Byla 2A-662/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

2sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei,

3viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Advitas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. sausio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-76-212/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Rekolas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Advitas“ dėl 134 926,43 Lt skolos ir 2821,98 Lt delspinigių priteisimo.

4Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5Ieškovas UAB „Rekolas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Advitas“, prašydamas išnagrinėti ieškinį dokumentinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovo UAB „Advitas“ 134 926,43 Lt skolos už parduotus degalus, 2 821,98 Lt delspinigių, 12,83 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 215 Lt dydžio žyminį mokestį. Nurodė, kad tarp ginčo šalių susiklostė faktiniai pirkimo-pardavimo sutartiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovui buvo tiekiami degalai. Atsakovas degalus gaudavo pagal PVM sąskaitas-faktūras ir privalėjo laiku šias sąskaitas apmokėti. Iš viso atsakovui buvo parduota degalų už 476 676,31 Lt, tačiau atsakovas apmokėjo tik dalį šios sumos ir liko skolingas 134 926,43 Lt. Atsakovas buvo raginamas atsiskaityti, tačiau iki šiol to nepadarė. Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl, vadovaujantis CK 6.261 straipsniu, iš jo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2007 m. gruodžio 28 d. iki 2008 m. gegužės 23 d. (148 kalendorinės dienos), iš viso 2821,98 Lt. Be to, iš atsakovo turi būti priteistos procesinės palūkanos, kurios pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą sudarytų 12,83 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo teismo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

6Panevėžio apygardos teismas 2008 m. gegužės 26 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo tenkino ieškinio reikalavimus ir nusprendė priteisti iš atsakovo UAB „Advitas“ ieškovo UAB „Rekolas“ naudai 137 748,41 Lt skolos ir delspinigių, 12,83 procentų dydžio procesines palūkanas, 1877,5 Lt žyminio mokesčio ir 6 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

7Atsakovas UAB „Advitas“ pateikė prieštaravimus, kuriais prašė Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 26 d. preliminarų sprendimą pakeisti – sumažinti mokėtinų procesinių palūkanų dydį iki 11,72 procento, leidžiant UAB „Advitas“ prievolę įvykdyti dalimis ir mokėjimus išdėstyti per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad sutinka su ieškovo paskaičiuotu skolos ir delspinigių dydžiu, tačiau nesutinka su priteistų procesinių palūkanų dydžiu. Nurodė, jog pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, nagrinėjamu atveju turėjo būti taikoma 2007 m. birželio 29 d. paskelbta VILIBOR, kuri yra lygi 4,72 procentams. Šią palūkanų normą padidinus 7 procentiniais punktais, iš atsakovo turėjo būti priteistos 11,72 procentų dydžio procesinės palūkanos.

8Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, nes ieškovas nepateikė ieškinio, kuris būtų pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais. Nurodė, jog ieškovas ieškinio reikalavimus grindė neleistinais rašytiniais įrodymais, atsižvelgiant į tai, kad dvi PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias reikalaujama atsiskaityti, buvo pasirašytos ne atsakovo darbuotojo. Taip pat nurodė, kad nesutinka mokėti palūkanų pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, nes šis įstatymas nagrinėjamu atveju neturėtų būti taikomas.

9Atsiliepime į atsakovo prieštaravimus ieškovas nurodė, kad nesutinka su atsakovo nurodyta palūkanų skaičiavimo tvarka.

10Panevėžio apygardos teismas 2009 m. sausio 7 d. galutiniu sprendimu nusprendė pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 26 d. preliminarų sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo UAB „Advitas“ ieškovo UAB „Rekolas“ naudai 110 344,31 Lt skolos ir delspinigių, 11,55 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2008 m. gegužės 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1603,44 Lt žyminio mokesčio, o taip pat 52 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas atmetė kaip neįrodytą ieškovo reikalavimą priteisti 27 399,60 Lt skolos pagal PVM sąskaitas-faktūras JON Nr. 8490 ir JON Nr. 8494, kadangi iš bylos medžiagos nustatė, kad jas pasirašė pas atsakovą nedirbantis asmuo. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą. Teismas nustatė, kad preliminarus teismo sprendimas buvo priimtas 2008 m. gegužės 26 d. Atsakovas, pateikęs prieštaravimus 2008 m. liepos 21 d., visiškai sutiko su ieškovo paskaičiuota skolos suma. Tik 2008 m. rugsėjo 16 d. atsakovas pareiškė, kad ieškovo reikalavimai pagrįsti neleistinai rašytiniai įrodymais. Teismas nurodė, jog ta aplinkybė, kad atsakovas neigia gavęs degalus pagal dvi PVM sąskaitas-faktūras, nereiškia, kad tai neleistini įrodymai, nes byloje nėra duomenų, kad šie dokumentai suklastoti ar neatitinka įstatymo reikalavimų. Teismas šią aplinkybę vertino kaip įrodymą, priimant galutinį sprendimą. Teismas, spręsdamas dėl procesinių palūkanų dydžio, taikė LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas. Teismas nustatė, kad pirmąjį metų pusmetį galiojo paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną, o antrąjį metų pusmetį galiojo paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš antrojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną. Tokiu būdu teismas sprendė, jog yra pagrindas priteisti 11,55 procentų dydžio palūkanas nuo 110 344,31 Lt sumos. Šią sumą sudaro 107 526,83 Lt skolos (134 926,43 – 27 399,60) ir 2 817,48 Lt delspinigių (2 821,98 – 4,50 (27 399,60 x 6%:365)).

11Atsakovas UAB „Advitas“ apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. sausio 7 d. sprendimą panaikinti, UAB „Rekolas“ ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovui. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

121. Teismas iš esmės pažeidė CPK XXII skyriaus, reglamentuojančio bylų nagrinėjimą dokumentinio proceso tvarka, 424 straipsnio 2 dalies ir 430 straipsnio nuostatas. Ieškovas nepateikė atsiliepimo į UAB „Advitas“ prieštaravimus. 2008 m. gruodžio 3 d. teismo posėdyje, nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, ieškovas pasiūlė pereiti į ginčo teiseną ir nurodė, jog pateiks ieškinį ir įrodymus, kurie pagrindžia jo reikalavimus: apklaus vairuotoją, suras asmenį, kuris pasirašė sąskaitas, iškvies jį į posėdį. Šio posėdžio metu teismas priėmė žodinę nutartį, kuria įpareigojo ieškovą pateikti ieškinį iki 2008 m. gruodžio 10 d. Tokiu būdu teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Todėl ieškovui iki nurodyto termino nepateikus patikslinto ieškinio ir nepagrindus ieškinio reikalavimų leistinais rašytiniais įrodymais, ieškinys turėjo būti laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 424 str. 2 d.). Jeigu ieškovas būtų pateikęs ieškinį ginčo teisena, atsakovas būtų galėjęs ginčyti ieškinio dalį ir pirkimo sutartį remiantis kitais įrodymais.

132. Teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl atsakovo prieštaravimuose pareikšto prašymo išdėstyti sprendimo dėl skolos priteisimo įvykdymą 6 mėnesių laikotarpiui ir jo neišsprendė. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsakovas prašė teismą išdėstyti sprendimo vykdymą dėl sunkios įmonės turtinės padėties.

143. Teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas yra skolingas ieškovui 107 526,83 Lt už nupirktus naftos produktus, tačiau nepagrįstai priteisė 2817,48 Lt delspinigių. Netesybos turi atlikti kompensuojamąją, o ne baudinę funkciją. Tai, kad atsakovas neapmokėjo ieškovui už dalį naftos produktų, dar nereiškia, jog ieškovas dėl to patyrė nuostolių. Be to, atsakovas nesumokėjo ne dėl savo kaltės, o dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių, negavęs piniginių lėšų iš klientų.

154. Teismas nepagrįstai, nesant įstatyminio pagrindo, priteisė 11,55 procentų dydžio procesines palūkanas. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, turėjo būti priteistos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos.

16Ieškovas UAB „Rekolas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o Panevėžio apygardos teismo sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, pakeičiant procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo 2008 m. gegužės 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dydį iš 11,55 procentų į 12,83 procentus. Mano, kad teismas teisingai išnagrinėjo bylą ir nepadarė procesinės teisė normų pažeidimų, dėl kurių teismo sprendimą būtų galima pripažinti neteisėtu. Nurodo, jog ieškovas nepateikė kito ieškinio, nes, pradėjus bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priėmus preliminarų sprendimą, nebegalima pereiti į ginčo teiseną (CPK 426 str. 1 d., 428 str. 7 d., 430 str.). Atsiliepimo į atsakovo pateiktus prieštaravimus pateikimas yra ieškovo teisė, o ne pareiga. Ieškovas pateikė dalį naujų įrodymų, kuriuo galėjo pateikti. Teisė spręsti, kokius įrodymus pateikti, priklauso ieškovui. Teismas, spręsdamas dėl priteistino procesinių palūkanų normos dydžio, pagrįstai taikė LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo normas. Kadangi civilinė byla iškelta 2008 m. gegužės 26 d., taikytina 2007 m. antro pusmečio paskutinę dieną, t. y. 2007 m. gruodžio 29 d., galiojusi vieno mėnesio VILIBOR norma, t.y. 5,83 procentai, padidinta 7 procentiniais punktais. Todėl teismas turėjo priteisti ne 11,55 procentų, bet 12,83 procentų dydžio procesines palūkanas.

17Apeliacinis skundas atmestinas.

18Vadovaujantis LR CPK 320 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str. 2 d.).

19Panevėžio apygardos teismas 2009 m. sausio 7 d. galutiniu sprendimu pakeitė Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 26 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo UAB „Advitas“ ieškovo UAB „Rekolas“ naudai 107 526,83 Lt skolos, 2817,48 Lt delspinigių ir 11,55 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2008 m. gegužės 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

20Iš atsakovo UAB „Advitas“ apeliacinio skundo argumentų matyti, jog jis nepateikia materialinio pobūdžio prieštaravimų ir sutinka, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jo 107 526,83 Lt dydžio skolos ieškovui UAB „Rekolas“ egzistavimą. Apeliacinio skundo pagrindą sudaro procesinio pobūdžio argumentai, grindžiami netinkamu procesinės teisės normų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą dokumentinio proceso tvarka, taikymu ir aiškinimu. Apelianto manymu, paaiškėjus, jog dalis ieškinio reikalavimų nėra pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais po to, kai buvo priimtas preliminarus sprendimas ir atsakovas dėl jo pateikė prieštaravimus, teismas, nustatęs ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, turėjo taikyti CPK 424 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pasekmes ir ieškinį laikyti nepaduotu.

21Pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovo UAB „Rekolas“ ieškinį, pareikštą pagal CPK 424 -425 straipsnius, dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą ir priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo tenkino ieškinio reikalavimus dėl 134 926,43 Lt skolos už parduotus degalus, 2 821,98 Lt delspinigių ir 12,83 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo. Šį preliminarų sprendimą teismas priėmė, padaręs išvadą, kad pagal pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. ieškovo išrašytas ir atsakovo neapmokėtas PVM sąskaitas – faktūras, ieškinys gali būti visiškai patenkinamas. Pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovo prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, CPK 430 straipsnio 2 dalies tvarka paskyrė teismo posėdį ir, išnagrinėjęs bylą iš esmės, pakeitė preliminarų sprendimą bei priėmė galutinį sprendimą, kuriuo iš dalies tenkino ieškinio reikalavimus. Teismas sumažino ieškovo prašomą priteisti skolos sumą, nes sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovui buvo perduota degalų už 27 399,60 Lt sumą pagal ieškovo išrašytas PVM sąskaitas faktūras JON Nr. 8490 ir JON Nr. 8494, kadangi jas pasirašęs asmuo nėra atsakovo darbuotojas.

22Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog nagrinėjamu atveju antrajame dokumentinio proceso etape, kai atsakovui pareiškus prieštaravimus byla buvo nagrinėjama iš esmės, teismas privalėjo taikyti CPK 424 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes ir, nustatęs terminą ieškinio trūkumams pašalinti, ieškovui to nepadarius, ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

23Teismas, nustatęs, kad ne visi ieškinio, spręstino dokumentinio proceso tvarka, reikalavimai yra pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, ieškinio trūkumų šalinimo institutą taiko pirmajame dokumentinio proceso etape, kai pareiškiamas dokumentinio proceso tvarka galimas nagrinėti ieškinys, iki preliminaraus sprendimo priėmimo. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog teismas išnagrinėjo ieškinį ir preliminarų sprendimą priėmė pažeisdamas CPK 424 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą dokumentinio proceso leistinumo sąlygą, kadangi ne visi ieškinio reikalavimai buvo pagrįstu leistinais rašytiniais įrodymais. Šį savo argumentą apeliantas grindžia bylos nagrinėjimo iš esmės metu antrajame dokumentinio proceso etape paaiškėjusiomis aplinkybėmis, jog dvi iš ieškovo išrašytų ir teismui pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, kuriomis ieškovas grindė atsakovo skolos egzistavimą, t. y. PVM sąskaitas faktūras JON Nr. 8490 ir JON Nr. 8494, atsakovo vardu pasirašė asmuo, kuris nedirbo pas atsakovą. Pažymėtina, jog įstatymo numatytas reikalavimas, jog dokumentinio proceso tvarka ieškinys gali būti nagrinėjamas tik jeigu jame nurodyti reikalavimai grindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, savo esme yra reikalavimas, keliamas įrodymų procesinei formai, o ne jų turiniui. Minėta bylos nagrinėjimo metu antrajame dokumentinio proceso etape paaiškėjusi aplinkybė yra susijusi su rašytinių įrodymų turinio, o ne formos trūkumais. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas preliminarų sprendimą, pažeidė CPK 424 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintas procesinės teisės normas.

24Pažymėtina, jog įrodinėjimo priemonės ribojamos tik pirmajame dokumentinio proceso etape, kai pareiškiamas dokumentinio proceso tvarka galimas nagrinėti ieškinys ir priimamas preliminarus sprendimas (CPK 424, 425 str.). Antrajame dokumentinio proceso etape, kai atsakovas gavęs preliminaraus sprendimo nuorašą pareiškia prieštaravimus, įrodinėjimo priemonės neribojamos (CPK 430 str.). Šiame etape tiek ieškovas, tiek atsakovas gali teikti visas CPK 177 straipsnio leidžiamas įrodinėjimo priemones. Be to, teisminis bylos nagrinėjimas iš esmės (įrodymų tyrimas) vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Todėl bylos nagrinėjimo iš esmės antrajame dokumentinio proceso etape metu paaiškėjus, jog ieškovo pateiktas PVM sąskaitas faktūras JON Nr. 8490 ir JON Nr. 8494, kuriomis jis grindė 27 399,60 Lt atsakovo skolos egzistavimą, atsakovo vardu pasirašė neįgaliotas asmuo, kuris nebuvo atsakovo darbuotojas, teismo veiksmai 2008 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio metu, įpareigojant ieškovą iki 2008 m. gruodžio 10 d. pateikti ieškinį, savo esme vertintini ne kaip ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas, bet kaip termino naujų įrodymų pateikimui, kurie patvirtintų ieškinio reikalavimų atsakovo ginčijamoje ieškinio reikalavimų dalyje pagrįstumą, nustatymas, esant ieškovo prašymui (2 t., b.l. 73-74). Ieškovui per teismo nustatytą terminą nepateikus šių įrodymų, teismas pagrįstai atmetė kaip neįrodytą ieškinio reikalavimą dalyje dėl 27 399,60 Lt skolos, grindžiamos PVM sąskaitomis faktūromis JON Nr. 8490 ir JON Nr. 8494, priteisimo. Pažymėtina, jog galutiniu teismo sprendimu preliminarus teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas toje dalyje, kurios atsakovas neginčijo ir nepateikė materialinio pobūdžio prieštaravimų.

25Apeliantas UAB „Advitas“ apeliaciniu skundu ginčija galutinį teismo sprendimą dalyje dėl 2817,48 Lt delspinigių priteisimo. Tarp šalių susiklosčius faktiniams pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams, kurių pagrindu ieškovas tiekdavo atsakovui įvairius degalus, o atsakovas už juos atsiskaitydavo pagal ieškovo išrašytas PVM sąskaitas faktūras, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl delspinigių priteisimo sprendė, nustatęs atsakovo vėlavimo apmokėti ieškovo išrašytas ir atsakovo pasirašytas PVM sąskaitas faktūras faktą, kuriose nurodytas mokėtinų delspinigių dydis – 0,2 procentų už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog toks ginčo šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir atitinka CK 6.72 straipsnyje įtvirtintą jo formai keliamą reikalavimą. Nors netesybų paskirtis – kompensuoti kreditoriaus nuostolius dėl skolininko prievolių nevykdymo ar netinkamo vykdymo, tai nesudaro pagrindo visais atvejais sumažinti sutartines netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio, kadangi tokiu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.). Atsižvelgiant į ginčo šalių susitarimą dėl 0,2 delspinigių mokėjimo už kiekvieną atsakovo pavėluotą atsiskaityti dieną, o taip pat, nenustačius CK 6.73 straipsnio 2 dalyje numatytų netesybų sumažinimo pagrindų, teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo 2817,48 Lt delspinigių.

26Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus atsakovo UAB „Advitas“ apeliacinio skundo argumentus, jog nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo priteisti 11,55 procentų dydžio procesines palūkanas. Šių palūkanų dydis buvo priteistas remiantis LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią palūkanų, kurias skolininkas privalo sumokėti už pavėlavimą atsiskaityti, dydis apskaičiuojamas, taikant vieno mėnesio VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams) palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas, padidintą 7 procentiniais punktais. Nagrinėjamas atvejis, kai sprendžiamas procesinių palūkanų už pavėluotus mokėjimus už perduotas prekes priteisimo klausimas, patenka į minėto įstatymo taikymo sritį (LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 str. 2 d.).

27Teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškovo UAB „Rekolas“ atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyto prašymo pakeisti teismo galutiniu sprendimu priteistą procesinių palūkanų dydį ir nustatyti 12,83 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina jog šis ieškovo prašymas ir jo pagrindu pareikšti argumentai yra susijęs su pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ginčijimu, kadangi, patenkinus šį ieškovo reikalavimą, turėtų būti keičiamas teismo sprendimas. Tuo tarpu ieškovas pareikštame atsiliepime į apeliacinį skundą turėjo teisę išdėstyti savo nuomonę dėl atsakovo paduoto apeliacinio skundo, o ne ginčyti teismo sprendimo dalį, kuria buvo išspręstas priteistinų procesinių palūkanų dydžio klausimas (CPK 306 str., 318 str. 1 d.).

28Atsakovas UAB „Rekolas“, pateikdamas prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, vadovaujantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, prašė išdėstyti sprendimo įvykdymą dalimis šešių mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Panevėžio apygardos teismas, priimdamas galutinį sprendimą, šio atsakovo prašymo neišsprendė. Tačiau, neišsprendus teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimo teismo sprendimu, šis klausimas gali būti išspręstas teismo nutartimi, atsakovui kreipiantis į teismą su prašymu dėl jo išsprendimo (CPK 284 str. 2 d.). Todėl šio atsakovo prašymo neišsprendimas teismo sprendimu nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 328 str., 329 str. 1 d.).

29Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės teisingai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, tinkamai, visapusiškai ir pilnutinai ištyrė įrodymus, turinčius reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos teismo 2009 m. sausio 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31Panevėžio apygardos teismo 2009 m. sausio 7 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei,... 3. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 4. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 5. Ieškovas UAB „Rekolas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB... 6. Panevėžio apygardos teismas 2008 m. gegužės 26 d. priėmė preliminarų... 7. Atsakovas UAB „Advitas“ pateikė prieštaravimus, kuriais prašė... 8. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas prašė ieškinį palikti... 9. Atsiliepime į atsakovo prieštaravimus ieškovas nurodė, kad nesutinka su... 10. Panevėžio apygardos teismas 2009 m. sausio 7 d. galutiniu sprendimu... 11. Atsakovas UAB „Advitas“ apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos... 12. 1. Teismas iš esmės pažeidė CPK XXII skyriaus, reglamentuojančio bylų... 13. 2. Teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl atsakovo prieštaravimuose... 14. 3. Teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas yra skolingas ieškovui 107... 15. 4. Teismas nepagrįstai, nesant įstatyminio pagrindo, priteisė 11,55... 16. Ieškovas UAB „Rekolas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą... 17. Apeliacinis skundas atmestinas.... 18. Vadovaujantis LR CPK 320 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacine... 19. Panevėžio apygardos teismas 2009 m. sausio 7 d. galutiniu sprendimu pakeitė... 20. Iš atsakovo UAB „Advitas“ apeliacinio skundo argumentų matyti, jog jis... 21. Pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovo UAB „Rekolas“ ieškinį,... 22. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog... 23. Teismas, nustatęs, kad ne visi ieškinio, spręstino dokumentinio proceso... 24. Pažymėtina, jog įrodinėjimo priemonės ribojamos tik pirmajame dokumentinio... 25. Apeliantas UAB „Advitas“ apeliaciniu skundu ginčija galutinį teismo... 26. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus atsakovo UAB „Advitas“... 27. Teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškovo UAB „Rekolas“ atsiliepime į... 28. Atsakovas UAB „Rekolas“, pateikdamas prieštaravimus dėl pareikšto... 29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 31. Panevėžio apygardos teismo 2009 m. sausio 7 d. galutinį sprendimą palikti...