Byla AS-91-146/2017
Dėl įsakymo ir rašto panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Lygių galimybių tarnybai dėl įsakymo ir rašto panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. spalio 31 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas: 1) tirti ir nagrinėti administracinę bylą dėl neįgalaus asmens (asmenų), sergančių psichikos ligomis, lygių galimybių pažeidimo fakto (diskriminuojant dėl neįgalumo); 2) ištirti, įvertinti ir panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau – ir SAM) 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. V-913 „Dėl Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programos patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-913) ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VLK) 2012 m. vasario 27 d. nurodymą (išaiškinimą) Nr. 4K-52-185 „Dėl Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programos“ (toliau – ir Raštas Nr. 4K-52-185), kaip prieštaraujančius teisinės, konstitucinės valstybės principams; 3) priteisti iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

6II.

7Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi (b. l. 34–37): 1) atsisakė priimti pareiškėjo A. B. skundo dalį dėl reikalavimų: tirti ir nagrinėti administracinę bylą dėl neįgalaus asmens (asmenų), sergančių psichikos ligomis, lygių galimybių pažeidimo fakto (diskriminuojant dėl neįgalumo); ištirti, įvertinti ir panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. V-913 ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2012 m. vasario 27 d. nurodymą (išaiškinimą) Nr. 4K-52-185, kaip prieštaraujančius teisinės, konstitucinės valstybės principams; 2) nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. lapkričio 24 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti.

8Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija; toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir pažymėjo, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečioms asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

9Teismas vertino, kad pirmas pareiškėjo skundo reikalavimas – tirti ir nagrinėti administracinę bylą dėl neįgalaus asmens (asmenų), sergančių psichikos ligomis, lygių galimybių pažeidimo fakto (diskriminuojant dėl neįgalumo) – negali būti administracinės bylos dalykas. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundo dalį dėl šio reikalavimo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

10Antru skundo reikalavimu pareiškėjas prašė ištirti, įvertinti ir panaikinti SAM 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. V-913 ir VLK 2012 m. vasario 27 d. nurodymą (išaiškinimą) Nr. 4K-52-185.

11Teismas atkreipė dėmesį, kad norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarka yra įtvirtinta ABTĮ II skyriaus pirmame skirsnyje. Pareiškėjas nepatenka į ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje įvardytą asmenų grupę asmenų, kuriems suteikta teisė kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Pagal ABTĮ 113 straipsnio 1 dalį, asmenys turi teisę pateikti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo tik tuo atveju, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo, t. y. prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą yra susijęs su individualia byla. Tačiau teismas pažymėjo, kad šiuo atveju teisme nėra nagrinėjama individuali byla, susijusi su pareiškėjo teisėmis ir teisėtais interesais. Tai reiškia, jog nėra tenkinama viena iš būtinų sąlygų, reikalingų pradėti norminio administracinio akto teisėtumo patikrą.

12Teismas pažymėjo, kad skundžiamas Raštas Nr. 4K-52-185 nėra priimtas pareiškėjo atžvilgiu, nesukelia jam jokių teisių ir pareigų, todėl pareiškėjas negali kelti individualaus ginčo Rašto Nr. 4K-52-185 atžvilgiu.

13Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas pateikė abstraktų prašymą ištirti SAM 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. V-913 ir VLK 2012 m. vasario 27 d. nurodymo (išaiškinimo) Nr. 4K-52-185 teisėtumą, nors tokia teisė yra suteikta tik ABTĮ 112 straipsnyje nurodytiems subjektams, kitų prie skundo pridėtų dokumentų pareiškėjas neskundžia, į tai, kad teisme nėra nagrinėjama individuali byla, susijusi su pareiškėjo teisėmis ir teisėtais interesais, teismas konstatavo, kad pareiškėjas šiuo konkrečiu atveju neturi teisės reikšti reikalavimo panaikinti SAM 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. V-913 ir VLK 2012 m. vasario 27 d. nurodymą (išaiškinimą) Nr. 4K-52-185. Todėl nagrinėjamu atveju teismas atsisakė priimti antrąjį pareiškėjo skundo reikalavimą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

14Trečiuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė priteisti iš VLK 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Susipažinęs su pareiškėjo skundo turiniu, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina iš diskriminavimo taikant SAM 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-913 patvirtintą Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programą (toliau – ir Programa) jo atžvilgiu. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjas turėtų tikslinti trečiąjį savo skundo reikalavimą ir prašyti neturtinę žalą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos SAM. Teismo vertinimu, pareiškėjas reikalavimo priteisti neturtinę žalą tinkamai nepagrindė, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis patyrė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatytus išgyvenimus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas turėtų pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia patirtą neturtinę žalą. Taip pat pareiškėjas patikslintame skunde turėtų nurodyti, ar pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti.

15III.

16Pareiškėjas A. B. paduotu atskiruoju skundu (b. l. 40–41) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį ir įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą pradėti nagrinėti bylą kaip pareiškėjo teisių pažeidimą, kuris yra sietinas su įstatymų saugomais interesais, t. y. su priimtais neteisėtais poįstatyminiais teisės aktais, kurie prieštarauja įstatymams ir tuo pačiu pažeidžia pareiškėjo teises ir įstatymų ginamą interesą.

17Pareiškėjo nuomone, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja konstitucinės teisinės valstybės principams – teisingumo, įstatymų viršenybės, asmenų lygiateisiškumo, ABTĮ 4 ir 5 straipsniams. Teismas turėjo užtikrini pareiškėjo teisių ir jo teisėtų interesų gynimo galimybę, be kita ko, galėjo inicijuoti ir ištirti savo iniciatyva norminio administracinio teisinio akto pagrįstumą ir teisėtumą. Pareiškėjas teigia, kad jis kreipėsi į teismą dėl savo, kaip neįgalaus asmens, teisių ir teisėtų interesų gynimo, todėl mano, kad jo inicijuojama byla yra individuali administracinė byla, kurioje teismas turėtų priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimus.

18Taip pat apeliantas nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kurioje teismas nustatė jam terminą skundo reikalavimo dėl žalos atlyginimo trūkumams pašalinti.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV.

21Pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą su 2016 m. spalio 31 d. skundu, kuriame kėlė reikalavimus: 1) tirti ir nagrinėti administracinę bylą dėl neįgalaus asmens (asmenų), sergančių psichikos ligomis, lygių galimybių pažeidimo fakto (diskriminuojant dėl neįgalumo); 2) ištirti, įvertinti ir panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. V-913 „Dėl Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programos patvirtinimo“ ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2012 m. vasario 27 d. nurodymą (išaiškinimą) Nr. 4K-52-185 „Dėl Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programos“; 3) priteisti iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

22Atskiruoju skundu skundžiama 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl pirmo ir antro pareiškėjo reikalavimų, o dėl trečio reikalavimo (priteisti neturtinės žalos atlyginimą) nustatė pareiškėjui terminą šio reikalavimo trūkumams pašalinti.

23Pareiškėjas atskirajame skunde su minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir prašo panaikinti nutartį visa apimtimi.

24Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą, visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismo, kuriam Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) IV skyriaus nustatyta tvarka yra suteikta kompetencija nagrinėti proceso šalių atskiruosius skundus, pareiga yra ne tik patikrinti apskųstų pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, bet ir prireikus įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas atskirąjį skundą, laikėsi ABTĮ nustatytos atskirųjų skundų padavimo (ir priėmimo) tvarkos, taip pat įvertinti kitas svarbias aplinkybes, turėjusias įtakos apskųstos nutarties priėmimui.

25Kaip minėta, pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį visa apimtimi, įskaitant šios nutarties dalį, kurioje teismas nustatė pareiškėjui terminą nutartyje nurodytiems skundo (konkrečiai – trečio reikalavimo dėl žalos atlyginimo) trūkumams pašalinti. Pažymėtina, kad tokia nutartis neužkirto galimybės tolesnei bylos eigai, nes, pareiškėjui teismo nustatytu terminu tinkamai pašalinus teismo nutartyje įvardytus skundo trūkumus, bylos procesas gali tęstis toliau. Todėl, vadovaujantis ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies ir 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis, darytina išvada, kad aptariama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties dalis negali būti skundžiama atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teismas 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi (b. l. 44) nepagrįstai priėmė visą pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą ir perdavė jį nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje iš esmės analogiškais nagrinėjamam atvejais taip pat laikomasi nuostatos, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjas įpareigotas pašalinti skundo trūkumus, atskiruoju skundu neskundžiama (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-833/2011, 2013 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-375/2013, 2014 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-595/2014, kt.).

26Nustačius, jog atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties dalies, kurioje teismas nustatė pareiškėjui terminą nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, negali būti paduodamas, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nepriimti pareiškėjo atskirojo skundo dalies, kurioje pareiškėjas minėta apimtimi skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį. Tačiau teismui 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi priėmus visą pareiškėjo atskirąjį skundą, apeliacinis procesas nurodyta apimtimi turi būti nutrauktas (ABTĮ 138 str. 8 d., 151 str., 152 str. 1 d.).

27Likusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties dalimi, kuri gali būti bylos pagal atskirąjį skundą dalyku, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų: tirti ir nagrinėti administracinę bylą dėl neįgalaus asmens (asmenų), sergančių psichikos ligomis, lygių galimybių pažeidimo fakto (diskriminuojant dėl neįgalumo); ištirti, įvertinti ir panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. V-913 ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2012 m. vasario 27 d. nurodymą (išaiškinimą) Nr. 4K-52-185.

28Įvertinusi pirmąjį pareiškėjo skundo reikalavimą (kuriuo prašoma tirti ir nagrinėti administracinę bylą dėl neįgalaus asmens (asmenų), sergančių psichikos ligomis, lygių galimybių pažeidimo fakto (diskriminuojant dėl neįgalumo)), teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo reikalavimu pareiškėjas iš esmės siekia tam tikro fakto (t. y. asmenų, sergančių psichikos ligomis, diskriminacijos dėl neįgalumo) pripažinimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A469-261/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1(11), 2007).

29Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl pirmojo skundo reikalavimo, kuriuo prašoma tirti ir nagrinėti administracinę bylą dėl neįgalaus asmens (asmenų), sergančių psichikos ligomis, lygių galimybių pažeidimo fakto (diskriminuojant dėl neįgalumo).Todėl ši nutarties dalis paliktina nepakeista.

30Antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas, kaip minėta, prašė ištirti, įvertinti ir panaikinti, pirma, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. V-913 „Dėl Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programos patvirtinimo“ ir, antra, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2012 m. vasario 27 d. nurodymą (išaiškinimą) Nr. 4K-52-185 „Dėl Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programos“, kaip prieštaraujančius teisinės, konstitucinės valstybės principams.

31Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-913 „Dėl Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programos patvirtinimo“ patvirtintų elgesio taisyklių bendrą (norminį) pobūdį (visuotinį privalomumą), šių taisyklių įgyvendinimo teritoriją (visa Lietuvos Respublikos teritorija), subjektų ratą, kuriems taikomas aktas (bet kurie asmenys (pacientai), priskirti širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei; asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ir specializuoti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos padaliniai; šių įstaigų ir padalinių personalas), aktą priėmusio subjekto statusą (centrinis valstybinio administravimo subjektas) bei akto priėmimo aplinkybes (aktas priimtas SAM vykdant teisės aktų jam priskirtas viešojo administravimo funkcijas), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo prašomas panaikinti Įsakymas Nr. V-913 laikytinas norminiu administraciniu aktu.

32Pareiškimų (prašymų) ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą nagrinėjimą reglamentuoja ABTĮ II skyriaus Pirmojo skirsnio normos, kurios nustato, jog galimos dvi teisės normų kontrolės rūšys: abstrakti (ABTĮ 112 str.) ir konkreti, t. y. susijusi su individualia byla (ABTĮ 113 str.). Kiekviena norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo rūšis turi įstatymų nustatytą subjektų, galinčių inicijuoti tokį procesą, ratą. Abstraktų pareiškimą ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę paduoti Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas, o dėl savivaldybių administravimo subjekto priimto norminio administracinio akto (ar jo dalies) atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui – ir Vyriausybės atstovai. Kiti asmenys tiesiogiai kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą negali. Tokius jų prašymus turėtų būti atsisakoma priimti. Tačiau šie asmenys gali prašyti, kad individualią bylą nagrinėjantis teismas arba pats pradėtų norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą (jei tokia kompetencija šiam teismui yra priskirta), arba kreiptųsi į kompetentingą administracinį teismą dėl tokio tyrimo. Tokia nuostata numatyta ABTĮ 113 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas paminėtą formuluotę „nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo“, konstatavo, kad tam, jog būtų pradėta norminio administracinio akto teisėtumo patikros byla, turi būti nustatyta, kad šis norminis teisės aktas realiai buvo pritaikytas ir tokiu būdu nulėmė realų ar tariamą asmens teisių pažeidimą. Pažymėtina, jog galimas, hipotetinis pareiškėjo teisių pažeidimas ir ginčijamo akto galimas pritaikymas ateityje nėra pagrindas konstatuoti, kad norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas yra susijęs su asmens teisių ar saugomų interesų pažeidimu. Administracinio teismo jurisdikcijos pripažinimas tokiu atveju kaip šis reikštų nukrypimą nuo norminio administracinio akto teisėtumo patikra siekiamo tikslo ir tai, kad būtų nepaisoma kitų sąlygų, kurios suponuoja, jog turi egzistuoti individualus ginčas (o ne ginčas dėl norminio akto), kurio išsprendimui ir yra reikalinga ištirti byloje taikyto norminio administracinio akto teisėtumą (žr. LVAT 2011 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1415/2011).

33Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjo ginčijamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. V-913 „Dėl Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programos patvirtinimo“ yra norminis administracinis aktas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl šio akto ištyrimo, įvertinimo ir panaikinimo, kadangi pareiškėjas nepriskirtinas subjektams, kurie pagal ABTĮ 112 straipsnio nuostatas gali kreiptis į teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumą, be to, byloje nėra duomenų apie tai, jog ginčijamas Įsakymas Nr. V-913 buvo realiai pritaikytas pareiškėjo atžvilgiu ir nulėmė realų pareiškėjo teisių pažeidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo keliamos hipotetinės abejonės dėl Įsakymo Nr. V-913 neteisėtumo ir pareiškėjo subjektyvus įsitikinimas, kad minėtas norminis teisės aktas diskriminuoja jį dėl neįgalumo, nėra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjo teisės buvo realiai pažeistos pritaikius Įsakymo Nr. V-913 nuostatas, dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad ABTĮ 113 straipsnio 1 dalies prasme pareiškėjo prašymas pradėti Įsakymo Nr. V-913 teisėtumo tyrimą yra tiesiogiai susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla dėl pareiškėjo teisių pažeidimo.

34Pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad nors pagal ABTĮ 112 straipsnio 1 dalį teismai priskirti prie subjektų, galinčių paduoti abstraktų pareiškimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, tačiau, atsižvelgiant į ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuriame nustatyta, kad teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jeigu prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla, taip pat ABTĮ 114 straipsnio nuostatas, pagal kurias bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę nutartimi kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti konkretaus norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumą tik ryšium su šio akto taikymu nagrinėjamoje individualioje byloje, darytina išvada, kad administracinis teismas turi teisę atsisakyti priimti bendrosios kompetencijos arba specializuoto teismo prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, jei toks prašymas yra nesusijęs su nagrinėjama individualia byla, o jei toks prašymas buvo priimtas, teismas turi teisę nutraukti norminę administracinę bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (žr. LVAT 2009 m. vasario 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I575–3/2009). Kadangi nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog pareiškėjo prašymas panaikinti SAM 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. V-913 būtų susijęs su teisme nagrinėjama individualia byla dėl pareiškėjo teisių pažeidimo, atskirojo skundo argumentai, kad šiuo atveju teismas pats galėjo inicijuoti norminio teisės akto teisėtumo ištyrimą, laikytini nepagrįsti ir todėl atmestini.

35Pareiškėjas skundu taip pat prašė ištirti, įvertinti ir panaikinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2012 m. vasario 27 d. nurodymą (išaiškinimą) Nr. 4K-52-185 „Dėl Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programos“, kaip prieštaraujantį teisinės, konstitucinės valstybės principams.

36Teisėjų kolegija, susipažinusi su ginčijamo Rašto Nr. 4K-52-185 turiniu (b. l. 10–11), nustatė, kad šiuo raštu centrinis valstybinio administravimo subjektas – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos informavo jai pavaldžių teritorinių ligonių kasų direktorius apie SAM 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-913 patvirtintos Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programos administravimo grupės pirmininko prof. A. L. (Programos administravimo grupės sudėtis patvirtinta Įsakymo Nr. V-913 3 punkte, grupės pirmininku paskirtas Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių klinikos vedėjas, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų generalinis direktorius A. L.) poziciją dėl to, kokie asmenys gali (negali) dalyvauti Programoje. Įvertinus minėtą Rašto Nr. 4K-52-185 turinį, akivaizdu, kad jis yra informacinio (neprivalomojo) pobūdžio.

37Pastebėtina, kad ne visų viešojo administravimo srityje priimamų aktų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Iš ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies 1 punkto, 23 straipsnio 1 dalies nuostatų matyti, kad skundas administraciniam teismui gali būti paduotas tik dėl tokių viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), kurie sukelia asmeniui teisines pasekmes, t. y. daro įtaką asmens teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT administracines bylas Nr. A7-121/2004, AS525-540/2008, AS146-391/2009, AS822-172/2010, AS525-435/2010, AS143-560/2010, AS756-868/2011, eAS-781-556/2015, AS-521-146/2016, eAS-384-662/2016, AS-881-492/2016, AS-913-552/2016 ir kt.). Atskirai pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aktais, dėl kurių negalima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, be kita ko, pripažįstami informacinio pobūdžio dokumentai (LVAT 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011).

38Nustačius, kad pareiškėjo ginčijamas Raštas Nr. 4K-52-185 yra informacinio pobūdžio, darytina išvada, jog teismas pagrįstai ir teisėtai (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl šio rašo ištyrimo, įvertinimo ir panaikinimo.

39Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino pareiškėjo skundo priėmimui reikšmingas faktines aplinkybes, proceso teisės normas aiškino ir taikė teisingai, nuo aktualiu klausimu suformuotos vienodos administracinių teismų praktikos nenukrypo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties dalis, kurioje atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį (dėl reikalavimų: tirti ir nagrinėti administracinę bylą dėl neįgalaus asmens (asmenų), sergančių psichikos ligomis, lygių galimybių pažeidimo fakto (diskriminuojant dėl neįgalumo); ištirti, įvertinti ir panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. V-913 ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2012 m. vasario 27 d. nurodymą (išaiškinimą) Nr. 4K-52-185, kaip prieštaraujančius teisinės, konstitucinės valstybės principams), laikytina pagrįsta ir teisėta, jos naikinti pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

40Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 138 straipsnio 8 dalimi, 151 straipsniu, 152 straipsnio 1 dalimi, 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

41Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties dalies, kurioje nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, nutraukti.

42Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą atmesti.

43Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties dalį, kurioje atsisakyta priimti pareiškėjo A. B. skundo dalį, palikti nepakeistą.

44Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m.... 6. II.... 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi... 8. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos... 9. Teismas vertino, kad pirmas pareiškėjo skundo reikalavimas – tirti ir... 10. Antru skundo reikalavimu pareiškėjas prašė ištirti, įvertinti ir... 11. Teismas atkreipė dėmesį, kad norminių administracinių aktų teisėtumo... 12. Teismas pažymėjo, kad skundžiamas Raštas Nr. 4K-52-185 nėra priimtas... 13. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas pateikė abstraktų prašymą... 14. Trečiuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė priteisti iš VLK 15 000... 15. III.... 16. Pareiškėjas A. B. paduotu atskiruoju skundu (b. l.... 17. Pareiškėjo nuomone, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis... 18. Taip pat apeliantas nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo nutarties... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV.... 21. Pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą su 2016 m. spalio 31 d.... 22. Atskiruoju skundu skundžiama 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi Vilniaus... 23. Pareiškėjas atskirajame skunde su minėta pirmosios instancijos teismo... 24. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo... 25. Kaip minėta, pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 26. Nustačius, jog atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos... 27. Likusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d.... 28. Įvertinusi pirmąjį pareiškėjo skundo reikalavimą (kuriuo prašoma tirti... 29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios... 30. Antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas, kaip minėta, prašė ištirti,... 31. Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos... 32. Pareiškimų (prašymų) ištirti norminių administracinių teisės aktų... 33. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjo ginčijamas Lietuvos... 34. Pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, teisėjų kolegija... 35. Pareiškėjas skundu taip pat prašė ištirti, įvertinti ir panaikinti... 36. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ginčijamo Rašto Nr. 4K-52-185 turiniu... 37. Pastebėtina, kad ne visų viešojo administravimo srityje priimamų aktų... 38. Nustačius, kad pareiškėjo ginčijamas Raštas Nr. 4K-52-185 yra informacinio... 39. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 40. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 41. Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo 42. Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą atmesti.... 43. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties... 44. Nutartis neskundžiama....