Byla e2A-150-227/2019
Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Dosas“ ir atsakovų R. K., A. D., trečiojo asmens V. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2716-812/2018 pagal ieškovės UAB „Dosas“ ieškinį atsakovams R. K., A. D., trečiajam asmeniui V. K. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė 1.

3Ieškovė UAB „Dosas“ prašė priteisti iš atsakovo A. D. 396,57 Eur, iš atsakovės R. K. 634,99 Eur nuostolių atlyginimą, iš abiejų atsakovų - 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. 2.

4Ieškovė, pakeitusi ieškinio pagrindą, ieškinyje nurodė, kad atsakovė R. K. yra 15 ha žemės sklypo, esančio ( - ), savininkė, o atsakovas A. D. - 3,71 ha žemės sklypo, esančio ( - ), savininkas. Atsakovai kartu su trečiuoju asmeniu V. K. nusprendė parduoti šiuose žemės sklypuose esantį statų mišką kirtimui. 2016 m. spalio mėnesį tarp ieškovės direktoriaus ir trečiojo asmens, atstovaujančio sutuoktinę atsakovę R. K. bei jos brolį atsakovą A. D., įvyko derybos dėl stataus miško minėtuose žemės sklypuose pirkimo-pardavimo. Derybų metu aptarta kaina priklausomai nuo stačios medienos kiekio ir kokybės. Neatlikus biržių atrėžimo ir jų pagrindu neišėmus leidimų kirsti mišką šalys negalėjo baigti derybų dėl pirkimo-pardavimo sutarties dalyko (kirstinos medienos kiekio ir kokybės) neaiškumo, todėl šalys žodžiu susitarė dėl deryboms pratęsti reikalingų veiksmų atlikimo, pagal kuriuos ieškovė įsipareigojo užsakyti biržių atrėžimo paslaugas, o atsakovai įsipareigojo jų pagrindu išimti leidimus kirsti mišką. Šalys apkalbėjo, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atveju pasidalins biržių atrėžimo kaštus per pusę, o nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties - visus biržių atrėžimo kaštus padengs atsakovai. Vykdydamas žodinį susitarimą, ieškovės direktorius pas miškininką V. T. užsakė biržių atrėžimo darbus atsakovų žemės sklypuose. V. T. parengtus miškotvarkos dokumentus perdavė ieškovei, vėliau jie perduoti V. K.. 2016-11-07 Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritoriniam poskyriui miško savininkai, pasinaudoję ieškovės perduotais biržių atrėžimo dokumentais pateikė pranešimus apie ketinimą kirsti mišką jiems priklausančiuose miško sklypuose bei gavo leidimus. Atsakovai pardavė mišką kitiems asmenims, kuriems perdavė V. T. rengtus biržių atrėžimo ir medienos tūrio skaičiavimo dokumentus bei leidimus kirsti mišką, t.y. panaudojo juos su ikisutartiniais santykiais su ieškove nesusijusiais komerciniais tikslais. Šalims nesudarius stataus miško pirkimo-pardavimo sutarties, ieškovė sumokėjo miškininkui už atliktas biržių atrėžimo paslaugas, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė išlaidas, kurias reikalauja atlyginti. Tuo atveju, jeigu atsakovų veiksmuose nebūtų nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovė prašė tenkinti alternatyvų reikalavimą, pripažinti atsakovus nepagrįstai praturtėjus ieškovės sąskaita.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

63.

7Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės R. K. 243,83 Eur nuostolių atlyginimo, iš atsakovo A. D. - 124,62 Eur nuostolių atlyginimo, taip pat iš kiekvienų jų – po 5 procentus dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos 2017 m. kovo 1d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Likusioje dalyje ieškinio netenkino. Grąžino ieškovei 2,10 Eur žyminio mokesčio permoką. 4.

8Nustatė, kad atsakovė R. K. yra 15 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, o atsakovas A. D. - 3,71 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, savininkas. 2015-04-01 Valstybinėje miškų tarnyboje patvirtintas 2015-2024 metams atsakovams priklausančių miško sklypų miškotvarkos projektas. Atsakovų vardu ieškant potencialių pirkėjų žodinio susitarimo pagrindu veikė atsakovės sutuoktinis - trečiasis asmuo. Ieškovė, veikianti nuo 2004 m., užsiimanti prekyba mediena ir nekilnojamuoju turtu, 2016 m. spalio mėnesį, tarpininkaujant ieškovės direktoriaus E. S. ir V. K. pažįstamam asmeniui K. K., atstovaujama direktoriaus, atvyko pas V. K. ir A. D. tartis dėl atsakovų parduodamo nenukirsto miško nupirkimo. Iš ieškovės direktoriaus paaiškinimų, trečiojo asmens paaiškinimų, liudytojo S. M. parodymų nustatė, kad ieškovės direktorius, prieš atvykdamas pas V. K. į susitikimą, susipažino su atsakovų turimu miškotvarkos projektu ir nuvykęs natūroje ne vieną kartą apžiūrėjo parduodamo stataus miško plotus su S. M., besiverčiančiu miško kirtimo darbais. E. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis turi ilgametę darbo patirtį, todėl miškotvarkos projektas ir miškų ūkio paskirties sklypų apžiūrėjimas su potencialaus rangovo atstovu leido jam įvertinti parduodamo stataus miško būklę bei pateikti kainos pasiūlymą trečiajam asmeniui ir atsakovui. Miškininkas V. T. ieškovės direktoriaus užsakymu atliko biržių atrėžimo ir medienos tūrio skaičiavimo darbus, už kurių atlikimą 2016 m. lapkričio 8 d. pateikė sąskaitas faktūras Nr. 8 - 249,24 Eur sumai ir Nr. 9 - 487,66 Eur sumai. 736,90 Eur buvo sumokėta V. T. 2016-12-27 mokėjimo pavedimu Nr. 1769. Pripažino, kad miškininkas, nors bendravo su V. K. atliekant biržių atrėžimo darbus, tačiau neprašė, nesitarė su atsakovais, o jie - neturėjo pagrindo mokėti V. T. už paslaugas. Remiantis Miškotvarkos projektu bei pateikus miškininko V. T. biržių atrėžimo bei medienos tūrio skaičiavimo dokumentus, 2016 m. lapkričio 7 d. miškų savininkams buvo išduoti leidimai kirsti mišką. 5.

9Teismas sprendė, kad šalių 2016 m. spalio mėnesio susitikimą, pokalbį dėl nenukirsto miško pardavimo bei tolesnius šalių atliktus veiksmus yra pagrindas pripažinti ikisutartiniais santykiais. Pripažino, kad derybų metu ieškovė pasiūlė atlikti biržių atrėžimo ir medienos tūrio skaičiavimo darbus, atsakovas ir trečiasis asmuo sutiko, kad tokie darbai sklypuose būtų atliekami, žinojo, kad darbus atlieka miškininkas V. T., V. K. turėjo jo kontaktinius duomenis ir su juo bendravo. Atliktą miškininko darbą atsakovų vardu priėmė V. K. ir atsakovai biržių atrėžimo bei medienos tūrio skaičiavimo dokumentus panaudojo leidimų kirsti mišką išdavimui. Nustatė, kad derybos dėl sutarties sudarymo iš esmės nutrūko po to, kai atsakovai nesutiko parduoti ieškovei nenukirsto miško, ieškovei pasiūlius netenkinusią atsakovų kainą pagal leidimuose kirsti mišką nurodytus duomenis. Priešingai, nei teigė atsakovai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog šalys žodžiu sudarė preliminarią pirkimo pardavimo sutartį, negaliojančią dėl formos nesilaikymo. 6.

10Vertindamas šalių argumentus dėl leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui turėjimo sudarant nenukirsto miško pirkimo-pardavimo sutartį, kaip būtino dokumento sutarties dalykui apibrėžti ir sutarčiai sudaryti, teismas atsižvelgė į teisinį reglamentavimą, susijusį su leidimų kirsti mišką išdavimu, nenukirsto miško pardavimu (Miškų įstatymo, LR Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, LR aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 patvirtintos Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių nuostatas), į 2015-2024 m. metams parengtą miškotvarkos projektą. Sprendė, kad leidimas kirsti mišką yra būtinas dokumentas nenukirsto miško pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. Palyginęs leidimuose kirsti mišką nurodytus kirstinų medžių skaičius atitinkamuose kvartaluose su miškotvarkos projekto taksoraščio ir miško kirtimo žiniaraščio duomenimis teismas nustatė, kad atsakovams leista kirsti mišką apie 19 procentų mažiau bendro likvidinio medienos tūrio, nei numatyta miškotvarkos projekte. Pripažino, kad šios aplinkybės patvirtina atsakovų ir trečiojo asmens argumentus, jog ieškovė, būdama miškų verslo dalyvė, žinojo sandorių specifiką ir užsakydama biržių atrėžimo ir medienos tūrio skaičiavimo darbus, siekė atsakovams pateikti įmanomai tikslų pasiūlymą dėl medienos kainos, nes biržių atrėžimas ir medienos tūrio skaičiavimas būtent tokioje derybų stadijoje, kai dar nėra pasiektas net preliminarus susitarimas dėl pirkimo pardavimo sandorio sudarymo, buvo aktualus ieškovei, nenorėjusiai permokėti už perkamą nenukirstą mišką, kurio daliai gali būti ir neišduotas leidimas kirsti mišką visa miškotvarkos projekte numatyta apimtimi. Teismas neturėjo pagrindo netikėti atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimais, kad gavusi leidimus ieškovė pateikė jiems pasiūlymą pirkti mišką nenaudinga atsakovams kaina. Atmetė kaip nepagrįstus įrodymais ieškovės paaiškinimus, kad ji nespėjo pateikti atsakovams pasiūlymo, nes miškas jau buvo parduotas, tą paneigia šalių susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad 2016-11-08 V. K. persiuntė elektroniniu paštu ieškovei leidimus kirsti mišką ir pasiteiravo dėl kito susitikimo, t.y. buvo suinteresuotas tęsti derybas, o ne jas nutraukti. Tik šalims nesusitarus dėl sandorio, ieškovė išrašė atsakovams PVM sąskaitas faktūras visai už biržių atrėžimą numatytai kainai plius PVM ir 2018-11-18 pateikė sąskaitas atsakovams apmokėti. 7.

11Teismas vertino tolimesnį šalių susirašinėjimą, kurio metu trečiasis asmuo nesutiko su miškininko atliktų paslaugų kaina, teikdamas, kad toks susitarimas nebuvo sudarytas, o kaina yra nepagrįstai didelė, sutikdamas dengti tik dalį išlaidų apie 300 Eur dydžio, liudytojų K. K., S. M. parodymus, atsakovų ir trečiojo asmens poziciją, pripažino, kad šalys 2016 m. spalio mėn. susitikimo metu susitarė, jog ieškovė pasirūpins atsakovams priklausančių sklypų biržių atrėžimo ir medienos tūrio skaičiavimo darbų atlikimu, trečiasis asmuo tai žinojo ir su tuo sutiko, o ieškovė žinojo, kad atsakovai parduos nenukirstą mišką didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, tačiau vis tiek sutiko prisiimti minėtų darbų atlikimo organizavimą; susitikimo metu buvo kalbama apie galimą paslaugų kainą, trečiasis asmuo sutiko prisiimti dalį šių paslaugų išlaidų, tačiau miškininko paslaugų kaina derybų metu nebuvo įvardinta, neaiškiai susitarta dėl išlaidų prisiėmimo. Teismas kritiškai vertino ieškovei lojalių liudytojų K. K., S. M. parodymus apie derybų metu nurodytą miškininko paslaugų kainą, apie susitarimą neįvykus sandoriui sumokėti visą miškininko dokumentų parengimo kainą, atsižvelgė į tai, kad ir ieškovė keitė poziciją dėl miškininko paslaugų apmokėjimo (ieškinyje ir 2017-01-06 pretenzijoje teigusi, kad buvo susitarta su atsakovais dėl miškininko paslaugų kainos mokėjimo lygiomis dalimis, pareiškime dėl ieškinio pagrindo pakeitimo nurodžiusi, kad šalys susitarė sutarties sudarymo metu išlaidas dengti lygiomis dalimis, o nesudarius sutarties kainą sumokėti įsipareigojo atsakovai). 8.

12Teismas darė išvadą, kad ieškovė pradėjusi derybas dėl nenukirsto miško perleidimo sandorio sudarymo, neatskleisdama jai žinomos informacijos apie galimas miškininko paslaugas, nepasiūlydama paslaugų apmokėjimo sąlygų ir negaudama aiškaus pardavėjų sutikimo dėl paslaugų apmokėjimo, elgėsi nesąžiningai (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Taip pat teismas vertino ir atsakovų elgesį, tai, kad nenukirstą mišką fiziniams asmenims galima tik su sąlyga - jeigu yra leidimas kirsti mišką ir tokį leidimą atsakovai turėjo gauti iki perleidimo sandorio sudarymo. Atsakovai neatskleidė teismui su trečiuoju asmeniu (asmenimis) sudaryto sandorio turinio, neteikė sutarties į bylą. Teismas kritiškai vertino atsakovų, trečiojo asmens paaiškinimus, kad sandorį jie sudarė nepateikdami pirkėjui leidimų kirsti mišką ir tik dėl to, kad pirkėjas pasiteiravo ar pardavėjai turi leidimus kirsti mišką, juos atidavė, nes atsakovams jų nebereikėjo. Sprendė, kad ieškovei jos patirtų išlaidų atsakovų vardu veikęs trečiasis asmuo nekompensavo, nors žinojo, kad paslaugos yra mokamos ir derybų metu prisiėmė dalies išlaidų kompensavimo prievolę. Tokį atsakovų ir trečiojo asmens elgesį ikisutartinių santykių metu teismas pripažintino nesąžiningu, sprendė, kad atsakovams kyla pareiga atlyginti ieškovei padarytus nuostolius, kurie yra V. T. apmokėtos paslaugos dydžio – 736,90 Eur. Pripažino, kad šie nuostoliai susiję su atsakovų nesąžiningu elgesiu netiesioginiu priežastiniu ryšiu – atsakovams sutikus, kad jų sklypuose ieškovė samdytų biržių atrėžimo darbus, sutikus padengti dalį išlaidų ir vėliau savo elgesiu patvirtinus susitarimo egzistavimą - priėmus atlikto darbo rezultatą ir jį panaudojus sandoriui su trečiuoju asmeniu sudaryti, ieškovė patyrė nuostolius. Tačiau spręsdamas dėl atsakovų atsakomybės dydžio teismas atsižvelgė į nustatytą abiejų derybų šalių pardavėjų bei pirkėjos nesąžiningą elgesį ikisutartinių santykių metu, ieškovės rizikos prisiėmimą dėl nuostolių atsiradimo ir mažino ieškovei priteistinų nuostolių atlyginimą iš atsakovų 50 procentų (CK 6.253 straipsnio 5 dalis). 9.

13Teismas atsižvelgė į tai, kad abi šalys ikisutartinių santykių metu elgėsi nesąžiningai viena kitos atžvilgiu – pirma ieškovė, o po to – ir atsakovai, veikdami per trečiąjį asmenį bei pats trečiasis asmuo; ginčas kilo dėl nedidelės sumos; ieškovė nepriėmė atsakovų atstovo pasiūlymo sumokėti 300 Eur už miškininko atliktus darbus, nedelsdama kreipėsi į advokatą ir patyrė faktiškai tokio paties dydžio išlaidas, kokias siūlė sumokėti trečiasis asmuo; atsakovai ir trečiasis asmuo byloje yra fiziniai asmenys, ieškovė – miškų verslu besiverčianti įmonė, finansiškai pajėgesnė pirkti brangesnes teisines paslaugas ir patirti didesnes bylinėjimosi išlaidas teismo proceso metu. Teismas darė išvadą, kad šioje byloje šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paliktinos šalims.

14III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

1510.

16Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Dosas“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 5 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. 11.

17Nurodo, jog teismas neteisingai vertino įrodymus byloje, nepagrįstai sprendė, jog K. K. ir S. M. vertinami kritiškai, yra nenuoseklūs. Teigia, kad liudytojų parodymai, duoti po metų, skyrėsi nuo ankstesniųjų, nes jie nebe taip gerai atsiminė aplinkybes, bet atsakymai esminiais aspektais sutapo su ankstesniais parodymais, taip pat juos patvirtino kiti įrodymai, liudytojai nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Parodymai nesutampa tik su atsakovų, trečiojo asmens paaiškinimais tiek, kiek jie prieštarauja jų gynybinei pozicijai, kaip buvo aptartas biržės atrėžimo dokumentų parengimo išlaidų dengimo klausimas 2016 m. spalio mėn. susitikime. Nebuvo pagrindo teikti pirmenybės tiesiogiai bylos baigtimi suinteresuotų atsakovų ir trečiojo asmens paaiškinimams. Dėl to buvo nenustatytos esminės reikšmės bylos teisingam išsprendimui turinčios aplinkybės apie 2016 m. spalio mėn. susitikimo metu aptartas stataus miško pardavimo sąlygas, kurias paliudijo liudytojai: (1) buvo aptartas leidimų kirsti mišką išėmimas ir jiems gauti reikalingų biržės atrėžimo dokumentų parengimas; (2) susitarta, jog biržės atrėžimo dokumentų parengimą organizuos ieškovas; (3) susitarta, jog biržės atrėžimo dokumentų parengimo išlaidas šalys dengs per pusę, jeigu atsakovai parduos statų mišką ieškovui, o kitu atveju jas dengs atsakovai; (4) konkreti biržės atrėžimo dokumentų parengimo kaina nebuvo įvardinta (ji negalėjo būti įvardinta, nes dar reikėjo susitarti su miškininku), tačiau ieškovas iš savo patirties nurodė ribas, kiek gali kainuoti tokių dokumentų parengimas. 12.

18Teigia, kad sprendime nepagrįstai ieškovės elgesys traktuojamas kaip nesąžiningas, kadangi jis atitiko bonus pater familias elgesio standartą. Tokio elgesio prilyginimas nesąžiningumui prieštarauja materialinės teisės normoms. Nesutinka, kad ieškovė turėjo pasiūlyti miškininko paslaugų apmokėjimo sąlygas ir/ar gauti aiškų pardavėjų sutikimą dėl paslaugų apmokėjimo. Atsakovai bei juos atstovaujantis asmuo taip pat turėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai, jeigu jiems kilo neaiškumų dėl miškininko paslaugų, jie turėjo jomis pasidomėti. Trečiasis asmuo yra verslininkas, turintis ilgametę patirtį komercijos srityje, todėl nėra pagrindo manyti, kad atsakovai nesuprato ikisutartinių santykių esmės ar, kad atsakovams trūko derybinių įgūdžių. Visuotinai priimta su ikisutartiniais santykiais susijusius klausimus spręsti žodžiu. Atsižvelgiant į ikisutartinių santykių pobūdį ir šalių elgesį atsakovams buvo tinkamai atskleista informacija apie miškininko paslaugas. Susitikimas įvyko įmonės patalpose, kurios bendrasavininkas V. K., susitikimo metu buvo aptartos stačios medienos pardavimo sąlygos, įskaitant leidimams gauti reikalingus atlikti veiksmus. 13.

19Nurodo, kad teismas nepagrįstai priteistino žalos atlyginimo dydį sumažino 50 proc. dėl tariamo ieškovės nesąžiningumo. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatytas pagrindas visiškai ar iš dalies atleisti žalą padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės yra nukentėjusiojo veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Prie tokių veiksmų įstatyme nurodytas nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šiuo atveju nenustatyta jokių ieškovės kaltų veiksmų, dėl kurių jai atsirado ar padidėjo nuostoliai. Todėl nebuvo pagrindo mažinti žalos atlyginimo dydžio. 14.

20Sprendime nurodytos bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo priežastys (nesąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose, ginčas dėl nedidelės sumos, pasiūlymo dėl taikaus ginčo sprendimo nepriėmimas, ekonominis pajėgumas) yra visiškai nesusijusios su CPK 93 straipsnyje įtvirtintais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kriterijais. Ieškinio reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, todėl buvo pagrindas priteisti šalims bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintiems/atmestiems reikalavimams. Nėra ginčo, kad šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, todėl nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo įprastos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. 15.

21Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai R. K., A. D., trečiasis asmuo V. K. prašo skundo netenkinti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. 16.

22Nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmą kartą liudytojas S. M. teismo posėdžio metu teigė, kad jis vyko į atsakovų mišką, įvertinti medienos pirkimo kainos, su atsakovu dėl biržių atrėžimo paslaugos apmokėjimo nebuvo iš viso tartasi, buvo kalbama apie kainų intervalus, konkrečios sumos įvardinta nebuvo, nes jos negalėjo žinoti iš anksto, buvo pasakyta tik apytikslė kaina. Nagrinėjant bylą antrą kartą šis liudytojas jau prisiminė, kad neva buvo kalba apie biržių atrėžimo apmokėjimo dydį ir buvo įvardinta suma tarp 300 ir 350 Eur kiekvienam, vėliau atsakyti, ar buvo sutarta konkreti kaina negalėjo, į klausimą, kas nurodė biržių atrėžimo kainą atsakė tris kartus skirtingai (miškininkas, atrėžėjas, o po to jau pats ieškovės vadovas). Nagrinėjant bylą pirmą kartą liudytojas K. K. nurodė, kad biržių atrėžimo dokumentus jis perdavė V. K., kuriuos gavo iš ieškovės bei kuri apie pinigus už dokumentus nieko jam nesakė. Tačiau, nagrinėjant bylą antrą kartą, šis liudytojas nurodė, kad neatsimena, kokia buvo nurodyta kaina už biržių atrėžimą, ieškovės atstovas E. S. jam nurodė iš V. K. už dokumentus paimti 300 ar 350 Eur. Išklausius prieštaringus liudininkų parodymus paaiškėjo, kad ieškovė su liudytojais yra tarpusavyje verslo ryšiais susiję asmenys, dirbantys medienos versle, bendradarbiauja tarpusavyje, jie su ieškove dalyvavo derybose su atsakovais, V. K., todėl liudytojai yra suinteresuoti ieškovei palankia bylos baigtimi ir jų prieštaringi parodymai negalėjo būti pripažinti pakankamais konstatuoti sudaryto susitarimo dėl konkrečios biržių atrėžimo paslaugų kainos, kurią neva žinojo ir sutiko apmokėti atsakovai. 17.

23Nesutinka su apeliantės deklaratyviais teiginiais, susijusiais su jos nesąžiningo elgesio ikisutartiniuose santykiuose neigimu. Apeliantė nepagrįstai mano, kad, jeigu atsakovams kilo neaiškumų dėl miškininko paslaugų ir jie tomis paslaugomis nepasidomėjo, tai šis faktas atleidžia ieškovę nuo pareigos pateikti pilną informaciją atsakovams iš anksto apie visas savo išlaidas, kurias kompensuoti, ieškovės nuomone, vėliau jai turės atsakovai. Ieškovė prisiėmė visą naštą ir privalėjo įrodyti žodinio susitarimo su atsakovais turinį ir faktą, teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė pati keitė poziciją dėl to, kaip buvo tariamasi dėl miškininko paslaugų apmokėjimo. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir suformavęs savo vidinį įsitikinimą nusprendė, kad ieškovės elgesys neatitinka bonus pater familias elgesio standarto ir elementarių objektyvaus sąžiningo elgesio (bona fides principas) reikalavimų, nes darė išvadą, kad ieškovė pradėjusi derybas dėl nenukirsto miško perleidimo sandorio sudarymo, neatskleisdama jai žinomos informacijos apie galimas miškininko paslaugas, nepasiūlydama paslaugų apmokėjimo sąlygų ir negaudama aiškaus pardavėjų sutikimo dėl paslaugų apmokėjimo, elgėsi nesąžiningai (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Ieškovė santykiuose su atsakovais dėl sandorio sudarymo užsakydama ir apmokėdama V. T. paslaugas, veikė išskirtinai savo sąskaita ir rizika. Tai patvirtino Panevėžio apygardos teismas, nurodęs, jog ieškovės sąmoningai prisiimta galimų nuostolių atsiradimo rizika, savo iniciatyva užsakant ir apmokant V. T. paslaugas, nėra pagrindas civilinei atsakovų atsakomybei dėl ieškovės patirtų išlaidų atsirasti. Todėl ieškovei neturėjo būti priteista jos pačios sąmoningai prisiimtų nuostolių kompensacija. Sutinka su teismo išvadomis dėl bylinėjimosi išlaidų palikimo šalims, atsisakymo 435,60 Eur advokatui prieš kasacinio skundo padavimą sumokėtą sumą, pašto išlaidų sumą priskirti prie bylinėjimosi išlaidų. 18.

24Apeliaciniu skundu atsakovai R. K., A. D., trečiasis asmuo V. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 5 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. 19.

25Nurodo, kad teismas iš dalies netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, nukrypo nuo 2018-02-08 dieną Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr.e2A-113-755/2018 sprendimu suformuotos pozicijos ginčo klausimu ir dėl to iš dalies neatskleidė bylos esmės. Nurodo, kad iš biržių atrėžimo ir medienos tūrio skaičiavimo pagrindu išduoto leidimo kirsti atsakovų mišką, ieškovė pageidavo gauti papildomų duomenų, kuriais remiantis siekė patikslinti perkamos medienos kainą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad neva šalys žodžiu susitarė dėl papildomų veiksmų, nes tik juos atlikus, ieškovė galės sudaryti nenukirsto atsakovų miško pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškinys grindžiamas ieškovės sudarytu žodiniu preliminariu susitarimu su atsakovais, pagal kurį, jame aptartomis sąlygomis, ieškovė siekė sudaryti pagrindinę nenukirsto miško pirkimo-pardavimo sutartį. Iš biržių atrėžimo ir medienos tūrio skaičiavimo pagrindu išduotų leidimų kirsti atsakovų mišką, ieškovė siekė gauti papildomų duomenų, kuriais remiantis galėtų apsispręsti ne dėl pagrindinės sutarties dalyko, bet tik dėl galutinės siūlytinos atsakovams kainos už nenukirstą mišką. Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė, o formos reikalavimų nesilaikymas ją daro negaliojančią. Panevėžio apygardos teismas nurodė, kad turėtų būti pakartotinai svarstoma, ar UAB „Dosas“ reikalavimai, pagrįsti negaliojančio, tariamai preliminaraus žodinio susitarimo su atsakovais pagrindu, galėtų būti tenkinami. Nesutinka, kad negalima pripažinti, jog šalys žodžiu sudarė preliminarią sutartį. 20.

26Nurodo, kad ieškovė santykiuose su atsakovais dėl nenukirsto atsakovų miško pirkimo- pardavimo sandorio sudarymo, užsakydama ir apmokėdama V. T. paslaugas, veikė išskirtinai savo sąskaita ir rizika. Tai patvirtino Panevėžio apygardos teismas, nurodydamas, kad jo vertinimu, ieškovės sąmoningai prisiimta galimų nuostolių atsiradimo rizika, savo iniciatyva užsakant ir apmokant V. T. paslaugas, nėra pagrindas civilinei atsakovų atsakomybei dėl ieškovės patirtų išlaidų atsirasti, į ką pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė. Nors teismas nustatė, kad nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai susitarta, kad neįvykus sandoriui biržių atrėžimo ir medienos tūrio apskaičiavimo išlaidas prisiims pardavėjai, tačiau tuo pačiu, nesant patvirtinančių duomenų, nepagrįstai sprendė, kad vienintelio susitikimo metu neva trečiasis asmuo sutiko prisiimti dalį šių išlaidų. Nėra duomenų, kad trečiasis asmuo vienintelio susitikimo metu, iš anksto nežinodamas paslaugų įkainių, sutiko prisiimti bet kokio dydžio biržių atrėžimo ir medienos tūrio apskaičiavimo išlaidų dalies kompensavimą ieškovei. Teismas pats pripažino, kad ieškovė, neatskleisdama jai žinomos informacijos apie galimas miškininko paslaugas, nepasiūlydama paslaugų apmokėjimo sąlygų ir negaudama aiškaus pardavėjų sutikimo dėl paslaugų apmokėjimo, elgėsi nesąžiningai. Teismo išvados dėl šalių susitarimo turinio prieštaringos, teismas iš dalies netinkamai vertino byloje surinktus duomenis. Teismas sprendė, kad atsakovai susitarimu sutiko padengti dalį ieškovės išlaidų, o dėl to, kad atsakovai priėmė V. T. darbų rezultatą, jie neva tokiais veiksmais patvirtino, kad susitarimas dėl dalies ieškovės išlaidų kompensavimo tikrai buvo sudarytas. Tačiau pats teismas nustatė, kad biržių atrėžimas ir medienos tūrio skaičiavimas buvo aktualus ieškovei, kuri nenorėjo permokėti už perkamą nenukirstą mišką. Pagal V. T. darbo rezultatą atsakovai išsiėmė leidimus kirsti mišką ir juos perdavė ieškovei, nes pagal leidimo duomenis ieškovė norėjo tikslinti savo siūlomą kainą atsakovams. Todėl išvada, kad neva atsakovai, priėmę V. T. atlikto darbo rezultatą, savo veiksmais patvirtino susitarimą kompensuoti dalį ieškovės išlaidų, neturi pagrindo. 21.

27Teigia, kad teismas, pasisakydamas dėl V. T. paslaugų kainos, padarė nepagrįstą išvadą, nurodydamas, kad medienos tūrio skaičiavimai sąskaitose yra ženkliai mažesni, nei buvo išduoti atsakovams leidimai kirsti mišką, o visuma aplinkybių nesudaro pagrindo pripažinti, kad V. T. įrašė į 2016-11-08 sąskaitas nepagrįstai dideles atliktų darbų ir patirtų transporto išlaidų kainas. Teismas nepagrįstai vertino sąskaitoje nurodytą medienos tūrį, kuris yra išvestinis vienetas, gaunamas aritmetinių veiksmų rezultate, atrėžus kertamo miško ploto biržes. Todėl, spręsti, ar V. T. sąskaitose nurodyta paslaugų kaina atitinka rinkos kainą, galima tik vertinant biržių atrėžimo įkainį ir atrėžtų biržių plotą, tuo tarpu sąskaitose nurodomas biržių plotas didesnis nei kertamo miško, nurodyto leidimuose, plotas. Todėl V. T. atliktų paslaugų įforminimas sąskaitose neatitinka tikrovės, įrašytos nepagrįstai didelės atliktų darbų bei patirtų transporto išlaidų kainos. Teismas suklydo nustatydamas faktines aplinkybes, nes ieškinyje ieškovė pati nurodė, kad susitikimo su atsakovais metu aptarta kaina priklausomai nuo stačios medienos kiekio ir kokybės bei kitos pirkimo- pardavimo sąlygos, vadinasi ieškovė, gavusi atsakovų leidimus kirsti mišką, pateikė ne pirminį kainos pasiūlymą, bet patikslintą kainos pasiūlymą. Šios faktinės aplinkybės įrodo, kad šalys veikė nenukirsto atsakovų miško pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo tikslu ir jei ieškovė, gavusi leidimus kirsti mišką, nebūtų sumažinusi siūlomos kainos, tai pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių būtų sudaryta atsižvelgiant į susitikimo metu sutartą kainą. Atsakovai įvykdė tai, ko siekė ieškovė, užsakydama V. T. paslaugas, ieškovės interesais išsiėmė leidimus kirsti mišką, kuriuose nurodytų duomenų pageidavo pati ieškovė ir juos perdavė ieškovei. Todėl, reikalauti kompensacijos iš atsakovų už tai, ko išskirtinai savo interesais siekė ieškovė, yra nesąžininga ir neteisinga. 22.

28Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Dosas“ prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skunde remiamasi Panevėžio apygardos teismo 2018-02-08 nutarties motyvais neatsižvelgiant į jų kontekstą ir ignoruojant faktą, kad byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo ryšium su bylos esmės neatskleidimu. Nutartyje esantys išaiškinimai neturėtų būti traktuojami kaip ginčo santykių teisinis kvalifikavimas. Skunde nepagrįstai visos ikisutartinių santykių stadijos sutapatinamos su galutine ikisutartinių santykių stadija - preliminariosios sutarties pasirašymu. Ikisutartiniai santykiai prasideda nuo derybų pradžios, nuo tada šalims atsiranda pareiga elgtis sąžiningai. Tokie susitarimai nelaikytini preliminaria sutartimi, kadangi jais nesusitariama dėl pagrindinės sutarties sudarymo ateityje. Nesutinka, kad šalių žodinis susitarimas dėl ikisutartiniams santykiams užbaigti reikalingų miškotvarkos paslaugų įsigijimo ir leidimų kirsti mišką išėmimo vertintinas kaip žodinė preliminari sutartis. Iš šalių paaiškinimų akivaizdu, kad šalys galutinai nesusitarė dėl stataus miško pirkimo-pardavimo, nes nebuvo suderinta kaina ir/ar jos nustatymo kriterijai. Šalys susitarė tik dėl leidimų išėmimo, įskaitant jiems gauti reikalingų dokumentų parengimą (miškotvarkos paslaugų), kadangi leidimai reikalingi įgyvendinti stataus miško pirkimo-pardavimo sutartį su bet kokiu pirkėju. 23.

29Teigia, kad ieškovas neveikė savo rizika ir sąskaita, kai užsakė V. T. paslaugas, nes tai lėmė šalių 2016 m. spalio mėn. susitikimo metu pasiektas susitarimas. Trečiasis asmuo pageidavo, kad miškotvarkos darbus organizuotų ieškovė, kuri po susitikimo ir užsakė miškotvarkos darbus. Atsakovus atstovaujančiam V. K. buvo žinoma apie V. T. nusamdymą, nes jis bendravo su V. T. jam atliekant darbus. V. T. parengtus miškotvarkos dokumentus ieškovė per K. K. perdavė V. K., o šis juos perdavė atsakovams, kurie juos panaudojo leidimams išimti. Tada V. K. leidimus nusiuntė ieškovei elektroniniu paštu. Vėliau 2016-11-29 elektroniniame laiške V. K. rašo, jog buvo sutarta dėl V. T. darbų, už kuriuos ir turi išrašyti sąskaitą ieškovė. Iš šalių faktinio elgesio galima pagrįstai spręsti, jog tarp šalių buvo pasiektas susitarimas dėl V. T. paslaugų apmokėjimo. Nesutinka, kad nežinodamas V. T. paslaugų kainos, V. K. negalėjo sutikti už jas mokėti. V. K. yra verslininkas, nėra pagrindo manyti, kad jam trūko derybinių įgūdžių ir kad jis galėjo būti suklaidintas kitos šalies, jam turėjo būti suprantama, kad V. T. paslaugos yra atlygintinos ir reikalingos tinkamai įforminti ir įvykdyti pirkimo-pardavimo sutartį. V. K. atsakovų vardu ir priėmė V. T. paslaugų rezultatą ir jį panaudojo leidimams gauti, o vėliau juos perdavė stataus miško pirkėjui. Ieškovė savo skunde nurodo, kokie įrodymai liudija atsakovus ir trečiąjį asmenį preliminariai žinojus V. T. paslaugų kainą. Skunde teigdami, kad biržių atrėžimas ir medienos tūrio skaičiavimas buvo aktualus tik ieškovei, apeliantai prieštarauja patys sau. Patys atsakovai ir trečiasis asmuo pripažįsta, kad V. T. parengti miškotvarkos dokumentai buvo panaudoti leidimams gauti, o šie leidimai perduoti stataus miško pirkėjui. Taigi, apeliantai šiuos dokumentus panaudojo stataus miško pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. V. T. išrašytose sąskaitose nurodyti plotai neviršija NTR išrašuose ir miškotvarkos nurodytų plotų, jose yra nurodyti plotai, kuriuose jis atliko biržės atrėžimo darbus. Leidimuose nurodyti plotai, kuriuose kompetentinga institucija davė leidimą kirsti mišką. Bylos nagrinėjimo metu tiek V. T., tiek kiti asmenys paliudijo, kad kompetentinga institucija gali neduoti leidimo iškirsti visą plotą, dėl kurio kreipiamasi. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kad V. T. būtų išrašęs neteisingas sąskaitas.

30IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3124.

32Apeliaciniai skundai netenkinti, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 5 d. sprendimas paliktinas nepakeistu. (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatyta. 25.

33Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybės ir išsamiai jų nebekartoja. 26.

34Atsakovai ir trečiasis asmuo apeliaciniame skunde teigia, kad tarp šalių buvo žodžiu sudaryta preliminari sutartis dėl pagrindinės, atsakovų nenukirsto miško, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ja buvo susitarta dėl būtinųjų sąlygų pagrindinei sutarčiai sudaryti. Kadangi preliminarioji sutartis turi būti rašytinė, formos nesilaikymas ją daro negaliojančia, ką nurodė Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr.e2A-113-755/2018. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių nebuvo sudaryta preliminarioji sutartis, kad vyko derybos dėl kainos bei sutarties objekto, kadangi objektas buvo aiškus (nenukirstas miškas). 27.

35Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino atsakovų, trečiojo asmens argumentus dėl to, kad tarp šalių buvo sudaryta preliminari pirkimo pardavimo sutartis, sprendė, jog šalių 2016 m. spalio mėnesio susitikimą, pokalbį dėl nenukirsto miško pardavimo bei tolesnius šalių atliktus veiksmus yra pagrindas pripažinti ikisutartiniais santykiais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia išvada yra teisinga įvertinus šalių elgesį bei teisinį reglamentavimą (CK 6.165 str. 1 d.). 28.

36Byloje neginčijamai nustatyta, kad po šalių susitikimo ieškovės atstovas trečiajam asmeniui pasiūlė atlikti biržių atrėžimo ir medienos tūrio skaičiavimo darbus, dėl ko šis sutiko, vėliau atliktą miškininko darbą atsakovų vardu V. K. priėmė ir atsakovai biržių atrėžimo bei medienos tūrio skaičiavimo dokumentus panaudojo leidimų kirsti mišką, būtinų pagrindinės sutarties sudarymui, išdavimui. Derybos dėl sutarties sudarymo nutrūko po to, kai atsakovai nesutiko parduoti ieškovei nenukirsto miško, ieškovei pasiūlius netenkinusią atsakovų kainą pagal leidimuose kirsti mišką nurodytus duomenis, taip pat, pardavėjams kilus abejonių dėl sandorio formos. Negalima sutikti, kad tarp šalių buvo žodžiu sudaryta preliminari sutartis dėl pagrindinės, atsakovų nenukirsto miško, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ir ja buvo susitarta dėl būtinųjų sąlygų pagrindinei sutarčiai sudaryti. Pastebėtina, kad ir patys atsakovai ir trečiasis asmuo savo atsiliepime į patikslintą ieškinį teigė, kad tarp šalių vienintelio sutikimo metu nebuvo pasiekti jokie galutiniai susitarimai, kadangi buvo reikalinga ieškovei įsivertinti perkamos medienos kiekį, kad galėtų atsakovams pasiūlyti atitinkamą medienos pirkimo kainą. Atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad ieškovė tokiu būdu siekė greičiau atsakovams pateikti pasiūlymą dėl medienos kainos ir taip įgyti konkurencinį pranašumą prieš kitas įmones, su kuriomis, tuo pačiu metu atsakovai taip pat vedė derybas. 2018-09-18 teismo posėdžio metu ieškovės atstovas E. S. paaiškino, kad susitikime jis nurodė tik preliminarią kainą, apie 29000 Eur, kuri galėjo ateityje keistis dėl to, kad nebuvo išduoti leidimai miško kirtimui, o praktikoje pasitaiko, kad jie nebūna išduodami arba miškininkui natūroje atlikus skaičiavimus gali išaiškėti, kad negalima vykdyti miško kirtimų tam tikruose plotuose, tada gali 10-15 proc. keistis kiekiai, medienos tūriai, plotai, kuriuose vykdomi kirtimai. Ieškovės atstovas nurodė, kad sudarant pagrindinę sutartį joje nurodomi duomenys iš leidimo kirsti mišką, išdavus leidimą tampa aiškus sutarties dalykas, miškotvarkos projekto nepakanka, be to, leidimai kirsti mišką yra būtini savininkui, siekiančiam sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovas A. D. teismo posėdyje paaiškino, kad susitikime sutarta, jog pasiūlyta kaina gali skirtis, galutinė kaina paaiškės tik po leidimų išdavimo, ieškovė nesutiko pirkti „paršiuko maiše“, reikėjo žinoti, kiek galės išsikirsti, o tam reikalingi dokumentai dėl kirtimų, jokių preliminarių sutarčių nebuvo, nes tai tik derybos su UAB „Dosas“ vyko, kaip ir su kitais potencialiais pirkėjais, kuriems buvo elektroniniu paštu išsiuntinėti siūlymai pirkti mišką išsikirtimui. Trečiasis asmuo V. K. paaiškino, kad jis daug kam išsiuntė elektroninius laiškus dėl pardavimo, UAB „Dosas“ siūlė kainą, bet, kad nepadaryti klaidos, nepralošti, reikėjo skaičiavimų, leidimų kirsti mišką. Nurodė, kad tokiu būdu UAB „Dosas“ norėjo sužinoti papildomą informaciją, jog neapsiriktų pateikdama galutinę kainą, po leidimų išdavimų pasiūlyta kaina buvo pakeista ir pageidaujama sudaryti dovanojimo sutartį. Todėl apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sutikti, jog ieškovė jau susitikimo metu pateikė aiškų kainos pasiūlymą. 29.

37Įvertinus nurodytas aplinkybes pripažintina, kad derybų metu nebuvo žinomi tikslūs biržių atrėžimo ir medienos tūrio skaičiavimai, neaišku, ar bus išduoti leidimai kirsti mišką (būtini pagrindinės sutarties sudarymui), kokios apimties kirtimai galės būti vykdomi, t.y. nežinomas pats pagrindinės sutarties dalykas, atitinkamai nebuvo aiški ir nenukirsto miško kaina. 30.

38Pripažintina, kad minėtos aplinkybės pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui spręsti, jog šalys laisvai pradėjo derybas ir derėjosi, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas, o tokius santykius tarp šalių vertinti kaip ikisutartinius (CK 6.163 str.). Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovai, teigdami apie preliminaraus susitarimo sudarymą, nenurodė, kokiomis sąlygomis buvo sutarta sudaryti pagrindinę sutartį – koks sandoris bus sudaromas dėl nenukirsto miško perleidimo ieškovei, koks kiekis miško, kokiuose sklypuose bus parduodamas ir už kokią kainą, kokie paruošiamieji darbai turi būti atlikti iki pagrindinio sandorio sudarymo, kada turi būti sudarytas pagrindinis sandoris. Pažymėtina, kad patys atsakovai, trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodo, jog derybos dėl sandorio sudarymo nutrūko šalims nesusitarus dėl kainos, kuri buvo per maža, sutarties rūšies, kadangi ieškovė pageidavo sudaryti dovanojimo sandorį, kas patvirtina nebuvus susitarimo dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Apeliantai neginčija išvados, kad tariantis dėl nenukirsto miško pardavimo sutarties dalykas yra nenukirstas miškas, apibrėžtas kietmetriais, kartu apibrėžiant biržės tūrį 0,1 ktm tikslumu remiantis miškotvarkos projekto duomenimis, kontrolinio kirstinų medžių tūrio matavimo duomenimis ar leidime kirsti mišką nurodytais duomenimis. Byloje neginčyta aplinkybė, kad susitarimo metu nebuvo žinomas galutinis nenukirsto miško kiekis, kad tokie duomenys turėjo išaiškėti po atliktų miškininko paskaičiavimų bei leidimų kirsti mišką išdavimo. Todėl akivaizdu, kad nesant vieno iš būtinųjų pagrindinės sutarties dokumentų – leidimų kirsti mišką, po kurių išdavimo tapo aiškus likvidinis medienos tūris – nebuvo galima konkrečiai susitarti dėl sutarties dalyko. 31.

39Atkreiptinas dėmesys, kad Panevėžio apygardos teismas 2018-02-08 nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-113-755/2018 bylą grąžino nagrinėti iš naujo ryšium su bylos esmės neatskleidimu, o taip pat nurodė, kad turėtų būti pakartotinai svarstoma, ar ieškovės reikalavimai, pagrįsti tariamai preliminaraus žodinio susitarimo pagrindu, galėtų būti tenkinami. Minėtoje nutartyje teismas nesvarstė klausimo dėl to, ar tarp šalių buvo sudarytas preliminarus susitarimas dėl pagrindinės sutarties sudarymo, ar tarp šalių susiklostė ikisutartiniai santykiai, todėl negalima sutikti su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė aukštesnės instancijos teismo išaiškinimų, neteisingai kvalifikavo šalių santykius. 32.

40Atsakovai ir trečiasis asmuo apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas, priešingai nei anksčiau bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai atsisakė konstatuoti, jog ieškovė užsakydama ir apmokėdama miškininko paslaugas veikė išimtinai savo sąskaita ir rizika, dėl ko nėra pagrindo atsakovų civilinei atsakomybei kilti. Teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog trečiasis asmuo sutiko prisiimti dalį šių paslaugų išlaidų, ką jis ir atsakovai neigė viso proceso metu, prieštaringai teismas nurodė, kad ieškovė negavo aiškaus pardavėjų sutikimo dėl paslaugų apmokėjimo, nesutinka, jog atsakovai, priėmę atlikto darbo rezultatą, tokiais veiksmais patvirtino susitarimą kompensuoti dalį išlaidų. 33.

41Pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismas 2018-02-08 nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-113-755/2018 išvada dėl ieškovės sąmoningai prisiimtų galimų nuostolių atsiradimo riziką padaryta įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai pasisakė dėl bylos aplinkybių, apsiribojo tik nurodymu, jog ieškovė apmokėjo už dokumentų paruošimo darbus, o atsakovai iš jų turėjo naudą. Tuo tarpu nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas aiškinosi faktines bylos aplinkybes iš naujo bei sprendė dėl to, kad atsakovai, trečiasis asmuo ieškovės atstovui pasiūlius sutiko, jog būtų atliekami darbai ir, nors nebuvo aiškiai susitarta dėl šių darbų kainos bei apmokėjimo, tačiau atsakovai atliktus darbus priėmė ir dėl to buvo gauti leidimai miškui kirsti, kas yra būtinas dokumentas pagrindinei sutarčiai sudaryti. 34.

42Pažymėtina, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008;2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2016). 35.

43Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovams ir juos atstovavusiam trečiajam asmeniui turėjo būti ir tikėtina, kad buvo suprantama, jog siekiant parduoti nenukirstą mišką pagal teismo nurodytą įstatyminį reglamentavimą yra reikalinga gauti leidimus kirtimui, tokių leidimų gavimui yra būtina atlikti biržių atrėžimo, medienos tūrio skaičiavimus, o tokio pobūdžio miškininko paslaugos yra mokamos. Nors susitarimą dėl bet kokio dydžio, iš anksto neaptartų ieškovės išlaidų kompensavimo, ir neigė trečiasis asmuo, atsakovai, tačiau pažymėtina, kad teismas, priteisdamas pusę patirtų išlaidų ir įvertino tą faktą, jog aiškaus pardavėjų sutikimo dėl paslaugų ieškovė negavo, dėl minėtų priežasčių pripažino ieškovės elgesį nesąžiningu ir priteistiną sumą sumažino. Sutiktina, kad biržių atrėžimas ir medienos tūrio skaičiavimas buvo reikalingas ieškovei siekiant nustatyti, kokia galėtų būtų neiškirsto miško pirkimo kaina, tačiau negalima ignoruoti ir to fakto, kad atsakovai be tokių skaičiavimų nebūtų galėję gauti leidimų kirsti mišką, kurie yra būtini sudarant nenukirsto miško pardavimo sandorį ir kad atsakovai panaudojo šiuos leidimus sudarydami sandorį su kitu pirkėju. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovai panaudojo V. T. darbų rezultatą išsiimant leidimus kirtimui bei atitinkamai sudarant sandorį dėl miško pardavimo, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad jie turi iš dalies kompensuoti ieškovės patirtas išlaidas šio darbo apmokėjimui. 36.

44Atkreiptinas dėmesys, kad iš elektroninio susirašinėjimo, vykusio 2016-11-18 – 2016-11-28, tarp ieškovės atstovo ir trečiojo asmens, taip pat iš trečiojo asmens 2017-01-07 atsakymo į pretenziją matyti, kad trečiasis asmuo sutiko apmokėti 300 Eur dydžio išlaidas už darbus, atliktus V. T., nurodė, kad tai yra ieškovės atstovo nurodyta suma, šios išlaidos pagrįstos ir kad jas sumokėtų, tačiau kitos išlaidos išgalvotos, dėl papildomų išlaidų nebuvo tartasi, domėjosi, kada jam bus atsiųsta sąskaita už V. T. sutartas ir suteiktas paslaugas. Taip pat 2018-09-18 teismo posėdžio metu trečiasis asmuo paaiškino, kad jis 300 Eur siūlė ieškovei kaip kompromisą, miškotvarkoje pamatęs skelbimus bei pasidomėjęs apie tokio pobūdžio darbų įkainius, jis prieš 2 metus manė, kad iš tiesų būtų žmogiška iš jo pusės kompensuoti ieškovei tokią sumą, jis turėtų ieškovei sumokėti pagal rinkos kainas. Minėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad trečiasis asmuo, veikęs atsakovų vardu, suvokė turintis pareigą kompensuoti bent jau dalį patirtų ieškovės išlaidų, susijusių su leidimų kirsti mišką, kaip būtinų dokumentų pagrindinei sutarčiai sudaryti, gavimu. Todėl negalima sutikti, jog išlaidas išimtinai savo rizika prisiėmė vien tik ieškovė ir kad miškininko darbai buvo atliekami vien tik ieškovės interesams. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė teisinį reglamentavimą, iš kurio matyti, jog miško savininkai turi teisę parduoti ar kitaip leisti naudoti nenukirstą mišką tik tuo atveju, jeigu yra leidimas kirsti mišką arba vykdomi kirtimai, kuriems leidimo nereikia. Todėl negalima ignoruoti, kad be tokių leidimų atsakovai nebūtų galėjęs sudaryti pagrindinės sutarties. Tai, kad atsakovai panaudojo gautus leidimus sudarydami sandorį su kitu pardavėju, tačiau atsisakė kompensuoti bent dalį ieškovės patirtų išlaidų miškininko paslaugoms apmokėti, pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui konstatuoti, jog atsakovų ir trečiojo asmens, veikusio atsakovų vardu, elgesys ikisutartinių santykių metu buvo nesąžiningas. 37.

45Atsakovų, trečiojo asmens apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad spręsti, ar V. T. sąskaitose nurodyta paslaugų kaina atitinka rinkos kainą, galima tik vertinant biržių atrėžimo įkainį ir atrėžtų biržių plotą. Nurodo, kad V. T. 2016-11-15 dienos sąskaitoje SDNr.078/2016 pažymėta, jog biržių atrėžimo plotas 6,4 ha, tuo tarpu R. K. leidimuose kirsti mišką bendras kertamo miško plotas yra viso 5,4 ha, t.y. biržių plotas didesnis nei kertamo miško plotas visu hektaru. Atsakovo leidime kirsti mišką nurodytas kertamo miško plotas yra 1 ha, tuo tarpu šio miško ploto atrėžiamos biržės V. T. 2016-11-15 dienos sąskaitoje DSNr.077/2016 sudaro net 2,6 ha, t.y. biržių plotas didesnis nei A. D. kertamo miško plotas 1,6 hektaro. Mano, kad šios aplinkybės patvirtina, jog V. T. atliktų paslaugų įforminimas sąskaitose neatitinka tikrovės, įrašytos nepagrįstai didelės atliktų darbų bei patirtų transporto išlaidų kainos. 38.

46Apeliacinės instancijos teismas su tokiais teiginiais neturi pagrindo sutikti. Aplinkybė, kad leidimuose yra nurodyti mažesni plotai, kuriuose leidžiama kirsti mišką, nesudaro pagrindo spręsti, kad biržių atrėžimo darbai buvo atlikti ne visame sąskaitose nurodomame plote. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra pateikti atsakovų 2016-11-07 pranešimai apie ketinimą kirsti mišką, kurie yra išspręsti LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinis poskyrio vyriausiojo specialisto G. N. tą pačią dieną priimtais sprendimais, ant pranešimų atsakovams nurodant, jog prieš pradedant kirtimo darbus derinti su dujotiekiais - atsakovei sklype 373/34, kurio biržės plotas tiek pranešime, tiek Miškotvarkos projekto Miško kirtimų žiniaraštyje nurodomas 1 ha, o atsakovui – sklypuose 373/13a, 15a, kurių biržės plotas tiek pranešime, tiek Miškotvarkos projekto Miško kirtimų žiniaraštyje nurodomas viso 1,6 ha. Kadangi apeliantų nurodomi leidimuose ir sąskaitose įvardintų plotų skirtumai atitinka atsakovų pranešimuose apie ketinimą kirsti mišką nurodytus plotus, negalima sutikti, kad miškininkas atsakovei priklausančiame sklype 373/34, o atsakovui priklausančiuose sklypuose 373/13a, 15a neatliko biržių atrėžimo darbų, be to, tiek pranešimuose, tiek miško kirtimų žiniaraštyje nurodomi kirstinų medžių, likvidinio iškertamo tūrio kiekiai skiriasi, ką galėjo įtakoti ir miškininko atlikti skaičiavimai. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 patvirtintos Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklės reglamentuoja biržių atrėžimą visų nuosavybės formų miškuose, taip pat numato atvejus, kada biržės atribojamos ir apmatuojamos, kada to daryti neprivaloma. Taisyklėse nėra nurodoma, jog biržių atriboti ir apmatuoti nėra reikalinga, kai planuojama vykdyti einamuosius miško kirtimus, todėl byloje nesant pateiktos biržių atrėžimo dokumentacijos, kuri buvo pateikta atsakovams, juos atstovaujančiam trečiajam asmeniui ir kurią jie panaudojo siekdami gauti leidimus vykdyti miško kirtimo darbus, negalima konstatuoti, jog nurodytuose plotuose biržių atrėžimo darbų miškininkas neatliko. Išvadą, kad biržių atrėžimas ir medienos tūrio skaičiavimas buvo atliekamas ir sklypuose 373/13a, 373/15a, 373/34, o tokia dokumentacija buvo pateikta institucijai teikiant ir pranešimus apie ketinimą kirsti mišką, leidžia daryti tai, kad tiek šie pranešimai suderinti, tiek leidimai kirsti mišką išduoti to paties specialisto, tą pačią dieną, taip pat, palyginus miškotvarkos projekto Miško kirtimų žiniaraštyje esančius duomenis apie einamuosius kirtimus su pranešimuose apie ketinimą kirsti mišką esančiais duomenimis matyti, kad juose yra nurodomi skirtingi numatomi iškirsti apytiksliai likvidiniai medienos tūriai, kirstinų medžių skaičius. 39.

47Pripažintina, kad trečiasis asmuo bei atsakovai nepateikė įrodymų, pvz., savininkams perduotų miškininko atliktų skaičiavimų, kurie leistų spręsti, kad V. T. atliko biržių atrėžimo darbus mažesniame, nei sąskaitose nurodomas, miško plote. Taip pat argumentų, kad nurodomos darbų bei transporto išlaidos yra nepagrįstai padidintos, nepaneigia trečiojo asmens pateiktas 2017-07-03, 2018-04-03 elektroninis susirašinėjimas su galimai tokio pobūdžio darbus atliekančiu asmeniu. Teismas vertino šalių teiktus užklausimus, atsakymuose nurodytas skirtingas kainas, atkreipė dėmesį, kad panašios į ieškovės pateiktas kainas (700-800 Eur) yra viešai skelbiamos Panevėžio miškų urėdijos interneto puslapyje. Apeliacinės instancijos sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atliktų darbų, patirtų transporto išlaidų kainų pagrįstumo. 40.

48Apeliantė UAB „Dosas“ apeliaciniame skunde nurodo argumentus, galimai paneigiančius teismo išvadą, kad tarp šalių nebuvo konkrečiai aptartas biržės atrėžimo dokumentų parengimo išlaidų kompensavimas. Teigia, kad susitarimo aplinkybes patvirtino liudytojų K. K. ir S. M. parodymai, kuriuos netinkamai vertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas su tuo neturi pagrindo sutikti. 41.

49Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2016 m. spalio mėn. susitikimo metu trečiasis asmuo sutiko prisiimti dalį paslaugų išlaidų, tačiau miškininko V. T. paslaugų kaina derybų metu nebuvo įvardinta, nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai susitarta, kad neįvykus sandoriui, išlaidas prisiims pardavėjai. Ieškovė keitė poziciją dėl miškininko paslaugų apmokėjimo, nes ieškinyje ir 2017-01-06 pretenzijoje (b.l. 25) teigusi, kad buvo susitarta su atsakovais dėl miškininko paslaugų kainos mokėjimo lygiomis dalimis (1 t. b.l. 3l., 1.1 p.), pareiškime dėl ieškinio pagrindo pakeitimo jau teigė, kad šalys susitarė sutarties sudarymo metu išlaidas dengti lygiomis dalimis, o nesudarius sutarties kainą sumokėti įsipareigojo atsakovai (b.l. 174 1.4 p.). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui pirmą kartą apklausti liudytojai K. K. ir S. M. nenurodė, kokia buvo aptarta paslaugų galima kaina. S. M. 2017-06-15 teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo kalbama apie darbų apmokėjimą, sutarta, kad, jeigu pirks UAB „Dosas“, tai kainą dalinsis per pusę, jeigu ne – tai tada savininkai, tačiau neįvardinta tiksli paslaugų kaina, to nustatyti tuo metu negalėjo, galbūt buvo pasakyta apytikslė kaina, bet kokia, jis neatsiminė. Tuo tarpu 2018-09-18 teismo posėdžio metu šis liudytojas jau nurodė, kad buvo sutarta, jog šalys dengs po 300-350 Eur išlaidų tuo atveju, jei bus sudaryta sutartis, jo nuomone, tokie biržių atrėžimo darbai turėjo būti verti apie 600-700 Eur, tą žino, nes turi darbo patirties, matė mišką, kokia yra situacija. Liudytojas negalėjo paaiškinti, kodėl skiriasi jo duoti parodymai, teigė, kad galvojo ir prisiminė šias faktines aplinkybes. Paaiškino, kad jo įmonė bendradarbiauja su UAB „Dosas“, gauna užsakymus rangos darbų atlikimui. Liudytojas K. K. 2017-06-15 teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo sutarta, jog šalys dalinsis išlaidas per pusę sandorio sudarymo atveju, jeigu neparduos – turės padengti savininkai, biržių atrėžimo kaina konkrečiai nebuvo nurodyta, apie tai nekalbėjo, apie tas kainas sužinojo po sąskaitų išrašymo. Tuo tarpu 2018-09-18 teismo posėdžio metu šis liudytojas jau nurodė, kad praėjus kelioms dienoms nuo dokumentų perdavimo K., ieškovės atstovas jo prašė paimti iš trečiojo asmens 300-350 Eur už padarytą darbą, tokia buvo sutarta darbų kaina. Kodėl tokių paaiškinimų neteikė bylą nagrinėjant pirmą kartą negalėjo nurodyti, paaiškino, kad tada neprisiminė. Liudytojas patvirtino, kad jo darbas taip pat susijęs su miškininkyste, jis bendrauja su UAB „Dosas“ atstovu, sutuoktinė, buvusi V. K. bendradarbė, nuo 2018-09-18 dienos nebedirba toje darbovietėje. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino liudytojų K. K., S. M. parodymus apie derybų metu nurodytą miškininko paslaugų kainą, apie susitarimą neįvykus sandoriui sumokėti visą miškininko dokumentų parengimo kainą, kadangi liudytojai yra lojalūs ieškovės direktoriui, veikia toje pačioje verslo srityje, teismas suabejojo liudytojų teiginiais dėl aplinkybių prisiminimo, vertino parodymus kaip nenuoseklius, skirtingus. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad tokie liudytojų parodymai negali būti laikomi objektyviais patvirtinti faktą, jog susitikimo metu buvo aptarta miškininko paslaugų kaina, sutarta dėl apmokėjimo sąlygų ir gautas aiškus pardavėjų sutikimas išlaidas apmokėti pilnai ar iš dalies. Todėl pagrįstai teismas pripažino, kad ieškovė pradėjusi derybas dėl nenukirsto miško perleidimo sandorio sudarymo, neatskleisdama jai žinomos informacijos apie galimas miškininko paslaugas, nepasiūlydama paslaugų apmokėjimo sąlygų ir negaudama aiškaus pardavėjų sutikimo dėl paslaugų apmokėjimo, elgėsi nesąžiningai (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). 42.

50Nors ieškovė nurodo, kad trečiasis asmuo yra verslininkas, turi derybinių įgūdžių, turėjo elgtis apdairiai, rūpestingai, pasidomėti paslaugų įkainiais, tačiau nagrinėjamu atveju negalima ignoruoti fakto, kad UAB „Dosas“ vykdo veiklą, susijusią ir su miškų kirtimais, nuo 2004 metų, ieškovės atstovas patvirtino dirbantis miškų srityje 18 metų, jis iki šalių susitikimo taip pat bendradarbiaudavo su miškininku V. T., tikėtina, kad atstovui buvo žinoma, jog miškininkas gyvena Kelmės rajone ir reikės ne kartą didelį atstumą važiuoti iki atsakovams priklausančių sklypų (viso pravažiuota 696 km), tačiau abejotina, ar apie tai informavo trečiąjį asmenį. Trečiasis asmuo, nors ir yra bendrovės akcininkas, dirba vadybininku ir jam yra įprasta vesti derybas, tačiau jis specializuojasi statybų srityje, kaip paaiškino teisme, teikia įvairius pasiūlymus viešuose konkursuose, kuriuose nebūtinai bendrovė laimi, nors taip pat atlieka įvairius skaičiavimus, už tai negauna jokio atlygio ir tai laikoma įprasta verslo rizika. Šiuo atveju įvertinus ieškovės vykdomos veiklos pobūdį, patirtį šioje skirtyje negalima sutikti, kad ieškovei ir trečiajam asmeniui gali būti taikomi vienodi elgesio standartai. Ieškovei taip pat buvo reikšminga gautuose leidimuose nurodyta informacija dėl vykdytinų kirtimų, tapo žinoma, koks yra leidžiamas iškirsti likvidinis medienos tūris, kertamų medžių skaičius, kas leido svarstyti dėl siūlytinos kainos. Tokiu būdu pripažintina, kad ieškovė prisiimdama organizuoti miškininko paslaugų teikimą, tinkamai neinformuodama atsakovų, trečiojo asmens apie šių paslaugų kainą, apmokėjimo sąlygas, taip pat prisiėmė ir tam tikrą riziką dėl jai atsiradusių nuostolių. Todėl pripažintina, kad spręsdamas dėl atsakovų atsakomybės dydžio pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į nustatytą abiejų derybų šalių pardavėjų bei pirkėjos nesąžiningą elgesį ikisutartinių santykių metu, ieškovės rizikos prisiėmimą dėl nuostolių atsiradimo ir mažino ieškovei priteistinų nuostolių atlyginimą iš atsakovų 50 procentų vadovaudamasis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi. 43.

51Ieškovė apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalims paliekamos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos įvertinus ikisutartinius santykius, šalių elgesį jų metu, ekonominį pajėgumą, taikaus pasiūlymo nepriėmimo. Mano, kad nenustačius aplinkybių, kad šalių procesinis elgesys galėtų būti laikomas netinkamu, nėra pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, išlaidos skirstytinos proporcingai patenkintiems/atmestiems reikalavimams. 44.

52Vadovaujantis CPK 92 straipsnio 4 dalimi teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Apeliacinės instancijos teismas įvertina aplinkybes, kad pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė reiškė reikalavimą priteisti sumas pagal jos išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, o ne pagal V. T. pateiktas, taip pat V. K. buvo nurodytas atsakovu, o ne trečiuoju asmeniu, reikalavimas pareikštas prašant priteisti nuostolius iš trijų atsakovų solidariai, nors neaišku, kokius veiksmus atliko V. K.. Dėl nurodytų aplinkybių buvo patenkintas atsakovų apeliacinis skundas bei panaikintas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-09-13 sprendimas, byla perduota iš naujo nagrinėti, vėliau ieškinys buvo tikslinamas, keičiamas tiek ieškinio dalykas, tiek pagrindas, V. K. nurodytas trečiuoju asmeniu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė teikė kasacinį skundą, dėl to patyrė išlaidas, tačiau kasacinis skundas nebuvo priimtas, todėl tokios išlaidos negalėtų būti priskiriamos prie pagrįstų ir būtinų išlaidų. Įvertinus nurodytas aplinkybes spręstina, kad buvo pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. 45.

53Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo, apeliacinių skundų argumentus bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde išdėstyti apeliantų teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

54Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

55Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita... 2. I. Ginčo esmė 1.... 3. Ieškovė UAB „Dosas“ prašė priteisti iš atsakovo A. D. 396,57 Eur, iš... 4. Ieškovė, pakeitusi ieškinio pagrindą, ieškinyje nurodė, kad atsakovė R.... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. 3.... 7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. spalio 5 d. sprendimu... 8. Nustatė, kad atsakovė R. K. yra 15 ha miškų ūkio paskirties žemės... 9. Teismas sprendė, kad šalių 2016 m. spalio mėnesio susitikimą, pokalbį... 10. Vertindamas šalių argumentus dėl leidimo kirsti mišką privataus miško... 11. Teismas vertino tolimesnį šalių susirašinėjimą, kurio metu trečiasis... 12. Teismas darė išvadą, kad ieškovė pradėjusi derybas dėl nenukirsto miško... 13. Teismas atsižvelgė į tai, kad abi šalys ikisutartinių santykių metu... 14. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 15. 10.... 16. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Dosas“ prašo panaikinti Panevėžio... 17. Nurodo, jog teismas neteisingai vertino įrodymus byloje, nepagrįstai... 18. Teigia, kad sprendime nepagrįstai ieškovės elgesys traktuojamas kaip... 19. Nurodo, kad teismas nepagrįstai priteistino žalos atlyginimo dydį sumažino... 20. Sprendime nurodytos bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo priežastys... 21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai R. K., A. D., trečiasis asmuo V.... 22. Nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmą kartą liudytojas S. M. teismo posėdžio... 23. Nesutinka su apeliantės deklaratyviais teiginiais, susijusiais su jos... 24. Apeliaciniu skundu atsakovai R. K., A. D., trečiasis asmuo V. K. prašo... 25. Nurodo, kad teismas iš dalies netinkamai taikė procesinės ir materialinės... 26. Nurodo, kad ieškovė santykiuose su atsakovais dėl nenukirsto atsakovų... 27. Teigia, kad teismas, pasisakydamas dėl V. T. paslaugų kainos, padarė... 28. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Dosas“ prašo skundo... 29. Teigia, kad ieškovas neveikė savo rizika ir sąskaita, kai užsakė V. T.... 30. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 31. 24.... 32. Apeliaciniai skundai netenkinti, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio... 33. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos... 34. Atsakovai ir trečiasis asmuo apeliaciniame skunde teigia, kad tarp šalių... 35. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino atsakovų,... 36. Byloje neginčijamai nustatyta, kad po šalių susitikimo ieškovės atstovas... 37. Įvertinus nurodytas aplinkybes pripažintina, kad derybų metu nebuvo žinomi... 38. Pripažintina, kad minėtos aplinkybės pagrįstai leido pirmosios instancijos... 39. Atkreiptinas dėmesys, kad Panevėžio apygardos teismas 2018-02-08 nutartimi... 40. Atsakovai ir trečiasis asmuo apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad... 41. Pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismas 2018-02-08 nutartimi... 42. Pažymėtina, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio... 43. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovams ir juos atstovavusiam... 44. Atkreiptinas dėmesys, kad iš elektroninio susirašinėjimo, vykusio... 45. Atsakovų, trečiojo asmens apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad... 46. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais teiginiais neturi pagrindo sutikti.... 47. Pripažintina, kad trečiasis asmuo bei atsakovai nepateikė įrodymų, pvz.,... 48. Apeliantė UAB „Dosas“ apeliaciniame skunde nurodo argumentus, galimai... 49. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2016 m. spalio mėn. susitikimo... 50. Nors ieškovė nurodo, kad trečiasis asmuo yra verslininkas, turi derybinių... 51. Ieškovė apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 52. Vadovaujantis CPK 92 straipsnio 4 dalimi teismas gali nukrypti nuo šio... 53. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo,... 54. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 55. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 5 d. sprendimą...