Byla e2-20198-1041/2017
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, B. A. J., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – Poilsio namų patalpų savininkų bendrija „Šventosios pušelė“

1Kauno apylinkės teismo teisėja Simona Dementavičienė,

2sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei, Renatai Spirinai,

3dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai I. V.,

4atsakovės vadovui A. P. A., atstovui advokatui Dominykui Varnui,

5trečiajam asmeniui Bronislovui A. J.,

6trečiojo asmens pirmininkui A. J.,

7viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno gelžbetonis“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, B. A. J., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – Poilsio namų patalpų savininkų bendrija „Šventosios pušelė“.

8Teismas

Nustatė

9Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

10

    1. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovės 356,28 Eur žalos atlyginimą, 24,36 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
      1. Vandeniu 2016 m. kovo 26 d. buvo užpiltas butas, esantis ( - ). Ieškovės žalų ekspertas vertintojas V. S. nustatė, kad buvo sulietos virtuvės lubos bei sienos ir prieškambario lubos. Butas buvo apdraustas būsto draudimu ir įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovės atstovas išsiaiškino, kad ieškovės apdraustas butas buvo užlietas iš atsakovei priklausančių patalpų, esančių virš ieškovės apdrausto buto.
      2. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (toliau – taisyklės). Pagal taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Taisyklių B skyriaus III skirsnio 2.2. punkte nurodyta, kad kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Ieškovė apskaičiavo, kad buto remonto kaina sudaro 387,45 Eur ir išmokėjo 358,45 Eur dydžio draudimo išmoką (387,45 Eur nuostolio suma – 28,96 Eur besąlyginė išskaita). Ieškiniu prašoma priteisti suma, atsižvelgiant į 2,17 Eur nusidėvėjimą, sudaro 356,28 Eur.
      3. Ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovei pareiškė nepraleidusi trejų metų ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnyje 8 dalis).
  1. Atsakovės ir trečiųjų asmenų argumentai
    1. Atsakovė prašo teismo ieškinį atmesti.
      1. Turto sunaikinimo, sugadinimo 2016 m. balandžio 6 d. akte nurodomi trečiojo asmens (buto savininko) teiginiai nesudaro pagrindo manyti, kad būtent iš atsakovės buto tekantis vanduo apliejo trečiojo asmens butą.
      2. Iš ginčo patalpas administruojančio bendrijos (trečiojo asmens) 2017 m. rugpjūčio 3 d. atsakymo į atsakovės atstovo paklausimą, atsakovė dar 2014 m. rugpjūtį (įvykis įvyko 2016 m. kovo 26 d.) ėmėsi veiksmų, kad nepadarytų trečiajam asmeniui žalos – atjungė vandens tiekimą antro aukšto patalpose, įskaitant bute virš trečiojo asmens buto, ir nuo to laiko atsakovė šių butų nenaudoja.
      3. Iš trečiojo asmens teiginių, aprašant ginčo įvykį jo patalpose 2016 m. balandžio 6 d. akte, spręstina, kad pats trečiasis asmuo yra kaltas dėl žiemą ir pavasarį nešildytų savo buto patalpų, dėl ko jose susidarė vandens garų kondensatas.
      4. Šios atsakovės patalpos yra sausos ir negyvenamos iki šiol, dėl to nėra galimas joks vandens pratekėjimas ar žemiau esančio buto užpylimas. Byloje nėra duomenų, kad po ginčo įvykio atsakovės, trečiojo asmens bendrijos ar kitų asmenų pastangomis užliejimas būtų kaip nors papildomai likviduojamas. Vanduo tiesiog pats nustojo lašėti po 1 paros. Tai normalu, įvertinus iš vandens garų kondensato galimą susidaryti nedidelį vandens lašų kiekį.
      5. Atsakovė prašo šioje byloje taikyti 1 metų ieškinio senatį.
    2. Trečiasis asmuo ginčo aspektu atsiliepimo nepareiškė, o prašė jį įtraukti trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, tačiau toks prašymas buvo atmestas. Savo argumentus išdėstė teismo posėdžių metu.
    3. Trečiasis asmuo bendrija atsiliepimo nepareiškė, savo argumentus išdėstė teismo posėdžių metu, dalyvaujanti kaip liudininkė ir kaip trečiasis asmuo.

11Teismas

konstatuoja:

  1. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Ieškinys atmetamas.

13Dėl faktinių bylos aplinkybių ir teisinio reglamentavimo

    1. Ieškovės atstovas žalų ekspertas vertintojas V. S. po įvykio 2016 m. balandžio 6 d. surašytame turto sunaikinimo, sugadinimo akto (žalos bylos Nr. 1697964) (b. l. 83–84) pirmame puslapyje nurodė, kad 2016 m. kovo 26 d. įvyko įvykis, įvykio pavadinimas – suliejimas (klaidingai ieškinyje teigiama, kad „2016 m. kovo 26 d. vandeniu buvo užpiltas butas“), buto (unikalus numeris ( - )), esančio ( - ) (poilsio pastato adresas iš ( - ) buvo pakeistas Palangos miesto savivaldybės direktoriaus 2008 m. gegužės 7 d. įsakymu) (2017 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 12 min. 15 sek. – 14 min. 35 sek.); šio buto savininkas trečiasis asmuo, turto draudėjas, apie įvykį ieškovei pranešė 2016 m. kovo 31 d.
      1. Akto skiltyje numanomas dėl įvykio kaltas asmuo – nieko nenurodoma; įvykio / žalos atsiradimo metu patalpas ar pastatas buvo gyvenami ar naudojami – pažymėta „ne“.
      2. Akto skiltyje „įvykio aprašymas“, apžiūros metu V. S., turėdamas išsamiai aprašyti žalos vyksmą ir priežastį, remdamasis vien tik trečiojo asmens – draudėjo žodžiais, surašė: „draudėjo teigimu, jis prieš Šv. Velykas (šeštadienį) atvyko iš Kauno į Palangą – poilsio patalpas, užsikūrė židinį bei įjungė grindinį šildymą. Kitos dienos ryte pastebėjo, kad virtuvėje ir prieškambaryje ant lubų randasi dėmės ir po kiek laiko pradėjo lašėti – lašėjo apie parą. Dėl vandens sugadintos virtuvės lubos bei sienos ir prieškambario lubos. Draudėjo teigimu, vanduo galėjo bėgti dėl virš lubų apšiltinimo susikaupusio ir sušalusio vandens, kuris dėl šildymo atitirpo ir pradėjo bėgti. Vanduo į vatą galėjo patekti iš kaimyninės antro aukšto patalpos (kaimynė – atsakovė)“.
      3. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino trečiasis asmuo – buto, kuriam padaryta žala, savininkas. Pastarasis papildomai nurodė, kad Šv. Velykų išvakarėse atvykus apie 17–18 val. svetainėje užkūrė židinį ir vonioje bei virtuvėje įjungė grindinį šildymą, tokiu būdu patalpa įšyla iki 12–15 laipsnių, o ryte pastebėjo sugadinimus (2017 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 35 sek. – 18 min. 11 sek., 18 min. 11 sek. – 18 min. 41 sek., 18 min. 41 sek. – 21 min. 37 sek., 21 min. 37 sek. – 22 min. 00 sek.), užfiksuotus nuotraukose, pridėtose prie ieškinio (paskutiniai skaičiai 247 – prieškambaris, 248 – prieškambaris, 249 – prieškambaris, 250 – prieškambaris, 251 – virtuvė, 252 – virtuvė, 253 – prieškambaris, 254 – prieškambaris, 255 – prieškambaris (2017 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 34 min. 01 sek. – 1 val. 37 min. 23 sek.). Akto „įvykio aprašyme“ nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu analizavo ir vertino kaip tikėtinas pats aktą surašęs V. S. (2017 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 35 min. 44 sek. – 1 val. 44 min. 13 sek., 1 val. 58 min. 05 sek. – 2 val. 00 sek. 24 sek.).
    2. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju.
      1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui (šiuo atveju ieškovei), išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (Lietuvos A. T. 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007).
      2. Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Lietuvos A. T. 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006).

14Dėl atsakingo už žalą asmens

    1. Nagrinėjamu atveju ieškovė regresinį ieškinį pareiškė atsakovei, t. y. virš trečiojo asmens buto esančio buto savininkei.
      1. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos A. T. 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).
    1. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo įrodyti, kad apliejimo židinys – viršuje esantis atsakovės butas, tačiau šios savo pareigos neįvykdė.
      1. Byloje ginčo nekilo, kad atsakovė bute vandeniu bei pačiu butu nesinaudoja (ką paliudijo ir buvęs bendrijos pirmininkas (b. l. 79) (2017 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 33 min. 28 sek. – 35 min. 25 sek.), teismo posėdžio metu atsakovės atstovas (2017 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 7 min. 00 sek. – 7 min. 30 sek.). Kaip matyti iš ginčo patalpas administruojančios bendrijos (trečiojo asmens) 2017 m. rugpjūčio 3 d. atsakymo į atsakovės atstovo paklausimą, atsakovė dar 2014 m. rugpjūtį (įvykis įvyko 2016 m. kovo 26 d.) ėmėsi veiksmų, kad nepadarytų trečiajam asmeniui žalos – atjungė vandens tiekimą antro aukšto patalpose, įskaitant bute virš trečiojo asmens buto, ir nuo to laiko atsakovė šių butų nenaudoja. Atsakovės atstovas 2017 m. rugsėjo 15 d. pateikė (b. l. 53) uždarosios akcinės bendrovės „Palangos vandenys“ atsakymą į 2017 m. rugsėjo 7 d. paklausimą dėl vandens atsakovės patalpose nenaudojimo (b. l. 56). Teismo posėdžio metu paaiškėjo (2017 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 20 min. 54 sek. – 1 val. 26 min. 07 sek.; 2017 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 48 min. 00 sek. – 49 min. 50 sek.), kad atsakovės bute, esančiame virš trečiojo asmens buto, sumontuotas vandens apskaitos prietaisas Nr. 839662 ir vanduo nebus naudojamas iki atskiro pranešimo ir šį faktą patvirtina vandens apskaitos prietaiso rodmenys, kurie nesikeitė iki vandens apskaitos prietaiso keitimo datos.
      2. Atsakovė, vykdydama teismo įpareigojimus, 2017 m. lapkričio 17 d. pateikė įrodymus (b. l. 110), kad atsakovės vadovas ir bendrijos atstovas 2017 m. lapkričio 10 d. apžiūrėjo atsakovės patalpas, ir kad po jose esančia grindų danga (linoleumu) nėra apšiltinamojo sluoksnio ar apšiltinimo medžiagų (pavyzdžiui: vatos). Linoleumas paklotas tiesiai ant betono perdangos išlyginamojo cementinio sluoksnio (2017 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 5 min. 52 sek. – 7 min. 08 sek., 23 min. 45 sek. – 25 min. 08 sek.) (tai paaiškino ir atsakovės vadovas teismo posėdžio metu (2017 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 20 min. 41 sek. – 1 val. 21 min. 32 sek., 1 val. 28 min. 50 sek. – 1 val. 29 min. 30 sek.). Atitinkamai iš ieškovės prie ieškinio pateiktų nuotraukų matyti, kad trečiojo asmens lubos taip pat nėra apšiltintos, jos projektinės būklės (lubose pagerinimų nepastebėjo ir trečiojo asmens bendrijos atstovas (2017 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 25 min. 08 sek. – 25 min. 35 sek.). Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad nepasitvirtino ieškovės darbuotojo V. S. akte surašyta versija (sprendimo 5.2 punktas), kurią jam pateikė trečiasis asmuo, apie ją pabrėždamas ir teismo posėdžio metu (2017 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 23 min. 05 sek. – 32 min. 00 sek., 34 min. 25 sek. – 36 min. 52 sek., 58 min. 54 sek. – 1 val. 02 min. 00 sek.).
      3. Ieškovas darbuotojas vyr. turto žalų vertintojas V. R., kuris nusprendė, kad įvykis draudiminis, t. y. esant pagrindą sumokėti trečiajam asmeniui žalą, ir dėl žalos dydžio, teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nesivadovavo akte nurodoma priežastimi ir ją laikė kaip neįmanomą (2017 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 14 min. 02 sek. – 1 val. 16 min 50 sek., 1 val. 24 min. 03 sek. – 1 val. 26 min 33 sek.). Pastarasis nurodė apie tris galimas turto sugadinimo priežastis: vandens patekimas iš kitų patalpų, vandentiekio avarija ir jeigu pats kaimynas išpila vandenį (trūksta akvariumas ar pan.). Šiuo atveju jis padarė išvadą, kad vanduo pateko iš viršuje esančių patalpų, nes „vanduo bėga žemyn“, o šiuo atveju buvo sulietos virtuvės lubos ir sienos bei prieškambario lubos. Teismo posėdžio metu buvo apžiūrimos prie ieškinio pridėtos nuotraukos ir V. R. paaiškino, kad būtent susidariusios pūslelės („dažų susikaupimo žymės, charakteringos vandens palikimo žymės, kuomet vanduo teka iš viršaus ir gadina apsauginį sluoksnį, padaro burbuliuką ir jeigu vanduo išgaruoja, jis apsitraukia“) leido jam spręsti apie židinį atsakovės bute (2017 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 37 min. 23 sek. – 1 val. 39 min 44 sek.) (tokias aplinkybes paaiškino ir ieškovės atstovė teismo posėdžio metu (2017 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 50 sek. – 15 min. 50 sek., 16 min. 20 sek. – 17 min. 55 sek.). Kadangi akte nėra pažymėtas įvykio kaltininkas (sprendimo 5.1 punktas), tai ieškovės darbuotojo V. R. teigimu, vienareikšmiškai pasakyti, kas yra kaltas – negalimam, tačiau, įvertinęs, kad vandens savybė – tekėti žemyn, padarė logišką išvadą, kad vanduo į trečiojo asmens butą pateko iš viršaus (2017 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 23 min. 10 sek. – 1 val. 24 min 05 sek.), o jam, tam kad išmokėti žalą, svarbus yra pats faktas – „iš gretimų patalpų“, o kokios priežastys nėra svarbu (inžinerinių tinklų avarija ar kitoks vandens išsiliejimas), toliau jau kas kaltas aiškinasi regreso skyrius (2017 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 27 min. 56 sek. – 1 val. 39 min 29 sek.; 1 val. 45 min. 30 sek. – 1 val. 45 min. 56 sek.).
      4. Ieškovei sudarant aktą bendrijos pirmininkas ar kiti jos atstovai kviečiami nebuvo ir pranešimų apie įvykį nepateikė. Trečiasis asmuo ar ieškovė nesikreipė į bendriją dėl galimų žalos priežasčių nustatymo (2017 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 00 sek. – 11 min. 00 sek.). Nebuvo mėginama patekti į viršuje esančias patalpas, nes V. S. teigimu, matėsi, kad galimai niekas negyvena (2017 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 44 min. 33 sek. – 1 val. 46 min. 34 sek.; 2017 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 50 min. 40 sek. – 1 val. 51 min. 44 sek.). V. R. taip pat nemėgino susisiekti nei su atsakovės vadovu (2017 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 45 min. 07 sek. – 1 val. 45 min. 30 sek.), nei su bendrija, nurodydamas, kad tą daro, jeigu pats draudėjas į ją būna pasikreipęs (2017 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 19 min. 49 sek. – 1 val. 21 min. 10 sek., 1 val. 21 min. 58 sek. – 1 val. 22 min. 55 sek., 1 val. 34 min. 01 sek. – 1 val. 37 min. 23 sek.).
    2. Taigi, šios pirminės trečiojo asmens nurodomos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad vanduo į trečiojo asmens patalpą pateko iš aukščiau esančio atsakovei priklausančio buto. Jeigu ši aplinkybė nėra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi pareikalauti pateikti įrodymus, ar yra kitų galimų buto užpylimo šaltinių. Teismas 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartimi (b. l. 47–48) pareikalavo ieškovės, kad ji pateiktų papildomus įrodymus, patvirtinančius, kad ginčo butas aplietas būtent iš atsakovei priklausančios patalpos, tačiau šio įpareigojimo ieškovė neįvykdė. Teismas byloje tyrė ir visas įmanomas priežastis, dėl kurių atsakovei galėjo kilti žala, tačiau civilinės atsakomybės sąlygų atsakovės atžvilgiu nenustatė, o priešingai – draudiminį įvykį labiausiai tikėtina, kad sukėlė paties trečiojo asmens – draudėjo veiksmai.
      1. Pastato sienos ir perdangos neturi šilumos izoliacijos, jas pašildžius susidaro vandens garų kondensatas, kuris nusėda vandens lašelių pavidalu. Iš trečiojo asmens teiginių, aprašant ginčo įvykį jo patalpose 2016 m. balandžio 6 d. akte, spręstina, kad pats trečiasis asmuo yra kaltas dėl žiemą ir pavasarį nešildytų savo buto patalpų, dėl ko jose susidarė vandens garų kondensatas (2017 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 17 min. 05 sek. – 1 val. 20 min. 54 sek.; 2017 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 53 min. 45 sek. – 51 min. 10 sek.). Tokiai priežasčiai iš esmės neprieštaravo ir ieškovės darbuotojas V. R., jo teigimu, teoriškai įmanoma, kad „užšąla 50 procentų mažėjant temperatūrai, santykinis oro drėgnis didėja ir įšilus susidaro rasa (pradeda šlapti)“ (2017 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 18 min. 09 sek. – 1 val. 19 min. 30 sek., 1 val. 43 min. 58 sek. – 1 val. 45 min. 07 sek., 2 val. 59 min. 18 sek. – 3 val. 00 min. 52 sek.). Akte trečiasis asmuo nurodo, kad išvakarėse buto suliejimo nepastebėjo, nes, teismo nuomone, tikėtina, kad vanduo galimai buvo įsigėręs gelžbetonio perdangoje. Tuo labiau, kad trečiasis asmuo teigia, kad vanduo lašėjo apie parą laiko. Tokiu atveju spręstina, kad jei atsakovės patalpose būtų buvęs neatjungtas vandens tiekimas ir vykusi vandentiekio avarija, vanduo ne lašėtų, o bėgtų, ir bėgtų nuolatos iki jo atjungimo. Trečiasis asmuo ar ieškovė nesiėmė priemonių, kad patekti į atsakovės patalpas (ji neturėjo galimybės pasisakyti (2017 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 00 sek. – 12 min. 15 sek.) ir įsitikinti, kad vanduo patenka iš antrojo aukšto – apie tai nepranešė nei atsakovei, nei namą administruojančiai bendrijai (2017 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 08 min. 30 sek. – 1 val. 10 min. 10 sek.) (sprendimo 8.4 punktas). Bendrijos atsakyme taip pat teigiama, kad tiek trečiojo asmens, tiek ir atsakovės patalpos yra nešildomos ir nepritaikytos gyventi šaltuoju periodu (teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, kad visas namas nėra šildomas iš centralizuoto šildymo (2017 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 7 min. 30 sek. – 8 min. 00 sek.). Be to, bendrijos pirmininkas paaiškino, kad pas trečiąjį asmenį (buto draudėją) bute drėgmė labai didelė, pats turi patalpas pirmame aukšte ir į butą iš lauko (pavyzdžiui: atidarius langą) įleidus skirtingą temperatūrą susidaro drėgmės lašiukai ant sienų ir lubų, kuriuos galima braukti ir ranka, o per vidurį esančiai plokščių siūlei gavus drėgmės, atšoka glaistas ir dažai. Be to, trečiajam asmeniui (bendrijos pirmininkui) buvo pasitaikęs atvejis, kad net šerkšnas bute susidaro, todėl neįšilus pastatui, nepatartina atidaryti lango ir pan. (2017 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 28 min. 45 sek. – 30 min. 55 sek., 42 min. 16 sek. – 45 min. 56 sek.).
      2. Atsakovės patalpos yra sausos ir negyvenamos iki šiol, dėl to nėra galimas joks vandens pratekėjimas ar žemiau esančio buto užpylimas. Byloje nėra duomenų, kad po ginčo įvykio atsakovės, bendrijos ar kitų asmenų pastangomis užliejimas būtų kaip nors papildomai likviduojamas. Vanduo tiesiog pats nustojo lašėti po 1 paros. Kas visiškai normalu, įvertinus iš vandens garų kondensato galimą susidaryti nedidelį vandens lašų kiekį.
      3. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu pateikė įrodymus, kad apačioje trečiojo asmens patalpų – rūsyje yra pirtis (b. l. 123), su kuria sieja galimą buto sugadinimo priežastį (2017 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 min. 05 sek. – 5 min. 52 sek.). Jeigu ne pats trečiasis asmuo naudojosi pirtimi, tai neatmetama, kad artimieji galėjo naudotis. Tam, kad patekti iš rūsyje esančios pirties į butą, t. y. prieškambarį, nėra durų, o tik dangtis, todėl neatmetama, kad pirties garai galėjo patekti į prieškambarį, kurio šalia yra ir virtuvė, būtent šiose patalpose nustatyta žala (2017 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 56 min. 04 sek. – 1 val. 10 min. 28 sek., 2 val. 47 min. 20 sek. – 2 val. 59 min. 18 sek.).
      4. Nepasitvirtino ir keltos ir tirtos versijos: dėl atsakovės bute trūkusios boilerio šlangelės (2017 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 32 min. 17 sek. – 33 min. 28 sek., 47 min. 48 sek. – 53 min. 40 sek., 1 val. 26 min. 07 sek. – 1 val. 28 min. 32 sek.; 2017 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 22 min. 40 sek. – 24 min. 05 sek.); susprogusio tualeto bakelio ir išbėgusio vandens (2017 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 56 min. 40 sek. – 58 min. 33 sek.); nekokybiškų ir trūkusių vamzdžių (2017 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 13 min. 23 sek. – 1 val. 15 min. 20 sek.; 2017 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 50 min. 47 sek. – 53 min. 45 sek.; 2017 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 52 min. 07 sek. – 55 min. 09 sek.), tuo labiau, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė trūkusį prietaisą būtų remontavusi (2017 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 58 min. 33 sek. – 58 min. 54 sek.); ar senosios dėmės pasirodė (sprendimo 9.5 punktas) (2017 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 25 min. 35 sek. – 28 min. 45 sek., 33 min. 58 sek. – 35 min. 15 sek., 2 val. 16 min. 23 sek. – 2 val. 19 min. 13 sek.). Skirti byloje ekspertizę šalys neprašė (2017 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 25 min. 2 val. 27 min. 18 sek. – 2 val. 31 min. 16 sek).
      5. Ieškovės įmonėje, be šio įvykio, trečiojo asmens bute buvo fiksuoti penki įvykiai: 2009 m. kovo 3 d. „iš viršaus“, t. y. butas aplietas iš uždarajai akcinei bendrovei „Dzūkijos statyba“ trečiame aukšte priklausančio buto; 2010 m. kovo 2 d. „iš viršaus“, t. y. butas aplietas iš uždarajai akcinei bendrovei „Dzūkijos statyba“ trečiame aukšte priklausančio buto; 2011 m. gegužės 3 d. „iš viršaus“, t. y. butas aplietas iš uždarajai akcinei bendrovei „Dzūkijos statyba“ trečiame aukšte priklausančio buto, kuomet atsakomybė buvo ir bendrijos; 2011 m. liepos 11 d. „iš viršaus“, tačiau regreso nebuvo; 2012 m. liepos 27 d. „kaimynai, t. y. butas aplietas iš uždarajai akcinei bendrovei „Dzūkijos statyba“ trečiame aukšte priklausančio buto (b. l. 111–120) (2017 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 05 min. 51 sek. – 2 val. 16 min. 23 sek.). Kaip matyti, nei vieno įvykio kaltininkė nebuvo atsakovė (2017 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 19 min. 13 sek. – 2 val. 23 min. 23 sek.).
    3. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, daroma labiausiai tikėtina išvada, kad trečiojo asmens bute nuo 2016 m. kovo 27 d. iki 2016 m. kovo 28 d. lašėjo vandens garų, susikaupusių ir sušalusių per žiemą, kondensatas, paveiktas trečiojo asmens aktyvių veiksmų židiniu bei grindų šildymu staiga atšildant savo butą atvykimo dieną (2016 m. kovo 26 d.), o ne ginčo butas aplietas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo.
    4. Atsižvelgiant į tai, kad pirmiau nurodyta, ieškinys atmetamas.

15Dėl senaties termino

    1. Atsakovė prašo teismo šioje byloje taikyti 1 metų ieškinio senatį ir ieškovės ieškinį atmesti dar ir dėl to (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), tačiau teismas su tuo nesutinka.
      1. Ginčo įvykis įvyko 2016 m. kovo 26 d., ieškovė trečiajam asmeniui 358,49 Eur draudimo išmoką išmokėjo 2016 m. balandžio 14 d. (ieškinio 4 priedas), o ieškinį teisme pareiškė 2017 m. birželio 27 d.
      2. Ieškovei, išmokėjusiai draudimo išmoką, įstatymo pagrindu perėjo draudėjo teisė į žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju draudėją (ieškovę) ir atsakovę sieja iš žalos atlyginimo atsiradę teisiniai santykiai, o ne iš draudimo (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovė subrogacijos teisę turi įgyvendinti pagal deliktinės atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. CK 1.125 straipsnyje 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (Lietuvos A. T. 2007 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-73/2007). Taigi ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovei pareiškė nepraleidusi trejų metų ieškinio senaties termino.
    2. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, nėra pagrindo ieškinio atmesti dėl praleisto senaties termino.

16Dėl bylinėjimosi išlaidų

    1. Šioje byloje iš bylą pralaimėjusios ieškovės – priešingai šaliai atsakovei yra priteisiamos 750 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b. l. 110). Taip pat iš jos priteisiamos trečiojo asmens (bendrijos pirmininko) dėl kuro patirtos 75,91 Eur (37,48 Eur + 38,43 Eur) išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas) (b. l. 75, 125).
    2. Iš ieškovės valstybei priteisiamos 17,40 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

17Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

Nutarė

18ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno gelžbetonis“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, B. A. J., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – Poilsio namų patalpų savininkų bendrija „Šventosios pušelė“, atmesti.

19Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno gelžbetonis“ (juridinio asmens kodas 133667027) 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

20Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) trečiojo asmens Poilsio namų patalpų savininkų bendrijos „Šventosios pušelė“ pirmininkui A. J. (asmens kodas ( - ) 75,91 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 91 ct) bylinėjimosi išlaidas.

21Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) valstybei 17,40 Eur (septyniolikos eurų 40 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

22Šis Kauno apylinkės teismo sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai