Byla 2A-302-577/2013
Dėl kreditavimo sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Almos Urbanavičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Idea&Reality“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Idea&Realty“ ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl kreditavimo sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas UAB „Idea&Realty“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas Kreditavimo sutarties Nr. 0760611010227-03, sudarytos 2006-07-11 su atsakovu AB SEB banku, vienašalį nutraukimą pripažinti neteisėtu ir konstatuoti juridinį faktą, kad ši sutartis yra galiojanti. Ieškovas nurodė, kad 2006-07-11 sudarė su atsakovu kreditavimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią gavo kreditą daliai komercinio pastato ( - ), įsigyti. Šiame pastate esančias patalpas ieškovas išnuomojo fiziniams ir juridiniams asmenims, o iš gautų pajamų vykdė įsipareigojimus pagal Sutartį. Prievolių bankui įvykdymui užtikrinti ieškovas įkeitė pastato ir žemės sklypo, kuriame šis pastatas yra, dalį. Ieškovo teigimu, dėl 2008 m. pasaulinės ekonominės krizės labai pablogėjo nekilnojamojo turto verslo sąlygos, dalis nuomininkų nutraukė patalpų nuomos sutartis, kita dalis vėlavo atsiskaityti, be to, žymiai išaugo VILIBOR palūkanų norma, dėl to dar labiau pasunkėjo tinkamas Kreditavimo sutarties vykdymas. Pasak ieškovo, nepaisant to, jis, nors ir vėluodamas, vykdė įsipareigojimus atsakovui, sumokėdamas už vėlavimą apskaičiuotas netesybas, tuo tarpu atsakovas, neatsižvelgdamas į nuo ieškovo nepriklausančias aplinkybes, siuntė įspėjimus dėl netinkamo sutarties vykdymo. 2009-01-21 ieškovas papildomai įkeitė atsakovui prašomą žemės sklypo dalį, kurios vertė – 419 000 Lt, o 2009-03-21 raštu paaiškino vėlavimo atsiskaityti priežastis ir prašė pakeisti palankesnėmis kreditavimo sutarties sąlygas. Atsakovas neatsakė į šį prašymą, vienašališkai nutraukė Sutartį ir 2009-08-14 pateikė Hipotekos skyriui prie Panevėžio miesto apylinkės teismo pareiškimą dėl skolos iš įkeisto turto išieškojimo. Ieškovo teigimu, atsakovas, neatsižvelgdamas į tai, kad beveik dvejus metus ieškovas tinkamai vykdė Sutartį, papildomai įkeitė didelės vertės turtą, piktnaudžiaudamas savo, kaip ekonomiškai stipresnės šalies, padėtimi, nutraukė Sutartį dėl 50 000 Lt pradelstų mokėjimų. Be to, pasak ieškovo, atsakovas pažeidė imperatyvų įstatymo reikalavimą iš anksto pranešti kitai šaliai apie numatomą sutarties nutraukimą. Pašto siunta su atsakovo 2009-08-03 raštu ieškovui apie Sutarties nutraukimą buvo grąžinta siuntėjui kaip neįteikta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-18 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009, išaiškinta, kad jeigu įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminas būtų skaičiuojamas nuo išsiuntimo, tokiu atveju tinkamu pranešimu apie sutarties nutraukimą tektų laikyti ir tuos atvejus, kai pranešimas būtų gautas jau po pranešime nustatytos sutarties nutraukimo datos, ar netgi ir tuos atvejus, jeigu antroji šalis apskritai negautų pranešimo. Kasacinio teismo pabrėžta, kad kitoks aiškinimas prieštarautų CK 6.218 str. 1 d. įtvirtintam imperatyvui, kad antrajai sutarties šaliai privalo būti iš anksto pranešta apie sutarties nutraukimą. Nagrinėjamu atveju ieškovas nėra gavęs atsakovo laiško, kuriame būtų išsamiai paaiškintos visos Sutarties nutraukimo sąlygos, todėl akivaizdu, kad atsakovas pažeidė CK 6.218 str. 1 d. nuostatas, reglamentuojančias vienašalį sutarties nutraukimą. Sutarties 13.4 punkto nuostata, kad jeigu pranešimas siunčiamas paštu, laikoma, jog jį adresatas gavo praėjus 5 kalendorinėms dienoms po išsiuntimo, prieštarauja imperatyviai CK 6.218 str. 1 d. normai, todėl atsakovas negali ja remtis, įrodinėdamas, jog tinkamai pranešė ieškovui apie Sutarties nutraukimą. Be to, ieškovas pažymi, kad jis, neturėdamas galimybių tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, kreipėsi į atsakovą, prašydamas laikinai pakeisti sutarties sąlygas. CK 6.218 str. 2 d. nustatyta, kad kai sutartį iš esmės pažeidusi šalis iki sutarties nutraukimo buvo pasiūliusi ją įvykdyti, tačiau šis pasiūlymas buvo pareikštas pavėluotai arba dėl kitų priežasčių neatitinka sutarties reikalavimų, nukentėjusi šalis praranda teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu ji per protingą terminą nepraneša kitai šaliai apie nutraukimą po to, kai ji sužinojo ar turėjo sužinoti apie pasiūlymą įvykdyti sutartį, arba toks pasiūlymas neatitinka tinkamo sutarties įvykdymo. Ieškovo teigimu, atsakovas, gavęs ieškovo raštus dėl sutarties sąlygų pakeitimo, prarado teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nes jis per protingą terminą nepranešė ieškovui apie sutarties nutraukimą po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie prieštaravimą dėl sutarties nutraukimo, pasiūlymą įvykdyti dalį prievolės. Apie Sutarties nutraukimą, pasak ieškovo, jis sužinojo tik gavęs atsakovo pareiškimą Hipotekos skyriui, kuriame nurodyta, kad Sutartis nutraukta AB SEB banko raštu Nr. 05.08.02-4469. Ieškovas taip pat nurodė, kad jo prašymai atsakovui pakeisti sutarties sąlygas iš esmės atitiko CK 6.204 str. nurodytas aplinkybes. Pagal šio straipsnio 3 dalį, jeigu per protingą terminą šalys nesusitaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą, kuris arba nutraukia sutartį, nustatydamas nutraukimo sąlygas, arba pakeičia sutarčių sąlygas. Nagrinėjamu atveju, ieškovo nuomone, akivaizdu, kad atsakovas neturėjo teisės vienašališkai nutraukti Sutarties, nes jau buvo gavęs ieškovo pasiūlymą keisti sutartį, todėl dėl sutarties nutraukimo jis privalėjo kreiptis į teismą.

4Atsakovas AB SEB bankas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Atsakovo nuomone, byla dėl reikalavimo pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu turi būti nutraukta kaip nenagrinėtina teisme (CPK 293 straipsnio 1 punktas), nes ieškovo suformuluotas reikalavimas neatitinka ieškinio dalykui keliamų reikalavimų (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tokio reikalavimo patenkinimas negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių: ieškovas prašo tik konstatuoti neteisėtus veiksmus, t. y. neteisėtą Sutarties nutraukimą, ir pripažinti, kad Sutartis yra galiojanti, tačiau tokiu reikalavimu neapginama tariamai pažeista teisė; ieškovas neprašo vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti neva padaryto pažeidimo padarinių, o tiesiog prašo konstatuoti neteisėtus veiksmus. Įstatymuose nenustatyta tokio teisių gynimo būdo, todėl ieškovo reikalavimas pripažintinas kaip netinkamas ieškinio dalykas. Teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, turi atsisakyti priimti ieškinį dėl tokio reikalavimo, o jeigu ši aplinkybė paaiškėja ieškinį priėmus (kaip šioje byloje) – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Taip pat atsakovas AB SEB bankas atsiliepime pažymėjo, kad ieškovas jau buvo pareiškęs ieškinį dėl Sutarties pakeitimo pagal CK 6.204 str., remdamasis analogiškomis aplinkybėmis ir įrodymais, kurie pateikti su ieškiniu šioje byloje. Pirmiau nurodytas ieškovo ieškinys išnagrinėtas ir atmestas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-08-30 sprendimu, kuris paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-05 nutartimi. Atsiliepime pabrėžta, kad ieškovas nuo 2009 m. nevykdo jokių mokėjimų bankui, ieškinyje nepateikia jokių įrodymų, kad ketintų vykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį, tai rodo, jog ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis, nuo 2009 m. bylinėdamasis su banku ir neatlikdamas jokių mokėjimų, sukelia bankui didelių nuostolių. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad ieškovo argumentai dėl banko nebendradarbiavimo yra visiškai nepragrįsti, nes bankas daug kartų išdėstė savo poziciją dėl Sutarties pakeitimo, o tai, jog atsisakė pakeisti Sutartį jam nepalankiomis sąlygomis, negali būti vertinama kaip bendradarbiavimo pareigos pažeidimas. Atsakovas pažymėjo, kad jis turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartį: pagal Sutarties 11.1.1 punktą bankas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu kredito gavėjas ilgiau kaip 14 dienų neįvykdo savo piniginių prievolių pagal sutartį; apie numatomą Sutarties nutraukimą bankas informavo ieškovą 2009-02-20 raštu, o sutartį nutraukė nuo 2009-08-01. Pasirašydamas Sutartį, ieškovas veikė kaip verslininkas, turintis patirties nekilnojamojo turto vystymo versle, ir aiškiai suprato, kokias rizikas prisiima atitinkamomis Sutarties nuostatomis. Tokie atvejai, kaip ekonominės situacijos pasikeitimas, atsakovo teigimu, vertintini kaip ieškovo rizika. Atsakovas pažymėjo, kad pagal CK 6.256 str. 4 d. įmonė (verslininkas) už sutarties nevykdymą neatsako tik tais atvejais, kai prievolė neįvykdyta dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Vadovaujantis CK 6.212 str. 1 d., nenugalima jėga nelaikoma tai, kad sutarties šalis neturi finansinių išteklių ar skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Atsiliepime taip pat teigiama, kad ieškovo argumentai, jog jis iki šiol neinformuotas apie Sutarties nutraukimą, yra akivaizdžiai nepagrįsti, nes pirmiau nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-3232-608/2010 dėl ginčo sutarties pakeitimo ieškovas kaip ieškinio priedus pateikė banko raštus dėl Sutarties nutraukimo. Atsakovas pabrėžė, kad ieškovas nuo 2009 m. liepos mėn. žinojo apie vienašalį Sutarties nutraukimą, tačiau iki 2012 m. jo neginčijo, tik nepavykus pakeisti Sutarties teismo tvarka, siekdamas ir toliau pridengti savo įsipareigojimų bankui nevykdymą, praėjus beveik trejiems metams po Sutarties nutraukimo, pareiškė ieškinį, kuriuo siekia, jog būtų konstatuoti neva neteisėti banko veiksmai, nenurodydamas jokio realaus savo tariamai pažeistų teisių gynimo būdo. Atsakovas nurodė, kad ieškovo pateiktas CK 6.204 str. 2 d. aiškinimas, t. y. kad kai yra vienos šalies prašymas pakeisti sutartį, kita šalis negali jos nutraukti net ir dėl esminio sutarties pažeidimo, prieštarauja ne tik vienašalio sutarties nutraukimo, kaip sutarties šalių teisių ir teisėtų interesų gynimo būdo, esmei, bet ir suteiktų galimybes piktnaudžiauti teise, t. y. vilkinti sutarties nutraukimą net ir esant esminiam sutarties pažeidimui. CK 6.204 str. 2 d. netaikytina tais atvejais, kai yra vienašalio sutarties nutraukimo sąlygos, nustatytos įstatyme ar šalių sutartyje (CK 6.217 st. 1, 5 dalys).

5Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčo šalys Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 11.1 punkte susitarė, kad bankas turi teisę vienašališkai ir nesikreipdamas į teismą nutraukti Sutartį 11.1.1-11.1.9 punktuose nurodytais atvejais, jeigu bankas apie tai įspėjo kredito gavėją ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų, bet kredito gavėjas per įspėjimo terminą nepašalino (jei galima pašalinti) nurodyto Sutarties pažeidimo. Teismas pažymėjo, kad pagal Sutarties 11.1.1. punktą esminis sutarties pažeidimas yra, jeigu kredito gavėjas daugiau negu 14 kalendorinių dienų tinkamai neįvykdo kurios nors savo piniginės prievolės bankui pagal Sutartį, kitas sutartis su banku ar banko dukterinėmis bendrovėmis ar kitomis finansų įstaigomis, jeigu tokia piniginė prievolė didesnė kaip 10 000 Lt ar daugiau kaip 1 proc. visos kredito sumos (b. l. 10). Esant tokiai Sutarties nuostatai, buvo pripažinti teisiškai pagrįstais atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodyti argumentai, kad šalių susitarimu esminiu Sutarties pažeidimu laikoma ne tik kredito grąžinimo įmokų, bet ir kitų piniginių sutartinių prievolių nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas, kaip kredito gavėjas, netinkamai vykdė pinigines prievoles pagal Sutartį ir tai truko gerokai ilgiau nei 14 dienų. Pažymėjo, kad 2009-07-16 pranešimu dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo atsakovas prašė ieškovą nedelsiant padengti palūkanų, delspinigių ir baudos skolą, iš viso – 50 040,36 Lt, ir nurodė, kad, neįvykdžius įsipareigojimų per 10 kalendorinių dienų, Sutartis bus laikoma nutraukta, o skolos išieškojimas vykdomas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 31-32). Gavęs nurodytą pranešimą, ieškovas 2009-07-23 rašte atsakovui nurodė, kad per nustatytą terminą tikrai neįvykdys reikalavimo, nes jis dabartiniu metu nerealus, taip pat pažymėjo, jog prieštarauja vienašaliam Sutarties nutraukimui ir prašė „apsvarstyti galimybę laikinai (keletui metų) pagerinti (palengvinti) Kredito sutarties sąlygas“. Teismas konstatavo, kad atsakovo veiksmai nutraukiant Sutartį dėl aplinkybių, atitinkančių Sutarties 11.1.1 punkte įtvirtintą vienašalio sutarties nutraukimo pagrindą, nepažeidė šalių susitarimo. Vertindamas atsakovo veiksmus proporcingumo aspektu, teismas pažymėjo, kad sutartinių įsipareigojimų netinkamas vykdymas tęsėsi ilgą laiką. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas, teigdamas, jog jam tapo sunku vykdyti Sutartį nuo 2008 m. rudens, nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdamas susitarti su atsakovu dėl Sutarties sąlygų pakeitimo. Bylos duomenimis, ieškovo prašymas pakeisti Sutartį atsakovui pateiktas 2009-03-12, kai atsakovas 2009-02-20 raštu pareikalavo tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir įspėjo apie ketinimus nutraukti Sutartį. Be to, ieškovo prašymai bankui dėl Sutarties pakeitimo buvo nekonkretūs, nenurodyta, kokias Sutarties sąlygas ir kaip prašoma keisti (b. l. 26-28). Teismas pažymėjo, kad ieškovas, 2009-03-12 rašte išreiškęs prašymą pakeisti Sutartį, negavęs atsakovo atsakymo, turėjo nedelsti ir kreiptis į teismą su ieškiniu dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau jis nesiėmė tokių veiksmų, toliau netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus (b. l. 102-105). Pažymėjo ir tai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, jog jis negalėjo tinkamai vykdyti įsipareigojimų bankui dėl ekonominės krizės labai pasunkėjusių nekilnojamojo verslo sąlygų, nėra pagrindas pateisinti sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Įstatymo nustatyta, kad kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą (CK 6.204 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas, manydamas, kad yra Sutartyje įtvirtintas pagrindas vienašališkai nutraukti Sutartį, galėjo rinktis šį pažeidžiamų dėl netinkamo Sutarties vykdymo teisių gynybos būdą.

6Pirmosios instancijos teismas nesutiko ir su ieškovo reikalavimu pripažinti Kreditavimo sutarties vienašalį nutraukimą neteisėtu todėl, kad ieškovui nebuvo tinkamai pranešta apie Sutarties nutraukimą. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Sutarties Bendrosios dalies 11.1 punkte ginčo šalys susitarė, kad bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti sutartį, įspėjęs apie tai kredito gavėją ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų. Sutarties Bendrosios dalies 13.4 punkte įtvirtinta, kad visi Sutartyje nustatyti ar su jos vykdymu susiję pranešimai turi būti rašytiniai ir siunčiami paštu, faksu ar elektroniniu paštu Specialiosios dalies 7 punkte nurodytais šalių adresais; jeigu pranešimas siunčiamas paštu, laikoma, kad jį adresatas gavo praėjus 5 kalendorinėms dienoms nuo išsiuntimo. Esant tokiam ginčo šalių Sutartyje nustatytam susitarimui, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad Sutarties Bendrosios dalies 11.1 punkte nurodytą 10 kalendorinių dienų įspėjimo apie vienašalį Sutarties nutraukimą terminą atsakovas turėjo skaičiuoti nuo pašto siuntos įteikimo ieškovui dienos. Remiantis byloje surinktais ir ištirtais duomenimis, teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju apie vienašalį Sutarties nutraukimą ieškovas informuotas atsakovo 2009-07-16 pranešimu dėl Sutarties nutraukimo, išsiųstu 2009-07-17 registruotu laišku ieškovo buveinės adresu (b. l. 31-32). Byloje nėra ginčo dėl to, kad šį pranešimą ieškovas gavo, nes jau 2009-07-23 raštu atsakovui jis atsakė į nurodytą pranešimą. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad atsakovo pareiškimas apie vienašalį Sutarties nutraukimą buvo išreikštas 2009-08-03 pranešime, kurio ieškovas negavo. Remdamasis aptartomis aplinkybėmis, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas 2009-07-16 pranešimu tinkamai informavo ieškovą apie vienašalį sutarties nutraukimą, jeigu per nustatytą terminą nebus sumokėta nurodyto dydžio skola, ir, gavęs 2009-07-23 ieškovo atsakymą, jog ieškovas neįvykdys reikalavimo, turėjo pagrindą nutraukti Sutartį. Teismas nurodė, kad nors bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas pažymėjo tai, kad 2009-07-16 pranešimas apie sutarties nutraukimą atsakovo buvo išsiųstas 2009-07-17, todėl Sutartis nutraukta nepasibaigus pranešime nurodytam terminui, tačiau kadangi ieškovas įspėjimo apie Sutarties nutraukimą termino pažeidimu rėmėsi grįsdamas Sutarties nutraukimo neteisėtumą, bet nereiškė reikalavimo nukelti Sutarties nutraukimo datą, todėl teismas dėl to nepasisako.

7Ieškovas UAB „Idea&Realty“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliantas pažymi, kad tai, jog teismas nevertino atsakovo veiksmų, kuriais buvo nesilaikyta Sutarties 11.1 p. reikalavimų, dar nereiškia, kad sutartis buvo nutraukta teisėtai. Ieškovas tvirtina, kad pranešti apie sutarties nutraukimą yra būtina, o tai, kad sutartyje yra numatyta galimybė sutartį nutraukti ir negavus pranešimo, o tik tokį dokumentą išsiuntus, akivaizdžiai prieštarauja sąžiningumo kriterijams, CK nuostatoms ir teismų praktikai. Apelianto nuomone, kadangi atsakovas nesilaikydamas sutarties nutraukimo terminų, vienašališkai nutraukė sutartį, toks nutraukimas laikytinas neteisėtu. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl vien tai sudaro pagrindą ginčijamą teismo sprendimą panaikinti. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad 2009-01-21 ieškovas atsakovo prašymu įkeitė atsakovui 419 000 Lt vertės dalį žemės sklypo ir vėliau 2009-03-12 raštu paaiškino atsakovui apie susidariusią situaciją, dėl kurios vyksta atsiskaitymų vėlavimai, ir prašė atsižvelgti į sunkią situaciją bei pakeisti kreditavimo sutarties sąlygas. Pasak ieškovo, didelės vertės turto įkeitimas rodo, kad ieškovas yra suinteresuotas grąžinti paskolą. Apelianto nuomone, atsakovas piktnaudžiauja ekonomiškai stipresnės šalies padėtimi ir yra suinteresuotas perimti ieškovo turtą. Taip pat apeliantas tvirtina, kad atsakovas nevykdė pareigos tinkamai informuoti ieškovą apie sutarties nutraukimą. Ieškovo nuomone, atsakovas 10 dienų terminą turėjo skaičiuoti nuo pašto siuntos gavimo dienos, tačiau atsakovas to nepadarė. Pasak apelianto, iš bylos medžiagos matyti, kad siunta buvo grąžinta siuntėjui, todėl teismas tinkamai neįvertino, kad yra nustatytas faktas, kokiu pranešimu remiantis sutartis buvo nutraukta. Apelianto nuomone, Sutartis buvo nutraukta būtent raštu Nr. 05.08.02-4469, o ieškovas šio rašto apskritai yra negavęs. Ieškovas pabrėžia, kad vienašališkai sutartį nutraukusiai šaliai tenka rizika dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, todėl šiuo atveju būtent atsakovui tenka pareiga įrodinėti, jog sutartis buvo nutraukta teisėtai. Apelianto teigimu, kadangi buvo nesilaikyta sutarties nutraukimo tvarkos, darytina išvada, kad Sutartis šalims yra galiojanti.

8Atsakovas AB SEB bankas prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, itin išsamiai ir tinkamai motyvuotas. Atsakovo nuomone, Sutartis buvo nutraukta laikantis Sutartyje nustatytos tvarkos. Atsakovas pabrėžia, kad pranešimu apie sutarties nutraukimą laikytinas 2009-07-16 pranešimas Nr. 05.08.02-4049 (b.l. 31-32), apeliantas šį raštą gavo ir į jį 2009-08-23 raštu (b.l. 90) atsakė, kad atsakovo reikalavimo išdėstyto rašte Nr. 05.08.02-4049 nevykdys, o atsakovo raštas Nr. 05.08.02-4469 laikytinas paprastu informaciniu pranešimu, nurodančiu, kokios konkrečios pasekmės kilo ieškovui dėl atsisakymo vykdyti nutraukimo rašte išdėstytus reikalavimus. Esant nurodytoms aplinkybės, atsakovo nuomone, Sutartis buvo nutraukta teisėtai. Atsakovas pažymi, kad apeliantas niekada nereiškė reikalavimo dėl atitinkamų Sutarties nuostatų pripažinimo negaliojančiomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Sutarties nutraukimo metu Sutartis galiojo vienodai abiems šalims, todėl šios Sutarties nuostatos šalims turi įstatymo galią. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas sutinka, jog jis nesilaikė Sutarties ir įsiskolinimas viršijo Sutarties 11.1.1 p. numatytą sumą, kurios nesumokėjimas nepriklausomai nuo kredito dydžio laikomas Sutarties esminiu pažeidimu, Sutartis buvo nutraukta teisėtai. Atsakovas pažymi, kad apeliantas savo apeliaciniame skunde, be bendrojo pobūdžio pamąstymų, nepateikia jokių įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas dėl Sutarties nutraukimo tvarkos tinkamumo ir laikymosi. Atsakovas pabrėžia, kad apelianto teiginiai, kad jis yra pasirengęs vykdyti kreditavimo sutartį, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Taip pat atsakovas atkreipia dėmesį, kad apeliantas vėliausiai nuo 2009 m. liepos mėnesio žinojo apie Sutarties nutraukimą, tačiau iki 2012 m. tokio vienašališko Sutarties nutraukimo neginčijo ir tik nepavykus pakeisti Sutarties teismine tvarka, siekdamas kokiu nors būdu pridengti savo įsipareigojimų nevykdymą, apeliantas praėjus beveik 3 metams po Sutarties nutraukimo pareiškė naują ieškinį atsakovui.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

11Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006-07-11 ieškovas ir atsakovas sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 0760611010227-03, pagal šią Sutartį ir vėlesnius jos pakeitimus ieškovui iki 2013-07-10 buvo suteiktas 2 000 000 Lt kreditas nekilnojamajam turtui – komerciniam pastatui – ( - ), įsigyti (b. l. 7-25). Ieškovas, kaip kredito gavėjas, Sutarties 8.1.1 punktu įsipareigojo grąžinti kreditą Sutarties priede nustatytais terminais ir sumomis. Atsakovas 2008-09-11, 2008-10-29, 2008-12-29, 2009-02-20 siuntė ieškovui pretenzijas dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo (b. l. 27). 2009-02-20 reikalavimu įvykdyti Kredito sutarties sąlygas atsakovas įspėjo apie galimą Sutarties nutraukimą, jeigu sutartiniai įsipareigojimai bus vykdomi netinkamai. Atsakydamas į nurodytą reikalavimą ieškovas 2009-03-12 rašte nurodė, kad negali įvykdyti banko reikalavimo, nes dėl pasaulyje ir Lietuvoje kilusių ekonominių sunkumų sumažėjo bendrovės pajamos, sutriko nuomininkų atsiskaitymai. Ieškovas taip pat nurodė, kad prieštarauja vienašališkam sutarties nutraukimui, taip pat prašo banką apsvarstyti galimybę laikinai (keletui metų) pagerinti Kredito sutarties sąlygas, atkreipiant dėmesį į tai, jog, vykdant Sutartį, yra sumokėta keli šimtai tūkstančių palūkanų, grąžinta dalis kredito (liko grąžinti apie 1 700 000 Lt), be to, banko reikalavimams užtikrinti papildomai įkeistas didelės vertės (419 000 Lt) žemės sklypas (b. l. 26-27). AB SEB bankas 2009-07-16 pranešime Nr. 05.08.02.-4049, išsiųstame ieškovui registruotu laišku 2009-07-17, nurodė, kad ieškovas nevykdo sutartinių įsipareigojimų, t. y. nemoka palūkanų, baudos ir delspinigių, skola 2009-07-15 yra 50 040,36 Lt (palūkanos – 48 419,28 Lt, delspinigiai – 1504,93 Lt, bauda – 116,15 Lt). Pranešime taip pat nurodyta, kad, vadovaujantis Sutarties 11.1.1 punktu, bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti Sutartį, jeigu kredito gavėjas daugiau kaip 14 kalendorinių dienų tinkamai nevykdo kurios nors savo piniginės prievolės, todėl, ieškovui nesumokėjus 50 040,36 Lt įsiskolinimo per 10 kalendorinių dienų, Sutartis bus laikoma nutraukta, o skolos išieškojimas vykdomas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 31-32). Atsakydamas į šį atsakovo pranešimą, 2009-07-23 rašte ieškovas nurodė, kad per nustatytą terminą tikrai neįvykdys reikalavimo, nes jis dabartiniu metu nerealus, taip pat pažymėjo, jog prieštarauja vienašaliam Sutarties nutraukimui ir prašė apsvarstyti galimybę laikinai (keletui metų) pagerinti (palengvinti) Kredito sutarties sąlygas. Atsakovo 2009-08-03 pranešime Nr. 05.08.02.-4469, išsiųstame ieškovui 2009-08-06 registruotu laišku, nurodyta, kad per 2009-07-16 pranešime nustatytą terminą ieškovui nesumokėjus palūkanų, baudų ir delspinigių, vadovaujantis Sutarties 11.1.1 punktu, sutartis laikoma nutraukta nuo 2009-08-01, todėl ieškovas turi nedelsiant padengti visą skolą pagal Kreditavimo sutartį – 1 769 396,29 Lt. Šis pranešimas grąžintas AB SEB bankui neįteiktas. Pašto pažymoje nurodyta, kad, 2009-08-07 neradus gavėjo, buvo paliktas pranešimas, 2009-08-11 išsiųstas pakartotinis pranešimas, pasibaigus saugojimo laikui, 2009-08-24 siunta grąžinta siuntėjui (b. l. 34-36).

12Iš esmės byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovo AB SEB banko vienašališkas sutarties nutraukimas buvo teisėtas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas savo apeliacinį skundą grindžia tik tuo, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie Sutarties nutraukimą. Pasak apelianto, atsakovas nesilaikė sutartyje nurodytos sutarties nutraukimo tvarkos, įspėjimo terminų ir sutartį nutraukė nesulaukęs termino pabaigos, o tai daro sutarties nutraukimą neteisėtą.

13Pažymėtina, kad sutartis gali būti nutraukta vienos iš jos šalių iniciatyva, nesikreipiant į teismą, tik įstatymo ar sutarties numatytais atvejais (CK 6.217 str. 1, 5 dalys). Sutarties šalys gali susitarti dėl bet kokių sutarties nutraukimo pagrindų ir sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156 str.). Kai yra toks sutarties šalių susitarimas, taikomos sutarties nuostatos.

14Nagrinėjamu atveju pagal Sutarties 11.1.1. punktą esminis sutarties pažeidimas yra, jeigu kredito gavėjas daugiau negu 14 kalendorinių dienų tinkamai neįvykdo kurios nors savo piniginės prievolės bankui pagal Sutartį, kitas sutartis su banku ar banko dukterinėmis bendrovėmis ar kitomis finansų įstaigomis, jeigu tokia piniginė prievolė didesnė kaip 10 000 Lt ar daugiau kaip 1 proc. visos kredito sumos (b. l. 10). Taigi pabrėžtina, kad iš sutarties turinio matyti, kad esminiu Sutarties pažeidimu laikoma ne tik kredito grąžinimo įmokų, bet ir kitų piniginių sutartinių prievolių nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad ieškovas, pasirašydamas Sutartį, sutiko su 11.1.1 punkte įtvirtinta sąlyga, pagal kurią esminiu sutartinių įsipareigojimų pažeidimu šalys sutarė laikyti piniginės prievolės, didesnės kaip 10 000 Lt arba daugiau kaip 1 proc. visos kredito sumos, tinkamą nevykdymą daugiau kaip 14 kalendorinių dienų. Pastebėtina, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas, kaip kredito gavėjas, netinkamai vykdė pinigines prievoles pagal Sutartį ir tai truko gerokai ilgiau nei 14 dienų. Iš atsakovo 2009-07-16 pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą matyti, kad ieškovo buvo reikalaujama sumokėti 50 040,36 Lt skolą, t. y. penkis kartus didesnę, negu šalių Sutartyje nustatyta minimali, sumą. Nurodyta skolos suma, be kita ko, daugiau negu dvigubai didesnė ir už 1 proc. visos kredito sumos. Aptariama Sutarties sąlyga nenuginčyta, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovo veiksmai nutraukiant Sutartį dėl aplinkybių, atitinkančių Sutarties 11.1.1 punkte įtvirtintą vienašalio sutarties nutraukimo pagrindą, nepažeidė šalių susitarimo. Taigi, nors ir buvo pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tačiau pabrėžtina, kad visada būtina laikytis sutartyje nurodytos sutarties nutraukimo tvarkos.

15Šiame kontekste, visų pirma, pažymėtina, kad apie sutarties nutraukimą būtina iš anksto pranešti kitai sutarties šaliai. Pagal CPK 6.218 str. 1 d. apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas – prieš 30 dienų. Pažymėtina, kad CK 6.218 str. nekonkretizuota, kokia forma turi būti pranešta apie sutarties nutraukimą. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai gali būti daroma bet kokia forma, kuri, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, yra protinga ir priimtina, svarbiausia, jog kita sutarties šalis būtų informuota. Vadovaujantis CK 6.166 str. nuostatomis, reikalavimas iš anksto pranešti apie vienašalį sutarties nutraukimą laikomas įvykdytu, kai toks pranešimas pasiekia adresato gyvenamąją ar verslo vietą, išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą. Kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, CK 6.166 str. norma yra dispozityvi, todėl šalys gali susitarti ir dėl kitokio informavimo principo.

16Kaip matyti iš bylos medžiagos, – Sutarties Bendrosios dalies 11.1 punkte ginčo šalys susitarė, kad bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti sutartį, įspėjęs apie tai kredito gavėją ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų. Sutarties Bendrosios dalies 13.4 punkte įtvirtinta, kad visi Sutartyje nustatyti ar su jos vykdymu susiję pranešimai turi būti rašytiniai ir siunčiami paštu, faksu ar elektroniniu paštu Specialiosios dalies 7 punkte nurodytais šalių adresais; jeigu pranešimas siunčiamas paštu, laikoma, kad jį adresatas gavo praėjus 5 kalendorinėms dienoms nuo išsiuntimo (b. l. 7-11). Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad esant tokiam ginčo šalių Sutartyje nustatytam susitarimui, nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad Sutarties Bendrosios dalies 11.1 punkte nurodytą 10 kalendorinių dienų įspėjimo apie vienašalį Sutarties nutraukimą terminą atsakovas turėjo skaičiuoti nuo pašto siuntos įteikimo ieškovui dienos.

17Norėdamas pagrįsti savo teiginius, apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad ieškovas netinkamai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, suformuluotais 2009-06-18 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009. Pakartotinai atkreiptinas apelianto dėmesys, kad nurodytoje kasacinio teismo nutartyje buvo sprendžiama dėl pranešimo apie vienašalį kreditavimo sutarties, sudarytos butui pirkti ir vartojimo reikmėms su fiziniu asmeniu, t. y. vartotoju. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl vienašalio nutraukimo kreditavimo sutarties, sudarytos komercinėms reikmėms su juridiniu asmeniu, verslininku. Taigi ieškovo įvardytos kasacinio teismo išnagrinėtos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi.

18Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009-07-16 pranešimu dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo atsakovas prašė ieškovą nedelsiant padengti palūkanų, delspinigių ir baudos skolą, iš viso – 50 040,36 Lt, ir nurodė, kad, neįvykdžius įsipareigojimų per 10 kalendorinių dienų, Sutartis bus laikoma nutraukta, o skolos išieškojimas vykdomas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 31-32). Gavęs nurodytą pranešimą, ieškovas 2009-07-23 rašte atsakovui nurodė, kad per nustatytą terminą tikrai neįvykdys reikalavimo, nes jis dabartiniu metu nerealus, taip pat pažymėjo, jog prieštarauja vienašaliam Sutarties nutraukimui ir prašė „apsvarstyti galimybę laikinai (keletui metų) pagerinti (palengvinti) Kredito sutarties sąlygas“ (civilinė byla Nr. 2-3232-608/2010, T. 1, b. l. 90). Taigi abejonių dėl to, kad ieškovas buvo gavęs 2009-07-23 raštą, nėra. Šią aplinkybę patvirtina ieškovo 2009-07-23 raštas, kuriame ieškovas nurodė, kad įsipareigojimų nevykdys.

19Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nepagrįstas ieškovo argumentas, jog atsakovo pareiškimas apie vienašalį Sutarties nutraukimą buvo išreikštas 2009-08-03 pranešime, kurio ieškovas negavo. Iš bylos medžiagos matyti, kad apie Sutarties nutraukimą, jeigu ieškovas per nustatytą terminą nesumokės įsiskolinimo, jis buvo informuotas 2009-07-16 pranešimu (b. l. 31-32), o 2009-08-03 pranešime buvo tik nurodyti Sutarties nutraukimo 11.1.1 punkto pagrindu padariniai (civilinė byla Nr. 2-3232-608/2010, T. 1, b. l. 233). Dėl 2009-08-03 pranešimo neįteikimo aplinkybių pakartotinai pažymėtina, kad šį pranešimą atsakovas siuntė, kaip visada, Sutartyje nurodytu ieškovo buveinės adresu, pašto darbuotojams neradus gavėjo, ieškovui buvo palikti pranešimai apie jam adresuotą pašto siuntą, tačiau gavėjas į pranešimus neatsiliepė (b. l. 33-36). Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdyje net ieškovo atstovas negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių nebuvo įmanoma gauti pašto siuntos, siųstos jo buveinės adresu, dėl kurios gavimo pašto darbuotojų buvo palikti du pranešimai. Šiame kontekste tikslinga būtų pažymėti ir apelianto nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-18 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009, kurioje kasacinis teismas nurodė, kad reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą būtų iš anksto pranešta kitai sutarties šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip asmeninis pranešimo įteikimas, nes toks aiškinimas suteiktų sutartį pažeidžiančiai šaliai nepagrįstą pranašumą ir galėtų skatinti piktnaudžiavimą savo teisėmis. Pažymėtina, kad 2009-08-03 pranešimas buvo siųstas remiantis Sutarties Bendrosios dalies 13.4 punkte įtvirtinta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad anksčiau remiantis šia tvarka siųsti pranešimai ieškovui įprastai buvo įteikiami.

20Taigi, remdamasis aptartomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad atsakovas 2009-07-16 pranešimu tinkamai informavo ieškovą apie vienašalį sutarties nutraukimą, jeigu per nustatytą terminą nebus sumokėta nurodyto dydžio skola, ir, gavęs 2009-07-23 ieškovo atsakymą, jog jis neįvykdys reikalavimo, turėjo pagrindą nutraukti Sutartį.

21Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias pranešimą apie vienašalį sutarties nutraukimą, tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, tinkamai ir išsamiai motyvavo savo padarytas išvadas. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais naikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

22Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

23Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. ieškovas UAB „Idea&Realty“ kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 4. Atsakovas AB SEB bankas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su... 5. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį... 6. Pirmosios instancijos teismas nesutiko ir su ieškovo reikalavimu pripažinti... 7. Ieškovas UAB „Idea&Realty“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 8. Atsakovas AB SEB bankas prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m.... 9. Apeliacinis skundas atmestinas.... 10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 11. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006-07-11 ieškovas ir atsakovas sudarė... 12. Iš esmės byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovo AB SEB banko... 13. Pažymėtina, kad sutartis gali būti nutraukta vienos iš jos šalių... 14. Nagrinėjamu atveju pagal Sutarties 11.1.1. punktą esminis sutarties... 15. Šiame kontekste, visų pirma, pažymėtina, kad apie sutarties nutraukimą... 16. Kaip matyti iš bylos medžiagos, – Sutarties Bendrosios dalies 11.1 punkte... 17. Norėdamas pagrįsti savo teiginius, apeliantas remiasi Lietuvos... 18. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009-07-16 pranešimu dėl Kreditavimo... 19. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nepagrįstas ieškovo... 20. Taigi, remdamasis aptartomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas... 21. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo... 22. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 23. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. sprendimą palikti...