Byla 2S-1749-125/2011

Dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Bronius Valius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Resota“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Resota“ skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų,

Nustatė

2pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti antstolio A. Selezniovo 2011-06-28 atsisakymą Nr. S1-72400 ir įpareigoti antstolį grąžinti UAB „Resota“ 8 000 Lt, kurie buvo nurašyti vykdant vykdomąjį raštą Nr. Nr. 1-21-497/2009. Nurodė, kad antstolis vykdydamas vykdomąjį raštą Nr. 1-21-497/2009 užvedė vykdomąją bylą Nr. 0010/10/03897 ir 2010-08-13 areštavo bei pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą 209 535,32 Lt įmonės lėšas. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010-08-25 nutartimi atidėjo 2009-07-02 nuosprendžio dalies dėl baudos skyrimo įmonei vykdymą. Antstolis 2010-10-05 patvarkymu Nr. S1-27480 užbaigė bylą tuo pagrindu, kad buvo gauta įsiteisėjusi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartis, priimta 2010-08-25, kuria buvo atidėtas baudos mokėjimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-11-30 nutartimi Nr. 2K-540/2010 panaikino Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, ir perdavė bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo, todėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-07-02 nuosprendis iki šios dienos yra neįsiteisėjęs ir negaliojantis bei nevykdytinas. Pareiškėja nurodė, kad antstolis užbaigęs vykdomąją bylą negrąžino 8 000 Lt, motyvuodamas tuo, kad šia pinigų suma buvo padengtos vykdymo išlaidos, tarp jų antstolio atlyginimas. Pareiškėja teigė, kad nesant galiojančio nuosprendžio bei vykdomąjį dokumentą grąžinus ir jo neįvykdžius, antstolis neturi teisės reikalauti vykdymo išlaidų, o tuo labiau antstolio atlyginimo. Antstolis nepagrįstai nuosprendžio vykdymo atidėjimą traktuoja kaip taikos sutartį, įmonės direktoriaus sutikimas, kad iš jo būtų išieškomos vykdymo išlaidos, negali būti pagrindas išieškoti vykdymo išlaidas, todėl pareiškėja teigė, jog 8 000 Lt turi būti grąžinti įmonei.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-08-09 nutartimi pareiškėjos skundo netenkino. Teismas iš vykdomosios bylos medžiagos nustatė, kad išieškojimas vykdomas pagal vykdomąjį raštą Nr. 1-21-479/2009, išduotą 2010-06-10 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo dėl 200 000 Lt baudos išieškojimo iš skolininkės UAB „Resota“ išieškotojos Vilniaus apskrities VMI naudai. Patikrinęs ir patvirtinęs, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti antstolis priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimą įvykdyti sprendimą. Skolininkė nevykdė antstolio raginimo sumokėti skolą, 2010-07-15 areštuotas pareiškėjai priklausantis turtas. 2010-08-25 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nutartimi skolos sumokėjimą UAB „Resota“ išdėstė devyniems mėnesiams. 2010-09-02 antstolis surašė siūlymą sumokėti 9 535,32 Lt vykdymo išlaidų, panaikino pareiškėjos turtui areštą ir patvarkymu užbaigė bylą, remiantis CPK 629 2 d. 1p., 630 str. 2d. ir 3 d. 2010-09-24 įmonės vadovas sutiko, kad iš jo būtų išskaičiuota 8 000 Lt vykdymo išlaidų. Įvertinęs vykdomosios bylos duomenis, teismas nustatė, jog antstolis vykdomąją bylą užvedė įsiteisėjus Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiui dėl 200 000 Lt baudos išieškojimo iš skolininkės UAB „Resota“ ir atliko CPK nustatytus skolos išieškojimo veiksmus iki 2010-08-25 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutarties dėl baudos išdėstymo įsiteisėjimo, todėl padarė išvadą, kad antstolis vykdė vykdomąjį dokumentą pagal galiojančius teismo procesinius dokumentus ir atliko jam pavestas funkcijas, numatytas Antstolių įstatyme. Dėl pareiškėjos teiginių, kad antstolis nepagrįstai lygina teismo nutartį dėl baudos išdėstymo su taikos sutartimi tarp pareiškėjos ir Valstybės bei nepagrįstai remiasi 54 sprendimų vykdymo instrukcijos punktu, teismas pažymėjo, jog Sprendimų vykdymo instrukcijoje negali būti numatyti visi vykdymo išlaidų paskirstymo ir apmokėjimo atvejai, todėl taikant analogiją, bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, laikytina, kad antstolis pagrįstai taikė sprendimų instrukcijos 54 punktą ir vykdymo išlaidas išieškojo iš pareiškėjo. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad 2010-09-24 UAB „Resota“ direktorius pateikė antstoliui sutikimą, kad sutinka apmokėti 8 000 Lt vykdymo išlaidų. Teismas nustatė, kad pareiškėja nevykdė antstolio raginimo sumokėti skolą per dešimties dienų terminą, o kai skolininkas pažeidžia įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nurodytą įvykdymo terminą, tai jis turi sumokėti ir atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, todėl teismas atmetė pareiškėjos argumentų, jog antstolis nepagrįstai reikalauja atlyginimo antstoliui, neįvykdžius vykdomojo rašto ir užbaigus bylą.

4Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo

52011-08-09 nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti jos skundą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 p., kadangi vykdomasis dokumentas nebuvo įvykdytas, jis buvo grąžintas kaip neįvykdytas, todėl iš skolininkės pagal Sprendimų vykdymo instrukciją negali būti išieškomos visos vykdymo išlaidos. Teismas neatsižvelgė ir nesigilino į tai, kokiu įstatyminiu pagrindu antstolis grąžino vykdomąjį dokumentą išieškotojui. Iš antstolio 2010-10-05 patvarkymo Nr. S1-27480 matyti, jog jis užbaigė vykdomąją bylą tuo pagrindu, kad išieškotojas atsisakė išieškojimo, o Sprendimų vykdymo instrukcijos 53 p. numato, kad tokiu atveju išieškotojas privalo sumokėti vykdymo išlaidas, išskyrus atlygį antstoliui už vykdomojo rašto įvykdymą. Antstolis gali gauti atlyginimą tik įvykdęs vykdomąjį dokumentą, todėl antstolis nepagrįstai negrąžina įmonei 8 000 Lt. Apeliantė pažymi, kad ginčo atveju nebuvo atliktos jokios procedūros, reglamentuojančios taikos sutarties sudarymą vykdymo procese, todėl teismas netinkamai taikė įstatymo analogiją ir konstatuodamas taikos sutarties sudarymo faktą pažeidė CPK 595 str. nuostatas. Be to, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas paminėjo, kad įmonės vadovas 2010-08-25 pateikė antstoliui sutikimą, jog sutinka apmokėti vykdymo išlaidas, tačiau šio įrodymo pakankamai neįvertino, kadangi sutikime nėra nurodyta, jog įmonė sutinka, kad iš įmonės būtų išieškotos vykdymo išlaidos.

6Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis A. Selezniovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-09 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad visi antstolio ir skolininkės atlikti veiksmai atitiko CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimus, todėl pareiškėjos prašymas grąžinti jam pačios pareiškėjos sumokėtas vykdymo išlaidas yra nesuprantamas ir nepagrįstas. Antstolis nurodo, kad 2010-08-25 buvo gauta Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartis, kurioje nurodyta, kad skolos sumokėjimui nustatomas 9 mėnesių terminas, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nutarties dėstomojoje dalyje nurodyta, kad UAB „Resota“ prašo skolos sumokėjimą išdėstyti 6 mėn., prokuroras, atstovaudamas Valstybės interesams, prašo prašymą tenkinti ir nustatyti 6 mėn. laikotarpį baudai sumokėti, todėl antstolis teigia, jog akivaizdu, kad tarp skolininkės UAB „Resota“ ir išieškotojos Valstybės buvo sudaryta taikos sutartis, kuria skolos sumokėjimas buvo išdėstytas 9 mėn. terminui. Įsiteisėjus 2010-08-25 nutarčiai, piniginės lėšos, buvusios antstolio žinioje, buvo grąžintos, o vykdomoji byla užbaigta vadovaujantis CPK 629 str. 1 d. 2 p., 630 str. 2 d. Pažymi, kad tuo momentu, kai buvo atlikti vykdymo veiksmai, o skolininkui kilo pareiga sumokėti vykdymo išlaidas, teismo sprendimas buvo galiojantis, jis nebuvo panaikintas, jo vykdymas nebuvo sustabdytas. Pareiga sumokėti vykdymo išlaidas pareiškėjui kilo už galiojančio tuo momentu teismo sprendimo įvykdymą. Taip pat antstolis pažymi, kad 2010-08-13 nurašydamas nuo skolininkės sąskaitos pinigines lėšas jau buvo įvykdęs teismo sprendimą, tačiau jeigu išieškotojas, atsižvelgdamas į skolininkės prašymą, su juo sudarė taikos sutartį, tai nereiškia, kad antstolis neatliko vykdymo veiksmų. Be to, UAB „Resota“ direktorius pateikė sutikimą, kuriame nurodė, jog sutinka sumokėti 8 000 Lt vykdymo išlaidų, todėl 1 535,32 Lt buvo grąžinti skolininkei UAB „Resota“, o 8 000 Lt buvo palikti vykdymo išlaidų dengimui.

7Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

8Atskirasis skundas tenkintinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

10Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis 2010-07-13 patvarkymu priėmė vykdyti vykdomąjį raštą Nr. 1-21-479/2009, išduotą 2010-06-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo dėl 200 000 Lt baudos išieškojimo iš skolininkės UAB „Resota“ išieškotojos Vilniaus apskrities VMI naudai ir išsiuntė skolininkei raginimą įvykdyti sprendimą per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos. 2010-07-15 areštuotas pareiškėjai priklausantis turtas, 2010-08-12 priimtas patvarkymas areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. 2010-08-25 Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas nutartimi skolos sumokėjimą UAB „Resota“ išdėstė devyniems mėnesiams. 2010-09-02 antstolis surašė siūlymą sumokėti 9 535,32 Lt vykdymo išlaidų, panaikino pareiškėjos turtui areštą ir 2010-10-05 patvarkymu užbaigė bylą remiantis CPK 629 str. 2 d. 1p., 630 str. 2d. ir 3 d. 2011-06-23 skolininkė pateikė antstoliui reikalavimą dėl 8 000 Lt grąžinimo, kurie buvo nurašyti vykdant vykdomąjį raštą. Antstolis 2011-06-28 raštu Nr. S1-72400 atsisakė grąžinti reikalaujamą sumą, nurodydamas, jog tai yra vykdymo išlaidos, o UAB „Resota“ direktorius G. G. 2010-09-24 sutikimu sutiko sumokėti vykdymo išlaidas. Skolininkė kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų prašydama įpareigoti grąžinti 8 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas skolininkės skundą atmetė motyvuodamas tuo, jog skolininkė vykdomąjį dokumentą įvykdė jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui, o skolininkui ir išieškotojui sudarius taikos sutartį bei skolininkės direktoriui sutikus sumokėti vykdymo išlaidas, vykdymo išlaidos pagrįstai išieškotos iš skolininkės.

11Teismas pažymi, jog vykdymo procesas yra detaliai reglamentuotas įstatymo, šiuo procesu yra ribojamos asmenų teisės taikant valstybinę prievartą, todėl antstolis teisėtai gali atlikti tik tokius veiksmus, kurie yra numatyti įstatymo, laikydamasis tų veiksmų atlikimo tvarkos. Antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdo savanoriškai, jam bus atlygintos jo turėtos vykdymo išlaidos. Vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarką numato CPK 611 str., t. y. pagal minimo straipsnio 1 dalį dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį, ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis su pareiškimu kreipiasi į teismą prašydamas tas sumas priteisti. Taigi antstoliui yra numatyta teisė reikalauti sumokėti vykdymo išlaidas, bet nėra numatyta teisės sulaikyti antstolio depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų vykdymo išlaidoms padengti. Jeigu skolininkas nesumoka vykdymo išlaidų, o antstolis mano, jog skolininkas privalo sumokėti šias išlaidas, antstolis iš pradžių turi kreiptis į teismą dėl šių išlaidų priteisimo. Tačiau nagrinėjamos bylos aspektu svarbus ir kitas momentas, t. y. vykdomosios bylos užbaigimo pagrindas. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolis vykdomąją bylą užbaigė vadovaudamasis CPK 629 str. 2 d. 1 p., t. y. kai išieškotojas atsisakė išieškojimo, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog antstolis vykdomąjį raštą grąžino neįvykdytą, kadangi Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010-08-25 nutartimi UAB „Resota“ baudos sumokėjimui nustatė 9 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, todėl teismas nepagrįstai taikė Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 p., numatantį, kad jeigu skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime arba siūlyme nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Be to, jeigu antstolis vykdomąją bylą užbaigė vadovaudamasis CPK 629 str. 2 d. 1 p., tai pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 53 p. vykdymo išlaidas privalo sumokėti išieškotojas. Dėl skolininkės UAB „Resota“ 2010-09-24 sutikimo dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo vykdymo procese, kuriuo rėmėsi tiek antstolis, tiek pirmosios instancijos teismas pažymėtina, kad įmonės direktorius sutiko padengti vykdymo išlaidas, apskaičiuotas pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytus dydžius, tačiau toks sutikimas sietinas su vykdomojo dokumento įvykdymu, o šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, akivaizdu, jog vykdomasis dokumentas buvo grąžintas jį išdavusiai institucijai neįvykdytas, todėl toks sutikimas negali būti pagrindas leisti antstoliui negrąžinti depozitinėje sąskaitoje esančių skolininkės lėšų.

12Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės – 2011-06-28 antstolio atsisakymas Nr. S1-72400, kuriuo atsisakyta grąžinti UAB „Resota“ 8 000 Lt, naikintinas, antstolis įpareigotinas grąžinti UAB „Resota“ 8 000 Lt, kurie buvo nurašyti vykdant vykdomąjį raštą Nr. 1-21-497/2009 (CPK 337 str. 1 d. 2 p).

13Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Nutarė

14Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos UAB „Resota“ skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų tenkinti.

15Panaikinti antstolio Aleksandro Selezniovo 2011-06-28 atsisakymą Nr. 0172/11/00299 grąžinti UAB „Resota“ 8 000 Lt ir įpareigoti antstolį Aleksandrą Selezniovą grąžinti UAB „Resota“ 8 000 Lt, kurie buvo nurašyti iš UAB „Resota“, vykdant vykdomąjį dokumentą Nr. 1-21-497/2009.