Byla 3K-3-12/2009

1Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Dangutes Ambrasienes (pranešeja) ir Vinco Versecko, rašytinio proceso tvarka teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškoves O. V. ir atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ kasacinius skundus del Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nutarties peržiurejimo civilineje byloje pagal ieškoves O. V. ieškini atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ del draudimo išmokos ir delspinigiu priteisimo; tretieji asmenys: S. V., AB bankas „Nord/LB Lietuva“.

2Teiseju kolegija n u s t a t e :

3I. Ginco esme

4Šioje byloje kilo draudimo sutarties šaliu gincas del draudimo išmokos dydžio nustatymo, draudiko pareigos sumoketi draudimo išmoka vykdymo ir sutartyje nustatyto dydžio netesybu (delspinigiu) mokejimo už netinkama šios pareigos ivykdyma.

5Ieškoves sunus 2001 m. rugpjucio 8 d. sudare su AB DnB NORD banku (toliau – Bankas) kredito sutarti, pagal kuria jam buvo suteiktas 120 000 Lt kreditas ieškovei priklausanciam nuosavybes teise pastatui Kaune(duomenys neskelbtini) rekonstruoti. Kredito gavejo isipareigojimu ivykdymui užtikrinti ieškove ikeite Bankui nuosavybes teise priklausanti turta – parduotuves pastata su kiemo statiniais ir 0,3 ha namu valdos žemes sklypa Kaune (duomenys neskelbtini), be to, 2002 m. rugpjucio 30 d. sudare su UAB DK „PZU Lietuva“ Turto draudimo sutarti (toliau – Draudimo sutartis), kuria pagal Turto draudimo taisykles Nr.004 (toliau – Draudimo taisykles) apdraude nurodytas patalpas atkuriamaja verte; šios sutarties 8 punkte, reglamentuojanciame papildomas salygas, šalys susitare, kad draudimo išmokos bus mokamos bankui draudejo skolai mažinti, kol galioja draudinio ikeitimo sutartis; sutartyje nustatyta 688 494 Lt draudimo suma (100 proc. atkuriamosios vertes), taip pat 12 000 Lt franšize. 2004 m. rugsejo 4 d. apdraustame pastate kilo gaisras. Atsakovas pripažino ši ivyki draudžiamuoju, taciau šalys nesutare del draudimo išmokos dydžio. Atsakovas, priemes sprendima del negincijamos draudimo išmokos sumos, 2005 m. spalio 14 d. išmokejo sutartyje nurodytam treciajam asmeniui, t. y. Bankui, 54 968,92 Lt, o 2005 m. lapkricio 17 d. – 18 192,75 Lt, iš viso – 73 161,67 Lt draudimo išmokos.

62006 m. sausio 4 d. ieškove kreipesi i teisma, prašydama priteisti jai iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 208 950,33 Lt neišmoketos draudimo išmokos, 24 029,29 Lt delspinigiu už laikotarpi nuo 2005 m. rugsejo 12 d. iki 2006 m. sausio 4 d., taip pat 0,1 proc. dydžio delspinigius už priteista draudimo išmoka nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo dienos.

7Ieškove nurode, kad pagal Draudimo istatymo 88 straipsni draudimo išmokos dydi sudaro atkuriamoji sugadintos turto dalies verte, kuri pagal UAB „Pastato projektas“ sudaryta objektine samata yra 294 112 Lt, todel, atsižvelgiant i atsakovo sumoketa Bankui 73 161,67 Lt draudimo išmokos dali, draudimo sutartyje nustatyta 12 000 Lt išskaita, iš atsakovo priteistina nesumoketa 208 950,33 Lt draudimo išmokos dalis ieškoves naudai, nes atsakovo sumoketa draudimo išmoka Bankui visiškai padenge ieškoves sunaus skola pagal kredito sutarti. Ieškove taip pat nurode, kad pagal Draudimo taisykliu 14.4 ir 12.7.1 punktus jai iš atsakovo priteistini sutartyje nustatyto dydžio, t. y. 0,1 proc. už kiekviena diena, delspinigiai už pažeista prievoles sumoketi draudimo išmoka ivykdymo termina.

8II. Pirmosios ir apeliacines instancijos teismu sprendimo ir nutarties esme

9Kauno apygardos teismas 2007 m. spalio 9 d. sprendimu patenkino ieškinio dali ir priteise ieškovei iš atsakovo 208 950,33 Lt draudimo išmokos bei 164 025,96 Lt delspinigiu. Teismas nurode, kad šaliu sudarytos Draudimo sutarties 8 punkte (papildomos salygos) nustatyta, kad draudimo išmokos mokamos Bankui tik iki hipotekos išregistravimo; bylos duomenimis, prievoles Bankui pagal 2001 m. rugpjucio 8 d. kredito sutarti, kurios ivykdymui užtikrinti buvo ikeistas ieškoves apdraustas turtas, ivykdytos, šio turto hipoteka išregistruota, todel ieškove turi teise reikšti reikalavima del draudimo išmokos priteisimo. Teismas, atsižvelges i tai, kad ginco šalys pateike skirtingas turto atkurimo samatas, paskyre sugadinto turto atkuriamosios vertes ekspertize, kuri 2006 m. lapkricio 15 d. ekspertizes akte nustate, jog 2004 m. rugsejo men. sugadinto turto atkuriamoji verte buvo 298 500 Lt. Del to, kad nurodyta ekspertize atlikta neivertinus draudiko sudaryto defektinio akto, teismas paskyre papildoma ekspertize, kuri 2007 m. gegužes 25 d. ekspertizes akte konstatavo, kad sugadinto ieškoves turto atkurimo remonto darbu išlaidu suma galetu buti 193 600 Lt. Teismas remesi 2006 m. lapkricio 15 d. ekspertizes akto išvada ir, atemes iš ekspertu nustatytos sugadinto turto atkurimo sumos (298 500 Lt) atsakovo išmoketa negincijama išmokos dali (73 161,67 Lt) ir Draudimo sutartyje nustatyta francize (12 000 Lt), konstatavo, kad ieškovei priteistina 208 950,33 Lt draudimo išmoka. Teismas patenkino reikalavima iskaiciuoti i draudimo išmoka PVM, motyvuodamas tuo, kad ieškove, budama antrosios grupes invalide, negaletu atlikti darbu ukio budu, taigi ji turetu moketi PVM. Teismas taip pat nurode, kad pagal Draudimo taisykliu 14.4, 12.7 punktus draudikas, laiku neišmokejes draudejui išmokos, moka šiam kiekviena diena 0,1 proc. delspinigius už nesumoketa suma; draudimo išmoka turi buti sumokama ne veliau kaip per 7 dienas, kai gaunama visa reikšminga informacija apie draudžiamojo ivykio fakta, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydi. Teismas konstatavo, kad atsakovas visa Draudimo taisyklese nurodyta informacija, reikšminga draudimo išmokos dydžiui nustatyti, turejo nuo 2005 m. rugsejo 5 d. rašto apie ikiteisminio tyrimo nutraukima gavimo dienos, todel turejo išmoketi draudimo išmoka per 7 dienas nuo 2005 m. rugsejo 5 d., o to nepadares privalo moketi ieškovei delspinigius už termino ivykdyti šia prievole pažeidima. Teismas priteise ieškovei 24029,29 Lt už laikotarpi nuo 2005 m. rugsejo 12 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos ir 139996,67 Lt nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo priemimo dienos, iš viso – 164025,96 Lt delspinigiu. Teismas atmete atsakovo prašyma sumažinti delspinigiu dydi, nurodes, kad, atsižvelgiant i ieškoves patirtus del statybu kainu skirtumo nuostolius (159 568 Lt), netesybu dydis nera nepagristai didelis. Ieškoves prašyma priteisti delspinigius nuo teismo sprendimo priemimo dienos iki jo visiško ivykdymo teismas atmete kaip teisiškai nepagrista.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija 2008 m. spalio 21 d. nutartimi patenkino dali atsakovo apeliacinio skundo ir Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 9 d. sprendima pakeite: sumažino iš atsakovo priteista ieškovei draudimo išmoka iki 167 026,34 Lt, delspinigius – iki 126 438,93 Lt; kita sprendimo dali paliko nepakeista. Del draudimo išmokos dydžio kolegija nurode, kad pirmosios instancijos teismas pagristai ieškovei padarytos žalos ir draudimo išmokos dydi skaiciavo remdamasis 2006 m. lapkricio 15 d. ekspertizes akto duomenimis, o apelianto argumentai nesudare (ir nesudaro) pagrindo vadovautis 2007 m. gegužes 25 d. ekspertizes akto, kuri teismas tinkamai ir teisingai ivertino, o savo išvadas motyvavo sprendime, išvadomis (CPK 216-218, 185, 270 straipsniai). Kartu kolegija nurode, kad teismas, iskaiciuodamas i priteistina ieškovei draudimo išmoka PVM, neatsižvelge i tai, jog ieškove neatliko namo atkurimo (statybos) darbu ir neturejo nurodytu išlaidu, reikalingu atkurti pastatui, kuri remontuojant butu mokamas PVM, nes šis mokestis sumokamas valstybei tik už jau suteiktas paslaugas, atliktus darbus ar nupirktas prekes. Pagal kasacinio teismo praktika, kai sužalotas turtas neremontuojamas, tai tiek PVM moketoju, tiek ne PVM moketoju nuostoliu laikytina prekiu ir paslaugu, reikalingu turtui suremontuoti, verte be PVM (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilineje byloje UAB „Esviga“ v. UADB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-381/2006). Kolegijos nuomone, del to, kad ieškove dar neremontavo pastato (nepirko medžiagu, paslaugu), jos nuostolis del draudiminio ivykio yra ekspertizes nustatyta statinio remonto (statybos) paslaugu ir medžiagu verte (atkuriamoji verte) be PVM, nes šis mokestis dar nera ieškoves patirta žala. Del to teiseju kolegija nusprende sumažinti ieškovei priteista draudimo išmoka PVM suma, nustatyta pagal UAB ,,Pastato projektas” samatinius skaiciavimus – 46 311,99 Lt. Kolegija konstatavo, kad, iš nustatytos 252 188,01 Lt draudimo išmokos be PVM (298 500 Lt – 46 311,99 Lt) atemus sumoketa negincijama 73 161,67 Lt išmokos dali ir draudimo sutartyje nurodyta 12 000 Lt francizes suma, iš atsakovo priteistina 167 026,34 Lt draudimo išmoka. Kartu kolegija pažymejo, kad ši išvada neužkerta kelio ieškovei, atlikus pastato remonta, reikalauti turetu del PVM nuostoliu, neviršijanciu draudimo sumos. Del pareigos moketi delspinigius už neišmoketa draudimo išmokos dali atsiradimo momento kolegija nurode, kad pagal Draudimo taisykliu 12.7 punkta, kuriame pakartotos Draudimo istatymo 82 straipsnio 2 dalies nuostatos, draudiko pareiga apskaiciuoti ir išmoketi draudimo išmoka siejama tik su informacijos, kuri leistu nustatyti (apskaiciuoti) draudimo išmokos dydi, turejimu, o ekspertizes aktas – tai eksperto išvada apie atlikta tyrima, kurio metu ivertinami duomenys, reikalingi atsakyti ekspertui i jam iškeltus klausimus. Aplinkybe, kad vyksta gincas del draudiminio ivykio metu padarytos žalos dydžio, negali buti pagrindas pripažinti, jog nebuvo galimybes apskaiciuoti draudimo išmokos, kuri yra turto atkuriamoji verte, t. y. pinigu suma, reikalinga išleisti, norint isigyti arba iš naujo pasigaminti ar pasistatyti nauja tos pacios rušies, bukles ir kokybes turta (Draudimo taisykliu 6.2 punktas). Kolegija pažymejo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog draudikas 2004 m. spalio 11 d. turejo duomenis apie gaisro metu sugadinta turta ir negincija padarytu turto pažeidimu; be to, jis 2005 m. gegužes 23 d. buvo apskaiciaves draudimo išmokos dydi. Draudikui nusprendus, kad jo nustatyta draudimo išmoka teisinga, jis turi teise šia išmoka sumoketi draudejui, ir, išsprendus ginca del draudimo išmokos dydžio draudiko naudai, jis neprivaletu moketi nei netesybu, nei palukanu. Kolegija atmete apelianto argumentus, kad ieškove neturi teises i delspinigius iki draudimo išmokos dydžio nustatymo teisme dienos, nes ji nebendradarbiavo su draudiku. Kolegijos nuomone, gincas del draudimo išmokos dydžio nedaro itakos draudiko pareigos išmoketi draudimo išmoka atsiradimo momentui. Atsakovas 2005 m. gegužes 23 d. apskaiciavo draudimo išmokos dydi, o 2005 m. rugsejo 5 d. gavo pranešima iš prokuraturos apie ikiteisminio tyrimo nutraukima, taigi nuo 2005 m. rugsejo 5 d. atsakovas turejo visa Draudimo taisykliu 12.7 punkte nurodyta informacija, todel nuo 2005 m. rugsejo 12 d. jam atsirado pareiga moketi draudimo išmoka, o, praleidus ši termina, – ir delspinigius (Draudimo taisykliu 14.4 punktas). Ieškoves neatsakyma i 2005 m. spalio 21 d. rašta kolegija laike nereikšmingas aplinkybe, nes atsakovo pareiga moketi draudimo išmoka atsirado anksciau, negu buvo išsiustas šis raštas, tuo metu jau turejo buti ivykdyta prievole išmoketi draudimo išmoka, o ne klausiama nuomones del šios išmokos dydžio, juolab kad atsakovas jau 2005 m. gegužes 23 d. buvo ji apskaiciaves. Del apelianto argumentu, kad draudimo sutartis buvo sudaryta treciojo asmens naudai, todel pagal CK 6.1006 straipsnio nuostatas ieškove iki atsiskaitymo su Banku pagal kredito sutarti neturejo teises nei i draudimo išmoka, nei i delspinigius, kolegija nurode, kad pagal CK 6.191 straipsnio 1 dalies nuostatas teise reikalauti ivykdyti prievole turi tiek sudares sutarti asmuo, tiek treciasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievoles ivykdymas, jeigu ko kita nenustatyta istatymu ar sutarties arba nelemia prievoles esme. Draudimo sutarties 8.1 punkte nustatyta, kad draudimo išmokos mokamos Bankui, kol nebus padengta skola pagal Kredito sutarti, taciau nenurodyta, jog draudejas neturi reikalavimo teises tol, kol naudos gavejas patenkins savo finansini reikalavima iš draudimo išmokos. CK 6.1006 straipsnyje reglamentuojama draudejo teises ir apribojimai pakeisti draudimo sutartyje nurodyta naudos gaveja kitu asmeniu, taciau šioje byloje nera ginco nei del naudos gavejo, nei del jo keitimo kitu, todel šis straipsnis negali buti taikomas sprendžiant del ieškoves teises i draudimo išmokos ir delspinigiu atsiradimo momento. Kolegijos nuomone, aplinkybe, kad naudos gavejas (Bankas) nereiške atsakovui reikalavimu del delspinigiu, nera pagrindas pripažinti, jog atsakovas tinkamai ivykde prievole ieškovei, nes Banko ir ieškoves nesieja tokie ryšiai, kai tinkamas prievoles ivykdymas vienam iš ju galetu reikšti tinkama prievoles ivykdyma ir del kito. Kolegija sprende, kad pirmosios instancijos teismas pagristai pripažino ieškoves teise i draudimo išmoka ir delspinigius už neišmoketa draudimo išmokos dali nuo 2005 m. rugsejo 12 d. Del pareigos moketi delspinigius už neišmoketa draudimo išmoka pasibaigimo momento kolegija nurode, kad pirmosios instancijos teismas pagristai priteise delspinigius už laikotarpi iki teismo sprendimo priemimo dienos, o ne iki kreipimosi i teisma dienos. Kolegijos nuomone, Draudimo taisykliu, kurios yra draudimo sutarties dalis, 14.4 punkto nuostata, kad draudikas, laiku neišmokejes draudejui išmokos, moka 0,1 proc. delspinigius už kiekviena uždelsta atsiskaityti diena, turi buti suprantama kaip nustatanti draudiko pareiga moketi delspinigius nuo nesumoketos draudimo išmokos sumos už kiekviena diena iki prievoles ivykdymo dienos. Kolegija taip pat nurode, kad aplinkybe, jog už reikalavima priteisti delspinigius nuo ieškinio pareiškimo teisme iki teismo sprendimo dienos nebuvo sumoketas žyminis mokestis, nera pagrindas palikti ši reikalavima nenagrineta. Žyminis mokestis sumoketas už prašoma priteisti draudimo išmokos dali ir delspinigius nuo 2005 m. rugsejo 12 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos (2006 m. sausio 4 d.), o už prašyma priteisti delspinigius nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo ivykdymo nesumoketa žyminio mokescio, nes nebuvo galimybes apskaiciuoti visos delspinigiu sumos, nuo kurios moketinas žyminis mokestis (CPK 86 straipsnio 1 dalis); del to šis klausimas buvo išsprestas priimant teismo sprendima (CPK 270 straipsnis). Del delspinigiu dydžio teiseju kolegija nurode, kad teismo priteistas delspinigiu dydis – 0,1 proc. per diena nustatytas Draudimo taisykliu 14.4 punkte, nera neprotingai didelis, todel nera pagrindo mažinti ji iki 0,02 proc. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, nustatant netesybu dydi, kiekvienu atveju atsižvelgiama i tokius kriterijus: šaliu sutartiniu santykiu pobudi, prievoles verte, prievoles pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtu nuostoliu dydi ir kt. (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilineje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007). Kolegija sprende, kad, atsižvelgiant i didele draudimo suma (688 494 Lt), ginco šaliu sutartiniu santykiu pobudi, i tai, jog nuo prievoles pažeidimo (2005 m. rugsejo 12 d.) praejo daug laiko, pirmosios instancijos teismas pagristai atsisake mažinti delspinigiu dydi, nustatyta Draudimo taisykliu 14.4 punkte, nes šis nera neprotingai didelis. Kartu kolegija nurode, kad, atsižvelgiant i tai, jog ieškovei priteistina draudimo išmoka sumažinama 46 311,99 Lt PVM suma, atitinkamai mažinamas ir priteistinu delspinigiu dydis, skaiciuotinas nuo 167 026,34 Lt draudimo išmokos už laikotarpi nuo 2005 m. rugsejo 12 d. iki 2007 m. spalio 9 d., t. y. teismo sprendimo priemimo dienos, ir šis yra 126 438,93 Lt (167 026,34 Lt x 0,001 x 757 d.). Kolegija taip pat nurode, kad apelianto argumentas, jog nera duomenu, kad apdraustas turtas vis dar priklauso ieškovei nuosavybes teise ir kad ši turta rengiamasi atkurti, negali buti pagrindas atsisakyti pripažinti ieškoves teise i draudimo išmoka ir delspinigius, nes Draudimo istatymo 2 straipsnio 16 punkte nustatyta draudiko pareiga moketi draudimo išmoka asmeniui, turinciam teise i mineta išmoka; aplinkybe, kad apdraustas turtas draudimo išmokos mokejimo momentu nepriklauso draudejui, savaime nereiškia, jog draudejas neturi teises i draudimo išmoka Draudimo istatymo 80 straipsnio prasme.

11III. Kasaciniu skundu ir atsiliepimu i kasacini skunda teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu ieškove prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nutarties dali, kuria patenkinta dalis atsakovo apeliacinio skundo reikalavimu, ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 9 d. sprendima. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

131. Apeliacines instancijos teismas nepagristai vadovavosi Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartimi civilineje byloje UAB „Esviga“ v. UADB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-381/2006, ir nepagristai sumažino ieškovei priteistinos draudimo išmokos suma PVM suma. Nurodytos kasacinio teismo bylos ir nagrinejamos bylos aplinkybes esmingai skiriasi: kasacinio teismo išnagrinetoje byloje draudejas buvo juridinis asmuo, o šioje – fizinis. Ši aplinkybe itin reikšminga del to, kad pagal Pridetines vertes mokescio istatymo 71, 72 straipsnius PVM moketojais gali isiregistruoti tik asmenys, vykdantys ar ketinantys vykdyti ekonomine veikla; pagal Istatymo 57, 91 straipsnius PVM moketoja turi teise i PVM atskaita ir taip gali sumažinti moketina i biudžeta PVM arba susigražinti šio mokescio suma iš biudžeto. Ieškove yra garbaus amžiaus, neigali moteris, kuri nevykdo jokios ukines veiklos, ir nera jokio pagrindo tiketis, kad ji taps PVM moketoja bei igis teise atskaityti ar susigražinti iš biudžeto ši mokesti. Antra, kasacinio teismo išnagrinetoje byloje pats ieškovas pripažino, kad jis neremontuos apdrausto turto, nes pardave ji neremontuota; tokiu atveju akivaizdu, kad draudejas objektyviai negalejo patirti PVM išlaidu, todel teismas pagristai ateme šiu išlaidu suma. Nagrinejamoje byloje apdraustas turtas yra ieškoves nuosavybe ir ji siekia atkurti ši turta; akivaizdu, kad ieškove, mokedama už šio turto statybos ir remonto darbus, tures sumoketi ir PVM, nes šis mokestis iskaiciuotas i nurodytu darbu kaina.

142. Teismas, sumažindamas ieškovei priteistina draudimo išmoka, šiukšciai pažeide Draudimo istatymo 88 straipsni, pagal kuri draudimo išmokos dydis lygus del draudžiamojo ivykio patirtu draudejo nuostoliu ir (ar) kitu išlaidu (draudimo intereso) dydžiui, jeigu šaliu susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dali nuostoliu (kitu išlaidu). Iš bylos duomenu akivaizdu, kad ieškove patirs išlaidu, susijusiu su PVM, o, nebudama šio mokescio moketoja, netures galimybes nei atskaityti šio mokescio, nei susigražinti jo iš biudžeto (Pridetines vertes mokescio istatymo 3, 57, 58, 71, 72, 91 straipsniai).

153. Teismas, nevertindamas irodymu ir nepasisakydamas del bylai itin reikšmingu aplinkybiu, susijusiu su ieškoves pareiga moketi PVM, pažeide irodymu vertinimo taisykles (CPK 176, 179, 185 straipsniai) ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos irodinejima reglamentuojanciu teises normu aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilineje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybe, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2008 m. lapkricio 25 d. nutartis civilineje byloje A. R. imone „Anukelis“ v. UAB „Sonex group“, bylos Nr. 3K-3-487/2008).

164. Teismo argumentas, kad ieškove pastato dar neremontavo (nepirko medžiagu, paslaugu), todel PVM dar nera ieškoves patirta žala, yra teisiškai nepagristas, prieštarauja teisingumo, protingumo, sažiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Pagal tokia logika išlaidos, reikalingos draudžiamojo ivykio pasekmems pašalinti, taip pat negali buti pripažintos ieškoves nuostoliais ir itrauktos i draudimo išmoka, nes remonto darbai dar neatlikti, taigi ieškove del to neturejo išlaidu. Tokia teismo pozicija reiškia, kad draudimo išmoka gali buti išmoketa tik faktiškai atkurus sugadinta ir (ar) sunaikinta turta, o šia išmoka sudarytu tik faktiškai turetos išlaidos. Toks aiškinimas prieštarauja CK 1.5 straipsnio nuostatoms, nes tam tikrais atvejais draudejas ar naudos gavejas gali nepajegti atkurti apdrausto turto savo lešomis, tam jam reikalinga draudimo išmoka. Taigi tokiu atveju asmuo, jeigu jis neatkurtu apdrausto turto savo lešomis, iš viso negaletu gauti draudimo išmokos. Istatymai nedraudžia priteisti busimu nuostoliu (žr., pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2008 m. lapkricio 18 d. nutarti civilineje byloje Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Graanul invest“, bylos Nr. 3K-7-465/2008). Pagal CK 6.249 straipsnio 3 dali busima žala gali buti ivertinta remiantis realia jos atsiradimo tikimybe. Nagrinejamu atveju ieškove remontuos del gaisro suniokota pastata rangos budu, todel yra reali tikimybe, kad už prekes ir paslaugas ji sumokes ir PVM. Taigi šis mokestis nepagristai išskaiciuotas iš priteistinos draudimo išmokos sumos. Teismo nurodymas, kad ieškove gales reikšti reikalavima del PVM, kai suremontuos pastata, prieštarauja CPK 2 straipsnyje itvirtintam civilinio proceso tikslui – kuo greiciau atkurti teisine taika tarp šaliu, nes užprogramuoja ateityje dar viena ginca.

17Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nutarti ir perduoti byla iš naujo nagrineti apeliacine tvarka. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

181. Apeliacines instancijos teismas, nustatydamas draudžiamojo ivykio metu padaryto nuostolio dydi, nepagristai remesi UAB „Geomatas“ 2006 m. lapkricio 15 d. ekspertizes akto duomenimis, nors turejo remtis 2007 m. gegužes 25 d. papildomos teismo ekspertizes išvadomis. 2006 m. lapkricio 15 d. ekspertizes akta surašes ekspertas nebuvo nuvykes i ivykio vieta ir neapžiurejo del gaisro sugadinto turto. Faktiškai neapžiurejus gaisro metu sugadinto turto, neištyrus po draudžiamojo ivykio surašyto defektinio akto, eksperto išvados negalejo buti pripažintos nei objektyviomis, nei teisingomis. Del to pirmosios instancijos teismas skyre papildoma teismo ekspertize ir ipareigojo ekspertus nustatyti apdrausto pastato remonto kaštus, ivertinant papildomai ir 2004 m. spalio 11 d. defektinio akto duomenis, bei pateikti detalizuota išlaidu samata. 2007 m. gegužes 25 d. ekspertiniame akte nustatyta 104 900 Lt mažesne nuostolio suma. Šis skirtumas paaiškinamas tuo, kad, atliekant pirmaja ekspertize, nebuvo ivertinta faktine turto bukle prieš ivyki ir po jo, i samata buvo itraukta ir tai, ko draudžiamojo ivyko metu paprasciausiai nebuvo (pvz., ventiliacines sistemos). Be to, 2006 m. lapkricio 15 d. ekspertizes akte pateiktos prieštaringos išvados del žalos dydžio: akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad, skaiciuojant atkuriamuju kaštu metodu, nuostoliu dydis yra 285 000 Lt, taciau eksperto atsakyme i klausima – 298 500 Lt, t. y. 13 500 Lt daugiau. Del to, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pirmosios ekspertizes trukumams ištaisyti butina skirti papildoma ekspertize, atsisakymas vadovautis šios ekspertizes išvadomis yra nelogiškas, prieštarauja protingumo, teisingumo ir teisetumo principams. Apeliacines instancijos teismo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir motyvuotai vadovavosi 2006 m. ekspertizes akto duomenimis, o ne 2007 m. ekspertizes akto, kuri teismas tinkamai ir teisingai ivertino ir savo išvadas motyvavo sprendime, ne tik neatitinka tikroves, bet ir rodo, jog apeliacines instancijos teismas nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinejo byla.

192. Teismai, nustatydami nuostoliu dydi, ne tik nepagristai remesi 2006 m. lapkricio 15 d. ekspertizes aktu, bet ir netinkamai aiškino bei taike Draudimo taisykliu 11.3 punkto nuostatas, pagal kurias žala

Nustatė

20ma atsižvelgiant i apdrausto turto atkuriamaja verte prieš pat draudžiamaji ivyki, taip pat sužalojimo laipsni. Ekspertizes akte nurodyta, kad patalpose po gaisro atliktu remonto darbu verte, skaiciuojant atkuriamuju kaštu metodu (vertinant objekto pakeitimo kitu objektu) – 285 000 Lt. Teismas, vadovaudamasis Draudimo Taisykliu 11.3 punktu, turejo pripažinti, kad žalos dydis yra 285 000 Lt. Taciau teismas nepagristai ir nemotyvuotai atsisake taikyti nurodytas draudimo sutarties salygas, tai leme neteisingo sprendimo priemima – iš kasatoriaus priteistos draudimo išmokos suma nepagristai padidejo 13 500 Lt.

213. Apeliacines instancijos teismas, mažindamas priteistinos draudimo išmokos dydi PVM suma, pažeide irodymu vertinimo taisykles, šio mokescio dydi reglamentuojancias teises normas. Nustatydamas PVM dydi, teismas vadovavosi UAB „Pastato projektas“ samatiniais skaiciavimais, nurodydamas, kad jais buvo remiamasi ir 2006 m. lapkricio 15 d. ekspertizes akte. Mineta, kad teismas privalejo remtis 2007 m. gegužes 25 d. papildomos ekspertizes aktu. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas papildoma ekspertize, ipareigojo ekspertus ištaisyti viena iš pirmines ekspertizes trukumu – pateikti detalizuota išlaidu samata. Pirmines ekspertizes akte, priešingai negu papildomos, nenurodyta nei PVM, nei kitu pridetiniu (papildomu) išlaidu ir mokesciu sumu. Jeigu teismas butu remesis papildomos ekspertizes duomenimis, butu galejes tiksliai nustatyti PVM dydi ir nuostoliu suma butu sumažinta 30 626 Lt, t. y. 18 proc. PVM suma. Be to, jeigu jau apeliacines instancijos teismas nusprende remtis 2006 m. lapkricio 15 d. išvada, tai turejo buti nuoseklus ir PVM dydi nustatyti pagal šiame ekspertizes akte nurodyta nuostoliu suma, sumažindamas ja istatymo nustatytu PVM dydžiu, t. y. 18 proc., o tai butu – 53 730 Lt. Taciau teismas, nenurodydamas jokiu motyvu, remesi UAB „Pastato projektas“ atliktu turto vertinimu, kuris neturi tokios irodomosios vertes kaip eksperto išvada. Šiame rašytiniame irodyme nurodytas mažesnis nuostoliu dydis už ta, kuri apeliacines instancijos teismas pripažino teisingu. Be to, teismas, nustatydamas PVM dydi, tik sudejo UAB „Pastato projektas“ samatose išskaidyta PVM, taciau šio vertinimo samatos sudarytos ne del visu remonto darbu vertes, o PVM skaiciuojamas nuo visos remonto darbu kainos (Pridetines vertes mokescio istatymo 3 straipsnis). Teismo nurodymas, kad UAB „Pastato projektas“ vertinimu remesi teismo ekspertai, neatitinka tikroves, nes teismo ekspertai remesi UAB „Pastoge“ skaiciavimais.

224. Apeliacines instancijos teismas visiškai nepasisake del apeliaciniame skunde išdestytu reikalavimu mažinti priteistina draudimo išmokos suma ne tik PVM, bet ir kitu ekspertizes akte nurodytu pridetiniu ir papildomu išlaidu bei mokesciu suma. Del to, kad ieškove neatliko pastato remonto darbu, nustatant jos nuostoliu dydi, neturi buti iskaitomi ir socialinio draudimo bei pelno mokesciai: kai nesamdyti darbuotojai konkretiems darbams atlikti, darbdavys neturi moketi už juos socialinio draudimo imoku, o kai neatlikti darbai ir negauta pelno, nereikia moketi pelno mokescio. Del to iš 2007 m. gegužes 25 d. ekspertizes akte nurodytos sumos turi buti išskaitytos socialinio draudimo ir pelno mokesciu sumos. Be to, i draudimo išmokos dydi neturi buti iskaiciuotos ekspertu išvadoje nurodytos pridetines ir kitos išlaidos, papildomu mechanizmu vertes, linijinio personalo uždarbis – kai neatlikta darbu, nera jokio pagrindo reikalauti nurodytu sumu, nes tik atliekant remonto darbus paaiškeja, ar realiai reikia atlikti papildomus darbus. Nors apeliacines instancijos teismas, mažindamas iš kasatoriaus priteistina draudimo išmoka PVM suma, remesi Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartimi civilineje byloje UAB „Esviga“ v. UADB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-381/2006, taciau nepagristai neatsižvelge i šioje nutartyje pateikta išaiškinima, jog, nustatant draudimo išmokos suma, nera pagrindo itraukti papildomu darbu ir detaliu sumu, jeigu del draudžiamojo ivykio sugadintas daiktas neremontuojamas.

235. Teismas, susiejes draudiko pareigos moketi delspinigius už neišmoketa draudimo išmokos dali atsiradimo momenta su tuo, kada draudikas gavo informacija, reikalinga ivykiui draudžiamuoju pripažinti (prokuraturos raštu del ikiteisminio tyrimo nutraukimo), neteisingai aiškino ir taike Draudimo sutarties 8.1 punkta, Draudimo taisykliu 12.7 punkta, Draudimo istatymo 82 straipsni, CK 6.191, 6.258-6.259 straipsniu nuostatas. Pagal Draudimo taisykliu 12.7 punkta, Draudimo istatymo 82 straipsnio 2 dali draudimo išmoka mokama, kai ivykdomos dvi butinosios salygos: pirma, yra pagrindas pripažinti ivyki draudžiamuoju; antra, yra tiksliai nustatytas draudimo išmokos dydis. Taigi visos draudimo išmokos sumokejimo momentas siejamas su galutiniu ir negincijamu draudimo išmokos dydžio nustatymu. Tai gali buti padaryta draudimo sutarties šalims susitarus, o kai tokio susitarimo nepasiekiama, – šis gincas išsprendžiamas isiteisejusiu teismo sprendimu civilineje byloje. Tokios išvados teisinguma patvirtina Draudimo istatymo 82 straipsnio 5 dalies ir Draudimo taisykliu 12.11 punkto nuostatos, pagal kurias nustatyti du draudimo išmokos mokejimo etapai ir terminai, kai yra gincas del draudimo išmokos dydžio: pirma, negincijama draudimo išmokos dalis turi buti išmoketa per 3 men. po ivykio pripažinimo draudžiamuoju; likusi išmokos dalis: kai pasiekiamas susitarimas del šios išmokos dydžio arba kai teismas patvirtina taikos sutarti – per 7 d.; kai gincas išsprendžiamas teismo – nedelsiant po teismo sprendimo isiteisejimo. Teismai, spresdami netesybu klausima, privalejo nustatyti, kad kasatorius pažeide bent viena iš draudimo išmokos mokejimo terminu. Byloje esantys irodymai patvirtina, kad kasatorius iki bylos iškelimo teisme dejo pastangas tam, kad butu nustatytas žalos dydis; tai pripažino ir apeliacines instancijos teismas, nurodes, kad draudikas jau 2005 m. gegužes 23 d. buvo apskaiciaves nuostoliu dydi. Teismas pripažino ir tai, kad visa informacija, reikalinga ivykiui draudžiamuoju pripažinti, buvo gauta 2005 m. rugsejo 5 d. Taigi pagal Draudimo istatymo 82 straipsnio 5 dali, Draudimo taisykliu 12.11 punkta kasatorius, esant gincui del draudimo išmokos dydžio, turejo išmoketi negincijama draudimo išmoka per 3 men. nuo ivykio pripažinimo draudžiamuoju dienos, ir jis šio termino nepažeide. Del to teismas nepagristai nustate, kad pareiga moketi draudimo išmoka atsirado nuo 2005 m. rugsejo 12 d. Be to, kasatorius, išmokejes negincijama draudimo išmokos dali, toliau sieke nustatyti galutini jos dydi derybose su ieškove, taigi tinkamai ivykde visas draudimo sutarties nustatytas pareigas. Ieškove neketino bendradarbiauti su kasatoriumi, nustatant draudimo išmokos dydi, todel jai tenka atsakomybe už pareigos kooperuotis ir bendradarbiauti pažeidima (CK 6.200 straipsnis), o kasatorius neturi prievoles moketi netesybu už laikotarpi nuo negincijamos draudimo išmokos dalies išmokejimo (CK 6.259 straipsnis). Pažymetina, kad nagrinejamu atveju buvo sudetinga nustatyti draudimo išmokos dydi ne tik žalos administravimo metu, bet ir sprendžiant šaliu ginca teisme: byloje paskirtos dvi teismo ekspertizes, kuriu išvados del nuostoliu dydžio skiriasi beveik 105 000 Lt; teismu pozicijos išsiskyre del tam tikru sumu iskaiciavimo, nustatant draudimo išmokos dydi. Be to, pagal kasatoriaus 2005 m. gegužes 23 d. atliktus skaiciavimus ieškoves patirtos del draudžiamojo ivykio žalos dydis – 182 710,29 Lt, pagal 2007 m. gegužes 25 d. papildomos ekspertizes išvada – 193 600 Lt, o pagal ieškoves pateikta UAB „Pastoge“ ivertinima – 294 112 Lt. Išdestytos aplinkybes yra pagrindas daryti išvada, kad visos atsakomybes už draudimo išmokos dydžio apskaiciavima perkelimas kasatoriui, ipareigojant ji moketi delspinigius iki galutinio draudimo išmokos dydžio nustatymo, yra neteisingas ir neteisetas. Pagal nurodytus teises aktus tuo atveju, kai yra šaliu gincas del draudimo išmokos dydžio ir šis klausimas išsprendžiamas galutinai teisme, draudikui neatsiranda atsakomybes del paveluoto draudimo išmokos mokejimo ir netesybos iš jo CK 6.258 straipsnio pagrindu negali buti priteistos.

246. Teismas neteisingai aiškino ir taike CK 6.191 straipsni, todel padare nepagrista išvada, kad ieškove jau nuo 2005 m. rugsejo 12 d., t. y. iki prievoles, kurios ivykdymui užtikrinti buvo sudaryta draudimo sutartis, ivykdymo Bankui, turejo teise tiek reikalauti, tiek gauti draudimo išmoka ir netesybas už paveluota jos sumokejima. CK 6.191 straipsnio 1 dalies ir Draudimo sutarties 8.1 punkto sistemine analize leidžia daryti išvada, kad teise reikalauti ivykdyti prievole gali buti suprantama tik kaip ieškoves teise reikalauti, kad skolininkas, t. y. kasatorius, tinkamai ivykdytu sutartine prievole treciajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, t. y. Bankui. Ieškove turetu teise reikalauti, kad prievole butu ivykdyta jai tik tuo atveju, jeigu treciasis asmuo, kurio naudai sudaryta sutartis, aiškiai išreikštu savo atsisakyma gauti visos ar dalies prievoles ivykdyma savo naudai. Tik nuo šio momento ieškove turi reikalavimo teise del visu iš pagrindines prievoles kylanciu išvestiniu reikalavimu, tarp ju ir teise reikalauti netesybu.

257. Teismas neteisingai aiškino Draudimo taisykliu 14.4 punkta, nes jame nenustatyta, kad draudikas privalo moketi netesybas iki visos draudimo išmokos sumokejimo dienos. Pagal kasacinio teismo suformuota praktika netesybos turi buti skaiciuojamos iki bylos iškelimo teisme dienos, išskyrus atvejus, kai susitariama, kad netesybos mokamos iki visiško prievoles ivykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006 m. rugsejo 12 d. nutarti civilineje byloje VI Klaipedos valstybinio juru uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006). Nagrinejamu atveju netesybos turi buti skaiciuojamos iki bylos iškelimo teisme dienos. Be to, nors teismas nurode, kad kasatorius privalo moketi netesybas iki visiško prievoles ivykdymo, taciau šias priteise tik iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priemimo dienos, nors akivaizdu, kad teismo sprendimo priemimas, net jo isiteisejimas savaime nereiškia prievoles ivykdymo.

268. Apeliacines instancijos teismas pažeide CPK normas, reglamentuojancias žyminio mokescio sumokejima ir šio mokescio nesumokejimo teisines pasekmes. Ieškove, pareiškusi reikalavima priteisti netesybas iki teismo sprendimo ivykdymo dienos, nesumokejo už ši žyminio mokescio, todel pirmosios instancijos teismas turejo nustatyti termina šiam trukumui pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis), o ieškovei nesumokejus trukstamo žyminio mokescio per nustatyta termina – palikti šia ieškinio dali nenagrineta (CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pirmosios instancijos teismas to nepadare, nurodyta ieškinio reikalavima patenkino, o iš kasatoriaus priteise žymini mokesti ir nuo tos sumos, už kuria ieškove nebuvo šio mokescio sumokejusi. Apeliacines instancijos teismas ne tik neištaise pirmosios instancijos teismo klaidos, bet pateisino ieškove remdamasis tuo, kad ji neturejo galimybes apskaiciuoti visos delspinigiu sumos, nuo kurios moketinas žyminis mokestis. Tokia teismo pozicija visiškai nepagrista, nes jeigu ieškovei kilo sunkumu nustatant tikslu žyminio mokescio dydi, ši dydi preliminariai privalejo nustatyti teismas CPK 86 straipsnio 1 dalies pagrindu, o veliau turejo buti papildomai sumoketas žyminis mokestis pagal ieškinio suma, nustatyta teismo. Neprimokejus žyminio mokescio, ieškinys ar jo dalis, už kuria neprimoketa žyminio mokescio, paliekami nenagrineti (CPK 86 straipsnio 3 dalis).

279. Teismas, atsisakes sumažinti netesybu dydi, priteise iš kasatoriaus baudines netesybas, tai akivaizdžiai prieštarauja CK 6.73, 6.258 straipsniams. Kasatorius nurode, kad yra ivykdes dali prievoles, t. y. sumokejes 38 proc. 2007 m. gegužes 25 d. papildomos ekspertizes akte nustatytos žalos sumos. Pagal CK 6.258 straipsnio 3 dali ir kasacinio teismo praktika tai yra pagrindas mažinti netesybu dydi proporcingai ivykdytai prievoles daliai (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilineje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007). Teismas, atsisakydamas mažinti netesybas, remesi ir tuo, kad ieškove del laiku neišmoketos draudimo išmokos patyre 159 568 Lt nuostoliu del pasikeitusiu statybos kainu, taciau nepasisake del kasatoriaus argumentu, kad pagal CK 6.258 straipsnio 4 dali imone (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numate ar galejo protingai numatyti sutarties sudarymo metu. Kasatorius nera statybos rinkos kainu prognozavimo specialistas, todel, sudarydamas ilgalaike turto draudimo sutarti, jis negalejo protingai tiketis tokio statybos kainu svyravimo. Be to, neaišku, kodel teismai nustate, kad ieškove patyre 159 568 Lt nuostoliu. Pagal ieškoves pateikta UAB „Pastato projektas“ turto vertinima ginco turto atkurimo kaina 2007 m. kainomis butu 368 518 Lt (su PVM ir pridetinemis išlaidomis); teismai nustate, kad ieškove del draudžiamojo ivykio patyre 298 500 Lt (su PVM ir pridetinemis išlaidomis) nuostoliu, taigi statybos darbu skirtumas – 70 018 Lt. CK 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai pareiškiamas reikalavimas del nuostoliu atlyginimo, netesybos iskaitomos i nuostolius. Teismu priteistos netesybos viršija ieškoves patirtu nuostoliu dydi, todel turi buti sumažintos iki nuostoliu dydžio, t. y. iki 70 018 Lt. Kasacinio teismo ne karta nurodyta, kad pagal CK netesybos yra iskaitines, t. y. netesybos iskaitomos i nuostoliu atlyginima, todel jeigu šalys savo sutartimi nenustate alternatyviu ar išimtiniu netesybu, priteistini delspinigiai gali buti mažinami iki nuostoliu, patirtu del prievoles neivykdymo ar netinkamo ivykdymo, sumos. Netesybos yra orientuotos i minimalu kreditoriaus nuostoliu atlyginima ir negali buti kreditoriaus pasipelnijimo šaltinis (žr., pvz. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2002 m. birželio 12 d. nutarti civilineje byloje M. M. v. O. M., bylos Nr. 3K-3-866/20002; 2003 m. rugpjucio 22 d. nutarti civilineje byloje A. Š. v. AB bankas „NORD/LB Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. spalio 19 d. nutarti civilineje byloje AB „Lietuvos dujos“ v. AB „Kauno energija“, bylos Nr. 3K-7-378/2005).

2810. Apeliacines instancijos teismas nepasisake del daugelio apeliacinio skundo argumentu: del papildomu ir pridetiniu išlaidu, taip pat mokesciu (pelno, socialinio draudimo) neiskaitymo i žalos dydi, atitinkamai – delspinigiu neskaiciavimo; del netesybu dydžio sumažinimo, atsižvelgiant i tai, kad ivykdyta dalis prievoles; del papildomos teismo ekspertizes vertinimo. Kasacinio teismo ne karta nurodyta, kad apeliacines instancijos teismas privalo išanalizuoti visus apeliacinio skundo faktinius ir teisinius argumentus ir i visus juos motyvuotai atsakyti. Apeliacines instancijos teismas turi teise neanalizuoti tik tu apeliacinio skundo argumentu, kurie yra visiškai nesusije su nagrinejama byla arba yra apskritai draudžiami, pavyzdžiui, argumentai, reiškiantys nauju reikalavimu ar nauju irodymu pateikima (CPK 312, 314 straipsniai). Taciau kiekvienu atveju atsisakymas analizuoti viena ar kita apeliacinio skundo argumenta privalo buti motyvuotas. Jeigu apeliacines instancijos teismas nemotyvavo, kodel jis neanalizavo tam tikru apeliacinio skundo argumentu, darytina išvada, kad visi apeliacinio skundo argumentai buvo susije su byla ir todel turejo buti teisminio nagrinejimo dalykas, nagrinejant byla apeliacine tvarka. Pagal CPK 331 straipsnio 4 dali apeliacines instancijos teismas privalo motyvuoti savo nutartis (sprendimus). Motyvuota nutartimi (sprendimu) galima pripažinti tik tokia nutarti, kurioje argumentuotai ivertinti visi, t. y. tiek faktiniai, tiek ir teisiniai apeliacinio skundo argumentai (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2003 m. spalio 11 d. nutartis civilineje byloje G. L. v. UAB “Kaišiadoriu žalvarnis”, bylos Nr. 3K-3-974/2003; 2005 m. kovo 7 d. nutarti civilineje byloje UAB DK „Lindra“ v. V. B. individuali imone, bylos Nr. 3K-3-169/2005). Kai apeliacines instancijos teismas atmeta viena ar kelis apeliacinio skundo argumentus, taciau procesiniame sprendime

29nenurodo ju atmetimo motyvu, galima konstatuoti, kad del šios dalies apeliacija neivyko; kai nebuvo tinkamos apeliacijos, nera salygu ir tinkamai kasacijai (žr., pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006m. liepos 3 d. nutarti civilineje byloje J. G. v. J. Š., bylos Nr. 3K-3-429/2006; 2008 m. balandžio 7 d. nutarti civilineje byloje S. U. ir kt. v. D. N., Lietuvos valstybe, Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. balandžio 8 d. nutarti civilineje byloje UAB „NT Service“ v. Latvijos imone SIA „Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008).

30Atsiliepime i kasacini skunda ieškove prašo atsakovo kasacini skunda atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

311. Teismai pagristai remesi 2006 m. lapkricio 15 d. ekspertizes aktu ir , ivertine visus byloje esancius irodymus, teisingai nustate ieškoves patirtu del gaisro nuostoliu dydi (CPK 185, 218 straipsniai). Turto ir verslo vertinimo pagrindu istatyme nenustatyta turto vertintojo pareigos vykti i ivykio vieta ir apžiureti vertinama turta; turto ivertinima jis gali atlikti pagal jam pateiktus dokumentus ir kitus duomenis, pasitelkes specialias žinias ir metodus. Del to, kad ginco atveju ekspertas neapžiurejo sudegusio pastato, ekspertizes išvados nera savaime ydingos. Del kasatoriaus delsimo išmoketi draudimo išmoka ieškove negalejo pradeti pastato remonto darbu, todel, siekdama užkirsti kelia del draudžiamojo ivykio padarytai žalai padideti (CK 6.1013 straipsnis), užkonservavo pastata ir del to ekspertas negalejo patekti i vidu. Pastatas buvo užkonservuotas del atsakovo kaltes, todel jis negali reikšti atsikirtimu, remdamasis ekspertizes objekto neapžiurejimu (CK 6.64 straipsnio 3 dalis). Be to, darant pakartotine ekspertize, kurios išvadomis reikalauja remtis kasatorius, pastatas taip pat nebuvo apžiuretas. Teismo posedyje ekspertas patvirtino, kad papildomos ekspertizes metu nebuvo vertinama visa draudžiamojo ivykio metu padaryta žala, todel jos metu nustatytos darbu kainos neužtektu sudegusiam pastatui realiai atkurti, taigi reiketu remtis pirmosios ekspertizes išvadomis.

322. Teismai, nustatydami del draudžiamojo ivykio ieškoves patirtus nuostolius, nepažeide Draudimo taisykliu 11.3 punkto. Eksperto išvadoje nustatyta, kad gaisro metu sugadintai pastato daliai atkurti 2004 m. rugsejo men. butu reikeje 298 500 Lt. Teismai nustate žalos dydi ivertine visas bylai reikšmingas aplinkybes (CPK 185 straipsnis).

333. Kasatoriaus argumentai, kad apeliacines instancijos teismas neteisingai apskaiciavo PVM už pastatui atkurti reikalingus darbus, yra nepagristi. Teismas apskritai neturejo mažinti priteistinos draudimo išmokos PVM dydžiu.

344. Teismas pagristai nemažino draudimo išmokos pridetiniu išlaidu ir socialinio draudimo bei pelno mokesciu suma. Kasatorius nepagristai remiasi Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartimi civilineje byloje UAB „Esviga“ v. UADB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-381/2006, nes bylos, kurioje priimta ši nutartis, ir nagrinejamos bylos aplinkybes skirtingos, todel nurodyta nutartimi negali buti remiamasi. Kasatorius nepagristai tapatina PVM ir pelno, socialinio draudimo mokesciu priteisimo praktika, nes šiu mokesciu teisinis reglamentavimas turi esminiu skirtumu. Pagal Pridetines vertes mokescio istatymo 57, 91 straipsniu nuostatas PVM moketojai turi teise i PVM atskaita ir jos pagrindu gali sumažinti moketina i biudžeta PVM arba susigražinti šia suma iš biudžeto. Tai reiškia, kad PVM moketojai, apdraude turta atkuriamaja verte, sumokeje už del draudžiamojo ivykio sugadinto turto remonta PVM, gales ši mokesti atskaityti arba susigražinti iš biudžeto, t. y. nepatirs papildomu išlaidu del PVM. Pelno ir socialinio draudimo mokescius reglamentuojanciuose istatymuose nenustatyta šiu mokesciu susigražinimo galimybes, todel draudejas neišvengiamai tures išlaidu del šiu mokesciu, nes šie visada itraukiami i remonto ar statybos darbu kaina. Del to nurodyti mokesciai patenka i sudegusio turto atkuriamaja verte ir privalo buti iskaiciuojami i draudimo išmoka (Draudimo istatymo 88 straipsnis). Eksperto išvadoje nurodytos papildomu mechanizmu vertes bei linijinio personalo uždarbis negali buti vertinama kaip papildomos išlaidos ivardytos kasacinio teismo nutarties prasme, nes šios išlaidos reikalingos ir butinos gaisro sugadintam apdraustam turtui atkurti.

355. Apeliacines instancijos teismas teisingai nustate momenta, nuo kurio atsirado kasatoriaus pareiga moketi draudimo išmoka, taip pat pareiga moketi delspinigius už prievoles išmoketi draudimo išmoka pažeidima. Kasatoriaus aiškinimas, kad prievole moketi draudimo išmoka atsiranda tik tiksliai nustacius draudimo išmokos dydi, prieštarauja teisingumo, protingumo, sažiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), nes prievoles atsiradimas siejamas su tos prievoles skolininko tam tikrais veiksmais. Draudimo išmokos apskaiciavimas yra visiškai priklausomas nuo atsakovo valios, taigi prievoles išmoketi draudimo išmoka atsiradimo susiejimas su draudimo išmokos apskaiciavimu prieštarauja CK 1.68 straipsnio 4 daliai, 6.30 straipsnio 5 daliai. Toks aiškinimas suteikia kasatoriui nepagrista pranašuma (CK 6.228 straipsnis), nes jis galetu vilkinti draudimo išmokos išmokejima ir del tokiu veiksmu jam nekiltu civiline atsakomybe. Kasatorius privalejo išmoketi draudimo išmoka iki 2005 m. rugsejo 12 d., o jam to nepadarius, nuo šios dienos turi buti skaiciuojami delspinigiai už termino prievolei ivykdyti pažeidima (CK 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnio 1 dalis; Draudimo taisykliu 14.4 punktas). Kasatorius nepateike jokiu irodymu, kad ieškove nebendradarbiavo nustatant draudimo išmokos dydi (CPK 178 straipsnis). Priešingai, ieškove stengesi padeti nustatyti žalos dydi, užsake UAB „Pastato projektas“ samatinius skaiciavimus, pateike visus kasatoriaus reikalautus dokumentus. Aplinkybe, kad ieškove nesutiko su atsakovo nustatytu draudimo išmokos dydžiu, negali buti vertinama kaip kooperavimosi pareigos pažeidimas. Del to kasatoriaus argumentai del CK 6.259 straipsnio taikymo yra atmestini. Kasatoriaus teiginys, kad jo pareiga moketi negincijama draudimo išmokos dali atsirado tik praejus 3 men. nuo ivykio pripažinimo draudžiamuoju, prieštarauja draudimo esmei, draudejo teisetiems lukesciams, sisteminiam Draudimo istatymo 82 straipsnio ir kitu teises normu aiškinimui. Draudimo išmoka privalo buti išmoketa, kai gaunama visa informacija, reikšminga draudžiamojo ivykio faktui, aplinkybems, pasekmems ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, o ne draudikui ir draudejui susitarus del draudimo išmokos dydžio.

366. Kasatoriaus argumentai del CK 6.191 straipsnio 1 dalies pažeidimo yra nepagristi. Pirma, aplinkybe, kad prievole turi buti ivykdyta treciajam asmeniui, nekeicia skolininko pareigos tinkamai ir laiku ivykdyti prievole (CK 6.38 straipsnis, 6.53 straipsnio 1 dalis, 6.191 straipsnio 1 dalis, 6.200, 6.205 straipsniai). Antra, pagal CK 6.191 straipsnio 1 dali teise reikalauti ivykdyti prievole turi tiek sutarti sudares asmuo, tiek treciasis asmuo, kurio naudai sudaryta sutartis. Taigi ieškoves teise reikalauti, kad kasatorius ivykdytu prievole, atsirado tuo paciu metu, kaip ir Banko, t. y. nuo kasatoriaus prievoles moketi draudimo išmoka atsiradimo momento. Trecia, pagal Draudimo sutarties 8.1 punkta draudimo išmokos mokamos Bankui, kol nepadengta ieškoves skola pagal kredito sutarti. Taigi Bankas turejo reikalavimo teise tik i draudimo išmokos dali, lygia nepadengtai kredito sumai, o i likusia draudimo išmokos dali reikalavimo teise priklause ieškovei.

377. Teismas teisingai aiškino Draudimo taisykliu 14.4 punkta ir padare pagrista išvada, kad kasatorius turi pareiga moketi delspinigius iki visiško prievoles ivykdymo, o ne iki bylos iškelimo teisme dienos. Kasatorius nepagristai remiasi Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006 m. rugsejo 12 d. nutartimi civilineje byloje VI Klaipedos valstybinio juru uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006, nes ši priimta byloje, kurios ratio decidendi skiriasi nuo nagrinejamos bylos. Nurodytoje nutartyje buvo prašoma priteisti delspinigius už laikotarpi po bylos iškelimo kartu su procesinemis palukanomis, o šioje byloje ieškove reikalauja tik delspinigiu. Be to, kasacinio teismo nurodyta, kad šalys sutartimi gali pakeisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta bendraja taisykle, jog bylos iškelimo teisme mokamos istatymo nustatyto dydžio palukanos. Ginco atveju Draudimo taisykliu 14.4 punktas akivaizdžiai pakeicia šia bendraja taisykle, nes nurodyta, kad 0,1 proc. dydžio delspinigiai nuo nesumoketos sumos mokami kiekviena diena.

388. Apeliacines instancijos teismas teisingai išsprende žyminio mokescio dalies, nesumoketos ieškoves paduodant ieškini, klausima ir pagristai priteise ši mokesti iš kasatoriaus, vadovaudamasis bylinejimosi išlaidu paskirstymo taisyklemis (CPK 93 straipsnis).

399. Kasatoriaus argumentai, kad teismas privalejo sumažinti netesybu dydi, yra nepagristi. Pagal CK 6.258 straipsnio 3 dali teismas turi teise, bet ne pareiga mažinti netesybas. Be to, netesybos negali buti mažinamos daugiau, negu kita šalis patyre nuostoliu del prievoles neivykdymo ar netinkamo ivykdymo. Byloje esantys irodymai patvirtina, kad po draudžiamojo ivykio gerokai išaugo statybos darbu kainos, del aplinkos poveikio sudeges pastatas dar labiau iro. Pagal kasacinio teismo praktika netesybos gali buti mažinamos tik tuo atveju, kai jos neprotingai dideles (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilineje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007), taciau ginco atveju nera pagrindo daryti išvada, kad iš kasatoriaus priteistinos netesybos yra neprotingos. Teismai neskaiciavo delspinigiu nuo draudimo išmokos dalies, kuria atsakovas išmokejo, taigi nebuvo pagrindo mažinti netesybas atsižvelgiant i tai, kad prievoles dalis ivykdyta. Nagrinejamu atveju nenustatyta jokiu aplinkybiu, kurios butu pagrindas mažinti iš kasatoriaus priteistinas netesybas. Ieškoves nuostoliai padidejo del kasatoriaus kaltes, nes ji, negavusi draudimo išmokos, negalejo atlikti remonto darbu (CK 6.64 straipsnio 3 dalis). Teismas neturejo taikyti CK 6.258 straipsnio 4 dalies. Atsakovas yra finansine draudimo veikla vykdantis juridinis asmuo, kuriam ši veikla – profesine. Taigi jam keliami didesni atidumo, rupestingumo reikalavimai (CK 1.5 straipsnis, 6.38 straipsnio 2 dalis). Atsakovas sudarineja sutartis del turto draudimo atkuriamaja verte, todel jis turi tureti specialistu, ivertinanciu statybiniu medžiagu ir darbu kainas. Del to kasatorius galejo protingai numatyti statybos kainu didejima. Be to, apeliacines instancijos teismas, atmesdamas prašyma mažinti netesybas, motyvuotai argumentavo šia išvada kasacinio teismo praktika. Del nuostoliu ir netesybu santykio kasacinio teismo yra išaiškinta, kad istatymas nedraudžia, kad netesybos butu didesnes už nuostolius patyrusios šalies irodyta nuostoliu dydi; sutarties laisves principas leidžia sutarties šalims susitarti del netesybu dydžio, o netesybu mažinimas iki faktiškai irodytu nuostoliu dydžio pažeistu ši principa; netesybas galima mažinti tik tada, kai jos yra baudines (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilineje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007, 2008 m. rugpjucio 25 d. nutartis civilineje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008).

4010. Kasatoriaus teiginiai, kad apeliacines instancijos teismas nepasisake del apeliacinio skundo motyvu netesybu dydžio mažinimo ir papildomos teismo ekspertizes vertinimo klausimais, neatitinka tikroves, nes teismas atsake i nurodytus argumentus. Del netesybu teismas nurode, kad nera pagrindo jas mažinti, o del papildomos ekspertizes sutiko su pirmosios instancijos teismo pateiktu vertinimu.

41Teiseju kolegija

konstatuoja:

42IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

43

44

45Pagal CPK 353 straipsnio 1 dali kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribu, patikrina apskustus teismu sprendimus (nutartis) teises taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacines instancijos teismu nustatytomis aplinkybemis. Nagrinejant byla kasacine tvarka, fakto klausimai analizuojami tiek, kiek reikia nustatyti, ar teismai teisingai taike materialiosios teises normas, t. y. ar teisingai kvalifikavo ginco santyki pagal byloje nustatytas aplinkybes, taip pat ar tinkamai taike irodinejima civiliniame procese reglamentuojancias proceso teises normas.

46Šios kasacines bylos, kuria inicijavo tiek ieškove (draudeja), tiek atsakovas (draudikas), nagrinejimo dalykas – šaliu kasaciniuose skunduose keliami teises klausimai, susije draudimo išmokos dydžio nustatymu, draudiko pareigos išmoketi draudimo išmoka atsiradimo momentu, šios pareigos ivykdymo termino pažeidimo teisiniais padariniais.

47Del draudimo išmokos dydžio nustatymo

48Pagal Draudimo istatymo 88 straipsni, reglamentuojanti draudimo išmoka turto draudimo atveju, draudimo išmokos dydis yra lygus del draudžiamojo ivykio patirtu draudejo, apdraustojo ar naudos gavejo nuostoliu ir (ar) kitu išlaidu (draudimo intereso) dydžiui, jei šaliu susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dali nuostoliu (kitu išlaidu). Draudimo išmokos dydi draudikas, atsižvelgdamas i del draudžiamojo ivykio atsiradusius nuostolius, draudimo sutartyje nustatyta draudimo suma, draudimo verte, kitas konkreciu atveju reikšmingas aplinkybes. Nustatydamas draudimo išmokos dydi, draudikas remiasi draudejo pateiktais duomenimis, paties surinkta informacija, ekspertu, tarp ju ir nepriklausomu, išvadomis.

49Nagrinejamu atveju turtas buvo apdraustas atkuriamaja verte. Pagal Draudimo taisykliu, kurios yra ieškoves ir atsakovo sudarytos turto draudimo sutarties sudetine dalis – standartines salygos (CK 6.185, 6.992 straipsniai), 6.2 punkta atkuriamoji verte – tai suma, kuria reikia išleisti, norint isigyti arba iš naujo pasigaminti ar pastatyti tos pacios rušies, bukles ir kokybes turta. Atsakovas, atlikes draudžiamojo ivykio tyrima, sudare lokaline samata ir nustate, kad ieškoves apdraustam turtui padaryta 182 710,29 Lt žala. Pagal ieškoves užsakymu UAB „Pastato projektas“ sudaryta samata gaisro metu sugadinto apdrausto turto atkurimo verte – 294 112 Lt. Sprendžiant šaliu ginca del apdrausto turto atkurimo vertes teisme, Kauno apygardos teismas 2006 m. rugpjucio 17 d. nutartimi paskyre ekspertize. 2006 m. lapkricio 15 d. ekspertizes akte padaryta išvada, kad tos pacios rušies, bukles ir kokybes pastatui, buvusiam prieš pat gaisra 2004 m. rugsejo 4 d., atkurti remonto darbu 2004 m. rugsejo men. verte – 298 500 Lt. Kauno apygardos teismas 2007 m. kovo 26 d. nutartimi teismas paskyre papildoma ekspertize tam, kad butu papildomai ivertinti draudiko 2004 m. spalio 11 d. surašyto defektinio akto duomenys, taip pat papildyti samatiniai skaiciavimai, pateikiant detalizuota išlaidu samata. Pagal 2007 m. gegužes 25 d. ekspertizes išvada ieškovei priklausancioms patalpoms atkurti iki tokios bukles, kokios jos buvo prieš pat gaisra 2004 m. rugsejo 4 d., remonto darbu išlaidu suma 2004 m. rugsejo men. galejo buti 193 600 Lt. Tiek pirmosios, tiek apeliacines instancijos teismai remesi 2006 m. lapkricio 15 d. ekspertizes akto išvada ir laike, kad gaisro sugadintu ieškovei priklausanciu patalpu atkuriamoji verte 2004 m. rugsejo men. – 298 500 Lt.

50Teiseju kolegija pažymi, kad eksperto išvada yra viena iš irodinejimo priemoniu (CPK 177 straipsnio 2 dalis), kuri turi buti vertinama kartu su kitais irodymais pagal bendrasias irodymu vertinimo taisykles. Vertindamas ekspertizes išvada, teismas privalo vertinti ir akto tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems irodymams. Jeigu ekspertizes išvada nepakankamai aiški ar išsami, teismas gali skirti papildoma ekspertize; jeigu teismui kyla abejoniu del eksperto išvados pagristumo, taip pat jeigu yra prieštaravimu tarp keliu ekspertu išvadu, teismas gali paskirti pakartotine ekspertize ir pavesti ja daryti kitam ekspertui ar ekspertams (CPK 219 straipsnis).

51Nagrinejamu atveju pirmosios instancijos teismas skyre papildoma ekspertize, taciau, priimdamas sprendima, remesi tik 2006 m. lapkricio 15 d. ekspertizes akto išvada ir nenurode jokiu motyvu, del kuriu visiškai nevertino 2007 m. gegužes 25 d. papildomos ekspertizes nustatytu duomenu. Apeliacines instancijos teismas, nurodes, kad pirmosios instancijos teismas pagristai remesi 2006 m. lapkricio 15 d. ekspertizes akto išvada, motyvuotai nepagrinde, kodel padare tokia išvada. Pažymetina ir tai, kad teismai remesi 2006 m. lapkricio 15 d. ekspertizes akto tik išvada ir neanalizavo tiriamosios akto dalies, kurioje, be kita ko, nurodyta, jog gaisro sugadintu patalpu remonto darbu verte, skaiciuojant atkuriamuju kaštu metodu, yra 285 000 Lt, taip pat kad ieškovei priklausancioms patalpoms atkurti butinu išlaidu maksimali verte – 298 500 Lt, minimali – 285 000 Lt. Be to, teismai visiškai neanalizavo kitu byloje surinktu irodymu del ieškoves patalpu atkuriamosios vertes, nors, mineta, kad eksperto išvada turi buti vertinama kartu su kitais byloje esanciais irodymais pagal tas pacias taisykles, kaip ir kitos irodinejimo priemones, t. y. pagal vidini teismo isitikinima, pagrista visapusišku, išsamiu, objektyviu byloje esanciu irodymu ištyrimu (CPK 185 straipsnis).

52Del nurodytu motyvu teiseju kolegija sutinka su dalimi atsakovo kasacinio skundo argumentu, kad teismai, nusprende remtis 2006 m. lapkricio 15 d. ekspertizes akto išvada, turejo motyvuotai pagristi, kodel remiasi vien šia ir nevertina papildomos ekspertizes. Nors apeliacines instancijos teismas nurode, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir motyvuotai remesi 2006 m., o ne 2007 m. ekspertizes aktu, taciau pirmosios instancijos teismo sprendime nenurodyta motyvu, del kuriu teismas nusprende nesiremti papildomos ekspertizes akto duomenimis. Kartu teiseju kolegija pažymi, kad nera pagrindo sutikti su atsakovo kasacinio skundo argumentais, jog teismas privalejo remtis tik papildomos ekspertizes aktu. Mineta, kad bet kuris ekspertizes aktas turi buti vertinamas kartu su kitais byloje esanciais irodymais. Nagrinejamu atveju byloje yra ir kitu irodymu apie gaisro sugadintu ieškovei priklausanciu patalpu atkuriamaja verte. Kai byloje yra surinkta skirtingu duomenu apie del draudžiamojo ivykio sugadinto ieškoves turto atkuriamaja verte, teismai turejo ištirti ir ivertinti visus šiuos irodymus, padaryti atitinkamas išvadas bei nurodyti motyvus, del kuriu išvadas grindžia vienais irodymais ir del kuriu atmeta kitus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas, 331 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

53Teiseju kolegija konstatuoja, kad apeliacines instancijos teismas pažeide irodymu vertinimo taisykles, nes tinkamai nenustate ir neištyre bylos duomenu, susijusiu su sugadinto apdrausto turto atkuriamaja verte, argumentuotai nepagrinde savo išvadu šiuo klausimu, todel šio teismo nutartis negali buti laikoma teiseta ir pagrista.

54Apeliacines instancijos teismas, spresdamas del ieškovei priklausancios draudimo išmokos dydžio, padare išvada, kad nustatyta gaisro sugadintu patalpu atkuriamoji verte turi buti sumažinta PVM suma, nes ieškove dar neremontavo nurodytu patalpu, taigi nepatyre šio mokescio išlaidu.

55Teiseju kolegija pripažista teisiškai pagristais ieškoves kasacinio skundo argumentus, kad apeliacines instancijos teismas nagrinejamu atveju neturejo teisinio pagrindo daryti tokia išvada. Ta aplinkybe, kad ieškove dar neatliko del gaisro sugadinto pastato atkurimo (remonto) darbu, nera pagrindas mažinti jai išmoketinos draudimo išmokos dydi PVM suma. Mineta, kad nagrinejamu atveju turtas buvo apdraustas atkuriamaja verte, kuri pagal Draudimo taisykliu 6.2 punkta apibrežiama kaip suma, kuria reikia išleisti, norint isigyti arba iš naujo pasigaminti ar pastatyti tos pacios rušies, bukles ir kokybes turta. Apskaiciuojant atkuriamaja turto verte, iskaiciuojamos visos sumos, kurias paprastai reikia išleisti, norint atkurti sugadinta turta iki tokios bukles, kokios šis buvo iki draudžiamojo ivykio. Ieškoves kasaciniame skunde teisingai pažymeta, kad, laikantis apeliacines instancijos teismo pozicijos, jog, ieškovei neatlikus pastato atkurimo darbu, PVM negali buti laikomas ieškoves patirta žala, tektu daryti išvada, kad ir kitos sumos, reikalingos sugadintam turtui atkurti, negali buti iskaiciuotos i draudimo išmoka, nes ieškove realiai dar nepatyre apdrausto turto remonto išlaidu. Tai reikštu, kad draudimo išmoka turetu buti apskaiciuota tik pagal faktiškai patirtas turto atkurimo išlaidas, taigi tol, kol del draudžiamojo ivykio sugadintas turtas realiai neatkurtas, draudimo išmoka apskirtai negaletu buti išmoketa. Tokia išvada prieštarautu ginco šaliu sudarytai turto draudimo sutarciai, kurioje draudimo išmokos dydžio nustatymas ir šios išmokos išmokejimas nesiejami su faktiškai atliktais apdrausto turto atkurimo darbais. Pažymetina ir tai, kad turto draudimo tikslas – apsaugoti draudejo interesus, greitai ir efektyviai gražinant ji i iki draudžiamojo ivykio buvusia padeti, kompensuojant jo praradimus. Kol negauna draudimo išmokos, draudejas gali netureti lešu del draudžiamojo ivykio sugadintam turtui atkurti, taigi tokiais atvejais, tik gaves draudimo išmoka, gali realiai pradeti sugadinto turto remonto darbus. Kita vertus, draudimo išmoka apskaiciuojama ir išmokama draudejui nepaisant to, ketina jis atkurti del draudžiamojo ivykio sugadinta turta ar ne. Be to, draudimo išmoka draudejas gali naudoti savo nuožiura, t. y. draudejas gali draudima išmoka panaudoti del draudžiamojo ivykio sugadintam turtui atkurti, taciau taip pat turi teise panaudoti gautus pinigus ir kitoms reikmems (pvz., naujam daiktui isigyti, turimoms skoloms gražinti ir kt.).

56Teismas, išskaiciuodamas iš ieškovei moketinos draudimo išmokos PVM suma, remesi Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartimi civilineje byloje UAB „Esviga“ v. UADB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-381/2006. Ieškoves kasaciniame skunde teisingai nurodyta, kad ivardytos kasacinio teismo išnagrinetos bylos ir nagrinejamos bylos faktines aplinkybes yra visiškai skirtingos, todel nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai neturi precedentines galios nagrinejamoje byloje. Kasacinio teismo išnagrinetoje byloje spresta del draudimo išmokos už eismo ivykyje sugadinta automobili, o nagrinejamoje byloje – del draudimo išmokos už gaisro sugadinta pastata, apdrausta atkuriamaja verte; kasacinio teismo išnagrinetoje byloje del draudimo išmokos dydžio spresta pagal Transporto priemoniu draudimo taisykles, pagal kurias nuostoliu del transporto priemones sugadinimo laikomos tiesiogiai del draudžiamojo ivykio reikalingos minimalios išlaidos transporto priemonei suremontuoti, atsižvelgiant i nustatytus transporto priemones nusidevejimo koeficientus, o nagrinejamoje byloje – pagal Turto draudimo taisykles, kuriose nustatyta, kad draudimo išmoka apskaiciuojama pagal sugadinto turto atkuriamaja verte, t. y. suma, kuria reikia išleisti, norint isigyti arba iš naujo pasigaminti ar pastatyti tos pacios rušies, bukles ir kokybes turta; kasacinio teismo išnagrinetoje byloje draudejas buvo juridinis asmuo, PVM moketojas, t. y. asmuo, kuris turi teise prekiu ir (ar) paslaugu pirkimo PVM susigražinti iš biudžeto, o nagrinejamu atveju draudejas - fizinis asmuo, ne PVM moketojas, kuris neturi galimybes susigražinti PVM už isigytas prekes ir (ar) paslaugas. Akivaizdu, kad atsakovo ivardytos kasacinio teismo išnagrinetos bylos ir nagrinejamos bylos ratio decidendi visiškai skiriasi, todel apeliacines instancijos teismas nepagristai remesi nurodytoje nutartyje kasacinio teismo išdestytais teises išaiškinimais (CPK 4 straipsnis).

57Teiseju kolegija pažymi, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje ne karta nurodyta, jog remtis teismu precedentais reikia itin apdairiai; precedento galia turi tik tokie ankstesni teismu sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kuriu faktines aplinkybes tapacios arba labai panašios i nagrinejamos bylos ir kurioms turi buti taikoma ta pati teise, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, 2007 m. liepos 5 d. nutarimas, 2007 m. spalio 24 d. nutarimas; Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2003 m. sausio 8 d. nutartis civilineje byloje V. J. v. VI Valstybes turto fondas, bylos Nr. 3K-3-52/2003; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilineje byloje R. M. v. Sodininku bendrija „Lakštingala“, bylos Nr. 3K-3-/2008; 2008 m. gegužes 6 d. nutartis civilineje byloje I. M. v. UAB „Viknata“, bylos Nr. 3K-3-120/2008, kt.).

58Del atsakovo kasacinio skundo argumentu, kad teismas turejo sumažinti draudimo išmoka ne tik PVM, bet ir kitu ekspertizes akte nurodytu pridetiniu bei papildomu išlaidu ir socialinio draudimo bei pelno mokesciu suma, teiseju kolegija pažymi, kad ta aplinkybe, jog ieškove neatliko pastato remonto darbu, nera pagrindas išskaiciuoti iš jai priteistinos draudimo išmokos, apskaiciuotos pagal del draudiminio ivykio sugadinto pastato atkuriamaja verte, atsakovo nurodytas sumas. Mineta, kad draudimo išmoka apskaiciuojama ir išmokama, nepaisant to, ketinama atkurti sugadinta apdrausta turta ar ne. Nustatant draudimo išmoka, tam tikros sumos neiskaiciuojamos, jeigu draudikas irodo, kad tokios išlaidos konkreciu atveju nebutu patirtos, atkuriant del draudžiamojo ivykio sugadinta turta. Atsakovas nepagristai remiasi Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartimi civilineje byloje UAB „Esviga“ v. UADB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-381/2006. Mineta, kad pagal kasacinio teismo išnagrinetoje byloje taikytas draudimo taisykles draudimo išmokai apskaiciuoti reikejo nustatyti minimalias išlaidas transporto priemonei suremontuoti, ir teismas nurode, kad i šias minimalias išlaidas neturi buti iskaiciuota papildomu nenumatytu darbu ir detaliu suma; tuo tarpu pagal nagrinejamoje byloje taikytinas draudimo taisykles draudimo išmoka apskaiciuojama pagal atkuriamaja verte, kuri ma iskaiciuojant visas sumas, kurias paprastai reikia išleisti, norint atkurti sugadinta turta iki tokios bukles, kokios šis buvo iki draudžiamojo ivykio. Del to teiseju kolegija nurodytus atsakovo kasacinio skundo argumentus atmeta kaip teisiškai nepagristus.

59Konstatavus, kad nagrinejamu atveju apeliacines instancijos teismas, spresdamas del ieškovei priklausancios draudimo išmokos dydžio, padare nepagrista išvada, jog ši išmoka turi buti sumažinta PVM suma, tampa teisiškai nereikšmingi atsakovo kasacinio skundo argumentai, kad teismas, nustatydamas konkrecia PVM mokescio suma, pažeide ši mokesti reglamentuojancias teises normas, taip pat irodymu vertinimo taisykles. Del to teiseju kolegija neanalizuoja nurodytu kasacinio skundo argumentu.

60Del išdestytu motyvu teiseju kolegija konstatuoja, kad apeliacines instancijos teismas, nagrinedamas ši konkretu draudimo sutarties šaliu ginca, esmingai pažeide teises normas, reglamentuojancias draudimo išmokos dydžio nustatyma, todel šio teismo nutartis negali buti laikoma teiseta ir pagrista.

61

62Del draudiko pareigos moketi draudimo išmoka atsiradimo momento

63

64Pagal Draudimo istatymo 82 straipsnio 2 dali draudimo išmoka privalo buti išmoketa ne veliau kaip per 30 dienu nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo ivykio fakta, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydi. Draudimo taisykliu, pagal kurias ginco šaliu sudaryta Draudimo sutartis, 12.7 punkte nustatyta, kad draudimo išmoka išmokama gavus visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo ivykio fakta, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydi, ne veliau kaip per 7 dienas fiziniam ir ne veliau kaip per 15 dienu juridiniam asmeniui. Taigi tiek pagal istatyma, tiek pagal ginco šaliu sudaryta Draudimo sutarti draudiko pareiga išmoketi draudimo išmoka siejama su informacijos, reikalingos draudžiamojo ivykio faktui, jo aplinkybems, pasekmems ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, gavimu.

65Draudimo istatymo 82 straipsnio 5 dalies ir Draudimo taisykliu 12.11 punkte nustatyta, kad jeigu ivykis yra draudžiamasis, o draudejas ir draudikas nesutaria del draudimo išmokos dydžio, draudejo pageidavimu draudikas privalo išmoketi suma, lygia šaliu negincijamai draudimo išmokai, jeigu tikslaus žalos dydžio nustatymas užsitesia ilgiau kaip tris menesius. Nurodytu nuostatu nera pagrindo aiškinti taip, kaip jos aiškinamos atsakovo kasaciniame skunde, t. y. kaip nustatanciu du draudimo išmokos mokejimo etapus ir terminus. Ivardytos nuostatos itvirtintos draudejo interesams ginti tais atvejais, kai del tam tikru draudžiamojo ivykio aplinkybiu užsitesia tikslaus žalos dydžio nustatymas, o draudejas bei draudikas nesutaria del draudimo išmokos dydžio. Jeigu tikslaus žalos dydžio nustatymas užtrunka ilgiau kaip tris menesius, draudikas, remdamasis draudžiamojo ivykio tyrimo metu surinkta informacija, privalo apskaiciuoti ir išmoketi draudimo išmoka tokio dydžio, del kurio nera šaliu ginco.

66Nagrinejamu atveju nebuvo šaliu ginco del to, ivykis, del kurio sugadintas apdraustas turtas, draudžiamasis ar ne. Teismai nustate, kad draudikas (atsakovas) visa reikalinga informacija gavo 2005 m. rugsejo 5 d., be to, 2005 m. gegužes 23 d. jau buvo apskaiciaves ieškoves patirtos del draudžiamojo ivykio žalos dydi – 182 710,29 Lt. Byloje nustatyta, kad draudikas 2005 m. spalio 14 d. išmokejo treciajam asmeniui, kuriam pagal Draudimo sutarti turejo buti mokamos draudimo išmokos iki tam tikro momento, t. y. Bankui, 54 968,92 Lt, o 2005 m. lapkricio 17 d. – 18 192,75 Lt, iš viso – tik 73 161,67 Lt draudimo išmokos, nors, mineta, draudžiamojo ivykio administravimo metu 2005 m. gegužes 23 d. buvo apskaiciaves, kad ieškoves turtui del draudžiamojo ivykio padaryta 182 710,29 Lt žalos.

67Teiseju kolegija sprendžia, kad pagal ginco šaliu sudaryta Draudimo sutarti draudiko pareiga išmoketi draudimo išmoka del draudžiamojo ivykio metu sugadinto turto, apdrausto atkuriamaja verte, atsirado, kai draudikas gavo visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo ivykio fakta, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydi, ir ši pareiga turejo buti ivykdyta ne veliau kaip per 7 dienas fiziniam ir ne veliau kaip per 15 dienu juridiniam asmeniui (Draudimo taisykliu 12.7 punktas).

68Atsakovo kasacinio skundo argumentus, kad tuo atveju, kai šaliu gincas del draudimo išmokos dydžio sprendžiamas teisme, draudiko pareiga išmoketi visa draudimo išmoka atsiranda isiteisejus teismo sprendimui, kuriuo mas galutinis ir negincijamas draudimo išmokos dydis, teiseju kolegija atmeta kaip teisiškai nepagristus. Ta aplinkybe, kad kyla šaliu gincas del draudžiamojo ivykio padarytos žalos ir draudimo išmokos dydžio, nera kliutis draudikui, remiantis šio ivykio administravimo metu surinktais duomenimis, draudimo išmokai apskaiciuoti ir išmoketi. Priešingu atveju butu pažeistos draudejo teises kaip imanoma greiciau gauti del draudžiamojo ivykio patirtos žalos kompensacija.

69Del nurodytu motyvu atsakovo kasacinio skundo argumentai del teises normu, reglamentuojanciu draudiko pareiga išmoketi draudimo išmoka, pažeidimo atmestini kaip teisiškai nepagristi.

70Del ieškoves teises gauti draudimo išmoka ir teises reikalauti netesybu už termino draudimo išmokai išmoketi pažeidima atsiradimo momento

71Teiseju kolegija pažymi, kad konkretaus momento, nuo kurio nagrinejamu atveju ieškove igijo teise gauti, o atsakovui atsirado pareiga moketi draudimo išmoka, taip pat konkrecios datos, kada ieškove igijo teise reikalauti netesybu už paveluota draudimo išmokos išmokejima nustatymas yra fakto klausimai, kurie nera kasacinio nagrinejimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, remdamasis pirmosios ir apeliacines instancijos teismu nustatytomis bylos aplinkybemis, patikrina tik tai, ar teismai, spresdami šiuos fakto klausimus, nepažeide draudiko pareiga moketi draudimo išmoka reglamentuojanciu teises normu ir irodymu vertinimo taisykliu.

72Del atsakovo kasacinio skundo argumentu, kad Draudimo sutartis buvo sudaryta treciojo asmens, t. y. Banko, naudai, todel pagal CK 6.191 straipsnio nuostatas ieškoves teise reikalauti prievoles ivykdymo galejo atsirasti tik Bankui atsisakius prievoles ar jos dalies ivykdymo jo naudai, teiseju kolegija pažymi, jog pagal CK 6.193 straipsnio 2 dali sutarties salygos turi buti aiškinamos atsižvelgiant i ju tarpusavio ryši, sutarties esme, tiksla, jos sudarymo aplinkybes. Nagrinejamu atveju ginco šaliu sudarytos Draudimo sutarties specifika yra ta, kad papildomose šios sutarties salygose nustatyta, jog draudimo išmokos mokamos Bankui draudejo skolai mažinti tol, kol galioja draudinio ikeitimo sutartis. Tokia sutarties salyga nustatyta ieškoves, t. y. draudejos, pageidavimu, atsižvelgiant i tai, kad jai priklausantis apdraustas turtas buvo ikeistas Bankui prievoles pagal Kreditavimo sutarti ivykdymui užtikrinti. Draudimo sutarties, taip pat Kreditavimo sutarties salygu analize leidžia daryti išvada, kad ieškoves ir atsakovo sudaryta Draudimo sutartimi iš esmes buvo apdraustas turto savininkes, t. y. draudejos (ieškoves), turtinis interesas, tik joje nustatyta papildoma salyga del draudimo išmokos pervedimo treciajam asmeniui, kuriam draudeja isipareigojusi pagal kita prievole. Taigi ginco šaliu sudaryta Draudimo sutartis savo esme nera sutartis treciojo asmens, t. y. Banko, naudai – ji tik turi buti vykdoma draudejos nurodytam treciajam asmeniui Bankui, be to, tiek, kiek reikia prievolei, kurios ivykdymui užtikrinti ieškove ikeite apdrausta turta, ivykdyti. Bylos duomenimis, prievolei Bankui ivykdyti buvo reikalinga mažesne suma už ta, kuria atsakovas (draudikas) sumokejo treciajam asmeniui (Bankui) kaip negincijama draudimo išmoka: iš Banko 2005 m. lapkricio 17 d. rašto matyti, kad kai draudikas 2005 m. lapkricio 17 d. pervede Bankui dali, t. y. 18 192,75 Lt, draudimo išmokos, tai skolai padengti pakako 6056,25 Lt, o likusi dalis Banko pervesta i ieškoves sunaus, su kuriuo buvo sudaryta Kreditavimo sutartis, saskaita.

73Kai byloje nustatyta, kad ieškoves isipareigojimams Bankui ivykdyti reikejo mažesnes sumos, negu del draudžiamojo ivykio moketina draudimo išmoka, ieškoves teise gauti draudimo išmokos dali, viršijancia prievoles Bankui suma, atitinkamai – atsakovo pareiga sumoketi šia draudimo išmokos dali atsirado, kai draudikas gavo visa informacija, reikšminga draudimo išmokos dydžiui nustatyti, ir ši pareiga turejo buti ivykdyta per 7 dienas nuo nurodytos informacijos gavimo (Draudimo taisykliu 12.7 punktas). Mineta, kad nagrinejamu atveju teismai nustate, jog atsakovas (draudikas) tokia informacija turejo 2005 m. rugsejo 5 d., taigi draudimo išmoka ieškovei turejo sumoketi ne veliau kaip 2005 m. rugsejo 12 d.

74Draudimo taisykliu 14.4 punkte nustatyta, kad draudikas, laiku neišmokejes draudejui draudimo išmokos, moka šiam už neišmoketa suma 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekviena diena.

75Del atsakovo kasacinio skundo argumentu, kad kai yra šaliu gincas del draudimo išmokos dydžio ir šis klausimas išsprendžiamas galutinai teisme, draudikui neatsiranda atsakomybes už paveluota draudimo išmokos sumokejima, teiseju kolegija pažymi, jog ta aplinkybe, kad šaliu gincas del draudimo išmokos dydžio sprendžiamas teismo, savaime neatleidžia draudiko nuo draudimo sutartyje nustatytu netesybu (delspinigiu) mokejimo pareigos, jeigu teismas , jog draudikas apskaiciavo ir išmokejo mažesne, negu turejo sumoketi, draudimo išmoka. Teismo sprendimas, kuriuo mas didesnis už draudiko išmoketa draudimo išmokos dydis, patvirtina fakta, kad draudikas netinkamai ivykde sutartine prievole išmoketi draudimo išmoka per sutartyje nustatyta termina. Tai yra pagrindas draudiko sutartinei civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

76Del atsakovo kasacinio skundo argumentu, kad jis neturi moketi netesybu ir del to, jog ieškove pažeide Draudimo istatymo 82 straipsnio 1, 2 dalyje nustatyta draudimo sutarties šaliu pareiga kooperuotis ir bendradarbiauti, nustatant draudimo išmokos dydi, teiseju kolegija pažymi, kad CK 6.259 straipsnis, kuriuo remiasi atsakovas, reglamentuoja skolininko atsakomybes mažinima arba visiška atleidima nuo atsakomybes, atsižvelgiant i kreditoriaus kalte. Atsakovas, prašydamas taikyti jam nurodytos normos nuostatas, prieštarauja ankstesniems savo argumentams, kad jis apskritai nepažeide sutartines pareigos išmoketi draudimo išmoka, todel jam apskritai negali kilti civiline atsakomybe. Tokiu atveju nesuprantama, kodel atsakovas, remdamasis CK 6.259 straipsnyje itvirtintu mišrios kaltes del prievoles pažeidimo principu, prašo atleisti ji nuo atsakomybes. Kartu pažymetina ir tai, kad byloje nenustatyta duomenu, patvirtinanciu atsakovo teiginius del ieškoves nebendradarbiavimo. Bylos duomenimis, ieškove pateike draudikui visus dokumentus, susijusius su draudžiamuoju ivykiu, be to, siekdama išsiaiškinti del draudžiamojo ivykio padarytos žalos dydi, kreipesi i UAB „Pastato projektas“. Ieškoves atsiliepime i atsakovo kasacini skunda pagristai nurodyta, kad ta aplinkybe, jog ji nesutiko su atsakovo apskaiciuotu draudimo išmokos dydžiu, negali buti vertinama kaip bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos pažeidimas.

77Atsižvelgiant i nurodytas šios konkrecios nagrinejamos bylos aplinkybes, atsakovo kasacinio skundo argumentai del ieškoves teises gauti draudimo išmoka ir teises reikalauti netesybu už laiku neišmoketa draudimo išmokos dali atsiradimo momento atmestini kaip teisiškai nepagristi. Del netesybu už termino draudimo išmokai išmoketi praleidima skaiciavimo pabaigos momento

78Kasacinio teismo išplestines teiseju kolegijos išaiškinta, kad netesybos (delspinigiai) ir (arba) palukanos skaiciuojamos iki bylos iškelimo teisme, išskyrus šaliu susitarime ar istatyme nustatytus atvejus, kai netesybos (delspinigiai) ar palukanos skaiciuojamos iki visiško prievoles ivykdymo (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006 m. rugsejo 12 d. nutartis civilineje byloje VI Klaipedos valstybinio juru uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006).

79Nagrinejamu atveju ieškove praše teisma priteisti Draudimo taisykliu 14.4 punkte nustatyto dydžio netesybas: 24 029,29 Lt delspinigiu suma už laikotarpi nuo draudiko pareigos moketi draudimo išmoka atsiradimo dienos (2005 m. rugsejo 12 d.) iki kreipimosi i teisma dienos (2006 m. sausio 4 d.), ir 0,1 proc. dydžio delspinigius už priteista draudimo išmoka nuo ieškinio teismui padavimo iki teismo sprendimo visiško ivykdymo. Pirmosios instancijos teismas priteise ieškovei šaliu sutartyje nustatyto 0,1 proc. dydžio delspinigius už laikotarpi nuo draudiko pareigos išmoketi draudimo išmoka atsiradimo dienos, t. y. 2005 m. rugsejo 12-osios, iki teismo sprendimo priemimo dienos, t. y. 2007 m. spalio 9-osios. Apeliacines instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada del laikotarpio, už kuri ieškove gali reikalauti iš atsakovo šaliu sutartyje nustatyto dydžio netesybu, remdamasis tuo, kad Draudimo taisykliu 14.4 punkto nuostata, jog draudikas, laiku neišmokejes draudejui draudimo išmokos, moka šiam už neišmoketa suma 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekviena uždelsta atsiskaityti diena, aiškinant šia nuostata sutarti prisijungimo budu sudariusios šalies, t. y. ieškoves, naudai, turi buti suprantama kaip nustatanti draudiko pareiga moketi delspinigius už laiku nesumoketa draudimo išmoka iki visiško prievoles ivykdymo.

80Apeliacines instancijos teismas teisingai nurode, kad del to, jog nagrinejamu atveju Draudimo sutartis sudaryta ieškoves prisijungimo budu pagal atsakovo parengtas standartines salygas, t. y. Draudimo taisykles, kilus abejoniu del tam tikru šios sutarties salygu, jos turi buti aiškinamos sutarti prisijungimo budu sudariusios šalies, t. y. ieškoves, naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Kartu teiseju kolegija pažymi, kad nurodyta vadinamoji contra proferentem prisijungimo budu sudarytu sutarciu aiškinimo taisykle taikytina tais atvejais, kai tam tikros sutarties salygos neaiškios, dviprasmiškos. Nagrinejamu atveju Draudimo taisykliu 14.4 punkto nuostata nera neaiški – joje tiesiog nenustatyta, kad nurodyto dydžio delspinigiai skaiciuojami iki visiško prievoles ivykdymo, t. y. visos draudimo išmokos sumokejimo. Kai šaliu sudarytoje sutartyje nenustatyta, kad netesybos (delspinigiai) mokamos iki visiško prievoles ivykdymo, tai galioja bendroji taisykle, pagal kuria netesybos (delspinigiai) skaiciuojamos iki bylos iškelimo teisme dienos. Pažymetina, kad nuo bylos iškelimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo ivykdymo kreditorius turi teise reikalauti priteisti istatymo nustatyto dydžio palukanas, vadinamasias procesines palukanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Nurodytu palukanu tikslas – kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, patiriamus del prievoles neivykdymo per laikotarpi nuo civilines bylos iškelimo iki visiško teismo sprendimo ivykdymo. Taigi, jeigu šaliu sutartyje nenustatyta, kad netesybos mokamos iki visiško prievoles ivykdymo, tai nuo kreipimosi i teisma dienos kreditoriaus minimalus nuostoliai padengiami procesiniu palukanu pagal CK 6.37 straipsnio 2 dali skaiciavimu ir priteisimu, jeigu yra pareikštas reikalavimas del šiu palukanu priteisimo, o nuo kreipimosi i teisma dienos netesybos (delspinigiai) nepriteisiamos (žr. taip pat Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006 m. rugsejo 12 d. nutarti civilineje byloje VI Klaipedos valstybinio juru uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006).

81Del nurodytu motyvu teiseju kolegija pripažista teisiškai pagristais atsakovo kasacinio skundo argumentus, kad apeliacines instancijos teismas neteisingai aiškino Draudimo taisykliu 14.4 punkta ir nepagristai skaiciavo šaliu sutartyje nustatyto dydžio netesybas (delspinigius) ir po bylos iškelimo teisme dienos. Pažymetina ir tai, kad nors apeliacines instancijos teismas padare išvada, jog nagrinejamu atveju sutartyje nustatyto dydžio netesybos (delspinigiai) turi buti skaiciuojamos iki visiško prievoles ivykdymo, taciau priteise šias tik iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priemimo dienos. Atsakovo kasaciniame skunde teisingai nurodyta, kad teismo sprendimo priemimas ir netgi jo isiteisejimas savaime nera prievoles ivykdymas. Taigi apeliacines instancijos teismo išvados del netesybu (delspinigiu) skaiciavimo pabaigos momento negaletu buti laikomos teisetomis ir pagristomis net tuo atveju, jeigu ginco šaliu sutartyje butu nustatyta, kad jos skaiciuojamos iki visiško prievoles ivykdymo.

82Del sutartiniu netesybu (delspinigiu) mažinimo

83

84Kasacinis teismas, pasisakydamas del sutartiniu netesybu, yra nurodes, kad šaliu teise iš anksto susitarti del netesybu reiškia tai, kad kreditoriui nereikia irodineti savo patirtu nuostoliu dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais busimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali buti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006 m. rugsejo 12 d. nutarti civilineje byloje VI Klaipedos valstybinio juru uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. lapkricio 19 d. nutarti civilineje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliuju metalo konstrukciju gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutarti civilineje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjucio 25 d. nutarti civilineje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008, kt.). Taigi sutartines netesybos jau sutarties sudarymo metu apibrežia šaliu atsakomybes ribas už prievoles neivykdyma, o kai konstatuojamas prievoles neivykdymo ar netinkamo ivykdymo faktas, suteikia teise jas gauti, neirodinejant patirtu nuostoliu dydžio.

85Kartu pažymetina, kad istatymo teismui suteikta teise kontroliuoti šaliu interesu pusiausvyra ir tais atvejais, kai šalys susitaria del netesybu dydžio. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas sutartimi nustatytos netesybos teismo gali buti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai dideles arba jeigu skolininkas ivykde dali prievoles. Nurodytose teises normose nustatytos teismo teises mažinti netesybas ribos – netesybos negali buti sumažintos tiek, kad taptu mažesnes už nuostolius, patirtus del prievoles neivykdymo ar netinkamo ivykdymo.

86Pagal kasacinio teismo suformuota praktika tokios minimalios netesybu dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi buti sumažinamos iki minimaliu nuostoliu ar irodytu nuostoliu dydžio (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006 m. rugsejo 12 d. nutartis civilineje byloje VI Klaipedos valstybinio juru uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. lapkricio 19 d. nutartis civilineje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliuju metalo konstrukciju gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjucio 25 d. nutartis civilineje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008, kt.). Priešingu atveju butu paneigta netesybu, kaip prievoliu ivykdymo užtikrinimo priemones, reikšme ir pažeistas sutarciu laisves principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis)

87Del nurodytu motyvu atsakovo kasacinio skundo argumentai, kad apeliacines instancijos teismas turejo sumažinti ieškovei priteistinas netesybas iki irodytu nuostoliu sumos, pripažintini teisiškai nepagristais. Pažymetina ir tai, kad nagrinejamoje byloje ieškove reikalauja tik netesybu už netinkama prievoles ivykdyma ir nepareiške reikalavimo priteisti nuostolius, taigi šioje byloje apskritai negali kilti netesybu iskaitymo i nuostolius klausimo (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis).

88Teiseju kolegija taip pat pripažista nepagristais atsakovo kasacinio skundo argumentus, kad apeliacines instancijos teismas turejo sumažinti priteistina netesybu suma proporcingai ivykdytai prievoles daliai. Pagal CK 6.258 straipsnio 3 dali teismas gali, bet ne privalo sumažinti netesybas, jeigu dalis prievoles yra ivykdyta. Atsakovas nenurode jokiu aplinkybiu ir argumentu, kurie butu pagrindas mažinti sutartines netesybas del to, kad jis yra sumokejes dali draudimo išmokos. Be to, atsakovas neteisingai nurodo, kad jo argumentus patvirtina Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartyje, priimtoje civilineje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007, išdestyti išaiškinimai. Ivardytoje kasacinio teismo nutartyje apskritai nespresta del netesybu mažinimo, kai dalis prievoles ivykdyta – kasacinis teismas pasisake del teismo teises mažinti netesybas kitu pagrindu, t. y. kai šios aiškiai per dideles ar neprotingai dideles.

89Pažymetina ir tai, kad nagrinejamu atveju netesybu už laiku neišmoketa draudimo išmokos suma dydis – 0,1 proc. delspinigiai už kiekviena uždelsta atsiskaityti diena – nustatyti paties atsakovo vienašališkai parengtose standartinese sutarties salygose, t. y. Draudimo taisyklese. Taigi pats atsakovas, sudarydamas su ieškove Draudimo sutarti, pasiule butent tokio dydžio netesybas, kurios, mineta, sutarties pažeidimo atveju laikomos iš anksto nustatytais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriu dydžio nereikia irodineti.

90Del nurodytu motyvu atsakovo kasacinio skundo argumentai del teises normu, reglamentuojanciu sutartiniu netesybu mažinima, pažeidimo atmestini kaip teisiškai nepagristi.

91Del kasacinio teismo padarytu išvadu kiti atsakovo kasacinio skundo argumentai (del žyminio mokescio už reikalavima priteisti netesybas nuo bylos iškelimo teisme iki visiško prievoles ivykdymo, del to, kad apeliacines instancijos teismas neatsake i tam tikrus apeliacinio skundo argumentus) tampa teisiškai nereikšmingi, todel teiseju kolegija del ju nepasisako.

92Teiseju kolegija, išnagrinejusi byla pagal draudejo ir draudiko kasacinius skundus, konstatuoja, kad apeliacines instancijos teismas, spresdamas šaliu ginca del draudimo išmokos dydžio, pažeide irodymu vertinimo taisykles, nes neištyre ir neivertino visu bylos duomenu, reikšmingu šios išmokos dydžiui nustatyti, padare teisiškai nepagrista išvada del ieškovei priteistinos draudimo išmokos mažinimo PVM suma, be to, neteisingai nurode sutartiniu netesybu skaiciavimo pabaigos momenta. Atkuriamosios sugadinto apdrausto ieškoves turto vertes, draudimo išmokos dydžio ginco atveju nustatymas, taip pat ieškovei priteistinos sutartiniu netesybu sumos apskaiciavimas yra fakto klausimai, kurie negali buti išspresti kasaciniame teisme (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Del nurodytu motyvu teiseju kolegija panaikina apeliacines instancijos teismo nutarti ir gražina byla iš naujo nagrineti apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

93

94Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

95

96Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nutarti ir perduoti byla iš naujo nagrineti apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.

97Ši Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartis yra galutine, neskundžiama ir isiteiseja nuo priemimo dienos.