprendžia, kad pateikti įrodymai neįtakoja sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Dėl dalies įrodymų yra pasisakyta analizuojant apeliacinio skundo dalį dėl nuosavybės teisių pažeidimo, o įrenginio pripažinimo tinkamu naudoti aktas (t 2, b.l. 22-23), kuris buvo pasirašytas 2009-03-09 nepaneigia teismo nustatytos ir beje šalių neginčytinos aplinkybės, kad požeminės elektros linijos kabelis nutiestas ieškovei priklausančiame žemės sklype, neturint tam ieškovės sutikimo. Pažymėtina, kad surašant šį aktą ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos buvo užregistruotos nekilnojamojo turto registre, todėl komisija pripažindama elektros linijos tinkamumą naudojimui, jeigu jos kompetencijai priklausė tikrinti ginčijamą pažeidimą, negalėjo nematyti, kad kabelis paklotas ieškovės žemės sklype ir tokiam veiksmui atlikti atsakovas neturi ieškovės sutikimo.

43Apelianto pateiktos elektros pirkimo-pardavimo sutartys (t 2, b.l. 16-21) nei paneigia, nei patvirtina teismo konstatuoto pažeidimo padarymą, jos tik patvirtina šalių neginčijamą faktą, kad atsakovas su sutarčių šalimis sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias prisiėmė įsipareigojimą B. ir R. R. tiekti elektros energiją.

44Apeliantas skunde nurodė, kad teismas sprendimu skirdamas baudą už įpareigojimo nevykdymą išėjo už reikalavimo ribų, tačiau kolegija su šiuo teiginiu nesutinka, nes tokią baudą paskyrė vadovaudamasis CPK 273 str. 3 d. nuostata.

45Apeliantas taip pat nurodė, kad teismas nustatė per trumpą laiko tarpą pažeidimams pašalinti, tačiau, išskyrus skunde nurodytą šią aplinkybę, nepateikė įrodymų, kad teismo skirtas laikas per trumpas, todėl šis argumentas nėra pagrindas keisti sprendimą. Tokią kolegijos poziciją lemia ir tai, kad atsakovas neturėdamas objektyvių galimybių laiku įvykdyti teismo sprendimą gali pasinaudoti CPK 284 str. 1 d.

46Dėl išdėstyto nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimus, kurie įtakojo priimto sprendimo teisėtumą ar pagrįstumą.

47Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės ir procesinės teisės normas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti, o apeliantės apeliacinis skundas netenkintinas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 p.).

48Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija

Nutarė

49Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios... 3. kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 5. ieškovė J. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti... 6. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybes teise nuo 2008-07-21 pagal dovanojimo... 7. Atsakovas AB LESTO su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad... 8. Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti ieškovei nuosavybės teise... 9. Nurodė, jog atsakovės žemės sklypui turi būti nustatytas servitutas, nes... 10. Ieškovė su atsakovo priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė,... 11. Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį... 12. Teismas, įvertindamas tai, kad tuo pačiu metu, kai buvo rengiamas... 13. Dėl servituto nustatymo teismas nurodė, kad patenkinus ieškinį, atsakovo... 14. Atsakovas AB „LESTO“ apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo... 15. Apelianto manymu, atsakovas šioje civilinėje byloje pateikė pakankamai... 16. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinį konstatavęs, kad... 17. Apeliantas savo priešieškinio reikalavimų pagrįstumą įrodė byloje... 18. Teismas sprendimu nustatydamas atsakovui terminą 0,4 kV požeminei kabelių... 19. Tenkindamas ieškinį ir atmesdamas priešieškinį teismas turėjo įvertinti,... 20. Tokiu būdu ieškovės nuosavybės teisių gynimas, iškeliant požeminę... 21. Tuo atveju, jei teismo sprendimas būtų paliktas nepakeistas, apeliantas... 22. Apelianto nuomone, maksimalų AB LESTO ir J. M. interesų suderinamumą būtų... 23. Ieškovė J. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo... 24. Nurodo, kad apeliantas pateikia neteisingus duomenis teismui, susijusius su... 25. Apeliantui neįrodžius, kad ieškovės žemės sklypo ribos buvo keičiamos,... 26. Apeliacinis skundas atmestinas.... 27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 28. Nustatyta, kad ieškovei J. M. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas,... 29. Dėl nuosavybės teisių pažeidimo... 30. Pirmos instancijos teismui pripažinus, jog ieškovei priklausančiame žemės... 31. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovas per rangovą... 32. Apeliantas neginčydamas teismo išvados, kad elektros kabelis nutiestas... 33. Dėl išdėstyto kolegija palaikydama pirmos instancijos teismo motyvus... 34. Dėl servituto nustatymo būtinumo ir galimybės iškelti kabelio liniją... 35. Teismas nusprendęs tenkinti ieškovės reikalavimą ir įpareigoti atsakovą... 36. Kolegija nesutinka su apelianto nurodyta aplinkybe, kad yra būtinybė... 37. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama... 38. Kaip jau konstatavo kolegija pirmoje nutarties dalyje, atsakovas nutiesė... 39. Taip pat kolegija pažymi, kad apelianto nurodymas, kad kabelio linija negali... 40. Dėl procesinės teisės normų netinkamo taikymo... 41. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nepriėmęs atsakovo teiktų... 42. Tam tikri reikšmingi faktai byloje nustatomi, ištyrus ir įvertinus... 43. Apelianto pateiktos elektros pirkimo-pardavimo sutartys (t 2, b.l. 16-21) nei... 44. Apeliantas skunde nurodė, kad teismas sprendimu skirdamas baudą už... 45. Apeliantas taip pat nurodė, kad teismas nustatė per trumpą laiko tarpą... 46. Dėl išdėstyto nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas padarė procesinės... 47. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir... 48. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331... 49. Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti...