Byla 2-15-231/2012
Dėl servituto nustatymo

1Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska, sekretoriaujant Gražinai Simanavičienei, dalyvaujant ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui Rolandui Kruopiui, atsakovo Lietuvos karaimų religinės bendruomenės atstovei advokatei Liudmila Grigorjevai, atsakovo Lietuvos karaimų religinės bendruomenės atstovui A. J., trečiojo asmens Trakų rajono savivaldybės tarybos atstovui A.Č., trečiojo asmens Trakų rajono priešgaisrinės gelbėjimo įstaigos atstovui J. D., trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovei N.V.

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos karaimų religinei bendruomenei, tretiesiems asmenims Trakų rajono savivaldybės tarybai, Trakų rajono priešgaisrinei gelbėjimo įstaigai, Trakų istoriniam nacionaliniam parkui, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl servituto nustatymo ir

Nustatė

3ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą prašo nustatyti Lietuvos karaimų religinės bendruomenės žemės sklype, unikalus Nr. 4400-0241-6056, kadastrinis Nr. 7997/0002:385 Trakų m. k. v., ( - ), 81 kv. m. ploto kelio servitutą, 2011-03-29 parengtame UAB „Geokada“ projekte pažymėtą žyma S, Trakų rajono savivaldybės tarybai nuosavybės teise priklausantiems pastatams: administraciniam pastatui (unikalus Nr. 7998-0012-0010), garažui (unikalus Nr. 7998-0012-0021) ir kitiems kiemo statiniams (unikaliu Nr. 7998-0012-0032) naudoti, suteikiantį teisę Trakų rajono savivaldybės biudžetinei įstaigai Trakų rajono priešgaisrinei gelbėjimo įstaigai dviem kryptimis įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti prie ir išvažiuoti iš administracinio pastato (unikalus Nr. 7998-0012-0010), garažo (unikalus Nr. 7998-0012-0021) ir kitų kiemo statinių (unikalus Nr. 7998-0012-0032), adresu Kęstučio g. 10, Trakai.

4Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje (t.1., b.l. 1-6,146-151) ieškovas nurodė, kad Trakų rajono savivaldybės tarybai nuosavybės teise priklausantys pastatai: administracinis pastatas (unikalus Nr. 7998-0012-0010), garažas (unikalus Nr. 7998-0012-0021) ir kiti kiemo statiniai (unikaliu Nr. 7998-0012-0032), kuriuose veikia Trakų rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga Trakų rajono priešgaisrinė gelbėjimo įstaiga ir gelbėjimo stotis yra Galvės ežero pakrantėje, Kęstučio g. 10, Trakuose. Prie Trakų rajono priešgaisrinės gelbėjimo įstaigos ir gelbėjimo stoties privažiuojama pėsčiųjų taku Galvės ežero pakrante nuo tilto, šalia Karaimų g. 41 ir tiesioginio pravažiavimo prie gelbėjimo stoties šiuo metu nėra. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2004-01-26 įsakymo Nr. 2.3-233-79 pagrindu žemės sklypas, unikaliu Nr. 4400-0241-6056, kadastriniu Nr. 7977/0002:385 įregistruotas Lietuvos karaimų religinės bendruomenės nuosavybės teise. Šiame žemės sklype yra pravažiavimas prie Kęstučio g. 10, esančių pastatų, kuriais naudojasi Trakų rajono priešgaisrinė gelbėjimo įstaiga ir gelbėjimo stotis. Trakų rajono savivaldybės administracijos 2010-01-18 rašte Nr.AP3-121 pateikta informacija, kad, kol buvo suformuotas žemės sklypas, kadastriniu Nr.7977/0002:385, priklausantis Lietuvos karaimų religinei bendruomenei ir esantis ( - ), pravažiavimas iki gelbėjimo stoties ir iki Galvės ežero pakrantės nuolat buvo per teritoriją prie ( - ). Po to, kai buvo suformuotas žemės sklypas ( - ), Lietuvos karaimų religinė bendruomenė pravažiavimą užtvėrė. Pravažiavimo įrengimui šalia sklypo, esančio ( - ), Trakų rajono savivaldybės administracija dėl specialiųjų sąlygų projektavimui 2006-10-02 raštu Nr. AP3-2438 kreipėsi į Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją, kuri 2006-10-13 raštu Nr. S-540 projektavimo sąlygas išduoti atsisakė ir nurodė, kad minėta teritorija pagal Kultūros paveldo apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 1996-07-17 įsakymu Nr. 71 patvirtinto Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo reglamento tvarkymo ir naudojimo režimą patenka į „G“ zoną - žaliuosius senamiesčio plotus. Šioje teritorijoje susisiekimo įranga gali būti vystoma tik rekreaciniais tikslais pagal detalius projektus, esama nebūdinga susisiekimo įranga turi būti rekonstruojama arba panaikinama, nauja statyba yra draudžiama, išskyrus mažos apimties poilsio įrangą. Įrengiant naują pravažiavimą iki priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastatų, esančių Kęstučio g. 10, Trakuose, turės būti atliekami dideli reljefo performavimo darbai, kurių metu, dėl esamo didelio šlaito nuolydžio, turės būti žymiai keičiamas reljefas nuo Karaimų gatvės Galvės ežero kryptimi. Ieškovas nurodė, kad nenustačius kelio servituto, per ( - ) esantį žemės sklypą, Trakuose, Trakų rajono priešgaisrinei gelbėjimo įstaigai ir gelbėjimo stočiai nėra galimybės teikti socialiai reikšmingas paslaugas, o tiesti kelio kitoje vietoje dėl objektyvių priežasčių neįmanoma, kelio servituto nustatymas grindžiamas viešuoju interesu.

5Teismo posėdžių metu ieškovas papildomai paaiškino, kad į pastatus, esančius adresu Kęstučio g.10, Trakuose, patenkama per pėsčiųjų taką ežero pakrante, kas pagal Lietuvos Respublikos CK 4.126 str. 1 d. laikytina nenormaliomis sąnaudomis, t.y., kad prie pastatų reikia važiuoti pėsčiųjų taku, o nustačius prašomą, didžiausią servitutą, leidžianti važiuoti visoms transporto priemonėms, būtų galimybė riboti eismą žemės sklype, priklausančiame Lietuvos karaimų religinei bendruomenei, Karaimų g. 13, Trakuose, naudojant pagal Kelių eismo taisykles (toliau – KET) eismą ribojančius ženklus.

6Atsakovas Lietuvos karaimų religinė bendruomenė su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį nurodė, kad nesutinka su teiginiu, kad nenustačius servituto Trakų rajono savivaldybės biudžetinei įstaigai Trakų rajono priešgaisrinei gelbėjimo įstaigai ir gelbėjimo stočiai nebus galimybės teikti socialiai reikšmingas paslaugas ir servituto nustatymas atsakovui priklausančiame žemės sklype yra vientelis būdas užtikrinti šios funkcijos atlikimą. Nurodė, kad Lietuvos karaimų religinei bendruomenei priklausantys architektūriniai paminklai turi būti naudojami pagal paskirtį, o sklypas ir jame esantys pastatai, adresu ( - ), yra Trakų senamiesčio, kaip architektūros ir urbanistikos paminklo, neatsiejama dalis. Atsakovui teisėtai nuosavybės teisėmis valdant žemės sklypą jis kokybiškai pakito ir iš apleistos teritorijos tapo Trakų senamiesčio dalimi su įrenginiais, derančiais su kultūros paveldu ir gamta, nekeičiančiais istoriškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio, urbanistinių ir architektūrinių jo elementų vertės požymių, kaip ir nustatyta Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-04-04 nutarimu Nr. 388 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatų patvirtinimo“. Prašomas nustatyti servitutas ne suvaržytų, o apskritai panaikintų tą atsakovui priklausančią nuosavybė dalį, kuriai prašomas nustatyti servitutas, nes įvažiavimo į sklypą ir automobilių stovėjimo aikštelės danga nėra pritaikyta dviems kryptims įvairioms transporto priemonėms važiuoti. Atsakovui tektų iš naujo pertvarkyti kiemo dangą ir gerbūvį, o tai pareikalautų paminklotvarkos sąlygų projektavimo, naujo statybos projekto, papildomų lėšų, archeologinių tyrimų. Ieškovo teiginys, kad yra susiklostę ilgalaikiai naudojimosi daiktu santykiai yra nepagrįstas, nes tariamo pravažiavimo per žemės sklypą vietoje eismas yra uždraustas, o ieškovo pateiktos ortofotografinio žemėlapio ištraukos parodo galimą kelią, tačiau ne per sklypą, o iki sklypo ribos. Nurodė, kad atsakovui priklausančiame ginčo žemės sklype yra architektūros paminklas - Lietuvos karaimų bendruomenės namai – kultūros centras su nakvynės namais. Pastatas yra užregistruotas Kultūros vertybių registre, jam suteiktas valstybinės reikšmės kultūros vertybės statusas. Prašomas nustatyti kelio servitutas gali sukelti neigiamą poveikį pačiai nekilnojamajai kultūros vertybei, o pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 str. 1 d. kultūros objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. Ištraukoje iš Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projekto, patvirtinto Trakų rajono valdybos 1993-12-22 potvarkiu Nr. 395 v „Dėl Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projekto“, jokio pravažiavimo per žemės sklypą nenurodyta, kitaip jis būtų pažymėtas tokiais pat sutartiniais ženklais, kaip ir suinteresuoto asmens išplanavimo schemoje pažymėtas „privažiavimas prie Galvės ežero“. Tai, kad buvo parengtas rekonstrukcijos projektas, kurio sudėtinė dalis yra žemės sklypas ir buvo suderintas Trakų rajono savivaldybėje ir Kultūros paveldo apsaugos departamente, taip pat patvirtina, kad atsakovui priklausančiu žemės sklypu nebuvo naudotasi. Ieškovo teiginys, kad kelio servitutas pravažiavimui per žemės sklypą, priklausantį atsakovui, numatytas Trakų rajono savivaldybės tarybos 2004-10-28 sprendimu Nr. S1-318 aprobuotoje Trakų istorinio nacionalinio parko Trakų salos ir pusiasalio pilių kultūrinio rezervato detaliojo plano raidos programos pagrindiniame brėžinyje, yra nepagrįstas ir atmestinas, kadangi nuoroda yra abstrakti ir iš jos nėra pagrindo spręsti apie servituto turinį.

7Teismo posėdžių metu papildomai paaiškino, kad kelio, kur prašoma nustatyti servitutą, nėra, ten yra pėsčiųjų takas, aikštelė, skirta 2-3 automobiliams pastatyti. Erdvę uždaro šviestuvų kompleksas, ji nepritaikyta važiuoti, jei danga važiuos Trakų rajono priešgaisrinės gelbėjimo įstaigos transporto priemonės, skirtos tik viešajam interesui naudoti, tai tokiu atveju danga kurį laiką nereikalaus investicijų, bet jei transporto priemonės važinės nekontroliuojamai, tai per kelis metus iš gerbūvio nieko neliks. Galimybės kontroliuoti tokį srautą neturės nei sklypo, nei saugomo objekto asmenys, bus gana intensyviai važinėjama ne tik suinteresuotam asmeniui priklausančiu tarnybiniu transportu ir nebus užkirstas kelias vykti ir plačiam intensyviam automobilių srautui, o tai pažeis atsakovo interesus, kas žalingai atsilieps atsakovo sklype esančiam pastatui, kuris yra saugomas ir įrašytas į saugomų objektų registrą.

8Tretysis asmuo Trakų rajono savivaldybė su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad Trakų rajono savivaldybės mero 2003 m. gegužės 27 d. potvarkiu P1-247 buvo nustatyti žemės sklypo ( - ), priklausančio Lietuvos karaimų religinei bendruomenei, ribos ir plotas, tačiau nebuvo pasiūlytas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairioms transporto priemonėms privažiuoti prie gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų. Pietrytinėje Galvės ežero pakrantėje, Kęstučio g. 10, Trakuose yra Trakų raj. savivaldybei nuosavybės teise priklausantys pastatai, prie kurių Lietuvos karaimų religinei bendruomenei priklausančiame žemės sklype nesant kelio servituto neįmanoma privažiuoti, o nesant tiesioginio privažiavimo prie gelbėjimo stoties žmonių gyvybei ir saugumui kylą grėsmė. Teismo posėdžio metu papildomai parodė, kad šiai dienai privažiavimui ir išvažiavimui naudojamasi pėsčiųjų taku, tai yra apie 400 metrų atstumas. Pagal Trakų rajono savivaldybės mero 1996-11-06 raštą Nr. 800 Paminklų restauravimo – projektavimo institutas 1997 metais parengė gyvenamojo namo ( - ) restauravimo, atstatymo ir pritaikymo Karaimų religinės bendruomenės namams ir viešbučiui projektą. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija prieštaravo dėl kelio įrengimo valstybinėje žemėje, šalia Trakuose esančios ( - ). Tvirtinant 2003-2004 metų žemės sklypo ribų planą šis servitutas nebuvo įtrauktas, nes Trakų rajono savivaldybės administracija geranoriškai nenorėjo įvesti papildomus apribojimus šiame sklype ir patvirtino žemės sklypo planą be servituto. Mėginant įgyvendinti instituto kelio iškėlimo pasiūlymą, buvo kreiptasi į Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją ir Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos, iš kur gauti neigiami atsakymai, kad šalia esančioje laisvoje valstybinėje žemėje jokių kelių pravažiavimui projektuoti negalima. Pažymėjo, kad Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projekte, patvirtintame Trakų rajono valdybos 1993-12-22 potvarkiu Nr. 395 v „Dėl Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projekto“ yra pažymėtas įvažiavimas į žemės sklypą ( - ) ir išvažiavimas link ežero „Galvė“, todėl įvažiavimas ir išvažiavimas buvo vykdomas iki ( - ) sklypo suformavimo, t.y. iki 2004 metų, kol buvo patvirtintas šis sklypas.

9Tretysis asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad teritorija, kurioje prašoma nustatyti kelio servitutą, visiškai nepritaikyta įvairių transporto priemonių judėjimui. Nėra aišku, kaip gelbėjimo stotis iki šiol teikė socialiai reikšmingas gelbėjimo paslaugas ir tai verčia daryti prielaidas, kad suvaržyti kito savininko nuosavybės teisės jam priklausančiame žemės sklype nustatant kelio servitutą nėra būtinybės.

10Tretysis asmuo Trakų rajono priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su juo sutinka, kadangi kelio servituto nustatymas yra būtinas. Nurodė, kad į įvykio vietą skubantys gelbėtojai, kitas specialus įstaigos transportas kiekvieną kartą yra priverstas apie 200 metrų važiuoti Galvės ežero pakrante, pėsčiųjų taku iki pat tilto, vedančio į Trakų salos pilį ir tik tada išvažiuoti į miesto gatvę, o tai akivaizdžiai trukdo įstaigai tinkamai vykdyti savo funkcijas.

11Tretysis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad žemės sklypas, esantis ( - ) patenka į kultūros vertybių registre registruotos nekilnojamosios kultūros vertybės – Trakų senamiesčio teritoriją bei kultūros paminklo – Trakų pusiasalio pilies liekanų ir kitų statinių komplekso teritoriją. Vieta, kurioje prašoma nustatyti servitutą, yra šalia Trakų pusiasalio pilies liekanų ir kitų statinių komplekso kompleksinės dalies – pilies liekanų bei Trakų pusiasalio pilies liekanų ir kitų statinių komplekso vertingosios savybės – gynybinio griovio – fosos. Be to, žemės sklypas, esantis ( - ), patenka į saugomų teritorijų – Trakų istorinio nacionalinio parko, Trakų salos ir pusiasalio pilių rezervato ir Trakų senamiesčio urbanistinio draustinio teritoriją.

12Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti.

13Ieškinys tenkintinas iš dalies.

14Ieškovas, Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo nustatyti kelio servitutą, Lietuvos karaimų religinei bendruomenei priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), tam, kad Trakų rajono priešgaisrinė gelbėjimo įstaiga ir jos gelbėjimo stotis tiesiogiai privažiuotų prie savo patalpų, esančių Kęstučio g. 10, Trakuose ir reikalavimą grindžia viešuoju interesu. Pažymėtina, kad CPK 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Įstatymų leidėjas nėra suformulavęs viešojo intereso teisinės sampratos, tai suponuoja, kad CPK 49 straipsnio 1 dalies sąvoka „viešasis interesas“ turi būti aiškinama atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus ir aptariamos normos tikslus. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį (CPK 49 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, Nr. 3K-3-291/2006). Prokuroras, prašydamas nustatyti kelio servitutą, Lietuvos karaimų religinei bendruomenei priklausančiame žemės sklype, esančiame Karaimų g. 13, Trakuose, kad per jį galėtų patekti į savo patalpas, esančias Kęstučio g. 10, Trakuose, Priešgaisrinės gelbėjimo įstaigos ir gelbėjimo stoties transportas, ieškinį grindžia viešojo intereso buvimu. Trakų rajono priešgaisrinės gelbėjimo įstaigos ir jos gelbėjimo stoties darbas susijęs su socialiai reikšmingų gelbėjimo paslaugų teikimu, nuo įstaigos darbo efektyvumo priklauso žmonių sveikata ir gyvybė, gelbėjimo įstaigos poreikiai yra kuo greičiau pristatyti pagalbos reikalingus žmones į gelbėjimo stotį. Kadangi teismas daro išvadą byloje esant viešąjį interesą, kuris turi būti ginamas įstatymų nustatyta tvarka.

15CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas gali būti nustatomas įstatymais, sandoriais, teismo sprendimais. Nagrinėjamoje civilinėje byloje šalys nesutaria dėl kelio servituto nustatymo, todėl klausimas spręstinas teismo tvarka. Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantis teismas pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančio daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007). Teismas, spręsdamas ginčus dėl servituto nustatymo, turi siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens sąskaita, visiškai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatymo pobūdį, kitokių sprendimų galimybę, nesvarstant ar tų problemų nėra pats sau sukūręs servitutą nustatyti reikalaujantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, Nr. 3K-3-469/2007; 2008 m. spalio 7 d. nutartis, Nr. 3K-3-469/2008; kt.).

16Byloje esančios Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2010-01-22, 2010-01-21, 2010-10-07 kopijos patvirtina, kad statiniai: administracinis pastatas (unikalus Nr. 7998-0012-0010), garažas (unikalus Nr. 7998-0012-0021) ir kiti kiemo statiniai (unikaliu Nr. 7998-0012-0032), esantys Kęstučio g. 10, Trakuose priklauso nuosavybės teise Trakų rajono savivaldybės tarybai (t.1., b.l. 7-8, 135-136), o žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. 4400-0241-6056, priklauso nuosavybės teise Lietuvos karaimų religinei bendruomenei (t 1., b.l. 9-10). Statiniais - administraciniu pastatu (unikalus Nr. 7998-0012-0010), garažu (unikalus Nr. 7998-0012-0021) ir kitais kiemo statiniais (unikalus Nr. 7998-0012-0032), esančiais Kęstučio g. 10, Trakuose, naudojasi Trakų rajono priešgaisrinė gelbėjimo įstaiga ir jos gelbėjimo stotis (t.1, b.l. 123-124, 133-137).

17Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, nurodo, kad servituto nustatymo būtinybę lemia tai, kad kitos galimybės nustatyti servitutą, užtikrinant sklandų Trakų rajono priešgaisrinės gelbėjimo įstaigos ir gelbėjimo stoties darbą, nėra ir nenustačius servituto normaliomis sąnaudomis naudoti daikto pagal paskirtį nėra galimybės. Byloje surinktais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad prie Trakų rajono priešgaisrinės gelbėjimo įstaigos ir gelbėjimo stoties, kurie yra Galvės ežero pakrantėje, Kęstučio g. 10, Trakuose, patenkama ne tiesiogiai, o privažiuojant pėsčiųjų taku Galvės ežero pakrante nuo tilto, šalia Karaimų g. 41, kas sąlygoja tai, kad sunku užtikrinti operatyvų ir sklandų Trakų rajono priešgaisrinės gelbėjimo įstaigos ir gelbėjimo stoties funkcijų vykdymą.

18Bylai pateikti įrodymai patvirtina Trakų rajono savivaldybės bandymus nustatyti kelio servitutą privažiuoti link Kęstučio g. 10, Trakuose, esančių pastatų, neapribojant kitų savininkų (valdytojų), nagrinėjamoje byloje – Lietuvos karaimų religinės bendruomenės, teisių ir interesų. Trakų rajono savivaldybės administracija dėl specialiųjų sąlygų projektavimui išdavimo 2006-10-02 raštu Nr. AP3-2438, kuriuo bandytas įrengti pravažiavimas nuo Karaimų gatvės link Trakų rajono priešgaisrinės gelbėjimo įstaigos ir gelbėjimo stoties, esančios Kęstučio g. 10, Trakuose, (t.1.,b.l. 46) kreipėsi į Trakų nacionalinio parko direkciją. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos 2006-10-13 raštas Nr. S-540 Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl specialiųjų sąlygų projektavimui (t. 1, b.l. 47), įrodo, kad direkcija projektavimo sąlygas išduoti atsisakė, motyvuodama tuo, kad pagal Kultūros paveldo apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 1996-07-17 įsakymu Nr. 71 patvirtinto Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo reglamento tvarkymo ir naudojimo režimą, patenka į „G“ zoną – žaliuosius senamiesčio plotus ir šioje teritorijoje susisiekimo įranga gali būti vystoma tik rekreaciniais tikslais pagal detalius projektus ir nauja statyba draudžiama. Taip pat byloje esantis Trakų rajono savivaldybės administracijos 2006-08-22 raštas AP3-1982 Lietuvos karaimų religinei bendruomenei dėl žemės servituto nustatymo (t.1., b.l. 33), Trakų rajono savivaldybės administracijos 2009-09-23 raštas AP3-3010 Lietuvos karaimų religinei bendruomenei dėl pravažiavimo (t. 1, b.l. 34), Lietuvos karaimų religinės bendruomenės 2009-09-30 raštas Nr. 265 Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl rašto AP3-3010 2009-09-23 dėl pravažiavimo (t.1.,b.l. 35), Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos 2006-10-13 raštas Nr. S-540 Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl specialiųjų sąlygų projektavimui (t.1, b.l. 47), byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai teismo posėdžių metu, įrodo, kad bandyta susitarti dėl kelio servituto nustatymo tiek Lietuvos karaimų religinei bendruomenei priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), tiek ir šalia jo.

19Kaip matyti iš 2006-10-13 Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos rašto Nr. S-540, nors yra laisvos žemės greta ginčo sklypo, tačiau privažiavimo įrengti nėra galimybės, kadangi tai draudžia Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo reglamentas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas ir kiti teisės aktai, o prie pastato, esančio Kęstučio g. 10, Trakuose reikia važiuoti pėsčiųjų taku, kuris intensyviai naudojamas pėsčiųjų, todėl transporto priemonių naudojimasis juo pagal Lietuvos Respublikos CK 4.126 str. 1 d. laikytinas nenormaliomis sąnaudomis.

20Nesant objektyvių galimybių nustatyti kelio servitutą kitoje vietoje, įvertinus tai, kad kelio servituto nustatymą sąlygoja viešojo intereso gynimas ir yra išnaudotos visas objektyvios ir įmanomos galimybės, kad kelio servitutą būtų galima nustatyti neapribojant Lietuvos karaimų religinės bendruomenės teisių ir interesų, teismas daro išvadą esant pagrindui nustatyti kelio servitutą žemės sklypui, esančiam ( - ).

21Teismas pažymi, kad pradiniu ieškiniu ieškovo prašytas nustatyti 128 kv. m. ploto kelio servitutas, pravažiavimo plotis – 4 metrai, patikslintu ieškiniu - 81 kv. m. servitutas, sumažinant pravažiavimo plotį nuo 4 metrų iki 2,5 metro per visą pravažiavimo ilgį. Trakų rajono savivaldybės tarybos atstovas teismo posėdžių metu pažymėjo, kad būtent Trakų rajono priešgaisrinės gelbėjimo įstaigos turimos transporto priemonės turėtų važiuoti per naujai įrengtą privažiavimą, o parengiamojo teismo posėdžio metu Trakų rajono priešgaisrinės gelbėjimo įstaigos atstovas išvardijo jų įstaigos turimas 3 transporto priemones, kuriomis naudojasi gelbėtojai, taigi, šios transporto priemonės važiuotų privažiavimu, esančiu ( - ), o kitų transporto priemonių judėjimas būtų ribojamas kelio ženklų pagalba. Atsakovo Lietuvos karaimų religinės bendruomenės atstovas pažymėjo, kad jei būtų prašomas nustatyti kelio servitutas tik trims transporto priemonėms, kurios priklauso Trakų rajono priešgaisrinei gelbėjimo įstaigai ir jos gelbėjimo stočiai, tai tokį leidimą būtų davę, tačiau gerbūvis yra nepritaikytas visų rūšių transporto priemonių važiavimui.

22Teismas, pažymi, kad nustatant kelio servitutą, svarbu atsižvelgti į abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyrą, taip pat atkreipiamas dėmesys, kad prašomam nustatyti servitutui yra taikomas specialus režimas. Ginčo žemės sklypas ir jame esantys statiniai, esantys ( - ), yra valstybinio parko, Trakų istorinio nacionalinio parko, Trakų senamiesčio urbanistiniame draustinyje. Be to servitutas neturi riboti tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisių daugiau nei yra būtina tinkamam naudojimuisi viešpataujančiuoju daiktu užtikrinti, t. y. teismas, nustatydamas servitutą, kartu turi laikytis proporcingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-527/2009; kt.).

23Teismas atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad kelio servituto nustatymas grindžiamas viešojo, o ne privataus intereso buvimu ir į vietą, kurioje nustatomas servitutas, daro išvadą kad nėra tikslinga nustatyti servitutą visoms transporto priemonėms ir riboti jų judėjimą kelio ženklais. Tuo labiau, kad Lietuvos karaimų bendruomenės namai – kultūros centras su nakvynės namais yra užregistruotas Kultūros vertybių registre, jam suteiktas valstybinės reikšmės kultūros vertybės statusas ir prašomas nustatyti kelio servitutas gali sukelti neigiamą poveikį pačiai nekilnojamajai kultūros vertybei, o pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 str. 1 d. kultūros objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija.

24Kadangi ieškovas yra nurodęs, kad kelio servituto nustatymas siejamas su gelbėjimo funkcijų vykdymu, tam kad Trakų rajono priešgaisrinė gelbėjimo įstaiga ir jos gelbėjimo stotis galėtų tinkamai atlikti jai priskirtas funkcijas, tikslinga nustatyti kelio servitutą tik specialioms transporto priemonėms, pagal KET 3 straipsnį, suprantamoms kaip operatyvinių tarnybų ir kitos transporto priemonės su specialiaisiais šviesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais šviesos signalais, kurios priklauso Trakų rajono priešgaisrinei gelbėjimo įstaigai ir jos gelbėjimo stočiai nuosavybės teise.

25Atsižvelgiant į visa tai, teismas konstatuoja, kad ieškovo prašomas nustatyti servitutą yra būtinas ir objektyviai pagrįstas, todėl ieškinys yra tenkintinas iš dalies.

26Papildomai pažymėtina, kad servitutas nėra nuolatinė teisė - ji gali keistis ir pasibaigti atsiradus galimybei viešpataujančio daikto valdytojui įgyvendinti savo teises be tarnaujančio daikto savininko teisių suvaržymo.

27Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo valstybei priteisiama pusė iš 208,85 Lt bylinėjimosi išlaidų (143,00 Lt žyminio mokesčio ir 65,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 88 str., 92 str., 93 str.), t.y. 104, 43 Lt.

28Vadovaujantis CPK 80 str., 93 str., 96 str., 269 str., 270 str.

Nutarė

29ieškinį tenkinti iš dalies.

30nustatyti Lietuvos karaimų religinės bendruomenės žemės sklype, unikalus Nr. 4400-0241-6056, kadastrinis Nr. 7997/0002:385 Trakų m. k. v., ( - ), 81 kv.m. ploto kelio servitutą, 2011-03-29 parengtame UAB „Geokada“ projekte pažymėtą žyma S, suteikiantį teisę Trakų rajono savivaldybės biudžetinei įstaigai Trakų rajono priešgaisrinei gelbėjimo įstaigai ir jos gelbėjimo stočiai dviem kryptimis turimomis specialiomis transporto priemonėmis privažiuoti prie ir išvažiuoti iš administracinio pastato (unikalus Nr. 7998-0012-0010), garažo (unikalus Nr. 7998-0012-0021) ir kitų kiemo statinių (unikalus Nr. 7998-0012-0032), esančių adresu Kęstučio g. 10, Trakai.

31Priteisti iš atsakovo Lietuvos karaimų religinės bendruomenės 104,43 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

32Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus... 3. ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį... 4. Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje (t.1., b.l. 1-6,146-151) ieškovas... 5. Teismo posėdžių metu ieškovas papildomai paaiškino, kad į pastatus,... 6. Atsakovas Lietuvos karaimų religinė bendruomenė su ieškiniu nesutiko,... 7. Teismo posėdžių metu papildomai paaiškino, kad kelio, kur prašoma... 8. Tretysis asmuo Trakų rajono savivaldybė su ieškiniu sutiko, prašė jį... 9. Tretysis asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija su ieškiniu... 10. Tretysis asmuo Trakų rajono priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba atsiliepime į... 11. Tretysis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos su... 12. Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su... 13. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 14. Ieškovas, Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį... 15. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į... 16. Byloje esančios Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo... 17. Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą,... 18. Bylai pateikti įrodymai patvirtina Trakų rajono savivaldybės bandymus... 19. Kaip matyti iš 2006-10-13 Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos... 20. Nesant objektyvių galimybių nustatyti kelio servitutą kitoje vietoje,... 21. Teismas pažymi, kad pradiniu ieškiniu ieškovo prašytas nustatyti 128 kv. m.... 22. Teismas, pažymi, kad nustatant kelio servitutą, svarbu atsižvelgti į... 23. Teismas atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad kelio servituto... 24. Kadangi ieškovas yra nurodęs, kad kelio servituto nustatymas siejamas su... 25. Atsižvelgiant į visa tai, teismas konstatuoja, kad ieškovo prašomas... 26. Papildomai pažymėtina, kad servitutas nėra nuolatinė teisė - ji gali... 27. Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo valstybei priteisiama pusė iš... 28. Vadovaujantis CPK 80 str., 93 str., 96 str., 269 str., 270 str.... 29. ieškinį tenkinti iš dalies.... 30. nustatyti Lietuvos karaimų religinės bendruomenės žemės sklype, unikalus... 31. Priteisti iš atsakovo Lietuvos karaimų religinės bendruomenės 104,43 Lt... 32. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...