Byla 3K-3-37/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Antano Simniškio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB DnB Nord banko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo DnB Nord banko (anksčiau – AB Lietuvos žemės ūkio bankas) ieškinį atsakovui UAB „Dama“ dėl palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas pagal atskiras paskolos sutartis suteikė atsakovui paskolas, kurių atsakovas negrąžino.

5Ieškovas 2000 m. liepos 4 d. pareiškė ieškinį dėl negrąžintų paskolų, palūkanų už naudojimąsi pinigais ir laiku negrąžintą paskolą bei delspinigių priteisimo (civilinė byla Nr. 2-315-324/2005).

6Ši civilinė byla buvo nutraukta Kauno apygardos teismo 2000 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, kuria teismas patvirtino šalių taikos sutartį. Ja šalys susitarė dėl skolos grąžinimo sąlygų ir terminų, o dėl palūkanų nustatė, kad ieškovas šias skaičiuoja, tačiau nereikalauja jų mokėti tol, kol atsakovas vykdo įsipareigojimus pagal taikos sutartį.

7Kauno apygardos teismas, tenkindamas atsakovo prašymą, 2004 m. spalio 7 d. nutartimi atnaujino šioje civilinėje byloje procesą.

8Kauno apygardos teismas 2005 m. gegužės 6 d. sprendimu panaikino teismo nutartį, kuria buvo patvirtina taikos sutartis, ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 7 855 026,16 Lt skolos, 1 984 364 Lt palūkanų ir 279 397 Lt delspinigių, apskaičiuotų iki taikos sutarties pasirašymo dienos. Teismas sumažino prašomų priteisti palūkanų dydį iki 12,28 proc. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. spalio 25 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 6 d. sprendimą.

9Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą kasacine tvarka, 2006 m. balandžio 26 d. nutartimi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus paliko nepakeistus.

10Ieškovas 2006 m. vasario 8 d. pateikė ieškinį dėl palūkanų priteisimo. Jis nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 6 d. sprendimu jam priteistos palūkanos, apskaičiuotos iki ieškovo kreipimosi į teismą 2000 metais, o atsakovas netinkamai vykdo įsipareigojimus (skola negrąžinta), todėl ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo mokėti 12,28 proc. metines palūkanas už naudojimąsi pinigais už laikotarpį nuo taikos sutarties patvirtinimo iki šio ieškinio pateikimo dienos. Jis taip pat privalo mokėti procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11Ieškovas, vadovaudamasis CK 1.5, 6.37, 6.210 straipsniais, 6.872 straipsnio 2 dalimi, 6.874 straipsnio 1 dalimi, 1964 m. CK 292 straipsniu, CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, prašė priteisti iš atsakovo: 1) 5 429 523 Lt palūkanų už naudojimąsi paskola nuo taikos sutarties patvirtinimo dienos (2000 m. rugpjūčio 31 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2006 m. vasario 8 d.); 2) procesines 12,28 proc. palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

13Kauno apygardos teismas 2006 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 2 291 495,34 Lt palūkanų už naudojimąsi paskola nuo 2001 m. vasario 8 d. iki 2005 m. spalio 25 d. ir 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo 2006 m. vasario 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14Teismas nurodė, kad paskolos sutartyse nenustatyta, jog palūkanos už naudojimąsi paskola apskaičiuojamos ir mokamos iki visiško paskolos grąžinimo. Kai kreditorius pagal sutartį turi teisę vienašališkai ją nutraukti, tai, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl paskolų priteisimo, jis patvirtina skolos sutartinių santykių pabaigą. Jeigu teismas priteisia skolą, tai iš esmės reiškia skolinių santykių pabaigą ir atsakovui uždėtą prievolę mokėti jau ne sutarties, o teismo sprendimo nustatytą skolos dydį. Taigi 2000 m. liepos 4 d. ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-315-324/2005 pareiškimas reiškia šalių teisinių santykių pagal paskolų sutartis pasibaigimą, o 2000 m. rugpjūčio 31 d. teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis – naują šalių tarpusavio prievolinių santykių, atsiradusius iš anksčiau galiojusių paskolos sutarčių, reglamentavimą

15Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad paskolos davėjas, kreipdamasis į teismą, privalo toje pačioje byloje pareikšti visus reikalavimus dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo. Teismas nurodė, kad šalių patvirtintos taikos sutarties 3.1 punkte buvo nustatyta, jog įsigaliojus taikos sutarčiai ieškovas sustabdo tolesnį palūkanų ir delspinigių apskaičiavimą, tačiau atsakovui nevykdant skolos mokėjimo pagal nustatytą grafiką ar kitų taikos sutarties sąlygų, ieškovas turi teisę atnaujinti palūkanų ir delspinigių apskaičiavimą. Atsakovas taikos sutartyje nustatyto skolos mokėjimo grafiko pradėjo nesilaikyti ne vėliau kaip 2003 m. gegužės mėnesį. Dėl to ieškovas įgijo teisę atnaujinti visų taikos sutartyje įvardytų palūkanų ir delspinigių apskaičiavimą (taikos sutarties 3.1, 3.2 punktai). Kauno apygardos teismui atnaujinus procesą civilinėje byloje, ieškovas 2005 m. kovo 1 d. paaiškinime nurodė, kad toje byloje jis nereikš patikslinto ieškinio, kurio pateikimas, kol nėra panaikinta įsiteisėjusi teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo, negalimas.

16Teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-315-324/2005 palūkanos pagal visas paskolos sutartis buvo apskaičiuotos ne ilgiau kaip iki 2000 m. balandžio 25 d. Nagrinėjamos bylos aplinkybės patvirtina ieškovo teisę reikalauti palūkanų, dėl kurių jis nebuvo anksčiau pareiškęs reikalavimo, t. y. už laikotarpį nuo taikos sutarties patvirtinimo iki Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 6 d. sprendimo įsiteisėjimo, t. y. iki 2005 m. spalio 25 d. Kadangi ieškinys pareikštas prašant priteisti palūkanas tik nuo 2001 m. vasario 8 d. (t. y. per penkerių metų ieškinio senaties terminą), teismas nagrinėja tik tokį pareikštą reikalavimą. Įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 6 d. sprendimu nustatyta, kad šalių sutartyse numatytos palūkanos yra aiškiai per didelės ir turi lupikavimo požymių, todėl palūkanų dydis mažintinas iki vidutinių metinių palūkanų normų, galiojusių konkrečiais palūkanų skaičiavimo laikotarpiais. Teismas sprendė, kad iš atsakovo ieškovui tikslinga priteisti 6 proc. metines palūkanas už naudojimąsi paskolų pinigais ir 6 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2007 m. liepos 2 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetė.

18Teisėjų kolegija nurodė, kad įsiteisėjusiais Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 6 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 25 d. nutartimi buvo konstatuotos faktinės aplinkybės dėl šalių skolinių santykių prigimties ir pobūdžio pasikeitimo, turinčio reikšmę vertinant ieškovo reikalavimo pagrįstumą nagrinėjamoje byloje.

19Teismų buvo nustatyta ir konstatuota: 1) kad visos atsakovo negrąžintos skolos prieš šalims pasirašant taikos sutartį buvo perkeltos į banko nebalansinę apskaitą, nurašant jas į nuotolius; 2) ši finansinė operacija atlikta dėl numatomo banko privatizavimo, siekiant pelningiau parduoti valstybei priklausančias banko akcijas; 3) naujasis banko akcijų savininkas įgijo teisę į atsakovo skolines išmokas, kurios jau buvo padengtos iš valstybės lėšų; 4) valstybei parduodant jai priklausančias banko akcijas, atsakovo paskolos buvo prisiimtos kaip banko nuostoliai, todėl tolimesnis jų dengimas neturi įtakos banko ūkinės komercinės veiklos rezultatui ir yra apskaitomas kaip banko pelnas; 5) šiuo atveju paskolų dengimas nėra kreditoriaus grąžinimas į pirminę turtinę padėtį, kuri buvo iki paskolos suteikimo, o yra banko finansinės padėties gerinimas, jo pelnas; 6) atsakovo grąžinamos sumos pagal savo prigimtį yra ne banko pajamos iš įprastos kreditavimo veiklos, bet kitos pajamos – iš banko neįprastos veiklos ar įvykių, t. y. banko gaunamas grynasis pelnas. Kasacinis teismas 2006 m. balandžio 26 d. nutartimi teismų procesinius sprendimus paliko nepakeistus.

20Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą ir 279 straipsnio 4 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys; šalys nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Nagrinėjamoje civilinėje byloje dalyvauja tie patys asmenys, dalyvavę civilinėje byloje Nr. 2-315-324/2005, ieškiniai yra tapatūs – ieškovas kelia to paties pobūdžio reikalavimus, t. y. reikalavimus dėl palūkanų priteisimo, grįsdamas juos tuo pačiu teisiniu pagrindu – prievolėmis, atsiradusiomis iš paskolos sutartinių teisinių santykių. Dėl to nagrinėjamoje civilinėje byloje negali būti ginčijami ar kitaip aiškinami teismų nustatyti šalių tarpusavio skolinių santykių prigimties ir statuso pasikeitimai.

21Teisėjų kolegija nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-315-324/2005 ieškovui pagal visas suteiktas paskolas priteista iš atsakovo 10 118 787,16 Lt skolos, palūkanų ir delspinigių. Teismo sprendimu konstatuota, kad 2000 m. sausio 1 d. atliktas negrąžintų atsakovo paskolų nurašymas į nuostolius valstybinio banko lėšų sąskaita, kaip juridinis faktas, reiškė šalių skolinių teisinių santykių prigimties ir turinio pasikeitimą. Įvykus šiems faktams, atsakovo pareigos grąžinti skolą vykdymas aiškinamas ne kaip kreditoriaus teisinės padėties, buvusios paskolos suteikimo momentu, atkūrimas, gaunant kreditoriui atitinkamą atlyginimą palūkanų forma pagal paskolos sutartyje nustatytas sąlygas, bet kaip ne iš įprastos kreditavimo veiklos gaunamos banko pajamos, banko turtinės finansinės padėties gerinimas, gaunant pelną. Šią skolą sudaro teismo 2005 m. gegužės 6 d. sprendimu priteista suma, kurios dalis yra palūkanos, apskaičiuotos iš esmės už laikotarpį iki šalių prievolinių santykių prigimties ir pobūdžio pasikeitimo įvykus minėtiems juridiniams faktams banko veikloje. Galiojant prievolėms pagal paskolų sutartis, tam tikri juridiniai faktai lėmė, kad šalių tarpusavio teisių ir pareigų prigimtis ir turinys transformavosi į nebūdingus paskolos teisiniams santykiams. Teismo 2005 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškovui priteista iš atsakovo suma yra ieškovo pelnas. Proceso civilinėje byloje atnaujinimas ir pakartotinis bylos išnagrinėjimas nereiškė prievolinių santykių pagal anksčiau galiojusias paskolų sutartis atsinaujinimą. Teismo sprendimu, kuriuo panaikinta taikos sutartis, buvo tik įvertintas pasibaigusių šalių prievolinių santykių pobūdis ir nustatytas bendras priteistinos skolos dydis. Teismo sprendimo priėmimas reiškė procesinį, bet ne materialinį teisinį šalių ginčo išsprendimo būdą. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad ieškovo reikalavimas priteisti palūkanas negali būti grindžiamas nei šalių 1995-1996 metais sudarytų ir 2000 m. liepos 4 d. pasibaigusių paskolos sutarčių sąlygomis, nei 2000 m. rugpjūčio 31 d. patvirtintos šalių taikos sutarties, galiojusios iki jos panaikinimo teismo 2005 m. gegužės 6 d. sprendimu, sąlygomis. Ieškovui priteisus palūkanas, jis gali nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra pagrindo priteisti ieškovui iš atsakovo palūkanas už naudojimąsi paskolos pinigais nuo 2001 m. vasario 8 d.

22III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

23Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

241. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nutarties esmę, be pagrindo taikė CPK 182 straipsnio 2 punktą ir 279 straipsnio 4 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, suformuotos civilinėse bylose Nr. 3K-3-225/1999, Nr. 3K-7-751/2003.

25Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-315-324/2005 buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria šalys konstatavo įsiskolinimo dydį taikos sutarties pasirašymo dieną (2000 m. rugpjūčio 28 d.) ir išsprendė apskaičiuotų, taip pat ateityje apskaičiuotinų palūkanų mokėjimo klausimus. Byla buvo nagrinėjama pagal 1964 m. CK ir CPK normas, todėl nebuvo įstatyminio pagrindo priteisti procesinių palūkanų. Jų priteisimo klausimas turėjo būti sprendžiamas atskiru ieškiniu. Šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai patenkino ieškovo reikalavimus dėl palūkanų priteisimo už laikotarpį iki kasacinio teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutarties priėmimo, tik sumažino jų dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. balandžio 26 d., išnagrinėjęs civilinę bylą kasacine tvarka, nutartyje konstatavo, kad ieškovas turi teisę į 12,28 proc. įstatymines palūkanas, tačiau atmetė ieškovo prašymą dėl jų priteisimo nuo 2006 m. balandžio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tuo pagrindu, kad procesinių palūkanų klausimas iškeltas tik kasacinės instancijos teisme, todėl negali būti svarstomas, be to, nurodė, kad sprendimo priėmimo metu nurodytam laikotarpiui, atsižvelgiant tik į atsakovo sunkią finansinę būklę, procesinės palūkanos nepriteisiamos. Tai reiškia, kad kasacinis teismas konstatavo ieškovo teisę į įstatymines palūkanas ir nurodė jų konkretų dydį.

262. Apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodytos aplinkybės dėl atsakovo skolos nurašymo į banko nuostolius neturi įtakos šalių tarpusavio santykiams.

27Aplinkybė, kad kreditorius, vadovaudamasis teisės aktais, atlieka tam tikrus skolininko įsiskolinimo apskaitos veiksmus ir savo sąskaita, nei pasunkina, nei palengvina skolininko padėties, neturi įtakos jo teisėms ir pareigoms. Tai, kad Lietuvos Respublikos valstybė, kaip viena iš kreditoriaus akcininkų, pardavė savo akcijas kitai bendrovei, neturi jokios teisinės įtakos parduotų akcijų emitentui – ieškovui. Akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad akcinės bendrovės ir jos akcininkų turtas ir įsipareigojimai atskirti. Tokie principai suformuluoti ir teismų praktikoje. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė šio principo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl banko nuostolių, susijusių su atsakovo paskolos nurašymu, padengimo valstybės lėšomis pagrįstos tik prielaidomis ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Faktas, kad didžioji dalis akcijų priklausė valstybei, dar nereiškia, kad bankas buvo valstybinis ar turėjo kokį kitokį statusą negu akcinė bendrovė. Nėra jokių duomenų, kad banko nuostolius dėl atsakovo aktyvo nurašymo padengė valstybė. Priešingai, yra duomenų, kad nuostoliai buvo padengti teisės aktų nustatyta tvarka banko lėšomis. Kadangi bankas turėjo kaip akcininkus ne vien valstybę, tai net ir netiesiogiai nėra pagrindo pripažinti tas lėšas gavus iš valstybės – jos netiesiogiai priklauso visiems akcininkams. Kita vertus, jei apeliacinės instancijos teismas sprendė dėl valstybės teisių ir pareigų, tai byloje turėjo dalyvauti trečiuoju asmeniu valstybei atstovaujanti institucija – Finansų ministerija. Teismas, to nepadaręs, pažeidė CPK 266 straipsnį, ir tai yra absoliutus pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

283. CK nustatytos dvi skirtingos sąvokos – sutarties pabaiga (CK XVIII skyrius) ir prievolės pabaiga (CK IX skyrius) Apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė šių atskirų institutų teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, suformuotos civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003, dėl to priėmė neteisingą sprendimą.

29Sutartis pasibaigia ją nutraukus, tačiau pasibaigus sutarčiai savaime nepasibaigia prievolė: tokiu atveju šalys atleidžiamos tik nuo tolesnio sutarties sąlygų vykdymo, tačiau tarpusavio santykiams taikomos prievolės dėl restitucijos, civilinės atsakomybės ir kitoms sutarties sąlygoms, kurios pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221, 6.222 straipsniai). Prievolė pasibaigia tik tada, kai ji įvykdoma, nepriklausomai nuo sutarties teisinio statuso (CK 6.123 straipsnis) arba kai yra kitas įstatymuose konkrečiai nurodytas prievolės pasibaigimo pagrindas (šioje byloje tokio nenustatyta). Kreditoriaus teisė į palūkanas ginama nepriklausomai nuo jų reikalavimo pagrindo – pagal sutartį ar įstatymą, nes visais atvejais palūkanų paskirtis ta pati – užtikrinti, kad kreditorius nepatirtų nuostolių dėl prievolės neįvykdymo ir užkirsti kelią skolininkui nepagrįstai praturtėti. Piniginių prievolių atveju, net ir nesant sutarties, kreditoriui pripažįstama teisė į procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis). Teismų praktikoje iš esmės pripažįstama kreditoriaus teisė į palūkanas, todėl jos, atsižvelgus į faktines aplinkybes ar šalių statusą, gali būti tik mažinamos. Pirmosios instancijos teismas tokias aplinkybes įvertino ir priėmė teisingą sprendimą – taikė 6 proc. palūkanas, kurios pagal CK 6.261 straipsnį laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės paneigė kreditoriaus teisę į palūkanas, tai nesuderinama su įstatymais ir teismų praktika.

304. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada dėl ieškovo nepagrįsto praturtėjimo, jei jam iš atsakovo būtų priteistos palūkanos. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu praturtėjimu tai, kad ieškovas gaus palūkanas už nurašytą į nuostolius paskolą. Pagal CK 6.237 straipsnį nepagrįstu praturtėjimu laikomas tik toks turtas, kuris gautas be teisinio pagrindo, t. y. tai, ko kreditorius negalėjo ir neturėjo gauti. Šiuo atveju ieškovo prašomos priteisti palūkanos reiškia kainą, kurią atsakovas turi sumokėti jam už naudojimąsi pinigais, įskaitant ir pinigų nuvertėjimą dėl infliacijos. Ieškovas tik dėl palūkanų negavimo patiria nuostolių, nes jo turimų pinigų ar reikalavimo teisės į juos reali vertė mažėja, nepaisant tos pačios suminės išraiškos. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad palūkanų nustatymas reiškia ieškovo praturtėjimą be pagrindo. Priešingai, yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas lupikauja, nes naudojasi svetimais pinigais be pagrindo ir ilgą laiką.

31Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti. Jame nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas nuo to momento, kai pareiškė ieškinį dėl paskolų, palūkanų ir delspinigių priteisimo, laikytinas nutraukusiu paskolų teisinius santykius su atsakovu. Šiuo ieškiniu ieškovas pareiškė visus reikalavimus, susijusius su prievolėmis pagal paskolų sutartis. Priimant teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, buvo išspręsti visi ieškovo pareikšti reikalavimai. Tai, kad teismo sprendimas dėl skolinių šalių santykių buvo priimtas po penkerių metų nuo teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, reiškia procesinį, bet ne materialinį šio ginčo išsprendimo būdą. Šalių prievoliniai santykiai neatsinaujino, buvo atnaujintas tik procesas byloje, o teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikinta taikos sutartis, iš esmės tik įvertino užbaigtų šalių prievolinių santykių pobūdį ir revizavo priteistų skolų dydžio teisingumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. balandžio 26 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl palūkanų priteisimo ne dėl to, kad šis prašymas buvo pateiktas tik kasacinės instancijos teisme, o todėl, kad pripažino, jog teismai tinkamai taikė materialinės teisės normas ir pagrįstai sumažino palūkanų dydį. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl nukrypimo nuo teismų praktikos. Kasatorius remiasi kasacinio teismo nutartimis, priimtomis civilinėse bylose, kurių faktinės aplinkybės iš esmės skiraisi nuo šioje byloje nustatytų aplinkybių.

32Teisėjų kolegija

konstatuoja:

33IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

34Dėl CPK 182, 279 straipsnių taikymo

35CPK 182 straipsnyje nustatytos aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti nagrinėjant civilinę bylą. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys nustatytos aplinkybės, jeigu jos sudarė įrodinėjimo dalyką, yra prejudiciniai faktai ir pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą jų nebereikia įrodinėti.

36Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį kitoje byloje nustatyti prejudiciniai faktai negali būti ginčijami ar iš naujo nustatinėjami, šalys ir kiti byloje dalyvavę asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme visų ar iš dalies tų pačių tuo pačiu pagrindu reikalavimų, kurie jau buvo išnagrinėti kitoje byloje.

37Nagrinėjamoje byloje dalyvauja tos pačios šalys, kurių ginčas buvo išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2-315-324/2005. Joje buvo nagrinėjamas šalių sutarties vykdymo klausimas ir pasisakyta dėl šalių prievolinių santykių sutarties pagrindu pabaigos bei pasekmių sutarties šalims. Teismo sprendimu spręsta dėl paskolos, palūkanų ir delspinigių tarifų, dydžio, jų konkrečių sumų, bendro įsiskolinimo ir mokėjimų tvarkos. Pažymėtina, kad dėl visų šių reikalavimų teisme buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, bet, atnaujinus procesą byloje, teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, panaikinta ir peržiūrėtas kaip nepagrįstas dalies mokėjimų (palūkanų) dydis. Taigi išnagrinėtoje byloje įrodinėjimo dalykas buvo paskolos, palūkanos ir delspinigiai, t. y. galutinės atsiskaitymo sumos pagal paskolos sutartis nustatymas ir jos mokėjimo tvarka, teismo sprendimu užbaigiant sutarties vykdymą ir nustatant atsiskaitymus šalių sutarties pabaigos atveju. Atsižvelgdamas į tai, teismas nustatė palūkanų ir delspinigių sumą, sprendė dėl galutinės visų atsiskaitymų sumos išdėstymo sąlygų. Šios aplinkybės išdėstytos civilinės bylos Nr. 2-315-324/2005 teismų sprendimuose ir nutartyse, o galutinio atsiskaitymo nustatymas ir išsprendimas akcentuotas šios bylos teismų procesiniuose dokumentuose.

38Nagrinėjamoje byloje yra pareikšti iš dalies tapatūs reikalavimai, nes prašoma priteisti palūkanas po šalių sutartinių santykių pabaigos ir atsiskaitymo nustatymo.

39Palūkanų dydis, kaip galutinio atsiskaitymo dalis, yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-315-324/2005, kurioje teismas išdėstė ilgam laikui galutinės sumos mokėjimą bei nustatė galimybę nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai taikė CPK 182, 279 straipsnius ir jų nuostatų nepažeidė.

40Padarius tokią išvadą, kiti kasacinio skundo argumentai taip pat negali būti analizuojami, nes jie buvo ištirti ir teisiškai įvertinti išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-315-324/2005. Jų vertinimas iš naujo reikštų prejudicinių faktų neigimą ir CPK 182, 279 straipsnių reikalavimų nesilaikymą kasaciniame teisme. Ieškovo tinkamumo klausimas, aplinkybių dėl banko privatizavimo ir skolos nurašymo į banko nuostolius teisinio kvalifikavimo klausimai, teisės į palūkanas nustatant galutinį atsiskaitymą ir jo vykdymo tvarkos klausimai yra išnagrinėti įsiteisėjusiuose teismų sprendime ir nutartyse. Tai, kad, kasatoriaus nuomone, teismų procesinių sprendimų motyvai dėl nurodytų argumentų yra neišsamūs ar nepakankamai aiškūs ir tikslūs, nesudaro pagrindo nagrinėjamoje civilinėje byloje juos iš naujo persvarstyti, nes taip būtų pažeistos procesinės normos dėl prejudicinių faktų.

41Teisėjų kolegija nekonstatuoja pagrindų pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

43Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

44Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas pagal atskiras paskolos sutartis suteikė atsakovui paskolas, kurių... 5. Ieškovas 2000 m. liepos 4 d. pareiškė ieškinį dėl negrąžintų paskolų,... 6. Ši civilinė byla buvo nutraukta Kauno apygardos teismo 2000 m. rugpjūčio 31... 7. Kauno apygardos teismas, tenkindamas atsakovo prašymą, 2004 m. spalio 7 d.... 8. Kauno apygardos teismas 2005 m. gegužės 6 d. sprendimu panaikino teismo... 9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. Ieškovas 2006 m. vasario 8 d. pateikė ieškinį dėl palūkanų priteisimo.... 11. Ieškovas, vadovaudamasis CK 1.5, 6.37, 6.210 straipsniais, 6.872 straipsnio 2... 12. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 13. Kauno apygardos teismas 2006 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino... 14. Teismas nurodė, kad paskolos sutartyse nenustatyta, jog palūkanos už... 15. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad paskolos davėjas, kreipdamasis į... 16. Teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-315-324/2005 palūkanos pagal... 17. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 18. Teisėjų kolegija nurodė, kad įsiteisėjusiais Kauno apygardos teismo 2005... 19. Teismų buvo nustatyta ir konstatuota: 1) kad visos atsakovo negrąžintos... 20. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą ir 279 straipsnio 4 dalį nereikia... 21. Teisėjų kolegija nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-315-324/2005 ieškovui... 22. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 23. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 24. 1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino Lietuvos... 25. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-315-324/2005 buvo patvirtinta šalių taikos... 26. 2. Apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodytos aplinkybės dėl... 27. Aplinkybė, kad kreditorius, vadovaudamasis teisės aktais, atlieka tam tikrus... 28. 3. CK nustatytos dvi skirtingos sąvokos – sutarties pabaiga (CK XVIII... 29. Sutartis pasibaigia ją nutraukus, tačiau pasibaigus sutarčiai savaime... 30. 4. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada dėl ieškovo... 31. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo apeliacinės instancijos... 32. Teisėjų kolegija... 33. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 34. Dėl CPK 182, 279 straipsnių taikymo ... 35. CPK 182 straipsnyje nustatytos aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti... 36. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį kitoje byloje nustatyti prejudiciniai faktai... 37. Nagrinėjamoje byloje dalyvauja tos pačios šalys, kurių ginčas buvo... 38. Nagrinėjamoje byloje yra pareikšti iš dalies tapatūs reikalavimai, nes... 39. Palūkanų dydis, kaip galutinio atsiskaitymo dalis, yra nustatytas... 40. Padarius tokią išvadą, kiti kasacinio skundo argumentai taip pat negali... 41. Teisėjų kolegija nekonstatuoja pagrindų pakeisti ar panaikinti apeliacinės... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 43. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007... 44. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...