Byla 2A-178-527/2012
Dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB Ūkio banko lizingo apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB Ūkio banko lizingo ieškinį atsakovui A. E. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 4.345,04 Lt skolą (kurią sudaro 3.185,03 Lt pradelsti periodiniai mokėjimai, 1.146,61 Lt delspinigiai (CK 1.125 str. 5 d.) ir 13,40 Lt pašto išlaidos, susidariusios dėl raginimų siuntimo atsakovui (skolininkui)), 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (kurias sudaro 130 Lt žyminis mokestis (b. l. 4, 23) ir 135,6 Lt, susiję su procesinių dokumentų atsakovui įteikimu viešo paskelbimo spaudoje būdu (b. l. 45)).

3Per teismo nustatytą terminą atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Kauno miesto apylinkės teismas 2011-10-13 sprendimu už akių (b. l. 46-48) ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 3.185,03 Lt pradelstų periodinių mokėjimų, 114,66 Lt delspinigių, 13,40 Lt pašto išlaidas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3.313,09 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-05-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 130 Lt žyminį mokestį ir 135,6 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu atsakovui viešo paskelbimo spaudoje būdu; likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas pilnai patenkino ieškovo reikalavimą dėl 3.185,03 Lt pradelstų periodinių mokėjimų priteisimo, tačiau prašomus priteisti 1.146,61 Lt delspinigius sumažino iki 114,66 Lt. Teismo nuomone, 0,2 proc. dydžio delspinigiai, kurie sudaro 73 proc. metinių palūkanų, yra aiškiai per dideli, todėl juo sumažino iki 0,02 proc. Be to, ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra ženkliai didesni nei nurodyto įstatyminio dydžio minimalūs kreditoriaus patirti nuostoliai.

4Ieškovas apeliaciniu skundu (b. l. 51-53) prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-13 sprendimą už akių delspinigių dalyje ir priteisti iš atsakovo visą reikalaujamą 1.146,61 Lt delspinigių sumą bei žyminį mokestį. Ieškovo nuomone, nagrinėjamu atveju prašomi priteisti delspinigiai yra ne per dideli. Kad netesybų dydis iki 2011-04-01 įsigaliojusio LR Vartojimo kredito įstatymo nebuvo įstatymų reglamentuotas ir turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, įrodo ir ieškovo turėta praktika, kai Kauno miesto apylinkės teismas analogiškoje byloje priėmė sprendimą mažinti reikalautų 0,2 proc. delspinigių dydį iki 0,02 proc., tačiau Kauno apygardos teismas patenkino ieškovo apeliacinį skundą ir priteisė 0,2 proc. dydžio delspinigius (c. b. Nr. 2A-1657-324/2010). Ieškovas nesutinka, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra ženkliai didesni nei nurodyto įstatyminio dydžio minimalūs kreditoriaus patirti nuostoliai. Iš byloje pateiktos kliento mokėjimų istorijos aiškiai matyti, kad atsakovas nevykdė savo finansinių įsipareigojimų ir laiku nemokėjo įmokų. Ieškovui 3.000 Lt kreditas buvo suteiktas 2006-11-21, o nuo 2007-09-26 metų jis nemokėjo ir iki šiol nemoka jokių įmokų, nors banko lėšomis naudojasi iki šiol. Bankas mano, kad toks atsakovo elgesys negali būti vertinamas sąžiningu, atsižvelgiant į bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, tačiau teismas šios aplinkybės neįvertino. Nemažiau svarbi, ieškovo nuomone, yra ir ta aplinkybė, kad pagal kortelės su kredito limitu sutarties sąlygas klientas iki pilno galutinio kredito grąžinimo termino įsipareigoja mokėti kas mėnesį tik palūkanas (šiuo atveju - 35 Lt kas mėnesį), o kreditą įsipareigoja grąžinti ne vėliau kaip paskutinę kredito limito grąžinimo termino dieną, šiuo atveju - iki 2009-11-30, tačiau to laiku nepadarius po sutarties nutraukimo dienos yra skaičiuojami tik delspinigiai, o tai reiškia, kad net ir vėluojant grąžinti kreditą ieškovo uždarbis (palūkanos) nuo nutraukimo dienos neskaičiuojamas. Kitaip tariant klientas gali disponuoti jam suteikta pinigine suma neapibrėžtą laiką ir papildomai nemokėti jokių palūkanų. Esant tokiai situacijai, kai vėluojama arba delsiama grąžinti suteiktą kreditą ir sutartis nutraukiama, ieškovas kiekvieną dieną patiria nuostolius, kuriuos tik iš dalies kompensuoja priskaičiuoti delspinigiai, tačiau šios svarbios aplinkybės teismas taip pat neįvertino. Atsakovas kredito sutartyje nustatytu terminu (2009-11-30) skolos negrąžino, todėl ieškovas, vadovaudamasis CK 6.261 str., tol, kol skolininkas naudojasi kreditoriaus pinigais, turėjo teisę toliau skaičiuoti palūkanas, kurių suma iki ieškinio pateikimo dienos (įvertinus 2007-09-26 skolininko sumokėtą sumą) būtų 1.660,69 Lt ir kuri, vadovaujantis CK 6.261 str., yra laikomos minimaliais ieškovo nuostoliais. Pabrėžtina, kad atsakovas ieškovo pinigais naudojasi iki šiol, o iki ieškinio pateikimo dienos minimalūs kreditoriaus nuostoliai buvo 1.660,69 Lt. Ieškovas palūkanų skaičiavimą sustabdė 2010-01-19 nutraukęs sutartį ir ieškinyje nereikalavo palūkanų nuo sutarties nutraukimo dienos, o delspinigius paskaičiavo po sutarties nutraukimo senaties termino ribose tik už 6 mėn., todėl visiškai nepagristas ir nelogiškas teismo teiginys, jog reikalaujama 1.146,61 Lt delspinigių suma yra neprotingai didelė ir viršija minimalius kreditoriaus patirtus nuostolius (1.660,69 Lt). Dar vienas delspinigių sumažinimo aspektas: priėmęs sprendimą sumažinti priteistinų delspinigių dydį, teismas diskriminuoja kitus - sąžiningus klientus, t. y. teismo sprendimu nesąžiningam klientui yra suteikiama teisė ne tik ilgą laiko tarpą disponuoti piniginėmis lėšomis, bet ir mokėti už tai žymiai mažesnius (0,02 %) delspinigius, kai tuo tarpu sąžiningi klientai, praleidę nustatytą mėnesinio mokėjimo terminą, moka sutartą (0,2 %) delspinigių dydį. Manytina, kad toks įsiteisėjęs teismo sprendimas ne tik negintų kreditoriaus teisių, bet priešingai, skatintų ir kitus klientus nevykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų, siekiant mokėti mažesnius delspinigius. Esant tokiai situacijai delspinigiai prarastų savo esminę funkciją - užtikrinti savalaikį prievolės įvykdymą.

5Apeliacinis skundas tenkintinas.

6Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

7Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo už akių dalimi, kuria tarp šalių 2006-11-21 sudarytos Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutarties Nr. T611021441 9.4 punkte numatytos netesybos – 0,2 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną – pripažintos nepagrįstai didelėmis ir priteistinų delspinigių dydis sumažintas iki 0,02 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

8Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 str., 6.258 str. 1 d.). Netesybos gali būti nustatomos už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, taip pat įvykdymo termino praleidimą (CK 6.71 str. 1, 3 d.). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

9Pažymėtina, kad vėliausioje kasacinio teismo praktikoje vadovaujamasi nuostatomis, jog netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (LAT 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

10Kaip minėta, šalių sudarytoje sutartyje yra numatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (sutarties 9.4 punktas), o bendra delspinigių suma už atsakovo pavėluotą atsiskaitymą siekia 1.146,61 Lt (CK 1.125 str. 5 d.). Teismas teisingai vertino, kad atsakovas turėjo ribotas galimybes derėtis dėl Sutarties sąlygų, nes sutartį pagal tipines sąlygas rengė ieškovas, ji buvo sudaryta prisijungimo būdu ir dėl jos sąlygų nebuvo deramasi (CK 6.185 str.). Tačiau, sprendžiant dėl delspinigių dydžio, būtina atsižvelgti ir į tai, kad atsakovas pats elgėsi nesąžiningai, po sutarties nutraukimo nepaisė ieškovo raginimų sumokėti susidariusį įsiskolinimą (b. l. 6), skolos nesumoka jau ne vienerius metus (kreditas buvo suteiktas 2006-11-21, o nuo 2007-09-26 metų jis nemokėjo ir iki šiol nemoka jokių įmokų (b. l. 11-12)), naudodamasis ieškovo pinigais, vengia bendrauti ne tik su ieškovu, nededa jokių pastangų grąžinti bent dalį skolos, tačiau pasyviai elgiasi ir nagrinėjamos bylos atžvilgiu. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad toks atsakovo elgesys negali būti laikomas atitinkančiu bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir sudaryti pagrindą sumažinti sutartines netesybas iki minimalaus įstatyminių nuostolių dydžio. Pritartina apelianto argumentams, jog skundžiamas sprendimas ne tik negintų kreditoriaus teisių, bet priešingai, skatintų ir kitus klientus nevykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų, siekiant mokėti mažesnius delspinigius. Esant tokiai situacijai delspinigiai prarastų savo esminę funkciją - užtikrinti savalaikį prievolės įvykdymą. Pabrėžtina ir tai, kad ieškovas nereikalavo palūkanų nuo sutarties nutraukimo dienos, o delspinigius paskaičiavo po sutarties nutraukimo senaties termino ribose (tik už 6 mėn.). Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sumažinti ieškovo reikalaujamą priteisti delspinigių dydį.

11Kadangi teismas, tenkindamas ieškinį tik iš dalies, priteisė visą 130 Lt ieškovo sumokėtą žyminį mokestį, keičiant teismo sprendimą už akių delspinigių dalyje, nėra pagrindo atitinkamai keisti ieškovui pirmosios instancijos teisme priteisto žyminio mokesčio dydžio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 5 d.). Patenkinus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteistinas 70 Lt žyminis mokestis. (b. l. 54), sumokėtas paduodant apeliacinį skundą (ginčo suma – 1.031,95 Lt; CPK 80 str. 4 d., 93 str. 1 d).

12Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

13apeliacinį skundą tenkinti.

14Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimą už akių.

15Panaikinti 2011 m. spalio 13 d. sprendimo už akių dalį, kurioje ieškinys atmestas, ir ieškinį patenkinti visiškai.

16Priteistus ieškovui UAB Ūkio banko lizingui (į. k. 234995490) iš atsakovo A. E. (a.k. ( - ) delspinigius padidinti iki 1.146,61 Lt.

17Nurodyti, kad priteistos 5 proc. metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme (2011-05-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skaičiuojamos už priteistą (4.345,04 Lt) sumą.

18Likusias sprendimo dalis palikti nepakeistas.

19Priteisti ieškovui UAB Ūkio banko lizingui (į. k. 234995490) iš atsakovo A. E. (a.k. ( - ) 70 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai