Byla 2A-250-577/2012
Dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys S. P., AB „Lietuvos draudimas“, Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės, Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Gintaro Markevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Gintaro Markevičiaus ieškinį atsakovui GF Forsakringsaktiebolag filialui (dabar AAS „Gjensidige Baltic“) dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys S. P., AB „Lietuvos draudimas“, Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti trečiajam asmeniui Kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ iš atsakovo 11 987,43 Lt draudimo išmoką, skirtą žalai dėl sugadinto automobilio atlyginti, 250 Lt išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu, atlyginimo, priteisti iš atsakovo jo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-05-23 jis su atsakovu sudarė Casko draudimo sutartį, kuria apdraudė automobilį Chrysler PT Cruiser, v/n Nr. ( - ) Sutartimi jis įsipareigojo mokėti draudimo įmokas, o atsakovas draudiminio įvykio metu įsipareigojo išmokėti draudimo išmoką naudos gavėjui Kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“. Civilinę atsakomybę ieškovas apdraudė AB „Lietuvos draudimas“. 2008-07-29 dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai Chrysler PT Cruiser, v/n Nr. ( - ) ir S. P. vairuojamas automobilis Volvo S40, v/n ( - ) Nurodė, kad jis kreipėsi į atsakovą, pranešė apie draudiminį įvykį. S. P. kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos sumokėjimo. Atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką, teigdamas, kad jei draudėjas sąmoningai iššaukia ar apsunkina draudžiamo įvykio aplinkybes, draudimo išmoka nemokama. Atsakovas aiškiai nesuformulavo savo atsisakymo mokėti draudimo išmoką priežasties. Ieškovui nėra aiški draudimo sąlygų nuostata, kad draudimo išmoka nėra mokama, jei draudėjas sąmoningai iššaukia arba apsunkina draudžiamojo įvykio aplinkybes ir nėra aišku, kaip ši nuostata susijusi su atsisakymu mokėti išmoką. Atsakovas turėjo pareigą išaiškinti visas draudimo sutarties sąlygas, taip pat ir tokios dviprasmiškos ir neapibrėžtos nuostatos reikšmę.

5Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, S. P. ieškiniu prašė teismo priteisti jai iš AB „Lietuvos draudimas“ 39 277 Lt draudimo išmokos įvykio metu patirtai žalai atlyginti, 5 proc. metinių palūkanų bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl 2008-07-29 įvykusio autoįvykio yra kaltas ieškovas, todėl ji kreipėsi į ieškovo civilinę atsakomybę apdraudusią AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos sumokėjimo. Matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ kaltiną ją ir ieškovą sukčiavimu, siekiant gauti draudimo išmoką. Tačiau į ikiteisminio tyrimo institucijas nesikreipė.

6Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas atliko įvykio aplinkybių tyrimą ir nuostolių sureguliavimo procedūrą. AB „Lietuvos draudimas“ pateikė R. L. ekspertinę pažymą, kurioje nurodyta, kad didžiausi įvykio metu apgadintų automobilių pažeidimai buvo padaryti ne tarpusavio susidūrimo metu vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis 2008-09-05 įvykio metu, o kitomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pateikė neteisingą informaciją arba nuslėpė ypač svarbią informaciją apie įvykį, yra pagrindas iš viso nemokėti draudimo išmokos arba ją mažinti.

7Trečiasis asmuo Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepimuose į ieškinius nurodė, kad sutinka su jais, prašė ieškinius tenkinti.

8Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieškovo G.Markevičiaus ieškinį nurodė, kad jis nėra ginčo santykių dalyvis, todėl neturi pozicijos dėl šio reikalavimo. Atsiliepime į trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais S. P. ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ eksperto išvada yra pagrįsta analizuojant po įvykio užfiksuotus sugadinimus, jų pobūdį bei mastą, taip pat eismo įvykio tyrimo kompiuterine programa PC – Crash modeliuojant susidūrimą ir lyginant jį su eismo įvykio deklaracijoje užfiksuotu automobilių išsidėstymu kelyje po eismo įvykio.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškovo Gintaro Markevičiaus ir trečiojo asmens S. P. ieškinius atmetė, priteisė iš ieškovo G. Markevičiaus atsakovo GF Forsakringsaktiegolag filialui 1 210 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, priteisė iš ieškovo G. Markevičiaus ir trečiojo asmens S. P. lygiomis dalimis 11,58 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

11Teismas nustatė, kad įvertinus atliktas ekspertizes, nors ir nepaneigta, jog šalių automobiliai kontaktavo, tačiau esminiai automobilių apgadinimai kilo ne šalių nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis. Teismas konstatavo, kad eismo įvykio dalyviai nenurodė ir nepateikė teisingos informacijos apie eismo įvykį draudikams, todėl atsakovai pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmokas. Atsakovo draudimo sąlygose yra numatyta draudiko teisė mažinti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, jei draudėjas sąmoningai pateikia neteisingą informaciją arba nuslėpė ypač svarbią informaciją. Byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad ieškovas nuslėpė ir nenurodė tikrų eismo įvykio aplinkybių, todėl jam pagrįstai atisakyta išmokėti draudimo išmoką. Taip pat teismas pažymėjo, jog nėra pagrindo priteisti draudimo išmoką trečiajam asmeniui iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ kaip ieškovo civilinę atsakomybę apdraudusio asmens, nes nėra nustatyta visų būtinų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų (CK 6.245 str.). Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, kad didžioji dalis automobilių sugadinimų kilo ne šalių nurodytų eismo įvykio aplinkybių metu, todėl konstatuoti esant visas civilinės atsakomybės už trečiajam asmeniui kilusią žalą sąlygas nėra pagrindo. Be to, teismas atstovo paaiškinimus, kad po apgadinimo automobilį jis pastatė į požeminę aikštelę ir joje automobilis stovėjo apie pusę metų, todėl apibraižymai galėjo kilti ir po įvykio, vertino kritiškai, konstatuodamas, kad pats ieškovas duodamas paaiškinimus šių aplinkybių nenurodė, o paaiškinimus atstovas pateikė tik po ekspertizių atlikimo.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Ieškovas G. Markevičius apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliaicinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

  1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad dauguma automobilių sugadinimų padaryti ne įvykusio eismo įvykio metu, neteisingai išsprendė ginčą dėl eismo įvykio aplinkybių, nenurodė, kokiu draudimo taisyklių pagrindu atsakovas turėjo teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Draudimo taisyklės yra neišsamios bei neaiškios. Ieškovas įvykio aplinkybių nei iššaukė, nei apsunkino, tuo tarpu aplinkybė, kad draudėjas sąmoningai teikia melagingą informaciją ar nutyli reikšmingą informaciją, gali būti pagrindu tik mažinti draudimo išmoką, tačiau ne atsisakyti ją mokėti.
  2. LTEC ekspertė teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kokie individualūs požymiai patvirtina, kad padangos ir ratlankio pėdsakas yra paliktas būtent automobilio Volvo S40 ir būtent šio eismo įvykio metu. Ekspertė neneigė, kad tokių individualizuojančių požymių nėra, todėl pėdsakas galėjo būti paliktas ne šio eismo įvykio metu, todėl esant tokioms aplinkybėms, ekspertės išvados apie mažą transporto priemonių greitį bei paskaičiavimai apie automobilių susiglaudimą netenka prasmės.
  3. Ieškovas savo automobilį po eismo įvykio laikė požeminėje aikštelėje, kiti parkingo naudotojai automobilį užstatydavo, pro jį manevruodavo, todėl neatmetama galimybė, kad statiniai pėdsakai ant automobilio priekinio bamperio apvalkalo galėjo būti padaryti jau po eismo įvykio. Teismas neturėjo pagrindo kritiškai vertinti šių aplinkybių, nes ieškovas nėra trasologijos specialistas ir nebuvo atkreipęs dėmesio į papildomo pėdsako atsiradimą.
  4. Ekspertas netyrė aplinkybės, kad automobilio bamperis galėjo būti apgadintas ir po eismo įvykio, todėl eksperto išvada, kad automobilio Volvo S40 greitis prieš susidūrimą turėjo būti iki 10 km/h ir dėl to neturėjo iššauti oro pagalvės bei neturėjo būti ženklių deformacijų, yra grindžiama eksperto iš anksto nusistatyta, bet nepatvirtinta aplinkybe dėl statinio pėdsako susidarymo.
  5. Ekspertai patvirtino, kad automobilių susidūrimas buvo, todėl teismui konstatavus, kad susidūrimo metu buvo padaryta mažiau sugadinimų, atsakovas įgytų teisę mažinti išmoką, o ne visai atsisakyti ją mokėti.

14Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

  1. Ieškovas neteisėtai siekia gauti draudimo išmoką – pradžioje atsakovui nurodė, kad visi automobilio sugadinimai yra eismo įvykio, įvykusio 2007-07-29 pasekmė, o sužinojęs, kad draudimo įmonė juo nepatikėjo, pateikė naują versiją, kad automobilis buvo gadinamas tuo metu, kai juo nebuvo naudojamasi.
  2. Ekspertų išvados patvirtina, kad įvykio metu sugadintų automobilių pažeidimai padaryti ne vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis.
  3. Draudėjas, teikdamas neteisingą informaciją, veikė tiesiogine tyčia, todėl negali būti mokama net dalinė draudimo išmoka.

15Trečiasis asmuoAB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

  1. Eskpertai konstatavo, kad automobilių kontakto aplinkybės yra visiškai kitos, nei nurodo apeliantas, be to, dauguma esminių automobilių sugadinimų negali būti paaiškinami automobilių kontaktu šio eismo įvykio metu. Ekspertų išvados neprieštarauja viena kitai, o papildo viena kitą, todėl teismas pagrįstai jomis rėmėsi ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
  2. Aplinkybę, kad automobilis tariamai buvo laikomas požeminėje aikštelėje, apeliantas nurodė tik atlikus ekspertizes, be to, manytina, kad apeliantas būtų pastebėjęs ir papildomus žymius sugadinimus, atsiradusios po įvykio automobilį laikant požeminėje aikštelėje, kadangi buvo pastebėjęs nežymius automobilio sugadinimus iki eismo įvykio.
  3. Teismo sprendimas yra argumentuotas, ieškovas nuslėpė ir nenurodė tikrų įvykio aplinkybių, todėl jam pagrįstai atsisakyta išmokėti draudimo išmoką. Be to, remiantis Draudimo įstatymo 82 str. 3 d. 1 p., išnagrinėjus žalos administravimo metu surinktą medžiagą bei įvertinus bylos aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad ieškovui dėl S. P. padarytos žalos kyla civilinė atsakomybė, todėl AB „Lietuvos draudimas” nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

18Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama G.Marejkevičiaus apeliacinio skundo ribose.

19Byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai atsakovas atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką dėl 2008-07-29 įvykusio eismo įvykio.

20Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo apeliacinio skundo ir atsakovo bei trečiojo asmens atsiliepimų į jį argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų reikšmingų bylai aplinkybių, dėl ko pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas dalyje, kurioje yra atmesti ieškovo reikalavimai, ir šioje dalyje byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 4 p.).

21Byloje nustatyta, kad 2008-05-23 ieškovas su atsakovu sudarė Casko draudimo sutartį, pagal kurią apdraudė jam priklausantį automobilį Chrysler PT Cruiser (valst. Nr. ( - ) Sutartimi ieškovas įsipareigojo mokėti draudimo įmokas, o atsakovas draudiminio įvykio metu įsipareigojo išmokėti draudimo išmoką naudos gavėjui Kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“. Civilinę atsakomybę ieškovas apdraudė AB „Lietuvos draudimas“. 2008-07-29 dėl ieškovo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai – ieškovo Chrysler PT Cruiser bei trečiojo asmens S. P. vairuojamas automobilis Volvo S40. Atsakovas atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką, remdamasis tuo, kad ieškovas sąmoningai iššaukė arba apsunkino draudžiamojo įvykio aplinkybes, nurodydamas, kad eismo įvykio metu sugadintų automobilių pažeidimai buvo padaryti ne vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis (t. 1, b. l. 58).

22Pažymima, kad įstatymas nedraudžia draudimo sutartyje nustatyti išimčių, kada draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti. Tačiau ši teisė neturi paneigti draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų, todėl draudimo sutarties sąlyga, ribojanti draudimo apsaugos apimtį ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė draudimo sutarties sąlyga, dėl kurios šalys turi aiškiai susitarti, kiek įmanoma ją sukonkretinti, kad nebūtų sudarytos sąlygos draudikui nepagrįstai atsisakyti mokėti draudimo išmoką, paneigiant draudimo sutarties esmę. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007).

23Transporto priemonių (KASKO) draudimo sąlygos K2008:1, kurių pagrindu buvo sudaryta ieškovo ir atsakovo draudimo sutartis, aiškiai numato, kad draudėjui sąmoningai ar dėl didelio nerūpestingumo pateikus neteisingą ar nuslėpus svarbią informaciją, draudimo išmoka gali būti mažinama, tačiau minėtu pagrindu nėra įtvirtinta draudiko teisė atsisakyti draudimo išmokos visai nemokėti. Be to, taisyklėse taip pat nustatyta, kad draudėjui nesilaikius draudimo sutartyje nustatytų taisyklių ir įsipareigojimų, t. y. draudėjui reikalaujant išmokos nepateikus teisingos informacijos, draudimo išmokos dydis bus mažinamas (t. 1; b.l. 43-53). Remiantis draudimo taisyklėmis, draudimo išmoka gali būti nemokama tik jeigu draudėjas sąmoningai ar dėl didelio nerūpestingumo iššaukia ar apsunkina draudžiamojo įvykio aplinkybes, tačiau duomenų, kad ieškovas nagrinėjamu atveju būtų eismo įvykį iššaukęs ar apsunkinęs jo aplinkybes, byloje nėra nustatyta. Įvertinus visa tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovo draudimo sąlygose yra numatyta draudiko teisė mažinti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, jei draudėjas sąmoningai pateikia neteisingą informaciją arba nuslepia ypač svarbią informaciją.

24Nagrinėjamoje byloje siekiant išsiaiškinti, ar 2008-07-29 įvykęs eismo įvykis nulėmė ieškovo nurodytos žalos atsiradimą, kartu ir draudiminį įvykį dėl jam priklausančio automobilio sugadinimo, bylos nagrinėjimo metu buvo atliktos dvi teismo skirtos ekspertizės, kuriose nepaneigta, kad eismo įvykis tarp apelianto ir trečiojo asmens vairuojamų automobilių buvo, tačiau konstatuota, kad didesnė dalis automobilių pažeidimų atsirado ne dėl minėto įvykio. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai L. L. bei R. Š. nustatė, kad automobilis Volvo S40 ir automobilis Chrysler PT Cruiser turėjo sąlytį, tačiau minėtų automobilių susidūrimu negalima paaiškinti kiaurymės padarymo ant antrojo automobilio priekinio bamperio, taip pat šių automobilių susidūrimu negalima paaiškinti, kaip buvo pastumtas automobilio Chrysler PT Cruiser priekinis kairysis sparnas link automobilio galo, dėl ko vėliau atidarant dureles buvo įlenktas sparno galinis vertikalusis kraštas (t. 2; b.l. 4-10). Minėtos ekspertizės išvadas patvirtino ir pakartotinė ekspertizė, atlikta Dr. V. M. įmonės „Impulsana“ eksperto V. M., kurioje konstatuota, kad užfiksuoti automobilių Chrysler PT Cruiser bei Volvo S40 sugadinimai didesne dalimi susidarė ne dėl buvusio šių automobilių betarpiško kontakto, šių automobilių sugadinimai tik iš dalies paaiškinami buvusiu nestipriu šių automobilių sąlyčiu. Techniniu požiūriu betarpiškas kontaktas tarp minėtų automobilių buvo įvykęs (t. 2; b.l. 80-98).

25Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas ekspertų išvadas, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas, nurodydamas eismo įvykio aplinkybes bei teigdamas, kad pagrindiniai transproto priemonės apgadinimai atsirado dėl ieškovo sukelto 2008-07-29 eismo įvykio, nuslėpė tikrasias eismo įvykio aplinkybes bei pateikė neteisingą infomaciją. Be to, teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto nurodytą aplinkybę, kad automobilio apgadinimai galėjo atsirasti jį palikus požeminėje aikštelėje ir ieškovas to nepastebėjo – šią versiją ieškovas iškėlė tik po ekspertizių atlikimo, duodamas paaiškinimus šių aplinkybių nenurodė, be to, tikrai būtų pastebėjęs akivaizdžiai matomus automobilio sugadinimus, pvz. įlenktą automobilio sparną.

26Vis dėl to, pažymima, jog byloje nėra paneigta, kad eismo įvykis tarp ieškovo bei trečiojo asmens vairuojamų automobilių buvo. Ekspertizių metu buvo pripažinta, kad dėl minėto eismo įvykio atsirado tam tikra dalis transporto priemonių apgadinimų, draudiminis įvykis buvo, todėl įvertinus draudimo sutarties sąlygas, konstatuotina, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką ieškovui. Pirmosios instancijos teismas į minėtas šalių sudarytos draudimo sutarties sąlygas neatsižvelgė, neištyrė, kokia tiksli dalis automobilių pažeidimų buvo sąlygota 2008-07-29 įvykusio eismo įvykio bei kokia dalimi draudimo išmoka turi būti mažinama. Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas negali nustatyti, todėl byla nagrinėjamu klausimu perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

27Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog, pažeisdamas procesinės teisės normas ir neištirdamas visų bylos aplinkybių, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvykdė procesinės teisės normų reikalavimus, neatskleidė bylos esmės ir šis procesinės teisės normų pažeidimas turėjo lemiamos įtakos neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui. Tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą dalį (CPK 329 str. 1 d.). Kadangi pagal byloje pateiktus įrodymus negalima bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, sprendimas dalyje, kuria atmesti ieškovo reikalavimai, panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.), kitoje dalyje sprendimas paliekamas nepakeistas.

28Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

29Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas ieškovo Gintaro Markevičiaus ieškinys, panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti trečiajam... 5. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, S. P. ieškiniu... 6. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti iš... 7. Trečiasis asmuo Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepimuose į... 8. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieškovo... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškovo... 11. Teismas nustatė, kad įvertinus atliktas ekspertizes, nors ir nepaneigta, jog... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Ieškovas G. Markevičius apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1... 14. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti... 15. Trečiasis asmuoAB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 17. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 19. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai atsakovas atsisakė išmokėti... 20. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo apeliacinio skundo ir atsakovo bei... 21. Byloje nustatyta, kad 2008-05-23 ieškovas su atsakovu sudarė Casko draudimo... 22. Pažymima, kad įstatymas nedraudžia draudimo sutartyje nustatyti išimčių,... 23. Transporto priemonių (KASKO) draudimo sąlygos K2008:1, kurių pagrindu buvo... 24. Nagrinėjamoje byloje siekiant išsiaiškinti, ar 2008-07-29 įvykęs eismo... 25. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas ekspertų išvadas, sutinka su... 26. Vis dėl to, pažymima, jog byloje nėra paneigta, kad eismo įvykis tarp... 27. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 28. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 29. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą dalyje,...