Byla 3K-3-12/2009
1Lietuvos Aukciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti i teiseju: Juozo erkno (kolegijos pirmininkas), Dangutes Ambrasienes (praneeja) ir Vinco Versecko, raytinio proceso tvarka teismo posedyje inagrinejo civiline byla pagal iekoves O. V. ir atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ kasacinius skundus del Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nutarties peržiurejimo civilineje byloje pagal iekoves O. V. iekini atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ del draudimo imokos ir delspinigiu priteisimo; tretieji asmenys: S. V., AB bankas „Nord/LB Lietuva“.
2Teiseju kolegija n u s t a t e :
3I. Ginco esme
4ioje byloje kilo draudimo sutarties aliu gincas del draudimo imokos dydžio nustatymo, draudiko pareigos sumoketi draudimo imoka vykdymo ir sutartyje nustatyto dydžio netesybu (delspinigiu) mokejimo už netinkama ios pareigos ivykdyma.
5Iekoves sunus 2001 m. rugpjucio 8 d. sudare su AB DnB NORD banku (toliau – Bankas) kredito sutarti, pagal kuria jam buvo suteiktas 120 000 Lt kreditas iekovei priklausanciam nuosavybes teise pastatui Kaune(duomenys neskelbtini) rekonstruoti. Kredito gavejo isipareigojimu ivykdymui užtikrinti iekove ikeite Bankui nuosavybes teise priklausanti turta – parduotuves pastata su kiemo statiniais ir 0,3 ha namu valdos žemes sklypa Kaune (duomenys neskelbtini), be to, 2002 m. rugpjucio 30 d. sudare su UAB DK „PZU Lietuva“ Turto draudimo sutarti (toliau – Draudimo sutartis), kuria pagal Turto draudimo taisykles Nr.004 (toliau – Draudimo taisykles) apdraude nurodytas patalpas atkuriamaja verte; ios sutarties 8 punkte, reglamentuojanciame papildomas salygas, alys susitare, kad draudimo imokos bus mokamos bankui draudejo skolai mažinti, kol galioja draudinio ikeitimo sutartis; sutartyje nustatyta 688 494 Lt draudimo suma (100 proc. atkuriamosios vertes), taip pat 12 000 Lt franize. 2004 m. rugsejo 4 d. apdraustame pastate kilo gaisras. Atsakovas pripažino i ivyki draudžiamuoju, taciau alys nesutare del draudimo imokos dydžio. Atsakovas, priemes sprendima del negincijamos draudimo imokos sumos, 2005 m. spalio 14 d. imokejo sutartyje nurodytam treciajam asmeniui, t. y. Bankui, 54 968,92 Lt, o 2005 m. lapkricio 17 d. – 18 192,75 Lt, i viso – 73 161,67 Lt draudimo imokos.
62006 m. sausio 4 d. iekove kreipesi i teisma, praydama priteisti jai i atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 208 950,33 Lt neimoketos draudimo imokos, 24 029,29 Lt delspinigiu už laikotarpi nuo 2005 m. rugsejo 12 d. iki 2006 m. sausio 4 d., taip pat 0,1 proc. dydžio delspinigius už priteista draudimo imoka nuo iekinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiko ivykdymo dienos.
7Iekove nurode, kad pagal Draudimo istatymo 88 straipsni draudimo imokos dydi sudaro atkuriamoji sugadintos turto dalies verte, kuri pagal UAB „Pastato projektas“ sudaryta objektine samata yra 294 112 Lt, todel, atsižvelgiant i atsakovo sumoketa Bankui 73 161,67 Lt draudimo imokos dali, draudimo sutartyje nustatyta 12 000 Lt iskaita, i atsakovo priteistina nesumoketa 208 950,33 Lt draudimo imokos dalis iekoves naudai, nes atsakovo sumoketa draudimo imoka Bankui visikai padenge iekoves sunaus skola pagal kredito sutarti. Iekove taip pat nurode, kad pagal Draudimo taisykliu 14.4 ir 12.7.1 punktus jai i atsakovo priteistini sutartyje nustatyto dydžio, t. y. 0,1 proc. už kiekviena diena, delspinigiai už pažeista prievoles sumoketi draudimo imoka ivykdymo termina.
8II. Pirmosios ir apeliacines instancijos teismu sprendimo ir nutarties esme
9Kauno apygardos teismas 2007 m. spalio 9 d. sprendimu patenkino iekinio dali ir priteise iekovei i atsakovo 208 950,33 Lt draudimo imokos bei 164 025,96 Lt delspinigiu. Teismas nurode, kad aliu sudarytos Draudimo sutarties 8 punkte (papildomos salygos) nustatyta, kad draudimo imokos mokamos Bankui tik iki hipotekos iregistravimo; bylos duomenimis, prievoles Bankui pagal 2001 m. rugpjucio 8 d. kredito sutarti, kurios ivykdymui užtikrinti buvo ikeistas iekoves apdraustas turtas, ivykdytos, io turto hipoteka iregistruota, todel iekove turi teise reikti reikalavima del draudimo imokos priteisimo. Teismas, atsižvelges i tai, kad ginco alys pateike skirtingas turto atkurimo samatas, paskyre sugadinto turto atkuriamosios vertes ekspertize, kuri 2006 m. lapkricio 15 d. ekspertizes akte nustate, jog 2004 m. rugsejo men. sugadinto turto atkuriamoji verte buvo 298 500 Lt. Del to, kad nurodyta ekspertize atlikta neivertinus draudiko sudaryto defektinio akto, teismas paskyre papildoma ekspertize, kuri 2007 m. gegužes 25 d. ekspertizes akte konstatavo, kad sugadinto iekoves turto atkurimo remonto darbu ilaidu suma galetu buti 193 600 Lt. Teismas remesi 2006 m. lapkricio 15 d. ekspertizes akto ivada ir, atemes i ekspertu nustatytos sugadinto turto atkurimo sumos (298 500 Lt) atsakovo imoketa negincijama imokos dali (73 161,67 Lt) ir Draudimo sutartyje nustatyta francize (12 000 Lt), konstatavo, kad iekovei priteistina 208 950,33 Lt draudimo imoka. Teismas patenkino reikalavima iskaiciuoti i draudimo imoka PVM, motyvuodamas tuo, kad iekove, budama antrosios grupes invalide, negaletu atlikti darbu ukio budu, taigi ji turetu moketi PVM. Teismas taip pat nurode, kad pagal Draudimo taisykliu 14.4, 12.7 punktus draudikas, laiku neimokejes draudejui imokos, moka iam kiekviena diena 0,1 proc. delspinigius už nesumoketa suma; draudimo imoka turi buti sumokama ne veliau kaip per 7 dienas, kai gaunama visa reikminga informacija apie draudžiamojo ivykio fakta, aplinkybes, pasekmes ir draudimo imokos dydi. Teismas konstatavo, kad atsakovas visa Draudimo taisyklese nurodyta informacija, reikminga draudimo imokos dydžiui nustatyti, turejo nuo 2005 m. rugsejo 5 d. rato apie ikiteisminio tyrimo nutraukima gavimo dienos, todel turejo imoketi draudimo imoka per 7 dienas nuo 2005 m. rugsejo 5 d., o to nepadares privalo moketi iekovei delspinigius už termino ivykdyti ia prievole pažeidima. Teismas priteise iekovei 24029,29 Lt už laikotarpi nuo 2005 m. rugsejo 12 d. iki iekinio teismui pateikimo dienos ir 139996,67 Lt nuo iekinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo priemimo dienos, i viso – 164025,96 Lt delspinigiu. Teismas atmete atsakovo prayma sumažinti delspinigiu dydi, nurodes, kad, atsižvelgiant i iekoves patirtus del statybu kainu skirtumo nuostolius (159 568 Lt), netesybu dydis nera nepagristai didelis. Iekoves prayma priteisti delspinigius nuo teismo sprendimo priemimo dienos iki jo visiko ivykdymo teismas atmete kaip teisikai nepagrista.
10Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija 2008 m. spalio 21 d. nutartimi patenkino dali atsakovo apeliacinio skundo ir Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 9 d. sprendima pakeite: sumažino i atsakovo priteista iekovei draudimo imoka iki 167 026,34 Lt, delspinigius – iki 126 438,93 Lt; kita sprendimo dali paliko nepakeista. Del draudimo imokos dydžio kolegija nurode, kad pirmosios instancijos teismas pagristai iekovei padarytos žalos ir draudimo imokos dydi skaiciavo remdamasis 2006 m. lapkricio 15 d. ekspertizes akto duomenimis, o apelianto argumentai nesudare (ir nesudaro) pagrindo vadovautis 2007 m. gegužes 25 d. ekspertizes akto, kuri teismas tinkamai ir teisingai ivertino, o savo ivadas motyvavo sprendime, ivadomis (CPK 216-218, 185, 270 straipsniai). Kartu kolegija nurode, kad teismas, iskaiciuodamas i priteistina iekovei draudimo imoka PVM, neatsižvelge i tai, jog iekove neatliko namo atkurimo (statybos) darbu ir neturejo nurodytu ilaidu, reikalingu atkurti pastatui, kuri remontuojant butu mokamas PVM, nes is mokestis sumokamas valstybei tik už jau suteiktas paslaugas, atliktus darbus ar nupirktas prekes. Pagal kasacinio teismo praktika, kai sužalotas turtas neremontuojamas, tai tiek PVM moketoju, tiek ne PVM moketoju nuostoliu laikytina prekiu ir paslaugu, reikalingu turtui suremontuoti, verte be PVM (Lietuvos Aukciausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilineje byloje UAB „Esviga“ v. UADB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-381/2006). Kolegijos nuomone, del to, kad iekove dar neremontavo pastato (nepirko medžiagu, paslaugu), jos nuostolis del draudiminio ivykio yra ekspertizes nustatyta statinio remonto (statybos) paslaugu ir medžiagu verte (atkuriamoji verte) be PVM, nes is mokestis dar nera iekoves patirta žala. Del to teiseju kolegija nusprende sumažinti iekovei priteista draudimo imoka PVM suma, nustatyta pagal UAB ,,Pastato projektas” samatinius skaiciavimus – 46 311,99 Lt. Kolegija konstatavo, kad, i nustatytos 252 188,01 Lt draudimo imokos be PVM (298 500 Lt – 46 311,99 Lt) atemus sumoketa negincijama 73 161,67 Lt imokos dali ir draudimo sutartyje nurodyta 12 000 Lt francizes suma, i atsakovo priteistina 167 026,34 Lt draudimo imoka. Kartu kolegija pažymejo, kad i ivada neužkerta kelio iekovei, atlikus pastato remonta, reikalauti turetu del PVM nuostoliu, nevirijanciu draudimo sumos. Del pareigos moketi delspinigius už neimoketa draudimo imokos dali atsiradimo momento kolegija nurode, kad pagal Draudimo taisykliu 12.7 punkta, kuriame pakartotos Draudimo istatymo 82 straipsnio 2 dalies nuostatos, draudiko pareiga apskaiciuoti ir imoketi draudimo imoka siejama tik su informacijos, kuri leistu nustatyti (apskaiciuoti) draudimo imokos dydi, turejimu, o ekspertizes aktas – tai eksperto ivada apie atlikta tyrima, kurio metu ivertinami duomenys, reikalingi atsakyti ekspertui i jam ikeltus klausimus. Aplinkybe, kad vyksta gincas del draudiminio ivykio metu padarytos žalos dydžio, negali buti pagrindas pripažinti, jog nebuvo galimybes apskaiciuoti draudimo imokos, kuri yra turto atkuriamoji verte, t. y. pinigu suma, reikalinga ileisti, norint isigyti arba i naujo pasigaminti ar pasistatyti nauja tos pacios ruies, bukles ir kokybes turta (Draudimo taisykliu 6.2 punktas). Kolegija pažymejo, kad i bylos medžiagos matyti, jog draudikas 2004 m. spalio 11 d. turejo duomenis apie gaisro metu sugadinta turta ir negincija padarytu turto pažeidimu; be to, jis 2005 m. gegužes 23 d. buvo apskaiciaves draudimo imokos dydi. Draudikui nusprendus, kad jo nustatyta draudimo imoka teisinga, jis turi teise ia imoka sumoketi draudejui, ir, isprendus ginca del draudimo imokos dydžio draudiko naudai, jis neprivaletu moketi nei netesybu, nei palukanu. Kolegija atmete apelianto argumentus, kad iekove neturi teises i delspinigius iki draudimo imokos dydžio nustatymo teisme dienos, nes ji nebendradarbiavo su draudiku. Kolegijos nuomone, gincas del draudimo imokos dydžio nedaro itakos draudiko pareigos imoketi draudimo imoka atsiradimo momentui. Atsakovas 2005 m. gegužes 23 d. apskaiciavo draudimo imokos dydi, o 2005 m. rugsejo 5 d. gavo praneima i prokuraturos apie ikiteisminio tyrimo nutraukima, taigi nuo 2005 m. rugsejo 5 d. atsakovas turejo visa Draudimo taisykliu 12.7 punkte nurodyta informacija, todel nuo 2005 m. rugsejo 12 d. jam atsirado pareiga moketi draudimo imoka, o, praleidus i termina, – ir delspinigius (Draudimo taisykliu 14.4 punktas). Iekoves neatsakyma i 2005 m. spalio 21 d. rata kolegija laike nereikmingas aplinkybe, nes atsakovo pareiga moketi draudimo imoka atsirado anksciau, negu buvo isiustas is ratas, tuo metu jau turejo buti ivykdyta prievole imoketi draudimo imoka, o ne klausiama nuomones del ios imokos dydžio, juolab kad atsakovas jau 2005 m. gegužes 23 d. buvo ji apskaiciaves. Del apelianto argumentu, kad draudimo sutartis buvo sudaryta treciojo asmens naudai, todel pagal CK 6.1006 straipsnio nuostatas iekove iki atsiskaitymo su Banku pagal kredito sutarti neturejo teises nei i draudimo imoka, nei i delspinigius, kolegija nurode, kad pagal CK 6.191 straipsnio 1 dalies nuostatas teise reikalauti ivykdyti prievole turi tiek sudares sutarti asmuo, tiek treciasis asmuo, kurio naudai ilygtas prievoles ivykdymas, jeigu ko kita nenustatyta istatymu ar sutarties arba nelemia prievoles esme. Draudimo sutarties 8.1 punkte nustatyta, kad draudimo imokos mokamos Bankui, kol nebus padengta skola pagal Kredito sutarti, taciau nenurodyta, jog draudejas neturi reikalavimo teises tol, kol naudos gavejas patenkins savo finansini reikalavima i draudimo imokos. CK 6.1006 straipsnyje reglamentuojama draudejo teises ir apribojimai pakeisti draudimo sutartyje nurodyta naudos gaveja kitu asmeniu, taciau ioje byloje nera ginco nei del naudos gavejo, nei del jo keitimo kitu, todel is straipsnis negali buti taikomas sprendžiant del iekoves teises i draudimo imokos ir delspinigiu atsiradimo momento. Kolegijos nuomone, aplinkybe, kad naudos gavejas (Bankas) nereike atsakovui reikalavimu del delspinigiu, nera pagrindas pripažinti, jog atsakovas tinkamai ivykde prievole iekovei, nes Banko ir iekoves nesieja tokie ryiai, kai tinkamas prievoles ivykdymas vienam i ju galetu reikti tinkama prievoles ivykdyma ir del kito. Kolegija sprende, kad pirmosios instancijos teismas pagristai pripažino iekoves teise i draudimo imoka ir delspinigius už neimoketa draudimo imokos dali nuo 2005 m. rugsejo 12 d. Del pareigos moketi delspinigius už neimoketa draudimo imoka pasibaigimo momento kolegija nurode, kad pirmosios instancijos teismas pagristai priteise delspinigius už laikotarpi iki teismo sprendimo priemimo dienos, o ne iki kreipimosi i teisma dienos. Kolegijos nuomone, Draudimo taisykliu, kurios yra draudimo sutarties dalis, 14.4 punkto nuostata, kad draudikas, laiku neimokejes draudejui imokos, moka 0,1 proc. delspinigius už kiekviena uždelsta atsiskaityti diena, turi buti suprantama kaip nustatanti draudiko pareiga moketi delspinigius nuo nesumoketos draudimo imokos sumos už kiekviena diena iki prievoles ivykdymo dienos. Kolegija taip pat nurode, kad aplinkybe, jog už reikalavima priteisti delspinigius nuo iekinio pareikimo teisme iki teismo sprendimo dienos nebuvo sumoketas žyminis mokestis, nera pagrindas palikti i reikalavima nenagrineta. Žyminis mokestis sumoketas už praoma priteisti draudimo imokos dali ir delspinigius nuo 2005 m. rugsejo 12 d. iki iekinio padavimo teismui dienos (2006 m. sausio 4 d.), o už prayma priteisti delspinigius nuo iekinio padavimo dienos iki teismo sprendimo ivykdymo nesumoketa žyminio mokescio, nes nebuvo galimybes apskaiciuoti visos delspinigiu sumos, nuo kurios moketinas žyminis mokestis (CPK 86 straipsnio 1 dalis); del to is klausimas buvo isprestas priimant teismo sprendima (CPK 270 straipsnis). Del delspinigiu dydžio teiseju kolegija nurode, kad teismo priteistas delspinigiu dydis – 0,1 proc. per diena nustatytas Draudimo taisykliu 14.4 punkte, nera neprotingai didelis, todel nera pagrindo mažinti ji iki 0,02 proc. Kasacinio teismo iaikinta, kad, nustatant netesybu dydi, kiekvienu atveju atsižvelgiama i tokius kriterijus: aliu sutartiniu santykiu pobudi, prievoles verte, prievoles pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtu nuostoliu dydi ir kt. (Lietuvos Aukciausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilineje byloje kotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007). Kolegija sprende, kad, atsižvelgiant i didele draudimo suma (688 494 Lt), ginco aliu sutartiniu santykiu pobudi, i tai, jog nuo prievoles pažeidimo (2005 m. rugsejo 12 d.) praejo daug laiko, pirmosios instancijos teismas pagristai atsisake mažinti delspinigiu dydi, nustatyta Draudimo taisykliu 14.4 punkte, nes is nera neprotingai didelis. Kartu kolegija nurode, kad, atsižvelgiant i tai, jog iekovei priteistina draudimo imoka sumažinama 46 311,99 Lt PVM suma, atitinkamai mažinamas ir priteistinu delspinigiu dydis, skaiciuotinas nuo 167 026,34 Lt draudimo imokos už laikotarpi nuo 2005 m. rugsejo 12 d. iki 2007 m. spalio 9 d., t. y. teismo sprendimo priemimo dienos, ir is yra 126 438,93 Lt (167 026,34 Lt x 0,001 x 757 d.). Kolegija taip pat nurode, kad apelianto argumentas, jog nera duomenu, kad apdraustas turtas vis dar priklauso iekovei nuosavybes teise ir kad i turta rengiamasi atkurti, negali buti pagrindas atsisakyti pripažinti iekoves teise i draudimo imoka ir delspinigius, nes Draudimo istatymo 2 straipsnio 16 punkte nustatyta draudiko pareiga moketi draudimo imoka asmeniui, turinciam teise i mineta imoka; aplinkybe, kad apdraustas turtas draudimo imokos mokejimo momentu nepriklauso draudejui, savaime nereikia, jog draudejas neturi teises i draudimo imoka Draudimo istatymo 80 straipsnio prasme.
11III. Kasaciniu skundu ir atsiliepimu i kasacini skunda teisiniai argumentai
12Kasaciniu skundu iekove prao panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nutarties dali, kuria patenkinta dalis atsakovo apeliacinio skundo reikalavimu, ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 9 d. sprendima. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
131. Apeliacines instancijos teismas nepagristai vadovavosi Lietuvos Aukciausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartimi civilineje byloje UAB „Esviga“ v. UADB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-381/2006, ir nepagristai sumažino iekovei priteistinos draudimo imokos suma PVM suma. Nurodytos kasacinio teismo bylos ir nagrinejamos bylos aplinkybes esmingai skiriasi: kasacinio teismo inagrinetoje byloje draudejas buvo juridinis asmuo, o ioje – fizinis. i aplinkybe itin reikminga del to, kad pagal Pridetines vertes mokescio istatymo 71, 72 straipsnius PVM moketojais gali isiregistruoti tik asmenys, vykdantys ar ketinantys vykdyti ekonomine veikla; pagal Istatymo 57, 91 straipsnius PVM moketoja turi teise i PVM atskaita ir taip gali sumažinti moketina i biudžeta PVM arba susigražinti io mokescio suma i biudžeto. Iekove yra garbaus amžiaus, neigali moteris, kuri nevykdo jokios ukines veiklos, ir nera jokio pagrindo tiketis, kad ji taps PVM moketoja bei igis teise atskaityti ar susigražinti i biudžeto i mokesti. Antra, kasacinio teismo inagrinetoje byloje pats iekovas pripažino, kad jis neremontuos apdrausto turto, nes pardave ji neremontuota; tokiu atveju akivaizdu, kad draudejas objektyviai negalejo patirti PVM ilaidu, todel teismas pagristai ateme iu ilaidu suma. Nagrinejamoje byloje apdraustas turtas yra iekoves nuosavybe ir ji siekia atkurti i turta; akivaizdu, kad iekove, mokedama už io turto statybos ir remonto darbus, tures sumoketi ir PVM, nes is mokestis iskaiciuotas i nurodytu darbu kaina.
142. Teismas, sumažindamas iekovei priteistina draudimo imoka, iukciai pažeide Draudimo istatymo 88 straipsni, pagal kuri draudimo imokos dydis lygus del draudžiamojo ivykio patirtu draudejo nuostoliu ir (ar) kitu ilaidu (draudimo intereso) dydžiui, jeigu aliu susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dali nuostoliu (kitu ilaidu). I bylos duomenu akivaizdu, kad iekove patirs ilaidu, susijusiu su PVM, o, nebudama io mokescio moketoja, netures galimybes nei atskaityti io mokescio, nei susigražinti jo i biudžeto (Pridetines vertes mokescio istatymo 3, 57, 58, 71, 72, 91 straipsniai).
153. Teismas, nevertindamas irodymu ir nepasisakydamas del bylai itin reikmingu aplinkybiu, susijusiu su iekoves pareiga moketi PVM, pažeide irodymu vertinimo taisykles (CPK 176, 179, 185 straipsniai) ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos irodinejima reglamentuojanciu teises normu aikinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukciausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilineje byloje N. . v. Kauno miesto savivaldybe, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2008 m. lapkricio 25 d. nutartis civilineje byloje A. R. imone „Anukelis“ v. UAB „Sonex group“, bylos Nr. 3K-3-487/2008).
164. Teismo argumentas, kad iekove pastato dar neremontavo (nepirko medžiagu, paslaugu), todel PVM dar nera iekoves patirta žala, yra teisikai nepagristas, prietarauja teisingumo, protingumo, sažiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Pagal tokia logika ilaidos, reikalingos draudžiamojo ivykio pasekmems paalinti, taip pat negali buti pripažintos iekoves nuostoliais ir itrauktos i draudimo imoka, nes remonto darbai dar neatlikti, taigi iekove del to neturejo ilaidu. Tokia teismo pozicija reikia, kad draudimo imoka gali buti imoketa tik faktikai atkurus sugadinta ir (ar) sunaikinta turta, o ia imoka sudarytu tik faktikai turetos ilaidos. Toks aikinimas prietarauja CK 1.5 straipsnio nuostatoms, nes tam tikrais atvejais draudejas ar naudos gavejas gali nepajegti atkurti apdrausto turto savo leomis, tam jam reikalinga draudimo imoka. Taigi tokiu atveju asmuo, jeigu jis neatkurtu apdrausto turto savo leomis, i viso negaletu gauti draudimo imokos. Istatymai nedraudžia priteisti busimu nuostoliu (žr., pvz., Lietuvos Aukciausiojo Teismo 2008 m. lapkricio 18 d. nutarti civilineje byloje Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Graanul invest“, bylos Nr. 3K-7-465/2008). Pagal CK 6.249 straipsnio 3 dali busima žala gali buti ivertinta remiantis realia jos atsiradimo tikimybe. Nagrinejamu atveju iekove remontuos del gaisro suniokota pastata rangos budu, todel yra reali tikimybe, kad už prekes ir paslaugas ji sumokes ir PVM. Taigi is mokestis nepagristai iskaiciuotas i priteistinos draudimo imokos sumos. Teismo nurodymas, kad iekove gales reikti reikalavima del PVM, kai suremontuos pastata, prietarauja CPK 2 straipsnyje itvirtintam civilinio proceso tikslui – kuo greiciau atkurti teisine taika tarp aliu, nes užprogramuoja ateityje dar viena ginca.
17Kasaciniu skundu atsakovas prao panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nutarti ir perduoti byla i naujo nagrineti apeliacine tvarka. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
181. Apeliacines instancijos teismas, nustatydamas draudžiamojo ivykio metu padaryto nuostolio dydi, nepagristai remesi UAB „Geomatas“ 2006 m. lapkricio 15 d. ekspertizes akto duomenimis, nors turejo remtis 2007 m. gegužes 25 d. papildomos teismo ekspertizes ivadomis. 2006 m. lapkricio 15 d. ekspertizes akta suraes ekspertas nebuvo nuvykes i ivykio vieta ir neapžiurejo del gaisro sugadinto turto. Faktikai neapžiurejus gaisro metu sugadinto turto, neityrus po draudžiamojo ivykio surayto defektinio akto, eksperto ivados negalejo buti pripažintos nei objektyviomis, nei teisingomis. Del to pirmosios instancijos teismas skyre papildoma teismo ekspertize ir ipareigojo ekspertus nustatyti apdrausto pastato remonto katus, ivertinant papildomai ir 2004 m. spalio 11 d. defektinio akto duomenis, bei pateikti detalizuota ilaidu samata. 2007 m. gegužes 25 d. ekspertiniame akte nustatyta 104 900 Lt mažesne nuostolio suma. is skirtumas paaikinamas tuo, kad, atliekant pirmaja ekspertize, nebuvo ivertinta faktine turto bukle prie ivyki ir po jo, i samata buvo itraukta ir tai, ko draudžiamojo ivyko metu paprasciausiai nebuvo (pvz., ventiliacines sistemos). Be to, 2006 m. lapkricio 15 d. ekspertizes akte pateiktos prietaringos ivados del žalos dydžio: akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad, skaiciuojant atkuriamuju katu metodu, nuostoliu dydis yra 285 000 Lt, taciau eksperto atsakyme i klausima – 298 500 Lt, t. y. 13 500 Lt daugiau. Del to, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pirmosios ekspertizes trukumams itaisyti butina skirti papildoma ekspertize, atsisakymas vadovautis ios ekspertizes ivadomis yra nelogikas, prietarauja protingumo, teisingumo ir teisetumo principams. Apeliacines instancijos teismo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir motyvuotai vadovavosi 2006 m. ekspertizes akto duomenimis, o ne 2007 m. ekspertizes akto, kuri teismas tinkamai ir teisingai ivertino ir savo ivadas motyvavo sprendime, ne tik neatitinka tikroves, bet ir rodo, jog apeliacines instancijos teismas nevisapusikai ir neisamiai inagrinejo byla.
192. Teismai, nustatydami nuostoliu dydi, ne tik nepagristai remesi 2006 m. lapkricio 15 d. ekspertizes aktu, bet ir netinkamai aikino bei taike Draudimo taisykliu 11.3 punkto nuostatas, pagal kurias žala
Nustatė
20ma atsižvelgiant i apdrausto turto atkuriamaja verte prie pat draudžiamaji ivyki, taip pat sužalojimo laipsni. Ekspertizes akte nurodyta, kad patalpose po gaisro atliktu remonto darbu verte, skaiciuojant atkuriamuju katu metodu (vertinant objekto pakeitimo kitu objektu) – 285 000 Lt. Teismas, vadovaudamasis Draudimo Taisykliu 11.3 punktu, turejo pripažinti, kad žalos dydis yra 285 000 Lt. Taciau teismas nepagristai ir nemotyvuotai atsisake taikyti nurodytas draudimo sutarties salygas, tai leme neteisingo sprendimo priemima – i kasatoriaus priteistos draudimo imokos suma nepagristai padidejo 13 500 Lt.
213. Apeliacines instancijos teismas, mažindamas priteistinos draudimo imokos dydi PVM suma, pažeide irodymu vertinimo taisykles, io mokescio dydi reglamentuojancias teises normas. Nustatydamas PVM dydi, teismas vadovavosi UAB „Pastato projektas“ samatiniais skaiciavimais, nurodydamas, kad jais buvo remiamasi ir 2006 m. lapkricio 15 d. ekspertizes akte. Mineta, kad teismas privalejo remtis 2007 m. gegužes 25 d. papildomos ekspertizes aktu. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas papildoma ekspertize, ipareigojo ekspertus itaisyti viena i pirmines ekspertizes trukumu – pateikti detalizuota ilaidu samata. Pirmines ekspertizes akte, prieingai negu papildomos, nenurodyta nei PVM, nei kitu pridetiniu (papildomu) ilaidu ir mokesciu sumu. Jeigu teismas butu remesis papildomos ekspertizes duomenimis, butu galejes tiksliai nustatyti PVM dydi ir nuostoliu suma butu sumažinta 30 626 Lt, t. y. 18 proc. PVM suma. Be to, jeigu jau apeliacines instancijos teismas nusprende remtis 2006 m. lapkricio 15 d. ivada, tai turejo buti nuoseklus ir PVM dydi nustatyti pagal iame ekspertizes akte nurodyta nuostoliu suma, sumažindamas ja istatymo nustatytu PVM dydžiu, t. y. 18 proc., o tai butu – 53 730 Lt. Taciau teismas, nenurodydamas jokiu motyvu, remesi UAB „Pastato projektas“ atliktu turto vertinimu, kuris neturi tokios irodomosios vertes kaip eksperto ivada. iame raytiniame irodyme nurodytas mažesnis nuostoliu dydis už ta, kuri apeliacines instancijos teismas pripažino teisingu. Be to, teismas, nustatydamas PVM dydi, tik sudejo UAB „Pastato projektas“ samatose iskaidyta PVM, taciau io vertinimo samatos sudarytos ne del visu remonto darbu vertes, o PVM skaiciuojamas nuo visos remonto darbu kainos (Pridetines vertes mokescio istatymo 3 straipsnis). Teismo nurodymas, kad UAB „Pastato projektas“ vertinimu remesi teismo ekspertai, neatitinka tikroves, nes teismo ekspertai remesi UAB „Pastoge“ skaiciavimais.
224. Apeliacines instancijos teismas visikai nepasisake del apeliaciniame skunde idestytu reikalavimu mažinti priteistina draudimo imokos suma ne tik PVM, bet ir kitu ekspertizes akte nurodytu pridetiniu ir papildomu ilaidu bei mokesciu suma. Del to, kad iekove neatliko pastato remonto darbu, nustatant jos nuostoliu dydi, neturi buti iskaitomi ir socialinio draudimo bei pelno mokesciai: kai nesamdyti darbuotojai konkretiems darbams atlikti, darbdavys neturi moketi už juos socialinio draudimo imoku, o kai neatlikti darbai ir negauta pelno, nereikia moketi pelno mokescio. Del to i 2007 m. gegužes 25 d. ekspertizes akte nurodytos sumos turi buti iskaitytos socialinio draudimo ir pelno mokesciu sumos. Be to, i draudimo imokos dydi neturi buti iskaiciuotos ekspertu ivadoje nurodytos pridetines ir kitos ilaidos, papildomu mechanizmu vertes, linijinio personalo uždarbis – kai neatlikta darbu, nera jokio pagrindo reikalauti nurodytu sumu, nes tik atliekant remonto darbus paaikeja, ar realiai reikia atlikti papildomus darbus. Nors apeliacines instancijos teismas, mažindamas i kasatoriaus priteistina draudimo imoka PVM suma, remesi Lietuvos Aukciausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartimi civilineje byloje UAB „Esviga“ v. UADB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-381/2006, taciau nepagristai neatsižvelge i ioje nutartyje pateikta iaikinima, jog, nustatant draudimo imokos suma, nera pagrindo itraukti papildomu darbu ir detaliu sumu, jeigu del draudžiamojo ivykio sugadintas daiktas neremontuojamas.
235. Teismas, susiejes draudiko pareigos moketi delspinigius už neimoketa draudimo imokos dali atsiradimo momenta su tuo, kada draudikas gavo informacija, reikalinga ivykiui draudžiamuoju pripažinti (prokuraturos ratu del ikiteisminio tyrimo nutraukimo), neteisingai aikino ir taike Draudimo sutarties 8.1 punkta, Draudimo taisykliu 12.7 punkta, Draudimo istatymo 82 straipsni, CK 6.191, 6.258-6.259 straipsniu nuostatas. Pagal Draudimo taisykliu 12.7 punkta, Draudimo istatymo 82 straipsnio 2 dali draudimo imoka mokama, kai ivykdomos dvi butinosios salygos: pirma, yra pagrindas pripažinti ivyki draudžiamuoju; antra, yra tiksliai nustatytas draudimo imokos dydis. Taigi visos draudimo imokos sumokejimo momentas siejamas su galutiniu ir negincijamu draudimo imokos dydžio nustatymu. Tai gali buti padaryta draudimo sutarties alims susitarus, o kai tokio susitarimo nepasiekiama, – is gincas isprendžiamas isiteisejusiu teismo sprendimu civilineje byloje. Tokios ivados teisinguma patvirtina Draudimo istatymo 82 straipsnio 5 dalies ir Draudimo taisykliu 12.11 punkto nuostatos, pagal kurias nustatyti du draudimo imokos mokejimo etapai ir terminai, kai yra gincas del draudimo imokos dydžio: pirma, negincijama draudimo imokos dalis turi buti imoketa per 3 men. po ivykio pripažinimo draudžiamuoju; likusi imokos dalis: kai pasiekiamas susitarimas del ios imokos dydžio arba kai teismas patvirtina taikos sutarti – per 7 d.; kai gincas isprendžiamas teismo – nedelsiant po teismo sprendimo isiteisejimo. Teismai, spresdami netesybu klausima, privalejo nustatyti, kad kasatorius pažeide bent viena i draudimo imokos mokejimo terminu. Byloje esantys irodymai patvirtina, kad kasatorius iki bylos ikelimo teisme dejo pastangas tam, kad butu nustatytas žalos dydis; tai pripažino ir apeliacines instancijos teismas, nurodes, kad draudikas jau 2005 m. gegužes 23 d. buvo apskaiciaves nuostoliu dydi. Teismas pripažino ir tai, kad visa informacija, reikalinga ivykiui draudžiamuoju pripažinti, buvo gauta 2005 m. rugsejo 5 d. Taigi pagal Draudimo istatymo 82 straipsnio 5 dali, Draudimo taisykliu 12.11 punkta kasatorius, esant gincui del draudimo imokos dydžio, turejo imoketi negincijama draudimo imoka per 3 men. nuo ivykio pripažinimo draudžiamuoju dienos, ir jis io termino nepažeide. Del to teismas nepagristai nustate, kad pareiga moketi draudimo imoka atsirado nuo 2005 m. rugsejo 12 d. Be to, kasatorius, imokejes negincijama draudimo imokos dali, toliau sieke nustatyti galutini jos dydi derybose su iekove, taigi tinkamai ivykde visas draudimo sutarties nustatytas pareigas. Iekove neketino bendradarbiauti su kasatoriumi, nustatant draudimo imokos dydi, todel jai tenka atsakomybe už pareigos kooperuotis ir bendradarbiauti pažeidima (CK 6.200 straipsnis), o kasatorius neturi prievoles moketi netesybu už laikotarpi nuo negincijamos draudimo imokos dalies imokejimo (CK 6.259 straipsnis). Pažymetina, kad nagrinejamu atveju buvo sudetinga nustatyti draudimo imokos dydi ne tik žalos administravimo metu, bet ir sprendžiant aliu ginca teisme: byloje paskirtos dvi teismo ekspertizes, kuriu ivados del nuostoliu dydžio skiriasi beveik 105 000 Lt; teismu pozicijos isiskyre del tam tikru sumu iskaiciavimo, nustatant draudimo imokos dydi. Be to, pagal kasatoriaus 2005 m. gegužes 23 d. atliktus skaiciavimus iekoves patirtos del draudžiamojo ivykio žalos dydis – 182 710,29 Lt, pagal 2007 m. gegužes 25 d. papildomos ekspertizes ivada – 193 600 Lt, o pagal iekoves pateikta UAB „Pastoge“ ivertinima – 294 112 Lt. Idestytos aplinkybes yra pagrindas daryti ivada, kad visos atsakomybes už draudimo imokos dydžio apskaiciavima perkelimas kasatoriui, ipareigojant ji moketi delspinigius iki galutinio draudimo imokos dydžio nustatymo, yra neteisingas ir neteisetas. Pagal nurodytus teises aktus tuo atveju, kai yra aliu gincas del draudimo imokos dydžio ir is klausimas isprendžiamas galutinai teisme, draudikui neatsiranda atsakomybes del paveluoto draudimo imokos mokejimo ir netesybos i jo CK 6.258 straipsnio pagrindu negali buti priteistos.
246. Teismas neteisingai aikino ir taike CK 6.191 straipsni, todel padare nepagrista ivada, kad iekove jau nuo 2005 m. rugsejo 12 d., t. y. iki prievoles, kurios ivykdymui užtikrinti buvo sudaryta draudimo sutartis, ivykdymo Bankui, turejo teise tiek reikalauti, tiek gauti draudimo imoka ir netesybas už paveluota jos sumokejima. CK 6.191 straipsnio 1 dalies ir Draudimo sutarties 8.1 punkto sistemine analize leidžia daryti ivada, kad teise reikalauti ivykdyti prievole gali buti suprantama tik kaip iekoves teise reikalauti, kad skolininkas, t. y. kasatorius, tinkamai ivykdytu sutartine prievole treciajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, t. y. Bankui. Iekove turetu teise reikalauti, kad prievole butu ivykdyta jai tik tuo atveju, jeigu treciasis asmuo, kurio naudai sudaryta sutartis, aikiai ireiktu savo atsisakyma gauti visos ar dalies prievoles ivykdyma savo naudai. Tik nuo io momento iekove turi reikalavimo teise del visu i pagrindines prievoles kylanciu ivestiniu reikalavimu, tarp ju ir teise reikalauti netesybu.
257. Teismas neteisingai aikino Draudimo taisykliu 14.4 punkta, nes jame nenustatyta, kad draudikas privalo moketi netesybas iki visos draudimo imokos sumokejimo dienos. Pagal kasacinio teismo suformuota praktika netesybos turi buti skaiciuojamos iki bylos ikelimo teisme dienos, iskyrus atvejus, kai susitariama, kad netesybos mokamos iki visiko prievoles ivykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukciausiojo Teismo 2006 m. rugsejo 12 d. nutarti civilineje byloje VI Klaipedos valstybinio juru uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006). Nagrinejamu atveju netesybos turi buti skaiciuojamos iki bylos ikelimo teisme dienos. Be to, nors teismas nurode, kad kasatorius privalo moketi netesybas iki visiko prievoles ivykdymo, taciau ias priteise tik iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priemimo dienos, nors akivaizdu, kad teismo sprendimo priemimas, net jo isiteisejimas savaime nereikia prievoles ivykdymo.
268. Apeliacines instancijos teismas pažeide CPK normas, reglamentuojancias žyminio mokescio sumokejima ir io mokescio nesumokejimo teisines pasekmes. Iekove, pareikusi reikalavima priteisti netesybas iki teismo sprendimo ivykdymo dienos, nesumokejo už i žyminio mokescio, todel pirmosios instancijos teismas turejo nustatyti termina iam trukumui paalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis), o iekovei nesumokejus trukstamo žyminio mokescio per nustatyta termina – palikti ia iekinio dali nenagrineta (CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pirmosios instancijos teismas to nepadare, nurodyta iekinio reikalavima patenkino, o i kasatoriaus priteise žymini mokesti ir nuo tos sumos, už kuria iekove nebuvo io mokescio sumokejusi. Apeliacines instancijos teismas ne tik neitaise pirmosios instancijos teismo klaidos, bet pateisino iekove remdamasis tuo, kad ji neturejo galimybes apskaiciuoti visos delspinigiu sumos, nuo kurios moketinas žyminis mokestis. Tokia teismo pozicija visikai nepagrista, nes jeigu iekovei kilo sunkumu nustatant tikslu žyminio mokescio dydi, i dydi preliminariai privalejo nustatyti teismas CPK 86 straipsnio 1 dalies pagrindu, o veliau turejo buti papildomai sumoketas žyminis mokestis pagal iekinio suma, nustatyta teismo. Neprimokejus žyminio mokescio, iekinys ar jo dalis, už kuria neprimoketa žyminio mokescio, paliekami nenagrineti (CPK 86 straipsnio 3 dalis).
279. Teismas, atsisakes sumažinti netesybu dydi, priteise i kasatoriaus baudines netesybas, tai akivaizdžiai prietarauja CK 6.73, 6.258 straipsniams. Kasatorius nurode, kad yra ivykdes dali prievoles, t. y. sumokejes 38 proc. 2007 m. gegužes 25 d. papildomos ekspertizes akte nustatytos žalos sumos. Pagal CK 6.258 straipsnio 3 dali ir kasacinio teismo praktika tai yra pagrindas mažinti netesybu dydi proporcingai ivykdytai prievoles daliai (Lietuvos Aukciausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilineje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007). Teismas, atsisakydamas mažinti netesybas, remesi ir tuo, kad iekove del laiku neimoketos draudimo imokos patyre 159 568 Lt nuostoliu del pasikeitusiu statybos kainu, taciau nepasisake del kasatoriaus argumentu, kad pagal CK 6.258 straipsnio 4 dali imone (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numate ar galejo protingai numatyti sutarties sudarymo metu. Kasatorius nera statybos rinkos kainu prognozavimo specialistas, todel, sudarydamas ilgalaike turto draudimo sutarti, jis negalejo protingai tiketis tokio statybos kainu svyravimo. Be to, neaiku, kodel teismai nustate, kad iekove patyre 159 568 Lt nuostoliu. Pagal iekoves pateikta UAB „Pastato projektas“ turto vertinima ginco turto atkurimo kaina 2007 m. kainomis butu 368 518 Lt (su PVM ir pridetinemis ilaidomis); teismai nustate, kad iekove del draudžiamojo ivykio patyre 298 500 Lt (su PVM ir pridetinemis ilaidomis) nuostoliu, taigi statybos darbu skirtumas – 70 018 Lt. CK 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai pareikiamas reikalavimas del nuostoliu atlyginimo, netesybos iskaitomos i nuostolius. Teismu priteistos netesybos virija iekoves patirtu nuostoliu dydi, todel turi buti sumažintos iki nuostoliu dydžio, t. y. iki 70 018 Lt. Kasacinio teismo ne karta nurodyta, kad pagal CK netesybos yra iskaitines, t. y. netesybos iskaitomos i nuostoliu atlyginima, todel jeigu alys savo sutartimi nenustate alternatyviu ar iimtiniu netesybu, priteistini delspinigiai gali buti mažinami iki nuostoliu, patirtu del prievoles neivykdymo ar netinkamo ivykdymo, sumos. Netesybos yra orientuotos i minimalu kreditoriaus nuostoliu atlyginima ir negali buti kreditoriaus pasipelnijimo altinis (žr., pvz. Lietuvos Aukciausiojo Teismo 2002 m. birželio 12 d. nutarti civilineje byloje M. M. v. O. M., bylos Nr. 3K-3-866/20002; 2003 m. rugpjucio 22 d. nutarti civilineje byloje A. . v. AB bankas „NORD/LB Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. spalio 19 d. nutarti civilineje byloje AB „Lietuvos dujos“ v. AB „Kauno energija“, bylos Nr. 3K-7-378/2005).
2810. Apeliacines instancijos teismas nepasisake del daugelio apeliacinio skundo argumentu: del papildomu ir pridetiniu ilaidu, taip pat mokesciu (pelno, socialinio draudimo) neiskaitymo i žalos dydi, atitinkamai – delspinigiu neskaiciavimo; del netesybu dydžio sumažinimo, atsižvelgiant i tai, kad ivykdyta dalis prievoles; del papildomos teismo ekspertizes vertinimo. Kasacinio teismo ne karta nurodyta, kad apeliacines instancijos teismas privalo ianalizuoti visus apeliacinio skundo faktinius ir teisinius argumentus ir i visus juos motyvuotai atsakyti. Apeliacines instancijos teismas turi teise neanalizuoti tik tu apeliacinio skundo argumentu, kurie yra visikai nesusije su nagrinejama byla arba yra apskritai draudžiami, pavyzdžiui, argumentai, reikiantys nauju reikalavimu ar nauju irodymu pateikima (CPK 312, 314 straipsniai). Taciau kiekvienu atveju atsisakymas analizuoti viena ar kita apeliacinio skundo argumenta privalo buti motyvuotas. Jeigu apeliacines instancijos teismas nemotyvavo, kodel jis neanalizavo tam tikru apeliacinio skundo argumentu, darytina ivada, kad visi apeliacinio skundo argumentai buvo susije su byla ir todel turejo buti teisminio nagrinejimo dalykas, nagrinejant byla apeliacine tvarka. Pagal CPK 331 straipsnio 4 dali apeliacines instancijos teismas privalo motyvuoti savo nutartis (sprendimus). Motyvuota nutartimi (sprendimu) galima pripažinti tik tokia nutarti, kurioje argumentuotai ivertinti visi, t. y. tiek faktiniai, tiek ir teisiniai apeliacinio skundo argumentai (Lietuvos Aukciausiojo Teismo 2003 m. spalio 11 d. nutartis civilineje byloje G. L. v. UAB “Kaiiadoriu žalvarnis”, bylos Nr. 3K-3-974/2003; 2005 m. kovo 7 d. nutarti civilineje byloje UAB DK „Lindra“ v. V. B. individuali imone, bylos Nr. 3K-3-169/2005). Kai apeliacines instancijos teismas atmeta viena ar kelis apeliacinio skundo argumentus, taciau procesiniame sprendime
29nenurodo ju atmetimo motyvu, galima konstatuoti, kad del ios dalies apeliacija neivyko; kai nebuvo tinkamos apeliacijos, nera salygu ir tinkamai kasacijai (žr., pvz., Lietuvos Aukciausiojo Teismo 2006m. liepos 3 d. nutarti civilineje byloje J. G. v. J. ., bylos Nr. 3K-3-429/2006; 2008 m. balandžio 7 d. nutarti civilineje byloje S. U. ir kt. v. D. N., Lietuvos valstybe, Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. balandžio 8 d. nutarti civilineje byloje UAB „NT Service“ v. Latvijos imone SIA „Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008).
30Atsiliepime i kasacini skunda iekove prao atsakovo kasacini skunda atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:
311. Teismai pagristai remesi 2006 m. lapkricio 15 d. ekspertizes aktu ir , ivertine visus byloje esancius irodymus, teisingai nustate iekoves patirtu del gaisro nuostoliu dydi (CPK 185, 218 straipsniai). Turto ir verslo vertinimo pagrindu istatyme nenustatyta turto vertintojo pareigos vykti i ivykio vieta ir apžiureti vertinama turta; turto ivertinima jis gali atlikti pagal jam pateiktus dokumentus ir kitus duomenis, pasitelkes specialias žinias ir metodus. Del to, kad ginco atveju ekspertas neapžiurejo sudegusio pastato, ekspertizes ivados nera savaime ydingos. Del kasatoriaus delsimo imoketi draudimo imoka iekove negalejo pradeti pastato remonto darbu, todel, siekdama užkirsti kelia del draudžiamojo ivykio padarytai žalai padideti (CK 6.1013 straipsnis), užkonservavo pastata ir del to ekspertas negalejo patekti i vidu. Pastatas buvo užkonservuotas del atsakovo kaltes, todel jis negali reikti atsikirtimu, remdamasis ekspertizes objekto neapžiurejimu (CK 6.64 straipsnio 3 dalis). Be to, darant pakartotine ekspertize, kurios ivadomis reikalauja remtis kasatorius, pastatas taip pat nebuvo apžiuretas. Teismo posedyje ekspertas patvirtino, kad papildomos ekspertizes metu nebuvo vertinama visa draudžiamojo ivykio metu padaryta žala, todel jos metu nustatytos darbu kainos neužtektu sudegusiam pastatui realiai atkurti, taigi reiketu remtis pirmosios ekspertizes ivadomis.
322. Teismai, nustatydami del draudžiamojo ivykio iekoves patirtus nuostolius, nepažeide Draudimo taisykliu 11.3 punkto. Eksperto ivadoje nustatyta, kad gaisro metu sugadintai pastato daliai atkurti 2004 m. rugsejo men. butu reikeje 298 500 Lt. Teismai nustate žalos dydi ivertine visas bylai reikmingas aplinkybes (CPK 185 straipsnis).
333. Kasatoriaus argumentai, kad apeliacines instancijos teismas neteisingai apskaiciavo PVM už pastatui atkurti reikalingus darbus, yra nepagristi. Teismas apskritai neturejo mažinti priteistinos draudimo imokos PVM dydžiu.
344. Teismas pagristai nemažino draudimo imokos pridetiniu ilaidu ir socialinio draudimo bei pelno mokesciu suma. Kasatorius nepagristai remiasi Lietuvos Aukciausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartimi civilineje byloje UAB „Esviga“ v. UADB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-381/2006, nes bylos, kurioje priimta i nutartis, ir nagrinejamos bylos aplinkybes skirtingos, todel nurodyta nutartimi negali buti remiamasi. Kasatorius nepagristai tapatina PVM ir pelno, socialinio draudimo mokesciu priteisimo praktika, nes iu mokesciu teisinis reglamentavimas turi esminiu skirtumu. Pagal Pridetines vertes mokescio istatymo 57, 91 straipsniu nuostatas PVM moketojai turi teise i PVM atskaita ir jos pagrindu gali sumažinti moketina i biudžeta PVM arba susigražinti ia suma i biudžeto. Tai reikia, kad PVM moketojai, apdraude turta atkuriamaja verte, sumokeje už del draudžiamojo ivykio sugadinto turto remonta PVM, gales i mokesti atskaityti arba susigražinti i biudžeto, t. y. nepatirs papildomu ilaidu del PVM. Pelno ir socialinio draudimo mokescius reglamentuojanciuose istatymuose nenustatyta iu mokesciu susigražinimo galimybes, todel draudejas neivengiamai tures ilaidu del iu mokesciu, nes ie visada itraukiami i remonto ar statybos darbu kaina. Del to nurodyti mokesciai patenka i sudegusio turto atkuriamaja verte ir privalo buti iskaiciuojami i draudimo imoka (Draudimo istatymo 88 straipsnis). Eksperto ivadoje nurodytos papildomu mechanizmu vertes bei linijinio personalo uždarbis negali buti vertinama kaip papildomos ilaidos ivardytos kasacinio teismo nutarties prasme, nes ios ilaidos reikalingos ir butinos gaisro sugadintam apdraustam turtui atkurti.
355. Apeliacines instancijos teismas teisingai nustate momenta, nuo kurio atsirado kasatoriaus pareiga moketi draudimo imoka, taip pat pareiga moketi delspinigius už prievoles imoketi draudimo imoka pažeidima. Kasatoriaus aikinimas, kad prievole moketi draudimo imoka atsiranda tik tiksliai nustacius draudimo imokos dydi, prietarauja teisingumo, protingumo, sažiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), nes prievoles atsiradimas siejamas su tos prievoles skolininko tam tikrais veiksmais. Draudimo imokos apskaiciavimas yra visikai priklausomas nuo atsakovo valios, taigi prievoles imoketi draudimo imoka atsiradimo susiejimas su draudimo imokos apskaiciavimu prietarauja CK 1.68 straipsnio 4 daliai, 6.30 straipsnio 5 daliai. Toks aikinimas suteikia kasatoriui nepagrista pranauma (CK 6.228 straipsnis), nes jis galetu vilkinti draudimo imokos imokejima ir del tokiu veiksmu jam nekiltu civiline atsakomybe. Kasatorius privalejo imoketi draudimo imoka iki 2005 m. rugsejo 12 d., o jam to nepadarius, nuo ios dienos turi buti skaiciuojami delspinigiai už termino prievolei ivykdyti pažeidima (CK 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnio 1 dalis; Draudimo taisykliu 14.4 punktas). Kasatorius nepateike jokiu irodymu, kad iekove nebendradarbiavo nustatant draudimo imokos dydi (CPK 178 straipsnis). Prieingai, iekove stengesi padeti nustatyti žalos dydi, užsake UAB „Pastato projektas“ samatinius skaiciavimus, pateike visus kasatoriaus reikalautus dokumentus. Aplinkybe, kad iekove nesutiko su atsakovo nustatytu draudimo imokos dydžiu, negali buti vertinama kaip kooperavimosi pareigos pažeidimas. Del to kasatoriaus argumentai del CK 6.259 straipsnio taikymo yra atmestini. Kasatoriaus teiginys, kad jo pareiga moketi negincijama draudimo imokos dali atsirado tik praejus 3 men. nuo ivykio pripažinimo draudžiamuoju, prietarauja draudimo esmei, draudejo teisetiems lukesciams, sisteminiam Draudimo istatymo 82 straipsnio ir kitu teises normu aikinimui. Draudimo imoka privalo buti imoketa, kai gaunama visa informacija, reikminga draudžiamojo ivykio faktui, aplinkybems, pasekmems ir draudimo imokos dydžiui nustatyti, o ne draudikui ir draudejui susitarus del draudimo imokos dydžio.
366. Kasatoriaus argumentai del CK 6.191 straipsnio 1 dalies pažeidimo yra nepagristi. Pirma, aplinkybe, kad prievole turi buti ivykdyta treciajam asmeniui, nekeicia skolininko pareigos tinkamai ir laiku ivykdyti prievole (CK 6.38 straipsnis, 6.53 straipsnio 1 dalis, 6.191 straipsnio 1 dalis, 6.200, 6.205 straipsniai). Antra, pagal CK 6.191 straipsnio 1 dali teise reikalauti ivykdyti prievole turi tiek sutarti sudares asmuo, tiek treciasis asmuo, kurio naudai sudaryta sutartis. Taigi iekoves teise reikalauti, kad kasatorius ivykdytu prievole, atsirado tuo paciu metu, kaip ir Banko, t. y. nuo kasatoriaus prievoles moketi draudimo imoka atsiradimo momento. Trecia, pagal Draudimo sutarties 8.1 punkta draudimo imokos mokamos Bankui, kol nepadengta iekoves skola pagal kredito sutarti. Taigi Bankas turejo reikalavimo teise tik i draudimo imokos dali, lygia nepadengtai kredito sumai, o i likusia draudimo imokos dali reikalavimo teise priklause iekovei.
377. Teismas teisingai aikino Draudimo taisykliu 14.4 punkta ir padare pagrista ivada, kad kasatorius turi pareiga moketi delspinigius iki visiko prievoles ivykdymo, o ne iki bylos ikelimo teisme dienos. Kasatorius nepagristai remiasi Lietuvos Aukciausiojo Teismo 2006 m. rugsejo 12 d. nutartimi civilineje byloje VI Klaipedos valstybinio juru uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006, nes i priimta byloje, kurios ratio decidendi skiriasi nuo nagrinejamos bylos. Nurodytoje nutartyje buvo praoma priteisti delspinigius už laikotarpi po bylos ikelimo kartu su procesinemis palukanomis, o ioje byloje iekove reikalauja tik delspinigiu. Be to, kasacinio teismo nurodyta, kad alys sutartimi gali pakeisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta bendraja taisykle, jog bylos ikelimo teisme mokamos istatymo nustatyto dydžio palukanos. Ginco atveju Draudimo taisykliu 14.4 punktas akivaizdžiai pakeicia ia bendraja taisykle, nes nurodyta, kad 0,1 proc. dydžio delspinigiai nuo nesumoketos sumos mokami kiekviena diena.
388. Apeliacines instancijos teismas teisingai isprende žyminio mokescio dalies, nesumoketos iekoves paduodant iekini, klausima ir pagristai priteise i mokesti i kasatoriaus, vadovaudamasis bylinejimosi ilaidu paskirstymo taisyklemis (CPK 93 straipsnis).
399. Kasatoriaus argumentai, kad teismas privalejo sumažinti netesybu dydi, yra nepagristi. Pagal CK 6.258 straipsnio 3 dali teismas turi teise, bet ne pareiga mažinti netesybas. Be to, netesybos negali buti mažinamos daugiau, negu kita alis patyre nuostoliu del prievoles neivykdymo ar netinkamo ivykdymo. Byloje esantys irodymai patvirtina, kad po draudžiamojo ivykio gerokai iaugo statybos darbu kainos, del aplinkos poveikio sudeges pastatas dar labiau iro. Pagal kasacinio teismo praktika netesybos gali buti mažinamos tik tuo atveju, kai jos neprotingai dideles (Lietuvos Aukciausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilineje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007), taciau ginco atveju nera pagrindo daryti ivada, kad i kasatoriaus priteistinos netesybos yra neprotingos. Teismai neskaiciavo delspinigiu nuo draudimo imokos dalies, kuria atsakovas imokejo, taigi nebuvo pagrindo mažinti netesybas atsižvelgiant i tai, kad prievoles dalis ivykdyta. Nagrinejamu atveju nenustatyta jokiu aplinkybiu, kurios butu pagrindas mažinti i kasatoriaus priteistinas netesybas. Iekoves nuostoliai padidejo del kasatoriaus kaltes, nes ji, negavusi draudimo imokos, negalejo atlikti remonto darbu (CK 6.64 straipsnio 3 dalis). Teismas neturejo taikyti CK 6.258 straipsnio 4 dalies. Atsakovas yra finansine draudimo veikla vykdantis juridinis asmuo, kuriam i veikla – profesine. Taigi jam keliami didesni atidumo, rupestingumo reikalavimai (CK 1.5 straipsnis, 6.38 straipsnio 2 dalis). Atsakovas sudarineja sutartis del turto draudimo atkuriamaja verte, todel jis turi tureti specialistu, ivertinanciu statybiniu medžiagu ir darbu kainas. Del to kasatorius galejo protingai numatyti statybos kainu didejima. Be to, apeliacines instancijos teismas, atmesdamas prayma mažinti netesybas, motyvuotai argumentavo ia ivada kasacinio teismo praktika. Del nuostoliu ir netesybu santykio kasacinio teismo yra iaikinta, kad istatymas nedraudžia, kad netesybos butu didesnes už nuostolius patyrusios alies irodyta nuostoliu dydi; sutarties laisves principas leidžia sutarties alims susitarti del netesybu dydžio, o netesybu mažinimas iki faktikai irodytu nuostoliu dydžio pažeistu i principa; netesybas galima mažinti tik tada, kai jos yra baudines (Lietuvos Aukciausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilineje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007, 2008 m. rugpjucio 25 d. nutartis civilineje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008).
4010. Kasatoriaus teiginiai, kad apeliacines instancijos teismas nepasisake del apeliacinio skundo motyvu netesybu dydžio mažinimo ir papildomos teismo ekspertizes vertinimo klausimais, neatitinka tikroves, nes teismas atsake i nurodytus argumentus. Del netesybu teismas nurode, kad nera pagrindo jas mažinti, o del papildomos ekspertizes sutiko su pirmosios instancijos teismo pateiktu vertinimu.
41Teiseju kolegija
konstatuoja:
42IV. Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai
43
44
45Pagal CPK 353 straipsnio 1 dali kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribu, patikrina apskustus teismu sprendimus (nutartis) teises taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacines instancijos teismu nustatytomis aplinkybemis. Nagrinejant byla kasacine tvarka, fakto klausimai analizuojami tiek, kiek reikia nustatyti, ar teismai teisingai taike materialiosios teises normas, t. y. ar teisingai kvalifikavo ginco santyki pagal byloje nustatytas aplinkybes, taip pat ar tinkamai taike irodinejima civiliniame procese reglamentuojancias proceso teises normas.
46ios kasacines bylos, kuria inicijavo tiek iekove (draudeja), tiek atsakovas (draudikas), nagrinejimo dalykas – aliu kasaciniuose skunduose keliami teises klausimai, susije draudimo imokos dydžio nustatymu, draudiko pareigos imoketi draudimo imoka atsiradimo momentu, ios pareigos ivykdymo termino pažeidimo teisiniais padariniais.
47Del draudimo imokos dydžio nustatymo
48Pagal Draudimo istatymo 88 straipsni, reglamentuojanti draudimo imoka turto draudimo atveju, draudimo imokos dydis yra lygus del draudžiamojo ivykio patirtu draudejo, apdraustojo ar naudos gavejo nuostoliu ir (ar) kitu ilaidu (draudimo intereso) dydžiui, jei aliu susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dali nuostoliu (kitu ilaidu). Draudimo imokos dydi draudikas, atsižvelgdamas i del draudžiamojo ivykio atsiradusius nuostolius, draudimo sutartyje nustatyta draudimo suma, draudimo verte, kitas konkreciu atveju reikmingas aplinkybes. Nustatydamas draudimo imokos dydi, draudikas remiasi draudejo pateiktais duomenimis, paties surinkta informacija, ekspertu, tarp ju ir nepriklausomu, ivadomis.
49Nagrinejamu atveju turtas buvo apdraustas atkuriamaja verte. Pagal Draudimo taisykliu, kurios yra iekoves ir atsakovo sudarytos turto draudimo sutarties sudetine dalis – standartines salygos (CK 6.185, 6.992 straipsniai), 6.2 punkta atkuriamoji verte – tai suma, kuria reikia ileisti, norint isigyti arba i naujo pasigaminti ar pastatyti tos pacios ruies, bukles ir kokybes turta. Atsakovas, atlikes draudžiamojo ivykio tyrima, sudare lokaline samata ir nustate, kad iekoves apdraustam turtui padaryta 182 710,29 Lt žala. Pagal iekoves užsakymu UAB „Pastato projektas“ sudaryta samata gaisro metu sugadinto apdrausto turto atkurimo verte – 294 112 Lt. Sprendžiant aliu ginca del apdrausto turto atkurimo vertes teisme, Kauno apygardos teismas 2006 m. rugpjucio 17 d. nutartimi paskyre ekspertize. 2006 m. lapkricio 15 d. ekspertizes akte padaryta ivada, kad tos pacios ruies, bukles ir kokybes pastatui, buvusiam prie pat gaisra 2004 m. rugsejo 4 d., atkurti remonto darbu 2004 m. rugsejo men. verte – 298 500 Lt. Kauno apygardos teismas 2007 m. kovo 26 d. nutartimi teismas paskyre papildoma ekspertize tam, kad butu papildomai ivertinti draudiko 2004 m. spalio 11 d. surayto defektinio akto duomenys, taip pat papildyti samatiniai skaiciavimai, pateikiant detalizuota ilaidu samata. Pagal 2007 m. gegužes 25 d. ekspertizes ivada iekovei priklausancioms patalpoms atkurti iki tokios bukles, kokios jos buvo prie pat gaisra 2004 m. rugsejo 4 d., remonto darbu ilaidu suma 2004 m. rugsejo men. galejo buti 193 600 Lt. Tiek pirmosios, tiek apeliacines instancijos teismai remesi 2006 m. lapkricio 15 d. ekspertizes akto ivada ir laike, kad gaisro sugadintu iekovei priklausanciu patalpu atkuriamoji verte 2004 m. rugsejo men. – 298 500 Lt.
50Teiseju kolegija pažymi, kad eksperto ivada yra viena i irodinejimo priemoniu (CPK 177 straipsnio 2 dalis), kuri turi buti vertinama kartu su kitais irodymais pagal bendrasias irodymu vertinimo taisykles. Vertindamas ekspertizes ivada, teismas privalo vertinti ir akto tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, patikrinti, ar ivada neprietarauja kitiems byloje esantiems irodymams. Jeigu ekspertizes ivada nepakankamai aiki ar isami, teismas gali skirti papildoma ekspertize; jeigu teismui kyla abejoniu del eksperto ivados pagristumo, taip pat jeigu yra prietaravimu tarp keliu ekspertu ivadu, teismas gali paskirti pakartotine ekspertize ir pavesti ja daryti kitam ekspertui ar ekspertams (CPK 219 straipsnis).
51Nagrinejamu atveju pirmosios instancijos teismas skyre papildoma ekspertize, taciau, priimdamas sprendima, remesi tik 2006 m. lapkricio 15 d. ekspertizes akto ivada ir nenurode jokiu motyvu, del kuriu visikai nevertino 2007 m. gegužes 25 d. papildomos ekspertizes nustatytu duomenu. Apeliacines instancijos teismas, nurodes, kad pirmosios instancijos teismas pagristai remesi 2006 m. lapkricio 15 d. ekspertizes akto ivada, motyvuotai nepagrinde, kodel padare tokia ivada. Pažymetina ir tai, kad teismai remesi 2006 m. lapkricio 15 d. ekspertizes akto tik ivada ir neanalizavo tiriamosios akto dalies, kurioje, be kita ko, nurodyta, jog gaisro sugadintu patalpu remonto darbu verte, skaiciuojant atkuriamuju katu metodu, yra 285 000 Lt, taip pat kad iekovei priklausancioms patalpoms atkurti butinu ilaidu maksimali verte – 298 500 Lt, minimali – 285 000 Lt. Be to, teismai visikai neanalizavo kitu byloje surinktu irodymu del iekoves patalpu atkuriamosios vertes, nors, mineta, kad eksperto ivada turi buti vertinama kartu su kitais byloje esanciais irodymais pagal tas pacias taisykles, kaip ir kitos irodinejimo priemones, t. y. pagal vidini teismo isitikinima, pagrista visapusiku, isamiu, objektyviu byloje esanciu irodymu ityrimu (CPK 185 straipsnis).
52Del nurodytu motyvu teiseju kolegija sutinka su dalimi atsakovo kasacinio skundo argumentu, kad teismai, nusprende remtis 2006 m. lapkricio 15 d. ekspertizes akto ivada, turejo motyvuotai pagristi, kodel remiasi vien ia ir nevertina papildomos ekspertizes. Nors apeliacines instancijos teismas nurode, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir motyvuotai remesi 2006 m., o ne 2007 m. ekspertizes aktu, taciau pirmosios instancijos teismo sprendime nenurodyta motyvu, del kuriu teismas nusprende nesiremti papildomos ekspertizes akto duomenimis. Kartu teiseju kolegija pažymi, kad nera pagrindo sutikti su atsakovo kasacinio skundo argumentais, jog teismas privalejo remtis tik papildomos ekspertizes aktu. Mineta, kad bet kuris ekspertizes aktas turi buti vertinamas kartu su kitais byloje esanciais irodymais. Nagrinejamu atveju byloje yra ir kitu irodymu apie gaisro sugadintu iekovei priklausanciu patalpu atkuriamaja verte. Kai byloje yra surinkta skirtingu duomenu apie del draudžiamojo ivykio sugadinto iekoves turto atkuriamaja verte, teismai turejo itirti ir ivertinti visus iuos irodymus, padaryti atitinkamas ivadas bei nurodyti motyvus, del kuriu ivadas grindžia vienais irodymais ir del kuriu atmeta kitus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas, 331 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
53Teiseju kolegija konstatuoja, kad apeliacines instancijos teismas pažeide irodymu vertinimo taisykles, nes tinkamai nenustate ir neityre bylos duomenu, susijusiu su sugadinto apdrausto turto atkuriamaja verte, argumentuotai nepagrinde savo ivadu iuo klausimu, todel io teismo nutartis negali buti laikoma teiseta ir pagrista.
54Apeliacines instancijos teismas, spresdamas del iekovei priklausancios draudimo imokos dydžio, padare ivada, kad nustatyta gaisro sugadintu patalpu atkuriamoji verte turi buti sumažinta PVM suma, nes iekove dar neremontavo nurodytu patalpu, taigi nepatyre io mokescio ilaidu.
55Teiseju kolegija pripažista teisikai pagristais iekoves kasacinio skundo argumentus, kad apeliacines instancijos teismas nagrinejamu atveju neturejo teisinio pagrindo daryti tokia ivada. Ta aplinkybe, kad iekove dar neatliko del gaisro sugadinto pastato atkurimo (remonto) darbu, nera pagrindas mažinti jai imoketinos draudimo imokos dydi PVM suma. Mineta, kad nagrinejamu atveju turtas buvo apdraustas atkuriamaja verte, kuri pagal Draudimo taisykliu 6.2 punkta apibrežiama kaip suma, kuria reikia ileisti, norint isigyti arba i naujo pasigaminti ar pastatyti tos pacios ruies, bukles ir kokybes turta. Apskaiciuojant atkuriamaja turto verte, iskaiciuojamos visos sumos, kurias paprastai reikia ileisti, norint atkurti sugadinta turta iki tokios bukles, kokios is buvo iki draudžiamojo ivykio. Iekoves kasaciniame skunde teisingai pažymeta, kad, laikantis apeliacines instancijos teismo pozicijos, jog, iekovei neatlikus pastato atkurimo darbu, PVM negali buti laikomas iekoves patirta žala, tektu daryti ivada, kad ir kitos sumos, reikalingos sugadintam turtui atkurti, negali buti iskaiciuotos i draudimo imoka, nes iekove realiai dar nepatyre apdrausto turto remonto ilaidu. Tai reiktu, kad draudimo imoka turetu buti apskaiciuota tik pagal faktikai patirtas turto atkurimo ilaidas, taigi tol, kol del draudžiamojo ivykio sugadintas turtas realiai neatkurtas, draudimo imoka apskirtai negaletu buti imoketa. Tokia ivada prietarautu ginco aliu sudarytai turto draudimo sutarciai, kurioje draudimo imokos dydžio nustatymas ir ios imokos imokejimas nesiejami su faktikai atliktais apdrausto turto atkurimo darbais. Pažymetina ir tai, kad turto draudimo tikslas – apsaugoti draudejo interesus, greitai ir efektyviai gražinant ji i iki draudžiamojo ivykio buvusia padeti, kompensuojant jo praradimus. Kol negauna draudimo imokos, draudejas gali netureti leu del draudžiamojo ivykio sugadintam turtui atkurti, taigi tokiais atvejais, tik gaves draudimo imoka, gali realiai pradeti sugadinto turto remonto darbus. Kita vertus, draudimo imoka apskaiciuojama ir imokama draudejui nepaisant to, ketina jis atkurti del draudžiamojo ivykio sugadinta turta ar ne. Be to, draudimo imoka draudejas gali naudoti savo nuožiura, t. y. draudejas gali draudima imoka panaudoti del draudžiamojo ivykio sugadintam turtui atkurti, taciau taip pat turi teise panaudoti gautus pinigus ir kitoms reikmems (pvz., naujam daiktui isigyti, turimoms skoloms gražinti ir kt.).
56Teismas, iskaiciuodamas i iekovei moketinos draudimo imokos PVM suma, remesi Lietuvos Aukciausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartimi civilineje byloje UAB „Esviga“ v. UADB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-381/2006. Iekoves kasaciniame skunde teisingai nurodyta, kad ivardytos kasacinio teismo inagrinetos bylos ir nagrinejamos bylos faktines aplinkybes yra visikai skirtingos, todel nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateikti iaikinimai neturi precedentines galios nagrinejamoje byloje. Kasacinio teismo inagrinetoje byloje spresta del draudimo imokos už eismo ivykyje sugadinta automobili, o nagrinejamoje byloje – del draudimo imokos už gaisro sugadinta pastata, apdrausta atkuriamaja verte; kasacinio teismo inagrinetoje byloje del draudimo imokos dydžio spresta pagal Transporto priemoniu draudimo taisykles, pagal kurias nuostoliu del transporto priemones sugadinimo laikomos tiesiogiai del draudžiamojo ivykio reikalingos minimalios ilaidos transporto priemonei suremontuoti, atsižvelgiant i nustatytus transporto priemones nusidevejimo koeficientus, o nagrinejamoje byloje – pagal Turto draudimo taisykles, kuriose nustatyta, kad draudimo imoka apskaiciuojama pagal sugadinto turto atkuriamaja verte, t. y. suma, kuria reikia ileisti, norint isigyti arba i naujo pasigaminti ar pastatyti tos pacios ruies, bukles ir kokybes turta; kasacinio teismo inagrinetoje byloje draudejas buvo juridinis asmuo, PVM moketojas, t. y. asmuo, kuris turi teise prekiu ir (ar) paslaugu pirkimo PVM susigražinti i biudžeto, o nagrinejamu atveju draudejas - fizinis asmuo, ne PVM moketojas, kuris neturi galimybes susigražinti PVM už isigytas prekes ir (ar) paslaugas. Akivaizdu, kad atsakovo ivardytos kasacinio teismo inagrinetos bylos ir nagrinejamos bylos ratio decidendi visikai skiriasi, todel apeliacines instancijos teismas nepagristai remesi nurodytoje nutartyje kasacinio teismo idestytais teises iaikinimais (CPK 4 straipsnis).
57Teiseju kolegija pažymi, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek ir Lietuvos Aukciausiojo Teismo praktikoje ne karta nurodyta, jog remtis teismu precedentais reikia itin apdairiai; precedento galia turi tik tokie ankstesni teismu sprendimai, kurie buvo sukurti analogikose bylose, t. y. bylose, kuriu faktines aplinkybes tapacios arba labai panaios i nagrinejamos bylos ir kurioms turi buti taikoma ta pati teise, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, 2007 m. liepos 5 d. nutarimas, 2007 m. spalio 24 d. nutarimas; Lietuvos Aukciausiojo Teismo 2003 m. sausio 8 d. nutartis civilineje byloje V. J. v. VI Valstybes turto fondas, bylos Nr. 3K-3-52/2003; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilineje byloje R. M. v. Sodininku bendrija „Laktingala“, bylos Nr. 3K-3-/2008; 2008 m. gegužes 6 d. nutartis civilineje byloje I. M. v. UAB „Viknata“, bylos Nr. 3K-3-120/2008, kt.).
58Del atsakovo kasacinio skundo argumentu, kad teismas turejo sumažinti draudimo imoka ne tik PVM, bet ir kitu ekspertizes akte nurodytu pridetiniu bei papildomu ilaidu ir socialinio draudimo bei pelno mokesciu suma, teiseju kolegija pažymi, kad ta aplinkybe, jog iekove neatliko pastato remonto darbu, nera pagrindas iskaiciuoti i jai priteistinos draudimo imokos, apskaiciuotos pagal del draudiminio ivykio sugadinto pastato atkuriamaja verte, atsakovo nurodytas sumas. Mineta, kad draudimo imoka apskaiciuojama ir imokama, nepaisant to, ketinama atkurti sugadinta apdrausta turta ar ne. Nustatant draudimo imoka, tam tikros sumos neiskaiciuojamos, jeigu draudikas irodo, kad tokios ilaidos konkreciu atveju nebutu patirtos, atkuriant del draudžiamojo ivykio sugadinta turta. Atsakovas nepagristai remiasi Lietuvos Aukciausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartimi civilineje byloje UAB „Esviga“ v. UADB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-381/2006. Mineta, kad pagal kasacinio teismo inagrinetoje byloje taikytas draudimo taisykles draudimo imokai apskaiciuoti reikejo nustatyti minimalias ilaidas transporto priemonei suremontuoti, ir teismas nurode, kad i ias minimalias ilaidas neturi buti iskaiciuota papildomu nenumatytu darbu ir detaliu suma; tuo tarpu pagal nagrinejamoje byloje taikytinas draudimo taisykles draudimo imoka apskaiciuojama pagal atkuriamaja verte, kuri ma iskaiciuojant visas sumas, kurias paprastai reikia ileisti, norint atkurti sugadinta turta iki tokios bukles, kokios is buvo iki draudžiamojo ivykio. Del to teiseju kolegija nurodytus atsakovo kasacinio skundo argumentus atmeta kaip teisikai nepagristus.
59Konstatavus, kad nagrinejamu atveju apeliacines instancijos teismas, spresdamas del iekovei priklausancios draudimo imokos dydžio, padare nepagrista ivada, jog i imoka turi buti sumažinta PVM suma, tampa teisikai nereikmingi atsakovo kasacinio skundo argumentai, kad teismas, nustatydamas konkrecia PVM mokescio suma, pažeide i mokesti reglamentuojancias teises normas, taip pat irodymu vertinimo taisykles. Del to teiseju kolegija neanalizuoja nurodytu kasacinio skundo argumentu.
60Del idestytu motyvu teiseju kolegija konstatuoja, kad apeliacines instancijos teismas, nagrinedamas i konkretu draudimo sutarties aliu ginca, esmingai pažeide teises normas, reglamentuojancias draudimo imokos dydžio nustatyma, todel io teismo nutartis negali buti laikoma teiseta ir pagrista.
61
62Del draudiko pareigos moketi draudimo imoka atsiradimo momento
63
64Pagal Draudimo istatymo 82 straipsnio 2 dali draudimo imoka privalo buti imoketa ne veliau kaip per 30 dienu nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikminga nustatant draudžiamojo ivykio fakta, aplinkybes, pasekmes ir draudimo imokos dydi. Draudimo taisykliu, pagal kurias ginco aliu sudaryta Draudimo sutartis, 12.7 punkte nustatyta, kad draudimo imoka imokama gavus visa informacija, reikminga nustatant draudžiamojo ivykio fakta, aplinkybes, pasekmes ir draudimo imokos dydi, ne veliau kaip per 7 dienas fiziniam ir ne veliau kaip per 15 dienu juridiniam asmeniui. Taigi tiek pagal istatyma, tiek pagal ginco aliu sudaryta Draudimo sutarti draudiko pareiga imoketi draudimo imoka siejama su informacijos, reikalingos draudžiamojo ivykio faktui, jo aplinkybems, pasekmems ir draudimo imokos dydžiui nustatyti, gavimu.
65Draudimo istatymo 82 straipsnio 5 dalies ir Draudimo taisykliu 12.11 punkte nustatyta, kad jeigu ivykis yra draudžiamasis, o draudejas ir draudikas nesutaria del draudimo imokos dydžio, draudejo pageidavimu draudikas privalo imoketi suma, lygia aliu negincijamai draudimo imokai, jeigu tikslaus žalos dydžio nustatymas užsitesia ilgiau kaip tris menesius. Nurodytu nuostatu nera pagrindo aikinti taip, kaip jos aikinamos atsakovo kasaciniame skunde, t. y. kaip nustatanciu du draudimo imokos mokejimo etapus ir terminus. Ivardytos nuostatos itvirtintos draudejo interesams ginti tais atvejais, kai del tam tikru draudžiamojo ivykio aplinkybiu užsitesia tikslaus žalos dydžio nustatymas, o draudejas bei draudikas nesutaria del draudimo imokos dydžio. Jeigu tikslaus žalos dydžio nustatymas užtrunka ilgiau kaip tris menesius, draudikas, remdamasis draudžiamojo ivykio tyrimo metu surinkta informacija, privalo apskaiciuoti ir imoketi draudimo imoka tokio dydžio, del kurio nera aliu ginco.
66Nagrinejamu atveju nebuvo aliu ginco del to, ivykis, del kurio sugadintas apdraustas turtas, draudžiamasis ar ne. Teismai nustate, kad draudikas (atsakovas) visa reikalinga informacija gavo 2005 m. rugsejo 5 d., be to, 2005 m. gegužes 23 d. jau buvo apskaiciaves iekoves patirtos del draudžiamojo ivykio žalos dydi – 182 710,29 Lt. Byloje nustatyta, kad draudikas 2005 m. spalio 14 d. imokejo treciajam asmeniui, kuriam pagal Draudimo sutarti turejo buti mokamos draudimo imokos iki tam tikro momento, t. y. Bankui, 54 968,92 Lt, o 2005 m. lapkricio 17 d. – 18 192,75 Lt, i viso – tik 73 161,67 Lt draudimo imokos, nors, mineta, draudžiamojo ivykio administravimo metu 2005 m. gegužes 23 d. buvo apskaiciaves, kad iekoves turtui del draudžiamojo ivykio padaryta 182 710,29 Lt žalos.
67Teiseju kolegija sprendžia, kad pagal ginco aliu sudaryta Draudimo sutarti draudiko pareiga imoketi draudimo imoka del draudžiamojo ivykio metu sugadinto turto, apdrausto atkuriamaja verte, atsirado, kai draudikas gavo visa informacija, reikminga nustatant draudžiamojo ivykio fakta, aplinkybes, pasekmes ir draudimo imokos dydi, ir i pareiga turejo buti ivykdyta ne veliau kaip per 7 dienas fiziniam ir ne veliau kaip per 15 dienu juridiniam asmeniui (Draudimo taisykliu 12.7 punktas).
68Atsakovo kasacinio skundo argumentus, kad tuo atveju, kai aliu gincas del draudimo imokos dydžio sprendžiamas teisme, draudiko pareiga imoketi visa draudimo imoka atsiranda isiteisejus teismo sprendimui, kuriuo mas galutinis ir negincijamas draudimo imokos dydis, teiseju kolegija atmeta kaip teisikai nepagristus. Ta aplinkybe, kad kyla aliu gincas del draudžiamojo ivykio padarytos žalos ir draudimo imokos dydžio, nera kliutis draudikui, remiantis io ivykio administravimo metu surinktais duomenimis, draudimo imokai apskaiciuoti ir imoketi. Prieingu atveju butu pažeistos draudejo teises kaip imanoma greiciau gauti del draudžiamojo ivykio patirtos žalos kompensacija.
69Del nurodytu motyvu atsakovo kasacinio skundo argumentai del teises normu, reglamentuojanciu draudiko pareiga imoketi draudimo imoka, pažeidimo atmestini kaip teisikai nepagristi.
70Del iekoves teises gauti draudimo imoka ir teises reikalauti netesybu už termino draudimo imokai imoketi pažeidima atsiradimo momento
71Teiseju kolegija pažymi, kad konkretaus momento, nuo kurio nagrinejamu atveju iekove igijo teise gauti, o atsakovui atsirado pareiga moketi draudimo imoka, taip pat konkrecios datos, kada iekove igijo teise reikalauti netesybu už paveluota draudimo imokos imokejima nustatymas yra fakto klausimai, kurie nera kasacinio nagrinejimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, remdamasis pirmosios ir apeliacines instancijos teismu nustatytomis bylos aplinkybemis, patikrina tik tai, ar teismai, spresdami iuos fakto klausimus, nepažeide draudiko pareiga moketi draudimo imoka reglamentuojanciu teises normu ir irodymu vertinimo taisykliu.
72Del atsakovo kasacinio skundo argumentu, kad Draudimo sutartis buvo sudaryta treciojo asmens, t. y. Banko, naudai, todel pagal CK 6.191 straipsnio nuostatas iekoves teise reikalauti prievoles ivykdymo galejo atsirasti tik Bankui atsisakius prievoles ar jos dalies ivykdymo jo naudai, teiseju kolegija pažymi, jog pagal CK 6.193 straipsnio 2 dali sutarties salygos turi buti aikinamos atsižvelgiant i ju tarpusavio ryi, sutarties esme, tiksla, jos sudarymo aplinkybes. Nagrinejamu atveju ginco aliu sudarytos Draudimo sutarties specifika yra ta, kad papildomose ios sutarties salygose nustatyta, jog draudimo imokos mokamos Bankui draudejo skolai mažinti tol, kol galioja draudinio ikeitimo sutartis. Tokia sutarties salyga nustatyta iekoves, t. y. draudejos, pageidavimu, atsižvelgiant i tai, kad jai priklausantis apdraustas turtas buvo ikeistas Bankui prievoles pagal Kreditavimo sutarti ivykdymui užtikrinti. Draudimo sutarties, taip pat Kreditavimo sutarties salygu analize leidžia daryti ivada, kad iekoves ir atsakovo sudaryta Draudimo sutartimi i esmes buvo apdraustas turto savininkes, t. y. draudejos (iekoves), turtinis interesas, tik joje nustatyta papildoma salyga del draudimo imokos pervedimo treciajam asmeniui, kuriam draudeja isipareigojusi pagal kita prievole. Taigi ginco aliu sudaryta Draudimo sutartis savo esme nera sutartis treciojo asmens, t. y. Banko, naudai – ji tik turi buti vykdoma draudejos nurodytam treciajam asmeniui Bankui, be to, tiek, kiek reikia prievolei, kurios ivykdymui užtikrinti iekove ikeite apdrausta turta, ivykdyti. Bylos duomenimis, prievolei Bankui ivykdyti buvo reikalinga mažesne suma už ta, kuria atsakovas (draudikas) sumokejo treciajam asmeniui (Bankui) kaip negincijama draudimo imoka: i Banko 2005 m. lapkricio 17 d. rato matyti, kad kai draudikas 2005 m. lapkricio 17 d. pervede Bankui dali, t. y. 18 192,75 Lt, draudimo imokos, tai skolai padengti pakako 6056,25 Lt, o likusi dalis Banko pervesta i iekoves sunaus, su kuriuo buvo sudaryta Kreditavimo sutartis, saskaita.
73Kai byloje nustatyta, kad iekoves isipareigojimams Bankui ivykdyti reikejo mažesnes sumos, negu del draudžiamojo ivykio moketina draudimo imoka, iekoves teise gauti draudimo imokos dali, virijancia prievoles Bankui suma, atitinkamai – atsakovo pareiga sumoketi ia draudimo imokos dali atsirado, kai draudikas gavo visa informacija, reikminga draudimo imokos dydžiui nustatyti, ir i pareiga turejo buti ivykdyta per 7 dienas nuo nurodytos informacijos gavimo (Draudimo taisykliu 12.7 punktas). Mineta, kad nagrinejamu atveju teismai nustate, jog atsakovas (draudikas) tokia informacija turejo 2005 m. rugsejo 5 d., taigi draudimo imoka iekovei turejo sumoketi ne veliau kaip 2005 m. rugsejo 12 d.
74Draudimo taisykliu 14.4 punkte nustatyta, kad draudikas, laiku neimokejes draudejui draudimo imokos, moka iam už neimoketa suma 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekviena diena.
75Del atsakovo kasacinio skundo argumentu, kad kai yra aliu gincas del draudimo imokos dydžio ir is klausimas isprendžiamas galutinai teisme, draudikui neatsiranda atsakomybes už paveluota draudimo imokos sumokejima, teiseju kolegija pažymi, jog ta aplinkybe, kad aliu gincas del draudimo imokos dydžio sprendžiamas teismo, savaime neatleidžia draudiko nuo draudimo sutartyje nustatytu netesybu (delspinigiu) mokejimo pareigos, jeigu teismas , jog draudikas apskaiciavo ir imokejo mažesne, negu turejo sumoketi, draudimo imoka. Teismo sprendimas, kuriuo mas didesnis už draudiko imoketa draudimo imokos dydis, patvirtina fakta, kad draudikas netinkamai ivykde sutartine prievole imoketi draudimo imoka per sutartyje nustatyta termina. Tai yra pagrindas draudiko sutartinei civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).
76Del atsakovo kasacinio skundo argumentu, kad jis neturi moketi netesybu ir del to, jog iekove pažeide Draudimo istatymo 82 straipsnio 1, 2 dalyje nustatyta draudimo sutarties aliu pareiga kooperuotis ir bendradarbiauti, nustatant draudimo imokos dydi, teiseju kolegija pažymi, kad CK 6.259 straipsnis, kuriuo remiasi atsakovas, reglamentuoja skolininko atsakomybes mažinima arba visika atleidima nuo atsakomybes, atsižvelgiant i kreditoriaus kalte. Atsakovas, praydamas taikyti jam nurodytos normos nuostatas, prietarauja ankstesniems savo argumentams, kad jis apskritai nepažeide sutartines pareigos imoketi draudimo imoka, todel jam apskritai negali kilti civiline atsakomybe. Tokiu atveju nesuprantama, kodel atsakovas, remdamasis CK 6.259 straipsnyje itvirtintu mirios kaltes del prievoles pažeidimo principu, prao atleisti ji nuo atsakomybes. Kartu pažymetina ir tai, kad byloje nenustatyta duomenu, patvirtinanciu atsakovo teiginius del iekoves nebendradarbiavimo. Bylos duomenimis, iekove pateike draudikui visus dokumentus, susijusius su draudžiamuoju ivykiu, be to, siekdama isiaikinti del draudžiamojo ivykio padarytos žalos dydi, kreipesi i UAB „Pastato projektas“. Iekoves atsiliepime i atsakovo kasacini skunda pagristai nurodyta, kad ta aplinkybe, jog ji nesutiko su atsakovo apskaiciuotu draudimo imokos dydžiu, negali buti vertinama kaip bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos pažeidimas.
77Atsižvelgiant i nurodytas ios konkrecios nagrinejamos bylos aplinkybes, atsakovo kasacinio skundo argumentai del iekoves teises gauti draudimo imoka ir teises reikalauti netesybu už laiku neimoketa draudimo imokos dali atsiradimo momento atmestini kaip teisikai nepagristi. Del netesybu už termino draudimo imokai imoketi praleidima skaiciavimo pabaigos momento
78Kasacinio teismo iplestines teiseju kolegijos iaikinta, kad netesybos (delspinigiai) ir (arba) palukanos skaiciuojamos iki bylos ikelimo teisme, iskyrus aliu susitarime ar istatyme nustatytus atvejus, kai netesybos (delspinigiai) ar palukanos skaiciuojamos iki visiko prievoles ivykdymo (Lietuvos Aukciausiojo Teismo 2006 m. rugsejo 12 d. nutartis civilineje byloje VI Klaipedos valstybinio juru uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006).
79Nagrinejamu atveju iekove prae teisma priteisti Draudimo taisykliu 14.4 punkte nustatyto dydžio netesybas: 24 029,29 Lt delspinigiu suma už laikotarpi nuo draudiko pareigos moketi draudimo imoka atsiradimo dienos (2005 m. rugsejo 12 d.) iki kreipimosi i teisma dienos (2006 m. sausio 4 d.), ir 0,1 proc. dydžio delspinigius už priteista draudimo imoka nuo iekinio teismui padavimo iki teismo sprendimo visiko ivykdymo. Pirmosios instancijos teismas priteise iekovei aliu sutartyje nustatyto 0,1 proc. dydžio delspinigius už laikotarpi nuo draudiko pareigos imoketi draudimo imoka atsiradimo dienos, t. y. 2005 m. rugsejo 12-osios, iki teismo sprendimo priemimo dienos, t. y. 2007 m. spalio 9-osios. Apeliacines instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo ivada del laikotarpio, už kuri iekove gali reikalauti i atsakovo aliu sutartyje nustatyto dydžio netesybu, remdamasis tuo, kad Draudimo taisykliu 14.4 punkto nuostata, jog draudikas, laiku neimokejes draudejui draudimo imokos, moka iam už neimoketa suma 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekviena uždelsta atsiskaityti diena, aikinant ia nuostata sutarti prisijungimo budu sudariusios alies, t. y. iekoves, naudai, turi buti suprantama kaip nustatanti draudiko pareiga moketi delspinigius už laiku nesumoketa draudimo imoka iki visiko prievoles ivykdymo.
80Apeliacines instancijos teismas teisingai nurode, kad del to, jog nagrinejamu atveju Draudimo sutartis sudaryta iekoves prisijungimo budu pagal atsakovo parengtas standartines salygas, t. y. Draudimo taisykles, kilus abejoniu del tam tikru ios sutarties salygu, jos turi buti aikinamos sutarti prisijungimo budu sudariusios alies, t. y. iekoves, naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Kartu teiseju kolegija pažymi, kad nurodyta vadinamoji contra proferentem prisijungimo budu sudarytu sutarciu aikinimo taisykle taikytina tais atvejais, kai tam tikros sutarties salygos neaikios, dviprasmikos. Nagrinejamu atveju Draudimo taisykliu 14.4 punkto nuostata nera neaiki – joje tiesiog nenustatyta, kad nurodyto dydžio delspinigiai skaiciuojami iki visiko prievoles ivykdymo, t. y. visos draudimo imokos sumokejimo. Kai aliu sudarytoje sutartyje nenustatyta, kad netesybos (delspinigiai) mokamos iki visiko prievoles ivykdymo, tai galioja bendroji taisykle, pagal kuria netesybos (delspinigiai) skaiciuojamos iki bylos ikelimo teisme dienos. Pažymetina, kad nuo bylos ikelimo teisme dienos iki visiko teismo sprendimo ivykdymo kreditorius turi teise reikalauti priteisti istatymo nustatyto dydžio palukanas, vadinamasias procesines palukanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Nurodytu palukanu tikslas – kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, patiriamus del prievoles neivykdymo per laikotarpi nuo civilines bylos ikelimo iki visiko teismo sprendimo ivykdymo. Taigi, jeigu aliu sutartyje nenustatyta, kad netesybos mokamos iki visiko prievoles ivykdymo, tai nuo kreipimosi i teisma dienos kreditoriaus minimalus nuostoliai padengiami procesiniu palukanu pagal CK 6.37 straipsnio 2 dali skaiciavimu ir priteisimu, jeigu yra pareiktas reikalavimas del iu palukanu priteisimo, o nuo kreipimosi i teisma dienos netesybos (delspinigiai) nepriteisiamos (žr. taip pat Lietuvos Aukciausiojo Teismo 2006 m. rugsejo 12 d. nutarti civilineje byloje VI Klaipedos valstybinio juru uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006).
81Del nurodytu motyvu teiseju kolegija pripažista teisikai pagristais atsakovo kasacinio skundo argumentus, kad apeliacines instancijos teismas neteisingai aikino Draudimo taisykliu 14.4 punkta ir nepagristai skaiciavo aliu sutartyje nustatyto dydžio netesybas (delspinigius) ir po bylos ikelimo teisme dienos. Pažymetina ir tai, kad nors apeliacines instancijos teismas padare ivada, jog nagrinejamu atveju sutartyje nustatyto dydžio netesybos (delspinigiai) turi buti skaiciuojamos iki visiko prievoles ivykdymo, taciau priteise ias tik iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priemimo dienos. Atsakovo kasaciniame skunde teisingai nurodyta, kad teismo sprendimo priemimas ir netgi jo isiteisejimas savaime nera prievoles ivykdymas. Taigi apeliacines instancijos teismo ivados del netesybu (delspinigiu) skaiciavimo pabaigos momento negaletu buti laikomos teisetomis ir pagristomis net tuo atveju, jeigu ginco aliu sutartyje butu nustatyta, kad jos skaiciuojamos iki visiko prievoles ivykdymo.
82Del sutartiniu netesybu (delspinigiu) mažinimo
83
84Kasacinis teismas, pasisakydamas del sutartiniu netesybu, yra nurodes, kad aliu teise i anksto susitarti del netesybu reikia tai, kad kreditoriui nereikia irodineti savo patirtu nuostoliu dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos i anksto nustatytais busimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali buti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukciausiojo Teismo 2006 m. rugsejo 12 d. nutarti civilineje byloje VI Klaipedos valstybinio juru uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. lapkricio 19 d. nutarti civilineje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliuju metalo konstrukciju gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutarti civilineje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjucio 25 d. nutarti civilineje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008, kt.). Taigi sutartines netesybos jau sutarties sudarymo metu apibrežia aliu atsakomybes ribas už prievoles neivykdyma, o kai konstatuojamas prievoles neivykdymo ar netinkamo ivykdymo faktas, suteikia teise jas gauti, neirodinejant patirtu nuostoliu dydžio.
85Kartu pažymetina, kad istatymo teismui suteikta teise kontroliuoti aliu interesu pusiausvyra ir tais atvejais, kai alys susitaria del netesybu dydžio. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas sutartimi nustatytos netesybos teismo gali buti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai dideles arba jeigu skolininkas ivykde dali prievoles. Nurodytose teises normose nustatytos teismo teises mažinti netesybas ribos – netesybos negali buti sumažintos tiek, kad taptu mažesnes už nuostolius, patirtus del prievoles neivykdymo ar netinkamo ivykdymo.
86Pagal kasacinio teismo suformuota praktika tokios minimalios netesybu dydžio ribos nustatymas nereikia, kad netesybos turi buti sumažinamos iki minimaliu nuostoliu ar irodytu nuostoliu dydžio (Lietuvos Aukciausiojo Teismo 2006 m. rugsejo 12 d. nutartis civilineje byloje VI Klaipedos valstybinio juru uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. lapkricio 19 d. nutartis civilineje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliuju metalo konstrukciju gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjucio 25 d. nutartis civilineje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008, kt.). Prieingu atveju butu paneigta netesybu, kaip prievoliu ivykdymo užtikrinimo priemones, reikme ir pažeistas sutarciu laisves principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis)
87Del nurodytu motyvu atsakovo kasacinio skundo argumentai, kad apeliacines instancijos teismas turejo sumažinti iekovei priteistinas netesybas iki irodytu nuostoliu sumos, pripažintini teisikai nepagristais. Pažymetina ir tai, kad nagrinejamoje byloje iekove reikalauja tik netesybu už netinkama prievoles ivykdyma ir nepareike reikalavimo priteisti nuostolius, taigi ioje byloje apskritai negali kilti netesybu iskaitymo i nuostolius klausimo (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis).
88Teiseju kolegija taip pat pripažista nepagristais atsakovo kasacinio skundo argumentus, kad apeliacines instancijos teismas turejo sumažinti priteistina netesybu suma proporcingai ivykdytai prievoles daliai. Pagal CK 6.258 straipsnio 3 dali teismas gali, bet ne privalo sumažinti netesybas, jeigu dalis prievoles yra ivykdyta. Atsakovas nenurode jokiu aplinkybiu ir argumentu, kurie butu pagrindas mažinti sutartines netesybas del to, kad jis yra sumokejes dali draudimo imokos. Be to, atsakovas neteisingai nurodo, kad jo argumentus patvirtina Lietuvos Aukciausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartyje, priimtoje civilineje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007, idestyti iaikinimai. Ivardytoje kasacinio teismo nutartyje apskritai nespresta del netesybu mažinimo, kai dalis prievoles ivykdyta – kasacinis teismas pasisake del teismo teises mažinti netesybas kitu pagrindu, t. y. kai ios aikiai per dideles ar neprotingai dideles.
89Pažymetina ir tai, kad nagrinejamu atveju netesybu už laiku neimoketa draudimo imokos suma dydis – 0,1 proc. delspinigiai už kiekviena uždelsta atsiskaityti diena – nustatyti paties atsakovo vienaalikai parengtose standartinese sutarties salygose, t. y. Draudimo taisyklese. Taigi pats atsakovas, sudarydamas su iekove Draudimo sutarti, pasiule butent tokio dydžio netesybas, kurios, mineta, sutarties pažeidimo atveju laikomos i anksto nustatytais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriu dydžio nereikia irodineti.
90Del nurodytu motyvu atsakovo kasacinio skundo argumentai del teises normu, reglamentuojanciu sutartiniu netesybu mažinima, pažeidimo atmestini kaip teisikai nepagristi.
91Del kasacinio teismo padarytu ivadu kiti atsakovo kasacinio skundo argumentai (del žyminio mokescio už reikalavima priteisti netesybas nuo bylos ikelimo teisme iki visiko prievoles ivykdymo, del to, kad apeliacines instancijos teismas neatsake i tam tikrus apeliacinio skundo argumentus) tampa teisikai nereikmingi, todel teiseju kolegija del ju nepasisako.
92Teiseju kolegija, inagrinejusi byla pagal draudejo ir draudiko kasacinius skundus, konstatuoja, kad apeliacines instancijos teismas, spresdamas aliu ginca del draudimo imokos dydžio, pažeide irodymu vertinimo taisykles, nes neityre ir neivertino visu bylos duomenu, reikmingu ios imokos dydžiui nustatyti, padare teisikai nepagrista ivada del iekovei priteistinos draudimo imokos mažinimo PVM suma, be to, neteisingai nurode sutartiniu netesybu skaiciavimo pabaigos momenta. Atkuriamosios sugadinto apdrausto iekoves turto vertes, draudimo imokos dydžio ginco atveju nustatymas, taip pat iekovei priteistinos sutartiniu netesybu sumos apskaiciavimas yra fakto klausimai, kurie negali buti ispresti kasaciniame teisme (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Del nurodytu motyvu teiseju kolegija panaikina apeliacines instancijos teismo nutarti ir gražina byla i naujo nagrineti apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
93
94Lietuvos Aukciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
Nutarė
95
96Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nutarti ir perduoti byla i naujo nagrineti apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.
97i Lietuvos Aukciausiojo Teismo nutartis yra galutine, neskundžiama ir isiteiseja nuo priemimo dienos.