Byla 2-640/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kabantys sodai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 28 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. B2-3818-178/2010 pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kabantys sodai“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas A. Ž. kreipėsi į teismą, prašydamas atsakovui UAB „Kabantys sodai“ iškelti bankroto bylą. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą, sustabdyti išieškojimus ir turto realizavimą pagal vykdomuosius dokumentus. Nurodė, kad atsakovas turi įsiskolinimų ne tik ieškovui, bet ir kitiems kreditoriams, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali kilti grėsmė jų interesams.

4Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 28 d. nutartimi ieškovo A. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino ir areštavo atsakovo UAB „Kabantys sodai“ turtą, pinigines lėšas, turtines teises, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, tačiau leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei ir socialiniam draudimui, bei sustabdė išieškojimus ir turto realizavimą pagal vykdomuosius dokumentus. Nustatė, kad laikinosios apsaugos priemonės galioja iki nutarties iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Nurodė, kad atsakovas, siekdamas išvengti atsiskaitymo, gali bandyti perleisti, paslėpti ar kitaip suvaržyti turimą turtą. Be to, jei vieni kreditoriai yra pradėję ar artimiausiu metu pradėtų išieškojimą, galimai nukentėtų kitų kreditorių interesai, kai tuo tarpu bankroto bylos iškėlimo atveju kreditorių reikalavimai tenkinami eilės tvarka. Todėl, kad nenukentėtų nė vieno iš kreditorių interesai ir iki bankroto bylos iškėlimo nebūtų išieškoma iš atsakovo turto, turtas nebūtų paslėptas ar perleistas, būtina taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

5Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Kabantys sodai“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartį panaikinti. Nurodo šiuos skundo argumentus:

61. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje vyrauja nuomonė, kad nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip pat yra privalomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnio nuostatos, įpareigojančios šalis, pateikti įrodymus, pagrindžiančius teismo sprendimo neįvykdymo galimybę. Su ieškiniu nėra pateikiami jokie įrodymai, pagrindžiantys teismo sprendimo neįvykdymo galimybę. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto norma savaime nesuponuoja teismo pareigos kiekvienu atveju taikyti įmonės, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, turto areštą, o turi būti atsižvelgiama į tai, ar ieškovas pateikė teismui prima facie įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo galimą nemokumą. Tai gali būti išrašai iš registrų apie atsakovo turimą registruotiną turtą, duomenys iš įmonės finansinės atskaitomybės, kiti duomenys apie įmonės sunkią finansinę padėtį, taip pat rašytiniai įrodymai apie ieškovo ieškinyje nurodytos skolos pagrįstumą.

72. Teismas nepagrįstai perkėlė ieškovo įrodinėjimo pareigą atsakovui. CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas, pagal kurį šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Teismas, priimdamas nutartį, neturėjo jokių įrodymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo. Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika (2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-68/2009), teismas, neturėdamas minėtų įrodymų, apskirtai negalėjo spręsti dėl arešto atsakovo turtui taikymo, o tenkindamas ieškovo nepagrįstą prašymą, nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą atsakovui.

83. Ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Ieškovas, kartu su ieškiniu nepateikdamas jokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą pagrindžiančių įrodymų ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir elgėsi nesąžiningai, nes veikė ne pagal civilinio proceso tikslus, nustatytus CPK 2 straipsnyje.

94. Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis priimta neturint jokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą pagrindžiančių įrodymų, manytina, kad šiuo atveju teisminis procesas remiasi tik prielaidomis, todėl ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas, ypač pradinio teisminio proceso etapo metu, neturėtų būti maksimalus.

105. Nutartimi nepagrįstai areštavus tiek atsakovo nekilnojamąjį turtą, tiek pinigines lėšas, yra užkertamas kelias atsakovui vykdyti bet kokią ūkinę-komercinę veiklą, ko pasekoje atsakovas negali gauti jokių pajamų ir vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Todėl manytina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis neproporcingai ir nepagrįstai apsunkina atsakovo padėtį bei pažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo principą. Pagrindinė atsakovo veiklos sritis yra nekilnojamojo turto vystymas. Būtina sąlyga normaliam atsakovo funkcionavimui yra nekilnojamojo turto valdymas ir disponavimas juo. Atkreiptinas dėmesys, kad antstoliui areštavus atsakovo pinigines lėšas, atsakovas negalės vykdyti jokių piniginių operacijų, t. y. jokios komercinės-ūkinės veiklos bei prisiimtų sutartinių įsipareigojimų.

116. Interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo, ekonomiškumo principai suponuoja išvadą, jog teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tokios, kad nestabdytų įmonės komercinės-ūkinės veiklos. Viso atsakovo turto areštas sudarys neabejotinas prielaidas atsakovo veiklos sutrikdymui.

127. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį ir joje konstatuodamas, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas, tokių savo išvadų visiškai nemotyvavo ir neargumentavo. Motyvų teismo nutartyje nebuvimas pripažįstamas vienu iš absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

138. Pirmosios instancijos teismas nenurodo visiškai jokių motyvų ir aplinkybių, dėl kurių buvo taikytas išimtinis laikinųjų apsaugos priemonių klausimo sprendimo būdas – nepranešus atsakovui. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką nepranešus atsakovui laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais.

14Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas A. Ž. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas yra skolingas ieškovui ir su ieškovu neatsiskaito. Į bylą dėl bankroto bylos iškėlimo trečiuoju asmeniu yra įstojęs dar vienas kreditorius, su kuriuo atsakovas vengia atsiskaityti. Atsakovas, turėdamas ne vieną kreditorių, o atsiskaitydamas tik su kai kuriais kreditoriais, pažeidžia kitų kreditorių interesus, todėl šiuo atveju būtinas kreditorių lygybės principo užtikrinimas.

15Apeliacinis procesas nutrauktinas.

16Atsakovo UAB „Kabantys sodai“ atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacine tvarka metu paaiškėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 1 d. nutartimi atsisakė atsakovui iškelti bankroto bylą. Šia nutartimi teismas pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2010 sausio 28 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. iš esmės panaikino pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir uždėjo areštą 220 000 Lt vertės atsakovo turtui/piniginėms lėšoms, be to, siekiant minimizuoti galimus nuostolius, šią nutarties dalį nutarė vykdyti skubiai. Taigi, iš pirmosios instancijos teismo 2010 m. kovo 1 d. nutarties turinio matyti, kad ja teismas panaikino ankščiau – 2010 m. sausio 28 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, dėl kurių taikymo atsakovas yra padavęs atskirąjį skundą.

17Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismui 2010 m. kovo 1 d. nutartimi panaikinus to paties teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nebeliko atskirojo skundo nagrinėjimo objekto (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių). Ši faktinė aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad apeliacinis procesas dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 28 d. nutarties neteko teisinės prasmės.

18Atsižvelgiant į tai, kad nebeliko apeliacijos objekto, o ši aplinkybė paaiškėjo jau prasidėjus apeliaciniam procesui, pradėtas procesas pagal atsakovo UAB „Kabantys sodai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 28 d. nutarties, nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str.).

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315, 338 straipsniais,

Nutarė

20Apeliacinį procesą, pradėtą atsakovo UAB „Kabantys sodai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 28 d. nutarties, nutraukti

Proceso dalyviai
Ryšiai