Byla 2S-889-390/2013
Dėl antstolio R. A. G. veiksmų

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-314-670/2013 civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. P., V. P. skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui R. A. G. dėl antstolio R. A. G. veiksmų,

2Teismas,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Pareiškėjai pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė atšaukti antstolio R. A. G. paskelbtas pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) varžytines. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti minėto turto paskelbtas varžytines. Nurodė, kad gyvenamajam name, kurio pardavimui yra paskelbtos varžytinės, gyvena pareiškėjų šeima. Šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai. Daugiau jokio kito turto, kuriame galėtų gyventi P. šeima, netekusi gyvenamojo namo, nėra. Pardavus iš varžytinių gyvenamąjį namą tiek pareiškėjai, tiek jų mažamečiai vaikai netektų gyvenamosios vietos, o tai neabejotinai pažeistų vaikų teisėtus interesus.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Jurbarko rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 25 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Teismas nurodė, kad reikalavimai pareiškėjams yra dideli ir vykdymo veiksmų sustabdymas gali pažeisti išieškotojų interesus. Vaikų interesai nebus pažeisti, nes pagal uzufrukto sutartį vaikai turi galimybę gyventi bute ( - ).

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

6Atskiruoju skundu pareiškėjas R. P. prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013-02-25 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo šiuos atskirojo skundo argumentus:

7Teismas nepagrįstai nurodė, jog nesustabdžius gyvenamojo namo varžytines nebus pažeisti nepilnamečių interesai. Teismo omenyje turėta 2007-02-14 uzufrukto sutartis, kuria turto savininkė suteikė teisę R. P. su jo nepilnamečiais vaikais gyventi jai priklausančiame bute ( - ), 2008 metais buvo išregistruota.

8Teismas visiškai nepagrindė argumento, jog vykdymo veiksmų sustabdymas gali pažeisti išieškotojų interesus. Skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimas yra betarpiškai susijęs su paskelbtomis varžytinėmis. Teismui atmetus prašymą sustabdyti varžytinių apskelbimą tolimesnis bylos nagrinėjimas tampa praktiškai beprasmiu. Tuo atveju, jei išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų paaiškėtų, jog skundas iš tiesų yra pagrįstas, būtų ženkliai apsunkintas vykdomosios bylos procesas.

9Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

11Atskirasis skundas atmestinas.

12Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

14Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostata, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą teismo sprendimo įvykdymą.

15Spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Jei atlikęs tokį vertinimą teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui (pareiškėjui) palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas. Nustačius, kad ieškovo (pareiškėjo) pareikšti reikalavimai ir pateikti įrodymai toje bylos proceso stadijoje preliminariai leidžia manyti, kad ieškovui (pareiškėjui) palankaus sprendimo priėmimas byloje kelia pagrįstų abejonių, teismas neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011). Priešingu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties, nepagrįstai apribotų asmenų subjektines teises.

16Pareiškėjas reikalavimą atšaukti antstolio paskelbtas gyvenamojo namo varžytines iš esmės grindžia vienintele aplinkybe - gyvenamajam name gyvena pareiškėjų šeima su dviem nepilnamečiais vaikais. Pardavus iš varžytinių gyvenamąjį namą tiek pareiškėjai, tiek jų mažamečiai vaikai netektų gyvenamosios vietos, o tai neabejotinai pažeistų vaikų teisėtus interesus. Pažymi, kad vaiko teisę į gyvenamąjį būstą nustato, saugo ir gina įstatymai bei kiti teisės aktai (Vaiko teisų apsaugos pagrindų įstatymo 13 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje antstolis vykdo hipoteka įkeisto turto priverstinį pardavimą iš varžytinių (b.l. 7). Šiuo atveju antstolio vykdomajam dokumentui įstatymas numato tam tikrą specifiką – siekį užtikrinti itin greitą ir ekonomišką išieškotojo – hipotekos kreditoriaus – interesų apsaugą, taip pat pareigą antstoliui vadovautis konkrečiomis išimtimis išieškojimui iš įkeisto turto, t. y. skolos išieškojimą vykdyti įstatymo nustatyta tvarka – realizuojant įkeistą turtą (CPK 662 straipsnio 5 dalis), išieškotojo kaip hipotekos kreditoriaus reikalavimus patenkinti iš įkeisto turto pirmumo eile kiek įmanoma greičiau ir ekonomiškiau (CPK 664 straipsnio 1 dalis, 661 straipsnio 1 ir 2 dalys), netaikant išlygų net tuo atveju, jeigu išieškoma iš įkeisto gyvenamojo būsto (CPK 663 straipsnio 5 dalis). Aplinkybė, jog šeima turi nepilnamečių vaikų šiuo atveju nėra pagrindas stabdyti varžytines. Draudimas nukreipti išieškojimą į gyvenamąjį būstą taikomas tik konkrečiais įstatyme įtvirtintais atvejais (CPK 663 straipsnio 4 dalis), į kuriuos išieškojimas iš įkeisto gyvenamojo būsto pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą nepatenka. Taigi, preliminarus pareiškėjų pateikto skundo dėl antstolio veiksmų vertinimas neleidžia daryti pagrįstos prielaidos, jog pareikštas reikalavimas gali būti patenkintas. Todėl ir laikinosios apsaugos priemonės pagal pareikštus reikalavimus negali būti taikomos. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Jurbarko rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 13 d. nutartimi pareiškėjų skundo netenkino. Ši aplinkybė patvirtina išvadą, jog preliminarus skundo vertinimas neleidžia daryti išvados, jog pareikštas reikalavimas gali būti patenkintas. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 7 punktą, pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, įskaitant ir gyvenamosios vietos jiems užtikrinimą, turi tėvai. Teismo ir antstolio pareiga atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus nereiškia, kad turi būti paneigiama hipotekos kreditoriaus teisė išieškoti iš įkeisto turto. Be to, įstatymo garantuojama vaiko teisė į gyvenamąjį būstą ne visada siejama su nuosavybės teisės į gyvenamąją patalpą turėjimu, kadangi vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės.

17Vadovaujantis išdėstytu konstatuotina, kad Jurbarko rajono apylinkės teismas procesinių teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepažeidė. Atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, teismas,

Nutarė

19Atskirąjį skundą atmesti.

20Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nutarties nekeisti.

Ryšiai