Byla eAS-419-492/2019
Dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos „Girininkai“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų prašymą atsakovui Jonavos rajono savivaldybei (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Jonavos paslaugos“, sodininkų bendrija „Girininkai“) dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi pateikė patikslintą bei papildytą prašymą ištirti, ar Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-264 patvirtintų Jonavos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) bei Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1TS-265 patvirtintos Jonavos rajono savivaldybės dvinarės įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) tam tikri punktai atitinka prašyme nurodytus įstatymus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminį teisės aktą.

6Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi priėmė dalį pareiškėjo prašymų dėl norminio administracinio akto dalies teisėtumo ištyrimo:

71)

8dėl Taisyklių 121.3 punkto bei Metodikos 52 punkto atitikties Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (1998 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. VIII-787 redakcija) 301 straipsnio 1 daliai;

92)

10dėl Taisyklių 121.1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (2012 m. rugsėjo 18 d. įstatymo Nr. XI-2220 redakcija) 3 straipsnio 2 dalies 6 punktui.

11Pareiškėjas teigė, kad Jonavos rajono savivaldybė, Taisyklių 121.3 punkte ir Metodikos 52 punkte įtvirtindama imperatyvią prievolę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis sudaryti sodininkų bendrijoms, kai Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta atstovavimo galimo pasirinkimo nuostata („<...> atliekų turėtojams atstovauja jų nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, arba sodininkų bendrija ar kita bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti“), galbūt viršijo savo įgaliojimus ir panaikino pasirinkimo teisę.

12Pareiškėjo nuomone, Taisyklių 121.1 punktas galbūt prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintam teisėkūros aiškumo principui, nes Taisyklių sąvokose nėra apibrėžimo, kas yra privati valda, šios sąvokos teisinio apibrėžimo nėra ir kituose teisės aktuose. Kadangi sodininkų bendrijos sklypų (nekilnojamojo turto), kurie taip pat galbūt yra privačios valdos, savininkams galėtų būti taikomas ir Taisyklių 121.1 punktas, o ne atsakovo taikomas 121.3 punktas, kuriame numatyta, jog sodininkų bendrijos atliekų turėtojams atstovauja sodininkų bendrija, toks teisinis reglamentavimas yra neaiškus ir dviprasmiškas.

13Atsakovas Jonavos rajono savivaldybė (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į pareiškėjo prašymą laikė jį priimtoje dalyje nepagrįstu.

14Atsakovas tvirtino, jog pareiškėjas prašyme neįvertino komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą reglamentuojančių teisės aktų turinio visumos, sistemiškai jų neanalizavo, apsiribojo tik tam tikromis teisės aktų nuostatomis, o tai neleidžia pagrįstai abejoti Jonavos rajono savivaldybės norminių administracinių aktų tam tikrų dalių teisėtumu. Teigė, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata leidžia savivaldybėms, vykdant savarankišką komunalinių atliekų tvarkymo organizavimo funkciją, nustatyti atitinkamą atstovavimo pagrindą, šiuo atveju – sodininkų bendrijos (juridinio asmens) atstovavimo sodininkų bendrijos atliekų turėtojams pagrindą. Be to, šiuo metu neįmanoma skaičiuoti dvinarės įmokos dydžio atskiriems sodininkų bendrijų nariams ir asmenims, nesantiems bendrijos nariais, nes esama infrastruktūra nėra pritaikyta siauriems ir prastos būklės sodų keliams, keliai technikos yra gadinami, kartu šios įmokos apskaičiavimo, paslaugos administravimo būdas sudaro galimybę administruoti šią įmoką nedideliais kaštais, pakankamai tiksliai prognozuoti pajamas, o kartu ir efektyviau organizuoti patį atliekų tvarkymą. Iki įsigaliojant 2017 m. lapkričio 30 d. redakcijos Taisyklėms, sutartys su sodininkų bendrijomis buvo sudaromos vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatyme, taip pat sodininkų bendrijos (toliau – ir SB) „Girininkai“ įstatuose įtvirtinta bendrijos valdymo organo teisė atstovauti sodininkų bendrijų nariams ir bendrijos nariais nesantiems asmenims, sudarant sandorius dėl komunalinių atliekų tvarkymo sodininkų bendrijoje.

15Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Taisyklių 121.1 punkte nurodoma, kokie asmenys yra laikomi privačių valdų savininkais, paaiškinant, kad toks nekilnojamasis turtas yra naudojamas pačių savininkų ar jų įgaliotų atstovų ir yra valdomas nuosavybės teise. Konkreti sąvoka „privati valda“ Taisyklėse nėra minima, todėl savivaldybės teisės akte nėra pateikiamas atskiras privačios valdos sąvokos apibrėžimas. Taisyklių 121.1 punktas, nustatantis privačių valdų savininkų atstovavimo pagrindą, būtų taikomas tik tuomet, jeigu Taisyklėse nebūtų reglamentuojamas 121.3 punktu nustatytas sodininkų bendrijų atliekų turėtojų atstovavimo pagrindas ir Metodikos 1 priedo 18 punktu nustatyta sodų paskirties objektų kategorija, kuriai ir yra priskiriamas sodininkų bendrijos teritorijoje esantis narių ir nariais nesančių asmenų nekilnojamasis turtas. Taisyklių 50 punktas suteikia galimybę gyventojams, deklaravusiems savo gyvenamąją vietą sodininkų bendrijoje, sudaryti individualias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis ir dvinarę įmoką mokėti pagal kategorijai „Individualūs namai (privatūs namai, butai su nuosavu žemės sklypu)“ nustatytus mokesčio dydžius.

16Teismo posėdyje atsakovo atstovė, be kita ko, pažymėjo, jog šioje norminėje byloje nagrinėjami klausimai jokių pasekmių nesukels nagrinėjamoje civilinėje byloje.

17Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Jonavos paslaugos“ teismo posėdyje prašė atmesti pareiškėjo prašymą.

18UAB „Jonavos paslaugos“ paaiškino, jog civilinėje byloje yra ieškinys dėl skolos priteisimo, kuri atsirado sutarties pagrindu. Sutartyje numatyta, jog taikomi savivaldybės nustatyti įkainiai, todėl jis negali vienareikšmiškai pasakyti, ar ši norminė byla turės pasekmių civilinei bylai.

19Trečiasis suinteresuotas asmuo SB „Girininkai“ teismo posėdyje prašė tenkinti pareiškėjo prašymą, taip pat peržengti priimtos nagrinėti prašymo dalies ribas, kadangi buvo pažeistos sodininkų bendrijos narių asmens teisės bei įstatymo saugomi interesai.

20SB „Girininkai“ tvirtino, jog net ir tie, kurie gyvena ir yra deklaravę gyvenamąją vietą sodų bendrijoje, negali atskirai sudaryti sutarties dėl atliekų paslaugos teikimo. Akcentavo, kad pagal Sodininkų bendrijų įstatymą valdybos pirmininkas negali vienasmeniškai priimti sprendimo sudaryti atliekų tvarkymo paslaugos sutartį. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2018 m. birželio 14 d. pažymoje konstatavo, kad Jonavos rajone nustatytas teisinis reguliavimas dėl sodininkų bendrijų atstovavimo atliekų turėtojams kelia abejonių dėl atitikties sodininkų bendrijų statusą nustatančių teisės aktų nuostatoms. SB „Girininkai“ vertinimu, Taisyklėse nėra įtvirtinta privačios valdos sąvoka, o pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos išaiškinimą mėgėjų sodo teritorijoje esantis mėgėjų sodų sklypas galėtų būti laikomas privačia valda, todėl kiekvienas bendrijos narys galėtų asmeniškai sudaryti sutartis dėl paslaugos suteikimo.

21II.

22Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą, atmetė trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Jonavos vandenys“ prašymą dėl išlaidų atlyginimo.

23Teismas nustatė, kad abejonės dėl Taisyklių 121.1, 121.3 punktų ir Metodikos 52 punkto atitikties Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalies ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatoms pareiškėjui kilo nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-13860-527/2018 pagal ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ ieškinį atsakovei SB „Girininkai“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Jonavos rajono savivaldybei, SB „Girininkai“ teritorijoje esančių 125 sklypų savininkams ir bendrijos nariams dėl įsiskolinimo už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, delspinigių, palūkanų priteisimo.

24UAB „Jonavos paslaugos“ ir SB „Girininkai“ 2013 m. gegužės 30 d. pasirašė sutartį Nr. 517 dėl komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo. UAB „Jonavos paslaugos“ 2017 m. rugsėjo 1 d. išsiuntė SB „Girininkai“ elektroniniu paštu Viešąją sutartį dėl komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo, kuri pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalį įsigaliojo 2017 m. spalio 16 d. Pagal minėtas sutartis sodininkų bendrija įsipareigojo mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pagal pateikiamas sąskaitas sutarties galiojimo metu. Pasikeitus įkainiams, paslaugos ir toliau buvo teikiamos, pretenzijų dėl teiktų paslaugų nebuvo reiškiama ir iki 2017 m. rugpjūčio mėn. SB „Girininkai“ atsiskaitinėjo pagal pateiktas sąskaitas faktūras. Kadangi sodininkų bendrija tinkamai nevykdė savo prievolės, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d. susidarė skola už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas.

25SB „Girininkai“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog, 2017 m. rugsėjo 1 d. gavusi Viešąją sutartį, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis apie viešųjų sutarčių sudarymo ypatumus, atsisakė ją akceptuoti pagal Civilinio kodekso 6.184 straipsnio 1 dalį ir nesutiko mokėti dvinarės įmokos (pastoviosios dedamosios). UAB „Jonavos paslaugos“ nesilaikė Civilinio kodekso normose nustatytų procedūrų dėl viešosios sutarties sudarymo, todėl, SB „Girininkai“ nuomone, 2017 m. rugsėjo 1 d. sutartis negalėjo įsigalioti ir iki šiol nėra sudaryta. SB „Girininkai“ tvirtino tinkamai vykdžiusi prievolę mokėti už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas iki 2017 m. rugsėjo 1 d., tačiau, ieškovei pradėjus teikti mokėjimo dokumentus, kuriuose paslaugų apimties kiekiai neatitiko galiojančios sutarties mokėjimo už paslaugas kiekio ir sąlygų, tapo neįmanoma vykdyti prievolės pagal sutartį. SB „Girininkai“ taip pat nurodė, jog Taisyklėse nepagrįstai imperatyviai nurodyta, kad, sudarant sutartis dėl komunalinių atliekų surinkimo, sodų bendrija yra įgaliota atstovauti atliekų turėtojams, be to, Taisyklių 121.1 punkte neapibrėžta privačios valdos sąvoka.

26Taigi, ieškovė UAB „Jonavos paslaugos“ civilinėje byloje prašė priteisti skolą, kuri susidarė dėl to, jog atsakovė SB „Girininkai“ nemokėjo įmokų už suteiktą komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugą pagal viešąsias sutartis (2013 m. gegužės 30 d. ir 2017 m. rugsėjo 1 d.). Priešieškinis civilinėje byloje dėl sutarčių panaikinimo nebuvo pateiktas, o SB „Girininkai“ atsiliepimą į ieškinį iš esmės argumentavo tuo, jog 2017 m. rugsėjo 1 d. sutartis nėra įsigaliojusi pagal Civilinio kodekso normas.

27Teismo vertinimu, skolos atsiradimas civilinėje byloje grindžiamas sutartiniais santykiais, o ne Taisyklių ir Metodikos punktų, kurių teisėtumo klausimą nagrinėjamoje norminėje administracinėje byloje iš esmės kelia pareiškėjas, pagrindu. Taisyklių ir Metodikos punktų normos galbūt būtų aktualios, jei SB „Girininkai“ ginčytų sudarytas sutartis, prašydama jas panaikinti prieštaraujančių įstatymams savivaldybės norminių administracinių aktų, dėl kurių teisėtumo abejojama, pagrindais, tačiau civilinėje byloje nėra tokio priešieškinio. UAB „Jonavos paslaugos“ negrindė ieškinio dėl skolos priteisimo Taisyklių 121.1, 121.3 punktų ir Metodikos 52 punkto nuostatomis, jai nekilo abejonių dėl minėtų normų atitikties Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalies ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatoms. Civilinėje byloje keliamas ginčas dėl susidariusio įsiskolinimo priteisimo, vertinant viešųjų sutarčių sudarymo sąlygas, vadovaujantis Civilinio kodekso normomis, ir SB „Girininkai“ kilusios prievolės mokėti įmoką už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog Taisyklių 121.1 ir 121.3 punktai bei Metodikos 52 punktas turėtų būti taikytini pareiškėjo nagrinėjamoje civilinėje byloje, sprendžiant konkretų ginčą dėl skolos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo pagal viešąsias sutartis, taip pat duomenų, leidžiančių pripažinti, jog minėti savivaldybės administracinių norminių aktų punktai turės įtaką civiliniam ginčui konkrečioje civilinėje byloje tenkinant ar atmetant ieškinį dėl skolos priteisimo už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pagal viešąsias sutartis. Nagrinėjama norminė administracinė byla yra nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, kadangi prašymas ištirti konkrečių norminių administracinių aktų punktų atitiktį minėtiems įstatymo straipsniams nesusijęs su nagrinėjamo ginčo išsprendimu individualioje civilinėje byloje Nr. e2-13860-527/2018.

28Teismas netenkino SB „Girininkai“ prašymo peržengti priimtos nagrinėti prašymo dalies ribas, pabrėžęs, jog tiriant norminio administracinio akto teisėtumą nėra sprendžiamas pažeistų subjektinių teisių gynimo klausimas, o tik siekiama išsiaiškinti, ar norminis administracinis aktas neprieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui.

29Teismas netenkino UAB „Jonavos paslaugos“ prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nurodęs, kad individualus ginčas dėl pareiškėjo pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso tokiose bylose nėra sprendžiamas, todėl teismo priimtas sprendimas negali būti laikomas konkrečios proceso šalies naudai priimtu sprendimu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies normos prasme.

30III.

31Trečiasis suinteresuotas asmuo SB „Girininkai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutartį ir, vadovaujantis proceso ekonomiškumo principu, šioje norminėje administracinėje byloje keliamus klausimus išnagrinėti iš esmės, kitu atveju grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti pakartotinai, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

32SB „Girininkai“ tvirtina, kad teismas nepagrįstai nusprendė nutraukti administracinę bylą, remdamasis išimtinai atsakovo ir UAB „Jonavos paslaugos“ atstovų 2019 m. sausio 29 d. teismo posėdyje išsakyta pozicija, visiškai neatsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje šalių atstovų išsakytus argumentus, bei padaręs klaidingą prielaidą, jog norminio administracinio teisės akto ištyrimas neturės įtakos konkrečiai civilinei bylai. SB „Girininkai“ nuomone, Jonavos rajono savivaldybės tarybos priimtų norminių administracinių aktų atitikties aukštesnės galios teisės aktams ištyrimas turėtų esminę reikšmę civilinės bylos baigčiai, nes, administraciniam teismui Taisyklių ir Metodikos nuostatas, kurių teisėtumu abejojama, pripažinus neteisėtomis, civilinėje byloje pateiktą ieškinį būtų galima atmesti kaip pareikštą netinkamai šaliai. Paaiškina, jog civilinėje byloje SB „Girininkai“ ginčija ne atliekų turėtojo prievolę atsiskaityti su atliekų tvarkytoju, o su jai vienašališkai nustatyta prievole – mokėti pastovųjį (savivaldybės sprendimų pagrindu įvestą) dvinarės įmoks dydį, paskaičiuotą už sodininkų bendrijos teritorijoje esančius nekilnojamojo turto objektus, priklausančius privatiems fiziniams asmenims, nes SB „Girininkai“ nėra komunalinių atliekų turėtoja ar nekilnojamojo turto, esančio bendrijoje, valdytoja, o sodo bendrijoje esančių nekilnojamojo turto objektų savininkai nėra jai delegavę funkcijos atsiskaityti pagal jiems, kaip turto savininkams, kylančias prievoles. Be to, pasikeitęs teisinis reguliavimas galbūt lėmė tarp šalių 2013 m. gegužės 30 d. sudarytos sutarties pabaigą, o jokia nauja sutartis nebuvo sudaryta. SB „Girininkai“ pabrėžia, kad joks susitarimas, iš kurio kildinamas ieškinio reikalavimas, tarp šalių nebuvo sudarytas, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad Taisyklių ir Metodikos punktų normos galbūt būtų aktualios, jei sodininkų bendrija ginčytų sudarytas sutartis, prašydama jas panaikinti galbūt prieštaraujančių įstatymams savivaldybės norminių administracinių aktų pagrindu. SB „Girininkai“ vertinimu, aplinkybė, jog ji nėra pareiškusi priešieškinio civilinėje byloje, šiuo atveju esminės reikšmės neturi, juolab kad ji dar turi galimybę šia teise pasinaudoti, o administracinis teismas turėjo tirti ieškinio turinį, kurio reikalavimai keliami būtent iš Taisyklių ir Metodikos punktų. Teismas, nutraukdamas administracinę bylą, galbūt užkirto kelią civilinę bylą nagrinėjančiam teismui priimti teisingą ir teisės normomis pagrįstą sprendimą.

33SB „Girininkai“ atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. sausio 29 d. teismo posėdyje ir, bylą paskyrus nagrinėti iš naujo, 2019 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje bylą nagrinėjo skirtingos sudėties teismas, posėdžiuose dalyvavo ne tos pačios šalys ir jas atstovavo ne tie patys atstovai. Skundžiamoje teismo nutartyje nėra nė menkiausios užuominos apie 2019 m. balandžio 4 d. teismo posėdį, o jos turinys paremtas išimtinai 2019 m. sausio 29 d. teismo posėdžio metu šalių išdėstyta pozicija. Tokios aplinkybės SB „Girininkai“ kelia abejonių, ar skundžiama nutartis buvo priimta teisėtos sudėties teismo.

34SB „Girininkai“ nuomone, Jonavos rajono savivaldybė, manipuliuodama Atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtinta alternatyva, patvirtino daugybei teisės aktų prieštaraujančius teisės aktus, tarp jų – Taisykles ir Metodiką, eliminuojančius atliekų turėtojų teisę patiems nuspręsti, kas atstovaus jų interesus santykiuose su komunalinių atliekų tvarkytoju. Šiuo atveju nustatytas veiklos modelis neabejotinai mažina atliekų tvarkytojo veiklos kaštus bei praktiškai eliminuoja bet kokią verslo riziką (administraciniu aktu vienašališkai sodininkų bendrijai perkeliama funkcija rinkti nustatytas įmokas, o jų nesurinkus, ji pati tampa skolininke), tačiau negali būti pripažįstamas teisėtu. Tokią SB „Girininkai“ poziciją, jos vertinimu, patvirtina ir Seimo kontrolieriaus bei Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje tarnybos atliktų tyrimų išvados, tokios pozicijos laikėsi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. SB „Girininkai“ teigia, kad įstatymų leidėjas, priimdamas nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliosiančias Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio nuostatas, pripažino esamą piktnaudžiavimo galimybę ir ją ištaisė, o šiuo metu susiklostęs neteisėtas manipuliavimas galbūt dviprasmiškai suformuluota įstatymo nuostata gali būti eliminuotas tik teisminiu keliu. Tvirtina, jog joks galiojantis įstatymas Jonavos rajono savivaldybei nesuteikia teisės nustatyti priverstinį atstovavimą ar įpareigoti sodininkų bendriją vykdyti savo narių asmenines prievoles, o nustatydamas tokį reguliavimą atsakovas peržengė jam suteiktų įgaliojimų ribas.

35Atsakovas Jonavos rajono savivaldybė atsiliepime į SB „Girininkai“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

36Atsakovas sutinka su teismo išvadomis, be kita ko, kad skolos atsiradimas civilinėje byloje grindžiamas sutartiniais santykiais, ne Taisyklių ir Metodikos punktų, kurių teisėtumu abejojama, pagrindu, o prašymas ištirti konkrečių minėtų aktų punktų teisėtumą nesusijęs su ginčo išsprendimu individualioje civilinėje byloje. Nurodo, kad, teismui priėmus skundžiamą nutartį, SB „Girininkai“ civilinėje byloje pateikė priešieškinį, kuriame reikalauja su 2017 m. rugpjūčio 31 d. viešąją sutartį pripažinti negaliojančia, tuo pačiu teigdama, jog ši sutartis yra negaliojanti. Atsakovo vertinimu, priešieškinyje reiškiami reikalavimai taip pat yra kildinami tiesiogiai iš sutarties, aiškių, svarių motyvų dėl galimo savivaldybės norminių teisės aktų prieštaravimo įstatymams nėra pateikiama. Toks priešieškinis neturi tiesioginio ryšio su šia administracine byla. Atsakovas nesutinka su SB „Girininkai“ teiginiu, kad skundžiamoje nutartyje neatsižvelgta į 2019 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje šalių išdėstytus pasisakymus, ir pažymi, kad teisės normos teismui nenumato pareigos priimamoje nutartyje dėstyti teismo posėdyje išsakytus proceso šalių argumentus, ypač argumentus, kuriais nukrypstama nuo administracinės bylos esmės (šiuo atveju – dėl įvestos dvinarės įmokos teisėtumo ir kt.) ir kurie nėra nutarties turinio pagrindas. Atsakovas akcentuoja, kad savivaldybėms įstatymu yra deleguota savarankiška komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcija, paaiškina sprendimo nustatyti, kad, sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, sodininkų bendrijos atliekų turėtojams atstovauja sodininkų bendrija, priėmimo priežastis ir aplinkybes, išdėsto teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, kuriais grindžia savo poziciją, kad Taisyklių ir Metodikos nuostatos yra suderinamos su principu „teršėjas moka“ ir kitais principais, mano, kad Vyriausybės atstovo ir Seimo kontrolieriaus raštuose padarytos išvados neįrodo, jog savivaldybė viršijo savo kompetenciją ar piktnaudžiavo teise, juolab kad minėtų įstaigų atstovai nesikreipė į administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio savivaldybės administracinio akto teisėtumą.

37Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Jonavos paslaugos“ atsiliepime į SB „Girininkai“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

38UAB „Jonavos paslaugos“ pažymi, kad SB „Girininkai“ turėjo galimybes teikti savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, paaiškinimus tiek raštu, tiek žodžiu ir šia teise naudojosi, teismo posėdyje versdama išklausyti jos subjektyvią poziciją, kuri didele dalimi neturėjo nieko bendra su nagrinėjamos bylos dalyku ir ribomis. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas rėmėsi išimtinai tik atsakovo ir UAB „Jonavos paslaugos“ argumentais, nes teismas nutartyje išsamiai pasisakė dėl SB „Girininkai“ argumentų, o tai, kad SB „Girininkai“ argumentai buvo atmesti, nereiškia, jog teismas į juos neatsižvelgė. Atskirajame skunde taip pat nepagrindžiama pozicija, kad norminio akto ištyrimas turės įtakos konkrečios civilinės bylos baigčiai. UAB „Jonavos paslaugos“ pabrėžia, kad civilinėje byloje ginčas vyksta dėl dalinio įsiskolinimo už pagal sutartį, sudarytą tarp jos ir SB „Girininkai“, suteiktas paslaugas. Teismo išvada, kad skolos atsiradimas civilinėje byloje grindžiamas sutartiniais santykiais, atitinka faktinę situaciją, o Metodikos ir Taisyklių nuostatos, dėl kurių teisėtumo keliamos abejonės, nedaro poveikio sutartinių ir jau iš vienos pusės visiškai, iš kitos pusės dalinai įvykdytų sutarties nuostatų galiojimui. UAB „Jonavos paslaugos“ nuomone, SB „Girininkai“, tvirtindama, jog ji nėra atliekų turėtoja, sąmoningai ignoruoja teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką šiuo klausimu, o atliekų turėtojo sąvoką suprimityvina iki to asmens, kuris tiesiogiai „daro“ atliekas įvardijimo. Principas „teršėjas moka“ nereiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas, ir nėra nesuderinamas su Taisyklių 121.3 punkte įtvirtinta privalomo atstovavimo nuostata. SB „Girininkai“ pozicijos dėl (ne)tinkamo atsakovo civilinėje byloje nepagrįstumą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai administracinėje byloje Nr. A602-279/2014. UAB „Jonavos paslaugos“ vertinimu, SB „Girininkai“ teiginiai apie savo pozicijos civilinėje byloje išdėstymo formą (atsiliepime į ieškinį, o ne priešieškinyje) nėra teisiškai reikšmingi, o administracinis teismas privalo situaciją vertinti pagal faktus, o ne svarstymą, ar apeliantas keis savo poziciją civilinėje byloje. Be to, SB „Girininkai“ nepagrįstai nurodo, jog UAB „Jonavos paslaugos“ savo reikalavimą civilinėje byloje kildina iš prašomų ištirti teisės aktų turinio, o ne sutarties. Paaiškinta, jog kilusio civilinio ginčo esmė yra tai, kad SB „Girininkai“ padengė dalį pagal sutartį susidariusios skolos, bet nesutinka mokėti kitos dalies. UAB „Jonavos paslaugos“ vertinimu, SB „Girininkai“ teiginiai apie proceso teisės pažeidimus tėra subjektyvi, niekuo neparemta jos nuomonė, o jos atstovė nepasitikėjimą teismu itin akivaizdžiai demonstravo abiejų teismo posėdžių metu, nors ir nepasinaudojo nušalinimo teise. UAB „Jonavos paslaugos“ akcentuoja, kad SB „Girininkai“ nenurodė jokių imperatyvaus pobūdžio teisės aktų, kuriuos neva pažeidžia Metodika ir Taisyklės, o jų cituojama Atliekų tvarkymo įstatymo norma kaip tik suteikia savivaldybėms (ne atliekų turėtojams) teisę spręsti.

39Teisėjų kolegija

konstatuoja:

40IV.

41Pareiškimų (prašymų) ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą nagrinėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) II skyriaus Pirmojo skirsnio normos, kurios nustato, jog galimos dvi teisės normų kontrolės rūšys: abstrakti (ABTĮ 112 str.) ir konkreti, t. y. susijusi su individualia byla (ABTĮ 113 str.). Kiekviena norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo rūšis turi įstatymų nustatytą subjektų, galinčių inicijuoti tokį procesą, ratą. Abstraktų pareiškimą ištirti, ar norminis administracinis aktas (jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę paduoti Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas, o dėl savivaldybių administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto (jo dalies) atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui – ir Vyriausybės atstovai. Kiti asmenys tiesiogiai kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą negali. Tokius jų prašymus turėtų būti atsisakoma priimti. Tačiau šie asmenys gali prašyti, kad individualią bylą nagrinėjantis teismas arba pats pradėtų norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą (jei tokia kompetencija šiam teismui yra priskirta), arba kreiptųsi į kompetentingą administracinį teismą dėl tokio tyrimo. Tokia nuostata numatyta ABTĮ 113 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas formuluotę „nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo“, konstatavo, jog tam, kad būtų pradėta norminio administracinio akto teisėtumo patikros byla, turi būti nustatyta, kad šis norminis teisės aktas realiai buvo pritaikytas ir tokiu būdu nulėmė realų ar tariamą asmens teisių pažeidimą. Pažymėtina, jog numanomas, hipotetinis pareiškėjo teisių pažeidimas ir galimybė ginčijamą aktą pritaikyti ateityje nėra pagrindas konstatuoti, kad norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas yra susijęs su asmens teisių ar saugomų interesų pažeidimu. Administracinio teismo jurisdikcijos pripažinimas pastaruoju atveju reikštų nukrypimą nuo norminio administracinio akto teisėtumo patikra siekiamo tikslo ir tai, kad būtų nepaisoma kitų sąlygų, kurios suponuoja, jog turi egzistuoti individualus ginčas (o ne ginčas dėl norminio akto), kurio išsprendimui ir yra reikalinga ištirti byloje taikyto norminio administracinio akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1415/2011, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-91-146/2017).

42Pagal ABTĮ 112 straipsnio 1 dalį, teismai yra priskirtini prie subjektų, galinčių paduoti abstraktų pareiškimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuriame nustatyta, kad teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jeigu prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla, taip pat ABTĮ 114 straipsnio nuostatas, pagal kurias bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę nutartimi kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti konkretaus norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumą tik ryšium su šio akto taikymu nagrinėjamoje individualioje byloje, darytina išvada, kad administracinis teismas turi teisę atsisakyti priimti bendrosios kompetencijos arba specializuoto teismo prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, jei toks prašymas yra nesusijęs su nagrinėjama individualia byla, o jei toks prašymas buvo priimtas, teismas turi teisę nutraukti norminę administracinę bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I575–3/2009).

43Nagrinėjamu atveju UAB „Jonavos paslaugos“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 431 straipsniu bei Komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo sutartimi, prašė iš skolininko SB „Girininkai“ priteisti skolą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. (I t., b. l. 1). Kadangi SB „Girininkai“ per teismo nustatytą terminą pareiškė prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų, tvirtindama, jog ji yra atsiskaičiusi su UAB „Jonavos paslaugos“ už komunalinių atliekų surinkimą pagal 2013 m. gegužės 30 d. sudarytą sutartį Nr. 517 (I t., b. l. 9), UAB „Jonavos paslaugos“ teismui padavė ieškinį, kuriame suformuluotą reikalavimą priteisti iš SB „Girininkai“ įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą bei delspinigius grindė 2013 m. gegužės 30 d. sutartimi Nr. 517 ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. viešąja sutartimi su atliekų turėtoju dėl komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo (I t., b. l. 16–17), o Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2018 m. balandžio 30 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės Jonavos rūmų 2018 m. balandžio 10 d. įsakymą pagal minėtą UAB „Jonavos paslaugos“ pareiškimą (I t., b. l. 138). SB „Girininkai“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tarp jos ir UAB „Jonavos paslaugos“ 2013 m. gegužės 30 d. sudaryta sutartis Nr. 517 galioja iki šiol, pagal šią sutartį bendrija iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. visada laiku vykdė savo prievoles, tačiau nesutiko su ieškovo teiginiais, jog tarp SB „Girininkai“ ir UAB „Jonavos paslaugos“ 2017 m. rugpjūčio 31 d. buvo sudaryta viešoji sutartis, nes ši sutartis yra nepasirašyta bendrijos ir ji nesutiko tokią sutartį sudaryti (atsisakė ją akceptuoti), manė, jog mokėjimai nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. už suteiktas paslaugas buvo apskaičiuojami nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos, pažeidžiant galiojančios 2013 m. gegužės 30 d. sutarties Nr. 517 sąlygas, neatsižvelgiant į bendrijos pretenzijas dėl nepagrįstų PVM sąskaitų faktūrų, taip pat nesutiko su, jos teigimu, nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusia sodininkų bendrijoms primesta jų narių asmeninio nekilnojamojo turto atstovavimo nuostata, kuri prieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 daliai, paaiškino siekianti, kad sodų paskirties objektų savininkai individualiai sudarytų komunalinių paslaugų teikimo sutartis ir mokėtų nustatytą rinkliavą (II t., b. l. 1–15).

44UAB „Jonavos paslaugos“ teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriame palaikė anksčiau išdėstytą savo poziciją, plačiau paaiškino mokesčio už komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugas apskaičiavimą, savo reikalavimą siejo su Civilinio kodekso ir Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, taip pat Taisyklių ir Metodikos nuostatomis (III t., b. l. 1–7). SB „Girininkai“ atsiliepime į patikslintą ieškinį iš esmės pakartojo atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, juos paaiškindama plačiau, pabrėžė, jog sodininkų bendrija nėra nekilnojamojo turto objektų savininkas, kėlė abejones dėl SB „Girininkai“ teisės atstovauti šios sodininkų bendrijos teritorijoje esančių nekilnojamojo turto objektų savininkams komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo srityje, teigė, kad sodininkų bendrijos sklypas gali būti traktuojamas kaip „privati valda“, todėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos teikimo sutartis pagal Taisykles turi būti sudaryta su privačios valdos savininku, o ne sodininkų bendrija (III t., b. l. 130–135).

45Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2018 m. spalio 15 d. nutartimi, įvertinę, be kita ko, SB „Girininkai“ prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į administracinį teismą dėl norminių administracinių teisės aktų teisėtumo patikrinimo, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar Taisyklių 12.1, 121.1, 121.3, 140.2 ir 140.18 punktų nuostatos neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, bei sustabdė civilinę bylą Nr. e2-13860-527/2018 (IV t., b. l. 106–137). Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi pakartotinai kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą (su patikslintu prašymu), prašydami patikrinti, ar Taisyklių 121.1 ir 121.3 punktų bei Metodikos 52 punkto nuostatos neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (VI t., b. l. 1–41). Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi priėmė Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi suformuluoto prašymo dalį ištirti, ar Taisyklių 121.3 punktas bei Metodikos 52 punktas neprieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 daliai, o Taisyklių 121.1 punktas – Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktui (VI t., b. l. 115–118).

46Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, nustatęs, kad civilinėje byloje keliamas ginčas dėl susidariusio įsiskolinimo priteisimo už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, vertinant viešųjų sutarčių sudarymo sąlygas, vadovaujantis Civilinio kodekso normomis, teisėtumo ir pagrįstumo, bei konstatavęs, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad Taisyklių 121.1 ir 121.3 punktai bei Metodikos 52 punktas, dėl kurių atitikties Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 daliai bei Teisėkūros pagrindų 3 straipsnio 2 dalies 6 punktui kilo abejonių pareiškėjui, turėtų būti taikytini nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiant konkretų ginčą dėl skolos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo pagal viešąsias sutartis.

47SB „Girininkai“ 2019 m. balandžio 16 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2017 m. rugpjūčio 31 d. viešąją sutartį su atliekų turėtoju dėl komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo; 2) pripažinti ieškovo reikalavimus, kildinamus iš 2017 m. rugpjūčio 31 d. teisinių santykių, nepagrįstais; 3) atmesti patikslintą ieškinį (XI t., b. l. 158–163). Priešieškinis grindžiamas jau anksčiau SB „Girininkai“ išdėstyta pozicija, kad minėta viešoji sutartis nebuvo sudaryta, nes bendrija atsisakė ją akceptuoti, iki šiol galioja 2013 m. gegužės 30 d. sutartis Nr. 517, o nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. bendrijai teikiami mokėjimo dokumentai neatitinka 2013 m. gegužės 30 d. sutarties Nr. 517 sąlygų, juose yra įvairių netikslumų, todėl ji ir negali tinkamai ir laiku atsiskaityti su UAB „Jonavos paslaugos“, be to, imperatyvus įpareigojimas sodininkų bendrijai atsiskaityti už faktinius atliekų turėtojus ir vykdyti jų prievoles prieštarauja teisės aktams. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi, be kita ko, priėmė SB „Girininkai“ priešieškinį.

48Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Jonavos paslaugos“ civilinį ginčą kelia dėl laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d. susidariusio įsiskolinimo už komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugas priteisimo, o SB „Girininkai“ galbūt neįvykdytą pareigą mokėti už komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugas kildina iš 2017 m. rugsėjo 1 d. viešosios sutarties su atliekų turėtoju dėl komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugų teikimo, jo teigimu, įsigaliojusios 2017 m. spalio 16 d. Byloje nėra ginčo, kad SB „Girininkai“ nepasirašė minėtos 2017 m. rugsėjo 1 d. viešosios sutarties, buvo išreiškusi aiškų ir nedviprasmišką prieštaravimą tokią sutartį sudaryti. UAB „Jonavos paslaugos“ 2017 m. rugsėjo 1 d. viešosios sutarties sudarymo ir įsigaliojimo faktus įrodinėja remdamasi Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalimi (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-137 redakcija), kurioje įtvirtinta, jog: „Nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe. Tuo atveju, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius arba savivaldybės administracijos direktorius privalo raštu pateikti pasiūlymą sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas nekilnojamojo turto objekto savininkui arba įgaliotiems asmenims. Nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgalioti asmenys, nesudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties per terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 45 dienos nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos, laikomi sudarę sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Ši sąlyga turi būti nurodyta pasiūlyme sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas“. Savo įsitikinimą, jog pasiūlymas sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį šiuo konkrečiu atveju turėjo būti pateiktas SB „Girininkai“, todėl, suėjus nustatytam terminui, būtent šis subjektas laikytinas kita sudarytos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties šalimi ir, atitinkamai, iš šios sutarties kylančių pareigų vykdytoju, UAB „Jonavos paslaugos“ sieja su Taisyklių 121.3 punkto ir 52 punkto nuostatomis, jo nuomone, patvirtinančiomis, kad, sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos teikimo sutartį atliekų turėtojams – sodininkų bendrijos atliekų turėtojams – atstovauja sodininkų bendrija; sodų apmokestinimas vykdomas sudarant komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos sutartis su sodų bendrijomis, iš kurių yra surenkamas mokestis už visų nekilnojamojo turto objektų, esančių sodų bendrijos teritorijoje, savininkų mišrias komunalines atliekas.

49Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad ieškovas UAB „Jonavos paslaugos“ tiek 2017 m. rugsėjo 1 d. viešosios sutarties sudarymą su SB „Girininkai“, tiek įsiskolinimo už suteiktas komunalinių atliekų surinkimo ir jų tvarkymo paslaugas dydį (šių paslaugų kainą), sieja su Taisyklių ir Metodikos nuostatomis, paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, jog teisės aktų nuostatos, kurių atitiktimi aukštesnės galios teisės aktams abejoja Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai, yra nesusijusios su nagrinėjama individualia byla, o skolos atsiradimas civilinėje byloje grindžiamas tik sutartiniais santykiais. Šiuo atveju aplinkybė, kad SB „Girininkai“ iki skundžiamos 2019 m. balandžio 15 d. nutarties administracinėje byloje priėmimo nebuvo pateikę priešieškinio civilinėje byloje, neturi esminės teisinės reikšmės, kadangi civilinėje byloje bet kokiu atveju turėtų būti vertinamas ieškovo reikalavimų, grindžiamų, be kita ko, 2017 m. rugsėjo 1 d. viešąja sutartimi, teisėtumas ir pagrįstumas. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, 113 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nepagrįstai nutraukė bylą dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, kaip nagrinėjamą pagal prašymą, kuris nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla.

50SB „Girininkai“ prašymas, panaikinus skundžiamą teismo nutartį ir vadovaujantis proceso ekonomiškumo principu, bylą dėl norminių administracinių aktų teisėtumo nagrinėti iš esmės, yra netenkintinas, kadangi, vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus minėtas savivaldybės norminių administracinių teisės aktų nuostatas, kurių atitiktis aukštesnės galios teisės aktams nebuvo įvertinta pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės tokio pobūdžio bylose bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

51Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai nutraukė bylą dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, SB „Girininkai“ atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo nutraukimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

52Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

53Trečiojo suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos „Girininkai“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

54Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylos dėl norminių administracinių aktų teisėtumo nutraukimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

55Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai (toliau – ir... 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 4 d.... 7. 1)... 8. dėl Taisyklių 121.3 punkto bei Metodikos 52 punkto atitikties Lietuvos... 9. 2)... 10. dėl Taisyklių 121.1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos teisėkūros... 11. Pareiškėjas teigė, kad Jonavos rajono savivaldybė, Taisyklių 121.3 punkte... 12. Pareiškėjo nuomone, Taisyklių 121.1 punktas galbūt prieštarauja... 13. Atsakovas Jonavos rajono savivaldybė (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į... 14. Atsakovas tvirtino, jog pareiškėjas prašyme neįvertino komunalinių... 15. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Taisyklių 121.1 punkte nurodoma,... 16. Teismo posėdyje atsakovo atstovė, be kita ko, pažymėjo, jog šioje... 17. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB)... 18. UAB „Jonavos paslaugos“ paaiškino, jog civilinėje byloje yra ieškinys... 19. Trečiasis suinteresuotas asmuo SB „Girininkai“ teismo posėdyje prašė... 20. SB „Girininkai“ tvirtino, jog net ir tie, kurie gyvena ir yra deklaravę... 21. II.... 22. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. balandžio 15 d.... 23. Teismas nustatė, kad abejonės dėl Taisyklių 121.1, 121.3 punktų ir... 24. UAB „Jonavos paslaugos“ ir SB „Girininkai“ 2013 m. gegužės 30 d.... 25. SB „Girininkai“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog, 2017 m.... 26. Taigi, ieškovė UAB „Jonavos paslaugos“ civilinėje byloje prašė... 27. Teismo vertinimu, skolos atsiradimas civilinėje byloje grindžiamas... 28. Teismas netenkino SB „Girininkai“ prašymo peržengti priimtos nagrinėti... 29. Teismas netenkino UAB „Jonavos paslaugos“ prašymo priteisti bylinėjimosi... 30. III.... 31. Trečiasis suinteresuotas asmuo SB „Girininkai“ atskirajame skunde prašo... 32. SB „Girininkai“ tvirtina, kad teismas nepagrįstai nusprendė nutraukti... 33. SB „Girininkai“ atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. sausio 29 d. teismo... 34. SB „Girininkai“ nuomone, Jonavos rajono savivaldybė, manipuliuodama... 35. Atsakovas Jonavos rajono savivaldybė atsiliepime į SB „Girininkai“... 36. Atsakovas sutinka su teismo išvadomis, be kita ko, kad skolos atsiradimas... 37. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Jonavos paslaugos“ atsiliepime į SB... 38. UAB „Jonavos paslaugos“ pažymi, kad SB „Girininkai“ turėjo galimybes... 39. Teisėjų kolegija... 40. IV.... 41. Pareiškimų (prašymų) ištirti norminių administracinių teisės aktų... 42. Pagal ABTĮ 112 straipsnio 1 dalį, teismai yra priskirtini prie subjektų,... 43. Nagrinėjamu atveju UAB „Jonavos paslaugos“ kreipėsi į Kauno apylinkės... 44. UAB „Jonavos paslaugos“ teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriame... 45. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2018 m. spalio 15 d. nutartimi,... 46. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi... 47. SB „Girininkai“ 2019 m. balandžio 16 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos... 48. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Jonavos paslaugos“... 49. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad ieškovas UAB „Jonavos... 50. SB „Girininkai“ prašymas, panaikinus skundžiamą teismo nutartį ir... 51. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 52. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 53. Trečiojo suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos „Girininkai“... 54. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 15 d.... 55. Nutartis neskundžiama....