Byla 3K-7-581/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko, Česlovo Jokūbausko, Gintaro Kryževičiaus, Sigitos Rudėnaitės, Antano Simniškio (pranešėjas) ir Juozo Šerkšno, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „LB baldai“ (buvęs pavadinimas – UAB „Lambatas“) kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 29 d. sprendimo bei Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lambatas“ dėl sutarties nutraukimo, daiktų grąžinimo, sumokėtų pinigų grąžinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Išplėstinė teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjamas ginčas dėl vartojimo rangos sutarties šalies – užsakovo – teisės reikalauti, nustačius pagamintų baldų trūkumus, nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus.

5Šalys 2006 metais sudarė sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo iš savo medžiagų ir savo priemonėmis pagaminti, surinkti bei pristatyti nestandartinius virtuvės baldus, o ieškovė įsipareigojo darbą priimti ir už jį sumokėti: sutarties pasirašymo dieną sumokėti 3000 Lt avansą, o likusią 3600 Lt sumą – per tris dienas po priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos. Atsakovas baldus pagamino, pristatė ieškovei bei surinko (sumontavo). Ieškovė 2006 m. birželio 19 d. sumokėjo atsakovui 3000 Lt avansą, o 2006 m. rugsėjo 15 d. – likusią pagal sutartį pinigų dalį, t. y. 3600 Lt. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Kauno skyriaus Marijampolės poskyrio 2007 m. balandžio 18 d. patikrinimo akte Nr.7MP-07-1023-38, priimtame atlikus patikrinimą pagal ieškovės skundą, konstatuota, kad virtuvinių baldų montavimo darbai atlikti nekokybiškai, netinkamai įmontuota buitinė technika neužtikrina saugaus ir patogaus naudojimo pagal paskirtį.

6Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas pateikė nekokybiškus baldus, pirmieji nekokybiškos produkcijos požymiai išaiškėjo baldų pristatymo ir montavimo dieną, kiti – vėliau. Ieškovės teigimu, darbų perdavimo priėmimo akto šalys nėra pasirašiusios. Anot ieškovės, atsakovas kelis kartus bandė taisyti greitai išryškėjusius trūkumus, bet jam to nepavyko padaryti. Ieškovės nuomone, šalinant trūkumus, praktiškai visas baldų komplektas turėtų būti perdarytas ir abejotina, ar atsakovo meistrai sugebės pagaminti geros kokybės produktą. Ieškovės teigimu, ji patyrė neturtinę žalą – daiktų negali naudoti pagal paskirtį, jautė atvykusių šalinti defektus asmenų nepagarbą, žeminimą ir pan. Ieškovė prašė: nustatyti, kad ji vienašališkai nutraukia su atsakovu sudarytą sutartį; priteisti iš atsakovo už prekę sumokėtus 6600 Lt bei 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė šalių sudarytą vartojimo rangos sutartį; priteisė ieškovei iš atsakovo 6600 Lt nuostoliams atlyginti; nutraukė bylos dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, priėmus ieškovės atsisakymą nuo šios ieškinio dalies. Teismas konstatavo, kad šalių sudaryta sutartis yra vartojimo rangos sutartis. Nustatęs, kad baldai buvo gaminami iš atsakovo medžiagos, teismas nurodė, jog atsakovas atsako už baldų kokybę (CK 6.647 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat nustatė, kad darbų priėmimo-perdavimo aktas nėra surašytas, ieškovė su atsakovu visiškai atsiskaitė 2006 m. rugsėjo 15 d. Teismas konstatavo, kad atsakovas byloje neįrodė, jog defektai ir trūkumai atsirado dėl pačios ieškovės kaltės, t. y. dėl to, kad virtuvėje remontas buvo atliktas ne taip, kaip buvo užfiksuota atliekant užsakymo išmatavimus, ruošiant brėžinius (ne toje vietoje sumontuota kriauklė virtuvėje, pakeisti vamzdžiai). Atkreipęs dėmesį į tai, kad atsakovas nereiškė jokių pretenzijų ieškovei dėl netinkamo remonto ar kriauklės buvimo vietos, t. y. neįspėjo ieškovės, kad yra nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamų darbų tinkamumui ir kokybei (CK 6.659 straipsnio 1 dalis), teismas sprendė, jog atsakovas atsako už Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Kauno skyriaus Marijampolės poskyrio 2007 m. balandžio 18 d. patikrinimo akte nustatytus trūkumus. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra verslo įmonė, veikianti savo rizika, todėl atsakovo sutartinė atsakomybė atsiranda visais atvejais, jeigu neįrodo, kad prievolę netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos (CK 6.256 straipsnio 4 dalis), be to, atsakovas gamina, montuoja nestandartinius baldus, todėl jam taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Teismas sprendė, kad ieškovė apie pastebėtus trūkumus iš karto pranešė atsakovui. Nors Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Kauno skyriaus Marijampolės poskyrio 2007 m. balandžio 18 d. patikrinimo akte, surašytame išnagrinėjus ieškovės skundą, konstatuota, kad trūkumai gali būti taisomi, tačiau, teismo vertinimu, atsakovas nesiėmė priemonių jiems ištaisyti per protingą terminą, neįrodė ieškovės vengimo bendradarbiauti. Atsižvelgdamas į tai, kad patikrinimo akte užfiksuota, jog netinkamai įmontuota buitinė technika neužtikrina saugaus ir patogaus naudojimo pagal paskirtį, taip pat kad ieškovės šeimoje auga trys nepilnametės dukterys ir kad nustatyti trūkumai gali kelti grėsmę ieškovės ir jos šeimos narių sveikatai (saugumui), teismas konstatavo, jog atsakovas tinkamai sutarties neįvykdė, nustatyti trūkumai yra esminiai ir nėra realaus pagrindo manyti, kad trūkumai gali būti tinkamai ištaisyti (CK 6.678 straipsnio 2 dalis, 6.665 straipsnio 3 dalis).

9Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2008 m. birželio 19 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 29 d sprendimą paliko nepakeistą. Sutikusi su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo sutartis yra vartojimo rangos sutartis, kolegija nurodė, kad šiai sutarčiai taikytini ir vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių ypatumai, t. y. CK 6.350-6.370 straipsnių reikalavimai bei vartotojų teisių gynimo ir kiti su šių teisių gynimu susiję įstatymai (CK 6.672 straipsnio 2, 3 dalys). Kolegija sprendė, kad ginčo atveju taikytinos CK 6.363 straipsnio ir 2000 m. rugsėjo 19 d. priimto Vartotojų teisių gynimo įstatymo Nr. VIII-1946 7 straipsnio nuostatos. Kolegijos vertinimu, ieškovė, reikalaudama būtent nutraukti sutartį ir grąžinti jos sumokėtus pinigus, neviršija įstatymo jai suteiktų teisių (CK 6.363 straipsnio 8 dalis). Kolegija pažymėjo, kad Vartotojų teisių gynimo įstatyme, kuriame įtvirtinta pirkėjo teisė nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus, daroma išimtis tik kai prekės trūkumas yra mažareikšmis, tačiau, kolegijos vertinimu, šios bylos atveju patikrinimo nustatytų trūkumų negalima pripažinti mažareikšmiais. Kolegija sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog trūkumai atsirado dėl pačios ieškovės kaltės ir netinkamo baldų naudojimo. Kolegija padarė išvadą, kad ieškovė gali pasirinkti savo teisių gynimo būdą ir reikalauti nutraukti sutartį bei grąžinti sumokėtus pinigus; kaip nereikšmingus įvertino apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovė, pasirašydama sąskaitą-faktūrą, baldus priėmė, nenurodydama jų trūkumų, ir kad ji nebendradarbiavo bei ribojo atsakovo teisę pačiam pašalinti trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, sprendimą grindė taikydamas kitas materialines teisės normas, tačiau priėmė iš esmės teisingą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu atsakovas UAB „LB baldai“ prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 29 d. sprendimą bei Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Apeliacinės instancijos teismui nepagrįstai taikius kitas materialinės teisės normas (CK 6.363 straipsnio 8 dalį), negu buvo taikytos pirmosios instancijos teisme, ir padarius išvadą, kad ieškovė turi teisę pasirinkti teisių gynimo būdą, liko nepatikrintas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas taikė tinkamas materialinės teisės normas, tik netinkamai jas aiškino ir savo išvadas padarė remdamasis nevisapusišku ir neobjektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Anot kasatoriaus, sprendžiant dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo, turėjo būti remiamasi CK 6.665 straipsniu. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas CK 6.363 straipsnio 8 dalimi rėmėsi ir ją aiškino izoliuotai nuo kitų teisės normų ir tai neatitinka CK 1.9 straipsnio nuostatų. Anot kasatoriaus, sprendžiant dėl sutarties nutraukimo ir sumokėtų pinigų grąžinimo, reikėtų atsižvelgti ne tik į CK 6.363 straipsnį, bet ir į specialiąją teisės normą – CK 6.665 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. Jonaitis v. G. Alionis, bylos Nr. 3K-3-207/2005, pateikto išaiškinimo, jog esant šalių sudarytai vartojimo rangos sutarčiai taikytinas ne tik CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus antrasis skirsnis (Vartojimo ranga), bet ir pirmasis skirsnis (Bendrosios nuostatos). Kasatorius pažymi, kad CK 6.665 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta užsakovo galimybė reikalauti ne sumokėtų pinigų grąžinimo, o nuostolių atlyginimo, tuo tarpu ieškovė jokių patirtų nuostolių neįrodinėjo ir jų atlyginimo nereikalavo. Kasatoriaus teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie esminius ir nepašalinamus baldų trūkumus. Priešingai, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Kauno skyriaus Marijampolės poskyrio 2007 m. balandžio 18 d. patikrinimo akte pateikta išvada, kad nustatyti defektai taisytini. Taigi, ieškovei neįrodžius esminių ir nepašalinamų trūkumų, ieškinys neturėjo būti patenkintas. Be to, sprendžiant, ar pažeidimai yra esminiai ir nepašalinami ir ar galima nutraukti sutartį, turėtų būti atsižvelgta ne tik į ieškovės, bet ir į atsakovo interesus, t. y. turi būti išsiaiškinta, ar ieškovės reikalavimas dėl sutarties nutraukimo yra proporcinga ir adekvati priemonė. Konstatuodami esminį sutarties pažeidimą ir šiuo pagrindu nutraukdami sutartį, teismai turėjo įvertinti reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Zolotariovas v. UAB „Baldras ir kt., bylos Nr. 3K-P-346/2004). Tuo tarpu, byloje nenustatyta aplinkybių, kad kasatorius būtų vengęs pareigos pašalinti trūkumus. Priešingai, kasatorius siūlė ieškovei ištaisyti trūkumus, tačiau ieškovė su tuo nesutiko.

132. Apeliacinės instancijos teismo aiškinimas, kad neturi reikšmės aplinkybė, jog pasirašydama sąskaitą-faktūrą ieškovė baldus priėmė nenurodydama jų trūkumų ir kad ji nebendravo bei ribojo kasatoriaus teisę pačiam pašalinti trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas, kasatoriaus nuomone, neatitinka CK 1.5 straipsnio, 1.137 straipsnio 2 dalies, 6.38 straipsnio 1, 3 dalių, 6.158, 6.200, 6.662, 6.665 straipsnių nuostatų. Remdamasis CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalimis, kasatorius teigia, kad, ieškovei pripažinus, jog defektai egzistavo darbų priėmimo metu ir jai darbus priėmus be pastabų, teismas negalėjo tenkinti reikalavimo dėl vienašalio sutarties nutraukimo ir sumokėtų pinigų grąžinimo, o turėjo taikyti nurodytas nuostatas. Kasaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė nesilaikė CK 1.5 straipsnio 1 dalyje, 1.137 straipsnio 2 dalyje, 6.38 straipsnio 1, 3 dalyse, 6.158, 6.200 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų ir apie darbų priėmimo metu atsiradusius trūkumus rangovui pranešė tik 2007 m. vasario 23 d., t. y. praėjus daugiau kaip penkiems mėnesiams, be to, rangovui siekiant susisiekti su ieškove ir pašalinti trūkumus, ieškovė su kasatoriumi nebendradarbiavo. Kasatorius taip pat pažymi, kad ieškovė yra advokatė, gerai suprantanti teisės normas ir jų pasekmes, todėl teismas, aiškindamasis jos veiksmus, į tai taip pat turėjo atsižvelgti.

143. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė Vartotojų teisių gynimo įstatymą, kurio redakcija galiojo iki 2007 m. kovo 1 d. Kadangi ieškovė į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją kreipėsi 2007 m. kovo 21 d., o į teismą – 2007 m. birželio 6 d., tai turėjo būti remiamasi nuo 2007 m. kovo 1 d. įsigaliojusia Vartotojų teisių apsaugos įstatymo redakcija. Dėl to apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad Vartotojų teisių gynimo įstatyme daroma išimtis tik kai prekės trūkumas yra mažareikšmis, yra nepagrįstas, nes remtasi ginčo nagrinėjimo dieną negaliojančiu teisės aktu. Be to, teismas nepagrindė teiginio, kad šioje byloje nustatytų trūkumų negalima pripažinti mažareikšmiais.

154. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu šalių sutartis nutraukta, baldai yra pas ieškovę ir dar jai priteista 6600 Lt nuostoliams atlyginti. Nors apeliacinės instancijos teismas taikė CK 6.363 straipsnio 8 dalį, tačiau kasatorius neturi jokios galimybės reikalauti iš ieškovės, kad jam būtų grąžintas baldų komplektas, nes apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas taikomą materialinės teisės normą, paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriame nurodyta, jog ieškovei priteisiama 6600 Lt nuostoliams atlyginti.

16Atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.

17Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

19Dėl užsakovo (vartotojo) teisių gynimo būdų vartojimo rangos teisiniuose santykiuose, kai darbo rezultato priėmimo ar naudojimo metu nustatomi jo trūkumai

20

21Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Ši konstitucinė nuostata yra vienas iš pamatinių Lietuvos ūkio tvarkymo principų. Ji įgyvendinama per žemesnės teisinės galios norminius teisės aktus. Vartotojo teisių apsauga taip pat yra Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės. Pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarčių šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės.

22Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad: vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai; teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. Valionienė v. SP UAB „Karoliniškių būstas“, bylos Nr. 3K-3-475/2001, 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Sirgėdienė ir kt. v. UAB „Abuva“, bylos Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 791-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir kt. v. AB „Grigiškės“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2008, 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Kavaliauskas v. UAB „Ribenos prekyba“, bylos Nr. 3K-3-536/2008); vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ v. B. Giedraitienė, civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-1137/2002, 2008 m. spalio 28 d nutartis, priimta civilinėje byloje A. Kavaliauskas v. UAB „Ribenos prekyba“ , bylos Nr. 3K-3-536/2008).

23Pažymėtina, kad vartojimo sutarties institutas, kaip ir kiekvienas teisės institutas, turi būti taikomas atsižvelgiant į jo tikslus. Vartojimo sutarties instituto tikslas – didesnės vartotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimas. Vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios taisyklės sutarčių aiškinimo, sutarties šalių teisių ir pareigų, sutarčių pabaigos klausimams reguliuoti. Šio teisės instituto specifika, be kita ko, pasireiškia platesniu vartotojo teisių gynimo būdų nustatymu, atitinkamais atvejais suteikimu vartotojui teisės nutraukti vartojimo sutartį specialiose vartojimo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose, kurios su CK 6.217 straipsnio 1 dalimi koreliuoja kaip specialiosios su bendrąja, nustatytais pagrindais.

24Šioje byloje nagrinėjamas ginčas, kilęs iš vartojimo rangos teisinių santykių. Šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis, nes užsakovas yra fizinis asmuo, jo užsakyto atlikti darbo rezultato paskirtis – tenkinti užsakovo ir jo šeimos buitinius poreikius, o rangovas yra verslininkas – juridinis asmuo (CK 6.672 straipsnio 1 dalis).

25CK 6.672 straipsnio 1 dalyje vartojimo rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, pagal kurią rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas – priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Taigi ši sutartis yra konsensualinė, dvišalė, atlygintinė. Vienai jos šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius savo sutartinę prievolę, kitos šalies reikalavimu gali būti taikomi vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose nustatyti pažeistų teisių gynimo būdai, taip pat atitinkamais atvejais gali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnis). Kadangi rangovu pagal vartojimo rangos sutartį visada yra verslininkas, tai sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atveju jis atsako be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. Janušauskas ir kt. v. UAB „Novaturas“, bylos Nr. 3K-3-524/2004).

26Kasatorius kasaciniame skunde teisingai nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog ginčo, kilusio iš vartojimo rangos sutarties, išsprendimui taikytinos CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ ir antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Jonaitis v. G. Alionis, bylos Nr. 3K-3-207/2005). Šios bylos kontekste aktualu pažymėti, kad CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus „Ranga“ antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos yra specialiosios to paties skyriaus pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normų atžvilgiu ir pagal tai išspręsti ginčui, kilusiam iš vartojimo rangos teisinių santykių, taikytinos prioritetiškai. CK 6.644 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normų nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos atskiroms rangos rūšims (buitinė ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato kitų XXXIII skyriaus „Ranga“ skirsnių normos.

27Analizuojant ginčui išspręsti reikšmingas specialiąsias CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus „Ranga“ antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normas, pažymėtina, kad: CK 6.672 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis taikomos CK 6.188, 6.350–6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės; CK6.672 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vartojimo rangos santykiams, kurių šio kodekso normos nenustato, taikomi vartotojų teisių gynimo ir kiti su šių teisių gynimu susiję įstatymai; CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultatų trūkumus, užsakovas turi teisę per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas; CK 6.680 straipsnyje nustatyta, jog jeigu rangovas neatlieka arba netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis. Aiškinant šias teisės normas nagrinėjamos bylos kontekste darytinos tokios išvados:

281. CK 6.672 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nukreipiančioji teisės norma, skirta visiems iš vartojimo rangos sutarties kylantiems teisiniams santykiams reglamentuoti. CK straipsniai, į kuriuos ji nukreipia, taikytini vartojimo rangos teisiniuose santykiuose. Pažymėtina, kad CK 6.350-6.370 straipsniai, į kuriuos nukreipia aptariama norma, sudaro CK šeštosios knygos IV dalies „Atskiros sutarčių rūšys“ XXIII skyriaus „Pirkimas-pardavimas“ ketvirtojo skirsnio „Vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių ypatumai“ turinį, t. y. jie taip pat reglamentuoja teisinius santykius, susijusius su vartotojo teisių bei teisėtų interesų apsauga, ir yra vartojimo sutarties instituto dalis. Įstatyme įtvirtinti vartotojo teisių gynybos būdai nediferencijuojami vien pagal kriterijų, ar vartotojo teisės buvo pažeistos tuo, kad jam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, arba tuo, kad darbo pagal vartojimo rangos sutartį rezultatas yra su trūkumais. Pažymėtina, kad įstatyme įtvirtinti vartotojo teisių gynimo būdai tiek esant vartojimo pirkimo-pardavimo, tiek ir vartojimo rangos teisiniams santykiams neturi būti diferencijuojami. Įstatymuose nustatytas teisinis reglamentavimas bei jo tikslas lemia išvadą, kad esant vartojimo rangos teisiniams santykiams užsakovas (vartotojas) disponuoja CK 6.363 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo (vartotojo) teisėmis ir turi teisę pasirinkti kurį nors iš šio straipsnio 4-8 dalyse įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų, tuo tarpu ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra užsakovo (ieškovo-vartotojo) pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, ir arba taiko užsakovo (ieškovo-vartotojo) pasirinktą, minėtame straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisako jį taikyti ar parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo (ieškovo-vartotojo) teisių gynimo būdą.

292. CK 6.672 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta viena iš bendrosios taisyklės, kad CK jo reglamentuojamiems santykiams turi pirmumą prieš kitus to paties lygmens nacionalinius įstatymus, išraiškų bei nustatyta, kad vartotojų teisių gynimo ir kiti su šių teisių gynimu susiję įstatymai taikomi tik tiems vartojimo rangos santykiams, kurių CK normos nenustato. Šioje byloje nagrinėjamų ginčo teisinių santykių, CK normų ir Vartotojų teisių gynimo įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1946 redakcija) 7 straipsnio nuostatų dėl prekių kokybės, vartotojo teisių gynimo būdų, jų taikymo sąlygų, termino reikalavimams dėl prekės trūkumų pareikšti ir pan. analizės pagrindu darytina išvada, kad ginčui išspręsti aktualius vartojimo rangos teisinius santykius, susijusius su darbo rezultato (prekės) kokybe, vartotojo teisių gynimo būdais, jų taikymo sąlygomis, terminu reikalavimams dėl trūkumų pareikšti ir pan., reglamentuoja CK normos. Dėl to konstatuotina, kad Vartotojų teisių gynimo įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1946 redakcija) 7 straipsnio nuostatos dėl prekių kokybės, vartotojo teisių gynimo būdų, jų taikymo sąlygų, termino reikalavimams dėl prekės trūkumų pareikšti ir pan. šioje byloje netaikytinos.

303. CK 6.378 straipsnio 1 dalis reglamentuoja užsakovo (vartotojo) teises, kai darbo rezultato priėmimo arba naudojimo metu nustatomi jo trūkumai, taip pat pažeistų užsakovo (vartotojo) teisių gynimo būdus bei terminą reikalavimams dėl trūkumų pareikšti. Joje užsakovui įtvirtintos platesnės teisės nei CK 6.665 straipsnyje. Aptariama teisės norma, reglamentuodama terminą reikalavimams pareikšti, nukreipia į CK 6.666 straipsnį, o reglamentuodama pažeistų teisių gynimo būdus, be kita ko, nukreipia į CK 6.665 straipsnį, konkrečiau – į CK 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalis, nes būtent jose yra nustatyti užsakovo galimi pareikšti reikalavimai. Toks reguliavimas lemia išvadą, kad vartojimo rangos teisiniuose santykiuose CK 6.666 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalys taikytini kaip specialiosios teisės normos, nepaisant to, jog jie yra CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmajame skirsnyje „Bendrosios nuostatos“, ir užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu reikšti minėtose teisės normose nustatytus reikalavimus, tuo tarpu ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra užsakovo (ieškovo-vartotojo) pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, ir (arba) taiko užsakovo (ieškovo-vartotojo) pasirinktą, minėtame straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisako jį taikyti ar parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo (ieškovo-vartotojo) teisių gynimo būdą.

314. CK 6.680 straipsnis reglamentuoja užsakovo (vartotojo) teises vartojimo rangos sutartyje numatyto darbo atlikimo metu, t. y. kol dar nėra darbo rezultato, ir nereglamentuoja užsakovo teisių, kai darbo rezultato trūkumai nustatomi jo (rezultato) priėmimo ar naudojimo metu, todėl ši nukreipiančioji teisės norma bei CK 6.334 straipsnis, į kurią ji nukreipia, nereguliuoja ginčo, susijusio su atsakovo (rangovo) atlikto ir ieškovei (užsakovui) pateikto darbo rezultato trūkumais, teisinių santykių ir šioje byloje netaikytina.

32Remiantis išdėstytais argumentais konstatuotina, kad, esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, darbo rezultato priėmimo ar naudojimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui CK 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei 6.363 straipsnio 4-8 dalyse nustatytus reikalavimus. CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų įvairovė, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų.

33Nagrinėjamos bylos kontekste aiškinant CK 6.363 straipsnį, pažymėtina, kad šio straipsnio 4-8 dalyse įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuriuo užsakovui (pirkėjui) pagal šiose normose nustatytas sąlygas suteikiama teisė pasirinkti jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pagaminimo (pardavimo) gynimo būdą, tarp jų ir nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. CK 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta vartotojo teisių apsaugos priemonė yra specialus vartotojo teisių gynimo būdas, kurio taikymo galimybė nėra sąlygota daikto nepašalinamų trūkumų egzistavimu, taigi jis gali būti taikomas ir tada, kai daikto trūkumai gali būti pašalinami. Jo, kaip ir kitų CK 6.363 straipsnyje nustatytų gynimo būdų, taikymą lemia netinkama daikto kokybė ir vartotojo pasirinkimas. Reikalavimus daikto kokybei reglamentuoja aptariamo straipsnio 1-3 dalys. Pagal juos kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, spręstina dėl daikto atitikimo tinkamos kokybės reikalavimams, o nustačius, kad daiktas yra netinkamos kokybės, vertintina, ar nustatyti nukrypimas nuo kokybės reikalavimų ir daikto netinkama kokybė yra tokie, jog sudaro pagrindą taikyti vartotojo pasirinktą teisių gynimo būdą, tarp jų ir įtvirtintą CK 6.363 straipsnio 8 dalyje. Esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, daikto kokybė vertintina ir šalių individualaus susitarimo kontekste. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių. Aiškinimas, kad CK 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto vartotojo teisių gynimo būdo taikymas yra galimas tik CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais, neatitiktų teisinio reguliavimo bei vartojimo sutarties instituto tikslų.

34Išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą, atsižvelgia ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje D. Žurauskas v. UAB „Titlis“, bylos Nr. 3K-3-237/2008, pateiktus teisės taikymo išaiškinimus.

35Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad darbo rezultatas pagal šalių sudarytą vartojimo rangos sutartį yra su trūkumais, kurie nurodyti Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Kauno skyriaus Marijampolės poskyrio 2007 m. balandžio 18 d. patikrinimo akte Nr. 7MP-07-1023-38, ir neatitinka kokybės reikalavimų, nes apibendrintai, virtuvinių baldų montavimo darbai atlikti nekokybiškai, netinkamai įmontuota buitinė technika neužtikrina saugaus ir patogaus naudojimo pagal paskirtį. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti darbo rezultato kokybės trūkumai, ypač akcentuojant netinkamą buitinės technikos įmontavimą bei saugaus ir patogaus naudojimo pagal paskirtį neužtikrinimą, bei ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas sudarė pagrindą apeliacinės instancijos teismui taikyti CK 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą vartotojo teisių gynimo būdą. Sutarties nutraukimas ir sumokėtų pinigų grąžinimas ieškovei nagrinėjamu atveju yra proporcinga ir adekvati ieškovės, kaip vartotojos, pažeistų teisių gynimo priemonė. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad tokio ieškovės pažeistų teisių gynimo būdo taikymas sukeltų kasatoriui neadekvačių teisinių pasekmių. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kasatorius, kaip rangovas, turi CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatytą teisę reikalauti netinkamos kokybės daikto grąžinimo savo (kasatoriaus) sąskaita. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kasatorius jau būtų pareiškęs tokį reikalavimą, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad ši kasatoriaus teisė būtų ginčijama, apribota ar pažeista, todėl bylą nagrinėję teismai neturėjo pagrindo spręsti dėl šios kasatoriaus teisės gynimo.

36Konstatavus, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.363 straipsnio 8 dalį, kasacinio skundo argumentas, jog sprendžiant dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo turėjo būti remiamasi CK 6.665 straipsniu, atmestinas kaip nepagrįstas. Aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tiesiogiai nepasisakė dėl CK 6.665 straipsnio taikymo, nevertintina kaip materialinės teisės normos pažeidimas, nes apeliacinės instancijos teismas pritaikė ieškovės pasirinktą vartotojo teisių gynimo būdą, įtvirtintą CK 6.363 straipsnio 8 dalyje. Esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, rangovas negali primesti užsakovui savo valios dėl pažeistų teisių gynimo būdo pasirinkimo ar apriboti užsakovo pasirinkimą. Jis (rangovas) prisiima riziką ir ,žinodamas savo teises ir pareigas, turi žinoti, kad nekokybiško daikto pagaminimo atveju užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas).

37Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais dėl CK 6.672 straipsnio 3 dalies aiškinimo, pripažintinas pagrįstu kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai taikė Vartotojų teisių gynimo įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1946 redakcija) 7 straipsnį, tačiau, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tai neteikia teisinio pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, nes nėra pagrindo pripažinti, jog minėto įstatymo taikymas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentai apie tai, kad apeliacinės instancijos teismas, taikydamas 2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1946 redakcijos Vartotojų teisių gynimo įstatymo 7 straipsnį, pritaikė negaliojantį įstatymą (nes šio įstatymo redakcija galiojo iki 2007 m. vasario 28 d. imtinai), neduoda teisinio pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pažeidė materialinės teisės normos taikymo civiliniams teisiniams santykiams taisyklę, pagal kurią konkrečius civilinius teisinius santykius reglamentuoja tos materialinės teisės normos, kurios galioja tiems santykiams atsirandant.

38Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, atmestinas kaip nepagrįstas, nes kasatoriaus nurodomos ir nagrinėjamos civilinės bylos ratio decidendi skiriasi, civilinėje byloje S. Jonaitis v. G. Alionis, bylos Nr. 3K-3-207/2005, kurioje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartimi remiasi kasatorius, nebuvo nagrinėjami reikalavimai dėl vartojimo rangos sutarties nutraukimo ir sumokėtų pinigų grąžinimo.

39Dėl atlikto pagal vartojimo rangos sutartį darbo rezultato priėmimo

40

41CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus „Ranga“ antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos nereglamentuoja rangovo atlikto darbo rezultato perdavimo užsakovui, todėl šiam santykiui reguliuoti taikytinos CK 6.662 straipsnio nuostatos (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

42Sprendžiant dėl atlikto darbo, jo rezultato trūkumų, taip pat dėl užsakovo galimybės remtis šiais trūkumais, svarbią reikšmę turi perdavimo-priėmimo akto turinys ir jo pasirašymo aplinkybės (CK 6.662 straipsnis). Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra konstatavęs, kad įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo-perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo-perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę kvalifikavimui turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Škėrio TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007). Išplėstinė teisėjų kolegija šioje byloje konstatuoja, kad, esant vartojimo rangos santykiams, rangovas, esant ginčui įrodinėjantis, jog darbo rezultatą užsakovui (vartotojui) perdavė ne šalių sutartyje įvardytu dokumentu (arba, jeigu šalių sutartyje toks dokumentas neįvardytas, ne paprastai įforminamu aktu, pavyzdžiui, perdavimo-priėmimo aktu), taip pat turi pareigą įrodyti, kad užsakovui (vartotojui), prieš pasirašant tą dokumentą, buvo išaiškinta to dokumento paskirtis, teisinė reikšmė, taip pat užsakovo (vartotojo) teisė tame dokumente nurodyti priimamo darbo rezultato trūkumus, jeigu tokių yra. Rangovo veiksmai, darbo rezultatą užsakovui (vartotojui) perduodant ne šalių sutartyje įvardytu dokumentu (arba, jeigu šalių sutartyje toks dokumentas neįvardytas, ne paprastai įforminamu aktu, pavyzdžiui, perdavimo-priėmimo aktu) ir neišaiškinus užsakovui (vartotojui), prieš pasirašant tą dokumentą, jo (dokumento) paskirties, teisinės reikšmės, taip pat užsakovo (vartotojo) teisės tame dokumente nurodyti priimamo darbo rezultato trūkumus, vertintini kaip nesąžiningi.

43Šioje byloje pirmosios instancijos teismas byloje nustatė aplinkybę, kad darbų perdavimo-priėmimo aktas nepasirašytas, o apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutiko su tokia pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad šalių sudarytoje sutartyje yra nustatyta, jog: užsakovas (ieškovė) su vykdytoju (atsakovu) atsiskaito pagal vykdytojo pateiktą PVM sąskaitą faktūrą mokėjimo pavedimu, pinigus pervedant į vykdytojo nurodytą sąskaitą banke, arba grynais (3.3 punktas); atlikti darbai priimami darbų perdavimo priėmimo aktu, kurį pasirašo šalių įgalioti atstovai (5.2 punktas). Šios sutarties sąlygos rodo, kad šalys sulygo, jog sutarties vykdymo baigiamajame etape bus pateikti du atskiri dokumentai – PVM sąskaita-faktūra ir perdavimo-priėmimo aktas, taigi ieškovė galėjo pagrįstai tikėti, kad tokie atskiri dokumentai ir bus pateikti. Pagal šalių sudarytą sutartį atsakovas turėjo pareigą pateikti ieškovei atskirą dokumentą – PVM sąskaitą-faktūrą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, pateikdamas ieškovei PVM sąskaitą-faktūrą, būtų jai, kaip silpnesniajai sutarties šaliai, išaiškinęs, jog šiam dokumentui teikiama perdavimo-priėmimo akto reikšmė, taip pat jog ieškovė būtent šiame dokumente turėtų nurodyti darbo rezultato trūkumus, jeigu tokių yra, nes joks kitas dokumentas apie darbo perdavimą nebebus forminamas. Prie nagrinėjamos civilinės bylos pridėtoje Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-2549-399/2007 esančiuose kasatoriaus 2007 m. birželio 14 d. atskirajame skunde ir 2007 m. birželio 26 d. prieštaravimuose kasatorius nurodė, kad ieškovė jau iš pat pradžių vengė tinkamai vykdyti sutartį, vengdama pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą; vengė priėmimo-perdavimo aktu nustatyti trūkumų šalinimo tvarką (c. b. Nr. L2-2549-399/2007; b. l. 19, 39). Taigi byloje yra duomenų, rodančių, kad PVM sąskaitos-faktūros pateikimo ieškovei ir pasirašymo metu pats kasatorius šio dokumento nevertino kaip perdavimo-priėmimo akto. Ieškovė byloje laikėsi nuoseklios pozicijos, kad perdavimo-priėmimo aktas nėra pasirašytas. Tai rodo, kad aptariamą PVM sąskaitą-faktūrą pasirašiusių šalių valia ir siekiami tikslai nebuvo siejami su šio dokumento vertinimu kaip perdavimo-priėmimo akto.

44Remdamasi nurodytais argumentais, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorius nepagrįstai apeliuoja į CK 1.5 straipsnio 1.137 straipsnio 2 dalies, 6.38 straipsnio 1, 3 dalių, 6.158, 6.200 straipsnių, 6.662 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas, todėl su jomis siejami kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

45Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturi įtakos apskųstų procesinių sprendimų teisėtumui, todėl nenagrinėtini.

46Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai tenkino ieškovės pareikštus ieškinio reikalavimus ir priėmė iš esmės pagrįstus ir teisėtus procesinius sprendimus, kurių naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

47Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

49Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 29 d. sprendimą bei Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistus.

50Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 2. Išplėstinė teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl vartojimo rangos sutarties šalies –... 5. Šalys 2006 metais sudarė sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo iš... 6. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas pateikė nekokybiškus baldus, pirmieji... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 29 d. sprendimu... 9. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „LB baldai“ prašo panaikinti Marijampolės... 12. 1. Apeliacinės instancijos teismui nepagrįstai taikius kitas materialinės... 13. 2. Apeliacinės instancijos teismo aiškinimas, kad neturi reikšmės... 14. 3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė Vartotojų teisių... 15. 4. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu šalių sutartis... 16. Atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.... 17. Išplėstinė teisėjų kolegija... 18. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 19. Dėl užsakovo (vartotojo) teisių gynimo būdų vartojimo rangos... 20. ... 21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad... 22. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies,... 23. Pažymėtina, kad vartojimo sutarties institutas, kaip ir kiekvienas teisės... 24. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas, kilęs iš vartojimo rangos teisinių... 25. CK 6.672 straipsnio 1 dalyje vartojimo rangos sutartis apibrėžta kaip... 26. Kasatorius kasaciniame skunde teisingai nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis... 27. Analizuojant ginčui išspręsti reikšmingas specialiąsias CK šeštosios... 28. 1. CK 6.672 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nukreipiančioji teisės norma,... 29. 2. CK 6.672 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta viena iš bendrosios taisyklės,... 30. 3. CK 6.378 straipsnio 1 dalis reglamentuoja užsakovo (vartotojo) teises, kai... 31. 4. CK 6.680 straipsnis reglamentuoja užsakovo (vartotojo) teises vartojimo... 32. Remiantis išdėstytais argumentais konstatuotina, kad, esant vartojimo rangos... 33. Nagrinėjamos bylos kontekste aiškinant CK 6.363 straipsnį, pažymėtina, kad... 34. Išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą, atsižvelgia ir į... 35. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad... 36. Konstatavus, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė... 37. Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais dėl CK 6.672 straipsnio 3 dalies... 38. Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo... 39. Dėl atlikto pagal vartojimo rangos sutartį darbo rezultato priėmimo... 40. ... 41. CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus „Ranga“ antrojo skirsnio „Vartojimo... 42. Sprendžiant dėl atlikto darbo, jo rezultato trūkumų, taip pat dėl... 43. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas byloje nustatė aplinkybę, kad... 44. Remdamasi nurodytais argumentais, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia,... 45. Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturi įtakos... 46. Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 49. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 29 d. sprendimą bei... 50. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...