Byla e2A-1801-163/2017

Dėl nuostolių priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Kristinos Domarkienės, Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Valeresta“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Trumtransa“ apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Valeresta“ ieškinį atsakovei UAB „Trumtransa“ dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo bei pagal UAB „Trumtransa“ patikslintą priešieškinį ieškovei BUAB „Valeresta“ dėl nuostolių priteisimo,.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti 2016-03-15 turto nuomos sutarties Nr. 1, sudarytos tarp UAB „Trumtransa“ ir UAB „Valeresta“ nutraukimą nuo 2015‑04‑22 neteisėtu; priteisti 129 255,00 Eur nuostolių atlyginimą iš UAB „Trumtransa“ ieškovės naudai; priteisti iš atsakovės 6 procentus dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2005 m. sausio 1 d. įsikūrusi „Valeresta“ nuo 2010 m. vykdė ūkinę – komercinę viešbučių ir restoranų veiklą. 2010 m. balandžio 23 d. tarp ieškovės ir UAB „Dovirma“ sudarytos turto nuomos sutarties pagrindu UAB „Dovirma“ perdavė ieškovei laikinai valdyti ir naudotis 50067/152418 dalį poilsio pastato, unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), o ieškovė už šio 500,67 m2 bendro ploto pastato dalį įsipareigojo mokėti 868,86 Eur (3000 Lt) mėnesinį nuomos mokestį (Sutarties 3 p.). 2010-04-29 ieškovė taip pat sudarė nuomos sutartį su kitu poilsio pastato bendraturčiu UAB „PRPC“, kurios pagrindu UAB „PRPC“ perdavė ieškovei laikinai valdyti ir naudotis 68561/152418 dalį poilsio pastate esantį kilnojamąjį turtą, o ieškovė už 685,61 m2 bendro ploto pastato dalį ir viso kilnojamojo turto nuomą įsipareigojo mokėti 1303,29 Eur (4500 Eur) mėnesinį nuomos mokestį (Sutarties 3.1.1 – 3.1.2 p.). Likusi neišnuomota poilsio pastato 33790/152418 dalis 2010-04-20 susitarimo tarp ieškovės ir UAB „PRPC“ pagrindu buvo perduotos ieškovei panaudos teise, t. y. laikinai ir neatlygintinai valdyti ir jomis naudotis su sąlyga, kad ieškovė šią patalpų dalį išlaikys ir prižiūrės.
2. Taip pat nurodė, kad ieškovei nuomojantis poilsio pastatą, 2013-02-27 įvykusiose varžytinėse Nr. ( - ) UAB „PRPC“ priklausiusio poilsio pastato, esančio ( - ), 68561/152418 dalis ir visas poilsio pastate buvęs kilnojamasis turtas buvo perduotas atsakovei UAB „Trumtransa“. Pasikeitus poilsio pastato savininkui, tarp ieškovės ir UAB „PRPC“ sudaryta nuomos sutartis liko galioti ir naujajam pastato savininkui – atsakovei. Atsižvelgiant į tai, 2013-03-15 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta 2010-04-29 sutarčiai tapati nuomos sutartis, kurios pagrindu atsakovė vieneriems metams perdavė ieškovei laikinai valdyti ir naudotis UAB „PRPC“ priklausiusią 68561/152418 dalį poilsio pastato, esančio ( - ) bei pastate esantį visą kilnojamąjį turtą ( baldai, virtuvės įrangą ir kt.), o ieškovė už šios dalies pastato ir turto nuomą įsipareigojo mokėti naują nuomos kainą – 1 636,35 Eur (5 650 Lt) už pastato dalies ir 434,43 Eur (1500,00 Lt) mokestį už turto nuomą (Sutarties 3.1.1-3.1-2 p.).
3. Pažymėjo, jog 2014-04-18 pirkimo- pardavimo sutarties su VĮ „Valstybės turto fondas“ pagrindu bei 2014-12-10 įvykusių varžytinių pagrindu atsakovei UAB „Trumtransa“ įsigijus likusią poilsio pastato dalį bei tapus viso poilsio pastato savininke, tarp ginčo šalių prasidėjo nesutarimai dėl 2014-03-15 susitarimu penkeriems metams pratęstos nuomos sutarties kainos bei atsiskaitymo tvarkos. Ieškovė iš internetinės erdvės sužinojo, kad atsakovė planuoja parduoti pastatą. Ieškovė prašė atsakovės, kad atsakovei suradus potencialius pirkėjus, į pastato pirkimo-pardavimo sutartį būtų įrašytas apribojimas ieškovei, suteikiantis teisę ir toliau nuomotis pastatą. 2015 m. balandžio 13 d. atsakovė pateikė ieškovei įspėjimą, apie tai, kad jei pagal atsakovės pateiktą grafiką skolos už nuomą nebus apmokėta, sutartis bus vienašališkai nutraukta vadovaujantis Sutarties 14.3 p.
4. 2014 m. balandžio 22 d. ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę, informuodama, kad vėluojant atsiskaityti skolininkams, kuriems buvo suteiktos švietimo mainų paramos fondo mokymo dalyvių apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos, ieškovė nespės padengti visos reikalaujamos sumos iki 2015 m. balandžio 30 d., prašė paskirti datą ir laiką tiesioginėms deryboms dėl nuomos sutarties pratęsimo ir nuomos mokesčio dydžio nustatymo sąlygų pratęsimo. Teigia, jog 2015‑04‑22 atsakovė nurodė, kad nutraukia nuomos sutartį.
5. Taip pat atsakovė teismui pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 54 593,80 Eur nuostolių be PVM (negautų pajamų už pastato nuomą); 6 procentus dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė UAB „Valeresta“ nuo 2015-11-16 UAB „Trumtransa“ perdavė neteisėtai naudojamą pastatą, žemės sklypą ir kilnojamus daiktus, esančius ( - ). Kaip ir buvo sutarta, dar

   62015-05-28, nuo 2015-11-16 visas turtas ( - ) išnuomotas ir perduotas UAB „Verslo stilius“. Teigia, jog iki tol UAB „Valeresta“ visą laiką naudojasi visu pastatu ir žemės sklypu, esančiu ( - ) bei mokėjo visą sumą tik už į pastatą teikiamas paslaugas (pvz. elektra, vanduo, dujos), bet nuomos mokestį, pažeidžiant sutartį, mokėjo tik už 68561/152418 dalis, kita pastato dalimi naudojosi, bet nuomos nemokėjo ir atsisako mokėti, t. y. pastato 83857/152418 dalimi ieškovė visą laiką naudojosi be teisėto pagrindo nemokėdamas nuomos mokesčio.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8

6. Palangos miesto apylinkės teismas 2017-08-03 sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš ieškovės BUAB „Valeresta“ 3 632,80 Eur skolą, šešis procentus dydžio metinių palūkanų už priteistą 3 632,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015 m. birželio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 72,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) atsakovei UAB „Trumtransa“; priteisė iš ieškovės BUAB „Valeresta“ ir atsakovės UAB „Trumtransa“ valstybei po 8,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; taip pat išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą.
7. Nurodė, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl sutarties pažeidimo fakto ieškovei sutartinius įsipareigojimus vykdant netinkamai, t. y. vėluojant atsiskaityti sutartyje nustatytais terminais. Pažymėjo, jog atsakovė taikė ginčo sutartyje nustatytą teisių pažeidimo gynimo būdą – vienašališką sutarties nutraukimą joje nurodytu pagrindu. Atkreipė dėmesį, jog šalys 2013 m. kovo 15 d. sutarties 14 punkte nustatė sutarties nutraukimo sąlygas, t. y. prielaidas, būtinas sutarčiai nutraukti, o 14.3 punkte – nutraukimo tvarkos sąlygas, kurių būtina laikytis, siekiant teisėtai nutraukti sutartį nuomininkui vėluojant mokėti nuomotojui mokėjimus pagal Sutartį daugiau, nei vieną mėnesį.
8. Taip pat nurodė, kad šalys sutartyje susitarė, kokiomis sąlygomis sutartis gali būti nutraukta vienašališkai nuomotojo iniciatyva. Viena jų įtvirtinta Sutarties 14.3 punkte. Pažymėjo, jog tai, kad ieškovės veiksmai atitiko šias sąlygas – ji delsė laiku sumokėti nuomos mokestį, teismas sprendė, kad atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Teigia, jog tinkamas atsiskaitymas pagal sutartį yra esminė sutarties sąlyga ir pagrindinė nuomininko pareiga. Atkreipė dėmesį, jog byloje esantys duomenys patvirtino tai, kad nuomos mokestis nebuvo sumokėtas, o skolos suma žymiai didesnė, nei vieno mėnesio nuoma, todėl darė išvadą, kad netinkamas atsiskaitymas buvo tendencingas, viso to savo teiktuose procesiniuose dokumentuose neneigė ir ieškovė. Manė, jog tokia aplinkybė reiškia tai, jog ieškovė pripažįsta sutarties pažeidimo faktą.
9. Pažymėjo, jog ieškovė ginčydama nuomos sutarties sąlygų 14.3 punkto teisėtumą kaip verslo subjektas, nesiderėjo dėl minėtos nuostatos pakeitimo, todėl darė išvadą, jog nuomos sutarties 14.3 punkto pasekmės jai buvo aiškios (CK 6.185 str.).
10. Taip pat atkreipė dėmesį, jog Byloje yra pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad atsakovė 2015‑04‑13 pranešimu įspėjo ieškovę apie sutarties nutraukimą sutarties 14.3 punkto pagrindu, nurodė pranešime, kad ieškovė įsiskolinimą turi sumokėti iki 2015 m. balandžio 30 d., pasiūlė mokėjimus atlikti dalimi pagal nustatytą grafiką, taip pat išaiškino nuomos sutarties neįvykdymo per atsakovės nustatytą terminą pasekmes. Taigi sprendė, jog atsakovei tinkamai pranešus apie sutarties nutraukimą, ieškovė iki 2015-04-21 sumokėjo tik mažąją dalį skolos – 2 000 Eur, kitų mokėjimų neįvykdė.
11. Teismas, vertindamas atsakovės veiksmus iki nuomos sutarties nutraukimo bendradarbiavimo aspektu, sprendė, kad ieškovei negalint vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, atsakovė ne kartą siekė išsaugoti nuomos sutartį. Pažymėjo, jog ieškovės prašymu, mokėjimų už nuomą terminas būdavo pratęsiamas, atsakovė neskaičiavo delspinigių ieškovei už praleistą nuomos mokesčio sumokėjimo terminą, tačiau ieškovė, nesugebėjo tinkamai vykdyti nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Atkreipė dėmesį, jog iš byloje esančių tarp šalių vykusio susirašinėjimo, daugkartinių atsakovės raginimų ieškovei susimokėti turimą skolą, grąžinti patalpas, taip pat ir atsakovės nevienkartinių siūlymų ieškovei sudaryti viso poilsio pastato nuomos sutartį, spręstina, kad atsakovė buvo linkusi siekti kompromiso ir nenutraukti sutarties.
12. Pažymėjo, jog pati ieškovė delsė mokėti nuomos mokesčius, prieš nutraukiant sutartį, nesiekė protingai spręsti problemų, nedėjo pastangų laiku mokėti nuomos mokesčių, o esant susidariusiai skolai, kuo greičiau atsiskaityti su ieškove.
13. Taip pat nurodė, kad atsakovė pretenzijas dėl atsakovės naudojamų patalpų, neįtrauktų į šalių sudarytą nuomos sutartį, pradėjo reikšti tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Byloje esantis antstolio faktinių aplinkybių protokolas, atsakovės raginimai ieškovei dėl išsikeldinimo iš patalpų, taip pat ir šioje byloje pateiktas atsakovės pirminis priešieškinys dėl ieškovės iškeldinimo ir nuostolių priteisimo, tik patvirtina, kad atsakovės reikalavimas ieškovei dėl neįtrauktų į nuomos sutartį patalpų naudojimo ir nuostolių priteisimo, buvo pareikštas tik po to, kai tarp šalių įvyko konfliktas, nutraukus nuomos sutartį, ir, kuris sąlygojo teisminį bylos nagrinėjimą, ir tuo pačiu atsakovės reikalavimo ieškovei dėl nuostolių atlyginimo susiformavimą.
14. Pažymėjo, jog ieškovė ir po sutarties nutraukimo, naudodamasi ginčo patalpomis, mokėjo patalpų ir kilnojamųjų daiktų nuomos mokestį, ir kitus mokesčius, susijusius su nuoma, numatytus šalių sudarytoje nuomos sutartyje, o ieškovės įsiskolinimas atsakovei šiai dienai yra 3 632,80 Eur, kurį atsakovė prašo priteisti šioje byloje. Laikė, jog šį aplinkybė neleidžia teigti, kad atsakovė iš turto nuomos negavo jokių pajamų. Tai, kad atsakovė, esant ginčui, būdama verslo subjektu, žinodama, kad yra ginčijamas nuomos sutarties nutraukimo teisėtumas, ir tikėdamasi gauti didesnių pajamų, nei buvo sutarusi su ieškove, sudarė preliminarią nuomos sutartį, o vėliau ir pagrindinę nuomos sutartį, su kitu juridiniu asmeniu, o tai teismo vertinimu nėra pagrindas teigti, kad ji patyrė nuostolių, juolab, kad ieškovei, nepažeidus nuomos sutarties, t. y. laiku mokėjus nuomos mokesčius, nuomos sutartis būtų likusi galioti iki 2019 m. kovo 15 d., tokiomis pačiomis sąlygomis, taip, kaip susitarė šalys. Darė išvadą, kad iš esmės atsakovė (patalpų nuomotoja) nepatyrė jokių, su patalpų, esančių ( - ), nuoma susijusių nuostolių, kurie neva susidarė dėl ieškovės tyčinių neteisėtų veiksmų, vengiant išsikelti iš nuomojamų patalpų.
15. Teismas nurodė, kad atsakovė savo reikalavimą grindžia 2015 m. gruodžio 15 d. pateiktu suderinimo aktu. Pažymėjo, jog ginčo sutarties sąlygos iki šiol nebuvo nuginčytos, jos yra galiojančios, todėl turi būti vykdomos, t. y. šalys turi teisę reikalauti viena kitos vykdyti iš sutarties kilusias prievoles tiek tebegaliojant sutarčiai, tiek ir sutartį nutraukus. Esant nustatytoms aplinkybėms, skolų suderinimo aktas ieškovei patvirtina, kad ji liko skolinga atsakovei 3 632,80 Eur. Teigia, jog šią skolų suderinimo akte nurodytą sumą teismo posėdžio metu patvirtino bei pripažino buvusi bendrovės direktorė, duomenų, leidžiančių manyti priešingai, byloje nėra, tokių įrodymų nepateikė ir ieškovė, todėl teismas sprendė, kad atsakovės reikalavimas dėl 3 632,80 Eur skolos išieškojimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10

16. Ieškovė BUAB „Valeresta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2017-08-02 sprendimo dalį bei priimti naują sprendimą – ieškovės BUAB „Valeresta“ atstovaujamą bankroto administratorės UAB „Audata“ ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad ieškovė ieškinyje detaliai nurodė nusistovėjusią tarp šalių ilgametę komercinę praktiką, kad per vadinamąjį žiemos laikotarpį, kada viešbučio lankytojų srautas yra minimalus arba jo iš viso nėra, susidaranti skola už nuomą visada atlyginama tik šiltojo metų laikų sezonui prasidėjus, ar įmonei gavus pajamų iš kitų šaltinių. Teigia, jog nepaisant to, kad nuomos sutarties 4.1 punktu ginčo šalys formaliai ir susitarė, jog nuomos mokestis bus mokamas pagal atsakovės pateiktas PVM sąskaitas-faktūras kiekvieną einamąjį mėnesį iki 10 (dešimtos) to mėnesio dienos, nepriklausomai nuo to ar nuomininkas (ieškovė gavo nuomotojo (atsakovės) siųstas PVM sąskaitą-faktūrą ar ne, atsižvelgdamos į sezoniškumo įtaką verslininkams Palangoje, ieškovė ir atsakovė žodiniu susitarimu buvo sutarusios, jog žiemos sezono metu, esant mažam viešbučio klientų skaičiui ir nuostolingai viešbučio veiklai, susikaupusios (pradelstos mokėti) ieškovės skolos už pastato dalies bei visame pastate esančio turto nuomos mokesčius bus grąžinamos palaipsniui arba iš karto, kai tik atšilus orams padidės lankytojų srautas arba ieškovė gaus papildomų pajamų kitais būdais.
17. Taip pat nurodė, kad iki kilusio konflikto dėl neadekvataus atsakovės elgesio siekiant bet kokia kaina nutraukti nuomos sutartį prisidengiant vien tik formaliais Sutarties pažeidimais, ieškovė nebuvo gavusi nei vienos atsakovės pretenzijos, dėl nuomos mokesčio nemokėjimo. Atkreipė dėmesį, jog ieškovei vėluojant mokėti nuomos mokestį, atsakovė net nereikalaudavo iš ieškovės mokėti delspinigių ar netesybų, todėl teigia, jog esant geranoriškam šalių bendradarbiavimui koreguoti nuomos sutarties dėl tarpusavio atsiskaitymo tvarkos bei sutarties nutraukimo pagrindų nebuvo jokio pagrindo.
18. Pažymėjo, jog apylinkės teismas sprendime visiškai nepagrįstai nurodė, kad 2015 m. balandžio 22 d. atsakovė pranešimu informavo ieškovę nutraukianti sutartį, prašydama per 15 dienų atlaisvinti nuomojamas patalpas bei paruošti turto grąžinimo aktą, todėl sutiktina su atsakovės atstovų motyvais, kad ginčo sutarties nutraukimo data laikytina ne 2015 m, balandžio 22 d., t. y, pranešimo ieškovei apie sutarties nutraukimą diena, kaip teigia ieškove, o, praėjus penkiolikai dienų nuo pranešimo apie sutarties nutraukimą įteikimo. Teigia, jog ši teismo išvada prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
19. Taip pat nurodė, kad atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį su ieškove net nesulaukusi pačios savo vienašališkai nustatyto ir neprotingai trumpo šiai komercinės veiklos rūšiai būdingo galutinio termino prievolei įvykdyti pabaigos. Ieškovės nuomone, tokie atsakovės veiksmai, kai vienašališkai ir be jokių derybų reikalaujama padengti susidariusią skolą yra neteisėti, nesąžiningi ir neprotingi.
20. Ieškovės vertinimu, sutartyje nurodytas įspėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas ir neprotingas, kad ieškovė galėtų realiai tokį reikalavimą įvykdyti. Ieškovė paaiškino, kad atsakovės vienašalio sutarties nutraukimo dieną (2015-04-22) ieškovė turėjo restorano bei viešbučio kambarių užsakymų (rezervacijų) visam vasaros sezonui į priekį. Didžioji dalis klientų už rezervacijas jau buvo sumokėję avansą ar net visą sumą iš karto. Teigia, jog iškeldinimo atveju, ieškovė buvo priversta grąžinti klientams sumokėtus pinigus, o taip pat privalėjo atsiskaityti su darbuotojais, kurių nebeturėjo jokių galimybių išlaikyti. Darė išvadą, jog tokia sutarties nutraukimo tvarka (nustatytas vos 15 kalendorinių dienų įspėjimo terminas) prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą ieškovės nenaudai, dėl ko Sutarties 14.3 punktais ex officio turėtų būti pripažintos negaliojančiu ab initio.
21. Pažymėjo, jog atsakovė tyčiniais, neteisėtais ir nesąžiningais kryptingais veiksmais siekė nutraukti nuomos sutartį ir ją nutraukė, taip priversdama veiklą nutraukti ir ieškovę. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė dar 2015 metų kovo mėnesį paskelbė apie ieškovei priklausančio viešbučio „( - )“ kaip verslo pardavimą, nors tam jokio teisėto pagrinde neturėjo. Ieškovė teigia, kad atsakovei priklauso tik pastatas, o visa viešbučio veikla (prekės ženklas „( - )“, iškabos, viešbučio baldai, klientūra, organizacinės priemonės) priklauso ieškovei.
22. Atsakovė UAB „Trumtransa“ savo apeliaciniu skundu prašo pakeisti Palangos m. apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą bei tenkinti UAB „Trumtransa“ priešieškinį pilnai bei papildomai priteisti iš BU AB „Valeresta“ 50961,00 eurų nuostolių. Nurodė, kad BUAB „Valeresta“ visą laiką naudojosi visu pastatu ir žemės sklypu ( - ), bet nuomos mokestį, nuolat pažeidžiant sutartį, mokėjo tik už 68561/152418 dalį, o kita pastato dalimi naudojosi, bet nuomos nemokėjo ir atsisakė mokėti, t. y. pastato 83857/152418 dalimi ieškovė visą laiką naudojosi be teisėto pagrindo nemokėdamas nuomos mokesčio.
23. Atsakovės nuomone, nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2014-06-19, BUAB „Valeresta“ turi pareigą atlyginti UAB „Trumtransa“, kaip pastato savininkui nuostolius, susijusius su pastato nuoma. Teigia, jog šiuo laikotarpiu (nuo 2014-06-19 iki dabar) BUAB „Valeresta“ teismui nepateikė įrodymų, galinčių pagrįsti, kad ieškovė UAB „Trumtransa“ priklausančiame pastate nuo 2014‑06-19 dienos iki dabar visomis patalpomis naudojosi teisėtai, remdamiesi kokiu nors teisėtu pagrindu (pvz., nuomos ar panaudos pagrindais). Teigia, jog UAB „Trumtransa“, negalėdama valdyti jai priklausančio turto nurodytu laiku dėl neteisėtų BUAB „Valeresta“ veiksmų, neabejotinai patyrė nuostolių, kurie, sutinkamai su CK 6.249 ir 6.251 str., privalo būti jai atlyginti.
24. Pažymėjo, kad nuo 2015-06-01 UAB „Trumtransa“ planavo išnuomoti ginčo patalpas birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėn. už 8 400,00 eurų be PVM nuomos mokestį už patalpas ir 300,00 eurų su PVM per mėnesį už kilnojamų daiktų nuomą UAB „Verslo stilius“. Atsakovės nuomone, kadangi UAB „Valeresta“ iki 2015 m. spalio mėnesio mokėjo 1 638,00 eurų be PVM dalies patalpų nuomos mokestį ir 524,00 eurų kilnojamų daiktų nuomos mokestį - tai iš UAB „Valeresta“ protinga nuo 2015-06-01 reikalauti priteisti 6 762,00 eurų be PVM nuomos mokestį už vieną mėnesį (8400 - 1638 = 6 762), t. y. iš viso už birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėn. patalpų ir žemės sklypo nuomą 33 810,00 eurų be PVM.
25. Atsiliepimu į ieškovės BUAB „Valeresta“ apeliacinį skundą, atsakovė UAB „Trumtransa“ prašo apeliacinio skundo netenkinti bei nurodė, jog ieškovės reikalavimai dėl negautų pajamų yra nepagrįsti, kadangi ieškovė neįrodė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, o pateiktas UAB „Auditoriai ir konsultantai“ įvertinimas neįrodo galimai negautų pajamų gavimo realumo. Teigia, jog tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Mano, jog nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais.
26. Atsakovė pažymėjo, jog pateiktas UAB „Auditoriai ir konsultantai“ įvertinimas yra neinformatyvus, niekinis ir neįrodo nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su atsakovo veiksmais, kadangi pateikta tik 2,5 lapo teksto išvada (nuomonė), bet nėra pateikta jokių išvadą pagrindžiančių įrodymų (pvz. nenurodoma remiantis kokiais dokumentais buvo padarytos išvados, nėra buhalterinės apskaitos dokumentų kopijų, VMI teikiamų deklaracijų, kreditorinių ir debitorinių reikalavimų ir pan.); taip pat teigia, jog išvadoje klaidingai nurodoma, kad BUAB „Valeresta“ veikla visa laiką buvo pelninga. Atkreipė dėmesį, kad iki ginčo sutarties nutraukimo ieškovės finansinė padėtis buvo prasta, ką įrodo šioje byloje jau pateikti įrodymai: 2015 m. buvęs didelis 18 744,38 eurų nuomos mokesčio įsiskolinimas UAB „Trumtransa“, įsiskolinimai tretiesiems asmenims (pvz. komunalinės paslaugos); Taip pat nurodė, kad dėl nuolatinių įsiskolinimų kreditoriams BUAB „Valeresta“ iškelta bankroto byla ir buvusi bendrovės vadovė V. R. bankroto procese yra kreditorė su dideliu kreditorinių reikalavimu (bendrovei suteikdavo paskolas), todėl atsakovė abejotina, ar tokia įmonė galėjo turėti pelną.
27. Taip pat nurodė, kad BUAB „Valeresta“ nuomos mokesčio įsiskolinimą apmokėjo tik gegužės mėn. viduryje (2015-05-13), o delspinigius ir įsiskolinimą už komunalines paslaugas apmokėjo tik rudenį, todėl darė išvadą, kad skolos buvo sumokėtos tik po to kai jau suėjo 15 dienų terminas nuo 2015-04-22 pranešimo apie sutarties nutraukimą pateikimo, taip pat kai suėjo ir terminas grąžinti patalpas bei turtą. Atsakovės vertinimu ir pažodžiui aiškinant nuomos sutarties 14.3. punktą, sutartis buvo nutraukta po 15 (penkiolikos) dienų nuo 2015-04-22 pranešimo apie sutarties nutraukimą pateikimo, kaip ir reikalaujama 14.3. punkte, t. y. sutartis nutraukta ne balandžio mėnesį (kaip nurodo ieškovė), bet gegužės mėnesį, kai nuo 2015-04-22 pranešimo suėjo 15 dienų.
28. Atsakovės vertinimu, šalių susitarimas dėl sąlygų, kuriomis sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, nesikreipiant į teismą, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis), dėl to ieškovas ir atsakovas sutarties nutraukimą aptarė esant tiek esminei sutarties pažeidimo sąlygai (14.3. punktas), tiek ir esant kitoms sutarties pažeidimo sąlygoms (14.2. punktas). Mano, jog tai, kad nuomininkas sistemingai ir šiurkščiai pažeidinėjo tiek esminę sutarties sąlygą, tiek ir kitas sutarties bei patalpų naudojimo sąlygas, nuomotojas pagrįstai pasinaudojo tiek įstatymo, tiek ir sutartimi nustatyta alternatyva dėl sutarties nutraukimo, t. y. sutarties 14.3. punktu.
29. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Trumtransa“ apeliacinį skundą ieškovė UAB „Valeresta“ prašo atsakovės UAB „Trumtransa“ apeliacinį skundą kaip nepagrįstą atmesti visiškai, o ieškovės BUAB „Valeresta“ apeliacinį skundą patenkinti.
30. Nurodė, kad nesutinka su atsakovės argumentu, jog BUAB „Valeresta“ visą laiką naudojosi visu pastatu ir žemės sklypu ( - ), bet nuomos mokestį, nuolat pažeidžiant sutartį, mokėjo tik už 68561/152418 dalį, o kita pastato dalimi naudojosi, bet nuomos nemokėjo ir atsisako mokėti. Pažymėjo, jog 2010 m. balandžio 23 d. tarp ieškovės ir UAB „Dovirma“ sudarytos turto nuomos sutarties pagrindu UAB „Dovirma“ perdavė ieškovei laikinai valdyti ir naudotis 50067/152418 dalį poilsio pastato, o ieškovė už šio 500,67 m2 bendro ploto pastato dalį įsipareigojo mokėti 868,86 Eur (3 000,00 Lt) mėnesinį nuomos mokestį (Sutarties 3 p.). Taip pat nurodė, kad 2010 m. balandžio 29 d. ieškovė sudarė nuomos sutartį su kitu poilsio pastato bendraturčiu UAB „PRPC“, kurios pagrindu UAB „PRPC“ perdavę ieškovei laikinai valdyti ir naudotis 68561/152418 dalį poilsio pastate esantį kilnojamąjį turtą, o ieškovė už 685,61 m2 bendro ploto pastato dalį ir viso kilnojamojo turto nuomą įsipareigojo mokėti 1 303,29 Eur (4 500 Lt) mėnesinį nuomos mokestį (Sutarties 3.1.1 - 3.1.2 p.). Likusi neišnuomota i poilsio pastato 33790/152418 dalis 2010 m. balandžio 20 d. susitarimo tarp ieškovės ir UAB „PRPC“ pagrindu buvo perduotos ieškovei panaudos teise, t. y. laikinai ir neatlygintinai valdyti ir jomis naudotis su sąlyga, kad ieškovė šią patalpų dalį išlaikys ir prižiūrės. Darė išvadą, jog ieškovė nuo 2010 m. balandžio mėn. naudojosi visu pastatu, esančiu ( - ), turto nuomos sutarčių pagrindu.
31. Pažymėjo, jog atsakovei, įgijus visą poilsio pastatą, esantį ( - ), bei ieškovei naudojantis visomis patalpomis, įskaitant ir sutartyje nenurodytas, be abejo atsakovė žinojo, kokiomis patalpomis ieškovė naudojasi visą nuomos sutarties terminą, tačiau per visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį nereiškė jokių prieštaravimų ir pretenzijų dėl šių naudojamų papildomų, sutartyje nenurodytų patalpų. Teigia, jog buvo priešingai, t. y. atsakovė papildomo nuomos mokesčio iš ieškovės iki priešieškinio nagrinėjamoje byloje pareiškimo niekuomet nereikalavo, o atsakovė tik teikė ieškovei PVM sąskaitas-faktūras dėl šalių sudarytoje sutartyje nurodyto dydžio nuomos mokesčio.
32. Taip pat nesutikdama su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog 2015-06-01 UAB „Trumtransa“ planavo ir realiai galėjo išnuomoti ginčo patalpas UAB „Verslo stilius“ bei atitinkamai gauti didesnių pajamų. Nurodė, kad ieškovė ir po neteisėto, vienašališko atsakovės nuomos sutarties su ieškove nutraukimo, naudodamas i ginčo patalpomis, mokėjo patalpų ir kilnojamųjų daiktų nuomos mokestį, ir kitus mokesčius susijusius su nuoma, numatytus šalių sudarytoje nuomos sutartyje. Teigia, jog atsakovė, po neteisėto sutarties nutraukimo iš turto nuomos gavo pajamas. Mano, jog tai, kad atsakovė, esant ginčui, būdama verslo subjektu, žinodama, kad yra ginčijamas nuomos sutarties nutraukimo teisėtumas, ir tikėdamasi gauti didesnių pajamų, nei buvo sutarusi su ieškove, sudarė preliminarią nuomos sutartį, o vėliau ir pagrindinę nuomos sutartį, su kitu juridiniu asmeniu, nėra pagrindas teigti, kad ji patyrė nuostolių, juolab, kad ieškovei, nepažeidus nuomos sutarties, t. y. laiku mokėjus nuomos mokesčius, nuomos sutartis būtų likusi galioti iki 2019 m. kovo 15 d., tokiomis pačiomis sąlygomis, taip, kaip susitarė šalys.

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

13Apeliaciniai skundai atmestini.

14

33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
34. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
35. Byloje sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta, jog atsakovė pagrįstai prieš terminą vienašališkai nutraukė nuomos sutartį bei priteistos skolos dydžio teisėtumo ir pagrįstumo.

36. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Trumtransa“ 2013-03-15 iš varžytinių nusipirko 68561/152418 dalį pastato esančio ( - ). Taip pat nustatyta, jog 2013-03-15 tarp atsakovės UAB „Trumtransa“ ir ieškovės BUAB „Valeresta“ sudaryta turto nuomos sutartis Nr. 1, pagal kurią UAB „Trumtransa“ išnuomojo BUAB „Valeresta“ 68561/152418 dalį pastato (685,61 kv. m.), esančio ( - ) vienerių metų terminui su teise pratęsti patalpų nuomos sutartį dar penkeriems metams už 1 636,35 Eur (5 650,00 Lt) be PVM per mėnesį mokestį. Taip pat šalys susitarė, kad nuomininkas nuomotojui moka ir 434,43 Eur (1 500,00 Lt) be PVM mokestį per mėnesį už inventoriaus nuomą. 2014‑0‑14 šalys sudarė susitarimą pratęsti 2013-03-15 nuomos sutartį Nr. 1 dar penkeriems metams. Tiek sutartis, tiek jos pakeitimas įregistruoti viešame registre. Taip pat pažymėtina, jog 2014-04-18 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 2-3705, atsakovė iš valstybės įsigijo 33790/152418 dalį pastato ( - ), bei žemės sklypą nurodytu adresu. Be to, 2014-12-10 pagal varžytynių aktą bankroto procese UAB „Trumtransa“ įsigijo 50067/152418 dalį pastato ( - ). Taigi, atsakovė UAB „Trumtransa“ nuo 2014 m. gruodžio 10 d. yra viso poilsio pastato, unikalus Nr. ( - ), ir žemės sklypo, esančio ( - ), savininkė.
37. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog 2015-04-07 UAB „Valeresta“ raštu kreipėsi į nuomotoją UAB „Trumtransa“ su prašymu, pasikeitus turto savininkui, į pirkimo-pardavimo sutartį įrašyti apribojimą suteikiantį teisę UAB „Valeresta“ būti nuomininku. 2015‑04‑13 pranešimu dėl skolos sumokėjimo nuomotoja UAB „Trumtransa“ pareikalavo UAB „Valeresta“ sumokėti 20 744,38 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimą iki 2015-04-30 bei informavo nuomininkę, kad neapmokėjus įsiskolinimo sutartis bus nutraukta vadovaujantis 2013-03-15 turto nuomos sutarties Nr. 1, 14.3 p., t. y. nuomininkui vėluojant mokėti nuomos mokestį daugiau nei vieną mėnesį, nuomotojui pranešus nuomininkui raštu prieš penkiolika dienų apie vienašalį sutarties nutraukimą. 2015-04-20 ieškovė raštu kreipėsi į nuomotoją su prašymu suteikti galimybę išsimokėti susidariusį įsiskolinimą bei prašymu išnuomoti patalpas už realią rinkos kainą. 2015-04-22 atsakovė pranešimu dėl sutarties nutraukimo ir reikalavimu dėl skolos sumokėjimo informavo ieškovę, kad sutartis vienašališkai nutraukta bei paprašė per penkiolika dienų atlaisvinti patalpas bei pareikalavo sumokėti nuomos mokesčio įsiskolinimą. 2015-04-23 atsakovė UAB „Trumtransa“ ir UAB „Verslo stilius“ sudarė preliminarią poilsio pastato nuomos sutartį Nr. 2015/04/23, pagal kurią šalys įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2015-05-29 sudaryti poilsio pastato su žemės sklypu, esančio ( - ), nuomos sutartį. Preliminarioje sutartyje buvo numatyta, kad minėto turto nuomos mėnesio kaina bus 6 000,00 Eur be PVM. Šia preliminaria sutartimi UAB „Trumtransa“ įsipareigojo atlaisvinti ir perduoti pastatą nuomininkui ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 1 d.. 2015-05-28 UAB „Trumtransa“ ir UAB „Verslo stilius“ sudarė papildomą susitarimą dėl preliminarios poilsio pastato nuomos sutarties Nr. 2015/04/23 pakeitimo, kuriuo pakeitė sutarties nuostatas dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino ir nuomos mokesčio dydžio, nustatydamos, jog šalys įsipareigoja sudaryti poilsio pastato su žemės sklypu, esančio ( - ), nuomos sutartį ne vėliau kaip per 15 dienų iki bus iškeldinta (ar atlaisvins patalpas) UAB „Valeresta“, o nuomos mokesčio dydis bus 8 700,00 Eur be PVM per mėnesį laikotarpiu nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio ir 4 100,00 Eur be PVM per mėnesį laikotarpiu nuo spalio iki balandžio mėnesio. 2015‑05‑27 atsakovė UAB „Trumtransa“ pareiškimu ir pakartotiniu pareiškimu dėl turto perdavimo ir apribojimų taikymo pareikalavo ieškovės UAB „Valeresta“ nedelsiant pateikti visus raktus nuo visų patalpų, kurios nebuvo UAB „Valeresta“ perduotos pagal 2013 m. nuomos sutartį, su kuo patalpų nuomininkė UAB „Valeresta“ nesutiko, laikydama, kad sutartis nutraukta neteisėtai. 2015-11-16 ieškovė UAB „Valeresta“ ir UAB „Verslo stilius“ sudarė inventoriaus saugojimo ir panaudos sutartį, kuria UAB „Valeresta“ įsipareigojo perduoti panaudos pagrindais UAB „Verslo stilius“ saugoti ir naudoti viešbučio „( - )“ antstolės Redos Vizgaudienės areštuotą inventorių. 2015-11-12 UAB „Trumtransa“ ir UAB „Verslo stilius“ sudarė poilsio pastato nuomos sutartį Nr. 2015/11/16, pagal kurią UAB „Trumtransa“ penkeriems metams (iki 2020-11-16) išnuomojo UAB „Verslo stilius“ poilsio pastatą, esantį ( - ), turinčio 1524,18 kv. m. bendro ploto, o nuomininkas įsipareigojo mokėti 8 400,00 Eur be PVM per mėnesį nuomos mokestį laikotarpiu nuo birželio iki spalio mėnesio ir 3 800,00 Eur be PVM per mėnesį laikotarpiu nuo lapkričio iki gegužės mėnesio.

38. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys laisvos susitarti dėl sutarties dalyko ir sąlygų (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Taigi civilinėje teisėje galiojantys sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose (pvz., reikalauti įvykdyti prievolę natūra, pakeisti sutartį ar ją nutraukti, kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nuomos sutarčių pagrindu ginčo šalys laisva valia susitarė dėl konkrečių nuomojamų patalpų, apmokėjimo tvarkos, esminių nuomos sutarties pažeidimų ir kitų patalpų nuomos sąlygų.
39. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių susiklostė negyvenamųjų patalpų nuomos prievoliniai teisiniai santykiai. Negyvenamosios patalpos nuomos sutarties esmė – nuomotojo įsipareigojimas suteikti už mokestį patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti, o nuomininko – įsipareigojimas naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Būtina paminėti, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl sutarties pažeidimo fakto ieškovei sutartinius įsipareigojimus vykdant netinkamai, t. y. vėluojant atsiskaityti sutartyje nustatytais terminais.
40. Ieškovė teikdama apeliacinį skundą įrodinėja tuo, jog pagal nusistovėjusią tarp šalių ilgametę komercinę praktiką, kad per vadinamąjį žiemos laikotarpį, kada viešbučio lankytojų srautas yra minimalus arba jo iš viso nėra, susidaranti skola už nuomą visada nedelsiant atlyginama tik šiltojo metų laikų sezonui prasidėjus, ar įmonei gavus pajamų iš kitų šaltinių. Teigia, jog nepaisant to, kad nuomos sutarties 4.1 punktu ginčo šalys formaliai ir susitarė, jog nuomos mokestis bus mokamas pagal atsakovės pateiktas PVM sąskaitas-faktūras kiekvieną einamąjį mėnesį iki 10 (dešimtos) to mėnesio dienos, nepriklausomai nuo to ar nuomininko siųsta PVM sąskaitą-faktūrą buvo gauta ar ne. Pažymėtina, jog sutarties formoms yra taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą (CK 6.192 straipsnio 1 dalis) ir šio kodekso ar kitų įstatymų nustatyti tam tikros rūšies sutartims formos reikalavimai. Nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, ir nuomos sutartis dėl pastatų, statinių visais atvejais turi būti rašytinė (CK 6.478 straipsnio 1 dalis, 6.531 straipsnio 1 dalis). Įstatymo nustatytos rašytinės formos nesilaikymas, jei įstatymuose įsakmiai nenurodyta kitaip, nedaro rašytine forma sudarytos sutarties negaliojančios, tačiau pasunkina jos įrodinėjimą (CK 1.93 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė siekdama pateisinti savo netinkamai vykdomus sutartinius įsipareigojimus, įrodinėja, jog šalys tik formaliai susitarė dėl atsiskaitymo už nuomos paslaugas tvarkos, tačiau iš tiesų atsiskaitymo tvarka buvo nusistovėjusi pagal šalių ilgametę komercinę praktiką, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovės argumentais nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, jog rašytine forma sudaryta sutartis įgyja įstatymo galią ir yra privaloma visoms sutarties šalims (CK 6.189 str. 1 d.). Be to, ginčijamos nuomos sutarties 13.1 punkte yra nustatyta, jog sutartis keičiama ir pildoma tik rašytiniu abiejų šalių kompetentingų (įgaliotų) asmenų pasirašytu ir abiejų šalių antspaudais patvirtintu susitarimu. Tai reiškia, jog ginčijamos nuomos sutarties 4.1 punktu buvo aiškiai ir nedviprasmiškai susitarta, jog nuomos mokestis bus mokamas pagal atsakovės pateiktas PVM sąskaitas-faktūras kiekvieną einamąjį mėnesį iki 10 (dešimtos) to mėnesio dienos, nepriklausomai nuo to ar nuomininko siųsta PVM sąskaitą-faktūrą buvo gauta ar ne, o šią nuostatą šalys galėjo pakeisti tik rašytiniu susitarimu. Pažymėtina, jog byloje tokio susitarimo nėra, o taip pat su tokia ieškovės pozicija nesutinka ir atsakovė, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, negalima sutikti su ieškovės pozicija, jog tokia atsiskaitymo tvarka, kai žiemos sezono metu yra vėluojama atsiskaityti už nuomos paslaugas laikytina tinkama atsiskaitymo tvarka, kai dėl jos šalys yra aiškiai susitarusios rašytinėje nuomos sutartyje. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šis apeliantės argumentas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
41. Taip pat nepagrįstais laikytini ir ieškovės argumentai, jog atsakovė prisidengdama vien tik formaliais sutarties pažeidimais siekė nutraukti nuomos sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje susiklostė priešinga situacija. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, siekė išsaugoti sutartį, laukė skolos sumokėjimo, būdama supratinga, neskaičiavo pagal šalių sudarytą sutartį delspinigių, o ieškovė, elgdamasi neprotingai ir nerūpestingai, prisiėmė neigiamų pasekmių kilimo riziką. Tai, kad atsakovė iki ginčo tarp šalių pradžios raštu nereiškė jokių pretenzijų dėl ieškovės nemokamo nuomos mokesčio negali būti laikoma neadekvačiu elgesiu, kadangi atsakovė būdama verslininkė ir tikėdamasi iš nuomos teisinių santykių gauti pajamas visais būdais bandė išsaugoti sutartį ir tik įvertinusi susiklosčiusias aplinkybes nusprendė ginti savo teises, dėl ko vienašališkai nutraukė pasirašytą nuomos sutartį prieš terminą.
42. Be kitą ko, ieškovė savo apeliaciniu skundu nurodė, jog nesutinka su teismo išvadomis, jog pranešimas apie nuomos sutarties nutraukimą buvo gautas 2015-04-22. Teigia, jog tokios teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Taip pat teigia, jog atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį su ieškove nesulaukusi pačios vienašališkai nustatyto termino prievolei įvykdyti, todėl ieškovės vertinimu tokie atsakovės veiksmai yra neteisėti, neprotingi ir nesąžiningi. Apeliacinės instancijos teismas tokius ieškovės argumentus laiko nepagrįstais. Pažymėtina, jog ginčo nuomos sutarties 14.3 punkte nustatyta, jog sutartis gali būti nutraukta, jei nuomininkas vėluoja mokėti nuomotojui mokėjimus pagal šią sutartį daugiau nei 1 (vieną) mėnesį. Tokiu atveju nuomotojas turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį pranešęs apie tai raštu prie 15 (penkiolika) dienų. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė 2015-04-13 pranešimu dėl skolos sumokėjimo informavo ieškovę apie susidariusį įsiskolinimą bei pareikalavo apmokėti įsiskolinimą pagal pateiktą grafiką, t. y. iki 2015-04-21 atlikti 10 372,19 Eur skolos mokėjimą ir iki 2015-04-30 atlikti 10 372,19 Eur skolos mokėjimą. Nurodė, jog ieškovė pažeidžia esminę sutarties sąlygą, t. y. nemoka nuomos mokesčio, dėl to atsakovė patiria nuostolių. Pažymėjo, jog neapmokėjus įsiskolinimo bus priversti pasinaudoti sutarties 14,3 punktu dėl sutarties nutraukimo. Ieškovė 2015-04-20 pavedimu apmokėjo dalį t. y. 2 000,00 Eur skolos. Atsakovė 2015-04-22 pranešimu informavo ieškovę apie sutarties nutraukimą. Šiame pranešime atsakovė nurodė, jog pagal nustatytą terminą ir grafiką iki 2015-04-21 negavo skolos apmokėjimo, todėl vadovaujantis 2013-03-15 turto nuomos sutarties 14.3 punktu nutraukė sutartį ir prašė per 15 dienų atlaisvinti nuomojamas patalpas. Atsakovė šiuo raštu taip pat pažymėjo, jog 2 000,00 Eur mokėjimas nėra tinkamas skolos apmokėjimas. Įvertinus šias aplinkybes, akivaizdu, jog atsakovė pranešimą apie 2013-03-15 turto nuomos sutarties nutraukimą surašė bei ieškovei pateikė būtent 2015-04-22. Dar daugiau teisėjų, teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovė nenutraukė nuomos sutarties netikėtai, o siekdama šią sutartį išsaugoti, suteikė ieškovei galimybę padengti įsiskolinimą per 2 kartus, tačiau ieškovė savo įsipareigojimų neįvykdė, todėl atsakovė buvo privesta pasinaudoti įstatymu ir nuomos sutartimi nustatyta galimybe nutraukti sutartį.
43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovė savo apeliaciniu skundu nurodė, jog atsakovės vienašalio sutarties nutraukimo dieną (2015-04-22) ieškovė turėjo restorano bei viešbučio kambarių užsakymų (rezervacijų) visam vasaros sezonui į priekį. Teigė, jog didžioji dalis klientų už rezervacijas jau buvo sumokėję avansą ar net visą sumą iš karto. Darė išvadą, jog sutartyje nustatytas 15 dienų terminas yra akivaizdžiai per trumpas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokie ieškovės argumentai laikytini nepagrįstais. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovė, prieš sudarydama ginčo nuomos sutartį, turėjo veikti kaip bonus pater familias(t. y. apdairiai ir rūpestingai). Įprastai, pakankamai apdairus ir rūpestingas žmogus, prieš sudarydamas nuomos sutartį, t. y. prieš išsinuomodamas tam tikrą nekilnojamąjį turtą, turėtų įvertinti galimybę dėl priešlaikinio sutarties nutraukimo bei koks laiko tarpas pranešti apie sutarties nutraukimą būtų protingas. Ieškovė, veikdama nepakankamai apdairiai ir rūpestingai sudarydama ginčo nuomos sutartį, prisiėmė ir iš to kylančias pasekmes. Kadangi ieškovė sutartį pasirašė laisva valia, ji turėjo teisę teikti pasiūlymą keisti ginčo sutarties 14.3 punktą, todėl konstatuotina, jog ieškovė būdama verslo subjektas, kuriam taikomas didesnis atidumo ir rūpestingumo standartas, galėjo susitarti dėl kitokio pranešimo apie sutarties nutraukimą termino, tačiau to nepadarius, ieškovė turi prisiimti kylančias pasekmes. Be to, ieškovė siekdama išsaugoti nuomos sutartį, galėjo apmokėti atsakovei visas skolas, jei jos teigimu ieškovė turėjo restorano bei viešbučio kambarių užsakymų (rezervacijų) visam vasaros sezonui į priekį ir didžioji dalis klientų už rezervacijas jau buvo sumokėję avansą ar net visą sumą iš karto. Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo teigti, jog nustatytas terminas prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą.
44. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

45. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog bylos šalys 2013 m. kovo 15 d. turto nuomos sutartimi susitarė dėl konkrečių nuomojamų patalpų konkretaus nuomos mokesčio ir kitų nuomos sąlygų. Šioje sutartyje nurodyta, jog nuomos sutartis sudaroma dėl 68561/152418 poilsio pastato, t. y. 685.61 kv. m. pastato esančio ( - ). Taip pat būtina paminėti, jog ieškovė neneigia, jog ginčijamu laikotarpiu naudojosi visomis patalpomis esančiomis ginčo pastate.
46. Atsakovė UAB „Trumtransa“ savo apeliaciniu skundu nurodė, jog ieškovė neturėdama sutikimo bei be jokio teisinio pagrindo, visą laiką, kol galiojo 2013-03-15 turto nuomos sutartis, naudojosi visu pastatu ir žemės sklypu esančiu ( - ), tačiau nuomos mokestį mokėjo tik už 68561/152418 dalį, o kita pastato dalimi naudojosi, bet nuomos mokesčio nemokėjo ir atsisakė jį mokėti. Mano, jog ieškovė privalo sumokėti nemokėtą nuomos dalį už pastato 83857/152418 dalies naudojimą. Analizuojant situaciją, kai ginčas kyla iš nuomos teisinių santykiu, būtina tinkamai įvertinti tai dėl ko šalys susitarė. Pažymėtina, kad nuomotojas turi teisę į nuomos sutartyje nurodytą nuomos mokestį už nuomos sutartyje nurodytą nuomos objektą ir negali reikalauti nuomos mokesčio už naudojimąsi daiktu, dėl kurio šalys nėra sudariusios nuomos sutarties ir nėra sutarusios dėl nuomos mokesčio mokėjimo. CK 6.534 straipsnio 3 dalis nustato taisyklę, kad kai nuomos mokestis nustatytas už pastato, statinio ar įrenginio ploto vienetą ar kitokį jų dydžio matą, tai nuomos mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į faktinį išnuomoto pastato, statinio ar įrenginio dydį. Ši taisyklė reiškia, kad šalims nuomos mokesčio dydį susiejus su pastato, statinio ploto vienetu ir jeigu sutartyje nustatytas nuomojamo statinio, pastato dydis nesutampa su faktiškai nuomojamu dydžiu, tokiu atveju nuomos mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į faktiškai naudojamą plotą. Tačiau ši norma nesuteikia teisę reikalauti nuomotojui nuomos mokesčio už naudojimąsi patalpomis, dėl kurių nuomos ir nuomos mokesčio mokėjimo šalys nėra susitarusios.
47. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, jog atsakovei, įgijus visą poilsio pastatą, esantį ( - ), bei ieškovei naudojantis visomis patalpomis, įskaitant ir sutartyje nenurodytas, akivaizdu, kad atsakovė žinojo, kokiomis patalpomis ieškovė naudojasi visą nuomos sutarties terminą, tačiau per visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį nereiškė prieštaravimų ir pretenzijų dėl šių naudojamų papildomų, sutartyje nenurodytų patalpų. Atsakovė, žinodama apie be teisėto pagrindo naudojamas patalpas bei siekdama apginti savo teises turėjo teisę reikalauti, jog ieškovė nevykdytų veiklos ir nesinaudotų kitomis, neišnuomotomis patalpomis, arba galėjo siekti pakeisti 2013-03-15 turto nuomos sutartį įtraukiant kitas atsakovei priklausančias patalpas bei sutarti kitą nuomos kainą. Be to, ieškovei nesutikus su atsakovės siūlymais bei toliau pažeidinėjant atsakovės teises, ji turėjo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl turto savininko teisių apsaugos pagal Civilinio kodekso 4 knygos 5 skirsnį. Tačiau šiuo atveju, bylos duomenys rodo, jog atsakovė papildomo nuomos mokesčio iš ieškovės iki priešieškinio nagrinėjamoje byloje pareiškimo niekuomet nereikalavo, o iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė teikė ieškovei PVM sąskaitas faktūras dėl šalių sudarytoje sutartyje nurodyto dydžio nuomos mokesčio. Dar daugiau, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovė 2015-04-13 pranešimu dėl skolos sumokėjimo nurodė, jog apmokėjus visą įsiskolinimą už patalpų nuomą, būtų galima spręsti dėl likusios (neišnuomotos) dalies pagal naują nuomos sutartį perleidimą ieškovei už 1 700,00 Eur nuomos mokestį per mėnesį, o nesusitarus, patalpos bus išnuomotos kitiems nuomininkams. Šie duomenys rodo, jog visos pretenzijas dėl ieškovės naudojamų patalpų, neįtrauktų į šalių sudarytą nuomos sutartį, pradėtos reikšti tik po to, kai tarp šalių kilo ginčas dėl įsiskolinimo sumokėjimo. Taigi, atsižvelgiant į tai kas nustatyta bei įvertinus teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovės reikalavimas priteisti nuomos mokesčius už pastato dalį, kuria ieškovė naudojosi, tačiau kurios nebuvo išsinuomojusi ir nuomos mokesčio nemokėjo, nėra teisinio pagrindo.
48. Taip pat atsakovė apeliaciniu skundu nurodė, jog nuo 2015-06-01 planavo išnuomoti ginčo patalpas birželio – spalio mėnesiais už 8 400,00 Eur nuomos mokestį per mėnesį ir 300,00 Eur per mėnesį už kilnojamųjų daiktų nuomą įmonei UAB „Verslo stilius“. Teigia, jog dėl neteisėtų ieškovės veiksmų, t. y. neatlaisvintų patalpų, atsakovė negalėjo perduoti patalpų kitam nuomininkui (UAB „Verslo stilius“), todėl patyrė nuostolių, kurie pasireiškė negautomis lėšomis. Teisėjų kolegija šiuos atsakovės argumentus laiko nepagrįstais. Pažymėtina, jog Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tai reiškia, kad įstatyme nustatyta visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui prievolėje) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo (prievolės neįvykdymo) buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtą nuostolių dydį. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (LAT 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1177/2003; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; kt.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (LAT 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Nors atsakovė nurodė, jog pagal 2015-05-28 susitarimą UAB „Trumtransa“ išnuomos poilsio pastatą su žemės sklypu, esantį ( - ) už 8 700,00 Eur be PVM per mėnesį laikotarpiu nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio ir 4 100,00 Eur be PVM per mėnesį laikotarpiu nuo spalio iki balandžio mėnesio, tačiau neįrodė, jog šios nuomos sumos yra pagrįstos. Pažymėtina, jog atsakovė savo apeliaciniu skundu nurodė, jog UAB „Verslo stilius“ nuo 2015-11-16 iki dabar nuomojasi poilsio pastatą su žemės sklypu, esantį ( - ), tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog UAB „Verslo stilius“ mokėtų atsakovei nurodyto dydžio nuomos mokestį. Taigi, teisėjų kolegija atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, formuojamą teismų praktiką konstatuoja, jog atsakovė neįrodė, jog patyrė nuostolių dėl neteisėtų ieškovės veiksmų, todėl šis atsakovės reikalavimas atmestinas.
49. Be to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytomis aplinkybėmis, jog atsakovė, esant ginčui, būdama verslo subjektu, žinodama, kad yra ginčijamas nuomos sutarties nutraukimo teisėtumas, ir tikėdamasi gauti didesnių pajamų, nei buvo sutarusi su ieškove, sudarė preliminarią nuomos sutartį, o vėliau ir pagrindinę nuomos sutartį, su kitu juridiniu asmeniu, nėra pagrindas teigti, kad ji patyrė nuostolių, juolab, kad ieškovei, nepažeidus nuomos sutarties, t. y. laiku mokėjus nuomos mokesčius, nuomos sutartis būtų likusi galioti iki 2019 m. kovo 15 d., tokiomis pačiomis sąlygomis, taip, kaip susitarė šalys. Taigi nurodyti duomenys lemia išvadą, kad atsakovė, būdama verslo subjektu, išnuomodama patalpas ieškovei, pratęsus nuomos sutartį dar penkeriems metams, iš anksto realiai numatė, kokias dydžio pajamas iš nuomos teisinių santykių ne mažiau kaip penkerius metus, esant normaliai ieškovės veiklai ir laikantis nuomos sutarties sąlygų, ji gaus. Ši pirmosios instancijos išvada visiškai atitinka formuojamą teismų praktiką, teisinį reglamentavimą, todėl apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visus bylos duomenis daro išvadą, jog Palangos miesto apylinkės teismo 2017-08-02 sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
50. Pažymėtina, jog kiti apeliacinių skundų argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje

    15Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

51. Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų įvertinimu ir padarytomis išvadomis, kurių pagrindu nuspręsta netenkinti pateikto apeliacinio skundo.

16Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme

52. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
53. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės UAB „Trumtransa“ turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).
54. Taip pat nustatyta, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė BUAB „Valeresta“ bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė.

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

18Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.