Byla 2-2128/2013
Dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Arauša“ bankroto byloje, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Miestprojektas“, uždaroji akcinė bendrovė „Ekspertika“ ir AAAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėję civilinę bylą pagal kreditoriaus Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1181-527/2013 pagal kreditoriaus Kauno miesto savivaldybės administracijos pretenziją dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Arauša“ bankroto byloje, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Miestprojektas“, uždaroji akcinė bendrovė „Ekspertika“ ir AAAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 20 d. nutartimi patvirtino BUAB „Arauša“ kreditorinius reikalavimus, tame tarpe ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 80 438,78 Lt sumai, kurią sudarė 474,03 Lt valstybės žemės nuomos mokesčio skola 2009 metais ir 79 964,75 Lt skola pagal daugiaaukščio daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), remonto darbų lokalinę sąmatą S001, sudaryta garantinio laikotarpio metu nustatytiems defektams gyvenamajame name šalinti.

5Kreditorius Kauno miesto savivaldybės administracija kreipėsi į BUAB „Arauša“ su pretenzija, prašydamas 189 274 Lt suma padidinti jo finansinį reikalavimą, t. y. iki 269 713,27 Lt pagal pateiktą lokalinę sąmatą dėl 40 balkonų ir 14 lodžijų remonto.

6Kauno apygardos teisme buvo gauti BUAB „Arauša“ administratoriaus įgalioto asmens prieštaravimai, kuriuose prašoma atmesti kreditoriaus Kauno miesto savivaldybės administracijos pretenziją dėl papildomo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.

7Kreditorė Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė patikslintą pretenziją, prašydama 189 274,49 Lt padidinti finansinį reikalavimą atsakovui BUAB „Arauša“. Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2006-06-29 sprendimu Nr. T-263 nusprendė, kad iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-06-01 nutarimu Nr. 536 Savivaldybei skirtų lėšų turi būti statomi gyvenamieji namai ir perkamas būstas nuomininkams iškelti iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų. 2006-12-07 pasirašė projektavimo darbų ir statybos rangos sutartį Nr. 1332 su viešuosius pirkimus laimėjusia UAB „Arauša“ dėl daugiabučio gyvenamojo namo ( - ) techninio projekto parengimo ir statybos darbų. Gyvenamasis namas buvo statomas pagal projektą, kurį 2007 metais parengė AB „Miestprojektas”. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2008-12-12 įsakymu Nr. 1V-532 sudaryta komisija 2009-02-09 aktu pripažino, kad naujai pastatytas daugiaaukštis daugiabutis gyvenamasis namas su kiemo statiniais ir inžineriniais tinklais ( - ) tenkina nustatytus reikalavimus ir tinka naudoti. Perimant darbus defektų nebuvo matyti ir jie atsirado jau po darbų perėmimo. Gyventojai ne kartą kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę bei į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, kuris, ištyręs gyventojų skundus, konstatavo, jog daugelis gyventojų skundų yra pagrįsti ir Kauno miesto savivaldybė turi pašalinti gyvenamojo namo defektus. Savivaldybė užsakė ekspertizę. UAB „Būsto sprendimai“ atliko statinio konstrukcijų tyrimą ir 2012-09-14 surašė tyrimo aktą Nr. 276-TA-598, kuriuo nustatyta, jog gyvenamojo namo balkonai turi defektus, kurie atsirado dėl nekokybiškų ir ne pagal paskirtį panaudotų medžiagų, nekokybiškai atliktų darbų, netinkamų architektūrinių sprendinių, bei padarė išvadą, jog nustatyti gyvenamojo namo tirtų 12 ir 13 butų balkonų defektai gali būti analogiški kitiems namo balkonams, todėl trūkumai turi būti pašalinti visuose namo balkonuose. Ekspertizė nustatė, kad defektai atsirado iš esmės dėl rangovo kaltės. Savivaldybė kreipėsi į UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“, prašydama sudaryti lokalines sąmatas bei organizuoti defektų šalinimo darbus. UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ sudarė 189 274,49 Lt lokalinę sąmatą. Dalis defektų šalinimo darbų yra atlikti.

8Atsakovo BUAB „Arauša“ administratoriaus įgaliotas asmuo pateikė atsiliepimą, prašydamas pretenziją atmesti. Nurodė, kad kreditorius teiginius, jog atsakovas netinkamai atliko Rangos sutartyje numatytus darbus, grindžia vienašališkai užsakytu UAB „Būsto sprendimai“ 2012 m. rugsėjo 14 d. statinių konstrukcijų tyrimo aktu. Remiantis CK 6.662 straipsnio 3 dalies nuostata, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Kreditorius nepagrįstai nurodo, kad „perimant darbus defektų nebuvo matyti ir jie atsirado jau po darbų perėmimo“. Užsakovas galėjo nustatyti balkonų statybos trūkumus balkono darbų atlikimo ir/arba priėmimo iš Rangovo metu. Dėl netinkamų architektūrinių sprendinių suformuotus žemus balkono slenksčius (balkono ir langų apačia apie 6 cm virš balkono paviršiaus) buvo galima nustatyti vizualiai. Taip pat vizualiai buvo galima nustatyti, kad po balkono apačia nėra atbrailos; kad grindų dangai turėtų būti naudojamos akmens masės plytelės; kad nėra patikimo vandens nuvedimo nuo sienos ir kt. Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad visi nustatyti balkonų įrengimo darbų trūkumai buvo akivaizdūs. Įvertinus tai, kad daugiabutis gyvenamasis namas ( - ) 2009-02-09 aktu buvo pripažintas tinkamu naudoti bei šiuo aktu konstatuota, jog statinys tenkina nustatytus reikalavimus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nustatyti balkonų defektai atsirado dėl rangovo UAB „Arauša“ kaltės. Netgi nustačius statinio defektus, rangovo, kaip ir projektuotojo, techninio prižiūrėtojo ar užsakovo atsakomybei kiekvienu konkrečiu atveju reikšminga nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti šias priežastis su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Kreditorius, prisiėmęs pareigą kontroliuoti ir prižiūrėti projektavimo ir statybos darbų eigą bei kokybę turėjo fiksuoti atliekamų darbų kokybės trūkumus (defektus) ir nedelsdamas pranešti apie tai rangovui. Nevykdęs šios pareigos, kreditorius nepagrįstai tokių trūkumų faktu remiasi po darbų priėmimo ir perdavimo procedūros įforminimo. Ekspertas statinio konstrukcijų tyrimo akte taip pat nustatė, kad balkonų defektų atsiradimą sąlygojo, be kita ko, „netinkami architektūriniai sprendimai“. Sutarties 9.1 punktu užsakovas įsipareigojo „atlikti rangovo parengto techninio projekto ekspertizę ir patvirtinti techninį projektą“. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007-12-05 įsakymu Nr. A-4423 patvirtino AB „Miestprojektas“ atliktą techninį projektą. Nustačius, kad kreditorius netinkamai atliko Sutartimi nustatytą pareigą atlikti AB „Miestprojektas“ parengto projekto techninę ekspertizę bei techniškai prižiūrėti objekto projektavimo darbus, konstatuotina, kad balkonų defektai, kuriuos, be kita ko, sąlygojo netinkami architektūriniai sprendimai, atsirado dėl projektuotojo AB „Miestprojektas“ ir užsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos kaltės. Nurodė, kad kreditorius patikslintą prašymą dėl kreditorinio reikalavimo padidinimo grindžia UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ parengtomis lokalinėmis sąmatomis dėl gyvenamojo namo balkonų remonto bendrai 189 274,49 Lt sumai. Taip pat pateikė 2012 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų priėmimo aktus Nr. 219 ir Nr. 220, patvirtinančius, kad 12-to ir 13-to butų balkonų defektų šalinimo išlaidos sudarė 6 294,63 Lt, kurias Kauno miesto savivaldybės administracija apmokėjo 2012-10-18 mokėjimo nurodymu Nr. 3659. Išlaidų priteisimas turi būti pagrįstas ne galimais kaštais ar sąnaudomis, bet faktiškai sumokėtomis lėšomis, o trūkumų šalinimo išlaidos privalo būti būtinos, protingos ir realios. Lokalinė sąmata bendrai 189 274,49 Lt sumai patvirtina tik galimus defektų šalinimo kaštus, tačiau nepagrindžia Kauno miesto savivaldybės administracijos faktiškai patirtų išlaidų, todėl neįrodo kreditoriaus reiškiamo reikalavimo pagrįstumo. Nurodė, kad statinio konstrukcijų tyrimo metu buvo išardyta tik dviejų balkonų danga ir hidroizoliacijos sluoksnis.

9Trečiasis asmuo UAB „Ekspertika“ pateikė atsiliepimą, prašydamas kreditoriaus prašymą atmesti. Nurodė, kad prašymą patikslinti kreditorinį reikalavimą pareiškė praėjus daugiau kaip 3 metams po finansinio reikalavimo patvirtinimo. Finansinio reikalavimo tvirtinimo stadijoje kreditoriui buvo žinoma apie objekto balkonų defektus, todėl jau tada privalėjo imtis visų protingų priemonių jų masto nustatymui. Konstatuotina, kad kreditorius dėl nepateisinamų priežasčių prašymą pateikė praėjus daugiau kaip 3 metams po finansinio reikalavimo patvirtinimo.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 26 d. nutartimi kreditoriaus Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymo dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo netenkino. Nustatė, kad kreditorius savo teiginius, jog atsakovas netinkamai atliko Rangos sutartyje numatytus darbus, grindžia vienašališkai užsakytu UAB „Būsto sprendimai“ 2012 m. rugsėjo 14 d. Statinio konstrukcijų tyrimo aktu, kuriame nurodyta, kad balkonų defektų atsiradimą sąlygojo nekokybiškų ir ne pagal paskirsti medžiagų panaudojimas balkonų grindų dangos ir izoliacijos sluoksnių įrengimui, nekokybiškai atlikti darbai, netinkami architektūriniai sprendimai. Nurodė, jog pagal CK 6.662 straipsnio 3 dalies nuostatą, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Teismo nuomone, kreditorius nepagrįstai nurodė, kad perimant darbus defektų nebuvo matyti ir jie atsirado jau po darbų perėmimo, nes akivaizdu, jog tam tikrus balkonų statybos trūkumus užsakovas galėjo nustatyti balkono darbų atlikimo ir/arba priėmimo iš rangovo metu. Pritarė atsakovo argumentams, jog vizualiai buvo galima nustatyti, kad balkonų slenkstis yra žemas (balkono ir langų apačia apie 6 cm virš balkono paviršiaus); kad po balkonų apačia nėra atbrailos (dėl ko nenulaša vanduo nuo vertikalaus paviršiaus); kad balkonų grindų dangai panaudotos ne akmens masės plytelės; kad nėra patikimo vandens nuvedimo nuo sienos ir kt. Konstatavo, kad dalis 2012-09-14 Aktu nustatytų balkonų įrengimo darbų trūkumų buvo akivaizdūs. Nurodė, kad kreditorius į bylą nepateikė jokių objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas nepateikė medžiagų kokybės ir/arba kitų dokumentų ir dėl tokių atsakovo veiksmų buvo apsunkinta užsakovo galimybė pastebėti darbų trūkumus, susijusius su nekokybiškų ir ne pagal paskirtį medžiagų panaudojimu balkonų grindų dangos ir izoliacinių sluoksnių įrengimui, todėl sprendė, jog trūkumai, kuriais grindžiamas patikslintas prašymas, negali būti vertinami kaip buvę neakivaizdūs darbų atlikimo ir/arba priėmimo metu. Nustatęs, kad balkono įrengimo darbai priimti su akivaizdžiais trūkumais, to nenurodant darbų rezultato priėmimo–perdavimo aktuose, pritarė atsakovo išvadai, jog kreditorius prarado teisę remtis trūkumų, kurie buvo akivaizdūs darbų priėmimo metu, faktu (CK 6.662 str. 3 d.). Nesutiko su kreditoriaus teiginiu, jog „ekspertizė nustatė, kad defektai atsirado iš esmės dėl rangovo kaltės“. Nors ekspertas J. V., atlikęs balkonų tyrimą, nustatė tam tikrus defektus, tačiau jis nenustatinėjo, ar balkono įrengimo darbai yra atlikti pagal projektinę dokumentaciją ir teisės aktų reikalavimus. Dėl nurodytos priežasties teismas aktu konstatuotų balkonų apdailos trūkumų nelaikė tinkamu ir pakankamu įrodymu vien tik atsakovo (rangovo) kaltei dėl balkonų įrengimo darbų defektų konstatuoti, tuo labiau, kad objektas, turintis vizualiai pastebimų trūkumų, buvo pripažintas tinkamu naudoti 2009-02-09 pripažinimo tinkamu naudoti aktu, kurį pasirašė ir kreditoriaus (užsakovo) įgalioti atstovai. Įvertinęs tai, kad daugiabutis gyvenamasis namas 2009-02-09 aktu buvo pripažintas tinkamu naudoti bei šiuo aktu konstatuota, jog statinys tenkina nustatytus reikalavimus, sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad nustatyti balkonų defektai, kurie galėjo būti nustatyti iki darbų perėmimo 2009-02-09, atsirado dėl rangovo UAB „Arauša“ kaltės. Nurodė, jog net ir nustačius statinio defektus, rangovo, kaip ir projektuotojo, techninio prižiūrėtojo ar užsakovo atsakomybei kiekvienu konkrečiu atveju reikšminga nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti šias priežastis su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Kreditorius, sutartimi prisiėmęs pareigą kontroliuoti ir prižiūrėti projektavimo ir statybos darbų eigą bei kokybę, teisės aktų nustatyta tvarka turėjo fiksuoti atliekamų darbų kokybės trūkumus (defektus) ir nedelsdamas pranešti apie tai rangovui. Nevykdydamas statybos darbų kontrolės ir priežiūros, nefiksuodamas akivaizdžių balkono įrengimo darbų defektų, darbų atlikimo, nepagrįstai tokių trūkumų faktu remiasi po darbų priėmimo ir perdavimo procedūros įforminimo atitinkamais aktais. Nurodė, kad pačiam kreditoriui pateikus įrodymus, jog defektų atsiradimą sąlygojo ir netinkami architektūriniai sprendimai, kas reiškia, jog kreditorius netinkamai atliko Sutartimi nustatytą pareigą atlikti AB „Miestprojektas“ parengto projekto techninę ekspertizę (Sutarties 9.1 punktas) bei techniškai prižiūrėti objekto projektavimo darbus (Sutarties 9.4 punktas), nenustačius, jog kreditorius teisės aktų nustatyta tvarka būtų fiksavęs atliekamų statybos darbų kokybės trūkumus (defektus), konstatuotina, kad balkonų defektai, kuriuos sąlygojo netinkami architektūriniai sprendimai, atsirado ir dėl projektuotojo AB „Miestprojektas“, ir dėl techninio prižiūrėtojo UAB ,,Ekspertika“ bei dėl paties kreditoriaus (užsakovo) kaltės. Teismas neatmetė prielaidos, jog dalį nustatytų defektų galėjo nulemti ir defektų savalaikis nepašalinimas. Nurodė, kad išlaidų priteisimas turi būti pagrįstas ne galimais kaštais ar sąnaudomis, bet faktiškai sumokėtomis lėšomis, o trūkumų šalinimo išlaidos privalo būti būtinos, protingos ir realios. Teismo sprendimu, UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ lokalinė sąmata bendrai 189 274,49 Lt sumai patvirtina tik galimus defektų šalinimo kaštus, tačiau nepagrindžia užsakovo faktiškai patirtų išlaidų, todėl neįrodo kreditoriaus reiškiamo reikalavimo pagrįstumo. Nustatė, kad statinio konstrukcijų tyrimo metu buvo išardyta tik dviejų balkonų (12–to ir 13–to butų) danga ir hidroizoliacijos sluoksnis (akto 2 punktas), todėl sprendė, kad akto išvada dėl nekokybiškai atliktų darbų nelaikytina tinkamu ir pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu kreditoriaus patiriamų išlaidų faktą ir dydį, šalinant visų kitų gyvenamajame name esančių balkonų ir lodžijų defektus. Teismo nuomone, kreditorius nenurodė ir teismas nenustatė jokių po galiojančios Kauno apygardos teismo 2009-11-20 nutarties, kuria buvo patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, atsiradusių naujai paaiškėjusių ar pasikeitusių aplinkybių, kurios kreditoriui nebuvo ir neturėjo būti žinomos bei kurių nustatyti protingomis pastangomis nebuvo įmanoma finansinio reikalavimo tvirtinimo stadijoje 2009 m. pabaigoje. Nurodė, kad kreditorius su prašymu dėl papildomo 189 274,49 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimo į atsakovo administratorių kreipėsi tik 2012-11-28, t. y. praėjus daugiau kaip 3 metams po ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino. Teismo nuomone, kreditorius neįrodė, kad jo finansinio reikalavimo tvirtinimo stadijoje 2009 m. pabaigoje egzistavo aplinkybės, patvirtinančios negalėjimą išsiaiškinti aplinkybių, turinčių esminę reikšmę reikalavimo pagrįstumui ir jo dydžiui. Nurodė, kad iš lokalinėje sąmatoje S001 užfiksuotų defektų šalinimo darbų akivaizdu, jog finansinio reikalavimo tvirtinimo stadijoje 2009 m. pabaigoje kreditoriui jau buvo žinoma (turėjo būti žinoma) apie objekto balkonų defektus, sąlygojusius vandens pratekėjimą sienomis ir balkonų (lodžijų) vertikaliomis bei horizontaliomis plokštumomis, todėl, teismo nuomone, jau tada kreditorius, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas, privalėjo imtis visų protingų priemonių defektų masto nustatymui, tiek inicijuojant statinio konstrukcijų tyrimą (kas buvo sugebėta atlikti tik 2012 m. rugsėjo mėn.), tiek kreipiantis į UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ (ar kitą organizaciją) dėl lokalinių sąmatų sudarymo (kas atlikta tik 2012 m. lapkričio mėn.). Teismas nesutiko su kreditoriumi, kad reikalavimą jis galėjo pareikšti tik gavęs 2012-09-04 objekto balkonų konstrukcijų tyrimo aktą, t. y. kad tik tada kreditorius sužinojo apie tai, kad objekto balkonai yra su defektais ir kad šie defektai atsirado dėl atsakovo kaltės. Nurodė, kad siekdamas nepažeisti ĮBĮ įtvirtinto termino finansiniam reikalavimui pareikšti (arba kad tas terminas būtų praleistas kiek įmanoma trumpiau), galėjo reikšti ir preliminariai paskaičiuotą finansinį reikalavimą bei prašyti, kad ekspertizė būtų paskirta teisme CPK nustatyta tvarka. Atkreipė dėmesį, kad kreditoriaus pateiktas 2012-09-04 objekto balkonų konstrukcijų tyrimo aktas vienareikšmiškai nepatvirtina kreditoriaus teiginio, kad defektai atsirado būtent ir tik dėl atsakovo kaltės. Akivaizdu, kad atsakovas niekaip negali būti atsakingas už netinkamus architektūrinius sprendinius. Teismas, netenkindamas kreditoriaus prašymo, atsižvelgė į aplinkybę, jog šio kreditoriaus trečios eilės finansinis reikalavimas yra pareikštas bankroto byloje, kurioje žymią dalį sudaro pirmos ir antros eilės finansiniai reikalavimai. Įvertinęs tai, kad bankroto byla vyksta nuo 2009-11-20 nutarties įsiteisėjimo, sprendė, jog nėra jokios tikimybės, kad trečios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai bus patenkinti visa apimtimi (ar bent jau didesne dalimi). Teismo įsitikinimu, būtų neekonomiška ir neprotinga skirti šioje byloje ekspertizę ir įpareigoti kreditorių už ją sumokėti, tuo dar padidinant kreditoriaus patirtus nuostolius, tikslu nustatyti, už kokią dalį kreditoriaus realiai patirtų defektų šalinimo išlaidų (6 028,62 Lt) yra atsakingas atsakovas; ar balkonų įrengimo darbai yra atlikti pagal projektinę dokumentaciją ir teisės aktų reikalavimus; kokie defektai buvo akivaizdūs 2009-02-09 ir t.t.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Kreditorius Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – kreditoriaus Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkinti ir padidinti kreditorinį reikalavimą 189 274,49 Lt suma. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:

  1. Nesutinka su teismo argumentu, jog tam tikrus balkonų statybos trūkumus užsakovas galėjo nustatyti darbų atlikimo ir (arba) priėmimo iš rangovo metu. Teismas nenurodė kokiais įrodymais rėmėsi, konstatuodamas, kad išoriškai trūkumai galėjo būti matomi. Gyvenamasis namas buvo statomas pagal projektą, kurį 2007 m. parengė AB „Miestprojektas“ ir patvirtino statytojas Kauno m. savivaldybės administracijos direktorius 2007-12-05 įsakymu Nr. A-4423. Valstybinės teritorijų planavimo ir inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2008-12-12 įsakymu Nr. 1V-532 sudaryta komisija 2009 m. vasario 9 d. aktu pripažino, kad naujai pastatytas daugiaaukštis daugiabutis gyvenamasis namas su kiemo statiniais ir inžineriniais tinklais tenkina nustatytus reikalavimus ir tinka naudoti. Priimant atliktus darbus ne tik Kauno miesto savivaldybės administracijos, bet ir kitų valstybės institucijų atstovų buvo patvirtinta, kad atlikti darbai atitinka reikalavimus, kas patvirtina, jog išoriškai trūkumai nebuvo matomi. Kauno m. savivaldybė, vykdydama tiek LR Seimo kontrolieriaus pavedimus, tiek reaguodama į gyventojų skundus, užsakė ekspertizę. UAB „Būsto sprendimai“ atliko statinio konstrukcijų tyrimą ir 2012 m. rugsėjo 14 d. surašė aktą. Ekspertai nustatė, kad apžiūrėti balkonai turi defektus, kurie atsirado dėl nekokybiškų ir ne pagal paskirtį panaudotų medžiagų, nekokybiškai atliktų darbų, netinkamų architektūrinių sprendinių bei padarė išvadą, jog nustatyti gyvenamojo namo tirtų 12 ir 13 butų balkonų defektai gali būti analogiški kitiems namo balkonams, todėl trūkumai turi būti pašalinti visuose namo balkonuose. Laikytina, kad perimant darbus defektų nebuvo matyti ir jie atsirado jau po darbų perėmimo.
  2. Nesutinka su teismo išvada, jog trūkumai negali būti vertinami kaip buvę neakivaizdūs darbų atlikimo ir (ar) priėmimo metu. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2008-12-12 įsakymu Nr. 1V-532 sudaryta komisija 2009 m. vasario 9 d. aktu pripažino, kad naujai pastatytas daugiaaukštis daugiabutis gyvenamasis namas su kiemo statiniais ir inžineriniais tinklais tenkina nustatytus reikalavimus ir tinka naudoti. Aktas patvirtina, kad pastato priėmimo metu nebuvo nustatyta pastato defektų, išoriškai jie nebuvo matomi. Kauno m. savivaldybės administracijai nebuvo pagrindo abejoti komisijos išvada. Byloje nėra pateikta kita specialisto išvada, paneigianti esančią, todėl nepagrįstas teismo argumentas, jog defektai buvo matomi darbų atlikimo ar pridavimo metu, o ekspertizės išvadoje nurodyti trūkumai negali būti vertinami kaip buvę akivaizdūs darbų atlikimo ar priėmimo metu.
  3. LR Statybos įstatymo 36 str. 1 d. numatyta, kad statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse. Šis terminas negali būti trumpesnis kaip 5 metai, paslėptų statinio elementų – 10 metų. Kadangi statybos ir eksploataciniai defektai išryškėjo statinio eksploatavimo metu, nesuėjus garantiniam terminui, todėl kreditorius pagrįstai prašo patikslinti jo finansinį reikalavimą.
  4. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad balkonų defektai, kuriuos sąlygojo netinkami architektūriniai sprendimai bei susiję su statybos eigoje neužfiksuotais kokybės trūkumais, atsirado dėl projektuotojo AB „Miestprojektas“, techninio prižiūrėtojo UAB „Ekspertika“ bei dėl paties kreditoriaus kaltės. Rangos sutarties 10.9 p. numatyta, kad rangovas įsipareigoja darbus atlikti savo medžiagomis, savo priemonėmis ir savo jėgomis, todėl mano, kad defektų atsiradimo priežastys (naudotos medžiagos ir patys darbai) neginčijamai patvirtina, kad tai išimtinai priklauso nuo rangovo.
  5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad aktas, kuriame nurodyta, jog ištirti tik du gyvenamojo namo balkonai, nėra tinkamas įrodymas. CPK 212 str. 1 d. numato, kad teismas gali skirti ekspertizę. Jeigu teismui nepakako byloje esančios ekspertizės išvados ir specialiųjų žinių, jis turėjo teisę skirti visų gyvenamojo namo balkonų ekspertizę.
  6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad išlaidų priteisimas turi būti pagrįstas faktiškai sumokėtomis lėšomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad jeigu defektai nepašalinti, atsakovas turi prievolę juos pašalinti arba atlyginti jų pašalinimo išlaidas. Šiuo metu yra atlikta tik dalis defektų šalinimo darbų. Defektų šalinimo darbams reikėjo didelių piniginių lėšų, kurias reikėjo numatyti ir suplanuoti Kauno miesto biudžete. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, jog defektų šalinimo darbai yra pradėti atlikti, tačiau dėl didelio lėšų poreikio jiems atlikti padaryti ne visi darbai, todėl nepagrįstas teismo motyvas, kad kreditoriaus pateiktos lokalinės sąmatos nepagrindžia faktiškai patirtų išlaidų.
  7. Nepagrįstas teismo motyvas, kad kreditorius neįrodė, jog finansinio reikalavimo tvirtinimo stadijoje 2009 m. pabaigoje negalėjo išsiaiškinti dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo ir dydžio. Gyventojai su skundais kreipėsi 2011 metais. Defektams nustatyti bei skundu pagrįstumui išsiaiškinti reikėjo specialių žinių, todėl kreipėsi į UAB „Būsto sprendimai“, kurie atliko tyrimą ir 2012-09-04 surašė aktą. Akte nurodytiems defektams likviduoti taip pat buvo reikalingos specialios žinios, todėl kreditorius kreipėsi į gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratorių UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“, kuris sudarė sąmatas. Apie tai, kad gyvenamojo namo balkonai su defektais ir kad defektai atsiardo dėl atsakovo kaltės, sužinojo tik gavę UAB „Būsto sprendimai“ 2012-09-04 aktą.

14Atsakovas BUAB „Arauša“ pateikė atsipiepimą, prašydamas Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad remiantis CK 6.662 str. 3 d. nuostatomis, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, balkonų statybos trūkumus užsakovas galėjo nustatyti darbų atlikimo ir (arba) priėmimo iš rangovo metu, t. y. vizualiai buvo galima nustatyti, kad balkonų slenkstis žemas, kad po balkono apačia nėra atbrailos, kad balkono grindų dangai panaudotos ne akmens masės plytelės, kad nėra patikimo vandens nuvedimo nuo sienos ir kt. Aplinkybė, kad daugiabutis gyvenamasis namas buvo pripažintas tinkamu naudoti, nesudaro pagrindo teigti, kad kreditorius, priimdamas balkonų įrengimo darbus, negalėjo pastebėti defektų. Kreditorius nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apie nurodytų defektų akivaizdumą. UAB „Būsto sprendimai“ 2012-09-14 tyrimo akte nurodytos tik defektų atsiradimą sąlygojusios priežastys, tačiau nenustatyta, kurių asmenų veiksmai sąlygojo šiuos defektus (rangovo, projektuotojo, statybos techninio prižiūrėtojo, užsakovo ir kt.). Po darbų perdavimo užsakovui buvo atliekami balkonų remonto darbai, todėl ekspertizės akte taip pat privalėjo būti įvertinta šiuos darbus atlikusių asmenų atsakomybė ir galimas veiksmų ryšys su nustatytais statybos darbų trūkumais. Nurodė, kad rangovas nėra projektuotojas, todėl, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, daugiau nei akivaizdu, kad atsakovas niekaip negali būti atsakingas už netinkamus architektūrinius sprendinius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad defektai, kuriuos sąlygojo netinkami architektūriniai sprendimai, atsirado dėl projektuotojo AB „Miestprojektas“ ir paties kreditoriaus (užsakovo) kaltės. Nors, atlikęs balkonų tyrimą ekspertas J. V. nustatė tam tikrus defektus, tačiau nenustatinėjo, ar balkono įrengimo darbai yra atlikti pagal projektinę dokumentaciją ir teisės aktų reikalavimus. Priešingai, ekspertas akte pažymėjo, kad balkonų tyrimo sąlygos apsunkintos (nepalankios), nes techninė dokumentacija nepateikta. Nurodė, kad kreditoriaus pateiktos UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ lokalinės sąmatos 189 274,49 Lt sumai apskaičiuoto pagal „Astera“ sąmatų skaičiavimo metodiką, tačiau pačios skaičiavimo ir sudarymo metodikos kreditorius nepateikė, todėl neaišku, kokių kriterijų pagrindu ir kaip šios išlaidos buvo apskaičiuotos. Nurodė, kad statinio konstrukcijų tyrimo metu buvo išardyta tik dviejų balkonų (12 buto ir 13 buto) danga ir hidroizoliacijos sluoksnis, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tyrimo išvada nelaikytina tinkamu ir pakankamu įrodymu, pagrindžiančių kreditoriaus patiriamų išlaidų faktą ir dydį. Nurodė, kad kreditorius dar 2009-11-16 raštu kreipėsi į atsakovą dėl finansinio reikalavimo padidinimo, atsižvelgiant į garantinio laikotarpio metu nustatytų ginčo objekto defektų pašalinimo išlaidas pagal lokalinę sąmatą S001. Iš šioje sąmatoje užfiksuotų defektų šalinimo darbų akivaizdu, kad finansinio reikalavimo tvirtinimo stadijoje 2009 m. pabaigoje kreditoriui jau buvo žinoma apie ginčo objekto balkonų defektus.

15Trečiasis asmuo UAB „Ekspertika“ pateikė atsiliepimą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl papildomo 189 274,49 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ieškovas į atsakovo administratorių kreipėsi praleidęs ĮBĮ 10 str. 4 d. 5 p. nustatytą terminą. Kreditorius nenurodė jokių naujai paaiškėjusių ar pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių būtų pateisinamas kreditorinio reikalavimo padidinimas praėjus daugiau kaip 3 metams.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).

19Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl kreditorius Kauno miesto savivaldybės administracijos finansinio reikalavimo patikslinimo BUAB „Arauša“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20Byloje esančia rašytine medžiaga nustatyta, kad ieškovas Kauno miesto savivaldybės administracija ir atsakovas UAB „Arauša“ 2006 m. gruodžio 7 d. pasirašė projektavimo darbų ir statybos rangos sutartį Nr. 1332 dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ) techninio projekto parengimo ir statybos darbų (t. 1, b.l. 65-69). Gyvenamasis namas buvo statomas pagal projektą, kurį 2007 m. parengė trečiais asmuo AB „Miestprojektas“. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sudaryta komisija 2009 m. vasario 9 d. aktu pripažino, kad naujai pastatytas daugiaaukštis daugiabutis gyvenamasis namas su kiemo statiniais ir inžineriniais tinklais, esantis ( - ), tenkina nustatytus reikalavimus ir tinka naudoti. Po darbų perdavimo buvo gauti gyventojų skundai dėl atsiradusių namo defektų. UAB „Būsto sprendimai“ atliko ekspertizę ir 2012 m. rugsėjo 14 d. surašė Statinio konstrukcijų tyrimo aktą, kuriuo konstatavo, jog gyvenamojo namo balkonai turi defektus bei nurodė priežastis, sąlygojusias defektų atsiradimą: (1) nekokybiškų ir ne pagal paskirtį medžiagų panaudojimas balkonų grindų dangos ir izoliacijos sluoksnių įrengimui; grindų dangai turėtų būti naudojamos akmens masės plytelės; plytelių klijai neatsparūs drėgmės ir šalčio poveikiams, suiro; hidroizoliacijos plėvelė mažo atsparumo plyšimui, sutrūkinėjusi, neatlieka savo funkcijos; (2) nekokybiškai atlikti darbai, nes plytelės priklijuotos ne visa plokštuma; hidroizoliacija mažai pakelta vertikalia plokštuma ir neįleista į sieną; nėra patikimo vandens nuvedimo nuo sienos; patekęs vanduo į tuščias ertmes po plytelėmis jas iškilnojo; (3) netinkami architektūriniai sprendimai, kadangi žemas balkono slenkstis (balkono ir langų apačia apie 6 cm virš balkono paviršiaus), po balkono apačia nėra atbrailos (vanduo nuo vertikalaus paviršiaus nenulaša) (t. 1, b.l. 113-122). UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ sudarė lokalines sąmatas, pagal kurias defektų šalinimo darbai kainuos 189 274,49 Lt.

21Pažymėtina, jog byloje nekilo ginčo dėl to, kad gyvenamojo namo, esančio ( - ), balkonai yra su defektais. Ginčas iš esmės kilo dėl to, ar už šiuos defektus yra atsakingas atsakovas UAB „Arauša“.

22Pirmosios instancijos teismo nutartis netenkinti prašymo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos kreditorinio reikalavimo patikslinimo iš esmės grindžiama tuo, kad dalis gyvenamojo namo defektų buvo akivaizdūs ir galėjo būti nustatyti darbų atlikimo ir (ar) jų priėmimo metu, todėl ieškovas negali remtis defektų faktu (CK 6.662 str. 3 d.), be to, defektų atsiradimą sąlygojo ir netinkami architektūriniai sprendimai, todėl už juos atsakingas ne atsakovas UAB „Arauša“, o projektavimo darbus atlikęs trečiasis asmuo AB „Miestprojektas“. Taip pat teismas nelaikė UAB „Būsto sprendimai“ atlikto Statinio konstrukcijų tyrimo akto tinkamu ir pakankamu įrodymu, nes buvo išardyta tik dviejų balkonų danga ir hidroizoliacijos sluoksnis.

23Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). CK 6.662 str. 3 d. numato, kad jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog tokie Statinio konstrukcijų tyrimo akte nurodyti trūkumai kaip žemas balkono slenkstis, atbrailos po balkono apačia nebuvimas ir pan. galėtų būti pripažinti kaip akivaizdūs, kuriems galėtų būti taikoma CK 6.662 str. 3 d. norma. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs, jog dalis trūkumų darbų priėmimo metu galėjo būti pripažinti akivaizdžiais bei taikydamas CK 6.662 str. 3 d. nuostatą, nevertino, jog Statinio konstrukcijų tyrimo akte buvo nustatyti ir kiti nekokybiškai atlikti darbai, tokie kaip nekokybiškų medžiagų panaudojimas balkonų grindų dangos ir izoliacijos sluoksnių įrengimui, plytelės priklijuotos ne visa plokštuma ir pan., todėl nepagrįstai atmetė Kauno miesto savivaldybės administracijos reikalavimą, konstatavęs, jog kreditorius neteko teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 str. 3 d.). Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas net nevertino, ar visi Statinio konstrukcijų tyrimo akte nurodyti trūkumai galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą.

24Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tyrimo akte nurodytą vieną iš defektus sąlygojusių priežasčių – netinkami architektūriniai sprendimai, bei atsižvelgęs į tai, kad projektavimo darbus atliko trečiasis asmuo AB „Miestprojektas“, konstatavo, jog už šiuos trūkumus atsakingas ne atsakovas UAB „Arauša“, o trečiasis asmuo. Visų pirma pažymėtina tai, jog statinio konstrukcijų tyrimas buvo atliktas ekspertui neturint techninės dokumentacijos (Tyrimo akto 2 p., t. 1, b.l. 114). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog ne atsakovas yra atsakingas dėl netinkamų architektūrinių sprendimų, o AB „Miestprojektas“, kuris rengė projektą ir kuris buvo patvirtintas Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, nesiaiškino, ar netinkami architektūriniai sprendimai tikrai buvo dėl AB „Miestprojektas“ negerai sudaryto projekto, ar visgi šio projekto nesilaikė atsakovas, statydamas gyvenamąjį namą. Nustačius, jog gyvenamasis namas buvo pastatytas nesilaikant patvirtinto projekto, už atsiradusius trūkumus atsakomybė galėtų kilti rangovui UAB „Arauša“. Tuo atveju, jei pats projektas buvo netinkamai parengtas, tokiu atveju kyla klausimas, ar už defektus atsakingas tik atsakovas ir kiek atsakingas.

25Kaip matyti iš byloje esančio 2012 m. rugsėjo 14 d. Statinio konstrukcijų tyrimo akto, atliekant ekspertizę buvo apžiūrėtas tik vieno buto (21 buto) gyvenamasis kambarys, virš kurio yra balkonas, bei išardyta tik dviejų butų (12 ir 13 butų) balkonų danga ir hidroizoliacinis sluoksnis. Tyrimo akto 5.3 p. nurodyta, jog nustatyti tirtų 12 ir 13 butų balkonų defektai gali būti analogiški kitiems namo balkonams, todėl trūkumai turėtų būti pašalinti visuose namo balkonuose. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog toks Tyrimo aktas, kuomet ištirti buvo tik du gyvenamojo namo balkonai, negali būti laikomas pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu kreditoriaus patiriamų išlaidų faktą ir dydį, šalinant visų gyvenamajame name esančių balkonų ir lodžijų defektus. Kita vertus, su bankrutuojančiomis įmonėmis susijusiose bylose būtina atsižvelgti į viešojo intereso aspektą, kuris reikalauja aktyvaus teismo vaidmens, todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti bylai svarbias aplinkybes, turėjo svarstyti klausimą dėl ekspertizės byloje skyrimo (CPK 212 str.). Teismo motyvas, jog Kauno miesto savivaldybės administracija būtų įtraukta į trečios eilės kreditorių sąrašą, dėl ko nėra jokios tikimybės, jog finansinis reikalavimas bus patenkintas visa apimtimi ar bent jau didesne jos dalimi, nėra pakankamas pagrindas atsisakyti skirti ekspertizę.

26Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą dėl Kauno m. savivaldybės administracijos kreditorinio reikalavimo patikslinimo, taip pat nurodė, jog kreditorius į administratorių kreipėsi po ĮBĮ 10 str. 4 d. 5 p. nustatyto termino. Tačiau pažymėtina, jog minėta ĮBĮ nuostata yra taikoma naujam kreditoriniam reikalavimui pareikšti, o ne jo tikslinimui.

27Nagrinėjamoje byloje egzistuojantis viešasis interesas lemia teismo pareigą išnagrinėti ir nustatyti viso kreditoriaus reikalavimo atlyginti defektų šalinimo išlaidas dydį. Tuo tarpu byloje nebuvo išnagrinėtos ir nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, lemiančios Kauno miesto savivaldybės administracijos kreditorinio reikalavimo apimtį. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo atsakovo BUAB „Arauša“ atsakomybės už atsiradusius defektus masto, nesiaiškino, ar dėl netinkamų architektūrinių sprendimų, sąlygojusių statybos darbų trūkumų atsiradimą, atsakingas rangovas ar trečiasis asmuo, rengęs projektą, be to, išvadą dėl netinkamų architektūrinių sprendimų padarė net neturėdamas techninės dokumentacijos. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nurodytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priima civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais, o po jos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją. Dėl išdėstytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir Kauno miesto savivaldybės administracijos kreditorinio reikalavimo tikslinimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 338 str.).

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

29Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį panaikinti ir Kauno miesto savivaldybės administracijos kreditorinio reikalavimo bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Arauša“ tikslinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėję civilinę bylą pagal... 3. I. Ginčo esmė... 4. Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 20 d. nutartimi patvirtino BUAB... 5. Kreditorius Kauno miesto savivaldybės administracija kreipėsi į BUAB... 6. Kauno apygardos teisme buvo gauti BUAB „Arauša“ administratoriaus... 7. Kreditorė Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė patikslintą... 8. Atsakovo BUAB „Arauša“ administratoriaus įgaliotas asmuo pateikė... 9. Trečiasis asmuo UAB „Ekspertika“ pateikė atsiliepimą, prašydamas... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 26 d. nutartimi kreditoriaus Kauno... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Kreditorius Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atskirąjį... 14. Atsakovas BUAB „Arauša“ pateikė atsipiepimą, prašydamas Kauno apygardos... 15. Trečiasis asmuo UAB „Ekspertika“ pateikė atsiliepimą, prašydamas... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 19. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo... 20. Byloje esančia rašytine medžiaga nustatyta, kad ieškovas Kauno miesto... 21. Pažymėtina, jog byloje nekilo ginčo dėl to, kad gyvenamojo namo, esančio (... 22. Pirmosios instancijos teismo nutartis netenkinti prašymo dėl Kauno miesto... 23. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą... 24. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tyrimo akte nurodytą vieną... 25. Kaip matyti iš byloje esančio 2012 m. rugsėjo 14 d. Statinio konstrukcijų... 26. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą dėl Kauno m. savivaldybės... 27. Nagrinėjamoje byloje egzistuojantis viešasis interesas lemia teismo pareigą... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 29. Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį panaikinti ir Kauno...