Byla e2-1053-639/2018
Dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį atsakovui T. Š., išvadą teikiančiai institucijai Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė prašė išnagrinėti ginčą tarp jos (vežėjo) ir atsakovo (vartotojo) ir netenkinti atsakovo prašymo, t.y. panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą ir priimti sprendimą atmesti atsakovo (vartotojo) prašymą priteisti nuostolius. Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 29 d. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau - VVTAT) ne teismo tvarka išnagrinėjo vartojimo ginčą tarp atsakovo T. Š.ir ieškovės AB „Lietuvos geležinkeliai" dėl pareigos ieškovei atlyginti dėl traukinio vėlavimo atsakovo patirtus nuostolius. Ginčas tarp šalių kilo dėl 2017 m. sausio 6 d. vėlavus keleiviniam traukiniui atsakovui galimai atsiradusių nuostolių. Atsakovas įsigijo bilietą į 2017 m. sausio 6 d. keleivinį traukinį Nr. 18, vykstantį maršrutu Klaipėda – Vilnius, iš Klaipėdos į Vilnių (bilieto kaina – 16,16Eur). Traukinys Nr. 18 iš Klaipėdos geležinkelio stoties išvyko pagal grafiką 6 val. 40 min. ir pagal tvarkaraštį į Vilniaus geležinkelio stotį turėjo atvykti 10 val. 52 min. Keleivinis traukinys Nr. 18 Klaipėda – Vilnius dėl objektyvių priežasčių (tarpstotyje Gaižiūnai - Jonava aptikus tris nutrūkusius bėgių sandūrų varžtus buvo sustabdytas traukinių eismas, vėliau apribotas traukinių greitis iki 25 km/val.) traukinys, Jonavos stotyje buvo užlaikytas 58 min. ir į galutinę stotį atvyko 1 val. 5 min. vėliau nustatyto traukinių eismo tvarkaraščio. Į galutinę stotį (Vilnių) traukinys pavėlavo atvykti 1 val. 5 min., t. y. atvyko ne 10:52 val., o 11:57 val. Keleiviams buvo suteikta visa reikiama informacija apie traukinio vėlavimą. Traukiniui atvykus į Jonavos geležinkelio stotį 2017 m. sausio 6 d. 9 val. 52 min. keleiviai buvo informuoti, kad traukinys stotyje stovės apie valandą, tai patvirtina „Kelionių valdymo sistemos“ ataskaitos duomenys. Atsakovas kreipėsi į AB „Lietuvos geležinkeliai" Keleivių vežimo direkcijos Prašymų/skundų kompensacijų išmokėjimo komisiją, kuri vadovaudamasi vieša keleivių vežimo geležinkeliais sutartimi, priėmė sprendimą ir kompensavo keleiviui 25 % traukinio bilieto Klaipėda - Vilnius kainos, tačiau netenkino kitų keleivio reikalavimų, nes tokių išlaidų atlyginimas nenumatytas vieša keleivių vežimo geležinkeliais sutartimi (nenumatytas nei Reglamente (EB) Nr. 1371/2007 nei Taisyklėse).

52017 m. sausio 24 d. atsakovas pateikė skundą ieškovei ir pareikalavo ieškovės atlyginti nuostolius – už naują lėktuvo bilietą, bei padengti grįžimo į Klaipėdą ir kelionės kitą dieną į Vilnių išlaidas. Skundą išnagrinėjusi ieškovė 2017 m. sausio 30 d. į atsakovo sąskaitą pervedė visą jam už traukinio vėlavimą nuo 60 iki 119 minučių priklausančią kompensaciją, t. y. 25 proc. bilieto kainos. 2017 m. kovo 6 d. atsakovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau VVTAT) prašydamas išnagrinėti ginčą ir įpareigoti ieškovę atlyginti patirtus nuostolius –169,24 Eur ir 67,99 GBP, kuriuos sudaro pinigai sumokėti už 2017 m. sausio 6 d. lėktuvo bilietą Vilnius - Leeds Bradford (67.99 GBP), 2017 m. sausio 10 d. lėktuvo bilietą Vilnius - Leeds Bradford (116,99 Eur), 2017 m. sausio 6 d. traukinio bilietą Klaipėda - Vilnius (16,15 Eur), 2017 m. sausio 6 d. autobuso bilietą Vilnius - Klaipėda (18.70 Eur) bei 2017 m. sausio 10 d. traukinio bilietą Klaipėda - Vilnius (18,05 Eur). VVTAT pripažino, kad atsakovo nuostoliai atsirado dėl abiejų sutarties šalių kaltės ir įpareigojo ieškovę atlyginti atsakovui 50 proc. jo patirtų nuostolių.

6Ieškovė nurodė, kad keleivių ir bagažo vežimo sąlygas ir tvarką, taip pat geležinkelio įmonės (vežėjo), keleivio, bagažo siuntėjo (gavėjo) teises, pareigas ir atsakomybę, geležinkelių transportu keliaujančių neįgaliųjų arba ribotos judėsenos asmenų apsaugos ir pagalbos taisykles nustato specialus tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktas – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (OL, 2007 L 315, p. 14) (toliau - Reglamentas). Reglamento I priedo 32 str. apibrėžia keleivio atlygintinų nuostolių pobūdį, nustatydamas vežėjo pareigą kompensuoti nuostolius ar žalą, kurią keleivis patiria, nes dėl traukinio atšaukimo, vėlavimo arba praleisto persėdimo jis negali toliau keliauti reisu tą pačią dieną arba esamomis aplinkybėmis iš jo negali būti pagrįstai reikalaujama tęsti kelionę tą pačią dieną. Tokius nuostolius sudaro pagrįstos apgyvendinimo išlaidos ir pagrįstos informuojant keleivio laukiančius asmenis patirtos išlaidos. Šiuo atveju atsakovo patirti nuostoliai nėra atlyginami pagal Reglamentą. Atsakovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas planuodamas savo kelionę lėktuvu. Atsakovas pasirinkdamas keliauti geležinkelių transportu 308 km iš Klaipėdos į Vilnių ir pasilikdamas itin trumpą laiko tarpą (13 min.) tarp traukinio atvykimo į Vilniaus geležinkelio stotį ir skrydžio iš Vilniaus oro uosto, nesielgė rūpestingai. Atsakovas buvo įsigijęs lėktuvo bilietą iš Vilniaus oro uosto 11:50 val., kuriame nurodyta, kad vartai užsidaro 11:20 val., o traukinys į Vilniaus geležinkelio stotį pagal tvarkaraštį turėjo atvykti 10:52 val. Atsakovas nurodė, kad į Vilniaus oro uostą ketino nuvykti per 10 min. Akivaizdu, kad šis laiko tarpas yra per trumpas.

7Keleiviui pasirinkus tęsti kelionę į galutinę paskirties vietą vėluojančiu traukiniu, jis iš vežėjo gali reikalauti kompensacijos už vėlavimą, jei jo traukinys į vežimo sutartyje nurodytą atvykimo stotį arba stotelę pavėlavo daugiau nei 60 minučių ir dėl šio vėlavimo nebuvo grąžinta už bilietą sumokėta suma. Keleivis, žinodamas, kad atvykti į galutinę atvykimo stotį pagal keleivių vežimo geležinkelių transportu sutartį bus vėluojama daugiau nei 60 minučių, gali atsisakyti kelionės traukiniu ir reikalauti už neįvykdytą kelionę ar jos dalį sumokėtos sumos grąžinimo, taip pat už jau įvykdytą kelionės dalį kartu su nemokamu grįžimu atgal į išvykimo stotį, jeigu visa kelionė tapo nebeaktuali. Traukinys atvyko į Vilniaus geležinkelio stotį 11 val. 57 min., t. y. lėktuvui jau išskridus iš Vilniaus oro uosto. Tokie atsakovo veiksmai yra akivaizdžiai neprotingi ir nesąžiningi, o patirtos išlaidos yra neprotingos ir negali būti kompensuojamos remiantis LR CK 6.249 str.

8Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad jis Jonavos geležinkelio stotyje teiravosi darbuotojos, kokios yra traukinio vėlavimo priežastys ir kiek laiko traukinys vėluos, tačiau darbuotojai tik minėjo vėlavimo faktą, ir sakė, kad traukinys vėluos nuo 10 min. iki 1 val. Atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad traukinys vėluos ne daugiau kaip 15 minučių. Traukinio keleiviams faktiškai informacija kiek laiko vėluos traukinys teikiama nebuvo, todėl jis negalėjo pradėti planuoti alternatyvių keliavimo būdų, nes kiek konkrečiai vėluos traukinys nebuvo žinoma. Ieškovė pagal Reglamentą turėjo pareigą tinkamai informuoti keleivius apie traukinio vėlavimą. Jis pagrįstai tikėjosi, kad traukinys maršrutu Klaipėda – Vilnius išvyks ir pasieks Vilnių įprastu laiku. Ieškovė neteisingai nurodo laiko tarpą, kuris esą būtų likęs nuo traukinio atvykimo į Vilnių (10.52 val.) ir jo planuoto skrydžio lėktuvu (lėktuvo pakilimo laikas 11.50 val.). Ieškovės minėta pareiga būti oro uoste prieš 2 val. iki skrydžio, jam nebuvo reikšminga, nes jis neturėjo bagažo, todėl jam būtų užtekę atvykti į Vilniaus oro uostą 15 minučių iki lėktuvo pakilimo laiko, t. y. iki 11:50 val. Jeigu traukinys būtų atvykęs laiku, jis būtų turėjęs pakankamai laiko nuvykti nuo Vilniaus geležinkelio stoties iki Vilniaus oro uosto. Jau ne kartą jis į Vilnių vyko traukinio maršrutu Klaipėda – Vilnius, kuriuo Vilnius pasiekiamas 10.52 val. Dėl ieškovo neatsakingumo, nerūpestingumo ir neapdairumo 2017 m. sausio 6 d. susiklosčiusi situacija buvo itin stresinė, kadangi jis privalėjo į egzaminą universitete. Jis negalėjo nutraukti kelionės, nukelti jos į kitą dieną, nebuvo kitų greitų alternatyvių viešojo transporto priemonių kelionei į Vilnių. Atsakovas patyrė nuostolius, kuriuos sudaro pinigai sumokėti už 2017 m. sausio 6 d. lėktuvo bilietą Vilnius - Leeds Bradford (67.99 GBP), 2017 m. sausio 10 d. lėktuvo bilietą Vilnius - Leeds Bradford (116,99 Eur), 2017 m. sausio 6 d. traukinio bilietą Klaipėda - Vilnius (16,15 Eur), 2017 m. sausio 6 d. autobuso bilietą Vilnius - Klaipėda (18.70 Eur) bei 2017 m. sausio 10 d. traukinio bilietą Klaipėda - Vilnius (18,05 Eur).

9Teismas konstatuoja:

10Ieškinys atmestinas.

11Atsakovas įsigijo bilietą į 2017 m. sausio 6 d. keleivinį traukinį Nr. 18, vykstantį maršrutu Klaipėda –Vilnius, iš Klaipėdos į Vilnių (bilieto kaina – 16,16 Eur).

12Keleivinis traukinys iš Klaipėdos geležinkelio stoties 2017 m. sausio 6 d. turėjo išvykti 6 val. 40 min. ir pagal tvarkaraštį į Vilniaus geležinkelio stotį turėjo atvykti 10 val. 52 min. Keleivinis traukinys Nr. 18 Klaipėda – Vilnius į galutinę stotį atvyko ne 10:52 val., o 11:57 val. į galutinę stotį (Vilnių) traukinys atvyko 1 val. 5 min. vėliau nustatyto traukinių eismo tvarkaraščio. Atsakovas pateikė skundą ieškovei ir pareikalavo ieškovės atlyginti nuostolius – 169,24 Eur ir 67,99 GBP, kuriuos sudaro pinigai sumokėti už 2017 m. sausio 6 d. lėktuvo bilietą Vilnius - Leeds Bradford (67.99 GBP), 2017 m. sausio 10 d. lėktuvo bilietą Vilnius - Leeds Bradford (116,99 Eur), 2017 m. sausio 6 d. traukinio bilietą Klaipėda - Vilnius (16,15 Eur), 2017 m. sausio 6 d. autobuso bilietą Vilnius - Klaipėda (18.70 Eur) bei 2017 m. sausio 10 d. traukinio bilietą Klaipėda - Vilnius (18,05 Eur).

13Skundą išnagrinėjusi ieškovė informavo atsakovą apie tai, kad jam pagal AB „Lietuvos geležinkeliai" bendrųjų keleivių vežimo taisyklių 13.2 str. už traukinio vėlavimą nuo 60 iki 119 minučių priklauso 25 proc. bilieto kainos kompensacija. 2017 m. sausio 30 d. ieškovė į atsakovo skunde nurodytą sąskaitą pervedė 4,04 Eur kompensacijos sumą.

142017 m. kovo 6 d. atsakovas kreipėsi į VVTAT, prašydamas išnagrinėti ginčą ir įpareigoti ieškovę atlyginti patirtus nuostolius – 169,24 Eur ir 67,99 GBP, kuriuos sudaro pinigai sumokėti už 2017 m. sausio 6 d. lėktuvo bilietą Vilnius - Leeds Bradford (67.99 GBP), 2017 m. sausio 10 d. lėktuvo bilietą Vilnius - Leeds Bradford (116,99 Eur), 2017 m. sausio 6 d. traukinio bilietą Klaipėda - Vilnius (16,15 Eur), 2017 m. sausio 6 d. autobuso bilietą Vilnius - Klaipėda (18.70 Eur) bei 2017 m. sausio 10 d. traukinio bilietą Klaipėda - Vilnius (18,05 Eur).

15Išnagrinėjusi atsakovo prašymą, VVTAT 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 10-1375 „Dėl T. Š. prašymo“ iš dalies patenkino atsakovo reikalavimą ir įpareigojo ieškovę atlyginti atsakovui 50 proc. jo patirtų nuostolių, t. y. 76,87 Eur sumą.

16Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad buvo įsigytas lėktuvo bilietas į skrydį Vilnius - Leeds Bradford 2017 m. sausio 6 d. (67.99 GBP), išvykimas 11.50 val.

17Iš lėktuvo bilieto matyti, kad 2017 m. sausio 6 d. skrydis iš Vilniaus į Leeds Bradford oro uostą turėjo įvykti 11.50 val., vartai užsidaro 11.20 val.

18Iš Vilniaus oro uosto informacijos matyti, kad keleiviams rekomenduojama į oro uostą atvykti likus ne mažiau 2 val. iki skrydžio.

19Šalys sudarė keleivių vežimo geležinkelių transportu sutartį, pagal kurią vežėjas (ieškovė) įsipareigojo nuvežti keleivį (atsakovą) į paskirties punktą (iš Klaipėdos į Vilnių) (LR CK 6.809 str.). Keleivinis traukinys Nr. 18 iš Klaipėdos geležinkelio stoties išvyko pagal grafiką 6 val. 40 min. ir pagal tvarkaraštį į Vilniaus geležinkelio stotį turėjo atvykti 10 val. 52 min. Keleivinis traukinys Nr. 18 Klaipėda – Vilnius dėl objektyvių priežasčių (tarpstotyje Gaižiūnai - Jonava aptikus tris nutrūkusius bėgių sandūrų varžtus buvo sustabdytas traukinių eismas, vėliau apribotas traukinių greitis iki 25 km/val.) priežasčių traukinys, Jonavos stotyje buvo užlaikytas 58 min. ir į galutinę stotį atvyko 1 val. 5 min. vėliau nustatyto traukinių eismo tvarkaraščio. Į galutinę stotį (Vilnių) traukinys pavėlavo atvykti 1 val. 5 min., t. y. atvyko ne 10:52 val., o 11:57 val. LR CK 6.819 str. nustato vežėjo atsakomybę už transporto priemonės vėlavimą. Jeigu vežanti keleivius transporto priemonė nustatytu laiku neišvyksta arba pavėluoja atvykti į paskyrimo vietą, vežėjas moka keleiviui transporto įstatymuose nustatytas netesybas. LR GTK 33 str. 1 d. numato, kad keleivių ir bagažo vežimo sąlygas ir tvarką, taip pat geležinkelio įmonės (vežėjo), keleivio, bagažo siuntėjo (gavėjo) teises, pareigas ir atsakomybę, geležinkelių transportu keliaujančių neįgaliųjų arba ribotos judėsenos asmenų apsaugos ir pagalbos taisykles nustato specialus tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktas – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (OL, 2007 L 315, p. 14) (toliau - Reglamentas).

20Reglamento nuostatos privalo būti taikomos ir aiškinamos valstybėse narėse formuojant vienodą praktiką, taip užtikrinant, kad skirtingose valstybėse narėse keleivių teisės būtų ginamos vienodai. Pagal Reglamento nuostatas vežėjai neatsako už praleistą kitos transporto rūšies susisiekimą, dėl kurio keleivis sudarė atskirą vežimo sutartį su trečiuoju asmeniu. Pagal šalių sudarytą keleivių vežimo geležinkelių transportu sutartį ieškovė atsakovą turėjo nuvežti į paskirties punktą, sutartis buvo sudaryta tik dėl kelionės geležinkelių transportu. Reglamento I priedo 32 str. apibrėžia keleivio atlygintinų nuostolių pobūdį, nustatydamas vežėjo pareigą kompensuoti nuostolius ar žalą, kurią keleivis patiria, nes dėl traukinio atšaukimo, vėlavimo arba praleisto persėdimo jis negali toliau keliauti reisu tą pačią dieną arba esamomis aplinkybėmis iš jo negali būti pagrįstai reikalaujama tęsti kelionę tą pačią dieną. Tokius nuostolius sudaro pagrįstos apgyvendinimo išlaidos ir pagrįstos informuojant keleivio laukiančius asmenis patirtos išlaidos. Šiuo atveju atsakovas prašė ieškovės atlyginti nuostolius 2017 m. sausio 6 d. lėktuvo bilietą Vilnius - Leeds Bradford (67.99 GBP), 2017 m. sausio 10 d. lėktuvo bilietą Vilnius - Leeds Bradford (116,99 Eur), 2017 m. sausio 6 d. traukinio bilietą Klaipėda - Vilnius (16,15 Eur), 2017 m. sausio 6 d. autobuso bilietą Vilnius - Klaipėda (18.70 Eur) bei 2017 m. sausio 10 d. traukinio bilietą Klaipėda - Vilnius (18,05 Eur).

21Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos ieškovės civilinei atsakomybei kilti pagal LR CK 6.249 str., nes ieškovė tinkamai neinformavo atsakovo apie traukinio vėlavimą, nepasiūlė jam alternatyvios kelionės į Vilnių, dėl to jis patyrė nuostolius. Jis vertina savo patirtą žalą kaip tiesioginius nuostolius, kuriuos sudaro naujo bilieto į Vilnių kaina, grįžimo į Klaipėdą išlaidos ir išlaidos už naują lėktuvo bilietą. Atsakovo teigimu traukinio vėlavimas yra tiesiogiai susijęs su būtinybe jam įsigyti naują lėktuvo bilietą, nes jis privalėjo nuvykti į Leeds Bradford.

22Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pažymėjo, kad atsakovas, būdamas sąžiningas vartotojas, taip pat turi pareigą elgtis rūpestingai, t. y. jam taikomas apdairaus, atidaus, rūpestingo ir protingo žmogaus standartai. Atsakovas, pasirinkdamas keliauti geležinkelių transportu iš Klaipėdos į Vilnių ir pasilikdamas 58 min. laiko tarpą tarp traukinio atvykimo į Vilniaus geležinkelio stotį ir lėktuvo skrydžio iš Vilniaus oro uosto, nesielgė rūpestingai. Nors atsakovas nurodė, jog ne vieną kartą yra tokiu būdu keliavęs iš Klaipėdos į Vilnių ir visada spėdavo į lėktuvą, tačiau iš lėktuvo bilietuose nurodytos informacijos, Vilniaus oro uosto pateikiamų rekomendacijų matyti, kad 58 min. laiko tarpas tarp traukinio atvykimo į Vilnių ir skrydžio iš Vilniaus, net ir traukiniui nevėluojant, yra pernelyg trumpas. Traukiniui vėluojant daugiau kaip 60 min. atsakovas galėjo atsisakyti kelionės traukiniu ir reikalauti už neįvykdytą nuvežimą grąžinti sumokėtą sumą (AB „Lietuvos geležinkeliai" bendrųjų keleivių vežimo taisyklių 13.1 str.), tačiau šia teise nepasinaudojo, pats pasirinko vykti į Vilnių vėluojančiu traukiniu. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog jis neturėjo bagažo, todėl jam neaktualus lėktuvo biliete nurodytas vartų užsidarymo laikas ir, jei traukinys į Vilnių būtų atvykęs laiku, jis būtų turėjęs 45 min. laiko tarpą iki skrydžio. Kaip minėta, Vilniaus oro uosto informacijoje nurodyta, jog keleiviams rekomenduojama į oro uostą atvykti likus ne mažiau 2 val. iki skrydžio, todėl net ir 45 min. laiko tarpas tarp traukinio atvykimo ir skrydžio yra rizikingas.

23Pažymėtina, kad Vartotojui įsigijus geležinkelių transporto bilietą, tarp jo ir AB „Lietuvos geležinkeliai" buvo sudaryta keleivio vežimo sutartis pagal Civilinio kodekso 6.807 straipsnį, kuris nustato, kad kroviniai, keleiviai ir bagažas vežami pagal vežimo sutartis ir Civilinio kodekso 6.809 straipsnį, kuriame apibrėžta keleivio vežimo sutartis: ,Pagal keleivio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja nuvežti keleivį į paskirties punktų, o <...> keleivis įsipareigoja sumokėti už vežimų nustatytų užmokestį <...>". Keleivio vežimo sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis (Civilinio kodekso 6.2281 straipsnis), nes vartotojas yra fizinis asmuo, kuris sudaro vežimo sutartį savo asmeniniams, buitiniams ar šeimos poreikiams tenkinti, o paslaugų teikėjas (vežėjas) yra verslininkas - juridinis asmuo - kuris pagal sudarytą vežimo sutartį privalo keleivius nuvežti į paskirties punktą.

24Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog ..sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius)". Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai”.

25Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

26Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Keleivio vežimo sutarties dalykas yra specifinė paslauga – keleivio nugabenimas į paskirties punktą, t.y. sutartimi tenkinamas asmeninis keleivio poreikis patekti į paskirties punktą. Įsigydamas bilietą su nurodytu išvykimo ir numatomu atvykimo laiku, atsakovas planavo savo tolimesnę kelionę derindamasis laiką pagal atvykimo valandą, todėl tarp jo patirtų nuostolių ir ieškovės veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys.

27Šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos ieškovės civilinei atsakomybei kilti pagal LR CK 6.249 str. Ieškovės, kaip profesionalią veiklą vykdančio vežėjo, neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ši neatliko jam priskirtinų pareigų: nebendradarbiavo – tinkamai neinformavo atsakovo apie traukinio vėlavimą, nepasiūlė jam alternatyvios kelionės į Vilnių. Ieškovė, būdama verslininkas – juridinis asmuo, profesinės veiklos vykdytojas, turėjo ir galėjo suprasti, kad ankstyvo maršruto traukinį pasirinkę keleiviai, įskaitant jį, turėjo konkrečių planų ir rinkosi patikimą keliavimo būdą – traukinį. Jis vertina savo patirtą žalą kaip tiesioginius nuostolius, kuriuos sudaro naujo bilieto kaina ir išlaidos grįžtant iš Vilniaus į Klaipėdą ir kitą dieną vykstant į Vilnių bei nauji skrydžio bilietai. Traukinio vėlavimas yra tiesiogiai susijęs su reikiamybe jam įsigyti naują lėktuvo bilietą, nes jis privalėjo nuvykti Leeds Bradford, kad galėtų laikyti egzaminą.

28Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.) Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.1d.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-177/2006, Nr.3K-3-398/2006, 3K-3-416/2007, 3K-3-427/2008). Atsakovas pagrindė naujo lėktuvo bilieto įsigijimo būtinumą. Teismo vertinimu atsakovas galimybę laiku spėti į suplanuotą skrydį prarado dėl vežimo paslaugą teikusios AB „Lietuvos geležinkeliai“ kaltės, todėl teko įsigyti naują bilietą.

29Pateikti dokumentai patvirtina, jog Vartotojas įsigijo traukinio bilietą maršrutu Klaipėda - Vilnius. Vartotojo teigimu, dėl traukinio vėlavimo, jis pavėlavo į skrydį Vilnius - Leeds Bradford, todėl turėjo parvykti atgal į Klaipėdą bei įsigijus lėktuvo bilietą po kelių dienų vėlesniu laiku skristi maršrutu Vilnius - Leeds Bradford.

30Pažymėtina, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 6.247 straipsniu „atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu. kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu”.

31Sutiktina su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvada, kad aplinkybės sąlygojusios nuostolių vartotojui atsiradimą nėra laikytinos nenugalimos jėgos (force majore) aplinkybėmis, o įrodymų, kad sandūros protarpio padidėjimą lėmė tik netikėtas, staigus temperatūros intervalo pasikeitimas AB „Lietuvos geležinkeliai" nepateikė. Atsižvelgiant į tai, tarnyba pagrįstai konstatavo, kad AB „Lietuvos geležinkeliai" yra atsakinga už Vartotojo patirtų nuostolių atlyginimą.

32Taip pat sutiktina su tarnybos pozicija, kad tokia situacija susiklostė ne vien dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ netinkamo keleivių vežimo sutarties vykdymo, tačiau ir dėl atsakovo pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai nesilaikymo. Vartotojas, vadovaudamasis protingumo principo samprata bei jam keliama pareiga elgtis protingai ir apdairiai, turėjo pasirinkti ilgesnį laiko tarpą tarp traukinio atvykimo į Vilniaus geležinkelio stotį ir pirminio skrydžio iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto.

33Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba tinkamai ir išsamiai išanalizavusi abiejų ginčo šalių pateiktus įrodymus bei įvertinusi ginčo šalių elgesį priėmė tinkamą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti tarnybos priimtą nutarimą Nr. 10-1375 ieškinyje nurodytais motyvais pagrindo nėra.

34Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,

Nutarė

35ieškinį atmesti.

36Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės... 3. Teismas... 4. ieškovė prašė išnagrinėti ginčą tarp jos (vežėjo) ir atsakovo... 5. 2017 m. sausio 24 d. atsakovas pateikė skundą ieškovei ir pareikalavo... 6. Ieškovė nurodė, kad keleivių ir bagažo vežimo sąlygas ir tvarką, taip... 7. Keleiviui pasirinkus tęsti kelionę į galutinę paskirties vietą... 8. Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad jis Jonavos geležinkelio... 9. Teismas konstatuoja:... 10. Ieškinys atmestinas.... 11. Atsakovas įsigijo bilietą į 2017 m. sausio 6 d. keleivinį traukinį Nr. 18,... 12. Keleivinis traukinys iš Klaipėdos geležinkelio stoties 2017 m. sausio 6 d.... 13. Skundą išnagrinėjusi ieškovė informavo atsakovą apie tai, kad jam pagal... 14. 2017 m. kovo 6 d. atsakovas kreipėsi į VVTAT, prašydamas išnagrinėti... 15. Išnagrinėjusi atsakovo prašymą, VVTAT 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.... 16. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad buvo įsigytas lėktuvo bilietas į... 17. Iš lėktuvo bilieto matyti, kad 2017 m. sausio 6 d. skrydis iš Vilniaus į... 18. Iš Vilniaus oro uosto informacijos matyti, kad keleiviams rekomenduojama į... 19. Šalys sudarė keleivių vežimo geležinkelių transportu sutartį, pagal... 20. Reglamento nuostatos privalo būti taikomos ir aiškinamos valstybėse narėse... 21. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog šiuo atveju egzistuoja visos... 22. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pažymėjo, kad atsakovas,... 23. Pažymėtina, kad Vartotojui įsigijus geležinkelių transporto bilietą, tarp... 24. Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog ..sutartinė... 25. Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, jog žala yra asmens turto... 26. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Keleivio vežimo sutarties dalykas yra... 27. Šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos ieškovės civilinei atsakomybei kilti... 28. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 29. Pateikti dokumentai patvirtina, jog Vartotojas įsigijo traukinio bilietą... 30. Pažymėtina, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 6.247 straipsniu... 31. Sutiktina su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvada, kad... 32. Taip pat sutiktina su tarnybos pozicija, kad tokia situacija susiklostė ne... 33. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad... 34. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260,... 35. ieškinį atmesti.... 36. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...