Byla e2-9559-1097/2020
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kerista“

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė, sekretoriaujant Ingridai Žuraitei, dalyvaujant ieškovės Ergo Insurance SE Lietuvos filialo atstovei Birutei Petkevičienei, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Eglei Puronaitei, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kerista“ atstovui Juozui Gedvilui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ergo Insurance SE, veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, patikslintą ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kerista“.

3Teismas

Nustatė

41.

5Ieškovė Ergo Insurance SE, veikianti per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, prašydama priteisti iš atsakovės 1 288,83 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

62.

7Ieškovė nurodė, kad 2016 m. gegužės 25 d. draudėja UAB „Baltic Foods“ su ieškove sudarė transporto priemonės draudimo sutartį Nr. 851-0537318, kuria laikotarpiui nuo 2016 m. birželio 9 d. iki 2017 m. birželio 8 d. buvo apdraustas automobilis Audi A7, valst. Nr. ( - ) 2017 m. kovo 10 d. ( - ), Vilniuje įvyko eismo įvykis – nurodytas ieškovės apdraustas automobilis įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę ir buvo apgadintas. Automobilio draudikė ieškovė draudėjui atlygino padarytą žalą, sumokėdama 1 288,83 Eur draudimo išmoką, ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą žalą padariusį asmenį – Vilniaus miesto savivaldybę. Ieškovės teigimu, Vilniaus miesto savivaldybė privalėjo užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, kad jie būtų tinkami transporto priemonių eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus, o neatitikus jų – atsakovei taikytina civilinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnis).

83.

9Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, netenkinus šio prašymo – sumažinti priteisiamų nuostolių dydį.

104.

11Atsakovė nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija Vilniaus miesto Vakarinės dalies gatvių, įskaitant ir ( - )., ir kiemų dangos remonto bei priežiūros funkciją ir gatvių valdymą yra perdavusi UAB „Kerista“, kuri ir turi būti laikoma faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme ir atsakingu už žalą asmeniu. Vilniaus miesto savivaldybė visiškai įvykdė savo, kaip kelio savininko, pareigą užtikrinti tinkamą gatvių būklę bei priežiūrą.

125.

13Atsakovė nurodė, kad nėra jos civilinės atsakomybės sąlygų; kvestionuotinas eismo įvykio faktas bei jo aplinkybės, policijos pateikta pažyma yra neišsami. Be to, prašomas priteisti žalos dydis nėra tinkamai pagrįstas ir įrodytas, nes pagal 2000 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 120 ir 2000 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 101 ,,Dėl kelių transporto vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 3 punktą vertinti transporto priemones turi teisę tik įmonių, turinčių teisę verstis transporto priemonių vertinimo veikla, atestuoti kilnojamojo turto vertintojai. Byloje nėra duomenų, kad ginčo automobilį būtų įvertinę tokie vertintojai. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad nebuvo atlikta atestuotų turto vertintojų apžiūra.

146.

15Trečiasis asmuo UAB ,,Kerista“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovė byloje yra tinkama ir žalą privalo atlyginti Vilniaus miesto savivaldybė. Įvykio metu galiojo UAB „Kerista“ ir ieškovės 2014 m. kovo 10 d. sudaryta darbų atlikimo sutartis Nr. A62-8(3.10.21-UK), kurios pagrindu trečiasis asmuo vykdė kelių priežiūrą pagal konkrečius iš atsakovės gaunamus užsakymus dėl tam tikrų darbų. Įvykio laikotarpiu trečiasis asmuo nebuvo gavęs jokių užsakymų ir reikalavimų. Trečiais asmuo teigė, jog pagal nurodytą sutartį ieškovė gatvių valdymo rangovui neperdavė, nebuvo pasirašytas joks perdavimo aktas, o UAB „Kerista“ savarankiškai neįgyvendino statinio – gatvės – valdymo. Savivaldybei sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų ir rangovui veikiant tik pagal užsakovo (savivaldybės) nurodymus, dėl gatvės, kurioje įvyko draudžiamasis įvykis, konstrukcinių trūkumų kilusios žalos pagal CK 6.266 straipsnį turi atsakyti tik jos savininkė savivaldybė. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad, pripažinus, jog atsakovė pažeidė įstatymo reikalavimus (neužtikrino gatvės priežiūros ir pan.), reikėtų vertinti, ar būtent toks pažeidimas lėmė ieškovės nuostolius, t. y. būtina įvertinti ir nukentėjusiojo – vairuotojo veiksmus, neveikimą, jo galimybes išvengti žalos ar ją sumažinti.

167.

17Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus; rėmėsi ieškinyje išdėstytais argumentais ir aplinkybėmis.

188.

19Teismo posėdžio metu atsakovė prašė ieškinį atmesti, o netenkinus šio prašymo, sumažinti ieškovės prašomų priteisti nuostolių dydį; rėmėsi atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais.

209.

21Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo prašė Vilniaus miesto savivaldybę laikyti tinkama atsakove byloje, o ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

22Teismas konstatuoja:

23Patikslintas ieškinys tenkintinas.

2410.

25Nagrinėjamu atveju ieškovė savo ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą grindžia nurodydama, kad atsakovė, kaip kelio valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme, yra atsakinga už kelio dangos defektais padarytą žalą. Atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimais, nurodo, kad negali būti laikoma atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą, nes sutartimi perdavė Vilniaus miesto Vakarinės dalies gatves, įskaitant ir ( - ) gatvę, valdyti UAB ,,Kerista“, kuri ir turi būti laikoma faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme. Be to, automobilis nebuvo įvertintas teisės aktų nustatyta tvarka, ieškovė nepagrindė žalos dydžio, o žalos atlyginimas turėtų būti mažinamas arba reikalavimas atlyginti žalą atmetamas atsižvelgiant į neaiškias įvykio aplinkybes. Taigi, iš esmės ginčas kilęs dėl trijų klausimų: dėl asmens, atsakingo už žalą, atsiradusią automobiliui įvažiavus į kelio duobę; dėl žalos dydžio nustatymo pagrįstumo; dėl įvykio aplinkybių – automobilio vairuotojo veiksmų ar neveikimo įvertinimo ir įtakos sprendžiant už kelio defektus atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimus.

26Dėl už žalą atsakingo asmens

2711.

28Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Šioje teisės normoje įtvirtinta objektyvioji (griežtoji) atsakomybė už dėl statinių trūkumo padarytą žalą taikoma statinio savininkui arba valdytojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas CK 6.266 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, nes tokiu atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105/687/2016; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Taigi, tuo atveju, kai viešame registre nurodytas statinio savininkas (valdytojas) siekia paneigti statinio valdymo prezumpciją ir taip ginčija savo atsakomybę už statinio defektais padarytą žalą, būtina nustatyti, ar konkrečia sutartimi daikto valdymas CK 6.266 straipsnio prasme buvo perleistas kitam asmeniui.

2912.

30Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo prasme, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti pastato saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-701/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. apžvalga „Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-48-1). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).

3113.

32Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovė yra kelio ruožo, kuriame buvo kelio dangos defektas ir įvyko eismo įvykis, savininkė. Atsakovė, ginčydama savo, kaip kelio savininkės ir valdytojos atsakomybę už kelio defektu transporto priemonei padarytą žalą, teigė, kad sutartimi buvo perdavusi Vilniaus miesto Vakarinės dalies gatves, tarp jų ir ( - ) gatvę, valdyti trečiajam asmeniui UAB ,,Kerista“, kuri ir turi būti laikoma faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme. Šiuos teiginius atsakovė grindė 2014 m. kovo 10 d. atsakovės ir UAB ,,Kerista“ sudarytos darbų atlikimo sutarties Nr. A62-8(3.10.21-UK2) 4.3.5. papunkčiu.

3314.

34Kasacinio teismo praktikoje yra įtvirtinti kriterijai, kada kitas asmuo pripažintinas statinio valdytoju CK 6.266 straipsnio pagrindu tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, kad pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui. Teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Teismas, spręsdamas dėl sutarties sąlygų turinio, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011; 2017 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017; ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

3515.

36Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2014 m. kovo 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija (užsakovas) ir UAB ,,Kerista“ (rangovas) sudarė darbų atlikimo sutartį, pagal kurią rangovas įsipareigojo pagal užsakovo nurodymus, savo priemonėmis atlikti Vilniaus miesto Vakarinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o užsakovas įsipareigojo už atliktus darbus apmokėti (Sutarties 1.1 punktas). Pagal Sutarties 2.2 punktą, užsakovas moka rangovui už faktiškai atliktus darbus pagal įkainius, nurodytus Sutarties 2 priede, po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku (Sutarties 2.3 punktas). Sutarties 4.3.1 punkte rangovas įsipareigojo darbus atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku, gavus raštišką užsakovo užsakymą. Sutarties 4.3.5 punkte įtvirtinta, kad rangovas įsipareigoja ,,nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Vakarinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės“. Kitais atvejais, kurie nekelia grėsmės eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, rangovas apie pastebėtus defektus turi informuoti užsakovą ir darbus atlikti pagal jo pateiktą raštišką užsakymą ir nurodytus kiekius (Sutarties 4.3.6 punktas).

3716.

38Taigi, Sutartimi šalys susitarė, kad rangovas atliks nuolatinę priskirtų gatvių ir kiemų stebėseną, tačiau visais atvejais prieš atlikdamas kelio remonto darbus rangovas privalo gauti užsakovo (atsakovės) raštišką užsakymą, priešingu atveju už atliktus darbus neapmokama. Tik tais atvejais, kai kelio defektai kelia grėsmę eismo saugumui, atsakovės užsakymas nebūtinas, tačiau atsakovė apie tokią situaciją turi būti informuojama. Įvertinus šių Sutarties nuostatų turinį, nėra pagrindo išvadai, kad rangovas priskirtų prižiūrėti kelių valdymą įgyvendino savarankiškai (CK 6.193 straipsnis). Priešingai, kelių remonto darbai gali būti atlikti tik savivaldybės raštiško užsakymo pagrindu, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus rangovas atlieka ne savo nuožiūra, o pagal atsakovės nurodymus. Net išskirtinai pavojingose situacijose, kai veiksmų būtina imtis nedelsiant, rangovas privalo informuoti atsakovę.

3917.

40Turint galvoje šių Sutarties nuostatų visumą, aplinkybė, kad Sutartyje įrašyta nuostata, jog rangovas yra kelio valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme ir įsipareigojo atlyginti nuostolius dėl netinkamos kelių priežiūros, savaime nėra pagrindas daryti priešingos išvados. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien tik sutarties nuostatos, kad rangovas yra laikomas gatvių ir kiemų dangos valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, savaime neįrodo, jog rangovas yra kelio ir jame esančių įrenginių valdytojas. Reikia analizuoti šalių sudarytą sutartį kompleksiškai, vertinant, ar rangovui yra suteikta teisė savarankiškai, savo nuožiūra valdyti kelius, daryti fizinį poveikį, ar jam yra priskirta tik techninės priežiūros funkcija (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-503-560/2019). Nagrinėjamu atveju sutarties turinio analizė leidžia pripažinti, kad rangovui teisė savo nuožiūra valdyti kelius nebuvo perduota, su juo pasirašyta sutartis kvalifikuotina kaip kelių techninės priežiūros sutartis.

4118.

42Šiame kontekste svarbu ir tai, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymą ir valdymo teisės perdavimą kitiems subjektams reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatos. Pagal pastarojo įstatymo 48 straipsnio 2 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, kurios išimtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas). Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 3 dalis). Taigi savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik tarybos sprendimu. Nagrinėjamu atveju apie tokį perdavimą duomenų byloje nėra. CK 6.266 straipsnio nuostatų pagrindu kitiems asmenims negali būti perduota valdymo teisė į savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1531-590/2017).

4319.

44Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs Sutarties nuostatų visumą, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovės ir trečiojo asmens 2014 m. kovo 10 d. sutartis turi būti vertinama kaip susitarimas dėl kelių techninės priežiūros darbų vykdymo, įskaitant stebėseną ir eismo saugumui keliančių defektų pašalinimą. Dėl to spręstina, kad šia Sutartimi kelių valdymo teisė nebuvo perduota rangovui ir jų valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme yra atsakovė. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė turi teisę, esant pagrindui, reikšti reikalavimą dėl žalos, padarytos kelio dangos defektu, atlyginimo kelio valdytojai (savininkei) atsakovei.

45Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų

4620.

47Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos civilinės atsakomybės sąlygos: įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; žalos asmeniui padarymas; įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto.

4821.

49Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad kelio su žalą sukėlusiu defektu valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme laikytina atsakovė. Byloje nėra ginčo dėl to, kad kelio dangos defektas (duobė) buvo nepažymėta, neaptverta. Ieškovės apdraustas automobilis įvažiavo į šią duobę ir buvo apgadintas, t. y. dėl kelio defekto kilo žalos, kurią atlyginio draudikė ieškovė ir regreso tvarka reikalauja priteisti iš atsakovės – už žalą atsakingos kelio su defektu dangoje valdytojos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad yra visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos CK 6.266 straipsnio pagrindu. Dėl to ieškovės ieškinys atsakovei dėl žalos atlyginimo tenkintinas (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 6.1015 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis).

5022.

51Atsakovė teigė, kad ieškovė neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio, nes byloje nėra duomenų, jog ginčo automobilį būtų įvertinę įmonių, turinčių teisę verstis transporto priemonių vertinimo veikla, atestuoti kilnojamojo turto vertintojai. Teismas atmeta šiuos atsakovės argumentus kaip nepagrįstus. CK 6.994 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikas turi teisę apžiūrėti draudžiamą turtą, o jeigu reikia, paskirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ekspertizė gali būti skiriama tik prireikus, konstatuotina, kad šios nuostatos suteikia draudikui teisę vertinti draudžiamą turtą. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nuostatos turto vertinimą įvardija kaip su draudimo veikla susijusią leistiną veiklą, t. y. taip pat įtvirtinta, kad draudimo bendrovės turi įgaliojimus atlikti draudžiamo turto vertinimą. Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka apdrausto automobilio žalos nustatymui nėra privaloma, nes šiuo atveju taikytinos Draudimo įstatymo ir CK normos bei draudimo sutarties sąlygos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-69-438/2015). Pažymėtina, kad ieškovė į bylą pateikė žalos dydį pagrindžiančius rašytinius įrodymus, tuo tarpu atsakovė šių duomenų neginčijo, kitokias išvadas dėl žalos dydžio leidžiančių daryti įrodymų neteikė (CPK 178 straipsnis).

5223.

53Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į nustatytas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas CK 6.266 straipsnio pagrindu, taip pat į tai, jog atsakovė nenuginčijo prašomos priteisti žalos dydžio, ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 1 288,83 Eur žalai atlyginti.

54Dėl eismo įvykio aplinkybių

5524.

56Atsakovės minimos eismo įvykio aplinkybės svarbios sprendžiant klausimą dėl galimų atsakovės atsakomybę šalinančių sąlygų. Atsakomybę šalinančių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009). Trečiasis asmuo nurodė, kad žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas dėl paties nukentėjusiojo asmens didelio neatsargumo, padėjusio žalai atsirasti ar padidėti (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Atsakovė teigė, jog byloje nėra duomenų, kokiu tiksliai greičiu įvykio metu važiavo automobilis, ar jis negalėjo sustoti ar kitaip išvengti kliūties, kokios yra įvykio aplinkybės.

5725.

58Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pagrindo taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatų bei dėl automobilio vairuotojo elgesio atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės.

5926.

60Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai, šalių įrodinėjimo pareiga reiškia, kad kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 13, 178 straipsniai). Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta, įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.

6127.

62Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė duomenis apie ginčo eismo įvykį: 2017 m. kovo 16 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato raštą Nr. 10R-33466024-17, eismo įvykio vietos schemą, 2017 m. kovo 17 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimą dėl administracinio nusižengimo bylos Nr. AV2-644 teisenos nutraukimo. Šioje pateiktoje eismo įvykio tyrimo medžiagoje pareigūnų nėra užfiksuota, kad automobilio vairuotojas būtų pažeidęs kokias nors kelių eismo taisykles ar atlikęs kitus neteisėtus veiksmus. Taip pat pareigūnai užfiksavo, jog automobilis apgadintas įvažiavęs į apsemtą duobę. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas automobilio vairuotojas paaiškino įvykio aplinkybes: kad buvo lietinga, daug vandens, dėl to jis važiavo mažesniu nei leistinas greičiu ir duobės kelyje nematė, nes ji buvo apsemta vandens. Tuo tarpu atsakovė ar trečiasis asmuo, keldami klausimą dėl galimo automobilio vairuotojo neatsargumo, nepateikė jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Hipotetiškai keliami klausimai ir samprotavimai nėra pakankamas pagrindas paneigti byloje pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis).

63Dėl procesinių palūkanų

6428.

65CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

66Dėl bylinėjimosi išlaidų

6729.

68Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra patenkintas, ieškovei iš atsakovės priteistinas 29 Eur (žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6930.

70Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 6,99 Eur, t. y. viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur). Dėl to valstybei iš atsakovės priteistinas šių išlaidų atlyginimas (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

71Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

72patikslintą ieškinį tenkinti.

73Priteisti ieškovei Ergo Insurance SE, veikiančiai per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą (j. a. k. 302912288) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (j. a. k. 111109233) 1 288,83 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 83 ct) žalai atlyginti, 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 288,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 29 Eur (dvidešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

74Priteisti valstybei iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (j. a. k. 111109233) 6,99 Eur (šešis eurus 99 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

75Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. 1.... 5. Ieškovė Ergo Insurance SE, veikianti per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą,... 6. 2.... 7. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. gegužės 25 d. draudėja UAB „Baltic Foods“... 8. 3.... 9. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime prašė ieškinį atmesti... 10. 4.... 11. Atsakovė nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija Vilniaus... 12. 5.... 13. Atsakovė nurodė, kad nėra jos civilinės atsakomybės sąlygų;... 14. 6.... 15. Trečiasis asmuo UAB ,,Kerista“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad... 16. 7.... 17. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus; rėmėsi... 18. 8.... 19. Teismo posėdžio metu atsakovė prašė ieškinį atmesti, o netenkinus šio... 20. 9.... 21. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo prašė Vilniaus miesto savivaldybę... 22. Teismas konstatuoja:... 23. Patikslintas ieškinys tenkintinas. ... 24. 10.... 25. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo ieškinio reikalavimą priteisti iš... 26. Dėl už žalą atsakingo asmens ... 27. 11.... 28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1... 29. 12.... 30. Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios... 31. 13.... 32. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovė yra kelio ruožo,... 33. 14.... 34. Kasacinio teismo praktikoje yra įtvirtinti kriterijai, kada kitas asmuo... 35. 15.... 36. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2014 m. kovo 10 d. Vilniaus miesto... 37. 16.... 38. Taigi, Sutartimi šalys susitarė, kad rangovas atliks nuolatinę priskirtų... 39. 17.... 40. Turint galvoje šių Sutarties nuostatų visumą, aplinkybė, kad Sutartyje... 41. 18.... 42. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad savivaldybei nuosavybės teise... 43. 19.... 44. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs Sutarties nuostatų... 45. Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų... 46. 20.... 47. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal... 48. 21.... 49. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad kelio su žalą sukėlusiu defektu... 50. 22.... 51. Atsakovė teigė, kad ieškovė neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio,... 52. 23.... 53. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į nustatytas atsakovės... 54. Dėl eismo įvykio aplinkybių... 55. 24.... 56. Atsakovės minimos eismo įvykio aplinkybės svarbios sprendžiant klausimą... 57. 25.... 58. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir įrodymus, sprendžia, kad... 59. 26.... 60. Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai, šalių... 61. 27.... 62. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė duomenis apie ginčo eismo įvykį: 2017... 63. Dėl procesinių palūkanų... 64. 28.... 65. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti... 66. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 67. 29.... 68. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo... 69. 30.... 70. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 6,99 Eur, t. y. viršija... 71. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270... 72. patikslintą ieškinį tenkinti.... 73. Priteisti ieškovei Ergo Insurance SE, veikiančiai per Ergo Insurance SE... 74. Priteisti valstybei iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (j. a. k.... 75. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...