Byla e2A-362-883/2018

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Apsaugos komanda“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Apsaugos komanda“ ieškinį atsakovei R. S. dėl skolos už įrengtą vaizdo stebėjimo sistemą priteisimo ir atsakovės R. S. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Apsaugos komanda“ dėl 2016 m. spalio 5 d. rangos sutarties dėl video sistemų įrengimo Nr. 92016100501 nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių priteisimo

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Apsaugos komanda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės R. S. 2 783,36 Eur skolos, 218,49 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 68 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinyje nurodė, kad pagal su atsakove 2016 m. spalio 5 d. sudarytą Rangos sutartį dėl video sistemų įrengimo, 2016 m. spalio 7 d. įrengė atsakovei jos patalpose ( - ) video sistemą, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui 2 783,36 Eur.
  2. Ieškovė nurodė, kad gavus pretenziją dėl sistemos trūkumų, ieškovės darbuotojai ne kartą telefonu bandė susisiekti su atsakove, kad būtų leista vaizdo stebėjimo sistemą ir jos įrengimo kokybę patikrinti vietoje, tačiau nesėkmingai. 2016 m. gruodžio 14 d. patikrinimo metu buvo surašytas video sistemos apžiūros aktas, kuriame užfiksuoti trumpi vaizdo įrašymo nutrūkimai, vaizdo suliejimai, iš esmės netrukdantys naudotis vaizdo stebėjimo sistema pagal jos paskirtį ir lengvai pašalinami. Nesulaukęs atsakovės atsakymo į pasiūlymą pašalinti trūkumus, ieškovas vienašališkai 2017 m. sausio 17 d. parengė ir atsakovei išsiuntė vaizdo stebėjimo sistemos perdavimo - priėmimo aktą, Atsakovė šį aktą pasirašyti atsisakė, pasiūlė ieškovui įrengtą sistemą atsiimti, atlyginti jos patirtus nuostolius ir kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau - VVTAT) su prašymu nutraukti sudarytą sutartį.
  3. Atsakovė priešieškiniu prašo 2016 m. spalio 5 d. rangos sutartį dėl video sistemos įrengimo nutraukti, taikyti restituciją - grąžinti ieškovei vaizdo stebėjimo sistemos įrangą ir medžiagas, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 484 Eur nuostolių, patirtų dėl poreikio užsakyti antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugas bei priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. spalio 5 d. atsakovė ir ieškovas sudarė rangos sutartį dėl video sistemų įrengimo, atsakovė sutartimi įsipareigojo už įrangą ieškovui sumokėti 2122,17 Eur, už paslaugas - 661,19 Eur. Ieškovas minėtą sutartį įvykdė dalinai, nes įrangą perdavė ir ją sumontavo, tačiau neužtikrino įrangos veikimo pagal paskirtį, nes tą pačią dieną, pasireiškė įrangos veikimo trūkumai. Ieškovė raštu pripažino įrangos veikimo trūkumus, kurių nepašalino, atsiuntė atsakovei ieškovės vienašališkai pasirašytą įrangos priėmimo-perdavimo aktą, atsakovė atsisakė pasirašyti, nes jai perduota ir sumontuota įranga negali būti naudojama pagal paskirtį.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2018 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas nutraukė 2016 m. spalio 5 d. sutartį, sudarytą tarp R. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Apsaugos komanda“ dėl video sistemų įrengimo; taikė restituciją – grąžino UAB „Apsaugos komanda“ vaizdo stebėjimo sistemos įrangą ir medžiagas (sutarties priedas Nr. 1, 2016 m. rugsėjo 12 d. sąmata), panaikino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2017 m. gegužės 25 d. priimtą nutarimą dalyje dėl vartotojos R. S. prašyme keliamo reikalavimo nutraukti sutartį; atsakovės R. S. priešieškinį dalyje dėl 484 Eur nuostolių, patirtų dėl poreikio užsakyti antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugas, atmetė; priteisė iš ieškovės UAB „Apsaugos komanda“ atsakovės R. S. naudai 750,45 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės UAB „Apsaugos komanda“ 5,28 Eur teismo turėtų pašto išlaidų į valstybės pajamas.
  2. Teismas nustatė, kad 2016 m. spalio 5 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta sutartis Nr. 92016100501, pagal kurią ieškovė įsipareigojo savo rizika iš savo medžiagų ir prietaisų savo priemonėmis ir jėgomis pagal šalių suderintą sąmatą įrengti atsakovės patalpose video sistemą (toliau – signalizaciją) ir perduoti įrengtą sistemą atsakovei, o atsakovė įsipareigojo sumokėti numatytą atlyginimą. Sutarties 3.3. punkte ieškovė įsipareigojo signalizaciją įrengti pagal atitinkamų teisės aktų nustatytus reikalavimus, suteikti garantiją, numatytą 7.1. punkte.
  3. Atsižvelgęs į tai, kad darbo užmokestis pagal šalių sudarytą sutartį sudarė tik 23,76 procentus visos sutarties kainos, o didžiąją dalį kainos, net 76,24 procentus, sudarė vaizdo stebėjimo sistemos įrangos ir medžiagų kaina, vadovaudamasis CK 6.645 straipsniu, į tai, kad ieškovė yra įmonė, kurios viena iš veikos sričių yra video sistemų, signalizacijų įrengimas, o R. S. video sistema buvo parduota ir sumontuota kaip fiziniam asmeniui, ji video sistema įsirengė gyvenamajame name, teismas sprendė, kad sutarties turinys atitinka vartojimo pirkimo - pardavimo sutartį, apibrėžtą CK 6.350 straipsnio 1 dalyje. Pažymėjo, kad nors ieškovė įsipareigojo atlikti parduotos video įrangos ir medžiagų įrengimo darbus, ši sutarties sąlyga nagrinėjamu atveju nereiškia rangos sutarties.
  1. Teismas nurodė, kad ieškovė neginčija fakto, kad įrengta sistema atsakovės patalpose turi trūkumų; byloje taip pat nėra ginčo, kad tarp šalių pasirašyta sutartis yra standartinė. Atsižvelgęs į tarp šalių pasirašytos sutarties 5.3. punkte numatytą atsakovės galimybę pagrįstai bei motyvuotai atsisakyti priimti įrengtą sistemą, teismas sprendė, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo prašyti atsakovės sumokėti už įrengtą video sistemą, nes pagal tarp šalių pasirašytos sutarties 6.2 punktą, atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui ne vėliau kaip per 3 dienas nuo perdavimo – priėmimo akto pasirašymo, todėl ieškovo reikalavimą dėl skolos iš atsakovės priteisimo atmetė.
  1. Spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimo, teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl video sistemos įrangos kokybės trūkumų (ar jie yra esminiai), bei galimybės grąžinti įsigytą prekę ieškovei, nes ieškovės teigimu įrengtos sistemos trūkumai yra mažareikšmiai ir tuo pagrindu negalima nutraukti sudarytą sutartį bei grąžinti vaizdo stebėjimo sistemą.
  1. Teismo vertinimu, ieškovui net keturis kartus atvykus pas atsakovę ir nepavykus video sistemos tinkamai sutvarkyti, yra pagrindas išvadai, kad atsakovės įsigyta prekė neatitiko įprastinių daikto kokybės sąlygų. Teismas, vertindamas 2017 m. gegužės 25 d. VVTAT nutarimą, kuriuo atmestas atsakovės reikalavimas nutraukti sutartį, nurodė, kad vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją neatima iš vartotojo teisės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka su prašymu nagrinėti ginčą iš esmės.
  1. Teismas, pažymėjęs, kad vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus, atsižvelgęs, kad nagrinėjamoje byloje kilo VVTAT nutarimo, priimto išsprendus individualų vartotojo bei paslaugos teikėjo ginčą, ir teismo sprendimo dėl to paties ginčo santykio klausimas, konstatavo, kad teismui nusprendus panaikinti tarp šalių sudarytą sutartį, teismas savo iniciatyva gali panaikinti VVTAT 2017 m. gegužės 25 d. priimtą nutarimą.
  1. Teismas konstatavo, kad atsakovės namuose įrengus video sistemą, kurios tinkamas veikimas nebuvo užtikrintinas po keturių ieškovo darbuotojų apsilankymų ir bandymų pašalinti gedimus, buvo pažeisti pirkėjos teisėti lūkesčiai turėti tinkamą, kokybiškai sumontuotą įrangą ir naudoti ją pagal tiesioginę ir vienintelę jos paskirtį, užtikrinančią jos ir jos šeimos narių saugumą; atsakovei kelis kartus pasinaudojus trūkumų šalinimo galimybe, o ieškovui nesugebėjus jų pašalinti, teismas sprendė, kad tokiu atveju taikytinas vartotojo, kaip specialaus civilinių teisinių santykių subjekto – silpnesniosios šalies, teisių apsaugos garantija, pažeistų teisių gynybos būdas - nutraukti sutartį bei grąžinti ieškovui vaizdo stebėjimo sistemą. Teismo vertinimu, toks teisių gynimo būdas, kai atsakovė daugiau nei metus laiko negali naudotis įsigyta įranga be trikdžių, nes video sistema nėra suremontuota, o trūkumai nustatyti tą pačią įrengimo dieną, leidžia spręsti, kad pasirinktas teisių gynimo būdas proporcingas prievolių pažeidimo mastui bei atitinkantis vartotojų gynimo specifiką. Nutraukęs tarp šalių pasirašytą sutartį, teismas panaikino VVTAT 2017 m. gegužės 25 d. priimtą nutarimą dėl R. S. prašymo dalyje dėl vartotojos R. S. prašyme keliamo reikalavimo nutraukti sutartį.
  1. Teismo nuomone, atsakovei nebuvo būtino poreikio užsakyti antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugas, teismas atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovo 484 Eur nuostolių, patirtų dėl poreikio užsakyti antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugas, atmetė kaip nepagrįstą.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Apsaugos komanda“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. sprendimą ir ieškovės UAB „Apsaugos komanda“ ieškinį tenkinti visa apimtimi, o atsakovės priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1013.1.Teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nes ignoravo 2016-12-14 vaizdo sistemos patikros aktą ir jo išvadas, ignoravo Raseinių rajono policijos komisariato nustatytus faktus, ginčo šalių susirašinėjime fiksuotus faktus, 2017-05-25 VVTAT nutarime konstatuotą mažareikšmiškumo faktą. Teismas VVTAT nutarimą ne tik ignoravo, bet ir atmetė pažeisdamas CPK 270 str. 3-4 punktu, nemotyvuojant tokio sprendimo.

1113.2. Teismas netaikė CK 6.363 straipsnio 8 dalies nuostatų, nors privalėjo jas taikyti, nes užfiksuoti sistemos trūkumai buvo mažareikšmiai.

1213.3.Teismas taikė CK 6.228 4 2 d. straipsnio nuostatas, nors tam nebuvo pakankamo teisinio pagrindo ir nepagrindė tokio sprendimo.

1313.4.Teismas nepasisakė dėl proporcingumo ir bendradarbiavimo principų pažeidimo.

  1. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė R. S. nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas argumentuojamas šiais argumentais:

1414.1. Vartojimo pirkimo-pardavimo teisiniuose santykiuose stipresnioji šalis (verslininkas) negali „primesti“ silpnesniajai šaliai (vartotojui) savo valios ir paties parengtuose standartinėse sutarties sąlygose numatyti galimybę vienu metu nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir tuo pačiu reikalauti, kad silpnesnioji sutartinių santykių šalis visiškai įvykdytų saviškius.

1514.2. Ieškovas net daugiau nei mėnesį ignoravo atsakovės 2016-10-26 pareiškimą, taip akivaizdžiai pažeisdamas VTAĮ 21 straipsnio 2 dalyje nurodytą 14 (keturiolikos dienų) terminą atsakovės pareiškimui (pretenzijai) išnagrinėti. Ieškovas vietoje Įrangos trūkumų šalinimo, nuosekliai atsakovei siuntinėjo priminimus apie tariamą pareigą atsiskaityti su ieškovu bei ieškovo, žinant apie Įrangos trūkumus, vienašališkai pasirašytus Įrangos priėmimo-perdavimo aktus. Tokiu būdu ieškovas akivaizdžiai piktnaudžiavo stipresne padėtimi.

1614.3. Ginčo nagrinėjimo metu ieškovo atstovas nuosekliai akcentavo ieškovo pasiruošimą pašalinti įrangos trūkumus, tačiau, nors nuo ginčo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios šio atsiliepimo teikimo metu jau praėjo beveik 9 (devyni) mėnesiai, ieškovas jokių realių veiksmų taip ir nesiėmė.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

19Apeliacinis skundas atmetamas.

  1. Byloje kilo ginčas dėl pirkėjo teisių gynimo ir pirkėjo teisės pasirinkti jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo gynimo būdą.
  1. Byloje nustatyta, kad 2016 m. spalio 5 d. tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl video sistemų įrengimo atsakovės patalpose ( - ). Atsakovė pagal sutarties 6.3. punktą įsipareigojo apmokėti UAB „Apsaugos komanda“ sąmatoje 2 783,36 Eur sutartą kainą, po įrengtos signalizacijos perdavimo – priėmimo ne vėliau kaip per tris dienas nuo akto pasirašymo. Ieškovė pagal sutartį 2016-10-07 įrengė vaizdo stebėjimo sistemą. Vaizdo stebėjimo sistemos perdavimo – priėmimo aktas pasirašytas nebuvo. 2016 m. spalio 10 d. atsakovė pranešė ieškovei, kad vaizdo sistema turi trūkumų. 2016 m. spalio 13 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra 2 783,36 Eur sumai. 2016 m. spalio 26 d. atsakovė pateikė ieškovei pareiškimą dėl nekokybiškos paslaugos suteikimo su vaizdo nuotraukomis, nurodydama video sistemų įrengimo sutrikimus. 2016 m. lapkričio 15 d. atsakovė R. S. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros Raseinių rajono prokuratūrai pateikė prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą UAB „Apsaugos komanda“ atžvilgiu dėl galimo sukčiavimo, turtinės žalos padarymo, neteisėtos informacijos apie privatų gyvenimą rinkimą ir neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo. 2016 m. lapkričio 30 d. ieškovė pateikė atsakovei raštą dėl nekokybiškos paslaugos suteikimo, nurodydamas, kad darbuotojams nepavyksta susisiekti ir susitarti dėl įrangos patikrinimo vietoje. 2016 m. gruodžio 2 d. ieškovė atsakovei siuntė priminimą dėl apmokėjimo už įrengtą vaizdo stebėjimo sistemą. 2016 m. gruodžio 4 d. atsakovė siuntė pareiškimą dėl nekokybiškos paslaugos suteikimo, nurodydama, kad sumokėti už darbus nesutinka, nes suteiktos paslaugos yra nekokybiškos. 2016 m. gruodžio 7 d. atsakovė ieškovui pateikė pretenziją dėl vaizdo sistemos trūkumų, siūlydama ieškovės darbuotojams atvykti 2016 m. gruodžio 14 d. 2016 m. gruodžio 20 d. ieškovas pateikė atsakovei dėl vaizdo stebėjimo sistemos trūkumų informaciją, jog 2016 m. gruodžio 14 d. nustatyti trūkumai gali būti pašalinti atsakovei tinkamu metu. Iš 2016 m. gruodžio 14 d. vaizdo sistemos patikros akto matyti, kad buvo nustatyti ir užfiksuoti vaizdo stebėjimo sistemos sutrikimai. 2016 m. gruodžio 9 d. atsakovė VVTAT pateikė vartotojo prašymą prašydama nutraukti sutartį ir kompensuoti patirtas išlaidas. 2017 m. sausio 17 d. atsakovei buvo pateiktas vaizdo stebėjimo sistemos perdavimo – priėmimo aktas, pasirašytas ieškovo. 2017 m. sausio 19 d. atsakovė atsisakė pasirašyti perdavimo – priėmimo aktą. 2017 m. gegužės 25 d. VVTAT nutarimu dėl R. S. prašymo, atmetė vartotojos R. S. keliamus reikalavimus nutraukti sutartį ir kompensuoti patirtas teisinės pagalbos išlaidas (1286,15 Eur), argumentuodamas tuo, kad 2017 m. balandžio 3 d. VVTAT patikrinimo aktu buvo nustatyti mažareikšmiai vaizdo stebėjimo sistemos trūkumai.
  1. Vartojimo sutarties instituto tikslas – didesnės vartotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimas. Vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios taisyklės sutarčių aiškinimo, sutarties šalių teisių ir pareigų, sutarčių pabaigos klausimams reguliuoti. Šio teisės instituto specifika, be kita ko, pasireiškia platesniu vartotojo teisių gynimo būdų nustatymu, atitinkamais atvejais suteikimu vartotojui teisės nutraukti vartojimo sutartį specialiose vartojimo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose, kurios su CK 6.217 straipsnio 1 dalimi koreliuoja kaip specialiosios su bendrąja, nustatytais pagrindais. Įstatyme įtvirtinti vartotojo teisių gynimo būdai tiek esant vartojimo pirkimo-pardavimo, tiek ir vartojimo rangos teisiniams santykiams neturi būti diferencijuojami. Įstatymuose nustatytas teisinis reglamentavimas bei jo tikslas lemia išvadą, kad esant vartojimo rangos teisiniams santykiams užsakovas (vartotojas) disponuoja CK 6.363 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo (vartotojo) teisėmis ir turi teisę pasirinkti kurį nors iš šio straipsnio 4-8 dalyse įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų. Vartojimo rangos teisiniuose santykiuose CK 6.666 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalys taikytini kaip specialiosios teisės normos, nepaisant to, jog jie yra CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmajame skirsnyje „Bendrosios nuostatos“, ir užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu reikšti minėtose teisės normose nustatytus reikalavimus. Esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, darbo rezultato priėmimo ar naudojimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui reikalavimus, CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų įvairovė, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. CK 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto vartotojo teisių gynimo būdo taikymas tik CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais, neatitiktų teisinio reguliavimo bei vartojimo sutarties instituto tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).
  1. 2016 m. spalio 5 d. tarp šalių buvo sudaryta įrangos pirkimo – pardavimo ir jos montavimo (paslaugų) sutartis, atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su perkamo daikto (įrangos) verte buvo nedideli, montavimo darbų vertė (546,44 Eur) mažesnė už įrangos kainą (1 753,86 Eur). Įstatymas leidžia šalims sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų (CK 6.156 str. 3 d.), todėl nagrinėjamu atveju šalis siejo vartojimo pirkimo – pardavimo ir vartojimo rangos teisiniai santykiai, atsakovė savo valią sudaryti sutartį buvo išreiškusi raštu, sutikdama, kad ieškovė jos name montuotų perkamą įrangą.
  1. Vartojimo rangą reglamentuojančios įstatymo normos neįtvirtina nuostatų, skirtų vartojimo rangos sutarties šalių pareigų perduoti ir priimti atliktus rangos darbus vykdymui. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi bendrosiose (CK 6.662 straipsnis) ir specialiosiose (CK 6.694 straipsnis) rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose įtvirtintomis atliktų darbų perdavimo ir priėmimo nuostatomis, abiejų rangos sutarties šalių nepasirašymo darbų priėmimo-perdavimo akte faktas savaime nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti ir perduoti, vien tik formaliųjų įstatymo nustatytų darbų perdavimo-priėmimo reikalavimų nesilaikymas negali būti laikomas pagrindu šalims nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovo, kaip užsakovo, kartu ir vartojimo rangos sutarties silpnesniosios šalies teisėms apginti įstatymas nustato gynybos būdus, kuriais pasinaudojusi, atsakovas gali pareikalauti iš rangovo vykdyti jo prisiimtus įsipareigojimus ar atsakyti už dėl jo netinkamos veiklos kilusius neigiamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2011).
  1. Nustačius, jog užsakovė nepasirašė darbų perdavimo-priėmimo akto, reikia įvertinti priežastis, dėl kurių užsakovė atsisakė pasirašyti ir priimti atliktus darbus. Šalių sudarytos sutarties penktoje dalyje yra nurodyta, kad įrengus signalizaciją yra pasirašomas įrengtos signalizacijos perdavimo priėmimo aktas; užsakovas privalo priimti įrengtą signalizaciją arba pagrįstai ir motyvuotai atsisakyti ją priimti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo pranešimo apie darbų baigimą gavimo; 5.7 sutarties punkte nurodoma, kad jeigu ieškovas nepagrįstai atsisako priimti įrengtą signalizaciją arba nepriima jos per sutartyje nustatytą terminą, tai signalizacija laikoma priimta trečią dieną nuo rangovo vienašališkai pasirašyto perdavimo – priėmimo akto išsiuntimo užsakovui.
  1. Teismas minėtą sutarties 5.7 punkto sąlyga pripažino nesąžininga (CK 6.2284 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutarties 5.7 punktą pripažinti nesąžiningu, nes atsakovė turėjo galimybę susipažinti su visomis sutarties sąlygomis jos pasirašymo metu. Nagrinėjamu atveju atsakovė pasinaudojo sutartyje numatyta teise per tris dienas atsisakyti priimti įrengtą signalizaciją (5.3 punktas), pateikdama 2016-10-10 pranešimą, todėl sutarties 5.7 punktas nagrinėjamu atveju netaikytinas ir šis apeliacinio skundo argumentas neteikia teisinio pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes nėra pagrindo pripažinti, jog minėto įstatymo taikymas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.
  1. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ginčas tarp rangovo ir vartotojo kilo dėl įrangos eksploatavimo lūkesčių t.y. darbų rezultato. Vartotoja apsisprendė nepirkti įrangos su trūkumais, kurie paaiškėjo iš karto sumontavus sistemą. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė jau 2016-10-10 pranešė ieškovei, kad sistema turi trūkumų, vėliau kelis kartus teikė ieškovei pareiškimą dėl nekokybiškos paslaugos suteikimo, 2016 m. gruodžio 7 d. atsakovė ieškovei išsiuntė pretenziją dėl vaizdo sistemos trūkumų, kurioje siūloma ieškovui atsiimti vaizdo sistemos įrangą. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė buvo atvykusi pas atsakovę į namus ir šalino trūkumus net keturis kartus. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-10-12 ir 2016-10-24 ieškovės darbuotojas buvo atvykęs į atsakovės namus, buvo fiksuoti vaizdo įrašymo trūkumai, teikti pasiūlymai (šiek tiek sumažinti vaizdo įrašymo kokybę). 2016-11-28 įmonės darbuotojai, reaguodami į atsakovės pretenziją, vyko pas atsakovę patikrinti vaizdo stebėjimo sistemą ir esant trūkumams juos pašalinti, tačiau atsakovė jų į patalpas neįleido. 2016-12-14 buvo nustatyti ir užfiksuoti vaizdo stebėjimo sistemos sutrikimai. Ieškovė, remdamasi patikrinimo duomenimis, pripažino, kad labiausiai tikėtina trūkumų priežastis yra vaizdo stebėjimo kamerų ir vaizdo įrašymo įrenginio programinių versijų nesutapimas, kuris gali būti pašalinamas įdiegiant programinės įrangos atnaujinimus vaizdo kameroms ir vaizdo įrašymo įrenginiui. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė pakankamai ilgą laiką įrangos trūkumų nepašalino, nurodė, kad trūkumas lengvai pašalinamas, įdiegiant programinės įrangos atnaujinimus.
  1. Tiek pretenzija, tiek priešieškinio pateikimas patvirtina, kad atsakovė nesutiko su sumontuotos įrangos kokybe. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė ne tik pristatė įrangą, tačiau atliko ir montavimo darbus, pripažino, kad įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos trūkumai gali būti pašalinami, įdiegiant programinės įrangos atnaujinimus. Byloje kilos ginčas, ar įrangos trūkumus galima vertinti kaip mažareikšmius.
  1. Ieškovė pati pripažįsta, kad 2016-10-12 atvykus patikrinti, ar egzistuoja atsakovės nurodomi įrangos sutrikimai, buvo nustatyta, kad dviejų iš septynių kamerų užfiksuoto vaizdo apatinėje (ne daugiau negu ¼ monitoriuje matomo vaizdo įrašo) dalyje apie tris sekundes uždedama pikselių juosta, atsakovei pasiūlyta sumažinti vaizdo įrašymo duomenų srautą. Tiriant šalių ginčą, 2017-03-21 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos specialistams atlikus įrangos apžiūrą ir peržiūrėjus tos dienos vaizdo įrašus nustatyta, kad namo išorėje sumontuota kamera nakties metu vaizdo nerodo, vaizdas atsiranda tik įjungus lauko prožektorių; kitų išorėje sumontuotų kamerų vaizdas neryškus, matoma „migla“, „debesėlių“ formos dėmės; viduje sumontuota kamera 20 sekundžių vaizdo neįrašė, 28 sekundes vaizdas buvo sulietas (įvairių spalvų fono regimybė). Minėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad įranga fiksuojamas vaizdas yra nekokybiškas.
  1. Byloje pateiktas 2017-05-25 Valstybinės vartotojų teisių apsaugo tarnybos nutarimas, kuriame nurodyta, kad VVTAT nustatė vaizdo stebėjimo sistemos vaizdo įrašų kokybės trūkumus, tačiau nustatytų kokybės trūkumų VVTAT negali priskirti esminiams sutarties pažeidimams, kadangi vartotoja atsisakė sudaryti sąlygas spręsti įrangos kokybės priskirtinumo esminiams defektams klausimą, t.y. atsisakė atnaujinti programinę įrangą.
  1. Minėtame VVTAT nutarime nurodyta, jog neturint galimybės įvertinti, ar trūkumai negali būti lengvai pašalinami nedarant įtakos (nepabloginant) įrangos kokybei, nustatyti trūkumai priskirti mažareikšmiams trūkumams. Tai reiškia, kad trūkumų mažareikšmiškumas nustatytas remiantis tik rangovo paaiškinimais dėl galimybės nustatytus trūkumus lengvai pašalinti. Pažymėtina, kad ieškovė atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Ieškovė privalo įrodyti, kad parduoto daikto savybės atitinka pirkimo–pardavimo sutartį. Nagrinėjamu atveju ieškovė pripažino, kad nesutampa kamerų programinė versija ir vaizdo įrašymo įrenginio programinė versija, įrodymų, kad įrangos trūkumai gali būti pašalinti atnaujinus programinę įrangą, byloje nėra, skirti ekspertizės proceso metu ieškovė taip pat neprašė. Pažymėtina, kad tarp šalių susiklosčius vartojimo rangos teisiniams santykiams, ieškovei, kaip verslininkei, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, o nagrinėjamu atveju byloje nėra patikimų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė atsakovės patalpose sumontuota vaizdo stebėjimo įranga atitinka tokio pobūdžio įrangai keliamus reikalavimus. Atsakovė, kaip vartotoja, neatsako už ieškovės verslo riziką, kurią turi prisiimti pati ieškovė, todėl pripažintina, kad vartotojas turi teisę įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą.
  1. Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė kiekvieną ieškovės pateiktą įrodymą. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas, priimtas dėl individualaus vartotojo ir pardavėjo ar paslaugos teikėjo ginčo, yra tik rekomendacinio pobūdžio, juo šalims įvertinus ginčo aplinkybes pasiūlomas ginčo sprendimo variantas. Nutarimo teisinė galia teismo nagrinėjamoje byloje yra tik kaip rašytinio įrodymo, kurį teismas vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais ir iš jų viseto darė išvadą dėl ginčo esmės.
  1. Šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, nurodė pakankamus argumentus, teismo išvados yra pakankamai motyvuotos, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Pateikto vertinimo negali pakeisti aplinkybė, kad skundžiamame teismo sprendime ne dėl visų įrodymų pasisakyta vienodai išsamiai, nes tai nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl tam tikrų faktų pripažinimo neįrodytais.
  1. Pažymėtina, kad ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Taikant užsakovo teisių gynybos būdus ir sprendžiant dėl jų atitikties proporcingumo ir sutarties šalių interesų pusiausvyros principui, taip pat turi būti įvertinta vartojimo rangos sutarties dalyko specifika.
  1. LR CK 6.363 straipsnyje įtvirtintos pirkėjo (vartotojo) teisės pasirinkti kurį nors iš 4-8 dalyse įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šalių apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentus, bylos įrodymus, konstatuoja, kad vartotojas turi teisę įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą, todėl net ir neesminiai daikto trūkumai gali būti pagrindu vartotojui nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą (CK 6.363 straipsnio 8 dalis). Atsakovė siekia sutarties nutraukimo ir nurodytus įrangos trūkumus (vaizdo nefiksavimas tamsiu paros metu, vaizdo tiekimas su pertraukomis, vaizdas neryškus, sulietas), laikant net ir mažareikšmiais trūkumais, teisėjų kolegija pripažįsta, kad sutarties nutraukimas ir įrangos grąžinimas šiuo atveju yra proporcingas atsakovės teisių gynimo būdas.

20Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą jį atstovavusiai advokatei sumokėjo 500 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis yra 1.3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsakovo prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą šio dydžio neviršija. Atsižvelgiant į tai, apeliacinį skundą atmetus, atsakovui iš apelianto priteistina 500 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

21Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Apsaugos komanda“ (j. a. k. 122668722) atsakovei R. S. (a. k. ( - ) 500 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB)... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2018... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9.
      1. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Apsaugos... 10. 13.1.Teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo... 11. 13.2. Teismas netaikė CK 6.363 straipsnio 8 dalies nuostatų, nors privalėjo... 12. 13.3.Teismas taikė CK 6.228 4 2 d. straipsnio nuostatas, nors tam nebuvo... 13. 13.4.Teismas nepasisakė dėl proporcingumo ir bendradarbiavimo principų... 14. 14.1. Vartojimo pirkimo-pardavimo teisiniuose santykiuose stipresnioji šalis... 15. 14.2. Ieškovas net daugiau nei mėnesį ignoravo atsakovės 2016-10-26... 16. 14.3. Ginčo nagrinėjimo metu ieškovo atstovas nuosekliai akcentavo ieškovo... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Apeliacinis skundas atmetamas.
        1. Byloje kilo... 20. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
            21. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 22. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. sprendimą palikti... 23. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Apsaugos komanda“...