Byla 2A-179/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno GRŪDA“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-687-324/2010 pagal ieškovų R. A., R. B., L. B., G. D., J. J., V. J., J. J., S. K., I. K., J. K., G. N., D. N., A. S., G. S., B. S., G. O. V. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno GRŪDA“, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Vilkama“, uždaroji akcinė bendrovė „BTA draudimas“, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjamas turistų ir turistinės kelionės organizatoriaus ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos įvykus vagystei turistinės kelionės autobusu metu, atlyginimo.

5Ieškovai sudarė su atsakovu turizmo paslaugų sutartis ir pagal jas 2008 m. rugpjūčio 9 d. – 2008 m. rugpjūčio 18 d. autobusu vyko į pažintinę kelionę Italijoje. 2008 m. rugpjūčio 12 d. ekskursijos po Romos miestą metu jo priemiestyje stovėjęs turistų autobusas buvo apvogtas – iš autobuso bagažinės dingo turistų lagaminai su daiktais, o iš salono – rankinis bagažas. Ieškovų nuomone, atsakovas nepasirūpino tinkama transporto priemonės apsauga, todėl privalo atlyginti dėl prarastų daiktų patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Turtinė žala grindžiama kelionės daiktų, pirkinių, suvenyrų verte, atsižvelgiant į jų nusidėvėjimą, nes pirkinių kvitų ieškovai neišsaugojo. Prarastų piniginių lėšų dydį sudaro turistinės kelionės organizatoriaus nurodytos būsimos kelionės išlaidos. Neturtinę žalą ieškovai grindžia patirtu emociniu šoku, daiktų ir pinigų netekimu dėl nusikaltimo, kelionės pradžioje sugadinta nuotaika, gaišatimi policijoje, galimybės nusipirkti drabužių ir higienos priemonių pavėluotu suteikimu, teiktos piniginės kompensacijos nepakankamumu, lėmusiu maisto stygių ir galimybės įgyvendinti pažintinės kelionės tikslus suvaržymu. Kelionės gidas buvo nekorektiškas, stengėsi atsiriboti nuo pagalbos ir užuojautos. Dėl vagystės prarastų būtiniausių daiktų įsigijimui parduotuvėse sugaišto laiko nebuvo įgyvendinta visa numatyta kelionės programa, dėl ko neišsipildė ieškovų lūkesčiai, jie nepatyrė tiek teigiamų emocijų ir naujų įspūdžių, kiek tikėjosi. Iš pareiškimuose apie dingusius daiktus ir pinigus nurodytų sumų atėmus 100 eurų ( ekvivalentas litais - 345,28 Lt) kompensaciją, turtinei žalai atlyginti R. A. prašė priteisti iš atsakovo 4 159,28 Lt, R. B. – 1131,96 Lt, L. B. – 2174,62 Lt, G. D. – 1629,69 Lt, J. J. – 4 057,27, V. J. – 4057,27 Lt, J. J. – 3091,27 Lt, S. K. – 5 333,21 Lt, I. K. – 4 434,77 Lt, J. K. – 7 916,27 Lt, G. N. – 2 946,18 Lt, D. N. – 3 778,20 Lt, A. S. – 2 270, 27 Lt, G. S. – 4 681,27 Lt, B. S. – 4 901,27 Lt, G. O. V. – 3 780,99 Lt ir trigubos kelionės kainos neturtinę žalą: R. A. – 5 607 Lt, R. B. – 5607 Lt, L. B. – 5607 Lt, G. D. – 5 043 Lt, J. J. – 5 043 Lt, V. J. – 5 043 Lt, J. J. – 5 043 Lt, S. K. – 5 757 Lt, I. K. – 5 607 Lt, J. K. – 5 097 Lt, G. N. – 5 847 Lt, D. N. – 5 847 Lt, A. S. – 5 607 Lt, G. S. – 5 607 Lt, B. S. – 5 397 Lt, G. O. V. – 5 397 Lt. Ieškovai taip pat prašė priteisti iš atsakovo kiekvienam trigubo kelionės kainos dydžio neturtinę žalą bei procesines palūkanas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo: 1) ieškovams R. A., J. J., V. J., J. J., S. K., I. K., J. K., G. N., D. N., A. S., G. S., B. S., G. O. V. po 2 000 Lt, G. D. - 1 553,72 Lt, R. B. - 834,72 Lt ir L. B. - 772,72 Lt turtinei žalai atlyginti; 2) ieškovams R. A., I. K., A. S., G. S., R. B., L. B. po 2 803,50 Lt, J. J., V. J., G. D., J. J. po 2 521,50 Lt, G. N. ir D. N. po 2 923,50 Lt, B. S. ir G. O. V. po 2 698,50 Lt, S. K. 2 878,50 Lt, J. K. 2 548,50 Lt neturtinei žalai atlyginti; 3) kiekvienam ieškovui 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2008 m. lapkričio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) ieškovei R. A. 1 928,41 Lt žyminio mokesčio; 5) ieškovams R. A. 147 Lt, V. J. 300 Lt, J. J. 168 Lt, S. K. 264 Lt, I. K. 144 Lt, J. K. 105 Lt, D. N. 306 Lt, G. S. 282 Lt, B. S. 138 Lt, G. O. V. 153 Lt, G. D. 183 Lt, L. B. 276 Lt advokato pagalbos išlaidų.

8Teismas taip pat priteisė atsakovui iš ieškovų R. A., S. K., I. K., J. K., A. S., G. S., B. S., G. O. V. po 208 Lt, iš J. J., V. J. ir J. J. po 178,28 Lt, iš D. N. 356,56 Lt, iš R. B., L. B. ir G. D. po 148,57 Lt advokato pagalbos išlaidų; iš ieškovų R. A., S. K., I. K., J. K., A. S., G. S., B. S., G. O. V. po 2,31 Lt, iš J. J., V. J., J. J. po 1,98 Lt, iš D. N. 3,96 Lt, iš R. B., L. B. ir G. D. po 1,65 Lt, iš atsakovo UAB „Kauno GRŪDA“ 29,30 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų valstybei.

9Teismas sprendė, kad dėl vagystės dingus turistų bagažui turizmo paslaugų teikimo sutartį atsakovas įvykdė netinkamai, dėl ko ieškovai patyrė turtinę netektį ir neturtinių išgyvenimų. Tai, kad turizmo paslaugoms įvykdyti atsakovas pasitelkė trečiąjį asmenį UAB „Vilkama“, neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės pagal turizmo paslaugų teikimo sutartį. Teismas nustatė, kad atsakovas numatė vagystės galimybę, tačiau klientų neapsaugojo, todėl jam taikė CK 6.754 straipsnio 2 dalyje ir sutarties 5.1 punkte numatytas pasekmės – pareigą atlyginti turistų patirtus nuostolius. Teismas sprendė, kad atsakovo pareiga atlyginti ieškovams turtinę žalą atsirado ne dėl vagystės fakto, o dėl to, kad atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, užtikrindamas turistų bagažo saugumą. Įvertinęs aplinkybę, susijusią su transporto priemonės palikimo be priežiūros trukme, per kurią iš autobuso bagažinės ir salono buvo galima surinkti ir išgabenti daiktus, teismas sprendė dėl atsakovo atleidimo nuo atsakomybės sąlygų, numatytų turizmo paslaugų teikimo sutarties 5.2 punkte ir CK 6.754 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nebuvimo. Teismas nepripažino vagystės nenugalima jėga ar įvykiu, kurio kelionės organizatorius nenumatė ir negalėjo numatyti.

10Spręsdamas dėl ieškovų turtinės žalos įrodymų, teismas nustatė, kad jų bagažas nebuvo draustas, todėl netaikė LR Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimui Nr. 1351 patvirtintų Pagalbos turistams draudimo taisyklių 36 punkto nuostatų. Apie į vasaros kelionę imtų ir jos metu pavogtų daiktų vertę teismas sprendė vadovaudamasis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje nustatytais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir nuostolių realumo kriterijumi. Teismas nustatė, kad ieškovai atsisakė atsakovo siūlomos paslaugos drausti bagažą, todėl sprendė apie pagrindo kompensuoti už vagystės metu prarastas prabangos prekes (grotuvą, papuošalus) nebuvimą, nes pripažino, kad tokiu atveju ieškovai prisiėmė šių daiktų praradimo riziką. Iš bylos duomenimis nustatytų aplinkybių, teismas sprendė, kad prabangos daiktus, pinigus ir dokumentus palikę autobuso bagaže, keleiviai elgėsi neatsargiai ir taip padėjo žalai padidėti ( CK 6.282 str. 1 d.). Teismas, atsižvelgdamas į nevienodą kelionei pasiimtų higienos reikmenų, įskaitant kvepalus, drabužių ir įvairaus trikotažo kainą, bei nesant panašių daiktų konkrečią kainą patvirtinančių duomenų, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, šių daiktų vertę nustatė pagal visų ieškovų nurodytą įprastų daiktų, išskyrus prabangos daiktus, asmens dokumentus ir pinigus, kainų vidurkį. Vadovaudamasis protingumo ir proporcingumo principais bei atsižvelgdamas į tai, kad į kelionę imtinų daiktų kiekį, jų būtinumą bei vertės racionalumą turi įvertinti į ją vykstantis asmuo, teismas sprendė, kad prarastų daiktų atlyginimui laikytina protinga 2 000 Lt (beveik trečdalis (2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi teismas ištaisė sprendime padarytą aritmetinę klaidą ir vietoj „beveik trečdalis“ nurodė „du trečdaliai“)) prarastų daiktų vidurkio sumos. Nustatydamas tokį turtinės žalos dydžio apskaičiavimo būdą, teismas atsižvelgė ir į Kauno miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1908-364/2009 pagal į tą pačią kelionę vykusių kitų turistų ieškinį atsakovui taikytą žalos dydžio apskaičiavimą. Ieškovų G. D., R. B. ir L. B. turtinės žalos apskaičiavimui teismas netaikė prarastų daiktų vertės vidurkio principo, nes atėmus išmokėtas kompensacijas šių ieškovų patirta žala yra mažesnė.

11Teismas pripažino, kad dėl turistinėje kelionėje prarastų daiktų ir pinigų, ieškovai patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, neišsipildė visi jų lūkesčiai, tačiau sprendė, kad patirta neturtinė žala negali būti atlyginama įstatyme numatytu ir ieškovų prašomu maksimaliu dydžiu, nes dėl pinigų praradimo kilę nepatogumai buvo nulemti pačių ieškovų neatsargaus elgesio, paliekant pinigus autobuso bagaže (CK 6.282 str. 1 d.). Teismas nustatė, kad su turizmo paslaugų teikimo sutarties įvykdymu susiję ieškovų lūkesčiai, išskyrus dviejų objektų aplankymą, išsipildė ir, įvykus vagystei, didžioji dalis turizmo paslaugų buvo suteikta tinkamai. Spręsdamas dėl maksimalaus įstatyme nustatyto neturtinės žalos dydžio priteisimo teismas vadovavosi tokio pobūdžio bylose suformuota teismų praktika (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2008) ir sprendė, kad ieškovų patirti išgyvenimai nepriskirtini prie ypatingų išgyvenimų, lemiančių maksimalaus žalos atlyginimo priteisimą. Įvertinęs ieškovų patirtų nepatogumų ir išgyvenimų pobūdį, atsakovo pastangas maksimaliai sušvelninti savo neapdairumo pasekmes, sudarytas sąlygas tęsti kelionę, ieškovų požiūrį į Italijos pristatymo kokybę, ieškovų patirtą neturtinę žalą teismas įvertino puse prašomos priteisti sumos (CPK 185 str.). Teismas pripažino nepagrįstais atsakovo argumentus dėl kelionių pardavimų skaičiaus sumažėjimo įtakos priteistinam neturtinės žalos dydžiui.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Kauno GRŪDA“ prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimą pakeisti - sumažinti ieškovams priteistą turtinę ir neturtinę žalą, priteisiant kiekvienam ieškovui po 975 Lt turtinei, išskyrus R. B. ir L. B., ir po 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš naujo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

141. Teismas, spręsdamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimus, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas (CPK 12 str., 263 str. 2 d.), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir apeliacinės instancijos teismo suformuotos praktikos. Šie pažeidimai lėmė, kad ieškovams priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžiai yra per dideli.

152. Bylai aktualią žalos dydžio aplinkybę teismas tyrė, tačiau, atsakovo nuomone, tai darė paviršutiniškai, nesivadovavo teisės normomis. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios, kad teismas gali nustatyti nuostolių dydį, nereiškia, jog nuostoliai neturi būti įrodyti. Teismas sprendė, kad ieškovai negali pateikti tikslų nuostolių dydį pagrindžiančių įrodymų, tačiau nesant jokių papildomų įrodymų pačių ieškovų vienašališkai sudarytų dingusių daiktų sąrašų ir juose nurodytos tariamos daiktų vertės teisingumo patikrinti neįmanoma. Ieškovų nenoras teikti įrodymus suteikia pagrindą manyti, kad jiems nenaudinga įrodinėti ir nustatinėti tikrąjį patirtos žalos dydį. Pagal LR ūkio ministro įsakymu patvirtintas Daiktų grąžinimo ir keitimo taisykles ieškovai privalėjo išsaugoti daiktų įsigijimo kasos aparato kvitus ir jais pagrįsti reikalaujamos turtinės žalos dydį. Įrodymų neteikimas apsunkina CK 6.251 straipsnio 1 dalies taikymą ir pažeidžia įrodinėjimą reglamentuojančias CPK normas. Atsakovo nuomone, tai vertintina ieškovų nenaudai, tačiau teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos dydžio, į šias aplinkybes neatsižvelgė.

163. Teismas neteisingai apskaičiavo prarastų daiktų vertės vidurkį. Civilinėje byloje (bylos Nr. 2-1908-364/2009) pagal kitų į tą pačią kelionę vykusių ir dėl vagystės daiktus praradusių turistų ieškinį Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimu, paliktu galioti Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 31 d. nutartimi (apeliacinės bylos Nr. 2A-423-109/2010), priteisė ieškovams trečdalį nuo prarastų daiktų nurodytos vertės bendros sumos, tačiau joje ieškovai teikė įrodymus, patvirtinančius prarastų daiktų vertę (dokumentus apie pajamas, prarastų daiktų nuotraukas, daiktų įsigijimo kvitus ir banko sąskaitos išrašus). Nagrinėjamoje byloje tokių įrodymų ieškovai neteikė. Minėtos civilinės bylos ir nagrinėjamos civilinės bylos faktinės aplinkybės yra tapačios, todėl pagal LR Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime (bylos Nr. 26/07) teiktą teismo precedento taikymo išaiškinimą, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje turėjo taikyti tokį patį kaip ir ankstesnėje byloje turtinės žalos dydžio apskaičiavimą.

174. Turisto pareigą pateikti žalos dydį patvirtinančius įrodymus numato LR Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1351 patvirtintų Pagalbos turistams draudimo taisyklių 33.2 punktas (Žin., 1998, Nr. 103-2846). Tvarkos 36 punkte nurodyta, kad žala nustatoma ir jos dydis apskaičiuojamas remiantis sąskaitomis, patvirtinančiomis išlaidų atsiradimą. Minėtu teisės aktu reglamentuojami draudimo santykiai yra panašūs į nagrinėjamus ginčo santykius, todėl teismas turėjo atsižvelgti į įstatymų leidėjo poziciją dėl žalos dydžio įrodinėjimo pareigos nustatymo daiktus praradusiam asmeniui. Ankstesnėje civilinėje byloje buvo atsižvelgta į šį teisinį reglamentavimą.

185. Priteista neturtinė žala neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų bei teismų praktikoje suformuotų jos nustatymo kriterijų (CK 6.250 str. 2 d. ir 6.754 str. 5 d.). Esmine neturtinę žalą lėmusia aplinkybe teismas laikė ieškovų patirtus nepatogumus dėl prarastų kelionės pinigų, tačiau pagal bylos duomenis pinigus prarado ne visi ieškovai, todėl nustatant neturtinės žalos dydį į tai turėjo būti atsižvelgta. Be to, teismas pripažino, kad pinigus ieškovai prarado dėl savo neatsargumo ir turtinės žalos už tai iš atsakovo nepriteisė, tokiu būdu pripažindamas, kad civilinė atsakomybė dėl ieškovų prarastų pinigų atsakovui netaikoma. Tokiu atveju neturtinės žalos už pinigų praradimą priteisimas yra teisiškai nepagrįstas. Už nepatogumus dėl pinigų praradimo yra atsakingi patys ieškovai. Teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad ieškovams buvo sudaryta galimybė atsisakyti kelionės ir grįžti į Lietuvą, tačiau jie sutiko tęsti kelionę ir atsakovas ėmėsi visų tam reikiamų priemonių.

19Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovai prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

201. Teismas tinkamai nustatė, kad į turistinę kelionę imamų daiktų įsigijimo išlaidas patvirtinančių duomenų keleiviai faktiškai neturi galimybės pateikti. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Ieškovai į bylą pateikė pavogtų daiktų sąrašus, teiktus Romos centrinės policijos būstinei, kuriuose išvardinti dėl atsakovo kaltės prarasti daiktai. Teismas, atsižvelgdamas į kitoje civilinėje byloje nurodytą žalos apskaičiavimo principą ir vadovaudamasis prarastų daiktų kainos vidurkiu, tinkamai apskaičiavo turtinės žalos dydį.

212. Apeliacinio skundo argumentai, kad pagal LR ūkio ministro įsakymu patvirtintų Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių reikalavimus ieškovai privalėjo išsaugoti įsigytų daiktų kasos aparato kvitus, nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingi, nes taisyklės reglamentuoja daiktų grąžinimą ar keitimą, tuo tarpu byloje sprendžiamas ginčas dėl žalos, padarytos netinkamai vykdant turizmo sutartį, atlyginimo. Apelianto samprotavimai dėl nenaudingumo ieškovams įrodinėti turtinės žalos dydį yra neįrodyti (CPK 178 str.). Argumentai dėl priteistos turtinės žalos dydžio apskaičiavimo yra teisiškai nereikšmingi, nes Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi ištaisė skundžiamame sprendime padarytą aritmetinę klaidą.

223. Apeliantas netinkamai aiškina Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą, pagal kurį teismai privalo paisyti teisės taikymo išaiškinimų, kurie yra privalomi juos suformulavusiems teismams. Tuo tarpu nutarime nėra nurodyta, kad kiekvienu atveju, kai bylos aplinkybės yra vienodos, teismas privalo priimti tokį patį sprendimą ar priteisti vienodo dydžio žalą.

234. Apelianto nurodytos Pagalbos turistams draudimo taisyklės šio ginčo atveju neturėjo būti taikomos, nes jos reglamentuoja iš draudimo sutarčių atsirandančius santykius. Nagrinėjamam atvejui turi būti taikomos turizmo paslaugų teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos.

245. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus ir nenukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo tuo klausimu formuojamos teismų praktikos. CK 6.754 straipsnio 5 dalyje nustatyta tik maksimali trigubos kelionės kainos dėl netinkamo turizmo paslaugų sutarties vykdymo atlygintinos neturtinės žalos riba, tačiau ši teisės norma negali būti aiškinama taip, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo matas būtų kelionės kaina. Neturtinės žalos dydis nustatomas įvertinant pinigais konkrečius asmens patirtus išgyvenimus, nepatogumus, kitus neturtinių vertybių pažeidimus. Apeliantas, suteikęs nekokybišką turizmo paslaugą, nesuteikė adekvačios moralinės kompensacijos, dėl ko teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovams neturtinės žalos atlyginimą iš viso 41 029,50 Lt. Grynuosius pinigus ieškovai prarado dėl to, kad įsiklausę į kelionės gido aiškinimus apie pinigų nešiojimo su savimi pavojų juos paliko autobuse, iš kur šie su kitais daiktais ir buvo pavogti. Už dėl to patirtus didelius nepatogumus yra atsakingas atsakovas.

25IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

26Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

27Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių; tinkamai pritaikė procesinės ir nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, bei, patenkindamas ieškinį iš dalies, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.), kurį keisti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

28Šalių ginčas kilo dėl turizmo paslaugų teikimo sutarčių, kuriomis apeliantas (kelionių organizatorius) įsipareigojo už atlyginimą ieškovams (turistams) užtikrinti iš anksto organizuotą turistinę kelionę (kelionės paketą), vykdymo. Sutartinius santykius, kylančius iš turizmo paslaugų teikimo sutarties, reglamentuoja CK 6.747–6.755 straipsniai bei Turizmo įstatymas, kuriais įgyvendinama 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (toliau – Direktyva 90/314/EEB). Organizuota turistinė kelionė yra turizmo paslaugų rinkinys, kurią sudaro ne mažiau kaip dvi turizmo paslaugos: vežimo ir apgyvendinimo, kita esminę kelionės dalį sudaranti turizmo paslauga, nesusijusi su vežimu ar apgyvendinimu (Turizmo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis, CK 6.747 straipsnio 2 dalis). Kelionės organizatorius yra asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis verčiasi turizmo verslu ir savo vardu viešai siūlo teikti turizmo paslaugas (CK 6.747 straipsnio 2 dalis). Turistas renkasi konkretų turizmo paslaugų tiekėją, su kuriuo jis ketina sudaryti sutartį, pagal jo dalykines savybes, patirtį toje verslo srityje, dalykinę reputaciją, ir turi pagrindą tikėtis, kad įsigis tinkamos kokybės paslaugas, atitinkančias pateiktą informaciją apie jas (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai). Kelionės organizatorius kaip verslininkas privalo užtikrinti jo teikiamų paslaugų kokybę ir informacijos apie jas teisingumą, prisiimti ne tik neigiamų savo veiklos padarinių riziką, bet ir rūpestingai pasirinkti trečiuosius asmenis įsipareigojimams vykdyti, turėti galimybių kontroliuoti jų veiklą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje B. Š. ir kt. v. UAB „TEZ TOUR“, bylos Nr. 3K-3-386/2008).

29Byloje nustatyta, kad ieškovai sudarė su atsakovu turizmo paslaugų teikimo sutartis dėl pažintinės kelionės autobusu į Italiją. Ekskursijos po Romą metu jos priemiestyje stovėjęs turistų autobusas buvo apvogtas – iš autobuso bagažinės dingo turistų lagaminai su daiktais, o iš salono – rankinis bagažas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas numatė vagystės galimybę, tačiau turistų neapsaugojo, todėl konstatavo, kad turistų bagažo saugumui užtikrinti atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus ir dėl to turizmo paslaugų teikimo sutartis įvykdė netinkamai. Teismas sprendė, kad tokiu atveju pagal CK 6.754 straipsnio 2 ir 5 dalis, sutarčių 5.1, 5.5 punktus atsakovui tenka pareiga atlyginti ieškovams turėtus nuostolius ir patirtą neturtinę žalą.

30Pagal atsakovo apeliacinio skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, argumentus, apeliacijos dalyką sudaro su turtinės ir neturtinės žalos dydžių nustatymu susiję procesinės teisės ir materialinės teisės normų taikymo klausimai.

31Dėl turtinės žalos

32Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

33Pagal CPK 178 straipsnį šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu pagal byloje esančius įrodymus, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą, įvertinti įrodymų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi ir panašiai.

34Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra CK 6.249 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą.

35Jeigu šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jį nustato teismas (CK 6.249 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, konstatavo, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia, jog, šalims nesutariant dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje B. Z. v. Šiaulių apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-493/2010). Nagrinėjamoje byloje ieškovų patirtos turtinės žalos (atsakovo atsakomybės) dydis buvo nustatinėjamas pagal pavogtų daiktų vertę. Apeliantas iš esmės nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo argumentų, kad daiktų, imamų į šiltuoju metų laiku vykstančią 10-ties dienų užsienio kelionę, įsigijimo išlaidas patvirtinančių dokumentų faktiškai neįmanoma pateikti, tačiau teigia, kad ieškovai privalėjo pateikti, o teismas įvertinti prarastų daiktų vertę patvirtinančius įrodymus, kaip antai, kasos aparato kvitus arba kitą nustatyta tvarka išduotą prekės pirkimo-pardavimą iš pardavėjo patvirtinantį dokumentą. Spręsdamas dėl turistinės kelionės metu pavogtų ieškovų daiktų vertės, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovų pateiktais rašytiniais įrodymais - Romos policijos komisariatui teiktais pareiškimais, dingusių daiktų sąrašais, kuriuose nurodytos pavogtų daiktų vertės (1 t., 31-104 b. l.), vadovavosi CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir nuostolių realumo kriterijumi. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovų teiktuose įrodymuose nurodytas daiktų vertes.

36Apelianto argumentai, kad pagal Daiktų grąžinimo ir keitimo taisykles ieškovai privalėjo išsaugoti daiktų įsigijimą patvirtinančius dokumentus ir juos pateikti teismui, nepaneigia teismo išvadų dėl pavogtų daiktų vertės įrodytinumo. LR ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių reikalavimas išsaugoti kasos aparato kvitą arba kitą nustatyta tvarka išduotą prekės pirkimo-pardavimą iš pardavėjo patvirtinantį dokumentą vartotojui yra privalomas, jeigu jis siekia pasinaudoti taisyklėse numatyta teise grąžinti nekokybišką prekę. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas ne dėl nekokybiškos prekės grąžinimo, bet dėl žalos, padarytos netinkamu turizmo paslaugų sutarties vykdymu, atlyginimo, todėl neišsaugoję turistinės kelionės metu pavogtų daiktų įsigijimo dokumentų ieškovai neprarado teisės patirtos žalą įrodinėti kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias įvertinęs teismas nustatė atlygintinos žalos dydį. Apelianto samprotavimai apie nenaudingumą ieškovams įrodinėti tikrąjį žalos dydį yra niekuo nepagrįsti.

37Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie ieškovams padarytos turtinės žalos dydį, vertino visus byloje pateiktus įrodymus, o atsakovams šiuo klausimu įrodymų nepateikus, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas CPK 12 straipsnyje reglamentuotas rungimo principas ir kad priimtas sprendimas neatitinka CPK 263 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Tai, kad teismui įvertinus byloje esančius įrodymus buvo priimtas atsakovui nepalankus sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos įrodinėjimo procesą reglamentuojančios taisyklės.

38Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-206/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Pirmosios instancijos teismas pagrindė LR Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1351 patvirtintų Pagalbos turistams draudimo taisyklių nuostatų, nustatančių žalos dydžio apskaičiavimą pagal sąskaitas, netaikymą nagrinėjamam ginčui. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis šiuo klausimu, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigia.

39Vadovaudamasis protingumo ir proporcingumo principais bei atsižvelgdamas į tai, kad kelionėn imtinų daiktų kiekį, jų būtinumą bei vertės racionalumą turi įvertinti į ją vykstantis asmuo, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog dėl vagystės prarastų daiktų atlyginimui nustatyti protingais laikytini 2 000 Lt, kurie sudaro beveik trečdalį prarastų daiktų vidurkio sumos. Ieškovų turtinės žalos dydį teismas nustatė atsižvelgdamas ir į turtinės žalos apskaičiavimo principą, taikytą civilinėje byloje Nr. 2-1908-364/2009, kurioje buvo sprendžiamas kitų į tą pačią turistinę kelionę vykusių ir dėl vagystės turto netekusių turistų ieškinį tam pačiam atsakovui. Ieškovų G. D., R. B. ir L. B. patirtos žalos dydžiui apskaičiuoti teismas netaikė žalos vidurkio principo, nes šių ieškovų patirta žala, atėmus gautą kompensacijos sumą, nesiekia 2 000 Lt. 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi (4 t., 71 b. l.) pirmosios instancijos teismas ištaisė sprendimo motyvuojamoje dalyje padarytą aiškią aritmetinę klaidą - vietoj „beveik trečdalis“ nurodė „du trečdaliai“. Nurodytos aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl sprendimo motyvų, susijusių su turtinės žalos dydžio apskaičiavimo principu, prieštaringumo.

40Dėl neturtinės žalos

41CK 6.754 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta turisto teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalą, jeigu dėl netinkamo sutarties vykdymo, už kurį atsako kelionės organizatorius, turisto pagrįsti ir protingi lūkesčiai neišsipildo. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje P. R. B., N. B. v. V. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-357/2008). Neturtinės žalos atlyginimo būdai, atvejai, žalos dydžio nustatymo kriterijai reglamentuojami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Civilinėje teisėje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, o teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, turi vadovautis bendrąsias žalos atlyginimo sąlygas nustatančiomis teisės normomis, taip pat atsižvelgti į specifinius, tik šios kategorijos byloms būdingus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismo nustatomą neturtinės žalos dydį lemia bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymą ar teismo pripažinimu turi įtakos neturtinės žalos dydžiui, visuma. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-371/2003 N. Ž., v. UAB „Vilniaus troleibusai“, 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje A. O. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-560/2010).

42Nagrinėjamoje byloje nustačius netinkamo turizmo paslaugų sutarties vykdymo faktą, už kurį atsako kelionės organizatorius, dėl ko turistų pagrįsti ir protingi lūkesčiai neišsipildė ir šie liko kelione nepatenkinti, ieškovai įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą CK 6.754 straipsnio 5 dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir tinkamai įvertino šalių ginčui išspręsti visas reikšmingas bylos aplinkybes, pagal kurias apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad nustatytas priteistinos neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 str.), teismų praktikoje suformuluotus šios žalos nustatymo kriterijus.

43Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.754 straipsnio 5 dalyje nustatyta tik maksimali trigubos kelionės kainos dėl netinkamo turizmo paslaugų sutarties vykdymo atlygintinos neturtinės žalos riba, tačiau ši teisės norma negali būti aiškinama taip, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo matas būtų kelionės kaina. Neturtinės žalos dydis nustatomas įvertinant pinigais konkrečius asmens patirtus išgyvenimus, nepatogumus, kitus neturtinių vertybių pažeidimus. Nagrinėjamoje byloje, įvertinęs visas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl ieškovų patirtų nepatogumų atsakovas neturi atsakyti maksimalia CK 6.754 straipsnio 5 dalyje numatyta neturtinės žalos atlyginimo suma. Teismas pripažino, kad ieškovai patyrė dvasinius išgyvenimus dėl jų kelionei skirto bagažo vagystės, kelionės pradžioje sugadintos nuotaikos, su vagystės tyrimu susijusios gaišaties policijoje, nepatogumus dėl daiktų netekties, dėl galimybės nusipirkti drabužius ir higienos priemones sudarymo praėjus kelioms dienoms po įvykio, dėl gaišaties parduotuvėse priverstiniam apsipirkimui, dėl piniginės kompensacijos nepakankamumo, dėl ieškovus lydėjusio gido specifinių vadybos sugebėjimų nepakankamumo, visos kelionės programos neįvykdymo ir su tuo susijusių neišsipildžiusių turistų visų lūkesčių. Įvertinęs patirtų nepatogumų ir išgyvenimų pobūdį, atsakovo dėtas pastangas maksimaliai sušvelninti savo neapdairumo pasekmes, sudarytas sąlygas tęsti kelionę, jos programos Italijos pristatymo požiūriu išpildymą, teismas ieškovų patirtą neturtinę žalą įvertino puse prašomos priteisti sumos. Nustatydamas tokį neturtinės žalos atlygino dydį teismas nesivadovavo kitoje civilinėje byloje kitiems tos pačios kelionės turistams priteistais didesniais neturtinės žalos dydžiais, konstatavęs nagrinėjamos ir ankstesnės bylų faktinių aplinkybių šiuo aspektu skirtumus.

44Apeliantas savaip traktuoja teismo argumentus dėl aplinkybių, lėmusių neturtinės žalos dydį, vertinimo. Spręsdamas dėl žalos atlyginimo, teismas taikė CK 6.282 straipsnio 1 dalį, konstatavęs, kad dėl pinigų netekimo kilusiai turtinei žalai ir su tuo susijusiems neturtiniams netekimams atsirasti padėjo patys ieškovai neatsargiu elgesiu, pinigus laikydami bagaže. Tokiu atveju apelianto argumentai, kad teismas priteisė neturtinę žalą ir dėl pinigų vagystės metu netekimo, yra nepagrįsti. Nustatydamas mažesnį nei ieškovai prašė neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo pastangas sušvelninti savo neapdairumo pasekmes, sudarytas sąlygas tęsti kelionę, jos programos Italijos pristatymo požiūriu išpildymą, todėl apelianto argumentai šiuo aspektu yra laikytini nepagrįstais ir atmestini.

45Dėl bylinėjimosi išlaidų

46Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis) neatlygintinos (CPK 93 str.). Apeliacinės instancijos teismo turėtos su procesinių dokumentų įteikimu susijusios bylinėjimosi išlaidos nesiekia 10 litų, todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį ir LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, nepriteistinos iš apelianto.

47Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

48Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjamas turistų ir turistinės kelionės organizatoriaus ginčas... 5. Ieškovai sudarė su atsakovu turizmo paslaugų sutartis ir pagal jas 2008 m.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 8. Teismas taip pat priteisė atsakovui iš ieškovų R. A., S. K., I. K., J. K.,... 9. Teismas sprendė, kad dėl vagystės dingus turistų bagažui turizmo paslaugų... 10. Spręsdamas dėl ieškovų turtinės žalos įrodymų, teismas nustatė, kad... 11. Teismas pripažino, kad dėl turistinėje kelionėje prarastų daiktų ir... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Kauno GRŪDA“ prašo Kauno apygardos... 14. 1. Teismas, spręsdamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimus,... 15. 2. Bylai aktualią žalos dydžio aplinkybę teismas tyrė, tačiau, atsakovo... 16. 3. Teismas neteisingai apskaičiavo prarastų daiktų vertės vidurkį.... 17. 4. Turisto pareigą pateikti žalos dydį patvirtinančius įrodymus numato LR... 18. 5. Priteista neturtinė žala neatitinka protingumo, teisingumo ir... 19. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovai prašo skundžiamą... 20. 1. Teismas tinkamai nustatė, kad į turistinę kelionę imamų daiktų... 21. 2. Apeliacinio skundo argumentai, kad pagal LR ūkio ministro įsakymu... 22. 3. Apeliantas netinkamai aiškina Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d.... 23. 4. Apelianto nurodytos Pagalbos turistams draudimo taisyklės šio ginčo... 24. 5. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas tinkamai taikė CK... 25. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 26. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 27. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje... 28. Šalių ginčas kilo dėl turizmo paslaugų teikimo sutarčių, kuriomis... 29. Byloje nustatyta, kad ieškovai sudarė su atsakovu turizmo paslaugų teikimo... 30. Pagal atsakovo apeliacinio skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos... 31. Dėl turtinės žalos... 32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 33. Pagal CPK 178 straipsnį šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia... 34. Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra CK 6.249 straipsnis. Šio... 35. Jeigu šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jį nustato teismas... 36. Apelianto argumentai, kad pagal Daiktų grąžinimo ir keitimo taisykles... 37. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie ieškovams... 38. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 39. Vadovaudamasis protingumo ir proporcingumo principais bei atsižvelgdamas į... 40. Dėl neturtinės žalos... 41. CK 6.754 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta turisto teisė reikalauti atlyginti... 42. Nagrinėjamoje byloje nustačius netinkamo turizmo paslaugų sutarties vykdymo... 43. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.754 straipsnio 5 dalyje nustatyta tik... 44. Apeliantas savaip traktuoja teismo argumentus dėl aplinkybių, lėmusių... 45. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 46. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (už... 47. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą....