Byla 2A-59-450/2012
Dėl draudimo išmokos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų UAB „Kaeras“ ir J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Kaeras“ ir J. P. ieškinį atsakovui AAS „BTA“, veikiančiam per „BTA“ ADB filialą Lietuvoje, tretiesiems asmenims B. D. ir Z. R. dėl draudimo išmokos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai UAB „Kaeras“ ir J. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo ieškovės J. P. naudai 40500 Lt draudimo išmoką, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovai nurodė, kad 2009-10-05 UAB „Kaeras“ su atsakovu sudarė draudimo sutartį, kurios pagrindu buvo apdraustas ieškovei J. P. priklausantis automobilis AUDI A6, v.n. ( - ) 2010-05-28 sankryžoje, kurioje kelias iš Vilniaus į Juodšilių gyvenvietę kertasi su keliu, vedančiu į Salininkų gyvenvietę, įvykusio eismo įvykio metu ieškovei J. P. priklausantis automobilis AUDI A6, v.n. ( - ) vairuojamas UAB „Kaeras“ darbuotojo Z. R., susidūrė su automobiliu ( - ) v.n. ( - ) vairuojamu trečiojo asmens B. D.. Abu eismo įvykio dalyviai sutiko, kad dėl eismo įvykio kaltas automobilio AUDI A6, v.n. ( - ) vairuotojas Z. R., nepraleidęs pagrindiniu keliu važiavusio automobilio ( - ) v.n. ( - ) Po eismo įvykio sudaryta eismo įvykio deklaracija. Z. R. atsakovą informavo apie eismo įvykį, atsakovo darbuotojai apžiūrėjo sugadintą automobilį AUDI A6, v.n. ( - ) 2010-07-19 raštu Nr. S-10-INŽ-3046 atsakovas informavo ieškovą UAB „Kaeras“ apie priimtą sprendimą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Ieškovų teigimu, esant eismo įvykio metu sugadintam automobiliui, atsakovas privalo išmokėti ieškovei draudimo išmoką. Ieškovai žalą grindžia UAB „Nepriklausomų ekspertų biuro“ 2010-09-17 „Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos“ Nr. 2100941 išvadoje nurodyta automobilio rinkos verte iki apgadinimo ir likutine transporto priemonės verte, kas sudaro 40500 Lt, bei žalos įvertinimo išlaidomis 400 Lt sumai.

5Atsakovas AAS „BTA“, veikiantis per „BTA“ ADB filialą Lietuvoje su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad sutartiniai santykiai siejo ieškovą UAB „Kaeras“ ir atsakovą, todėl ieškovė J. P. neturi reikalavimo teisės. Žalos bylos reguliavimo eigoje atsakovui taip pat kilo įtarimų dėl ieškovo pateiktų duomenų teisingumo, todėl paprašė abiejų eismo įvykių dalyvių pateikti papildomus paaiškinimus. Gavus paaiškinimus ir pastebėjus, kad eismo įvykyje neva dalyvavusių transporto priemonių apgadinimai nėra adekvatūs pateiktiems paaiškinimams, buvo kreiptasi į ekspertą E. S. su prašymu pateikti išvadą dėl eismo įvykio aplinkybių. Atsakovas, įvertinęs specialisto atlikto tyrimo rezultatus, nustatė, kad jam buvo pateikti melagingi duomenys apie eismo įvykio aplinkybes, todėl eismo įvykis nebuvo pripažintas draudžiamuoju.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškovų UAB „Kaeras“ ir J. P. ieškinį atsakovui AAS „BTA“, veikiančiam per „BTA“ ADB filialą Lietuvoje, tretiesiems asmenims B. D. ir Z. R. dėl draudimo išmokos priteisimo atmetė. Teismas, įvertinęs draudiko surinktus įrodymus, ieškovės atstovo 2010-08-17 pretenzijoje nurodytas aplinkybes, teisminio bylos nagrinėjimo metu eismo įvykio dalyvių duotus paaiškinimus, liudytojų parodymus, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-02-07 ekspertizės aktą, darė išvadą, kad draudikas pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką taisyklių 4.1.5 ir 4.5.1 punktų pagrindu, nes Z. R. ir ieškovės atstovas draudikui pateikė neteisingą, klaidinančią informaciją ir nuo draudiko nuslėpė tikrąsias įvykio priežastis ir aplinkybes. Teismas konstatavo, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-02-07 ekspertizės aktas iš esmės patvirtina 2010-07-08 specialisto išvadoje Nr. ES-14-10 dr. E. S. pateiktą išvadą, kad automobiliai buvo susidūrę, t.y. B. D. automobilis BMW atsitrenkė į sustojusį ar lėtai judantį automobilį AUDI. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad nėra tikėtina, jog B. D., važiuodama tiesiu keliu, kuriame geras matomumas, nebūtų galėjusi iš anksto pastebėti lėtai judančio ar sustojusio Z. R. vairuojamo automobilio.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovai UAB „Kaeras“ ir J. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje konstatavo, kad B. B. automobilis BMW atsitrenkė į sustojusį ar lėtai judantį automobilį AUDI ir tai atitinka Draudimo taisyklių 1.11 punkto apibrėžiamą „avarijos“ sąvoką. Konstatavęs nurodytas aplinkybes, teismas nepagrįstai atmetė ieškinį, nes įstatyme draudžiamasis įvykis apibrėžtas kaip vienintelė būtina sąlyga įgyti teisei į draudimo išmoką.

112. Šios bylos nagrinėjimo dalyką sudarė Draudimo taisyklių 4.1.5, 4.5.1 p. [dėl nedraudiminių įvykių] sąlygų vertinimas ir aiškinimas, tačiau bylą nagrinėjęs teismas net netyrė, ar draudėjo ir/ar valdytojo padarytas draudimo sutarties sąlygų pažeidimas pagal Draudimo įstatymo 82 str. 7 d. yra pagrindas draudikui atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Pirmosios instancijos teismas visiškai nenustatinėjo ir nesiaiškino, ar trečiojo asmens Z. R. ir draudėjo taisyklių 4.1.5 ir 4.5.1 punktų sąlygų pažeidimas leidžia pripažinti 2010 m. gegužės 5 d. „avariją“ nedraudžiamuoju įvykiu.

12Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AAS „BTA“, veikiantis per „BTA“ ADB filialą Lietuvoje, prašė apeliacinį skundą atmesti, nurodydamas, kad ieškovo atstovas pateikė melagingus duomenis apie eismo įvykio aplinkybes, todėl įvykis nebuvo pripažintas draudžiamuoju [Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių 017, 4.1.5. p.]. Aplinkybė, jog siekdamas gauti draudimo išmoką transporto priemonės AUDI A6, v.n. ( - ) valdytojas pateikė atsakovui neteisingą, klaidinančią informaciją apie draudžiamąjį įvykį bei nuslėpė įvykio priežastis, aplinkybes, yra patvirtinta trijų aukštos profesinės kvalifikacijos asmenų, įrašytų į Lietuvos teismo ekspertų sąrašus, atliktas tyrimas. Atkreipė dėmesį, kad ieškovai ieškiniu įrodinėjo aplinkybę, jog eismo įvykis įvyko jo dalyvių nurodomomis aplinkybėmis, tuo tarpu apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas ieškovų nuomone, jog atsakovo draudimo taisyklės neatitinka įstatymo nuostatų.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

15Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Kaeras“ pagal Sausumos transporto priemonių draudimo poliusą TPD Nr. 036745 apdraudė automobilį Audi A6, valstybinis numeris ( - ), 2006 metų registracijos, draudimo galiojimo terminas nuo 2009-10-11 iki 2010-10-10 sausumos transporto priemonių draudimu (Kasco). Minėta draudimo sutartis sudaryta prisijungimo būdu, jos sudedamoji dalis Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 017 [CK 6.992 str., Draudimo įstatymo 2 str. 22 d.]. 2010-05-28 apie 13.50 val. įvyko eismo įvykis – automobilis vairuojamas Z. R. susidūrė su automobiliu ( - ) valstybinis numeris ( - ) vairuojamu B. D., šis autoįvykis įvyko sankryžoje, kurioje kelias iš Vilniaus į Juodšilių gyvenvietę kertasi su keliu, vedančiu į Salininkų gyvenvietę. Autoįvykio kaltininku pripažintas automobilį Audi A6 vairuotojas Z. R., kuris, išvažiuodamas iš šalutinės gatvės, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio ( - ) vairuojamo B. D.. Vairuotojas Z. R. dirbo UAB „Kaeras“. Pagal UAB „Nepriklausomų ekspertų biuras“ atliktą automobilio Audi A6, v/n ( - ) žalos įvertinimą, automobilis buvo sugadintas nepataisomai. 2010-07-19 pranešimu Nr. S-10-JNZ-3046 atsakovas atsisakė sumokėti draudimo išmoką, pripažinęs įvykį nedraudiminiu pagal Draudimo įstatymo 82 str. 8 d. Pranešime nurodoma, kad atlikus ekspertinį tyrimą, buvo gauta išvada, kad padarytas tyrimas įgalina teigti, kad automobilių sugadinimai negalėjo būti padaryti deklaruoto įvykio metu [2010-05-28], pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis. Specialisto manymu, sprendžiant iš automobilių sugadinimų, šios transporto priemonės galėjo tarpusavyje kontaktuoti, tačiau tokio galimo kontakto metu, automobiliui BMW atsitrenkiant į automobilio Audi A6 dešiniojo šono vidurinę dalį, a/m Audi A6, turėjo stovėti ar labai lėtai judėti [iki 5 km. per val.], tuo tarpu pagal eismo dalyvių deklaracijose nurodytus duomenis, automobiliams susidūrus nurodytomis aplinkybėmis, automobiliai po eismo įvykio negalėjo sustoti jų vairuotojų nurodytose padėtyse. Teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-02-07 ekspertizės aktą, kuris iš esmės patvirtina 2010-07-08 specialisto išvadoje Nr. ES-14-10 dr. E. S. pateiktą išvadą, kad automobiliai buvo susidūrę šio įvykio metu, tačiau ne vairuotojų nurodomomis aplinkybėmis, nes susidūrimo metu automobilis AUDI nejudėjo skersai kelio, o stovėjo arba judėjo labai lėtai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje kilo ginčas, kaip turi būti kvalifikuojamas autoįvykis: draudiminis ar nedraudiminis, bei su nuostolių padarymu susijusio reikalavimo išmokėti draudimo išmoką pagrįstumo klausimas.

16Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovas pagrįstai pripažino įvykį nedraudiminiu bei atsisakė mokėti draudimo išmoką ieškovei Taisyklių 4.1.5 ir 4.5.1 punktų pagrindu.

17Teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo argumentais, kad pirmos instancijos teismas neteisingai aiškino draudimo sutarties turinį sprendžiant draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką. LR draudimo įstatymo 2 str. 27 d. numatyta, kad draudžiamasis įvykis yra draudimo sutartyje numatytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Draudimo taisyklių Nr. 017 3 skyriuje numatyti draudžiamieji įvykiai, tame tarpe ir dėl autoavarijos. 1.11 p. numatyta, kad autoavarija, tai transporto priemonės susidūrimas su kita transporto priemone, sukelta ne dėl trečiųjų asmenų neteisėtos veikos [išskyrus kitų transporto priemonių vairuotojus] ar ne dėl stichinės nelaimės. Tiek 2010-07-08 specialisto išvadoje Nr. ES-14-10, tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-02-07 ekspertizės akte konstatuota, kad automobilis Audi A6 susidūręs su automobiliu ( - ) šios aplinkybės neginčija atsakovas. Byloje nebėra ginčo ir dėl to, kad nurodytu laiku įvyko avarija, tai patvirtina ir liudytojas UAB „Vilniaus autobusai“ dirbantis autobuso vairuotojas G. P., bei iš įvykio vietos automobilius išgabenęs K. A. Įrodžius patį eismo įvykį, CK 6.987 str. pagrindu, bei Draudimo įstatymo 2 str. 27 d. pagrindu atsiranda pareiga draudžiamojo įvykio pagrindu mokėti draudimo išmoką. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-01-31 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011.

18Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, vertinimo kasacinis teismas yra suformavęs teisės aiškinimo praktiką, pagal kurią konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti paneigti, t.y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-07-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2010. Eksperto išvada, kaip įrodymas, civiliniame procese yra tik dėl iškeltoje civilinėje byloje teismo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo ekspertu paskirtas asmuo, pritaikęs specialiąsias žinias (CPK 212 str.). Teisminio nagrinėjimo metu gali būti naudojami kaip įrodymai rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias. Tai turto įvertinimo, defektų nustatymo, įrengimų ir mechanizmų ištyrimo ar kitokie aktai, kurie yra surašyti atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų po ištyrimo. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymima, kad jeigu toks tyrimas atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo–mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma rašytiniu įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Valviktė“ v. UAB ,,Laugina“, byla Nr. 3K-3-575/2008).

19Nagrinėjamoje byloje pateikti du nurodyto pobūdžio įrodymai – tai atsakovo užsakymu atlikta 2010-07-08 dr. E. S. specialisto išvada Nr. ES-14-10 ir vėlgi atsakovo AAS BTA pateiktas ir jo užsakymu atliktas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-02-07 Ekspertizės aktas [b.l. 136-140]. Taigi byloje surinkta grupė vienos rūšies rašytinių įrodymų – asmenų, turinčių specialių žinių, tiriant eismo įvykius, išvados. Iš esmės abiejų specialistų atliktos išvados viena kitai neprieštarauja. Lietuvos teismo ekspertizės centras padarė išvadą, kad automobiliai tarpusavyje buvo susidūrę ir nuotraukose matomi sugadinimai buvo padaryti šio susidūrimo metu, tačiau ne vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis. Bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas vadovavosi atliktų tyrimų išvadomis, jas pripažino pagrįstomis. Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017 4 skyriuje nurodyti nedraudžiamieji įvykiai, t.y. tie įvykiai už kuries draudikas neturi pareigos mokėti draudimo išmokos. Pagal Draudimo taisyklių 4.1.5, 4.5.1 punktus, nedraudžiamaisiais laikomi įvykiai, kurie atsiranda kai draudėjas ar transporto priemonės teisėtas valdytojas žalą padarė tyčia ar nuslėpė įvykio priežastis, aplinkybes ir padarinius, arba kitais neteisėtais būdais siekė gauti draudimo išmoką ar ją padidinti ir kai draudikui pateikiama neteisinga, klaidinanti informacija apie draudžiamąjį įvykį. Pagal Draudimo įstatymo 82 str. 6 d. draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jų nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar sumažinimo. Šiuo gi atveju, abu specialistai konstatavo, jog transporto priemonės įvykio metu buvo susidūrę, bei nuotraukose matomi apgadinimai padaryti šios susidūrimo metu. Tokiu būdu byloje įrodytas pats autoįvykio buvimo faktas. Automobilių vairuotojų deklaracijoje ir anketose nurodytos aplinkybės, pačios savaime nepaneigia įvykio buvimo fakto, t.y. autoavarijos, kurios metu buvo sužaloti automobiliai. Išvados atliktos vadovaujantis atsakovo, draudiko pateiktais duomenimis, t.y. pranešimu apie įvykį-pretenzija, eismo įvykio deklaracija, anketa eismo įvykio dalyviams bei skaitmeninė laikmena, kurioje yra automobilių nuotraukos, t.y. duomenimis, kuriuos iš esmės užpildė ir pateikė patys eismo dalyviai. Kaip nurodyta Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadoje, tyrimui nebuvo pateikta dokumentų, iš kurių galima būtų nustatyti tikslias transporto priemonių padėtis eismo įvykio vietoje, ar kuriuose būtų užfiksuoti automobilių pėdsakai ar šukių koncentracijų vietos, t.y. nei vienas iš specialistų nedalyvavo įvykio vietoje ir iš viso įvykio vieta nebuvo apžiūrėta policijos ar kitų pareigūnų. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad anketas pildė abu eismo dalyviai neturintys kokių tai specialių žinių nustatant automobilių greitį prieš įvykį, bei įvertinus situaciją, bei žmogiškuosius faktorius [susijaudinimą, išgąstį] po autoavarijos, tikėtina, kad anketose fiksuoti duomenys gali būti nevisiškai tikslūs. Tačiau be aukščiau išvardintų duomenų, leidžiančių daryti išvadą, apie autoavarijos buvimo faktą, tokias aplinkybes patvirtino ir byloje apklaustas liudytoju G. P., UAB „Vilniaus autobusai“ vairuotojas, tuo metu važiavęs tuo keliu ir matęs 2010-05-28 įvykio aplinkybes, bei paaiškinęs, kad įvykio vietoje matė po įvykio nukentėjusius du automobilius, įvykis buvo įvykęs nesenai, nes iš po vieno automobilio variklio dangčio kilo dūmai. Pagaliau įvykio aplinkybes patvirtina ir iš eismo įvykio vietos automobilius nuvežęs K. A., bei byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Audi A6 vairuotojas, po įvykio skambino pagalbos telefonu 112, centro darbuotoja pasiūlė būtent patiems eismo įvykio dalyviams užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Tokiu būdu yra pagrindas teigti, kad įvykio faktas nustatytas, autoįvykio metu sugadintas automobilis Audi A6, toks sugadinimas draudžiamasis Taisyklių 3.1.1 p. pagrindu ir to pakanka atsirasti draudiko prievolei mokėti draudimo išmoką. Kolegija savo išvadą daro vadovaudamasi įrodymų tikėtinumo taisykle. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo konkrečiose bylose yra ne kartą pabrėžta, kad teismas vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus ( pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. J. R., G. A., Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž. , bylos Nr. 3K-3-187/2008; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B., R. Ž. v. AB „Panevėžio duona“ , byla Nr. 3K-3-513/2004; 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; ir kt.).

20Taisyklių 3.1 p. ir 3.1.1 p. p. kelyje įvykusį eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta ar sugadinta apdrausta transporto priemonė (autoavariją), priskiria prie draudiminių įvykių kategorijos. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovei J. P. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė buvo apgadinta būtent šio eismo įvykio metu. Taigi įvykis, nurodytas draudimo sutartyje ir detalizuotas draudimo Taisyklių 3.1.1 p., įvyko – ieškovas UAB „Kaeras“ apdraudė turtinį interesą, susijusį su transporto priemonės valdymu, naudojimu ir disponavimu, tame tarpe ir transporto priemonei patekus į eismo įvykį. Vien tokia byloje nustatyta faktinė aplinkybė nepateisina draudiko atsisakymo išmokėti draudimo išmoką remiantis Taisyklių 4.1.5 ir 4.5.1 p. Teisėjų kolegija pažymi, kad Draudimo įstatymo 82 str. 7 d. numato sąlygas, kuriomis vadovaujantis draudikas gali atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Pažymėtina, kad visiškai pagrįstai ieškovai apeliaciniame skunde nurodė aplinkybes, jog nėra duomenų, kad Z. R. tyčia nuslėpė įvykio priežastis, ar tyčia padarė autoavariją, ar kitais neteisėtais būdais siekė gauti draudimo išmoką [CPK 178 str.]. Todėl nesant tokių duomenų, nėra pakankamo pagrindo, remiantis Taisyklių 4.1.5 ir 4.5.1 p. laikyti tokį įvykį nedraudiminiu. Kaip teisingai nurodė apeliantai, atsakovui pateikta jo nuomone klaidinga informacija apie draudžiamą įvykį ir draudimo įvykis nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje ir netgi pripažinus, jog trečias asmuo nevisiškai tiksliai įvykdė Draudimo taisyklių sąlygas, t.y. pateikė netikslią informaciją anketoje, tačiau toks veiksmas negali būti priežastimi įvykį laikyti nedraudiminiu. Draudimo sutartis aiškintina ją prisijungimo būdu sudariusios sutarties šalies (ieškovo) naudai (CK 6.193 str. 4 d.), o neigiamų padarinių atsiradimo rizika tenka tokiu atveju pačiam draudikui.

21Dėl žalos dydžio: automobilis Audi A6, kurio duomenys nurodyti jo registracijos liudijime [b.l. 6] po įvykio buvo apžiūrėtas ir įvertintas UAB „Nepriklausomų autoekspertų biure“ ir 2010-09-17 atlikta Kelių transporto priemonės ataskaita [b.l. 17], kurios metu padaryta išvada, kad transporto priemonės atkuriamoji vertė įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą [nusidėvėjimą] be PVM sudaro 41 551,96 Lt, transporto priemonės rinkos vertė iki sugadinimo su PVM 21 procentu 59 800 Lt, apgadintos transporto priemonės likutinė vertė su PVM 21 procentu 19 300 Lt, bei netikslingas apgadintos transporto priemonės atstatymas iki buvusių prieš apgadinimą techninės būklės bei eksploatacinių savybių ekonominiu požiūriu. Atsakovas iš esmės draudimo išmokos dydžio neginčija. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė J. P., automobilio Audi A6 savininkė, pirkdama automobilį mokėjo PVM, ieškovė nėra PVM mokėtoja, tuo tarpu transporto priemonės rinkos vertė iki apgadinimo paskaičiuota su PVM 21 procentu, bei apgadintos transporto priemonės likutinė vertė taip pat paskaičiuota su PVM 21 procentu, todėl priteisinat žalos dydį jis mažintinas paskaičiuoto PVM 21 procento dydžiu, t.y. žalos dydis sudaro 31 995 Lt.

22Dėl ieškovės J. P. reikalavimo teisės: kaip matyti iš Sausumos transporto priemonių draudimo poliuso, automobilio draudėjas buvo UAB „Kaeras“, kurio direktorė buvo ieškovė ir automobilio savininkė J. P.. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo pareiškė transporto priemonės, apdraustos sausumos transporto priemonių draudimu [Kasko] savininkė, bei draudėjas UAB „Kaeras“. Reikalavimas pareikštas automobilio savininkės naudai, draudėjas neprieštaravo, kad draudimo išmokos išieškojimas būtų nukreiptas ieškinį pareiškusio asmens, automobilio savininkės naudai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinį reglamentavimą, reikalavimo teisę paprastai turi transporto priemonės savininkas - asmuo, kuriam draudiminio įvykio metu sužalotas turtas priklauso nuosavybės teise, tačiau savininkas su teisėtu turto naudotoju gali susitarti ir kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Hansa lizingas“ v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-366/2009). Šiuo gi atveju sudaryta Kasko draudimo sutartis. Taikant tuos pačius teisės taikymo principus, taikytina teisės taikymo analogiją ir tuo remiantis darytina išvada, kad automobilio savininkė turi ieškinio reikalavimo teisę.

23Nagrinėjamoje byloje įvertinus esamą procesinę situaciją, kada tiek transporto priemonės savininkas, tiek draudėjas dalyvauja ieškovais byloje, a/m savininkė yra UAB „Kaeras“ [draudėjo] direktorė, draudėjas pripažįsta teisėto transporto priemonės savininko teisę gauti draudimo išmoką, atsižvelgiant į ieškovės J. P. santykių pobūdį – ji yra automobilio savininkė ir UAB „Kaeras“ direktorė, yra pagrindas pripažinti, kad transporto priemonės savininkas turi reikalavimo teisę pretenduoti į draudimo išmoką, konstatavus draudiminį įvykį.

24Ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo 2010-10-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas, nes LR CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metinės palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.

25Išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas draudimo sutarties ir atitinkamas draudimo taisyklių nuostatas bei vertindamas byloje esančius įrodymus, neteisingai vertino įrodymus, bei neteisingai nustatė teisiškai reikšmingus faktus, bei taikė teisės normas, reglamentuojančias draudimo įvykį, draudžiamuosius įvykius Taisyklių ir įstatymo prasme, atleidimo nuo draudimo išmokos mokėjimo atvejus, nukrypo nuo tokios kategorijos bylose formuojamos teismų praktikos, todėl ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas, ieškinys patenkinamas iš dalies [CPK 326 str. 1 d. 2 p.].

26Patenkinus ieškovų apeliacinį skundą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė J. P. yra sumokėjusi 1128 Lt žyminio mokesčio pateikiant ieškinį [b.l. 4-5, 30], ieškovas UAB „Kaeras“ sumokėjęs 1227 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą [b.l. 161], ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei J. P. ir ieškovui UAB „Kaeras“ priteistina bylinėjimosi išlaidos- žyminis mokestis už ieškinį ir apeliacinį skundą atitinkamai patenkintų reikalavimų daliai [CPK 93 str.], t.y. po 959,85 Lt iš atsakovo. Ieškovė J. P. yra sumokėjusi 400 Lt už automobilio įvertinimą [b.l. 19], tokios išlaidos priteistinos jos naudai iš atsakovo [CPK 88 str. 1 d. 1 p.]. Ieškovė J. P. sumokėjusi 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti [b.l. 20-24], šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovės naudai iš atsakovo [CPK 88 str. 1 d. 6 p.]. Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų išsiuntimą tiek pirmos, tiek apeliacinėje instancijose, viso 41,91 Lt valstybės biudžetui [CPK 93, 88 str. str.].

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

28Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą: „Ieškovų UAB „Kaeras“ ir J. P. ieškinį atsakovui AAS „BTA“, veikiančiam per „BTA“ ADB filialą Lietuvoje, tretiesiems asmenims B. D. ir Z. R. dėl draudimo išmokos priteisimo patenkinti iš dalies. Priteisti ieškovei J. P. ( - ) iš atsakovo AAS „BTA“, veikiančio per „BTA“ ADB filialą Lietuvoje ( - ) 31 995 Lt [trisdešimt vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt penkis litus] draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą 31 995 Lt nuo bylos iškėlimo teisme 2010-10-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2359,85 Lt [du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt devynis litus 85 centus] bylinėjimosi išlaidų.

29Priteisti ieškovui UAB „Kaeras“ ( - ) iš atsakovo AAS „BTA“, veikiančio per „BTA“ ADB filialą Lietuvoje 959,85 Lt [devynis šimtus penkiasdešimt devynis litus 85 centus] bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.“

30Priteisti iš atsakovo AAS „BTA“, veikiančio per „BTA“ ADB filialą Lietuvoje 41,91 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės biudžetui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai UAB „Kaeras“ ir J. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 5. Atsakovas AAS „BTA“, veikiantis per „BTA“ ADB filialą Lietuvoje su... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 4 d. sprendimu... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9. Apeliaciniu skundu ieškovai UAB „Kaeras“ ir J. P. prašo panaikinti... 10. 1. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje konstatavo, kad B. B.... 11. 2. Šios bylos nagrinėjimo dalyką sudarė Draudimo taisyklių 4.1.5, 4.5.1 p.... 12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AAS „BTA“, veikiantis per... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Kaeras“ pagal Sausumos transporto... 16. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog... 17. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo argumentais, kad pirmos... 18. Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, vertinimo kasacinis teismas... 19. Nagrinėjamoje byloje pateikti du nurodyto pobūdžio įrodymai – tai... 20. Taisyklių 3.1 p. ir 3.1.1 p. p. kelyje įvykusį eismo įvykį, kurio metu... 21. Dėl žalos dydžio: automobilis Audi A6, kurio duomenys nurodyti jo... 22. Dėl ieškovės J. P. reikalavimo teisės: kaip matyti iš Sausumos transporto... 23. Nagrinėjamoje byloje įvertinus esamą procesinę situaciją, kada tiek... 24. Ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos... 25. Išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus,... 26. Patenkinus ieškovų apeliacinį skundą, perskirstomos bylinėjimosi... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 28. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimą... 29. Priteisti ieškovui UAB „Kaeras“ ( - ) iš atsakovo AAS „BTA“,... 30. Priteisti iš atsakovo AAS „BTA“, veikiančio per „BTA“ ADB filialą...