Byla e2-1013-820/2017
Dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant Daliai Remeškevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovei R. S., atsakovei N. P. ir jos atstovei advokatei S. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams V. P. ir N. P., dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus miesto savivaldybės Globos ir rūpybos skyriui, dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
    1. Priteisti iš atsakovų solidariai 731,07 EUR skolos ir 20,32 EUR delspinigių, iš viso 751,39 EUR.
    2. Iškeldinti atsakovus su jiems priklausančiu turtu iš buto, esančio ( - ), Vilniuje (toliau tekste – ginčo butas), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.
    3. Priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas.
    4. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas nurodė, jog atsakovams nuomojamas butas priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kurį ieškovas valdo patikėjimo teise. N. P. buvo išnuomotas ginčo butas. N. P. mirė 2008 m. liepos 21 d. po jo mirties ginčo bute toliau liko gyventi mirusiojo suaugę vaikai – atsakovai V. P. ir N. P.. N. P. 2015 m. sausio 19 d. su ieškovu pasirašė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, tačiau tinkamai savo pareigų nevykdė. Pagal CK 6.589 straipsnį, nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas, todėl atsakovai solidariai yra atsakingi dėl susidariusios 731,07 EUR skolos laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 01 d. iki 2016 m. kovo 31 d. Už termino praleidimą atsakovai privalo sumokėti 20,32 EUR delspinigių.
  3. Pagal CK 6.611 straipsnį, nuomininkams nemokant už nuomą daugiau, kaip tris mėnesius, nuomininkai gali būti iškeldinami iš nuomojamų patalpų, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios vietos. Analogiška nuostata yra ir nuomos sutarties 38.2.1 punkte.
  4. Ieškovas jau yra prisiteisęs ankstesnę skolą iš atsakovų, todėl šis įsiskolinimas yra pakartotinis ir yra pagrindas iškeldinti atsakovus iš ginčo buto.
  5. Ieškovo komisija nustatė, jog butą būtina remontuoti, tačiau remontas ekonomiškai nenaudingas.
  6. Atsakovams buvo siūlytas kitas, mažesnis butas, kuriam būtų mažesni mokesčiai, galimai atitinkantys atsakovų finansines galimybes, tačiau atsakovai atsisakė persikraustyti į kitas patalpas.
  1. Atsakovų atsikirtimų santrauka
  1. Atsakovė N. P. pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
  2. Atsakovė nurodė, jog gyvena su neįgaliu broliu, kuris byloje yra bendraatsakovas. Atsakovė yra brolio rūpintoja, jam nustatyta rūpyba. Atsakovai kitos gyvenamosios vietos neturi, o įsiskolinimus moka per antstolius. Atsakovų gaunamos pensijos nėra didelės, todėl gaunamų lėšų nepakanka būtiniausiems poreikiams patenkinti ir sumokėti skolą iš karto.
  3. Atsakovai neturi galimybės sumokėti visos skolos, todėl prašo išdėstyti skolos apmokėjimą vieneriems metams ir neiškeldinti iš ginčo buto.
  1. Kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsikirtimų santrauka
  1. Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės Globos ir rūpybos skyrius pateikė Buities tyrimo aktą (1 t., p. 163-165), kuriame nurodė, jog būstas labai kuklus, seni baldai, reikalingas remontas, buitis skurdi, namuose minimaliai palaikoma švara ir tvarka. Institucija išaiškino galimybę apsigyventi nakvynės namuose.
Teismas konstatuoja :
  1. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
  1. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).
  2. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.
  3. Ieškinyje reiškiami materialiniai reikalavimai: prašoma priteisti skolą su delspinigiais ir iškeldinti atsakovus nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
  4. Ginčo butas yra Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybė, ieškovo valdoma patikėjimo teise (1 t., p. 5).
  5. Dėl ginčo buto ieškovas ir N. P. 2001 metais buvo sudarę nuomos sutartį (1 t., p. 10-13). Atsakovai bute pradėjo gyventi kartu su tėvu N. P., kuris ir buvo pirminis nuomotojas iki mirties. Be to, byloje nėra ginčo, jog atsakovai gyveno šiame bute ir iki nuomos sutarties su N. P. sudarymo, t. y. gyveno daugiau, nei 20 metų.
  6. Byloje nėra ginčo, jog laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 01 d. iki 2016 m. kovo 31 d. atsakovai skolingi ieškovui 731,07 EUR nuomos mokesčio ir 20,32 EUR delspinigių (1 t., p. 25-28). Ginčo, jog atsakovai nėra sumokėję ieškovui už nuomą byloje nėra, todėl ieškovui iš atsakovų solidariai priteistina 731,07 EUR skolos nuomos mokesčio (CK 6.576 str., 6.583 str. 1 d., Sutarties 27 p.). Šalys sutarties 32 punkte buvo sutarę dėl delspinigių skaičiavimo, todėl ieškovui iš atsakovui priteistina solidariai 20,32 EUR delspinigių (CK 6.71 str.).
  7. Iš antstolio pažymos (1 t., p. 59) matyti, jog atsakovai mažina įsiskolinimus. Aplinkybę, jog senesnius įsiskolinimus atsakovai pamoka patvirtino ir ieškovas: iš atsakovės išieškota 281,97 EUR, iš atsakovo – 581,92 EUR (1 t., p. 156).
  8. Ieškovo atstovai – Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti vertinimo komisija 2014 m. spalio 09 d. aktu nustatė, jog buto būklė nepatenkinama, mediniai langai nesandarūs, susidėvėję ir būtina keisti, grindys medinės prastos būklės, reikalingi bendra statybiniai darbai. Komisija padarė išvadą, jog ginčo buto ekonomiškai netikslinga remontuoti, todėl siūlytina gyventojams suteikti kitas gyvenamąsias patalpas (1 t., p. 20).
  9. Ieškovas ir N. P. 2015 m. sausio 19 d. sudarė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl ginčo buto nuomos (1 t., p. 14-18). Sutarties 3 punkte nustatyta, jog jame turi teisę gyventi atsakovės brolis V. P.. Buto perdavimo ir priėmimo akte (1 t., p. 18) nėra nurodyta, jog buto būklė yra netinkama gyventi.
  10. Taigi 2014 metų rudenį, ieškovas nustatė, jog patalpų netikslinga remontuoti ir gyventojams suteiktinos kitos gyvenamosios patalpos, tačiau jų nesuremontavęs 2015 m. pavasarį pasirašė su atsakove nuomos sutartį, t. y. išnuomojo netinkamas gyventi patalpas jų nesuremontavęs. Nors tiek pagal nuomos sutartį su N. P., tiek pagal nuomos sutartį su atsakove, ieškovas buvo įsipareigojęs atlikti remonto darbus, tačiau to nepadarė ir siekia iškeldinti atsakovus iš buto dėl veiksmų, kurių neatliko pats ieškovas, pasekmių. Ši aplinkybė galėtų būti pagrindu atsakovams reikalauti, kad ieškovas suremontuotų ir/ar suteiktų tinkamas gyventi patalpas, tačiau negali būti pagrindu iškeldinti atsakovus nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.
  11. Atsakovo V. P. pajamos – pensija 179,33 – 185,26 EUR (1 t., p. 444448-49).
  12. Atsakovės N. P. pajamos – senatvės pensija – apie 200 EUR (1 t., p. 50-51).
  13. Atsakovė N. P. yra paėmusi Vartojimo kreditą, kurio mokėjimo terminas baigiasi 2017 m. pabaigoje (1 t., p. 52-58).
  14. Atsakovui V. P. yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis neterminuotai (1 t., p. 60).
  15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-30409-808/2014, V. P. buvo paskirta rūpyba ir rūpintoja paskirta N. P., nes nustatyta, jog atsakovas dėl silpnos sveikatos – dėl lėtinės galvos smegenų išemijos, epilepsijos, organinio asmenybės sutrikimo, organinės depresijos, negali savimi savarankiškai pasirūpinti, esant tokiai silpnai sveikatos būklei pareiškėjui reikalinga nuolatinė priežiūra, jam sunku pačiam vaikščioti, savarankiškai pasirūpinti savimi, tvarkytis buityje, yra veiksnus, tačiau dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų.
  16. Kito būsto ar turto atsakovai neturi.
  17. Iš 2015 m. rugsėjo 22 d. atsakovės rašto (1 t., p. 19) matyti, jog atsakovė atsisakė persikelti į kitas patalpas motyvuodama tuo, jog slaugo neįgalų brolį.
  18. Ieškovas 2016 m. rugsėjo 27 d. raštu (1 t., p. 155), atsižvelgdamas į tai, jog esamos patalpos netinkamos gyventi ir netikslinga jų remontuoti, pateikė pasiūlymą atsakovams persikelti gyventi į kitas gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ), Vilniuje, 19,33 m2 ploto (1 t., p. 183). Pasiūlytas ieškovo butas yra devintame aukšte, 19,33 m2 ploto, vieno kambario. Atsakovų nuomotas – 3 kambarių, 58,91 m2 ploto, trečiame aukšte. Pagal CK 6.617 straipsnio 2 dalį, suteikiama kita gyvenamoji patalpa negali būti mažesnė, viename kambaryje negali būti apgyvendinami vyresni kaip devynerių metų skirtingos lyties asmenys. Atsakovai yra brolis ir sesuo vyresni nei devyneri metai, atsakovui V. P. yra nustatyti specialieji poreikiai, todėl ieškovas privalėjo pasiūlyti patalpas, kuriose būtų atskiri kambariai abiem atsakovams. Todėl laikytina, jog ieškovo pasiūlytos patalpos neatitinka įstatymo reikalavimų ir atsakovai pagrįstai atsisakė į jas persikelti.
  19. Iš buities tyrimų akto (1 t., p. 163-165) matyti, kad ginčo bute patogumai yra daliniai, šaltas vanduo, kanalizacija, neįrengtas vonios kambarys, apšildoma dujomis, butui reikalingas remontas.
  20. Atsakovė N. P. 2017 m. kovo 20 d. pateikė prašymą (2 t., p. 9) parduoti nuomojamą butą. Ieškovas, atsakydamas į atsakovės raštą nurodė, jog klausimas gali būti sprendžiamas, kai atsakovė pateiks prašymą privatizuoti butą, tačiau tokio prašymo iki šiol nėra pateikusi (2 t., p. 10). Ši aplinkybė nėra bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl jos plačiau nepasisako.
  21. Ieškovas reikalauja nutraukti nuomos sutartį dėl atsakovų nuolatinio nemokėjimo nuomos mokesčio (CK 6.611 str.).
  22. CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SĮ „Vilniaus miesto būstas“ v. R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-645/2013; kt.). Teismo nurodyta, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja). Šiame kontekste aktualu tai, kad Konvencijos 8 straipsnyje nėra aiškiai įtvirtintos teisės būti aprūpintam būstu (namais) (žr., pvz., Chapman v. United Kingdom, no. 27238/95, judgment of 18 January 2001, par. 99; Jane Smith v. United Kingdom, no. 25154/94, judgment of 18 January 2001, par. 106; kt.), taigi valstybės neturi pozityviosios pareigos visiems asmenims suteikti gyvenamąją vietą, joms taip pat nenustatomas draudimas iškeldinti asmenį iš gyvenamųjų patalpų vien dėl to, jog asmuo ilgai gyveno atitinkamame būste (pastaroji aplinkybė labiau svarbi vertinant, ar konkrečiu atveju Konvencijos 8 straipsnis apskritai gali būti taikomas). Konvencijos garantuojamas ir EŽTT praktikoje nuosekliai plėtojamas reikalavimas, sprendžiant iškeldinimo iš būsto klausimą, užtikrinti taikomos priemonės proporcingumo ir pagrįstumo svarstymą teisme; formalus nurodymas, kad teisė gyventi atitinkame būste pagal vidaus teisę yra pasibaigusi, ne kartą kritikuotas EŽTT (žr., pvz., McCann v. United Kingdom, no. 19009/04, par. 50, judgment of 13 May 2008; Ćosić v. Croatia, no. 28261/06, judgment of 15 January 2009; kt.). Konvencija pateisina ribojimus, kuriais siekiama apginti kitų asmenų teises, įgyvendinti vietos valdžios teisę tvarkyti turimą būsto fondą ar tinkamai taikyti teisės normas, nustatančias asmenų aprūpinimą būstu (žr., pvz., Pinnock and Walker v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013). Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti, ar šios teisės ribojimai proporcingi. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (žr., pvz., Bjedov v. Croatia, no. 421050/09, judgment of 29 May 2012, Stankova v. Slovakia, no. 7205/02, judgment of 9 October 2007, Pinnock and Walker v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013; kt.). Taigi Konvencijos 8 straipsnio pažeidimas konstatuojamas ir iškeldinimas iš būsto pripažįstamas neproporcingu, kai tokia priemonė nepagrįstai suvaržo asmenų teises, neatitinka pažeidimo, už kurį yra taikoma, sunkumo, taikoma neatsižvelgus į iškeldinamo asmens siekius ir galimybes pašalinti pažeidimą ir kitais panašiais atvejais. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kur teisėtu pripažintas atsisakymas iškeldinti nuomos ir komunalinių mokesčių nemokantį bei butą subnuomojusį, į bedarbių sąrašą įrašytą bute nuolat gyvenantį ir kitos gyvenamosios patalpos neturintį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012), neįgalų, bylos nagrinėjimo metu sumažinusį skolą už komunalines paslaugas, bute gyvenantį ir kitos gyvenamosios patalpos neturintį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. J. D., bylos Nr.3K-3-491/2012), bute daugiau kaip dešimt metų su penkiais nepilnamečiais vaikais, kurių vienas yra neįgalus, gyvenančius asmenis, kurių materialinė padėtis sunki, tačiau kurie pagal išgales vykdo sutartinius įsipareigojimus, pripažįsta skolas, ėmėsi priemonių joms mažinti, turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. R. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-194/2012), ilgalaikį ryšį su būstu turinčią socialiai remiamą šeimą, kurios materialinė padėtis sunki (atsakovai bedarbiai), sutartinių įsipareigojimų nevykdymą lėmė sunki finansinė padėtis (objektyvios priežastys), atsakovai skolos neneigė, neginčijo apimties, bylos nagrinėjimo metu ją sumažino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SĮ „Vilniaus miesto būstas“ v. R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-645/2013) ir panašūs atvejai.
  23. Teismas, spręsdamas šį ginčą, vadovaujasi aukščiau minėta kasacinės instancijos teismo suformuota teismų praktika.
  24. Šioje byloje nustatyta, jog atsakovas yra neįgalus, pats vienas beveik nevaikšto ir negali savęs apsitarnauti, todėl jo galimybės gauti papildomas pajamas ar apsirūpinti gyvenamąja vieta yra visiškai ribotos. Atsakovė yra garbaus amžiaus, gauna senatvės pensiją, atlieka savo brolio nuolatinę priežiūrą (rūpybą), todėl jos galimybės gauti papildomas pajamas ir apsirūpinti gyvenamąja vieta taip pat yra visiškai ribotos. Atsakovai šiame bute gyvena ypatingai ilgą laiko tarpą. Atsakovų materialinė padėtis ypatingai sunki ir jokių perspektyvų pagerinti savo materialinę padėtį atsakovai neturi. Nors ir būdami sunkioje finansinėje padėtyje, atsakovai mažino įsiskolinimą ieškovui pagal savo galimybes. Atsižvelgiant į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad šiuo atveju ieškovas neįrodė, jog atsakovai piktnaudžiauja jiems teikiama parama, nemoka mokesčių ne dėl sunkios materialinės padėties, bet dėl kitų, nuo atsakovų valios priklausančių priežasčių. Dėl to darytina išvada, jog tokiomis aplinkybėmis buto nuompinigių nepilnutinis mokėjimas nėra pakankamas pagrindas iškeldinti atsakovus iš būsto ir ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovus nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos yra atmestinas (CK 6.611 str.). Pažymėtina, jog tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014 ir kt.).
  25. Atsakovai prašė išdėstyti skolos mokėjimą 1 - 2 metų laikotarpiu. Teismas šiame sprendime nustatė, jog atsakovų turtinė padėtis yra labai sunki ir dėl objektyvių priežasčių ją pargerinti beveik nėra. Atsakovai buvo paėmę vartojimo kreditą, kurio mokėjimas baigiasi šiais metais, todėl atsakovai turės galimybę mokėti ieškovui daugiau ir skolos mokėjimas išdėstytinas vienerių metų laikotarpiui (CPK 284 str.). Išaiškintina atsakovams, jog priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei jie privalo sumokėti sprendimui įsiteisėjus.
  26. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovų solidariai priteistina 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).
  27. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

4Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Teismas patenkino pusę ieškovo reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).
  2. CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiamos valstybės ir savivaldybių institucijos – už ieškinius dėl lėšų išieškojimo. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, valstybei iš atsakovų priteistina 16,90 EUR bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis, t. y. po 8,45 EUR (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d.).
  3. Atsakovė patyrė 200 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį patenkinus iš dalies, atsakovei iš ieškovo priteistina 100 EUR išlaidų, patirtų advokato pagalbai pamokėti (CPK 98 str.).
  4. Teismas patyrė 11,07 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios patenkinus pusę ieškinio reikalavimų priteistinos valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 2,77 EUR (CPK 96 str.).
  5. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

Nutarė

5patenkinti ieškinį dalyje. Priteisti ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (į. k. 124568293) solidariai iš atsakovų V. P. (a. k. ( - ) ir N. P. (a. k. ( - ) 731,07 EUR (septynis šimtus trisdešimt vieną euro ir 07 euro centus) skolos už nuomą, 20,32 EUR delspinigių, , 5 % (penkių procentų) dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 751,39 EUR (septynių šimtų penkiasdešimt vieno euro ir 39 euro centų) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2016 m. gegužės 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Išdėstyti 751,39 EUR (septynių šimtų penkiasdešimt vieno euro ir 39 euro centų) skolos įvykdymą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, nustatant, jog atsakovai privalo sumokėti ieškovui kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos po 62,61 EUR (šešiasdešimt du euro ir 61 euro centą), o paskutinį atsiskaitymo mėnesį sumokėti likusią skolos ir delspinigių dalį – 62,68 EUR (šešiasdešimt du euro ir 68 euro centus). Atmesti ieškinį likusioje dalyje. Priteisti atsakovei N. P. (a. k. ( - ) ir ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (į. k. 124568293) 100 EUR (vieną šimtą euro) išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti. Priteisti iš atsakovų V. P. (a. k. ( - ) ir N. P. (a. k. ( - ) 22,44 EUR (dvidešimt du euro ir 44 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai lygiomis dalimis, t. y. po 11,22 EUR (vienuolika euro ir 22 euro centus) iš kiekvienos bylos šalies. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai