Byla e2A-1188-258/2018
Dėl nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo ir nuteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės, Tomo Venckaus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų ir žalos atlyginimo dėl nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo ir nuteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai atliekant ikiteisminį tyrimą ir priimant apkaltinamąjį nuosprendį, buvo neteisėti ir priteisti jam 754,64 EUR turtinę žalą ir 1000,00 EUR neturtinę žalą. Ieškovas nurodė, jog 2015 m. gruodžio 18 d. Alytaus rajono teismas išnagrinėjo baudžiamą bylą Nr. N1-300-79/2014 ir priėmė nuosprendį, kuriuo pripažino ieškovą kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje ir skyrė 10 MGL baudą. Teismas konstatavo, kad ieškovas pasakė „neva“ šį teiginį <...> a tai čia tu ta S., kandžiulnykų gynėja <...>, dėl kurio prokurorė pasijuto įžeista kitų asmenų akivaizdoje. 2015 m. gegužės 7 d. Kauno apygardos teismas panaikino pirmos instancijos teismo nuosprendį ir ieškovą išteisino. Prokurorė V. S. pateikė kasacinį skundą, kuris Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo atmestas. Kadangi prokurorė be jokio teisinio pagrindo, nesant jokių objektyvių įrodymų, iniciavo baudžiamosios bylos pradėjimą, valstybei tenka pareiga atlyginti žalą ieškovui. Pažymėjo, jog buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atlikta specialisto išvada, pagal kurią net jei nurodytą teiginį ieškovas ir būtų pasakęs, jis niekaip negalėtų būti vertinamas, kaip siekimas pažeminti valstybės pareigūną. Aplinkybę, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimas buvo asmeninis prokurorės interesas, jau po priimto išteisinamojo nuosprendžio, patvirtina prokurorės teiktas kasacinis skundas, kuris taip pat buvo teismo atmestas. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas patyrė papildomas išlaidas – turtinę žalą ieškovas vertina išlaidas, susijusias su teisinėmis paslaugomis (atstovavimu) – 757,64 EUR. Ieškovas be kita ko nurodė, jog viso ikiteisminio tyrimo metu ir priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, ieškovas patyrė neturtinę žalą, kadangi, patyrė išgyvenimus, artimųjų ir pažįstamų tarpe buvo vertinamas kaip asmuo, kuris negerbia valstybės institucijų, įžeidinėja pareigūnus ir dėl šių dvasinių pergyvenimų, ieškovas neturtinės žalos dydį vertina 1000,00 EUR.

72.

8Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog ieškovas nepateikė duomenų, jog vykdant baudžiamąjį persekiojimą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Ieškovui nebuvo skirta jokia kardomoji priemonė, pirmos instancijos teismo nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, dėl ko ieškovo patirti nepatogumai, atsakovo teigimu, neturėjo būti didelio mąsto. Tai, kad ieškovo atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, savaime nesuponuoja baudžiamojo persekiojimo pradėjimo ir prievartos priemonių taikymo neteisėtumo. Atsakovas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, jog išteisinamasis nuosprendis savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat ir taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti. Baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės ir civilinėje byloje įrodinėtinos aplinkybės gali nesutapti. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas savo veiksmais pats asmeniškai prisidėjo prie baudžiamojo persekiojimo pradėjimo, todėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas šiuo atveju būtų nepagrįstas. Atsakovas teismo posėdyje palaikė savo poziciją, išdėstytą atsiliepime ir prašė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

9II.

10Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

113.

12Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 757,64 EUR turtinę žalą, 1000,00 EUR neturtinę žalą, 363,00 EUR bylinėjimosi išlaidų, ieškovo naudai.

134.

14Teismas nustatė, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį (valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas), prasidėjo pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės V. S. pareiškimą dėl neva tai ieškovo pasakytų žodžių <...> tai čia tu ta S., kandžiulnykų gynėja <...> prokurorės adresu. Už šią nusikalstamą veiką ieškovas Alytaus rajono apylinkės teismo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnį, o Kauno apygardos teismo išteisintas (e. b. l. 9-17, 22-26). Kasacinėje instancijoje išteisinamasis nuosprendis paliktas galioti. Prokurorės veiksmai – baudžiamosios bylos ieškovui iniciavimas, o vėliau ir kasacinio skundo teikimas, kai išteisinamajame nuosprendyje nurodyta, jog ieškovo išsakyti žodžiai įvertinti tik kaip nemandagumo išraiška – tokie pareigūnės veiksmai įtakojo ieškovui žalos atsiradimą: jis turėjo samdyti kvalifikuotą teisininką, kad galėtų tinkamai apginti savo teises, dėl pateiktų nepagrįstų kaltinimų, patyrė dvasinius išgyvenimus. Teismas sprendė, kad prokurorė yra kvalifikuota teisininkė, turinti suvokti, jog ginti savo pažeistas teises remiantis Baudžiamojo kodekso normomis, neišnaudojus kitų įstatyme nustatytų būdų, yra kraštutinė priemonė. Teismas pažymėjo, jog ir pareigūnai, pradėję baudžiamąjį ieškovo persekiojimą, nusižengė savo bendrai pareigūnų rūpestingumo nuostatai, įtvirtintai Lietuvos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 2 straipsnyje.

155.

16Teismas sprendė, kad ieškovo prašoma priteisti 1000,00 EUR suma patirtiems nepatogumams atlyginti yra adekvati. Be to, neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra asmens patirtų kančių ir praradimų ekvivalentas, nes neturtinę žalą galima tik sąlygiškai įvertinti ir kompensuoti materialiai. Todėl, teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, sprendė, jog yra pagrindas ieškovui atlyginti 1000,00 EUR neturtinę žalą, priteisiant ją iš atsakovo.

17III.

18Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

196.

20Apeliantė (atsakovė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Jeigu būtų nustatytos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos ir atsakovo apeliacinis skundas būtų atmestas arba patenkintas tik iš dalies, Vilniaus apygardos teismo prašytume aiškiai nurodyti, dėl kokių institucijų (pareigūnų) veiksmų ir kokio masto turtinė (neturtinė) žala padaryta ieškovui. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

216.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-19 sprendime daro išvadą, kad valstybės civilinė atsakomybė atsiranda dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-12-18 apkaitinamojo nuosprendžio, taip pat dėl prokurorės V. S. bei pareigūnų, pradėjusių ieškovo baudžiamąjį persekiojimą, nerūpestingumo. Teismas nenurodė konkrečių asmenų ir institucijų kaltės masto, t. y. kokiais konkrečiais veiksmais ir kokio dydžio žala ieškovui buvo padaryta dėl teisėjo, prokurorės ir baudžiamąjį persekiojimą pradėjusių pareigūnų veiksmų. Aiškiai nustatyti bei įvardinti subjektą (instituciją, pareigūnus), dėl kurių veiksmų valstybei kyla civilinė atsakomybė, svarbu ir tuo aspektu, kad valstybė turėtų galimybę įgyvendinti regreso teisę į žalą padariusį asmenį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka.

226.2. Nustatinėjant, ar pasakyti žodžiai yra įžeidimas, svarbu yra įvertinti šių žodžių prasmę, kokiomis aplinkybėmis ir kam jie buvo pasakyti. Prokuroro pareigos yra ypač atsakingos ir visuomenėje labai vertinamos bei gerbiamos, todėl nepagarbūs žodžiai ir įžeidimas smarkiai pakenkia šios profesijos bei konkretaus pareigas einančio asmens garbei, orumui, moraliniam prestižui. Kiekvienas asmuo savo garbę ir orumą vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, todėl jis turi teisę savarankiškai apsispręsti, kokiomis teisinėmis priemonėmis gintis.

236.3. Tiek apeliacinės instancijos teismas, tiek Kasacinės instancijos teismas iš esmės nepaneigė fakto, kad ieškovo pasakyti žodžiai galėjo būti nepagarbūs ir įžeidžiantys prokurorę. Tačiau šie žodžiai buvo pasakyti tokiomis aplinkybėmis, kad nesukelia ieškovui baudžiamosios atsakomybės. Teisingumo ministerijos nuomone, ieškovas savo veiksmais pats asmeniškai prisidėjo prie baudžiamojo persekiojimo pradėjimo, todėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas šiuo atveju būtų nepagrįstas.

246.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet toks nuosprendis savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimą ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat ir taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti.

257. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad apeliantė skunde remiasi tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepime į ieškinį, tik papildomai nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nenurodė konkrečiai kokie pareigūnai netinkamai taikė BPK 2 straipsnį. Tokie apeliacinio skundo argumentai neturi jokios teisinės reikšmės, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybę, kad Alytaus rajono apylinkės teismas ieškovo atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 2 str., nes galėjo tinkamai įvertinti tiek faktines aplinkybes, tiek tinkamai įvertinti V. K. veiksmus. Pažymi, kad žala ieškovui atsirado tik po to, kai Alytaus rajono apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, todėl kitų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai nustatant žalos atsiradimo priežastinį ryšį nebeturi reikšmės.

26IV.

27Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Apeliacinis skundas tenkinamas.

298.

30Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

319.

32Ieškovas reikalauja iš valstybės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, o reikalavimą grindžia tuo, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradėtas neteisėtai, neteisėtai priimtas apkaltinamasis nuosprendis Alytaus rajono apylinkės teisme. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad prokurorės veiksmai – baudžiamosios bylos ieškovui iniciavimas, o vėliau ir kasacinio skundo teikimas, kai išteisinamajame nuosprendyje nurodyta, jog ieškovo išsakyti žodžiai įvertinti tik kaip nemandagumo išraiška – lėmė ieškovui žalos atsiradimą: jis turėjo samdyti kvalifikuotą teisininką, kad galėtų tinkamai apginti savo teises, dėl pateiktų nepagrįstų kaltinimų, patyrė dvasinius išgyvenimus, todėl skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino.

3310.

34CK 6.272 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė.

3511.

36CK 6.272 straipsnis reglamentuoja specialųjį deliktinės civilinės atsakomybės atvejį – valstybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Aptariamoje teisės normoje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad valstybė už pirmiau nurodytais neteisėtais proceso veiksmais padarytą žalą atsako be kaltės. Vadinasi, valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį kilti yra pakankamos trys sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2010 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014).

3712.

38Pagrindas taikyti valstybei deliktinę civilinę atsakomybę pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį egzistuoja, jeigu nustatomas pirmiau išskirtų civilinės atsakomybės sąlygų visetas – bent vienos sąlygos, inter alia (be kita ko), neteisėtų veiksmų, kuri kartu yra ir pirminė atsakomybės taikymo sąlyga, nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2018).

3913.

40Kasacinio teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, aiškinimo ir taikymo yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, todėl civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio. Tačiau tokio pobūdžio byloje ieškovas neatleidžiamas pareigos įrodyti būtinąsias šios civilinės atsakomybės sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas. Kasacinis teismas savo praktikoje laikosi principinės nuostatos, kad net ir išteisinamojo nuosprendžio reabilituojančiais pagrindais priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, t. y. išteisinamojo nuosprendžio priėmimas reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio. Baudžiamojo proceso tikslas yra patikrinti įtarimą, tai, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje. Be to, įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai (pvz.: 2015 m. gruodžio18 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015; 2017 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-684/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2018 ir kt.).

4114.

42Analogiškos praktikos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, jeigu asmuo galiausiai išteisintas, savaime nereiškia, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimas byloje Lavrechov prieš Čekijos Respubliką, pareiškimo Nr. 57404/08).

4315.

44Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Kiekvienu atveju, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, vertintina kaip ir kiek proporcingai ikiteisminio tyrimo veiksmai suvaržė asmens teises, kokias pasekmes turėjo ir pan. Nagrinėjamu atveju ieškovas šių aplinkybių neįrodinėjo, o rėmėsi tik teismų priimtais sprendimais, nurodydamas, kad nebuvo jokio pagrindo nei inicijuoti baudžiamąjį persekiojimą, nei priimti apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teisme. Tačiau remiantis aukščiau nurodytais įstatymais ir Kasacinio Teismo praktika, tam, kad būtų tenkinami ieškinio reikalavimai dėl žalos atlyginimo, šių aplinkybių nurodyti nepakanka.

4516.

46Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį (valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas), prasidėjo pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės V. S. pareiškimą dėl neva tai ieškovo pasakytų žodžių <...> tai čia tu ta S., kandžiulnykų gynėja <...> prokurorės adresu. Už šią nusikalstamą veiką ieškovas Alytaus rajono apylinkės teismo nuteistas pagal LR BK 290 straipsnį, o Kauno apygardos teismo išteisintas. Kasacinėje instancijoje išteisinamasis nuosprendis paliktas galioti.

4717.

48Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovo atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą nebuvo jokio pagrindo; kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorė, kuri iniciavo bylą, turėjo suvokti, jog ginti savo pažeistas teises remiantis Baudžiamojo kodekso normomis, neišnaudojus kitų įstatyme nustatytų būdų, yra kraštutinė priemonė. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimo metu įstatymas numatė asmenims baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą tuo metu, kai jis atlieka savo pareigas (įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą pagal BK 290 str. panaikino 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1888, kuris įsigaliojo 2016 m. balandžio 1 d.). Vadinasi, savaime neteisėtu veiksmu negali būti laikomas baudžiamosios bylos dėl įžeidimo iniciavimas ar kasacinio skundo pateikimas, nors byla galutinėje teismo instancijoje buvo užbaigta išteisinamuoju teismo nuosprendžiu, jei asmuo tiki savo teisių pažeidimu ir nuoširdžiai siekia jas apginti. Pareigūnų veiksmai atliekant ikiteisminį tyrimą taip pat netampa savaime neteisėtais vien dėl to, kad teisme yra priimtas išteisinamasis nuosprendis. Tuo tarpu ieškovas, teigdamas kad ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų atlikusių veiksmai neteisėti, nenurodė nei konkrečių pareigūnų, nei kuo pasireiškė jų neteisėti veiksmai ikiteisminio proceso metu.

4918.

50Ieškovas taip pat nurodo, kad neteisėtus veiksmus atliko ne tik ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, bet ir Alytaus rajono apylinkės teismas. Kaip jau minėta, Alytaus rajono apylinkės teisme 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-300-791/2014, ieškovas pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje. Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu, Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinus, ieškovas pagal BK 290 str. išteisintas. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog analizuojant pasakytos frazės turinį, matyti, kad junginys „kandžiulnykų globėja“ turi įžeidžiantį atspalvį ir gali būti vertintinas kaip nemandagus asmens apibūdinimas, tačiau, kaip patvirtino ir Lietuvių kalbos instituto lietuvių kalbos specialisto išvada, pareigūnė nebuvo įvardinta žodžiu „kandžiulnykas“, jai tik buvo prikišama tokių asmenų globa, todėl šio žodžių junginio pavartojimas, bendraujant su oficialias pareigas einančiu asmeniu yra nemandagumo išraiška, bet ne asmens įžeidimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas. Taigi, baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas kitaip įvertino baudžiamojoje byloje esančius duomenis nei pirmosios instancijos teismas, tačiau tai nereiškia, kad pareigūnų veiksmai yra neteisėti dėl kokių nors esminių baudžiamojo proceso ir ieškovo teisių pažeidimo, kad ieškovas neteisėtai ir nepagrįstai buvo įtariamas ir kaltinamas, ir kad dėl nuosprendžio panaikinimo valstybei savaime turi kilti civilinė atsakomybė atlyginti ieškovui už jo nepatogumus baudžiamojo proceso metu. Išteisinamajame nuosprendyje teismas nurodė, kad ieškovo žodžiuose buvo įžeidžiantis pobūdis, tačiau to nepakanka, kad ieškovas būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmos instancijos teismo nuosprendyje aplinkybių vertinimu, bet nekonstatavo jokių esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, jokių neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų renkant įrodymus, nekonstatavo, jog pirmos instancijos teismo nuosprendis buvo priimtas neteisėtai, ar kad jo priėmimui įtakos turėjo neteisėti teisėjo veiksmai. Be to, ikiteisminio tyrimo pradėjimą ir vėliau teismo procesus lėmė paties ieškovo elgesys – kuomet jis viešoje vietoje nepagarbiu tonu ir įžeidžiantį atspalvį turinčiu tonu kreipėsi į prokurorę. Ši aplinkybė baudžiamojoje byloje nebuvo paneigta. Taigi nesant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo atsakovės civilinei atsakomybei kilti.

5119.

52Jeigu šalis neįrodo visų būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, tuo pagrindu reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti atmestas. Nesant teisinių pagrindų ieškovo veiksmus pripažinti neteisėtais, nėra ir teisinio pagrindo iš atsakovės priteisti ieškovo prašomą neturtinę žalą. Apeliacinio teismo vertinimu, vien deklaratyvūs ieškovo teiginiai apie patirtus dvasinius išgyvenimus, nepateikiant šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, nesudaro pagrindo reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

5320.

54Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias teisės normas, sąlygojusias ir netinkamą materialiosios teisės normų taikymą, dėl ko negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys atmetamas.

55Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

56Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti, kad... 7. 2.... 8. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog ieškovas nepateikė duomenų,... 9. II.... 10. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. 3.... 12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį... 13. 4.... 14. Teismas nustatė, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas pagal Lietuvos... 15. 5.... 16. Teismas sprendė, kad ieškovo prašoma priteisti 1000,00 EUR suma patirtiems... 17. III.... 18. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 19. 6.... 20. Apeliantė (atsakovė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017... 21. 6.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-19 sprendime daro išvadą, kad... 22. 6.2. Nustatinėjant, ar pasakyti žodžiai yra įžeidimas, svarbu yra... 23. 6.3. Tiek apeliacinės instancijos teismas, tiek Kasacinės instancijos teismas... 24. 6.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad... 25. 7. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą... 26. IV.... 27. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 28. Apeliacinis skundas tenkinamas.... 29. 8.... 30. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos... 31. 9.... 32. Ieškovas reikalauja iš valstybės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,... 33. 10.... 34. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto... 35. 11.... 36. CK 6.272 straipsnis reglamentuoja specialųjį deliktinės civilinės... 37. 12.... 38. Pagrindas taikyti valstybei deliktinę civilinę atsakomybę pagal CK 6.272... 39. 13.... 40. Kasacinio teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės... 41. 14.... 42. Analogiškos praktikos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas,... 43. 15.... 44. Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir... 45. 16.... 46. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas pagal... 47. 17.... 48. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 49. 18.... 50. Ieškovas taip pat nurodo, kad neteisėtus veiksmus atliko ne tik ikiteisminį... 51. 19.... 52. Jeigu šalis neįrodo visų būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei... 53. 20.... 54. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja,... 55. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 56. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir...