Byla AS-63-711-10
Dėl įsakymo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Miesto energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Miesto energija“ skundą dėl įsakymo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas UAB „Miesto energija“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. 13-1069 „Dėl ekstremalios situacijos Ukmergės rajone skelbimo“; priteisti jo naudai žyminį mokestį, išlaidas dėl šio skundo surašymo ir padavimo, atstovavimo ir visas kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. 13-1069 „Dėl ekstremalios situacijos Ukmergės rajone skelbimo“ galiojimą. Pareiškėjas nurodė, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriui 2010 m. rugsėjo 28 d. priėmus skundžiamą įsakymą paskelbti Ukmergės rajone ekstremalią situaciją, 2010 m. spalio 5 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija priėmė nutarimą Nr. O3-204, kuriuo nutarė stabdyti UAB „Miesto energija“ šilumos tiekimo licencijos Nr. L4?ŠT-1 galiojimą iki Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu paskelbtos ekstremalios situacijos Ukmergės rajone pabaigos. Teismui sustabdžius skundžiamo įsakymo galiojimą, UAB „Miesto energija“ galės be jokių apribojimų vykdyti šilumos energijos tiekimo licencijos sąlygas ir užtikrinti šilumos bei karšto vandens tiekimą Ukmergės rajono savivaldybėje. Paaiškino, kad UAB „Miesto energija“ teisės teikti šilumos energiją ir karštą vandenį Ukmergės rajone užtikrina Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1421/2010, kuria Ukmergės rajono savivaldybei pačiai ar per kitus asmenis uždrausta perimti UAB „Miesto energija“ pagal 2000 m. gruodžio 20 d. šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos sutartį valdomus ir jai nuosavybės teise priklausančius bei nuomojamus šilumos energijos gamybos/tiekimo įrenginius iki sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo, ir Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5827-178/2010, kuria uždrausta Ukmergės rajono savivaldybei trukdyti UAB „Miesto energija“ tiekti šilumos energiją pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. O3-87 išduotą šilumos tiekimo licenciją Nr. L4?ŠT-1, įpareigojant Ukmergės rajono savivaldybę leisti UAB „Miesto energija“ naudotis visu Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutarties pagrindu perimtu valdyti turtu šilumos energijos gamybai ir tiekimui (o taip pat neperimtu turtu, jeigu toks yra). Pažymėjo, jog Ukmergės rajono savivaldybė reikalingų licencijų tiekti šilumos energiją Ukmergės rajone nėra gavusi. Pabrėžė, jog UAB „Miesto energija“ turi ir reikalingus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus šilumos energijos tiekimo veiklos vykdymui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS858-590/2010 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2010 m. liepos 1 d. koreguoto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo galiojimą, pagal kurį UAB „Ukmergės šiluma“ leista eksploatuoti renginius, susijusius su šilumos tiekimu Ukmergėje. Nurodė, jog paskelbus ekstremalią situaciją dėl Ukmergės rajono savivaldybės subjektyvaus nenoro vykdyti teismų sprendimus yra nepagrįstai ribojamos ir Ukmergės rajono gyventojų, juridinių asmenų teisės.

5II.

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 14 d. nutartimi atmetė pareiškėjo UAB „Miesto energija“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinumą iš esmės sieja su šilumos tiekimo licencijos Nr. L4-ŠT-1, išduotos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. O3-87, galiojimu, o ne su būsimu teismo sprendimu šioje administracinėje byloje. Teismas pareiškėjo argumentą, jog šilumos energijos ir karšto vandens tiekimas Ukmergės rajone nebus užtikrintas, nes jis negali vykdyti šilumos energijos tiekimo veiklos, laikė nepagrįstu, nes prašomu panaikinti įsakymu UAB „Ukmergės šiluma“ pavesta pradėti tiekti šilumą ir karštą vandenį Ukmergės rajono gyventojams, todėl, teismo manymu, viešasis interesas šiuo aspektu pažeistas nebus. Be to, pažymėjo, jog UAB „Miesto energija“ šilumos tiekimo licencijos Nr. L4-ŠT-1 galiojimas Ukmergės miesto, Šventupės, Dainavos ir Dukstynos kaimų teritorijose (Ukmergės rajono savivaldybėje) sustabdytas iki Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 13-1069 paskelbtos ekstremalios situacijos Ukmergės rajone pabaigos ne prašomu panaikinti įsakymu, o 2010 m. spalio 5 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-204. Teismui patenkinus pareiškėjo skundą ir panaikinus Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. 13-1069 „Dėl ekstremalios situacijos Ukmergės rajone skelbimo“, ekstremali situacija Ukmergės rajone būtų atšaukta, atitinkamai išnyktų ir sąlygos, kurioms esant galioja Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. O3-204 „Dėl UAB „Miesto energija“ licencijos galiojimo sustabdymo“ ir nebūtų kliūčių atkurti buvusią padėtį iki skundžiamo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. 13-1069 priėmimo.

7III.

8Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį dalyje, kurioje atsisakyta tenkinti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. 13-1069 „Dėl ekstremalios situacijos Ukmergės rajone skelbimo“ galiojimo sustabdymą. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, atsisakydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, neįvertino, jog pagal ginčijamą Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. 13-1069, nebus įmanoma atkurti pradinės padėties, be to, bus pažeistas viešasis interesas. Pažymi, kad nesustabdžius ginčijamo įsakymo dėl ekstremalios situacijos Ukmergės rajone galiojimo, galėtų iš esmės pasunkėti būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas, kadangi padaryta žala aplinkai ir tretiesiems asmenims (arba reali jos grėsmė) bus sunkiai pašalinama ir/ar atlyginama, be to, buvusios padėties atkūrimas pareikalautų nemažų finansinių, organizacinių, techninių išteklių. Nurodo, kad nesustabdžius ginčijamo įsakymo dėl ekstremalios padėties Ukmergės rajone galiojimo, UAB „Ukmergės šiluma“ tieks šilumą ir karštą vandenį, neturėdama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės išduotos šilumos tiekimo licencijos, eksploatuos įrenginius, atliks aplinkos taršą, neturėdama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduoto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo. Dėl UAB „Ukmergės šiluma“ vykdomos ūkinės veiklos be šilumos tiekimo licencijos ir be taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo į aplinką pateks teršalai, todėl gamtoje gali įvykti procesų, kurių neįmanoma sustabdyti ar kurių pasekmių neįmanoma pašalinti. Be to, patekę į aplinką teršalai, veikdami atskirai ar su atmosferos komponentais, gali pakenkti ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai. Teismui pripažinus, kad ekstremali situacija Ukmergės rajone paskelbta neteisėtai, Ukmergės rajono savivaldybės ir trečiosios įmonės, kurios įgyvendina šilumos tiekimą Ukmergės rajone, neteisėtai vykdomos ūkinės veiklos pagrindu padaryta žala aplinkai ir tretiesiems asmenims turės būti atlyginta. Tai reiškia, kad teismuose bus pradėtos teisminės bylos dėl piniginių kompensacijų išmokėjimo už padarytą neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Dėl šios priežasties dabartinės aplinkos padėties nebus įmanoma atkurti, o piniginių kompensacijų už padarytą žalą aplinkai išmokėjimas bus apsunkintas. Pabrėžia, kad teismui pripažinus, jog ekstremali situacija buvo paskelbta neteisėtai, bus konstatuota, kad ūkinę veiklą, susijusią su įrenginių, nurodytų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime, eksploatavimu, šilumos tiekimu Ukmergės rajono gyventojams, įmonės, kurioms Ukmergės rajono savivaldybė pavedė tiekti šilumą ir karštą vandenį, vykdė neteisėtai, dėl ko atsirado žalos aplinkai ir šilumos vartotojams reali grėsme, t. y. Ukmergės rajono savivaldybė bus atsakinga ne tik už faktiškai padarytą žalą aplinkai ir vartotojams, bet ir už tokios žalos kilimo grėsmę, neatsižvelgiant į jos kaltę. Be to, nurodo, kad susidariusi situacija, kuomet asmuo, neturintis atitinkamos licencijos, tiekia šilumos energiją prisidengiant Ukmergės rajone paskelbta ekstremalia situacija, sukelia neapibrėžtumą šilumos tiekimo paslaugų sferoje. Tęsiantis ekstremaliai situacijai Ukmergės rajone, buvusios padėties atkūrimas, t. y. Ukmergės rajono gyventojų teisių atkūrimas į pradinę padėtį, bus neįmanomas. Pažymi, kad ekstremali situacija Ukmergės rajone paskelbta dėl Ukmergės rajono savivaldybės subjektyvaus nenoro licencijuotam tiekėjui, t. y. UAB „Miesto energija“ tiekti šilumą ir karštą vandenį Ukmergės rajono gyventojams, vykdyti Lietuvos Respublikos teismų priimtas nutartis, kuriomis išspręstas klausimas dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo Ukmergės rajone atsakovui nepalankiu būdu. Akcentuoja, kad teismui pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdžius Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. 13-1069 „Dėl ekstremalios situacijos Ukmergės rajone skelbimo“ galiojimą būtų užtikrintas viešasis interesas, t. y. Ukmergės gyventojai nepertraukiamai (ne tik esant paskelbtai ekstremaliai situacijai Ukmergės rajone) gautų šilumą ir karštą vandenį; šilumos tiekimą vykdytų licencijuotas tiekėjas, turintis būtiną taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą šilumos energijos tiekimo veiklos vykdymui ir galintis teisėtai eksploatuoti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nurodytus įrenginius; būtų įgyvendinamos Lietuvos Respublikos teismų priimtos nutartys; Ukmergės rajono gyventojai nebūtų priversti gyventi neapibrėžtoje šilumos tiekimo paslaugų teikimo situacijoje, kuomet buvusios padėties atkūrimas, t. y. Ukmergės rajono gyventojų teisių atkūrimas į pradinę padėtį, bus neįmanomas. Atsakovas Ukmergės rajono savivaldybė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV.

11Atskirasis skundas atmestinas.

12Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

13Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, o, atsižvelgiant į paminėtą, ir realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas ar sudėtingas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS5?155/2005, Nr. AS5-230/2005).

14Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).

15Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. 13-1069 „Dėl ekstremalios situacijos Ukmergės rajone skelbimo“ galiojimą iš esmės sieja su galima žala aplinkai ir tretiesiems asmenims, kuri bus sunkiai pašalinama ir/ar atlyginama, be to, buvusios padėties atkūrimas pareikalautų nemažų finansinių, organizacinių, techninių išteklių. Dėl UAB „Ukmergės šiluma“ vykdomos ūkinės veiklos be šilumos tiekimo licencijos ir be taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo į aplinką pateks teršalai, todėl gamtoje gali įvykti procesų, kurių neįmanoma sustabdyti ar kurių pasekmių neįmanoma pašalinti.

16Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą (dėl galimos žalos aplinkai bei tretiesiems asmenims), negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pažymėtina, jog pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones administracinėje byloje pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį yra realiai gręsiantis teismo sprendimo įvykdymo negalimumas ar ženklus jo įvykdymo pasunkėjimas, jeigu tokios priemonės nebus pritaikytos. Šios priemonės nėra taikomos tik siekiant užkirsti kelią galimai žalai, kuri gali atsirasti dėl skundžiamo akto vykdymo iki teismo sprendimo priėmimo. Tam, kad pareiškėjo prašymu būtų pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, pareiškėjui nurodant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo galimą žalą, turi būti konstatuotas ne tik tokios žalos padarymo realumas, bet ir tai, kad dėl tokios žalos teismo sprendimą gali būti neįmanoma arba žymiai sunkiau įvykdyti. Tačiau šioje byloje pareiškėjo nurodytos dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės nepritaikymo galinčios kilti neigiamos pasekmės nepatvirtina, jog nesiėmus pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdyti gali būti neįmanoma arba sunku, kadangi panaikinus Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. 13-1069 „Dėl ekstremalios situacijos Ukmergės rajone skelbimo“ ekstremali situacija Ukmergės rajone būtų atšaukta. Pareiškėjo argumentai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo iš esmės yra grindžiami prielaidomis dėl trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ukmergės šiluma“ veiksmų, kurie gali sukelti žalą aplinkai ir žmonių sveikatai, tačiau pareiškėjas tinkamai nepagrindė minėtos priemonės taikymo tikslingumo bei proporcingumo. Kartu pabrėžtina, jog siekis ateityje išvengti galimų teisminių procesų nėra pagrindas pripažinti, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas nagrinėjamu atveju yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

17Pareiškėjo veiklos apribojimas dėl skundžiamo sprendimo taip pat nelaikytina aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, nebus užtikrinamas šilumos ir karšto vandens tiekimas vartotojams. Iš byloje esančių duomenų teismas neturi pagrindo spręsti, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę bus neproporcingai pažeistos pareiškėjo teisės ar viešasis interesas.

18Atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje sprendžiamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo konkrečiu atveju klausimas, o ne anksčiau priimtų teismų nutarčių vykdymo klausimas.

19Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

20Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą arba pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita (ABTĮ 71 str. 5 d.), todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo šioje byloje būtinumą.

21Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

22Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Miesto energija“ atskirąjį skundą atmesti.

23Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

24Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai