Byla 2A-1907-340/2015
Dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – B. V., B. V., F. V. ir A. V

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovui E. V. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – B. V., B. V., F. V. ir A. V..

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas S. V. pateiktu ieškiniu prašė priteisti jo naudai iš atsakovo E. V. 8684,50 Lt bei bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. (b.l. 1-2). Nurodė, kad 2002-08-13 mirė ieškovo, atsakovo bei trečiųjų asmenų motina M. V.. Ji nebuvo sudariusi testamento, todėl paveldėti jos palikimą turėjo teisę jos įstatyminiai įpėdiniai, t.y. pirmosios eilės įpėdiniai – vaikai. Pažymėjo, jog palikėja po mirties paliko gyvenamąjį namą su priklausiniais (malkine, daržine, sandėliu, tvartu, vištide, viraline, šuliniu ir lauko tualetu), esančius Piktakonių k., Vilniaus raj. Minėtą palikimą priėmė atsakovas E. V.. Paaiškino, jog visi broliai buvo sutarę, kad atsakovas vienas priims palikimą, o po to turtą parduos ir padalins visiems pinigus. Tai atsakovas patvirtino ir viešame teismo posėdyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-117-131/2008, kurioje ieškovas buvo kreipęsis dėl termino atnaujinimo palikimui priimti. Ieškovas nurodė, kad tokiu būdu tarp visų brolių, M. V. pirmosios eilės įstatyminių įpėdinių, buvo sudaryta žodinė sutartis, pagal kurią visi sutarė, kad motinos palikimą (namą su priklausiniais) priims E. V., o šis nurodytą turtą parduos ir gautus pinigus padalins lygiomis dalimis. Nors atsakovas motinos palikimą priėmė 2006-11-24, tačiau iki šio ieškinio pateikimo dienos nevykdo sudarytos sutarties, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl jo palikimo dalies priteisimo. Paveldėto turto vertė paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dieną sudarė 52 107 Lt, todėl atsižvelgiant į tai, kad yra šeši M. V. pirmosios eilės įpėdiniai, ieškovui priklauso 1/6 dalis palikimo vertės, t.y. 8684,50 Lt.

5Atsakovas E. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 26-27). Nurodė, kad 2002-08-13 mirus motinai M. V., atsakovas įstatymo tvarka kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir 2006-11-24 gavo Vilniaus rajono 2-ojo notarų biuro išduotą Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Paaiškino, jog tvarkydamas paveldėjimo reikalus sužinojo, kad paveldėtas namas stovi ant valstybinės žemės, kurią reikėtų išpirkti, todėl visi broliai nusprendė namą palikti vienam broliui, t.y. atsakovui. Atsižvelgiant į tai, atsakovas išpirko 3000 kv.m. žemės sklypą už 2971 Lt, sumokėjo 1200 Lt matininkams už atliktus matavimus, turėjo kitų išlaidų (mokėjimai VĮ Registrų centras ir kt.). Paaiškino, jog su broliais svarstytas klausimas dėl namo pardavimo ir pinigų padalinimo de facto atitinka preliminarios sutarties apibrėžimą, t.y. šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Nagrinėjamu atveju tarp šalių rašytinės sutarties sudaryta nebuvo, todėl, remiantis CK 1.93 str. 2 d., įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Be to, pabrėžė, jog CK 6.165 str. 2 d. įsakmiai nurodyta, kad rašytinės formos reikalavimų nesilaikymas daro preliminarią sutartį negaliojančia. Paaiškino, jog ieškovas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo; nuo 2008 m., kai ieškovas buvo kreipęsis į teismą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, praėjo daugiau nei 6,5 metų.

6Tretieji asmenys B. V., B. V., F. V. ir A. V. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (b.l. 34-35). Nurodė, kad 2002-08-13 mirus šalių motinai M. V. visi broliai buvo sutarę, kad dėl palikimo priėmimo kreipsis E. V., kadangi jis iki pat jos mirties ją prižiūrėjo ir rūpinosi. Paaiškino, jog atsakovas buvo pasiūlęs parduoti tėvų namą ir pinigus išsidalinti, tačiau kai paaiškėjo, jog tėvų namas stovi ant valstybinės žemės ir reikia ją išpirkti, visi sutarė, kad visą tėviškę palieka atsakovui E. V..

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš S. V. 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų E. V. naudai (b. l. 66-69). Teismas nurodė, kad 2006-11-24 atsakovui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (b.l. 9), pagal kurį E. V. paveldėjo po M. V. mirties gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius Miško g. 17, Piktakonių k., Vilniaus r. sav., bendros 52 107 Lt vertės (b.l. 32-33). Ieškovas teisės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į jam tenkančią palikimo dalį nėra įgyvendinęs, atsakovui išduoto paveldėjimo teisės liudijimo neginčijo. 2007-09-17 ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, tačiau teismas 2008-01-15 nutartimi ieškovo pareiškimo netenkino (b.l. 10-11), argumentuodamas tuo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, jog ieškovas, per nustatytą terminą nepriėmęs palikimo (nei faktiškai pradėjęs jį valdyti, nei kreipęsis dėl jo priėmimo), prarado paveldėjimo teisę, atsakovui išduoto paveldėjimo teisės liudijimo neginčijo, todėl neturi teisinio pagrindo reikšti reikalavimus dėl kompensacijos priteisimo iš atsakovo paveldėtos turto dalies. Ieškovo argumentą dėl žodinės sutarties sudarymo tarp ieškovo, atsakovo ir trečiųjų asmenų dėl paveldėto turto pardavimo ir gautų pinigų padalinimo lygiomis dalimis teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178,185 str.).

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

10Apeliaciniu skundu ieškovas S. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir tenkinti ieškovo ieškinį visa apimtimi; priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos naudai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (b. l. 76-78). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai vertino teisinius santykius, kurie susiklostė tarp šio ginčo dalyvių. Apelianto nuomone, jis palikimą priėmė faktiškai jį pradėjęs valdyti, ką įrodo faktas, jog jis tarėsi su kitais įpėdiniais dėl palikimo pasidalinimo. Atsakovui priėmus palikimą, iš esmės tarp M. V. pirmosios eilės įpėdinių buvo sudaryta palikimo pasidalinimo sutartis;
  2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendime nurodė, jog susitarimas dėl palikto nekilnojamojo turto pardavimo ir gautų pinigų pasidalinimo yra neįrodytas, nes nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje. 2008-01-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-117-131/2008 užfiksuota, jog E. V. nurodė, kad su broliais buvo sutaręs, jog sutvarkys visus dokumentus dėl palikimo, kad jie galėtų parduoti turtą ir pinigus pasidalinti. Šio susitarimo nepaneigė nei atsakovas, nei tretieji asmenys.

11Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo B. V. prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 95-89). Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, nes apeliantas nori užvaldyti tėvų sodybą. Atsakovas rūpinosi tėvais, tuo tarpu apeliantas tiek su broliais, tiek su tėvais retai susitikdavo, klausimų dėl paveldėjimo niekada nekeldavo. Pažymėjo, jog skunde nurodomi reikalavimai yra nepagrįsti ir prašė juos atmesti, nes atsakovas turi teisę naudotis pastatais ir žemės sklypu, dėl kurių paveldėjimo kreipėsi teisės aktuose nustatyta tvarka.

12Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas E. V. prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 90-91). Nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, nes jame nurodomos aplinkybės visiškai neatitinka tikrovės. Apeliantas nesikreipė į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kad palikimą jis priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti. Apelianto minimas žodinis susitarimas yra niekinis, nes nei apeliantas, nei suinteresuoti asmenys įstatymų nustatyta tvarka palikimo po M. V. mirties nepriėmė ir nuosavybės į paveldimą turtą neįgijo.

13Apeliacinis skundas atmetamas.

14Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas ( CPK 263 str.).

15Byloje nustatyta, kad 2002-08-13 mirė ieškovo S. V., atsakovo E. V. bei trečiųjų asmenų motina M. V.. Atsakovas E. V. 2006-10-24 kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo (b.l. 8). 2006-11-24 atsakovui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (b.l. 9), pagal kurį E. V. paveldėjo po M. V. mirties gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius Miško g. 17, Piktakonių k., Vilniaus r. sav., bendros 52 107 Lt vertės (b.l. 32-33). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog ieškovas S. V. 2006-11-24 atsakovui E. V. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo neginčijo, tačiau 2007-09-17 kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti. Teismas 2008-01-15 nutartimi ieškovo pareiškimo netenkino (b.l. 10-11), argumentuodamas tuo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti.

16Ieškovas S. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti jo naudai iš atsakovo E. V. 8684,50 Lt bei bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai (b.l. 1-2). Nurodė, kad tarp visų brolių, M. V. pirmosios eilės įstatyminių įpėdinių, buvo sudaryta žodinė sutartis, pagal kurią visi sutarė, kad motinos palikimą (namą su priklausiniais) priims E. V., o šis nurodytą turtą parduos ir gautus pinigus padalins lygiomis dalimis. Nors atsakovas motinos palikimą priėmė 2006-11-24, tačiau iki šio ieškinio pateikimo dienos nevykdo sudarytos sutarties, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl jo palikimo dalies priteisimo.

17Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu atmetė, nurodydamas, jog ieškovas per nustatytą terminą nepriėmęs palikimo, prarado paveldėjimo teisę, atsakovui išduoto paveldėjimo teisės liudijimo neginčijo, todėl neturi teisinio pagrindo reikšti reikalavimus dėl kompensacijos priteisimo iš atsakovo paveldėtos turto dalies. Ieškovo argumentą dėl žodinės sutarties sudarymo tarp ieškovo, atsakovo ir trečiųjų asmenų dėl paveldėto turto pardavimo ir gautų pinigų padalinimo lygiomis dalimis teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

18Nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino teisinius santykius, kurie susiklostė tarp šio ginčo dalyvių. Pasak apelianto, jis palikimą priėmė faktiškai jį pradėjęs valdyti, ką įrodo faktas, jog jis tarėsi su kitais įpėdiniais dėl palikimo pasidalinimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais.

19Pažymėtina, jog CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu, t. y. valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan. Apelianto nurodoma aplinkybė, jog jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti, nes tarėsi su kitai įpėdiniais dėl palikimo priėmimo, neįrodo faktinio paveldimo daikto valdymo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai nepagrindžia ir neįrodo, jog apeliantas būtų mokėjęs mokesčius, prižiūrėjęs paveldimą nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą su priklausiniais (malkine, daržine, sandėliu, tvartu, vištide, viraline, šuliniu ir lauko tualetu), esančius Piktakonių k., Vilniaus raj.), todėl nėra pagrindo teiginiui, jog paveldimą turtą apeliantas apskritai valdė ar naudojosi juo, kaip savu. Dėl nurodyto, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog apeliantas priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti. Atmetus argumentą, jog apeliantas priėmė palikimą po motinos M. V. mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti, atmestinas ir argumentas, jog atsakovui priėmus palikimą, iš esmės tarp pirmosios eilės įpėdinių buvo sudaryta palikimo pasidalinimo sutartis. Vadovaujantis CK 5.70 str. 1 d., įpėdiniai paveldėtą turtą gali pasidalyti bendru sutarimu iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo viešajame registre. Nekilnojamųjų daiktų padalijimas forminamas notarine sutartimi, ji turi būti įregistruota viešajame registre. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nei byloje esantys rašytiniai įrodymai, nei šalių paaiškinimai nepatvirtina palikimo pasidalinimo sutarties sudarymo, todėl teismas pagrįstai šį ieškinio reikalavimą vertino kaip neįrodytą.

20Skunde apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendime nurodė, kad susitarimas dėl palikto nekilnojamojo turto pardavimo ir gautų pinigų pasidalinimo yra neįrodytas, nes nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje. Pasak apelianto, 2008-01-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-117-131/2008 yra užfiksuota, jog E. V. nurodė, kad su broliais buvo sutaręs, jog sutvarkys visus dokumentus dėl palikimo, kad jie galėtų parduoti turtą ir pinigus pasidalinti.

21Pagal CPK 18 str. įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymėtina, kad CPK 182 straipsnis numato, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; kt.).

22Įrodinėdamas faktą, kad susitarimas tarp įpėdinių dėl turto paveldėjimo ir jo pasidalijimo buvo nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, apeliantas remiasi, jo manymu, prejudiciniais faktais, nustatytais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2008-01-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-117-131/2008 (b. l. 10-11). Pasak apelianto, minėtoje nutartyje pažymėta, jog E. V. nurodė, kad su broliais buvo sutaręs, jog sutvarkys visus dokumentus dėl palikimo, kad jie galėtų parduoti turtą ir pinigus pasidalinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas netinkamai aiškina prejudicinio fakto sampratą, nukrypdamas nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos.

23Visų pirma, apeliantas, nurodydamas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2008-01-15 nutartyje nurodoma aplinkybė yra prejudicinis faktas, neatsižvelgė į aplinkybę, jog šis faktas nebuvo nustatytas teismo. Susipažinus su minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi matyti, jog faktas, kad „E. V. su visais broliais buvo sutaręs, kad jis sutvarkys visus dokumentus dėl palikimo, kad jie galėtų parduoti turtą ir pinigus pasidalinti“, yra nurodytas nutarties aprašomojoje dalyje. Šią aplinkybę procesiniuose dokumentuose arba teismo posėdžio metu nurodė atsakovas E. V. ir teismas juos aprašė, tačiau jokiu būdu jų nenustatė pats. Be to, nurodyta aplinkybė nėra konstatuota nutarties motyvuojamojoje ar rezoliucinėje dalyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tam tikrų aplinkybių nurodymas teismo nutartyje dar nesuteikia joms prejudicinės galios.

24Antra, apeliantas nevertino, ar Vilniaus miesto apylinkės teismo 2008-01-15 nutartyje nustatytas faktas, kuriuo, kaip prejudiciniu, rėmėsi apeliantas, buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis civilinėje byloje Nr. 2-117-131/2008. Pažymėtina, jog civilinėje byloje Nr. 2-117-131/2008 buvo nagrinėjamas klausimas dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, tačiau nebuvo sprendžiamas klausimas dėl palikėjų susitarimo priėmus palikimą, t.y. sprendžiant klausimą, ar atnaujinti terminą apeliantui S. V. priimti palikimą po motinos mirties, esminės reikšmės neturėjo ir nebuvo vertinamas E. V. teismo posėdžio metu nurodytas faktas apie įpėdinių susitarimą dėl palikimo. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2008-01-15 nutartyje nurodytomis aplinkybėmis dėl įpėdinių susitarimo parduoti paveldimą turtą ir pasidalinti pinigus kaip prejudicinėmis.

25Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

26Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovo apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, palikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą nepakeistą.

27Dėl bylinėjimosi išlaidų.

28Atsižvelgiant į tai, jog 2014-12-15 Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (b. l. 79) apeliantas 100 procentų atleistas tik nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 str. 1 d. 6 ir 9 p. nurodytas bylinėjimosi išlaidas), vadovaujantis CPK 98 str. 1 d. iš apelianto S. V. atsakovo E. V. naudai priteistina 350 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (b. l. 92-93).

29Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

31Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32Priteisti iš ieškovo S. V. (a.k. ( - ) atsakovo E. V. (a.k. ( - ) naudai 350 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas S. V. pateiktu ieškiniu prašė priteisti jo naudai iš atsakovo E.... 5. Atsakovas E. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu... 6. Tretieji asmenys B. V., B. V., F. V. ir A. V. pateikė teismui atsiliepimą į... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai... 10. Apeliaciniu skundu ieškovas S. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 11. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo B. V. prašė apeliacinį... 12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas E. V. prašė pirmosios... 13. Apeliacinis skundas atmetamas.... 14. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo... 15. Byloje nustatyta, kad 2002-08-13 mirė ieškovo S. V., atsakovo E. V. bei... 16. Ieškovas S. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti jo... 17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu atmetė,... 18. Nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, jog... 19. Pažymėtina, jog CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas... 20. Skunde apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai... 21. Pagal CPK 18 str. įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar... 22. Įrodinėdamas faktą, kad susitarimas tarp įpėdinių dėl turto paveldėjimo... 23. Visų pirma, apeliantas, nurodydamas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo... 24. Antra, apeliantas nevertino, ar Vilniaus miesto apylinkės teismo 2008-01-15... 25. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo... 26. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog... 27. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 28. Atsižvelgiant į tai, jog 2014-12-15 Vilniaus valstybės garantuojamos... 29. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu,... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 31. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti... 32. Priteisti iš ieškovo S. V. (a.k. ( - ) atsakovo E. V. (a.k. ( - ) naudai 350...