Byla 2-977-541/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja J. V., sekretoriaujant D. L., dalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėjai V. B., atsakovo atstovams R. B., M. N., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Estijos draudimo bendrovės S. I. AS, Lietuvoje veiklą vykdančio per S. I. AS Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui UAB „Žirmūnų būstas“ dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jo naudai iš atsakovo 1 159 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas ir L. K. buvo sudarę Būsto ir gyventojų turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas butas, esantis ( - ). Teigia, kad draudiminės apsaugos galiojimo metu, 2009 m. spalio 3 d. butas buvo užlietas iš namo palėpėje esančių patalpų, į kurias vanduo prasiskverbė pro nesandarų namo stogą, apgadintos kambario lubos. Atlikęs žalos administravimo veiksmus, ieškovas žalą patyrusiam asmeniui išmokėjo 1 159 Lt draudimo išmoką ir kreipėsi dėl žalos atlyginimo į atsakovą. Atsakovas į ieškovo pretenzijas nereagavo, atsiradusios žalos neatlygino. Kadangi atsakovas, kaip bendrojo namo naudojimo objektų administratorius, nevykdė pareigos tinkamai rūpintis namo stogo priežiūra, jam, kaip atsakingam asmeniui, tenka prievolė kompensuoti ieškovui draudimo išmokos sumą (b.l. 1-4).

3Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė ieškovo reikalavimus atmesti, teigdamas, kad atsakovas, kaip namo administratorius, tinkamai atliko norminiais teisės aktais priskirtas pareigas, t.y. iki įvykio ir po to vykdė namo ( - ), stogo priežiūrą ir atliko smulkius remonto darbus. Pažymi, kad smulkus stogo defektų šalinimas negali pilnai apsaugoti nuo vandens pratekėjimo per nesandarią stogo dangą. Todėl atsakovas, siekdamas išvengti žalos atsiradimo namo ( - ), butų ir kitų patalpų savininkų turtui, nekartą organizavo apklausas bei susirinkimus, kuriuose buvo sprendžiamas kapitalinio stogo remonto finansavimo klausimas. Tačiau jokie sprendimai šiuo klausimu nebuvo priimti, nes susirinkimuose dalyvaudavo ir nuomonę pareikšdavo tik maža dalis namo butų ir kitų patalpų savininkų. Dėl šių priežasčių nesutinka su ieškovo teiginiu, kad bendrovė yra atsakinga už padarytą žalą. Mano, kad už atsiradusią žalą turi būti atsakinti patys pastato patalpų savininkai. Nurodo, kad pagal CK 1.125 str. 7 d. reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo teisinių santykių, yra taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. ( - ) buvo užlietas 2009-10-03, o ieškinys dėl žalos teismui pateiktas 2012-09-07, todėl laiko, kad ieškovas praleido tokios rūšies ieškiniams taikomą ieškinio senaties terminą ir prašo jį taikyti (b.l. 36-38).

4Teisminio nagrinėjimo metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus. Taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog namo ( - ), stogas neatitiko privalomųjų reikalavimų, buvo konstatuota paties atsakovo, t.y. 2009-03-30 balsų skaičiavimo komisijos protokole nurodyta, kad namo stogo danga neatitinka statinio privalomųjų reikalavimų. Nesutinka su atsakovo argumentu, nurodytu atsiliepime, dėl sutrumpinto ieškinio senaties termino. Nurodo, kad ginčas yra ne iš draudiminių teisinių santykių, o iš deliktinės civilinės atsakomybės prievolės, todėl turi būti taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas.

5Atsakovo atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, papildomai paaiškino, kad panašių namų stogo kapitalinio remonto darbai galėtų kainuoti apie 17 700 Lt vidutiniam 60 kv. m. butui, kas yra nemaža suma, todėl administratorius, be gyventojų sutikimo, negalėjo imtis tokio masto darbų. Taip pat pažymėjo, kad norminiai teisės aktai administratorių įpareigoja atlikti tik smulkius pataisymus, ne kapitalinį remontą. Smulkius stogo remonto darbus atsakovas atlikdavo periodiškai. Teigė, kad žalos pagrindo ir dydžio neginčija.

6Ieškinys tenkintinas.

7Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas nuo 2009-08-01 iki 2010-07-31 butui, esančiam ( - ), (toliau – draudimo objektas), asmeninės nuosavybės teise priklausančiam L. K., buvo suteikęs draudiminę apsaugą (b.l. 8, 9-10). 2009 m. spalio 5 d. pranešimu apie įvykį L. K. draudėjui (ieškovui) pranešė, kad buvo užlietas butas, esantis ( - ), iš namo palėpėje esančių patalpų, į kurias vanduo prasiskverbė pro nesandarų namo stogą (b.l. 11-12). Ieškovo atstovo ir draudėjo pasirašytame 2009-10-07 nekilnojamojo turto techninės apžiūros akte nurodyta, kokius sugadinimus patyrė draudimo objektas (užlietos kambario lubos), dėl ko pastarasis apgadintas (užlietas iš viršuje esančios palėpės) (b.l. 13-14). Ieškovas, pagal pateiktą lokalinę sąmatą, apskaičiavo 1 159 Lt draudimo išmokos sumą, kurią išmokėjo draudėjui (b.l. 15, 16, 17-18). 2010-02-01 pretenzija dėl 1 159 Lt žalos atlyginimo ieškovas kreipėsi į UAB „Šnipiškių ūkis“ kaip atsakingą už atsiradusią žalą asmenį dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka (b.l.19). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-01-16 įsakymu Nr.30-40 namo, esančio ( - ), bendrosios nuosavybės administratoriumi yra paskirtas UAB „Žirmūnų būstas“ ( buvęs pavadinimas UAB „Šnipiškių ūkis“ ) (b.l.30-38, 72-74).

8Atsakovas atsiliepimo į ieškinį argumentų, kad jis kaip namo administratorius tinkamai atliko norminiais teisės aktais priskirtas pareigas, t.y. iki įvykio ir po to vykdė namo ( - ), stogo priežiūrą ir atliko smulkius remonto darbus, į bylą pateikė 2010 m. rugpjūčio mėn., 2009 m. spalio mėn., 2009 m. vasario mėn. ir 2008 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktus, taip pat 2009 m. lapkričio 10, 2009 m. birželio 23 d. ir 2008 m. gegužės 8 d. gyvenamojo namo ( - ), apžiūros aktus (b.l. 39-41, 42-45, 49). Taip pat į bylą pateikta 2008 m. birželio 17 ir 2009 m. kovo 30 d. balsų skaičiavimo protokolai bei 2008-08-20 daugiabučio gyvenamojo namo ( - ) patalpų savininkų susirinkimo protokolas, kaip įrodymai, jog gyvenamojo namo, esančio ( - ), patalpų savininkų sprendimai dėl namo stogo dangos ir lietaus nuvedimo sistemos remonto darbų finansavimo arba lėšų kaupimo nebuvo priimti (b.l. 46, 47, 48).

9Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju L. K. patvirtino, kad 2007 metais nusipirkęs butą adresu ( - ), pastebėjo, jog yra neprižiūrėtas namo stogas. Dėl stogo remonto darbų kreipėsi į namo administratorių UAB „Šnipiškių ūkis“, tačiau bendravimas buvo komplikuotas, administratorius nurodydavo, jog atlieka tik labiausiai pažeistus stogo dangos darbus, nors ties liudytojo butu stogo danga nebuvo tinkamai sutvarkyta. Liudytojas parodė, kad dėl administratoriaus neveikimo kreipėsi į statinių priežiūros instituciją, į Vilniaus miesto savivaldybę. Vilniaus miesto savivaldybė 2010-08-05 raštu liudytojui yra nurodžiusi, kad administratorius neprivalo gauti daugumos gyventojų sutikimo dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų remonto, kai bendrojo naudojimo objektai neatitinka privalomųjų statinio reikalavimų (b.l.124).

10Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Žirmūnų būstas“ yra namo, esančio ( - ), patalpų savininkų bendrosios nuosavybės teise valdomų bendro naudojimo objektų administratorius ir šias patalpas administruoja: teikia paslaugas susijusias su bendro naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, kitokiu tvarkymu. Byloje esančiais įrodymais - 2009-10-05 L. K. pranešimas apie įvykį, 2010-10-07 Nekilnojamojo turto techninis apžiūros protokolas, buto apžiūros metu padarytos buto sugadinimų ir stogo būklės nuotraukos, liudytojo L. K. parodymai - nustatyta, kad 2009-10-03 iš namo palėpėje esančių bendro naudojimo patalpų buvo užlietas L. K. nuosavybės teise priklausantis butas (buto lubos), esantis ( - ). Buto užliejimo priežastis - prasiskverbęs lietaus vanduo pro nesandarų namo stogą (b.l.6-7, 9-14). Draudikas, išmokėjęs draudėjui 1 159 Lt draudimo išmoką apgadintų lubų remonto išlaidoms atlyginti (b.l.17-18), 2010-02-01 pretenzija kreipėsi į UAB „Šnipiškių ūkis“, kaip atsakingą už atsiradusią žalą asmenį, dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka. Pretenzijoje pažymėta, jog draudikas draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo metu nustatė, kad buto, esančio ( - ), lubos buvo užlietos dėl netinkamo stogo priežiūros (b.l.19). Atsakovas neginčija žalos atsiradimo fakto ir žalos atsiradimo priežasties nei žalos dydžio, ginčas tarp šalių kilo dėl to, kas turi atsakyti už atsiradusią L. K. turtui žalą - namo bendro naudojimo patalpų administratorius ar namo patalpų savininkai.

11CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį skolininku gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. (Lietuvos A. T. 2005-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-365/2005). Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad sprendžiama ne objekto nuosavybės teisės ar valdymo kaip daiktinės teisės klausimas, o valdymas namo bendro naudojimo patalpų eksploatavimo, priežiūros ir tvarkymo prasme.

12Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus 2006-01-16 įsakymu Nr.30-40 „Dėl UAB „Šnipiškių ūkis“ (dabartinis pavadinimas UAB „Žirmūnų būstas“) skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ atsakovui buvo perduotas namo ( - ), patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų administravimas (b.l.72-74). Taigi, atsakovas minėto įsakymo pagrindu tapo namo, esančio ( - ), bendrojo naudojimo objektų valdytoju (CK 6.266 straipsnis).

13Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų (toliau- Nuostatai) (b.l.60-66) 4 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys - įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendro naudojimo objektų, taip pat įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Nuostatų 7.2 punkte numatyta, kad administratorius privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę priežiūrą (eksploatavimą) - namo būklės nuolatinį stebėjimą, pastato pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio stogo ir kt.) mechaninio patvarumo palaikymą, smulkių defektų šalinimą ir kitus minėtame punkte nurodytus darbus. Nuostatų 2 priede Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašas 1.4.3 ir 1.4.7 punktuose detalizuoti daugiabučio namo bendrosios konstrukcijos - stogo darbai - šlaitinių stogų dangos smulkių defektų šalinimas ir šlaitinių čerpių, šiferio stogų smulkus remontas (b.l.69).

14Byloje nustatyta ir atsakovas šios aplinkybės neginčija, kad žalos kilimo faktas - nekokybiškas (su defektais) namo ( - ), stogas. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartyje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, valstybės įmonė „Automagistralė“, bylos Nr. 3K-3-62/2009, konstatuota, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Todėl vadovaujantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi atsakovas, kaip žalą sukėlusio pastato bendrojo naudojimo objekto (stogo) valdytojas, kuriam minėtu Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus 2006-01-16 įsakymu Nr.30-40 pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti objektą, yra atsakingas už bet kokią žalą, sukeltą dėl namo ( - ), stogo netinkamos būklės.

15Kita vertus, net ir vertinant atsakovo atsakomybę bendraisiais deliktinės atsakomybės pagrindais, atsakovas kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorius tinkamai neatliko pareigų, kurios jam nustatytos Nuostatais, t.y neužtikrino, kad jo prižiūrimas bendrojo naudojimo objektas - namo stogas - neturėtų trūkumų, o trūkumams atsiradus, nedelsiant ir tinkamai jų nepašalino. Įvertinus nustatytą aplinkybę, kad butas, esantis ( - ), buvo užlietas iš palėpės patalpų, kuriose per nesandarų stogą prasiskverbė vanduo, t.y. dėl to, kad atsakovas nepašalino smulkių šlaitinių stogų defektų, neatliko smulkų šlaitinių stogų remonto darbų - daroma išvada, kad žala butui ( - ), atsirado būtent dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo).

16Atsakovo argumentas, jog smulkus stogo defektų šalinimas negali pilnai apsaugoti nuo vandens pratekėjimo per nesandarią stogo dangą, nepagrįstas objektyviais įrodymais. Kita vertus, toks argumentas nepašalina atsakovo kaip administratoriaus pareigos užtikrinti pastato stogo patvarumą ir sandarumą. Tai, kad atsakovas nekartą organizavo namo ( - ), patalpų savininkų apklausas bei susirinkimus, kuriuose buvo svarstomas kapitalinio stogo remonto finansavimo klausimas ir nepriimti jokie sprendimai, taip pat nepaneigia atsakovo kaip namo bendrojo naudojimo patalpų administratoriaus (valdytojo) pareigos prižiūrėti bendro naudojimo objektą - namo stogą - ir šalinti atsiradusius stogo defektus. Kita vertus, administratorius už jam priskirtų funkcijų įgyvendinimą apskaičiuoja patalpų savininkams mėnesinius mokesčius, į kuriuos įeina ir bendrosios nuosavybės patalpų administravimo mokestis (b.l.64). Taigi, gaunant atlyginimą už bendrosios nuosavybės administravimą namo administratoriaus pareiga užtikrinti namo patalpų savininkų teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad jų namo bendrojo naudojimo objektai būtų prižiūrimi tinkamai ir neatsirastų žala dėl jų nepriežiūros. Todėl atsakovo argumentas, jog už žalą padarytą butui, esančiam ( - ), atsakingi pastato ( - ), patalpų savininkai, yra nepagrįstas.

17Tai, kad namo ( - ), stogas neatitiko privalomųjų reikalavimų, yra konstatuota paties atsakovo 2009-03-30 balsų skaičiavimo komisijos protokole Nr.9 Dėl namo Rinktinės g. 4/19 bendro naudojimo objektų remonto darbų, kuriame pažymėta, jog UAB „Šnipiškių ūkis“ 2008-05-08 atliko namo kasmetinę apžiūrą ir nustatė, kad stogo danga neatitinka statinio privalomųjų reikalavimų (b.l.47). Ši aplinkybė patvirtina, kad namo administratoriui jau 2008 m. pavasarį buvo žinoma, kad stogo danga neatitinka statinio privalomųjų reikalavimų, tačiau byloje nėra įrodymų, kad iki žalos atsiradimo administratorius būtų ėmęsis reikalingų veiksmui.

18Nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, jog jis be namo gyventojų sutikimo negalėjo imtis kapitalinio stogo remonto darbų, todėl pastarojo neteisėtų veiksmų dėl kilusios žalos nėra. CK 4.83 straipsnio 4 dalis numato galimybę priimti sprendimus dėl išlaidų ne tik patalpų savininkų bendru susirinkimo sprendimu. Pagal minėto straipsnio nuostatas patalpų savininkas (naudotojas) negali atsisakyti apmokėti tų išlaidų, kurios yra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Todėl atsakovas turėjo imtis veiksmų stogui suremontuoti net ir nesant namo patalpų savininkų sutikimui ar susirinkimo sprendimui (Nuostatų 6.1 punktas). Pareigą atsakovui neatidėliotinai remontuoti namo ( - ), stogą taip pat pripažino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriaus specialistai pagal kompetenciją apžiūrėję minėtą pastatą ir surašę statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą (b.l;.116-117). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr.30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų, kuriais savo veikloje vadovaujasi administratorius, 8.4 punktas taip pat numato teisę apskaičiuoti namo patalpų savininkams mokesčius už namo bendrojo naudojimo objektų remonto ar kitokio tvarkymo darbus, nenumatytus Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintame Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąraše, tačiau būtinus gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti, - pagal šių darbų sąmatinę vertę arba pagal šių darbų vertę, nustatytą perkant juos konkurso ar kainų apklausos būdu (b.l.61-66). Nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad administratorius turėjo teisę organizuoti stogo remonto ar kitokius tvarkymo darbus, net ir tuo atveju, jei jie nepriskirtini prie smulkių stogo remonto ar defektų šalinimo darbų, tačiau yra būtini gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomiems reikalavimams įgyvendinti, bei atitinkamai paskirstyti už šiuos darbus mokesčius patalpų savininkams proporcingai bendrosios nuosavybės daliai. Šių veiksmų nesiėmimas rodo netinkamą administratoriui priskirtos objekto bendro naudojimo objekto priežiūros ir tvarkomo pareigos vykdymą, t.y. neteisėtus administratoriaus veiksmus, o tai sąlygoja administratoriaus atsakomybę ir bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais.

19Atsakovo atsiliepimo teiginiai, jog byloje nėra duomenų apie faktinį buto ( - ), remonto darbų atlikimą, todėl nėra žinomas realus žalos dydis, nepagrįsti. Pagal suformuotą teismų praktiką ir CK 6.249 straipsnyje pateiktą žalos apibrėžimą žalą patyręs asmuo gali ją įrodinėti sąmatomis ar kitais būsimas išlaidas pagrindžiančiais įrodymais, o draudimo išmoka nėra tikslinė, t.y. ji gali būti panaudota draudėjo nuožiūra - nebūtinai prarastam turtui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovas žalos dydį apskaičiavo pagal pateiktą Lokalinę sąmatą (b.l.15). Pastebėtina, kad atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ginčo dėl žalos dydžio nėra (b.l.123).

20Atsakovas prašo taikyti ieškovui vienerių metų ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 7 dalyje reikalavimams, atsirandantiems iš draudimo teisinių santykių. CK 6.1015 str. 1 d. nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Taigi subrogacija – tai draudėjo arba naudos gavėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui įstatymo pagrindu. Lietuvos A. T. 2009-02-10 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009 pasisakė, kad iš esmės subrogacija ir regresinė prievolė draudimo teisiniuose santykiuose skiriasi. Regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri paprastai atsiranda trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už skolininką, kuri sieja skolininką ir skolininko prievolę įvykdžiusį asmenį. Tuo tarpu subrogacijos atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovas (draudikas), išmokėjęs pagal Būsto ir gyventojų turto draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl buto užliejimo, perėmė šio draudėjo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens, šiuo atveju tokiu asmeniu nurodytas UAB „Žirmūnų būstas“ (buvęs pavadinimas UAB „Šnipiškių ūkis“). Taigi atsakovas nepagrįstai traktuoja, kad ieškovo reikalavimas kildinamas iš regresinių prievolių.

21Ieškinio senatis - tai įstatymo nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Pagal bendrą ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinis teismas 2009-02-10 nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009 nurodė, kad subrogacijos atveju ieškinio senaties termino skaičiavimas nesikeičia (CK 1.128 str.) ir ieškinio senaties termino eiga draudikui skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo (draudėjas) sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, šiuo atveju nuo 2009-10-03 (b.l.11). Subrogacijos atveju taikoma bendroji ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklė, numatyta CK 1.127 straipsnio 1 dalis. Subrogacija yra įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje, kuris pagal CK 1.128 straipsnį nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Taigi, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, draudikas yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiam draudėjui L. K. atsirado teisė į ieškinį 2009-10-03, kuomet buvo užlietas butas iš namo palėpėje esančių patalpų, ir nuo tos dienos šiam asmeniui atsirado teisė į ieškinį bei prasidėjo CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto sutrumpinto trejų metų žalos atlyginimo reikalavimo senaties termino eiga. Pagal naujausią Lietuvos A. T. praktiką (2012-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2012) taip pat pasisakyta dėl trijų metų ieškinio senaties termino subrogacijos atveju. Minėta, kad subrogacinio reikalavimo teisę įgijęs draudikas yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, todėl nagrinėjamu atveju ieškovui ieškinio senaties terminas taip pat prasidėjo 2009-10-03 (CK 1.125 str. 8 d.), subrogacinį žalos atlyginimo ieškinį ieškovas pareiškė 2012-09-12 (b.l.1), todėl ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido.

22Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuota, jog yra nustatytos visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, todėl ieškovo ieškinys dėl 1159 Lt žalos atlyginimo tenkintinas.

23Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tuo remiantis, iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 1 159 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. rugsėjo 16 d. (b.l. 1) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

24Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, ieškovui iš atsakovo priteistinas 71 Lt žyminis mokestis (b.l.6).

25Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi ieškovui iš atsakovo priteistina 1000 Lt išlaidų dalyvavusio nagrinėjant bylą teisinei pagalbai apmokėti. Teisinės paslaugos byloje apima ieškinio paruošimą, atstovavimą ieškovui teismo posėdžiuose ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytų dydžių.

26Remiantis CPK 92 str. ir 96 str. 1 d., iš atsakovo valstybės naudai priteistina 25,39 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

27Vadovaudamasis LR ( - ) 269, 270, 279 str., teismas

Nutarė

28tenkinti ieškinį.

29Priteisti iš atsakovo UAB „Žirmūnų būstas“, į.k. 121483222, buveinės adresas Kalvarijų g. 156, Vilnius, 1 159 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt devynis litus) žalos atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 1 159 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. rugsėjo 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 71 Lt (septyniasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio ir 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) teisinės pagalbos išlaidų ieškovo Estijos draudimo bendrovės S. I. AS, Lietuvoje veiklą vykdančio per S. I. AS Lietuvos filialą, į.k. 302677744, buveinės adresas Ulonų g. 2, Vilnius, naudai.

30Priteisti iš atsakovo UAB „Žirmūnų būstas“, į.k. 121483222, buveinės adresas Kalvarijų g. 156, Vilnius, 25,39 Lt (dvidešimt penkis litus 39 ct) pašto išlaidų į valstybės pajamas (pašto išlaidas sumokant į sąskaitą ( - ), įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos).

31Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja J. V., sekretoriaujant D.... 2. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jo naudai... 3. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė ieškovo reikalavimus atmesti,... 4. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje išdėstytus... 5. Atsakovo atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, papildomai... 6. Ieškinys tenkintinas.... 7. Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio, šalių... 8. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį argumentų, kad jis kaip namo... 9. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju L. K. patvirtino, kad 2007 metais... 10. Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Žirmūnų būstas“ yra namo, esančio... 11. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų,... 12. Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus 2006-01-16 įsakymu... 13. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19... 14. Byloje nustatyta ir atsakovas šios aplinkybės neginčija, kad žalos kilimo... 15. Kita vertus, net ir vertinant atsakovo atsakomybę bendraisiais deliktinės... 16. Atsakovo argumentas, jog smulkus stogo defektų šalinimas negali pilnai... 17. Tai, kad namo ( - ), stogas neatitiko privalomųjų reikalavimų, yra... 18. Nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, jog jis be namo gyventojų... 19. Atsakovo atsiliepimo teiginiai, jog byloje nėra duomenų apie faktinį buto (... 20. Atsakovas prašo taikyti ieškovui vienerių metų ieškinio senaties terminą,... 21. Ieškinio senatis - tai įstatymo nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali... 22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuota, jog yra nustatytos... 23. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų... 24. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, ieškovui iš atsakovo priteistinas 71 Lt... 25. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi ieškovui iš atsakovo priteistina... 26. Remiantis CPK 92 str. ir 96 str. 1 d., iš atsakovo valstybės naudai... 27. Vadovaudamasis LR ( - ) 269, 270, 279 str., teismas... 28. tenkinti ieškinį.... 29. Priteisti iš atsakovo UAB „Žirmūnų būstas“, į.k. 121483222, buveinės... 30. Priteisti iš atsakovo UAB „Žirmūnų būstas“, į.k. 121483222, buveinės... 31. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus...