Byla eA-2372-629/2020
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. 21R-(AG-93/03-2019) (toliau – ir 2019 m. vasario 25 d. sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. SKP-97 „Dėl E. V. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ susigrąžinimo“ (toliau – ir 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimas); 3) priteisti iš Agentūros bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu nusprendė taikyti jam sankciją – susigrąžinti visas išmokėtas paramos lėšas 169 193,45 Eur, nutraukti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ taikomą 2011 metų paraiškoms paramos sutartį (toliau – ir Paramos sutartis). Pareiškėjas teigė, kad Paramos sutartį jis pasirašė 2012 m. liepos 13 d., pagal ją pareiškėjo įgyvendinamo projekto „Alternatyvaus verslo kūrimas ūkyje“ Nr. 3VĮ-KK-11-1-008502-PR001 (toliau – ir Projektas) priežiūra vykdoma 5 metus nuo Paramos sutarties pasirašymo datos, t. y. iki 2017 m. liepos 13 d., todėl Agentūra 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą priėmė jau po to, kai pasibaigė Paramos sutarties priežiūros laikotarpis, praleidusi senaties terminą.

93.

10Pareiškėjas pabrėžė, kad Agentūra privalėjo sustabdyti pažeidimo tyrimą, nes Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjas teigė, jog nėra aišku, ar pasitvirtins FNTT tyrimo metu jam pateikti įtarimai, todėl Agentūra nepagrįstai remiasi dar nepasibaigusio FNTT tyrimo duomenimis. Pareiškėjas teigė, kad jo atžvilgiu turi būti užtikrintas nekaltumo prezumpcijos laikymasis.

114.

12Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra nepagrįstai teigė, jog jis tariamai be rašytinio Agentūros sutikimo perleido kitam asmeniui už paramos lėšas įgytą nuosavybę ne Projekte nurodytai veiklai vykdyti. Pareiškėjas pabrėžė, kad Agentūra ar FNTT nėra nustačiusios faktinių aplinkybių, jog jis pardavė jam priklausiusį pastatą, esantį ( - ) (toliau – ir Pastatas) uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Matesa“, UAB „Kepa Kepa“ ar kitam trečiajam asmeniui. Pareiškėjas pažymėjo, kad Agentūra, norėdama pagrįsti, jog viešieji pirkimai buvo fiktyvūs, turėtų pateikti atitinkamą poziciją pagrindžiančius įrodymus, aiškiai nurodyti, kokios konkrečiai Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) nuostatos buvo pažeistos, o sankcijas turėtų taikyti proporcingas pagal Agentūros direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. BR1-83 „Dėl sankcijų pareiškėjams, paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. BR1-83) redakciją, kuri galiojo konkretaus tariamo pažeidimo įvykdymo metu (kepimo įranga buvo įsigyta 2013 m. rugpjūčio 5 d., du automobiliai 2013 m. rugpjūčio 30 d.).

135.

14Pareiškėjas teigė, kad Agentūra nepateikė pagrindžiančių argumentų, kodėl reikia taikyti visos paramos, o ne dalies susigrąžinimą, nepaaiškino, kokie konkrečiai Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos teisės aktai, susiję su Projekto įgyvendinimu, buvo pažeisti, taigi nepagrindė, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Administravimo taisyklės) 197.3 punktas, numatantis paramos ar jos dalies susigrąžinimo sankciją. Pareiškėjas teigė, kad netgi nustačius pažeidimą, su kuo jis kategoriškai nesutiko, jam turėjo būti skirta proporcinga sankcija, kuri turėjo būti nustatyta atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį ir faktines aplinkybes.

156.

16Pareiškėjas teigė, kad Agentūra 2017 m. balandžio 18 d. patikros metu nustatė faktinės aplinkybes ir 2017 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. SKP-47 už nedidelius, smulkius pažeidimus skyrė jam tik 339,07 Eur dydžio sankciją, nusprendė, kad jis tinkamai vykdo Projektą.

177.

18Pareiškėjas teigė, kad Paramos sutarties 27.2, 27.4 ir 27.20 punktai yra ganėtinai abstraktūs, nustatantys galimybę taikyti sankcijas, jeigu pažeistos kitos Paramos sutarties sąlygos. Agentūra aiškiai nenurodė, kokios Paramos sutarties sąlygos buvo pažeistos, nepagrindė, kad jis neįvykdė Projekto. Agentūra taip pat nepagrindė, kokiu būdu darbuotojų nuoma galėjo pažeisti Paramos sutartį ar teisės aktus, nes Projekto įgyvendinimo metu galioję teisės aktai nedraudė darbuotojų nuomos. Pareiškėjas pažymėjo, kad siekiant įgyvendinti Projektą buvo būtina pasitelkti papildomus darbuotojus.

198.

20Pareiškėjas teigė, kad Agentūra, neturėdama prokuroro leidimo naudotis ir skelbti ikiteisminio tyrimo medžiagą, neturėjo teisinio pagrindo ja remtis atlikdama tyrimą ir priimdama 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą, todėl sprendimas turėtų būti pripažintas neteisėtu, pažeidusiu imperatyvias įstatymo normas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 177 str. 1 d.). Agentūra ir Komisija, priimdamos atitinkamai 2018 m. lapkričio 26 d. ir 2019 m. vasario 25 d. sprendimus, įvykdė eilę teisės aktų pažeidimų, todėl jų priimti 2018 m. lapkričio 26 d. ir 2019 m. vasario 25 d. sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjas teigė, jog galimai neteisėti veiksmai turėtų būti vertinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK), o ne pagal administracinės teisės normas. Priešingu atveju, galimai būtų pažeistas non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principas.

219.

22Pareiškėjas nurodė, kad Komisija neišsamiai išnagrinėjo jo skundą dėl Agentūros 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo, o taip pat neatsakė į daug pateiktų argumentų. Pareiškėjas teigė, jog jis skunde nurodė, kad nebuvo teisinio pagrindo skirti jam visos paramos susigrąžinimo sankciją, bylos nagrinėjimo metu Komisijoje jo atstovas išsamiai paaiškino, kad pagal teismų praktiką Agentūra privalėjo individualizuoti sankciją, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota nuoseklia praktika ir nurodė, jog tuo atveju, jeigu pareiškėjas iš esmės įgyvendina Projektą, jam negali būti skirta visos paramos susigrąžinimo sankcija, o Komisija 2019 m. vasario 25 d. sprendime nepasisakė dėl šio argumento. Pareiškėjas pabrėžė, kad Komisija taip pat nepasisakė dėl Agentūros 2017 m. balandžio 18 d. atliktos patikros Nr. V-VK-0922703 ataskaitos 3 punkto nuostatos, kurioje nurodyta, kad jis tinkamai vykdo Projekte nurodytą veiklą.

2310.

24Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

2511.

26Atsakovas nurodė, kad 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamento (EB, EURATOMAS) Nr. 2988/95 „Dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos“ (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 3 straipsnyje yra reglamentuoti patraukimo atsakomybėn senaties terminai. Agentūra pabrėžė, jog turi teisę, o vykdydama Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos funkciją – ir pareigą, pradėti įtariamų pažeidimų tyrimus. Atsakovas teigė, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 07-6-00011-16, susijęs su pareiškėjo Projektu, pradėtas 2016 m. lapkričio 7 d., todėl pareiškėjo atžvilgiu senaties termino skaičiavimas nutrūko nuo 2016 m. lapkričio 7 d.

2712.

28Atsakovas teigė, kad Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės), 4 punkto pakeitimas įsigaliojo nuo 2018 m. gruodžio 6 d., o Agentūra pažeidimo tyrimą baigė iki 4 punkto nuostatos įsigaliojimo ir priėmė 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą, todėl pareiškėjo argumentas, kad turėjo būti vadovaujamasi Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punkto pakeitimu, pagal kurį Agentūra privalėjo stabdyti pažeidimo tyrimą, nes FNTT atlieka ikiteisminį tyrimą, nėra pagrįstas ir turėtų būti atmestas.

2913.

30Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas teikė Agentūrai nepilną / klaidinančią informaciją. Pareiškėjas 2013 m. gruodžio 27 d. pateiktame mokėjimo prašyme Nr. 3VĮ-KK-11-1-008502-MP004 deklaravo 1 automobilį, tačiau realiai už tą pačią kainą įsigijo du automobilius, t. y. pagal 2013 m. rugpjūčio 30 d. sutartį su UAB „Autodeta ir Ko“ už 39 909,64 Eur pareiškėjas nusipirko du automobilius: „Škoda“ ( - ) ir „Škoda“ ( - ). Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas padidintomis automobilių kainomis klastojo įsigijimo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaitas faktūras, o sutarčių priedai ir antro automobilio priėmimo–perdavimo aktas Agentūrai nebuvo deklaruojami. Atsakovas nurodė, kad FNTT yra užfiksuotos reikšmingos aplinkybės, kuriomis rėmėsi Agentūros priimdama 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą, tačiau tai nereiškia, kad Agentūra negali taikyti sankcijų pagal teisės aktus, reglamentuojančius paramos administravimą.

3114.

32Atsakovas nurodė, kad Komisija 2019 m. vasario 25 d. sprendimu patvirtino, jog Agentūra teisėtai bei pagrįstai pritaikė pareiškėjo atžvilgiu išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją, nes nustatė, jog pareiškėjas be rašytinio Agentūros sutikimo perleido kitam asmeniui už paramos lėšas įgytą nuosavybę ne Projekte numatytai veiklai vykdyti, ši aplinkybė pareiškėjo jokiais įrodymais nebuvo paneigta, todėl Komisija 2019 m. vasario 25 d. sprendimu konstatavo, jog pareiškėjas Projekto neįgyvendino pilna apimtimi. Atsakovas nurodė, kad Komisija 2019 m. vasario 25 d. sprendimu konstatavo, jog pareiškėjas Agentūrai teikė ne visą / klaidinančią informaciją bei patvirtino, kad Agentūra teisėtai bei pagrįstai nustatė, jog buvo nustatytas dvigubas finansavimas įsigyjant „Škoda“ automobilius, dirbtinai padidintoms automobilių kainoms pagrįsti buvo klastojamos įsigijimo PVM sąskaitos faktūros, o pirkimo–pardavimo sutarčių priedai ir antro automobilio priėmimo–perdavimo aktas Agentūrai nebuvo deklaruojami. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad įrodymų, paneigiančių šias Agentūros išvadas, pareiškėjas nepateikė.

3315.

34Atsakovas teigė, kad Agentūra privalo užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos biudžeto bei Europos Sąjungos lėšų panaudojimą ir įtarusi, kad pareiškėjas galimai pažeidė teisės aktų nuostatas, pagrįstai atliko pažeidimo tyrimą ir priėmė 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą. Atsakovas nurodė, kad priėmė pažeidimams proporcingą sprendimą ir siekia susigrąžinti išmokėtą paramą. Atsakovas teigė, kad pats pareiškėjas turėjo elgtis sąžiningai ir naudoti už paramos lėšas įsigytas investicijas tik pagal paskirtį. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjui skirta sankcija (paramos susigrąžinimas) nėra vertintina kaip bausmė nacionalinės baudžiamosios teisės prasme, tiesioginės tyčios nustatymas baudžiamosios teisės prasme nėra reikalingas taikant šią sankciją. Šiai sankcijai pritaikyti pakanka konstatuoti Gražintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – ir Gražintinų lėšų taisyklės) 7.1 punktu nustatytus pažeidimus.

3516.

36Atsakovas teigia, kad 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas, pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Atsakovas teigė, kad Komisijos 2019 m. vasario 25 d. sprendimas, kuriuo paliktas galioti Agentūros 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti teisinio pagrindo taip pat nėra.

37II.

3817.

39Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjo E. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

4018.

41Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2011 m. gruodžio 14 d. pateikė Agentūrai paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“. Pareiškėjas 2012 m. liepos 13 d. pasirašė su Agentūra Paramos sutartį, kurios 1.1 punktu įsipareigojo įgyvendinti Projektą, nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 3D-346 „Dėl projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, sąrašo patvirtinimo“, pareiškėjui skirta iki 170 359,13 Eur, iš jų: Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos – iki 127 769,35 Eur; Lietuvos valstybės biudžeto lėšos – iki 42 589,78 Eur. Pareiškėjas įsipareigojo prisidėti iki 91 732,51 Eur savo įnašu prie tinkamų finansuoti Projekto išlaidų apmokėjimo ir užtikrinti visų kitų Projektui įgyvendinti reikalingų išlaidų apmokėjimą. Pareiškėjui pagal Paramos sutartį suteikta 170 359,13 Eur parama. Numatyti keturi Projekto įgyvendinimo etapai: I dalis – iki 40 671,05 Eur suteikiama pastatų statybai ir rekonstrukcijai (gamybinio-sandėliavimo pastato statyba, I dalis). Mokėjimo prašymas turi būti pateiktas iki 2013 m. gegužės 30 d.; II dalis – iki 39 799,00 Eur, iš kurių pastatų statybai ir rekonstrukcijai suteikiama 36 033,94 Eur (gamybinio-sandėliavimo pastato statyba, II dalis) ir bendrosioms išlaidoms – 37 6506,00 Eur, mokėjimo prašymą pateikiant iki 2013 m. liepos 31 d.; III dalis – iki 69 818,99 Eur suteikiama technikai ir įrangai (technologinė įranga). Mokėjimo prašymas turi būti pateiktas iki 2013 m. spalio 31 d.; IV dalis – iki 20 070,09 Eur suteikiama technikai ir įrangai (automobilis), mokėjimo prašymą pateikiant iki 2013 m. gruodžio 31 d.

4219.

43Teismas nustatė, kad Agentūra 2017 m. balandžio 18 d. atliko patikrą vietoje (ataskaita Nr. V-VK-0922703), kurios metu vizualiai apžiūrėjo už paramos lėšas įsigytą kepimo įrangą, automobilį „Škoda“ ( - ), gamyklinį pastatą – kepyklą. Patikros metu dalis įrangos (kildinimo kamera, kepimo krosnis, šildomos ir šaldomos vitrinos, pramoninė indaplovė) nebuvo naudojama. Įranga sandėliuojama: ( - ) (patikros vietoje nesutikrinta). Agentūra 2017 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. SKP-47 „Dėl E. V. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. SKP-47) pritaikė sankciją 339,07 Eur (0,2 proc. paramos sumos) dėl įsipareigojimų, susijusių su Projekto priežiūros rodikliais, nevykdymo: 2014 m. pardavimo pajamos pasiektos tik 16 proc., darbuotojų skaičius pasiektas tik 20 proc.; 2015 m. pardavimo pajamos pasiektos tik 52 proc., darbuotojų skaičiaus rodiklis pasiektas tik 20 proc.

4420.

45Teismas nustatė, kad pažeidimų tyrimas buvo vykdomas vadovaujantis Pažeidimų administravimo taisyklėmis. Agentūra tyrimo metu nustatė šiuos pažeidimus: 1) pareiškėjas be rašytinio Agentūros sutikimo perleido kitam asmeniui už paramos lėšas įgytą nuosavybę ne Projekte numatytai veiklai vykdyti; 2) pareiškėjas Agentūrai teikė ne visą / klaidinančią informaciją, nustatytas dvigubas finansavimas (t. y. už tą pačią investiciją finansuota 2 kartus pagal atskirus projektus). Pareiškėjas dirbtinai padidino pagal Projektą perkamo automobilio kainą tiek, kad į vieno automobilio kainą būtų įskaičiuotas ir antrasis. Agentūra, Projekto priežiūros metu nustačiusi Projekto pažeidimų ir vadovaudamasi Pažeidimų administravimo taisyklių 10 punktu, 2018 m. spalio 10 d. raštu Nr. BRK-4833 (14.5) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė informaciją Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ir Ministerija) apie pareiškėjo padarytus pažeidimus įgyvendinant Projektą bei siūlymą pritarti Agentūros sprendimui taikyti sankciją – visos išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją, t. y. susigrąžinti 169 193,45 Eur (169 532,52 Eur–339,07 Eur (vadovaujantis sprendimu Nr. SKP-47) ir nutraukti Paramos sutartį. Ministerija, įvertinusi pateiktą informaciją, pritarė siūlymui. Agentūra 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu už nustatytus pažeidimus pareiškėjui pritaikė sankciją – susigrąžinti visas išmokėtas paramos lėšas (169 193,45 Eur) nutraukiant Paramos sutartį.

4621.

47Teismas analizavo Administravimo taisyklių 5.9, 5.14, 197.3.1, 197.3.14, 255 punktus, Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalį, 3 straipsnio 1 ir 2 dalis, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas) išaiškinimą dėl senaties termino ir nurodė, kad tyrimas dėl pareiškėjo pažeidimo (ar tariamo pažeidimo) buvo pradėtas 2016 m. lapkričio 7 d., t. y. iki Projekto priežiūros kontrolės pabaigos. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas su Agentūra pasirašydamas Paramos sutartį įsipareigojo iki 2017 m. liepos 13 d. vykdyti Paramos sutartimi prisiimtas pareigas, susijusias su Projekto įgyvendinimu (Paramos sutarties 19.1 punktas), įvertino tai, kad FNTT tyrimas dar nėra baigtas ir darė išvadą, kad Agentūra 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu, skirdama pareiškėjui sankciją grąžinti išmokėtą paramą, nepažeidė Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto maksimalaus senaties termino.

4822.

49Teismas analizavo Pažeidimų administravimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d.) 4 punktą, aptarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką dėl lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) bei lex benignior retro agit (įstatymas, pagerinantis subjektų padėtį, turi grįžtamąją galią) principų taikymo ir pažymėjo, kad Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punkto nuostata nėra sprendžiamas atsakomybės (sankcijų) klausimas, kuriai galėtų būti taikomas lex benignior retro agit principas. Teismas nusprendė, kad Agentūra pažeidimo tyrimą baigė ir 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą priėmė iki Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punkto pakeitimo įsigaliojimo (2018 m. gruodžio 6 d.), todėl, priimant 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą, vadovautis neįsigaliojusia teisės norma Agentūra neturėjo teisinio pagrindo.

5023.

51Teismas iš 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo turinio ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad Agentūra vertino pareiškėjo pateiktą automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, 2013 m. gruodžio 20 d. automobilio priėmimo–perdavimo aktą Nr. 13/12-01, o susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga byloje Nr. 07-6-00011-16, paaiškėjo, kad 2013 m. rugpjūčio 30 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2013-08-30/001, sudaryta su UAB „Autodeta ir ko“ (toliau – ir automobilio pirkimo–pardavimo sutartis), Agentūrai pateikta ne visa, t. y. remiantis originalia sutartimi, pareiškėjas už tą pačią kainą nusipirko du automobilius, t. y. „Škoda“ ( - ), ir „Škoda“ ( - ), atskira suma už atskirus automobilius nenurodyta, automobiliai įvardijami kaip „Turtas“. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatavo, kad pareiškėjas 2013 m. gruodžio 27 d. pateiktame mokėjimo prašyme Nr. 3VĮ-KK-11-1-008502-MP004 deklaravęs 1 automobilį, realiai už tą pačią kainą įsigijo du automobilius, tuo būdu nuo Agentūros nuslėpė visą automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir ją Agentūrai pateikė ne visą, todėl Agentūra negalėjo nustatyti, kad pareiškėjas įsigijo ne vieną, o du automobilius. Teismas nusprendė, kad pareiškėjas dirbtinai padidino pagal Projektą perkamo automobilio kainą tiek, kad į vieno automobilio kainą būtų įskaičiuotas ir antrasis. Teismas darė išvadą, kad Agentūra pagrįstai pareiškėjo veiksmus pateikiant ne visą / klaidinančią informaciją, atsižvelgdama į jos mastą ir sunkumą, įvertino kaip pažeidimą.

5224.

53Teismas iš 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo turinio ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad Agentūra, įvertinusi 2017 m. balandžio 18 d. užsakomosios patikros vietoje ataskaitą, viešojoje erdvėje esančią informaciją nustatė, kad Projekto įgyvendinimo vietoje ant už paramos lėšas pastatyto / rekonstruoto gamybinio-sandėliavimo Pastato, priklausančio pareiškėjui nuosavybės teise, yra reklaminė iškaba „Pizza Express“, o vienas iš šio tinklo restoranų veikia Projekto įgyvendinimo vietoje. Agentūra vertino pareiškėjo (paramos gavėjo) pateiktą paaiškinimą dėl veiklos, sąskaitas faktūras už kepimo paslaugas, suteiktas UAB „Kepa Kepa“ (pirkėjas UAB „Kepa Kepa“, pardavėjas E. V.), kuri nuo 2014 m. vasario 12 d. registruota paramos gavėjo gamybiniame-sandėliavimo Pastate, t. y. pastate, už kurį gauta parama ir kuriame paramos gavėjas planavo vykdyti kepimo veiklą; 2016 m. gruodžio 10 d. paramos gavėjo pateiktą paaiškinimą dėl veiklos rodiklių, kad Projekto įgyvendinimą pradėjo 2014 m. gegužės mėn., paramos gavėjui padėjo ir padeda šeima, taip pat naudojasi darbuotojų nuomos paslauga ir pridėjo 2014 m. gegužės 2 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. KK 2014-5 dėl darbuotojų nuomos, sudarytą su UAB „Kepa kepa“ (toliau – ir Darbuotojų nuomos sutartis), registruotos adresu ( - ), t. y. adresas sutampa su Projekto įgyvendinimo vieta ir realiai veikla vykdoma paramos gavėjo patalpose. Teismas pažymėjo, kad Agentūra vertino Darbuotojų nuomos sutartį ir pagrįstai padarė išvadą, kad kepimo paslaugas pirkusi UAB „Kepa Kepa“ registruota paramos gavėjo gamybinėse patalpose, UAB „Kepa Kepa“ 6 darbuotojus paramos gavėjas išsinuomojo Projekto veiklai vykdyti, nors turėjo darbuotojus įdarbinti pats, t. y. paramos gavėjas be Agentūros sutikimo faktiškai leido UAB „Kepa Kepa“ (išnuomotiems darbuotojams) naudotis už paramos lėšas įsigytomis patalpomis ir įranga, o ne pats faktiškai vykdė Projekte numatytą veiklą. Teismas rėmėsi patikros metu pateiktomis sąskaitomis faktūromis ir darė išvadą, kad pagamintus gaminius paramos gavėjas pardavė išimtinai UAB „Kepa kepa“. Teismas konstatavo, kad Agentūra pagrįstai tokius pareiškėjo veiksmus vertino kaip pažeidimą – paramos gavėjas be rašytinio Agentūros sutikimo perleido kitam asmeniui už paramos lėšas įgytą nuosavybę ne Projekte numatytai veiklai vykdyti. Teismas, įvertinęs pažeidimo tyrimo metu surinktą informaciją ir nustatytas aplinkybes, pareiškėjo pateiktus veiklos dokumentus, nusprendė, kad Projektas nebuvo vykdomas taip, kaip buvo įsipareigota paraiškoje ir verslo plane, visi Projekte numatyti tikslai ir uždaviniai yra praktiškai neįgyvendinti, todėl Agentūra pagrįstai taikė sankciją – susigrąžinti visas išmokėtas paramos lėšas 169 193,45 Eur, nutraukiant Paramos sutartį.

5425.

55Teismas nustatė, kad 2018 m. lapkričio 26 d. sprendime Agentūra, motyvuodama taikomą sankciją, nurodė, jog paramos gavėjas nevykdė Paramos sutarties sąlygų, paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų, paramą panaudojo netinkamai, todėl padarė sunkų pažeidimą. Teismas nusprendė, kad 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu skiriama sankcija pakankamai detalizuota ir motyvuota.

5626.

57Teismas aptarė non bis in idem principą, pažymėjo, kad išmokėtos paramos susigrąžinimas savo esme nėra tapatus ekonominėms sankcijoms ar administracinėms nuobaudoms (baudoms), kurių paskirtis nubausti pažeidimą padariusi asmenį, sukeliant jam turtinio pobūdžio nuostolius. Teismas aptarė išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcijos taikymo tikslą ir pabrėžė, kad pareiškėjui skirta sankcija savo prigimtimi ir paskirtimi nėra panaši į bausmes (BK 42 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad imperatyvių Gražintinų lėšų taisyklių reikalavimų pažeidimas, užtraukęs pareiškėjui visų išmokėtų paramos lėšų sugrąžinimą, nutraukiant Paramos sutartį, nėra tapatus tam teisės pažeidimui, už kurį jis galimai bus nubaustas baudžiamojoje byloje, taigi nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad non bis in idem principas šiuo atveju buvo pažeistas.

5827.

59Teismas, įvertinęs pareiškėjo motyvus dėl 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo atitikties VAĮ 8 straipsnio nuostatoms, nusprendė, kad jis atitinka jame įtvirtintus reikalavimus. 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės motyvuotos, nurodyta akto apskundimo tvarka. Pareiškėjas galėjo ir turėjo suprasti priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

6028.

61Teismas nusprendė, kad Komisija 2019 m. vasario 25 d. sprendime tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, teisingai įvertino pareiškėjo argumentus kaip nesudarančius pagrindo naikinti 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo, todėl pagrįstai ir teisėtai atmetė pareiškėjo skundą. Teismas teisėtu ir pagrįstu pripažino ir Komisijos 2019 m. vasario 25 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas.

62III.

6329.

64Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, t. y. panaikinti Agentūros 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą, Komisijos 2019 m. vasario 25 d. sprendimą, pripažinti, kad Agentūra praleido senaties terminą priimti 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

6530.

66Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant, kad:

6730.1.

68Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentą, kad atsakovas praleido Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą senaties terminą. Pareiškėjas remiasi Reglamento Nr. 2988/95 nuostatomis ir nurodo, kad pagal Reglamentą Nr. 2988/95 FNTT neturi būti laikoma kompetentinga institucija, kurios pradėtas tyrimas stabdo senaties terminą, nes Reglamentas Nr. 2988/95 yra susijęs su Europos Sąjungos paramos administravimu, o paramos administravimą užtikrina Agentūra.

6930.2.

70Agentūra praleido senaties terminą priimti sprendimą dėl tariamai atlikto dvigubo finansavimo, įsigyjant kepimo įrangą bei „Škoda“ automobilius. Pareiškėjas teigia, kad pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalį Agentūra neturi teisės patraukti atsakomybėn pareiškėjo už tariamus pažeidimus dėl 2013 m. rugpjūčio 5 d. ir 2013 m. rugpjūčio 30 d. sudarytų sutarčių, nes yra praėjęs senaties terminas.

7130.3.

72Pareiškėjas remiasi 2018 m. lapkričio 26 d. sprendime nurodytu Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punktu ir teigia, kad Agentūra turėjo sustabdyti tyrimą iki FNTT ikiteisminio tyrimo pabaigos nepaisant to, kad Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punkto pakeitimas įsigaliojo tik nuo 2018 m. gruodžio 6 d. Pareiškėjas akcentuoja, jog nežinia, ar pasitvirtins FNTT tyrimo metu pateikti įtarimai, todėl Agentūra nepagrįstai jais remiasi. Pareiškėjas teigia, kad jo atžvilgiu turi būti užtikrintas nekaltumo prezumpcijos laikymasis.

7330.4.

74Agentūra, Komisija bei teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas tariamai be rašytinio Agentūros sutikimo perleido kitam asmeniui už paramos lėšas įgytą nuosavybę ne Projekte nurodytai veiklai vykdyti, nes nei Agentūra, nei FNTT nėra nustačiusios faktinių aplinkybių, kad pareiškėjas pardavė jam priklausiusį Pastatą UAB „Matesa“, UAB „Kepa Kepa“ ar kitam trečiajam asmeniui. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepateikė jokių tai patvirtinančių argumentų bei ignoravo byloje esantį Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuris patvirtina, kad Pastatas priklauso pareiškėjui.

7530.5.

76Agentūra skyrė netinkamas sankcijas už tariamus pažeidimus įsigyjant kepimo įrangą ir automobilius, tokiu būdu pažeidė Agentūros direktoriaus Įsakymą Nr. BR1-83. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Agentūra, norėdama įrodyti, kad jis įsigijo kepimo įrangą padidintomis kainomis, privalėjo atlikti ekspertizę, o jos neatlikus, Agentūros ir teismo išvados dėl tariamai padidintų kainų neturi jokio teisinio pagrindo.

7730.6.

782018 m. lapkričio 26 d. sprendime nėra pateikta pagrindžiančių argumentų, kodėl nuspręsta taikyti griežčiausią sankciją, t. y., paramos susigrąžinimą. Pareiškėjas akcentuoja, kad Agentūra net ir nustačiusi pažeidimą, jam turėjo skirti proporcingą ir individualizuotą sankciją, kuri turėjo būti nustatyta atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį ir faktines aplinkybes.

7930.7.

80Pareiškėjas įsitikinęs, kad jo vykdytas dviejų „Škoda“ automobilių įsigijimas nepablogino Projekto rodiklių, tačiau teismas aplinkybių, susijusių su automobilių įsigijimu, nevertino. Pareiškėjas pažymi, jog tokiu būdu jis nesiekė sukčiauti, nepažeidė jokių teisės aktų. Pareiškėjas akcentuoja, kad dar 2017 m. balandžio 18 d. buvo žinomos visos aplinkybės, susijusios su Projekto įgyvendinimu, „EkspressPizza“ veikla, „Škoda“ ( - ) automobilio įsigijimu, darbuotojų nuoma, tačiau Agentūra, atlikusi tyrimą, 2017 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. SKP-47 skyrė 339,07 Eur dydžio sankciją už nedidelius, smulkius pažeidimus.

8130.8.

82Pareiškėjas akcentuoja, kad 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio keliamų reikalavimų, galimai neteisėti pareiškėjo veiksmai turėtų būti vertinami pagal BK, o ne pagal administracinės teisės normas, nes priešingu atveju, galimai būtų pažeistas non bis in idem principas. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Komisija neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Agentūros 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo, o taip pat neatsakė į daug pareiškėjo pateiktų argumentų.

8331.

84Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 3 dalimi, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsniu, akcentuoja Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalį ir laikosi pozicijos, kad kompetentinga institucija reikėtų laikyti tik tokią instituciją, kuri administruoja Europos Sąjungos paramos teikimą. Pareiškėjas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, kaip turi būti aiškinama Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa, nustatanti, kad senaties eiga nutrūksta, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui, nes pareiškėjas, Agentūra ir teismas skirtingai aiškina sąvokos „kompetentinga institucija“ turinį, todėl pareiškėjas teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

8532.

86Pareiškėjas papildomai pateiktuose paaiškinimuose atkreipia dėmesį, kad Projekto įgyvendinimo vietoje už paramos lėšas pastatytas / rekonstruotas gamybinio-sandėliavimo Pastatas yra padidintas, t. y. pareiškėjas papildomai pastatė 29 kv. m už nuosavas lėšas, taigi padidino Pastato plotą apytikriai 36 proc. Pareiškėjas teigia, kad padidintą Pastato plotą jis galėjo naudoti savo nuožiūra ir nederindamas su Agentūra. Pareiškėjas nurodo, kad Agentūra 2017 m. balandžio 18 d. atliktos patikros Nr. V-VK-0922703 ataskaitos 3 punkte konstatavo, kad Pareiškėjas tinkamai vykdo Projekte nurodytą veiklą. Pareiškėjas įsitikinęs, jog galima teigiamai vertinti jo sugebėjimą įsigyti du automobilius už vienam automobiliui skirtą pinigų sumą ir atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas automobilius įsigijo už didesnę sumą, nei Agentūra skyrė, tačiau neprašė jų kompensuoti.

8733.

88Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas pakartoja faktines bylos aplinkybes bei papildomai nurodo, kad:

8933.1.

90Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnyje yra reglamentuoti patraukimo atsakomybėn senaties terminai – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas. Atsakovas daro išvadą, kad Agentūra turi teisę, o vykdydama Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos funkciją – ir pareigą, pradėti įtariamų pažeidimų tyrimus. Atsakovas pabrėžia, kad ikiteisminis tyrimas, susijęs su Projektu, pradėtas 2016 m. lapkričio 7 d., todėl tą dieną pareiškėjo atžvilgiu nutrūko senaties skaičiavimas.

9133.2.

92Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Agentūra turėjo sustabdyti pažeidimo tyrimą, nes FNTT atlieka ikiteisminį tyrimą. Atsakovas nurodo, kad Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punkto pakeitimas įsigaliojo nuo 2018 m. gruodžio 6 d., o Agentūra pažeidimo tyrimą baigė ir priėmė 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą iki minėtos nuostatos įsigaliojimo. Atsakovas taip pat pažymi, kad Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punktas nėra sietinas su atsakomybe, kaip tai aiškinama teisės principo lex benignor retro agit aspektu.

9333.3.

94Non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas už identiškus arba iš esmės tokius pat teisiškai reikšmingus faktus. Atsakovas teigia, kad išmokėtos paramos susigrąžinimas savo esme nėra tapatus ekonominėms sankcijoms ar administracinėms nuobaudoms (baudoms), kurių paskirtis nubausti pažeidimą padariusi asmenį, sukeliant jam turtinio pobūdžio nuostolius.

9533.4.

96Pareiškėjas teikė Agentūrai nepilną / klaidinančią informaciją, padidintomis automobilių kainomis klastojo įsigijimo PVM sąskaitas faktūras, o sutarčių priedai ir antro automobilio priėmimo–perdavimo aktas Agentūrai nebuvo deklaruotas. Atsakovas teigia, kad FNTT yra užfiksuotos reikšmingos aplinkybės, kuriomis rėmėsi Agentūra, priimdama 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir tai nereiškia, kad Agentūra negali taikyti sankcijų pagal teisės aktus, reglamentuojančius paramos administravimą.

9733.5.

98Teismas sprendimu patvirtino, kad Agentūra teisėtai bei pagrįstai pritaikė pareiškėjo atžvilgiu išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją, nes nustatė, jog pareiškėjas be rašytinio Agentūros sutikimo perleido kitam asmeniui už paramos lėšas įgytą nuosavybę ne Projekte numatytai veiklai vykdyti, t. y. pareiškėjas be Agentūros sutikimo faktiškai leido UAB „Kepa Kepa“ (išnuomotiems darbuotojams) naudotis už paramos lėšas įsigytomis patalpomis ir įranga, o ne pats vykdė Projekte numatytą veiklą. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas šios aplinkybės jokiais įrodymais nepaneigė, Projekto neįgyvendino pilna apimtimi taip, kaip numatyta Paramos sutartyje, aprašyta Paraiškoje bei verslo plane. Teismas sprendimu konstatavo, kad Agentūra teisėtai bei pagrįstai nustatė, jog buvo nustatytas dvigubas finansavimas įsigyjant „Škoda“ automobilius, o pareiškėjas įrodymų, paneigiančių šias Agentūros išvadas, nepateikė.

9933.6.

100Agentūra priėmė pažeidimams proporcingą sprendimą ir siekia susigrąžinti išmokėtą paramą, todėl, atsakovo vertinimu, skirta sankcija atitinka padarytus pažeidimus. Atsakovas pažymi, kad 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio keliamus reikalavimus, todėl yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti jo nėra pagrindo.

101Teisėjų kolegija konstatuoja:

102IV.

10334.

104Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta susigrąžinti visas pareiškėjui išmokėtas paramos lėšas, nutraukiant Paramos sutartį, ir Komisijos 2019 m. vasario 25 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Agentūros 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo atmestas kaip nepagrįstas, teisėtumo ir pagrįstumo.

10535.

106Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei aiškinimu, teigia, jog dėl nurodytų pažeidimų skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

10736.

108Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

10937.

110ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad rašytinis procesas apeliacijoje yra pagrindinė teismo posėdžio forma, o žodinis bylos nagrinėjimas yra išimtis iš šios taisyklės, kuri taikoma tais atvejais, kai byloje reikia išsiaiškinti bei nustatyti atitinkamas su byla susijusias aplinkybes. Pareiškėjas nors ir nurodo, kad byloje reikia pakartotinai įvertinti byloje surinktus įrodymus, išanalizuoti pareiškėjo bei atsakovo argumentus, Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Konstitucinio Teismo praktiką, susijusią su byloje keliamais teisiniais klausimais, tačiau šių teiginių nesukonkretina ir nedetalizuoja. Pastebėtina, kad pareiškėjas dalyvavo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 28 d. posėdyje nagrinėjant šią administracinę bylą ir turėjo galimybę žodžiu pateikti savo poziciją tiek dėl bylos esmės, tiek dėl byloje esančių įrodymų vertinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra surinkta pakankamai duomenų, reikalingų bylai išspręsti, todėl jų vertinimas gali būti atliktas ir be papildomo tų pačių aplinkybių analizavimo. Nesant būtinybės šių aplinkybių papildomai analizuoti, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo.

11138.

112Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas ginčijamų atsakovo 2018 m. lapkričio 26 d. ir Komisijos 2019 m. vasario 25 d. sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, pakankamai detaliai išanalizavo teisinius santykius, dėl kurių kilo ginčas, iš esmės teisingai išnagrinėjo ir įvertino 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo turinį, todėl teisėjų kolegija pripažįsta tikslinga aptarti tik esminius apeliacinio skundo aspektus, t. y. dėl senaties termino taikymo, sąvokos „kompetentingos institucijos“ aiškinimo Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos aspektu, dėl būtinybės Agentūrai atlikti ekspertizę prieš konstatuojant tariamus pažeidimus (dirbtinį kainų padidinimą) įsigyjant kepimo įrangą ir automobilius bei pareiškėjui taikytos sankcijos proporcingumo.

11339.

114Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus, Reglamentu Nr. 2988/95 nustatomos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios vienodus patikrinimus ir administracines priemones bei nuobaudas už Bendrijos teisės aktų pažeidimus (Reglamento Nr. 2988/95 1 str. 1 d.). Reglamento Nr. 2988/95 taikymo srityje „pažeidimas“ yra suprantamas kaip bet kuris Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, dėl kurio Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma žala sumažinant ar iš viso prarandant pajamas, gaunamas iš tiesiogiai Bendrijų vardu surinktų nuosavų lėšų, arba darant nepagrįstas išlaidas (Reglamento Nr. 2988/95 1 str. 2 d.). Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas. Atskirų sektorių taisyklėse gali būti nustatytas trumpesnis senaties terminas, tačiau ne trumpesnis kaip treji metai. Jeigu pažeidimai daromi nuolat ir pakartotinai, senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas. Vykdant daugiametes programas, senaties terminas nesibaigia tol, kol visiškai nebaigiama programa. Senaties eiga nutrūksta, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui. Senaties eiga atsinaujina po kiekvieno ją nutraukusio veiksmo. Tačiau senaties terminas įsigalioja ne vėliau kaip tą dieną, kai pasibaigia laikotarpis, lygus dvigubam senaties terminui, per kurį kompetentinga institucija nepaskyrė nuobaudos, išskyrus tuos atvejus, kai administracinė procedūra laikinai sustabdoma pagal 6 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina ir tai, kad valstybės narės išlaiko teisę taikyti ilgesnį laikotarpį nei atitinkamai numatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (Reglamento Nr. 2988/95 3 str. 3 d.).

11540.

116Teisingumo Teismas savo formuojamoje jurisprudencijoje yra išaiškinęs, jog, priimdamas Reglamentą Nr. 2988/95, ypač jo 3 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, Bendrijos / Europos Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė įtvirtinti bendrą šiai sričiai taikomą senaties termino taisyklę, kuria siekė apibrėžti visose valstybėse narėse taikomą minimalų terminą ir atsisakyti galimybės susigrąžinti iš Bendrijos biudžeto nepagrįstai gautas sumas, nuo ginčijamoms išmokoms reikšmingo pažeidimo padarymo praėjus ketveriems metams (žr., pvz. Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo Corman, C‑131/10, 39 punktą; 2011 m. gegužės 5 d. sprendimo Ze Fu Fleischhandel et Vion Trading, C‑201/10 ir C‑202/10, 24 punktą; 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo Chambre de commerce ir d'industrie de l'Indre, C-465/10, 52 punktą). Esant Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 3 dalyje numatytai galimybei valstybės narės išlaiko didelę diskreciją nustatyti ilgesnius senaties terminus, kuriuos ketina taikyti, kai padaromas Europos Sąjungos finansiniams interesams kenkiantis pažeidimas (žr., pvz., Teisingumo Teismo sprendimo byloje Corman, C-131/10, 54 punktą, sprendimo byloje Ze Fu Fleischhandel ir Vion Trading, 26 punktą).

11741.

118Siekiant tinkamai įvertinti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą dėl praleisto senaties termino, būtina įvertinti tai, ar egzistavo aplinkybės, nutraukusios prasidėjusį senaties terminą. Kaip jau minėta, pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą patraukimo atsakomybėn senaties terminas gali būti nutrauktas, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui.

11942.

120Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-155-858/2017 išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad sąvoka „kompetentinga institucija“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, reiškia instituciją, turinčią kompetenciją imtis aptariamų su tyrimu ar patraukimu atsakomybėn susijusių veiksmų. Tačiau Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos formuluotėje nenurodyta nieko, iš ko būtų galima teigti, kad ši institucija turi būti ta pati, kuri yra kompetentinga skirti sumas ar šias sumas išieškoti, jei jos neteisėtai gautos pažeidžiant Europos Sąjungos finansinius interesus. Nesant Europos Sąjungos teisės normų kiekviena valstybė narė pagal nacionalinę teisę turi paskirti kompetentingas institucijas, kad būtų imtasi su pažeidimų, kaip jie suprantami pagal Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalį, tyrimu ar patraukimu atsakomybėn už juos susijusių veiksmų. Todėl valstybės narės gali savo nuožiūra suteikti įgaliojimus patraukti atsakomybėn už pažeidimus kitai institucijai nei ta, kuri skiria sumas ar šias sumas išieško, jei jos neteisėtai gautos pažeidžiant Europos Sąjungos finansinius interesus (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimo Pfeifer & Langen GmbH & Co. KG prieš Bundesanstalt für Landwirtschaft und Ernährung, C‑52/14, 29-32 punktus). Kita vertus, Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje numatytas senaties terminas atlieka teisinio saugumo funkciją, o tokia funkcija nebūtų visiškai įgyvendinta, jei šis terminas galėtų būti nutraukiamas dėl kiekvieno nacionalinės administracijos bendro patikrinimo, neturinčio ryšio su įtarimais padarius pažeidimus, susijusiais su pakankamai konkrečiai apibrėžtomis operacijomis (žr., pvz., Teisingumo Teismo sprendimo SGS Belgium ir kt., C‑367/09, EU:C:2010:648, 68 punktą). Tačiau, kai nacionalinės valdžios institucijos pateikia asmeniui ataskaitą apie nustatytą jo padarytą pažeidimą, susijusį su konkrečia operacija, prašo pateikti su šia operacija susijusią papildomą informaciją, ar skiria jam su šia operacija susijusią nuobaudą, jos imasi pakankamai konkrečių veiksmų, susijusių su pažeidimo tyrimu, ar patraukimu atsakomybėn už jį, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą (žr., pvz., Teisingumo Teismo sprendimo SGS Belgium ir kt., C‑367/09, 69 punktą ir sprendimo Chambre de commerce et d’industrie de l’Indre, C‑465/10, 61 punktą). Tam, kad veiksmas būtų laikomas „su tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusiu veiksmu“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą, juo turi būti pakankamai tiksliai apibrėžtos operacijos, su kuriomis susiję įtarimai padarius pažeidimus. Tačiau pagal šį tikslumo reikalavimą nebūtina, kad minėtu veiksmu būtų nurodyta galimybė skirti konkrečią administracinę nuobaudą ar priemonę.

12143.

122Pagal Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 6 straipsnio 2 punktą, vienas iš FNTT uždavinių yra užtikrinti nusikalstamų veikų bei kitų teisės pažeidimų, susijusių su Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų gavimu ir panaudojimu, atskleidimą ir tyrimą. FNTT funkcija yra įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas bei kitus teisės pažeidimus, susijusius su Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų gavimu ir panaudojimu (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 7 str. 3 p.). Teisingumo Teismas yra nurodęs, jog nesant Europos Sąjungos teisės normų, kiekviena valstybė narė pagal nacionalinę teisę turi paskirti kompetentingas institucijas, kad būtų imtasi su pažeidimų, kaip jie suprantami pagal Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalį, tyrimu ar patraukimu atsakomybėn už juos susijusių veiksmų (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimą Pfeifer & Langen GmbH & Co. KG prieš Bundesanstalt für Landwirtschaft und Ernährung, C‑52/14, 32 punktą).

12344.

124Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šios nutarties 41–42 punktuose, nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių nei dėl sąvokos „kompetetinga institucija“ aiškinimo, nei dėl FNTT kompetencijos Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos aspektu, todėl įvertinus tai, kad teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos ir sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo iniciatyva (ex officio), pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas kreiptis į Teisingumo Teismą atmetamas kaip nepagrįstas.

12545.

126Iš byloje esančios medžiagos bei pareiškėjo paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad FNTT atliekamas ikiteisminis tyrimas laikytinas susijusiu su byloje vertinamais konkrečiais atsakovo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendime nurodomais pareiškėjo pažeidimais, t. y. atliekamas ikiteisminis tyrimas, be kita ko, apima ir pareiškėjo vykdyto Projekto tyrimą, ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktas pareiškėjo veiksmų vertinimas dėl konkretaus įsigyto turto (kepimo įrangos bei dviejų automobilių), pareiškėjas supažindintas su FNTT atliekamu tyrimu ir dėl jo aplinkybių buvo apklaustas. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad FNTT 2016 m. lapkričio 7 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas nutraukė Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto senaties termino eigą.

12746.

128Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad įvykdžius bet kokį pažeidimą, neteisingai įgyta nauda paprastai panaikinama; jeigu nustatoma, kad veiksmais buvo siekiama gauti naudos, kuri neatitinka konkrečiu atveju taikomų Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti, toji nauda, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, panaikinama arba sutrukdoma ją gauti. 2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis (OL 2011 L 25, p. 8), su aktualiais pakeitimais, padarytais 2012 m. spalio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 937/2012 (OL 2012 L 280, p. 1) 4 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad nepažeidžiant specialiųjų nuostatų, kai nustatoma, kad siekdami įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą, paramos gavėjai dirbtinai sukūrė tokioms išmokoms gauti reikalingas sąlygas, jiems išmokos neskiriamos. Taigi, įstatymai draudžia tokius veiksmus, kuriais siekiama gauti asmeninės naudos, kuri neatitinka konkrečiu atveju taikomų Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti.

12947.

130Pareiškėjas, sudaręs Paramos sutartį su Agentūra, įsipareigojo nepažeisti Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jos susijusios su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Kaip matyti iš 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo turinio, Agentūra rėmėsi FNTT užfiksuotomis reikšmingomis aplinkybėmis (nustatytais apgaulės faktais pareiškėjui įsigyjant kepimo įrangą, už kurią Agentūra paramos lėšas skyrė trims skirtingiems projektams, bei pagal Projektą perkamo automobilio kainą dirbtinai padidinant tiek, kad į vieno automobilio kainą būtų įskaičiuotas ir antrasis), ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis vertino kartu su turima informacija po to, kai pareiškėjui paskirta parama jau buvo išmokėta, pateikus išlaidas pagrindžiančius dokumentus (kepimo įrangos bei automobilio pirkimo–pardavimo sutartis) bei mokėjimo prašymus ir atsižvelgusi į nustatytus pažeidimus: 1) paramos gavėjas (pareiškėjas) be rašytinio Agentūros sutikimo perleido kitam asmeniui už paramos lėšas įgytą nuosavybę ne Projekte numatytai veiklai vykdyti; 2) paramos gavėjas (pareiškėjas) Agentūrai teikė ne visą / klaidinančią informaciją, nustatytas dvigubas finansavimas (t. y. už tą pačią investiciją finansuota 2 kartus pagal atskirus projektus) nusprendė susigrąžinti visas išmokėtas paramos lėšas 169 193,45 Eur, nutraukti Paramos sutartį.

13148.

132Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginio, kad Agentūra skyrė netinkamas sankcijas už tariamus pažeidimus įsigyjant kepimo įrangą ir automobilius, tokiu būdu pažeidė Agentūros direktoriaus Įsakymą Nr. BR1-83, teisėjų kolegija pažymi, kad Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodika, patvirtinta Įsakymu Nr. BR1-83 (redakcijos, galiojusios nuo 2013 m. sausio 27 d. iki 2013 m. rugpjūčio 23 d. ir nuo 2013 m. rugpjūčio 24 d. iki 2015 m. rugpjūčio 24 d.) (toliau – ir Metodika), buvo taikoma Agentūrai vertinant pirkimo procedūras, atliktas perkančiųjų organizacijų, vykdančių pirkimus pagal VPĮ ir neperkančiųjų organizacijų, vykdančių pirkimus pagal Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 (Metodikos 3 punktas). Nagrinėjamu atveju 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimas atsakovo buvo priimtas ne vertinant viešųjų pirkimų, kurių metu pagal 2013 m. rugpjūčio 5 d. sutartį buvo įsigyta kepimo įranga, o pagal 2013 m. rugpjūčio 30 d. sutartį – du automobiliai „Škoda“ ( - ) procedūras, o remiantis ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktu pareiškėjo veiksmų vertinimu dėl konkretaus įsigyto turto ir jo įsigijimo aplinkybių, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas dėl Metodikos, patvirtintos Įsakymu Nr. BR1-83, taikymo atmetamas kaip nepagrįstas.

13349.

134Administravimo taisyklių 5.10 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad Agentūra, kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų ar technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo – atlieka užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę arba technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo ekspertizę, kilus įtarimų dėl projekto ir (arba) investicijų atitikties Programos priemonės tikslams – atlieka užsakomąją projekto ir (arba) investicijų atitikties priemonės tikslams ekspertizę ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus). Pažymėtina, kad Agentūrai suteikta teisė vertinti paramos gavėjų atliktas pirkimų procedūras, kilus įtarimams dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių kainų, atlikti ekspertizę dar iki priimant galutinį sprendimą dėl paramos lėšų skyrimo. Kaip jau minėta, 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimas atsakovo buvo priimtas remiantis ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktu pareiškėjo veiksmų vertinimu dėl konkretaus įsigyto turto po to, kai pareiškėjui paskirta parama jau buvo išmokėta, todėl skirti pareiškėjo reikalaujamos ekspertizės Agentūrai nebuvo pagrindo.

13550.

136Administravimo taisyklių 197 punkte nustatyta, jog paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys sankcijų rūšys – paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas. Administravimo taisyklių 197.3 punkte nurodyta taikytina sankcija – paramos ar jos dalies susigrąžinimas, tačiau nedetalizuota, už kokius pažeidimus turi būti grąžinama visa parama, o už kokius – tik jos dalis.

13751.

138Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje VAĮ 8 straipsnio taikymo ir aiškinimo aspektu yra išaiškinta, kad taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1050-756/2017). Paramos gavėjui išmokama suma yra skirta ne asmeniniam jo praturtėjimui, ne verslo plėtrai aplamai gautas lėšas naudojant ten kur tuo metu yra didesnė galimybė gauti pajamas ir pelną, o skirta konkrečioms priemonėms, siekiant paminėtose normose ir Paramos sutartyje nurodytų konkrečių tikslų ir uždavinių. Gautų lėšų panaudojimas ne paramos sutartyje nurodytais tikslais yra rimtas pažeidimas, galintis sukelti pačias griežčiausias pasekmes paramos gavėjui. Sankcija (paramos ar jos dalies susigrąžinimas) nėra vertintina kaip bausmė nacionalinės baudžiamosios teisės prasme, tiesioginės tyčios nustatymas baudžiamosios teisės prasme nėra reikalingas taikant šią sankciją. Sankcijai pritaikyti pakanka konstatuoti aplaidumo ar netinkamo ūkinės komercinės veiklos vykdymo. Taikant sankciją (paramos ar jos dalies susigrąžinimą) būtina atsižvelgti į pažeidimo rimtumą, mastą, trukmę ir pasekmes (žr., pvz., 2017 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1124-575/2017). Griežčiausia poveikio priemonė paramos sutarties nutraukimas ir reikalavimas grąžinti sumokėtas paramos lėšas turėtų būti skiriama, kai kitomis poveikio priemonėmis yra negalima pasiekti, jog būtų įgyvendinti konkretaus paramos projekto tikslai ir uždaviniai, t. y. kai padaryti pažeidimai prieštarauja šiems tikslams ir uždaviniams, dėl ko paramos projektas gali nepasiekti tų tikslų ir uždavinių dėl kurių jis buvo sukurtas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2398/2012).

13952.

140Administravimo taisyklių normos, kurias taikė atsakovas nagrinėjamu atveju, nustato, kad paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas vykdydamas projektą pažeidė Europos Sąjungos ar Lietuvos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu (Administravimo taisyklių 197.3.1 p.); paramos gavėjas pažeidžia kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus (Administravimo taisyklių 197.3.14 p.). 2018 m. lapkričio 26 d. sprendime nurodyta, kad paramos gavėjas be rašytinio Agentūros sutikimo perleido kitam asmeniui už paramos lėšas įgytą nuosavybę ne Projekte numatytai veiklai vykdyti, pažeidimo tyrimo metu surinkta informacija ir nustatytos aplinkybės, paramos gavėjo pateikti veiklos dokumentai leidžia daryti išvadą, kad Projektas nebuvo ir nėra vykdomas taip, kaip buvo įsipareigota paraiškoje ir verslo plane, visi Projekte numatyti tikslai ir uždaviniai yra praktiškai neįgyvendinti, tokiu būdu pažeidžiant, be kita ko, ir Paramos sutarties 27.4, 27.6, 27.7, 27.16 ir 27.20 punktų nuostatas. Paramos gavėjas taip pat Agentūrai teikė ne visą / klaidinančią informaciją, Projekto įgyvendinimo metu, tokiu būdu pažeidė Paramos sutarties 27.2, 27.4 ir 27.20 punktus. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis prieina prie išvados, kad pareiškėjas neįvykdė esminių Paramos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir Projekto tikslų, dėl kurių jam suteikta parama, todėl nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kad pareiškėjui paskirta nepagrįsta ir neproporcinga sankcija. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, kuriais teisinami atsakovo nustatyti pažeidimai, nesudaro pagrindo pareiškėjui pritaikyti švelnesnės sankcijos.

14153.

142Dėl kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų (dėl to, kad Agentūra turėjo sustabdyti tyrimą iki FNTT ikiteisminio tyrimo pabaigos nepaisant to, kad Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punkto pakeitimas įsigaliojo tik nuo 2018 m. gruodžio 6 d., dėl Pastato perleidimo, dėl non bis in idem principo ir kt.) teisėjų kolegija pritaria skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams ir jų nekartoja.

14354.

144Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

14555.

146Atsisakius tenkinti pareiškėjo skundą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neįgijo teisės į proceso išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 punktą. Dėl šios priežasties pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

147Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

148Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

149Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

150Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su... 7. 2.... 8. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu... 9. 3.... 10. Pareiškėjas pabrėžė, kad Agentūra privalėjo sustabdyti pažeidimo... 11. 4.... 12. Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra nepagrįstai teigė, jog jis tariamai be... 13. 5.... 14. Pareiškėjas teigė, kad Agentūra nepateikė pagrindžiančių argumentų,... 15. 6.... 16. Pareiškėjas teigė, kad Agentūra 2017 m. balandžio 18 d. patikros metu... 17. 7.... 18. Pareiškėjas teigė, kad Paramos sutarties 27.2, 27.4 ir 27.20 punktai yra... 19. 8.... 20. Pareiškėjas teigė, kad Agentūra, neturėdama prokuroro leidimo naudotis ir... 21. 9.... 22. Pareiškėjas nurodė, kad Komisija neišsamiai išnagrinėjo jo skundą dėl... 23. 10.... 24. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos su... 25. 11.... 26. Atsakovas nurodė, kad 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamento (EB,... 27. 12.... 28. Atsakovas teigė, kad Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su... 29. 13.... 30. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas teikė Agentūrai nepilną /... 31. 14.... 32. Atsakovas nurodė, kad Komisija 2019 m. vasario 25 d. sprendimu patvirtino, jog... 33. 15.... 34. Atsakovas teigė, kad Agentūra privalo užtikrinti tinkamą Lietuvos... 35. 16.... 36. Atsakovas teigia, kad 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimas atitinka VAĮ 8... 37. II.... 38. 17.... 39. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 12 d. sprendimu... 40. 18.... 41. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2011 m. gruodžio 14 d. pateikė Agentūrai... 42. 19.... 43. Teismas nustatė, kad Agentūra 2017 m. balandžio 18 d. atliko patikrą... 44. 20.... 45. Teismas nustatė, kad pažeidimų tyrimas buvo vykdomas vadovaujantis... 46. 21.... 47. Teismas analizavo Administravimo taisyklių 5.9, 5.14, 197.3.1, 197.3.14, 255... 48. 22.... 49. Teismas analizavo Pažeidimų administravimo taisyklių (redakcija, galiojusi... 50. 23.... 51. Teismas iš 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo turinio ir byloje pateiktų... 52. 24.... 53. Teismas iš 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo turinio ir byloje pateiktų... 54. 25.... 55. Teismas nustatė, kad 2018 m. lapkričio 26 d. sprendime Agentūra, motyvuodama... 56. 26.... 57. Teismas aptarė non bis in idem principą, pažymėjo, kad išmokėtos paramos... 58. 27.... 59. Teismas, įvertinęs pareiškėjo motyvus dėl 2018 m. lapkričio 26 d.... 60. 28.... 61. Teismas nusprendė, kad Komisija 2019 m. vasario 25 d. sprendime tinkamai... 62. III.... 63. 29.... 64. Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos... 65. 30.... 66. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir... 67. 30.1.... 68. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentą, kad atsakovas praleido... 69. 30.2.... 70. Agentūra praleido senaties terminą priimti sprendimą dėl tariamai atlikto... 71. 30.3.... 72. Pareiškėjas remiasi 2018 m. lapkričio 26 d. sprendime nurodytu Pažeidimų... 73. 30.4.... 74. Agentūra, Komisija bei teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas... 75. 30.5.... 76. Agentūra skyrė netinkamas sankcijas už tariamus pažeidimus įsigyjant... 77. 30.6.... 78. 2018 m. lapkričio 26 d. sprendime nėra pateikta pagrindžiančių argumentų,... 79. 30.7.... 80. Pareiškėjas įsitikinęs, kad jo vykdytas dviejų „Škoda“ automobilių... 81. 30.8.... 82. Pareiškėjas akcentuoja, kad 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimas neatitinka... 83. 31.... 84. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 85. 32.... 86. Pareiškėjas papildomai pateiktuose paaiškinimuose atkreipia dėmesį, kad... 87. 33.... 88. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos... 89. 33.1.... 90. Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnyje yra reglamentuoti patraukimo atsakomybėn... 91. 33.2.... 92. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Agentūra turėjo sustabdyti pažeidimo... 93. 33.3.... 94. Non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą... 95. 33.4.... 96. Pareiškėjas teikė Agentūrai nepilną / klaidinančią informaciją,... 97. 33.5.... 98. Teismas sprendimu patvirtino, kad Agentūra teisėtai bei pagrįstai pritaikė... 99. 33.6.... 100. Agentūra priėmė pažeidimams proporcingą sprendimą ir siekia... 101. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 102. IV.... 103. 34.... 104. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2018 m.... 105. 35.... 106. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą... 107. 36.... 108. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo... 109. 37.... 110. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 111. 38.... 112. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas... 113. 39.... 114. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad siekiant apsaugoti Europos Bendrijų... 115. 40.... 116. Teisingumo Teismas savo formuojamoje jurisprudencijoje yra išaiškinęs, jog,... 117. 41.... 118. Siekiant tinkamai įvertinti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą dėl... 119. 42.... 120. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje... 121. 43.... 122. Pagal Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 6... 123. 44.... 124. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šios nutarties 41–42 punktuose,... 125. 45.... 126. Iš byloje esančios medžiagos bei pareiškėjo paaiškinimų pirmosios... 127. 46.... 128. Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad įvykdžius... 129. 47.... 130. Pareiškėjas, sudaręs Paramos sutartį su Agentūra, įsipareigojo... 131. 48.... 132. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginio, kad Agentūra... 133. 49.... 134. Administravimo taisyklių 5.10 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad Agentūra,... 135. 50.... 136. Administravimo taisyklių 197 punkte nustatyta, jog paramos gavėjui... 137. 51.... 138. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje VAĮ 8 straipsnio... 139. 52.... 140. Administravimo taisyklių normos, kurias taikė atsakovas nagrinėjamu atveju,... 141. 53.... 142. Dėl kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų (dėl to, kad Agentūra... 143. 54.... 144. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos... 145. 55.... 146. Atsisakius tenkinti pareiškėjo skundą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 147. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 148. Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą atmesti.... 149. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimą... 150. Nutartis neskundžiama....