Byla 2A-10-601/2019
Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Č. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo (nuo 2018 m. sausio 1 d. teismo pavadinimas – Marijampolės apylinkės teismas) 2017 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. Č. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas E. Č. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo prašė iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, priteisti jam 30 000 Eur, o atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, – 15 000 Eur, viso 45 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

81.1.

9Ieškinyje nurodė, kad, jam būnant Kauno tardymo izoliatoriuje, 2015 m. spalio 8 d. pasigedo savo segtuvo su dokumentais. Mano, kad jie buvo pavogti jam nesant kameroje. Tačiau Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų vagystės. Jis, praleidęs įstatymu tam nustatytą terminą, dėl pareigūno nutarimo padavė skundą Kauno miesto apylinkės prokuratūrai, prašydamas atnaujinti, jo vertinimu, dėl svarbių priežasčių praleistą terminą skundui paduoti ir panaikinti pareigūno nutarimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Tačiau Kauno misto apylinkės prokuratūros prokurorė atnaujinti jam praleistą terminą skundui paduoti atsisakė, jo vertinimu, nepagrįstai, vien tik formaliais motyvais. Laikydamas prokurorės nutarimą nepagrįstu, jį skundė Kauno miesto apylinkės teismo (nuo 2018 m. sausio 1 d. teismo pavadinimas – Kauno apylinkės teismas) ikiteisminio tyrimo teisėjui, šiam skundo netenkinus, pastarojo nutartį skundė Kauno apygardos teismui, tačiau ir šis skundo netenkino, termino skundui paduoti neatnaujino ir pareigūno nutarimo nepanaikino. Po šių sprendimų jis dar teikęs skundus prokuratūrai, kad, jo vertinimu, nepagrįstas Kauno miesto apylinkės prokurorės nutarimas būtų panaikintas vidinio administravimo (priežiūros) tvarka, tačiau prokuratūra atsisakė tai padaryti, jo vertinimu, taip pat nepagrįstai.

102.

11Ieškovas mano, kad tokiu būdu izoliatorius ir prokuratūra (ne)veikė neteisėtai, todėl valstybė turi prievolę jam atlyginti patirtą neturtinę žalą, kuri šiuo atveju pasireiškė tuo, kad jis patyrė stresą ir ilgą laiką dvasiškai pergyveno dėl dokumentų dingimo, jautė vidinę įtampą, baimę, kad vėl gali dingti jau kiti jam svarbūs dokumentai, jam buvo esmingai apribotos galimybės sėkmingai vesti teismuose pradėtas bylas (buvo pavogti su teismuose nagrinėjamomis bylomis susiję dokumentai), visų šių faktorių visuma neigiamai paveikė jo sveikatą, pablogėjo bendroji savijauta, buvo diagnozuotas naujas sveikatos sutrikimas – širdies veiklos nepakankamumas. Prašomas priteisti žalos atlyginimo sumas jis laikė adekvačiomis jam padarytiems pakenkimams, todėl teisingomis.

123.

13Atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad izoliatoriaus pareigūno ir prokurorų veiksmai, kuriuos ieškovas laiko neteisėtais ir dėl kurių reikalaujantis neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nepatenka į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio reguliavimo sritį; dėl tokių veiksmų, net jeigu jie būtų pripažinti neteisėtais, įstatymo pagrindu reikalavimo teisė į neturtinės žalos atlyginimą ieškovui neatsirado. Nepaisant to, ieškovas byloje neįrodė nė vienos iš imperatyviai privalomų deliktinei civilinei atsakomybei kilti sąlygų, todėl valstybei civilinė atsakomybė CK 6.272 straipsnio pagrindu kilti negali.

144.

15Atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės atstovas Kauno tardymo izoliatorius su ieškiniu taip pat nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Byloje pateikė iš esmės tokius pačius paaiškinimus bei atsikirtimus į ieškinio argumentus, kaip ir prokuratūra.

16II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

175.

18Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.

196.

20Nepaisant to, kad teismas, priešingai nei teigė prokuratūra, nagrinėjamu atveju laikė, jog ieškinio faktiniu pagrindu nurodyti pareigūno ir prokurorų veiksmai patenka į CK 6.272 straipsnio reguliavimo sferą ir gali sąlygoti valstybės prievolę atlyginti jais padarytą žalą, tačiau, nenustatęs neteisėtų ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno ir prokurorų veiksmų ir žalos, kaip deliktinės civilinės atsakomybės privalomųjų sąlygų, konstatavo, kad negali egzistuoti ir priežastinis ryšys tarp jų.

217.

22Teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas išvadą dėl baudžiamąjį procesą draudžiančios aplinkybės egzistavimo padarė peržiūrėjęs tardymo izoliatoriaus koridorių stebėjimo kameromis padarytus vaizdo įrašus ir juos sugretinęs su pareiškėjo ieškovo E. Č. pareiškime bei jo patikslinime nurodytomis aplinkybėmis. Teismas, posėdyje betarpiškai peržiūrėjęs aukščiau paminėtus kamerų koridorių vaizdo įrašus, kuriuos vertino visiškai objektyviais ir abejonių dėl jų teisėtumo bei autentiškumo nekeliančiais duomenimis, sprendė, jog nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą izoliatoriaus pareigūnas priėmė pagrįstai ir teisėtai. Teismo vertinimu, iš vaizdo įrašų akivaizdu, kad ieškovo pareiškime ir jo patikslinime (liudytojo apklausos protokole) vienodai nurodytu laikotarpiu (2015 m. spalio 8 d., nuo 14:51:15 val. iki 15:27:40 val.) ieškovo aplanko su dokumentais vagystė iš jo kameros Nr. ( - ) nebuvo įvykdyta (nebuvo padaryta nei tokia, nei jokia kita nusikalstama veika), kadangi per visą šį laiką, kuomet ieškovas su kitu nuteistuoju buvo išvestas į Sveikatos priežiūros tarnybą, į kamerą Nr. ( - ) niekas nebuvo įėjęs, taigi ir dokumentus pasisavinti, sunaikinti ar pan. negalėjo.

238.

24Be to, teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorė pareiškėjo, šios bylos ieškovo, prašymą dėl praleisto termino jam atnaujinimo išnagrinėjo per įstatymo tam nustatytą terminą, priėmė argumentuotą sprendimą dėl jo esmės, prokurorės nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas dar dvejose teisminėse instancijose pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 4 dalį reglamentuotas procedūras ir paliktas galioti be pakeitimų. Teismo vertinimu, pareigūnas ir prokurorė veikė pakankamai rūpestingai, atidžiai ir profesionaliai, todėl nėra pagrindo konstatuoti CK 6.263 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos pareigos pažeidimo.

259.

26Teismas taip pat sprendė, kad ieškovas šioje byloje neįrodė ne tik pareigūno ir prokurorų procesinių veiksmų neteisėtumo, bet ir fakto, kad jam šiais veiksmais buvo padaryta konkreti reali žala, pagal įstatymą galinti būti vertinama neturtine. Nors E. Č. teigė, kad jam dėl to, jog tyrėjas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nesiėmė veiksmų dingusiems dokumentams surasti ir jam grąžinti, prokurorė neatnaujino praleisto termino skundui dėl tyrėjo nutarimo paduoti, o aukštesnieji prokurorai nepanaikino šio sprendimo vidinio administravimo (priežiūrine) tvarka, atsirado naujas sveikatos sutrikimas (širdies veiklos nepakankamumas), kuris lig tol nebuvo diagnozuotas, teismas nustatė, kad šis sveikatos sutrikimas atsirado ir ieškovui buvo diagnozuotas dar 2011 metais, t. y. prieš maždaug 4 metus iki nagrinėjamų byloje įvykių.

27III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

2810.

29Apeliaciniu skundu ieškovas E. Č. Kauno apygardos teismo prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliantas skundą grindžia šiais argumentais:

3010.1.

31nepagrįstai Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnai atsisakė leisti jam pačiam peržiūrėti vaizdo kamerų įrašus, be to, jie taip pat peržiūrėjo tik vaizdo įrašą, padarytą 2015 m. spalio 8 d., kuomet jis buvo išvestas į Sveikatos priežiūros tarnybą. Tačiau, anot apelianto, jis tiksliai nežino kada buvo pavogti jo dokumentai, todėl prašė pareigūnų peržiūrėti tiek 2015 m. spalio 6 d. vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota jo krata atvykus į izoliatorių, kurioje matytųsi, jog jis kartu su savimi išties atsivežė vėliau dingusį dokumentų segtuvą, tiek 2015 m. spalio 7 d. įrašą, kai jis buvo duše, ir tuo metu taip pat galėjo būti pavogtas dokumentų segtuvas;

3210.2.

33skųsdamasis teismui dėl neteisėto atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą ir dėl padarytos žalos atlyginimo priteisimo, jis nurodė aukščiau minėtas aplinkybes, tačiau teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai vertino tik vieną epizodą 2015 m. spalio 8 d., kuomet jis buvo išvestas į Sveikatos priežiūros tarnybą. Tuo tarpu nusikaltimas galėjo būti įvykdytas tiek 2015 m. spalio 7 d., tiek 2015 m. spalio 8 d. tuo metu, kai jo nebuvo kameroje. Jam neteisėtai, tuoj pat po pastebėtos vagystės, nebuvo leista susipažinti su vaizdo kamerų įrašais ir taip atskleisti nusikaltimo aplinkybes. Vien tai, kad 2015 m. spalio 8 d. vaizdo įraše nėra užfiksuota dokumentų vagystė, nereiškia kad nereikia atlikti ikiteisminio tyrimo ir nustatyti įvykdyto nusikaltimo aplinkybes, patikrinti kitas dokumentų dingimo versijas;

3410.3.

35pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nenustatyti neteisėti ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno ir prokurorų veiksmai, kaip deliktinės civilinės atsakomybės privalomoji sąlyga, nevertindamas visų ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių bei atsisakydamas liudytoju teisme apklausti pareigūną R. M., atsisakiusį pradėti ikiteisminį tyrimą. Be to, pats teismas, peržiūrėjęs tik 2015 m. spalio 8 d. vaizdo įrašą, nepagrįstai sprendė, kad ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti pagrįstai, nors tokios išvados nepadarė net prokurorai, konstatuodami tik tai, jog buvo praleistas terminas skųsti pareigūno nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Juolab, kad minėtas vaizdo įrašas yra akivaizdžiai sumontuotas iš atskirų fragmentų. Taigi, apylinkės teismas netinkamai aiškino faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai nenustatė teisės pažeidimo buvimo fakto, neteisingai vertino teisės normų esmę ir prasmę, nepagrįstai suvaržė ieškovo teises teikti įrodymus siekiant ištirti reikšmingas dokumentų pagrobimo aplinkybes;

3610.4.

37šiuo atveju laikytina, kad atsakovės atstovas neužtikrino ieškovo turimų daiktų saugumo, buvo pavogti jam labai svarbūs dokumentai, dėl ko jis patyrė didžiulį stresą, pergyvenimus, įvairaus pobūdžio problemas ir sunkumus, kurie iki šiol atsiliepia jo emocinei gerovei, darbingumui ir sveikatai. Ir nors, jam jau anksčiau (iki vagystės) buvo diagnozuota didelė hipertenzinė kardiopatija, nuo 2015 m. lapkričio mėnesio, po dokumentų vagystės kardiologai jam diagnozavo ypač pavojingos „B“ stadijos širdies veiklos nepakankamumą.

3811.

39Atsiliepime atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo ieškovo E. Č. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, paliekant nepakeistą Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-811-633/2017. Atsiliepime nurodė:

4011.1.

41Ieškovo (apelianto) argumentai, jog teismas priėmė sprendimą tik peržiūrėjęs vieną 2015 m. spalio 8 d. vaizdo įrašą yra nepagrįstas, kadangi iš skundžiamo sprendimo matyti, jog sprendimą teismas priėmė išklausęs paties apelianto bei vienos iš atsakovę atstovaujančių institucijų (prokuratūros) atstovės paaiškinimus, apklausęs apelianto prašymu liudytoja jo bausmės atlikimo įstaigos (Kybartų pataisos namų) sveikatos priežiūros tarnybos viršininkę gydytoją A. B., ištyręs antrosios atsakovę (valstybę) atstovaujančios jos institucijos (izoliatoriaus) rašytinius paaiškinimus bei šalių dispozityviai į bylą pateiktus rašytinius įrodymus savo reikalavimams (atsikirtimams) pagrįsti, taip pat Kauno tardymo izoliatoriaus medžiagą, kurioje priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 31-30/2015, bei peržiūrėjęs izoliatoriaus koridorių stebėjimo kamerų padarytus vaizdo įrašus;

4211.2.

43nepagrįstas ieškovo (apelianto) teiginys, jog kamerų vaizdo įrašai yra sumontuoti. Šį apelianto teiginį paneigia 2015-10-08 vaizdo įrašas, kuris yra nepertraukiamas (nuo 14:51:15 val. iki 15:27:40 val.) ir rodomas iš kelių atskirų vaizdo kamerų;

4411.3.

45nepaisant to, kad apeliaciniame skunde apeliantas teigia, jog jo dokumentai galėjo dingti laikotarpyje nuo 2015 m. spalio 7 iki 8 dienos, tačiau iš Kauno tardymo izoliatoriuje liudytoju apklausto E. Č. apklausos protokolo matyti, jog tuo metu jis manė, kad šį aplanką kartu su dideliu kiekiu kitų dokumentų atsivežė su savimi iš Kybartų pataisos namų, tačiau kategoriškai to tvirtinti, kaip ir tai, jog dokumentus pagrobė izoliatoriaus pareigūnai, jis negalėjo. O tai reiškia, jog pats apeliantas net nebuvo tikras, jog į Kauno tardymo izoliatorių atsivežė tuos dokumentus, kurių su aplanku vėliau pasigedo;

4611.4.

47nepagrįstas apelianto teiginys, jog teismas neleido pateikti įrodymų ir apklausti liudytoju pareigūno R. M., nes kiek tik prašymų ieškovas teismui teikė, visi jie buvo patenkinti ir dokumentai išreikalauti, liudytoja A. B. apklausta. Tuo tarpu liudytoju R. M. nebuvo kviečiamas apklausti dėl to, jog įvertinus civilinės bylos aplinkybes ir esamus joje dokumentus, daugiau duomenų negalėtų pateikti, negu surašyta Kauno tardymo izoliatoriaus pateiktoje medžiagoje. Tuo tarpu 2015 m. spalio 6–7 d. vaizdo įrašai civilinėje byloje nebuvo peržiūrėti ne dėl teismo kaltės, o dėl to, jog šie įrašai nebuvo išsaugoti Kauno tardymo izoliatoriuje dėl tam tikros nustatytos vaizdo įrašų saugojimo tvarkos.

4812.

49Atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės atstovas Kauno tardymo izoliatorius apeliacinės instancijos teismo prašo E. Č. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, paliekant nepakeistą Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės identiškais argumentais, kaip ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atsiliepimas.

50Teisėjų kolegija

konstatuoja:

51IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5213.

53Apeliacinis skundas atmestinas.

5414.

55Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

5615.

57Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė ir išnagrinėjo apelianto ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri kildinama iš neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų (Kauno tardymo izoliatoriaus) ir prokurorų veiksmų (neveikimo), t. y. dėl to, kad, apeliantui pranešus apie jo dokumentų vagystę, nebuvo imtasi priemonių ištirti šį nusikaltimą.

5816.

59CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.

6017.

61Kasacinio teismo praktikoje, nuosekliai formuojamoje aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, išaiškinta, kad ši teisės norma įtvirtina specialų civilinės deliktinės atsakomybės atvejį, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018 44 punktas). Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-421/2018 38 punktas).Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad teisėsaugos institucijos pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018 45 punktas).

6218.

63Nustatyta, kad 2015 m. spalio 9 d. Kauno tardymo izoliatoriuje buvo gautas ir įregistruotas Nr. 48/2528 laikomo kameroje Nr. ( - ) nuteistojo apelianto E. Č. pareiškimas, kuriame pranešama, jog 2015 m. spalio 8 d. apie 15.30 val., jį kartu su antruoju kameros nuteistuoju V. Č. išvedus į SPT, iš kameros buvo pavogtas jo A4 formato aplankas su jam svarbiais dokumentais. Tikslinant pareiškimo aplinkybes, 2015 m. spalio 14 d. apeliantas liudytojo apklausos protokole nurodė, jog aplankas su dokumentais iš kameros galėjo dingti tik jam su nuteistuoju V. Č. būnant SPT 2015-10-08 apie 15.30 val. Protokole apeliantas taip pat nurodė, kad mano, jog šį aplanką atsivežė iš Kybartų pataisos namų ir tą dieną 2015-10-08 šį aplanką matė kameroje, nors nėra užtikrintas; kategoriškai teigti, jog kažkas iš pareigūnų pagrobė jo dokumentus negali, bet tai labiausiai tikėtina prielaida. 2015 m. spalio 15 d., surinkęs medžiagą bei peržiūrėjęs ir prijungęs prie medžiagos izoliatoriaus koridorių stebėjimo kamerų padarytus vaizdo įrašus, izoliatoriaus įgaliotas pareigūnas vyr. specialistas R. M. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal apelianto pareiškimą dėl dokumentų vagystės BPK 3 str. 1 d. 1 punkte nustatytu pagrindu, t. y. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nutarimas patvirtintas kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko, tą pačią dieną su juo pasirašytinai supažindintas ir apeliantas. 2015 m. lapkričio 10 d. apeliantas pateikė Kauno apylinkės prokuratūrai skundą dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, apeliantas prašė atnaujinti jam praleistą procesinį terminą skundui dėl nutarimo paduoti ir panaikinti nutarimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą. 2015 m. lapkričio 23 d. Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė I. G. atsisakė atnaujinti praleistą be svarbių priežasčių procesinį terminą skundui dėl nutarimo paduoti, o patį skundą paliko nenagrinėtą. 2015m. gruodžio 23 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja bei 2016 m. vasario 15 d. Kauno apygardos teismas apelianto skundus atmetė ir paliko galioti tiek nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tiek prokurorės nutarimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą skundui dėl pareigūno nutarimo paduoti, kaip teisėtus ir pagrįstus. 2016 m. kovo 7 d., 2016 m. kovo 25 d., 2016 m. balandžio 18 d. ir 2016 m. gegužės 23 d. apeliantas pateikė pareiškimus-skundus aukštesniesiems prokurorams, kuriais prašė vidinio administravimo (priežiūros) tvarka atnaujinti jam praleistą terminą skundui dėl nutarimo paduoti, panaikinti pareigūno R. M. 2015 m. spalio 15 d. nutarimą, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tos pačios dokumentų vagystės Kauno tardymo izoliatoriuje, surasti ir jam grąžinti dokumentus. Visi šie pareiškimai (skundai) prokuratūros buvo įvertinti kaip kartotiniai ir palikti nenagrinėti. 2016 m. rugsėjo 16 d. apeliantas pareiškimu dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, iš kur byla buvo persiųsta pagal teismingumą ir 2017 m. balandžio 19 d. buvo priimtas apelianto ieškinys bendrosios kompetencijos teismui dėl žalos atlyginimo priteisimo.

6419.

65Pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą apeliantas iš esmės grindžia tuo, jog buvo pažeistos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančios teisė normos.

6620.

67Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

6821.

69Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

7022.

71Nagrinėjamu atveju esminis dalykas yra nustatyti, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl apelianto pareiškimo (pranešimo apie jo dokumentų vagystę) elgėsi teisėtai. Pripažinus, kad pareigūno veiksmai (neveikimas) buvo teisėti, jie atitiko bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl apelianto pareiškimo pareigūnas elgėsi pagrįstai ir teisėtai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „iš vaizdo įrašų yra akivaizdu, kad ieškovo pareiškime ir jo patikslinime (liudytojo apklausos protokole) vienodai nurodytu laikotarpiu (2015-10-08 d., nuo 14:51:15 val. iki 15:27:40 val.) ieškovo aplanko su dokumentais vagystė iš jo kameros Nr. ( - ) nebuvo įvykdyta (nebuvo padaryta nei tokia, nei jokia kita nusikalstama veika), kadangi per visą šį laiką, kuomet ieškovas su kitu nuteistuoju buvo išvestas į SPT, į kamerą Nr. ( - ) niekas nebuvo įėjęs, taigi ir dokumentus pasisavinti, sunaikinti ar pan. negalėjo“. Pažymėtina, kad pagrįstai tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, tiek pirmosios instancijos teismas akcentavo 2015 m. spalio 8 d. ir rėmėsi šios dienos vaizdo įrašu, kuris nepatvirtino apelianto pranešimo apie vagystę, nes būtent apeliantas savo pareiškime apie jo dokumentų vagystę (tą patvirtino ir liudytojo apklausos protokole) nurodė šią konkrečią vagystės datą ir valandą. Apeliantas nenurodė, kad dokumentų vagystė galėjo būti padaryta kitu laiku, kas būtu pagrindu ikiteisminio tyrimo pareigūnui tikrinti ir kitų dienų (2015-10-06, 2015-10-07) vaizdo įrašus. Apie galimybę dokumentams dingti 2015 m. spalio 7 d. apeliantas pasisakė tik procesiniuose dokumentuose (pareiškime, ieškinyje), kreipiantis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Iš bylos dokumentų (t. 2, b. l. 54) matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, siekė gauti (reikalavo) 2015 m. spalio 6 d. ir 7 d. vaizdo įrašus, tačiau jie nebuvo pateikti teismui, nes nebuvo išsaugoti (saugomi tik iki 9 parų), todėl teismas neturėjo galimybės jų vertinti.

7223.

73Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kad jam po pastebėtos vagystės nebuvo leista tuoj pat susipažinti su vaizdo įrašais. Šioms aplinkybėms pagrįsti apeliantas nepateikė jokių įrodymų, o atsakovai neigia, jog apeliantas kreipėsi nustatyta tvarka dėl susipažinimo su šiais įrašais. Be to, 2015 m. spalio 8 d. vaizdo įrašas yra byloje, su kuriuo apeliantas yra susipažinęs. Nėra pagrindo sutikti su apelianto deklaratyviais teiginiais, atsiradusiais tik apeliaciniame skunde, dėl galimai sumontuoto šio vaizdo įrašo, nes pateiktas byloje vaizdo įrašas yra nepertraukiamas (nuo 14:51:15 val. iki 15:27:40 val.) ir rodomas iš kelių atskirų vaizdo kamerų.

7424.

75Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad nepagrįstai buvo atsisakyta apklausti liudytoju ikiteisminio tyrimo pareigūną R. M., priėmusį nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. CPK 180 straipsnyje numatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia reikšmingas bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad apeliantas nenurodė, kokias svarbias (reikšmingas) bylai aplinkybes gali patvirtinti (paneigti) šis liudytojas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, ginčo esmę, taip pat nenustatė, jog šio liudytojo apklausa galėjo turėti reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

7625.

77Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai dėl jo vertybių, daiktų neapsaugojimo. Pažymėtina, kad 2017 m. balandžio 19 d. byloje priimtas E. Č. ieškinys bendrosios kompetencijos teismui dėl žalos atlyginimo priteisimo, išskyrus argumentus dėl ieškovo turto saugumo neužtikrinimo, atitinkančius CK 6.271 straipsnio reguliavimo sritį, kaip bendros kompetencijos teismui neteismingus (t. 1, b. l. 71-72). Taigi, pirmosios instancijos teismas nevertino ir nesprendė atsakovo Kauno tardymo izoliatoriaus civilinės atsakomybės klausimo dėl apelianto turto saugumo neužtikrinimo (šiuo pagrindu nebuvo nagrinėjama byla), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti šių argumentų.

7826.

79Apibendrinant visus apelianto argumentus pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

8027.

81Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

82Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

83Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

84Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas E. Č. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo prašė iš atsakovės... 8. 1.1.... 9. Ieškinyje nurodė, kad, jam būnant Kauno tardymo izoliatoriuje, 2015 m.... 10. 2.... 11. Ieškovas mano, kad tokiu būdu izoliatorius ir prokuratūra (ne)veikė... 12. 3.... 13. Atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos... 14. 4.... 15. Atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės atstovas Kauno tardymo izoliatorius... 16. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 17. 5.... 18. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį... 19. 6.... 20. Nepaisant to, kad teismas, priešingai nei teigė prokuratūra, nagrinėjamu... 21. 7.... 22. Teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas išvadą dėl... 23. 8.... 24. Be to, teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorė... 25. 9.... 26. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovas šioje byloje neįrodė ne tik... 27. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 28. 10.... 29. Apeliaciniu skundu ieškovas E. Č. Kauno apygardos teismo prašo Vilkaviškio... 30. 10.1.... 31. nepagrįstai Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnai atsisakė leisti jam... 32. 10.2.... 33. skųsdamasis teismui dėl neteisėto atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą... 34. 10.3.... 35. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nenustatyti... 36. 10.4.... 37. šiuo atveju laikytina, kad atsakovės atstovas neužtikrino ieškovo turimų... 38. 11.... 39. Atsiliepime atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės atstovė Lietuvos... 40. 11.1.... 41. Ieškovo (apelianto) argumentai, jog teismas priėmė sprendimą tik... 42. 11.2.... 43. nepagrįstas ieškovo (apelianto) teiginys, jog kamerų vaizdo įrašai yra... 44. 11.3.... 45. nepaisant to, kad apeliaciniame skunde apeliantas teigia, jog jo dokumentai... 46. 11.4.... 47. nepagrįstas apelianto teiginys, jog teismas neleido pateikti įrodymų ir... 48. 12.... 49. Atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės atstovas Kauno tardymo izoliatorius... 50. Teisėjų kolegija... 51. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 52. 13.... 53. Apeliacinis skundas atmestinas.... 54. 14.... 55. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 56. 15.... 57. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė ir išnagrinėjo... 58. 16.... 59. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl... 60. 17.... 61. Kasacinio teismo praktikoje, nuosekliai formuojamoje aiškinant ir taikant CK... 62. 18.... 63. Nustatyta, kad 2015 m. spalio 9 d. Kauno tardymo izoliatoriuje buvo gautas ir... 64. 19.... 65. Pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą apeliantas iš esmės... 66. 20.... 67. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12... 68. 21.... 69. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas... 70. 22.... 71. Nagrinėjamu atveju esminis dalykas yra nustatyti, ar ikiteisminio tyrimo... 72. 23.... 73. Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kad jam po pastebėtos vagystės... 74. 24.... 75. Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad nepagrįstai buvo atsisakyta... 76. 25.... 77. Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai dėl jo vertybių, daiktų... 78. 26.... 79. Apibendrinant visus apelianto argumentus pažymėtina, jog kasacinio teismo... 80. 27.... 81. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 82. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 83. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą palikti... 84. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

...