Byla e2-741-824/2020
Dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Velma”

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Navickienė, sekretoriaujant L. E. – K., dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ atstovui M. Š.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas” ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija” dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Velma”.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas” (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Baltija“ (toliau ir atsakovė) ieškovės naudai 891,00 Eur turtinės žalos atlyginimo; 47,89 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui; 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. spalio 1 d. įvykio metu buvo aplietas butas, esantis ( - ). AB „Lietuvos draudimas” atstovas žalų ekspertas vertintojas S. S. nustatė, kad buvo sulietos patalpos 18-5 lubos, patalpos 18-4 lubos ir sienos, patalpos 18-2 lubos ir sienos. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 064 (2006 m. gruodžio 14 d. redakcija, galioja nuo 2007 m. sausio 2 d.) (toliau – Taisyklės). Ieškovė pagal lokalinę sąmatą, sudaromą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu ND1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus” patvirtinta SISTELA programa, apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 906,00 Eur ir kompensavo atsiradusią žalą išmokėdama tokio dydžio draudimo išmoką. Paaiškino, kad ieškovės apdraustas turtas buvo sulietas bute Nr. 22 trūkus karšto vandens vamzdžiui iki uždaromosios armatūros. Pastato, esančio adresu ( - ), administratoriumi buvo paskirta bendrovė UAB „Jūros būstas“, kurios teises ir pareigas po reorganizacijos perėmė atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“. Nurodė, kad atsakovė privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendrąją inžinerinė įrangą, organizuoti jos remontą. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Ieškiniu prašoma priteisti žala, atsižvelgiant į 15,00 Eur nusidėvėjimą, sudaro 891,00 Eur.

5Atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“ pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, su pareikštu ieškiniu nesutinka visiškai. Nurodė, kad ieškovės nurodytos žalos atsiradimo priežastys neatitinka faktinių ginčo įvykio atsiradimo priežasčių, kas nulemia ieškinyje pateiktų reikalavimų nepagrįstumą. Paaiškino, kad atsakovė, veikdama kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja 2011 m. gruodžio 16 d. sudarė daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį Nr. ( - ) su šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoja UAB „Velma“. 2016 m. liepos 21 d. buvo gautas 2016 m. kovo 9 d. UAB „Velma“ pranešimas Nr. ( - ) apie pastato, adresu ( - ), šildymo ir karšto vandens sistemų būklę, tačiau jokių duomenų apie esminių statinio reikalavimų neatitinkančią pastato karšto vandens vamzdynų būklę nebuvo pateikta. 2016 m. spalio 1 d. 16:17 val. buvo gautas ( - ) buto savininko pranešimas apie tai, kad iš viršuje esančio 22 buto karštu vandeniu apipilamas jo butas. Atsakovės atstovai nedelsiant apie tai informavo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją, kuris pats likvidavo susidariusią avarinę situaciją. 2016 m. lapkričio 24 d. atsakovė pateikė atsakymą į ieškovės 2016 m. lapkričio 17 d. pretenziją, kuriuo pateikta pretenzija buvo atmesta kartu nurodant reikšmingas tikrosioms žalos atsiradimo aplinkybėms nustatyti aplinkybes. Nurodė, jog atsakovė tinkamai vykdė bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigas, tinkamai organizavo bei užtikrino pastato karšto vandens vamzdynų priežiūrą, bendradarbiavo su ieškove, o žala atsirado dėl nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių. Taip pat nurodė, kad ieškovė tinkamai neištyrė įvykio aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui, padariniam ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, neįrodė atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, t. y. neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės, taip pat priežastinio ryšio, bei nepagrindė žalos. Taip pat, ieškovė pareiškė reikalavimus jau suėjus ieškinio senaties terminui bei neįsitikinusi, kas iš tiesų turėtų atsakyti už draudėjo turtui kilusią žalą.

6Ieškovė dubliku palaiko ieškinio reikalavimus ir prašo juos tenkinti. Nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovės atsiliepime į ieškinį prašomu taikyti ieškinio senaties terminu. Atkreipė dėmesį, kad nei vieno įrodymo, patvirtinančio, jog atsakovė, gavusi informaciją iš UAB „Velma“ apie šildymo ir karšto vandens sistemų būklę, būtų atlikusi kokius nors veiksmus, susijusius su gyvenamojo namo butų savininkų informavimu apie būtinybę keisti, remontuoti šią inžinerinę įrangą, organizavusi susirinkimus šiuo klausimu ir pan. Dėl tos priežasties daro išvadą, kad atsakovė nevykdė pareigų, kurias jai numato teisės aktai, ir šių pareigų nevykdymas sąlygojo žalos atsiradimą. Taip pat, atsakovė ginčydama žalos dydį, nepateikia jokių įrodymų.

7Atsakovė teismui pateikė tripliką, nesutinka su ieškovės dublike ir ieškinyje nurodytais argumentais. Nurodė, kad atsakovė pagrįstai prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Atsakovė pastebėjo, jog 2016 m. liepos 21 d. iš UAB „Velma“ gautu raštu Nr. ( - ) atsakovė buvo informuota tik apie tai, jog tikslinga pakeisti šilumos punkte esantį seną elevatorinį mazgą ir greitaeigį vamzdelinį šilumokaitį, taip pat ant vamzdynų stovų įrengti ventilius. Atsakovė pažymi, kad minėta inžinerinė įranga nenulėmė žalos atsiradimo, taigi ji buvo prižiūrima ir remontuojama laiku bei tinkamai, bei niekaip priežastiniu ryšiu nėra susijusi su ginčo įvykio atsiradimo priežastimis ir pasekmėmis. Jokių duomenų apie tai, kad karšto vandens vamzdynas neatitiktų privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų ar keltų grėsmę, atsakovė neturėjo, todėl nesant tokių duomenų atsakovė neturėjo jokio teisinio ir faktinio pagrindo savavališkai organizuoti karšto vandens vamzdynų keitimą ar netgi siūlyti patalpų savininkams atlikti vamzdynų keitimo darbus iki įvykio. Pastebėtina tai, kad UAB „Velma“ pašalinus ginčo įvykio priežastis karšto vandens sistema buvo naudojama toliau, ji atitiko jai keliamus reikalavimus. Atsakovė pažymi, kad tiek iki ginčo įvykio, tiek po jo nuolat organizavo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, karšto vandens sistemą nuolat prižiūrėjo pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas UAB „Velma“, bei karšto vandens sistemą ir jos priežiūrą tikrino valstybės įgaliotos institucijos. Pastebėjo, kad tik 2019 m. spalio 11 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 metams po ginčo įvykio atsakovė gavo UAB „Velma“ raštą, kuriuo atsakovė buvo informuota apie būtinybę organizuoti karšto vandens vamzdynų keitimą. Taigi, tik praėjus 3 metams po ginčo įvykio, pastato karšto vandens sistema pasiekė tokią būklę, kad atsakovei atsirado pagrindas organizuoti karšto vandens sistemos vamzdynų keitimą. Nurodė, kad iš ieškovės pateikiamų duomenų ir nuotraukų matyti, kad apipylimą nulėmė trūkęs karšto vandens vamzdynas bute Nr. 22. Pastebėjo, jog ieškovė siekia suklaidinti teismą, nurodydama, kad žalos suma apskaičiuota pagal ginčo įvykio metu UAB SISTELA priklausančioje programoje nurodytas kainas. Ieškovė į bylą pateikė tik vienintelę sąmatą, kuria ji grindžia žalos sumą, kurios dydis sudaro 373,24 Eur be PVM (507,57 Eur su PVM). Svarbu tai, kad nei viename ieškovės pateiktame dokumente nėra užfiksuota, jog elektros sistema buvo sugadinta, nors šios sistemos remontui bute ieškovė teikia sąmatą. Nurodė, jog nesant kitų žalos dydį pagrindžiančių dokumentų ir nepagrįstai laikant, kad pateikta lokalinė sąmata yra skirta sugadinimų bute, atsiradusių dėl ginčo įvykio, pašalinimui, apskaičiavus turto nusidėvėjimą turėtų būti taikomas 12,8% turto nusidėvėjimas (0,8 % (metinis turto nusidėvėjimas) * 16 (metų kiekis po paskutinio buto atnaujinimo) = 12,8 %), kas nulemia, jog įvertinus nusidėvėjimą ieškovė negalėtų reikalauti daugiau kaip 325,47 Eur be PVM (373,24 Eur be PVM * 87,2 % = 325,47 Eur).

8Trečiasis asmuo UAB „Velma“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalis).

9Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovės atstovei nedalyvaujant.

10Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Mano Būstas Baltija“ atstovas prašė ieškinį atmesti. Iš esmės rėmėsi atsiliepime ir triplike nurodytais motyvais ir argumentais.

11Teismas konstatuoja:

12ieškinys atmestinas.

13Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje įtvirtintos subrogacijos, t. y. draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, įgyvendinimo nuostatos. Pagal šio straipsnio 2 dalį draudiko perimta nukentėjusio asmens reikalavimo teisė (išmokėjus jam draudimo išmoką) įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl šios normos taikymo yra išaiškinęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007; 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2005). Pažymėtina, kad bylose dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

14Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 2016 m. spalio 1 d. įvykio metu buvo aplietas butas, esantis ( - ). Butas buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apie draudžiamąjį įvykį draudėja 2016 m. spalio 3 d. pranešė ieškovei, kuri nustatė turto sugadinimus ir pažeidimus ir jų pagrindu 2016 m. spalio 5 d. surašė Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, kuriame nurodyta, jog butas buvo aplietas per perdangą iš buto Nr. 22 (iš viršaus) trūkus karšto vandens vamzdžiui prieš skaitiklį, dėl ko buvo sugadintos patalpos 18-5 lubos, patalpos 18-4 lubos ir sienos, patalpos 18-2 lubos ir sienos. Ieškovė pateikė fotonuotraukas, kuriuose užfiksuoti apžiūros metu nustatyti sugadinimai. Iš 2016 m. spalio 14 d. lokalinės sąmatos nustatyta, kad buto, esančio ( - ), darbų ir išlaidų bendra vertė su PVM sudaro 507,57 Eur. Iš 2016 m. lapkričio 8 d. mokėjimo nurodymo Nr. 11313272 nustatyta, kad ieškovė draudėjai išmokėjo 906 Eur draudimo išmoką. Šiuo atveju ieškovei, kaip išmokėjusiai draudimo išmoką draudikui, perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

15Atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“ teikia namo, esančio ( - ), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. 2011 m. gruodžio 16 d. atsakovė veikdama kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja sudarė daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį Nr. ( - ) su šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoja UAB „Velma“.

16Dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus atsakomybės

17Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktas, kuriame nurodyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 7 dalis).

18Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. spalio 1 d. bute Nr. 22, esančiame ( - ), Klaipėda, trūko karšto vandens tiekimo vamzdis prieš skaitiklį. Pagal teisinį reglamentavimą bei nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad karšto vandens vamzdis, kuris trūko ir iš kurio įvyko vandens prasiskverbimas, laikytinas namo gyventojų bendrąja daline nuosavybe.

19Nagrinėjamu atveju ieškovė (draudikas), atlyginusi trečiajam asmeniui žalą, subrogacijos tvarka reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei UAB „Mano Būstas Baltija“, motyvuodama tuo, jog apdraustas turtas buvo sulietas bute Nr. 22 trūkus karšto vandens vamzdžiui prieš skaitiklį. Pasak ieškovės, atsakovė privalo atlyginti padarytą žalą, kadangi atsakovė, būdama daugiabučio gyvenamojo namo administratorė, privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendrąją inžinerinę įrangą, organizuoti jos remontą.

20Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai žala yra sąlygota pastato defekto bendrojoje dalinėje pastato savininkų (valdytojų) nuosavybėje, o ne vieno iš bendrasavininkio asmeninėje nuosavybėje, tai atsiradusią žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246-6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei.

21Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Jūros būstas”) yra daugiabučio namo, esančio ( - ), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorė. Pagal CK 4.84 straipsnio 8 dalį bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau - Nuostatai) 3 punkte nurodytas pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą <...>; rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas), apskaičiuoja mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą ir teikia juos patalpų savininkams tvirtinti; teisės aktų nustatytais atvejais rengia, teikia patalpų savininkams pasiūlymus dėl energiją taupančių priemonių įgyvendinimo ir šaukia patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoja balsavimą raštu dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) (Nuostatų 4.3, 4.4, 4.8 punktai). Administratorius turi teisę teikti namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas, jeigu teisės aktai jam tai leidžia ir šių paslaugų sąmatai ir tarifui pritaria patalpų savininkai, priimdami sprendimą CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka ir savo iniciatyva šaukti patalpų savininkų susirinkimus ar organizuoti balsavimą raštu dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo (Nuostatų 6.1, 6.3 punktai). Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas sutinka su atsakovės argumentu, jog ji, būdama daugiabučio mano administratore, neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Tokios pozicijos laikosi ir Kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

22Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė tinkamai vykdė bendrojo naudojimo objektų administratorės funkcijas. Tiek iki ginčo įvykio, tiek po įvykio organizavo daugiabučio namo karšto vandens sistemų techninę priežiūrą, tam pasitelkdama kompetentingą šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją UBA „Velma“.Byloje nėra duomenų apie tai, kad karšto vandens vamzdynas įvykio metu būtų neatitikęs privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų ar keltų grėsmę. Pastebėtina, jog 2016 m. liepos 21 d. iš UAB „Velma“ gautu raštu Nr. ( - ) atsakovė buvo informuota apie tai, jog tikslinga pakeisti šilumos punkte esantį seną elevatorinį mazgą ir greitaeigį vamzdelinį šilumokaitį, taip pat ant vamzdynų stovų įrengti ventilius. Taigi iš 2016 m. kovo 9 d. (atsakovės gautas 2016 m. liepos 21 d.) UAB „Velma“ rašto nenustatyta, kad atsakovės administruojamame name būtų buvusi kritinė karšto vandens vamzdyno būklė. Pastebėtina, kad tik 2019 m. spalio 11 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 metams po ginčo įvykio atsakovė gavo UAB „Velma“ raštą, kuriuo atsakovė buvo informuota apie būtinybę organizuoti karšto vandens vamzdynų keitimą. Taigi šiuo atveju neįrodyta, kad administratorius turėjo kokios nors informacijos dar iki avarijos, jog ginčo vamzdis buvo tiek nusidėvėjęs, jog buvo būtina jį keisti ir būtent dėl atsakovės neteisėto neveikimo, jis nebuvo pakeistas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, kad atsakovė neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo karšto vandens vamzdynų keitimo darbus įtraukti į daugiabučio namo ūkinius – finansinius ir ilgalaikius planus bei teikti juos tvirtinti patalpų savininkams, ar savavališkai organizuoti karšto vandens vamzdynų keitimo darbus.

23Teismo nuomone, atsakovė neturėjo galimybės realiai patikrinti karšto vandens vamzdžio, kadangi vamzdis buvo buto Nr. 22 vonios kambaryje, akivaizdžiai matomas buto savininko. Byloje nėra duomenų apie tai kaip šio vamzdžio nusidėvėjimas įtakojo trūkimą, nepateikta trūkusio vamzdžio nuotrauka, nepateikti duomenys ir įrodymai apie atsiradusios žalos priežastinį ryšį. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki įvykio namo bendraturčiai būtų informavę atsakovę apie netvarkingus vamzdžius, drėkstančias sienas ir pan., jog būtų galima daryti išvadą, kad administratorius gavęs tokius pranešimus nesiėmė jokių veiksmų ir neužkirto kelio vamzdžių trūkimui (tokios avarijos atsiradimui). Gyvenamojo namo vandentiekio sistema specialistų nebuvo pripažinta esanti avarinės būklės, o karšto vandens tiekimo vamzdžių nusidėvėjimas, nesant kompetentingų asmenų, institucijų sprendimo, negali būti savaime tapatinamas su jų avarine būkle ir tokia jų būklė negali būti pripažinta defektu, dėl kurio kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai ir dėl kurio turi būti nedelsiant imamasi veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

24Ieškovė privalėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Šiuo atveju, kadangi neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) nenustatyta, t. y. nenustatyta viena iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, todėl darytina išvada, kad ieškovė nepagrįstai kelia atsakovei subrogacinį reikalavimą atlyginti žalą. Vien tai, kad trūko bendrojo naudojimo vamzdžiai, net neatlikus išsamaus tyrimo dėl kokių priežasčių šie vamzdžiai trūko, neįrodo namo administratoriaus kaltės. Šiuo atveju neįrodyta, jog atsakovė turėjo kokios nors informacijos dar iki avarijos, jog trūkęs vamzdis buvo tiek nusidėvėjęs, jog buvo būtina jį keisti ir būtent dėl atsakovės neteisėto neveikimo, jis nebuvo pakeistas. Pažymėtina ir tai, kad nusidėvėjusių vamzdžių keitimas (jei vis dėl to tai buvo pagrindinė priežastis atsiradusios žalos ir juos buvo būtina keisti) nevertintinas kaip smulkus defektas, kurį namo priežiūrą organizuojantis subjektas turėjo pareigą be bendraturčių sutikimo sutvarkyti, be to, trūkęs vamzdis buvo buto Nr. 22 vonios kambaryje, akivaizdžiai matomas buto savininko, todėl namo administratorius tokių vamzdžių keitimo ir priežiūros savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, kadangi, pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog buto Nr. 22 savininkė būtų kreipusis į administratorių dėl minėto vamzdžio defektų. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė iš esmės tipinį ieškinį, nesistengė įrodinėti būtinųjų ieškinio sąlygų, į teismo posėdį neatvyko, nebuvo galimybės užduoti klausimų, paaiškinimų neteikė. Šioje byloje teismas neturi būti aktyvus ir ginti viešo intereso, ieškovės pareiga yra teikti įrodymus. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, nenustatyta, kad atsakovė būtų veikusi neteisėtai ir neatlikusi visų jai privalomų atlikti veiksmų ar būtų pažeidusi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl negalima konstatuoti ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, be to, žalos dydis nesutinka su lokalinėje sąmatoje nurodytais atskirais paskaičiavimais, ieškovė jokių paaiškinimų dėl žalos dydžio neteikė, todėl pripažintina, kad atsakovei taikyti civilinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalys, 6.246-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis). Dėl šių priežasčių ieškinys yra atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai).

25Dėl ieškinio senaties termino

26Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pateikimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

27Atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“ atsiliepimu į ieškinį, tripliku prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Ieškovės nuomone ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, t. y. nuo tada, kai draudimo bendrovė išmokėjo draudimo išmoką žalą patyrusiam asmeniui (žala išmokėta 2016 m. lapkričio 8 d.), todėl ieškinys pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino.

28Kasacinio teismo išaiškinta, jog draudikui perėmus draudėjo teises ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, taikomas iš delikto teisės kilusiems reikalavimams taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje.

29CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (įvyksta prievolės asmenų pasikeitimas – subrogacija) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

30Subrogacijos atveju ieškinio senaties termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2012). Subrogacija nėra nauja regresinė prievolė, o tik egzistuojančios prievolės asmenų pasikeitimas, kuriam ieškinio senaties skaičiavimas pagal CK 1.128 straipsnį nesikeičia. Todėl nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2016 m. spalio 1 d. (diena, kurią įvyko užliejimas), kai nukentėjusysis (A. G.) sužinojo apie padarytą žalą, o ne kai draudimo bendrovė išmokėjo draudimo išmoką žalą patyrusiam asmeniui (žala išmokėta 2016 m. lapkričio 8 d.). Ieškovė ieškinį teismui pateikė per EPP sistemą 2019 m. lapkričio 8 d., 20.21 val., o tai reiškia, kad ieškovė pareiškė ieškinį praleidusi įstatymu nustatytą ieškinio senaties terminą, kuris baigėsi 2019 m. spalio 1 d. (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) ir šio termino atnaujinti neprašė.

31Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008). Byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir ieškovė jo neprašo atnaujinti, o atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“ reikalauja ieškinio senatį taikyti, tai sudaro papildomą ir savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti.

32Dėl bylinėjimosi išlaidų

33Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

34Ieškinį atmetus ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

35Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

36Pagal 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 3,47 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ši suma neviršija 5 Eur, šios išlaidos valstybei iš ieškovės nepriteistinos.

37Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

38ieškinį atmesti.

39Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas” (toliau ir... 5. Atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“ pateikė atsiliepimą į ieškovės... 6. Ieškovė dubliku palaiko ieškinio reikalavimus ir prašo juos tenkinti.... 7. Atsakovė teismui pateikė tripliką, nesutinka su ieškovės dublike ir... 8. Trečiasis asmuo UAB „Velma“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo... 9. Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovė į teismo posėdį neatvyko,... 10. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Mano Būstas Baltija“ atstovas... 11. Teismas konstatuoja:... 12. ieškinys atmestinas.... 13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje... 14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių atstovų paaiškinimų... 15. Atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“ teikia namo, esančio ( - ), butų ir... 16. Dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus atsakomybės... 17. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir... 18. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. spalio 1 d. bute Nr. 22, esančiame ( -... 19. Nagrinėjamu atveju ieškovė (draudikas), atlyginusi trečiajam asmeniui... 20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai žala yra sąlygota... 21. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų... 22. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė tinkamai vykdė bendrojo naudojimo... 23. Teismo nuomone, atsakovė neturėjo galimybės realiai patikrinti karšto... 24. Ieškovė privalėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį... 25. Dėl ieškinio senaties termino... 26. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 27. Atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“ atsiliepimu į ieškinį, tripliku... 28. Kasacinio teismo išaiškinta, jog draudikui perėmus draudėjo teises ir... 29. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato... 30. Subrogacijos atveju ieškinio senaties termino eiga skaičiuojama nuo tos... 31. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 34. Ieškinį atmetus ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos... 35. Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl... 36. Pagal 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir... 37. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268,... 38. ieškinį atmesti.... 39. Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti...