Byla A-155-858/2017

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

2sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

3dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovui advokatui V. K.,

4atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovei R. Š.,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Skirnuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Parama“, uždarajai akcinei bendrovei „Alkesta“, uždarajai akcinei bendrovei „Dzūkijos statyba“ dėl sprendimų panaikinimo.

6Išplėstinė teisėjų kolegija

Nustatė

7I.

8

  1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Atliekų tvarkymo centras, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–3, 65–74), prašydamas: panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra, atsakovas) direktoriaus 2013 m. kovo 29 d. įsakymus Nr. T1-53, Nr. T1-54, Nr. T1-55 ir Nr. T1-56 (toliau – ir Įsakymai).
  2. Pareiškėjas nurodė, kad 2001 m. gruodžio 13 d. Europos Komisija pasirašė Finansinį memorandumą dėl projekto „Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ Nr. 2001/LT/16/P/PE/003, šį memorandumą 2002 m. kovo 14 d. pasirašė Lietuvos Respublika (toliau – ir Finansinis memorandumas). Paraišką paramai šiam projektui gauti pateikė Lietuvos Respublikos finansų ministerija, už projekto įgyvendinimą paskirta atsakinga institucija – Agentūra. 2004 m. balandžio 22 d., 2005 m. rugsėjo 2 d., 2005 m. rugsėjo 21 d., 2006 m. gruodžio 6 d. buvo pasirašytos sutartys Nr. A/2004/A03, Nr. A/2005/A06, Nr. A/2005/A07 ir Nr. V/2006/A40 tarp Agentūros (perkančioji organizacija), Atliekų tvarkymo centro (galutinis paramos gavėjas) ir rangovų UAB „Alkesta“, UAB „Skirnuva“ su UAB „Parama“, UAB „Alkesta”, UAB „Dzūkijos statyba“. Šios sutartys buvo sudarytos viešųjų pirkimų būdu, viešojo pirkimo konkursą organizavo Agentūra, ji mokėjo rangovui už atliktus darbus, o pareiškėjas neturėjo įtakos viešųjų pirkimų organizavimui bei jų sąlygų nustatymui. Valstybės kontrolė 2009 m. gruodžio 17 d. surašė Valstybinio audito ataskaitą Nr. FA-P-70-9-82 (toliau – ir Valstybės kontrolės ataskaita), Agentūra 2013 m. kovo 28 d. surašė keturias išvadas dėl Projekto Nr. 2001/LT/16/P/PE/003 „Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ išlaidų tinkamumo pagal sutartis Nr. A/2004/A03, Nr. A/2005/A06, Nr. A/2005/A07 ir Nr. V/2006/A40. Šiose išvadose atsakovas padarė išvadą, jog pareiškėjas nepagrindė ilgalaikio ir trumpalaikio turto įsigijimo pagrindo pagal 2003 m. sausio 6 d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003, nustatančio specialias išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl išlaidų priemonėms, kurias iš dalies finansuoja Sanglaudos fondas, tinkamumo (toliau – ir Reglamentas Nr. 16/2003) 5 straipsnio 1 dalį ir 23 straipsnį bei 2002 m. liepos 29 d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1386/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl Sanglaudos fondo paramos valdymo ir kontrolės sistemų bei finansinių koregavimų atlikimo tvarkos (toliau – ir Reglamentas Nr. 1386/2002) 8 straipsnio 2 dalies b) punktą, todėl išlaidos, skirtos ilgalaikiam ir trumpalaikiam turtui įsigyti yra netinkamos finansuoti. Įsakymais Atliekų tvarkymo centras buvo įpareigotas grąžinti į Agentūros sąskaitą netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas.
  3. Pareiškėjo vertinimu, ginčijami Įsakymai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes jie neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Įsakymuose nėra nurodytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nulėmę tokių sprendimų priėmimą. Agentūra iš esmės atliko neskaidrų ir nemotyvuotą tyrimą, lėmusį neteisėtų ir nepagrįstų Įsakymų priėmimą. Atsakovas Įsakymuose tik nurodė, kad jie priimti pagal Valstybės kontrolės ataskaitoje pateiktų didelės svarbos pastebėjimų Nr. 29 ir Nr. 30 pagrindu atlikto įtariamų pažeidimų tyrimą, tačiau pačiuose Įsakymuose nenurodytos faktinės jų priėmimo aplinkybės, nepateikti išsamūs paaiškinimai, o tik formaliai nurodoma, kad siūlomų pareiškėjui sugrąžinti lėšų dydis yra paskaičiuotas Valstybės kontrolės. Agentūra Įsakymuose nenurodė jokių savarankiškų motyvų, o tik perrašė Valstybės kontrolės audito ataskaitos atskirus teiginius ir teisės aktus, nepateikė savo motyvų ir argumentų dėl neteisėtų pareiškėjo veiksmų, nevertino pareiškėjo pateiktų atsakovui atsikirtimų. Agentūros neaiškūs ir nesuprantami Įsakymų motyvai eliminuoja pareiškėjui galimybę sužinoti, kokius konkrečius pažeidimus jis padarė, kokia tų pažeidimų esmė. Tokiu būdu atimama galimybė tinkamai ginti savo teisėtus interesus teisme, pateikiant teismui reikiamus įrodymus, atsikirtimus, argumentus ir paaiškinimus.
  4. Pagal Finansinį memorandumą, rangos sutarčių nuostatas, Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, Europos Sąjungos reglamentus būtent Agentūra, kaip projektą įgyvendinanti institucija, yra atsakinga už tai, kad galutinių paramos gavėjų pateiktuose mokėjimo prašymuose būtų tik faktiškai patirtos išlaidos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 patvirtintos Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklės (toliau – ir Administravimo taisyklės) nustato, kad įgyvendinančioji institucija organizuoja viešuosius pirkimus ir pasirašo sutartis; organizuoja techninį projektų įgyvendinimą; užtikrina, kad projektai būtų įgyvendinami vadovaujantis Sanglaudos fondui taikomomis taisyklėmis; Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšos būtu naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais; būtų laikomasi Europos Komisijos sprendimo skirti projektui Sanglaudos fondo lėšų nuostatų; užtikrina, kad įgyvendinant projektus būtų laikomasi Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos kontrolės institucijų rekomendacijų ir atsižvelgiama į pateiktas pastabas bei pasiūlymus; užtikrina, kad galutiniu paramos gavėjų pateiktuose mokėjimo prašymuose būtų tik faktiškai patirtos išlaidos, padarytos per Europos Komisijos sprendime skirti projektui Sanglaudos fondo lėšų numatytą tinkamumo laikotarpį, kurios gali būti įrodomos patvirtintais apskaitos dokumentais ir yra susijusios su darbais, neužbaigtais projekto paraiškos pateikimo Europos Komisijai metu, bet kurių pagrįstai reikia projektui vykdyti arba jam užbaigti pagal Europos Komisijos sprendimo skirti projektui Sanglaudos fondo lėšų sąlygas ir projekto tikslus; taip pat tuo pagrindu rengia mokėjimo paraiškas Europos Komisijai gauti tarpines ir galutines išmokas iš Europos Komisijos ir teikia jas mokėjimo institucijai. Pagal Reglamento Nr. 1386/2002 ir Reglamento Nr. 16/2003 nuostatas, įgyvendinančioji institucija (Agentūra) atlieka iš Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų finansuojamų projektų kontrolę jų įgyvendinimo laikotarpiu, kartu tikrina projektus jų įgyvendinimo vietose, registruoja šiuos patikrinimus, imasi būtinų veiksmų aptiktiems pažeidimams pašalinti, informuoja tarpinę instituciją apie tikrinimo rezultatus; teikia visą būtiną pagalbą Europos Komisijos įgaliotiems pareigūnams, atliekantiems projektų patikrinimą vietose (Administravimo taisyklių 10.9 p.). Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1K-288 patvirtintų Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų išmokėjimo rangovams (paslaugų teikėjams ar prekių tiekėjams) ir atsiskaitymo už išmokėtas ar planuojamas išmokėti lėšas taisyklių 5 punktą už mokėjimo prašymų, visų išlaidas patvirtinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų tikrinimą bei išlaidų tinkamumo finansuoti nustatymą atsakinga įgyvendinančioji institucija, t. y. Agentūra. Todėl Agentūra, kaip įgyvendinanti institucija, turėjo pareigą užtikrinti, jog Sanglaudos fondo lėšos būtų panaudotos tinkamai ir išlaidos, kurios negali būti finansuojamos, nebūtų apmokamos. Pažymėjo, jog sutarčių Nr. A/2004/A03, Nr. A/2005/A06, Nr. A/2005/A07 ir Nr. V/2006/A40 viešojo pirkimo procedūras organizavo ir vykdė Agentūra, kuri rengė sutartis ir techninę specifikaciją. Pagal sutartis Agentūra, kaip perkančioji organizacija, įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti rangovams, turėjo teisę nutraukti sutartis, kai tiekėjas nesugeba tinkamai įvykdyti sutartyje numatytų savo įsipareigojimų. Pareiškėjas neturėjo jokios įtakos viešųjų pirkimų organizavimui bei jų sąlygų nustatymui, atsiskaitymui ar neatsiskaitymui su tiekėjais už atliktus darbus.
  5. Pažymėjo, jog atsakovas Įsakymuose netinkamomis finansuoti pripažintinų lėšų teisinį grąžinimo pagrindą nurodė Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių (toliau – ir Paramos grąžinimo taisyklės) 5.2.2 punktą, numatantį, jog sprendimas priimamas ir lėšos turi būti susigrąžinamos, jeigu projekto vykdytojas nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių, ir (arba) paramos sutarties ir dėl to projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė nei priklauso lėšų suma. Akcentavo, jog nei Valstybės kontrolės ataskaitoje, nei Agentūros išvadose, nei Įsakymuose nėra nurodyta, kad Atliekų tvarkymo centras būtų pažeidęs kokias nors teisės normas. Bylos medžiaga liudija, kad pareiškėjas nepažeidė jokių Europos Sąjungos ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių, ir (arba) paramos sutarties. Be to, tarp Atliekų tvarkymo centro veiksmų vykdant paramos sutartį ir Agentūros už Atliekų tvarkymo centro sumokėtos tariamai didesnės nei priklauso lėšų sumos nėra priežastinio ryšio. Tokiu būdu atsakovas neturi teisinio pagrindo remtis Paramos grąžinimo taisyklių 5.2.2 punktu ir reikalauti iš pareiškėjo sugrąžinti skundžiamuose sprendimuose nurodytas pinigines sumas.
  6. Paramos grąžinimo taisyklių 5.1 punktas nustato pagrindus, kai lėšos turi būti susigrąžinamos, o nei atsakovas pažymose, nei Įsakymuose nenurodė tokių pagrindų, tokių aplinkybių nenurodė ir Valstybės kontrolė. Taigi Agentūra ginčo Įsakymais siekia nepagrįstai visą atsakomybę dėl jos atliktų mokėjimų rangovams perkelti pareiškėjui.
  7. Atsakovas Agentūra su skundu nesutiko ir atsiliepime į skundą (I t., b. l. 35–41, 83–88) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.
  8. Atsakovas kaip nepagrįstą prašė atmesti pareiškėjo argumentą, jog Įsakymai neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Paaiškino, kad pareiškėjo akcininkai yra pasirašę projekto paraišką paramai. Atliekų tvarkymo centras yra ISPA/Sanglaudos programos įgyvendinimo sutarties, pasirašytos 2004 m. spalio 10 d., šalis. Šioje sutartyje įtvirtinta, jog sutarties šalys sutartį pasirašo vadovaudamosi tam tikrais dokumentais, tarp jų ir Finansiniu memorandumu bei Galimybių studija. Taigi pareiškėjas yra susipažinęs ir su šiais dokumentais. Manė, jog pareiškėjo nurodomas Komisijos sprendimas tik atspindi Finansinio memorandumo priėmimo faktą, todėl per se nėra informatyvus ir neturi įtakos galimybei įvertinti Agentūros Įsakymus. Atsakovas nepagrįstu vertino pareiškėjo teiginį, jog jis nėra susipažinęs su sutartimis Nr. A/2004/A03, Nr. A/2005/A07, Nr. A/2005/A06 ir Nr. V/2006/A40, nes tai prieštarauja skunde nurodomai aplinkybei, jog minėtos sutartys buvo pasirašytos tarp pareiškėjo, rangovų ir Agentūros. Pareiškėjas, būdamas sutarčių šalimi, turėjo būti susipažinęs ir su jų turiniu. Taigi argumentai, jog Agentūra nėra pateikusi Valstybės kontrolės ataskaitoje minimų dokumentų ir dėl to pareiškėjas neturėjo galimybės įvertinti Įsakymų, yra nepagrįsti, kadangi su šiais dokumentais jis yra susipažinęs, o dalį jų netgi pasirašęs.
  9. Agentūra yra atsakinga už tai, kad Sanglaudos lėšos būtų naudojamos tinkamai, o tokiu atveju, jeigu šios lėšos yra panaudojamos netinkamai – būtų grąžintos. Europos Sąjungos teisės aktai įtvirtina, kad neteisėtai išmokėtas lėšas valstybė narė privalo susigrąžinti, t. y. grąžinti į Europos Sąjungos biudžetą. Parama gali būti suteikta neteisėtai, jeigu yra padaromas pažeidimas. Pažeidimas yra laikomas Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų pažeidimas veikimu arba neveikimu, dėl kurio atsirado arba galėjo atsirasti valstybės ir (arba) Europos Bendrijų biudžeto nuostolių. Finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-307 patvirtintos Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo bei šalinimo ir apribojimų gauti Europos Sąjungos finansinę paramą nustatymo taisyklės (toliau – ir Pažeidimų nustatymo taisyklės) nustato tvarką, kuria vadovaudamosi Europos Sąjungos finansinę paramą administruojančios institucijos nustato ir šalina pažeidimus, susijusius su Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimu, taip pat nustato apribojimus gauti Europos Sąjungos finansinę paramą (1 p.). Šiose taisyklėse paramą administruojančia institucija yra laikoma vadovaujančioji, mokėjimo, tarpinės ir įgyvendinančios institucijos (2 p.). Pažeidimą gali padaryti tiek paramos gavėjas, tiek paramą administruojanti institucija. Tačiau, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, bet kokiu atveju, kai pažeidimas yra nustatytas ir yra susijęs su projekto vykdytojui išmokėtomis paramos lėšomis ir administruojanti institucija priima sprendimą jas susigrąžinti, šios lėšos yra susigrąžinamos Paramos grąžinimo taisyklių nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas ir yra galutinis paramos gavėjas, todėl egzistuoja teisinis pagrindas, pagrįstas detaliu imperatyviu viešosios teisės aktų nuostatų reglamentavimu, Agentūrai susigrąžinti pareiškėjui išmokėtas lėšas, kurių viena dalis buvo nesusijusi su įgyvendinamo projekto tikslais pagal Reglamento Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dalį, o už kitą dalį buvo įsigytas trumpalaikis, o ne ilgalaikis turtas, o tai prieštarauja Reglamento Nr. 16/2003 23 straipsnio nuostatoms. Pareiškėjui neįrodžius, jog nustatytos grąžintinomis lėšos buvo panaudotos tinkamai, Agentūra privalėjo imtis veiksmų šių lėšų susigrąžinimui nepaisant ankstesnio šių lėšų patvirtinimo ir (ar) priimto sprendimo jas išmokėti.
  10. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Skirnuva“ sutiko su skundo reikalavimais ir atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 189–191) nurodė, jog 2005 m. liepos 12 d. Agentūrai pateikė konkursinį pasiūlymą dėl projekto „Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas: Alytaus regiono sąvartyno statyba ir senojo sąvartyno uždarymas Nr. 2001/LT/16P/PE/003“. UAB „Skirnuva“ pripažintas šio projekto laimėtoju, todėl su juo buvo sudaryta rangos sutartis. UAB „Skirnuva“ nesutiko su Agentūros 2013 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. T1-54 ir pažymėjo, kad šiame įsakyme nurodytos lėšos buvo patirtos dėl perkančiosios organizacijos, t. y. Agentūros, kaltės.
  11. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Parama“ sutiko su pareiškėjo patikslintu skundu ir atsiliepime (I t., b. l. 193–194) nurodė, jog dvišalės sutarties su UAB „Skirnuva“ pagrindu UAB „Parama“ darbai atlikti vadovaujantis projektine dokumentacija, priimti užsakovo. Pareiškėjo įgytas turtas, kuris tinkamai apskaitytas jo finansinėje apskaitoje, buvo būtinas atliekų tvarkymo objektų pripažinimui tinkamu naudoti, nes buvo įtrauktas į viešojo pirkimo dokumentus, suprojektuotas techniniame projekte, be jo nebuvo galima tinkamai priduoti ir eksploatuoti objektų.
  12. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Alkesta“ atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 195) nurodė, jog nėra kompetentingas vertinti skundžiamų Įsakymų turinio, tačiau nenusišalina nuo paaiškinimų dėl ginčo aplinkybių.
  13. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Dzūkijos statyba“ atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 196–197) nurodė, jog 2006 m. gruodžio 6 d. statybos rangos sutarties pagrindu atliko statybos darbus. Viešųjų pirkimų konkursą organizavo Agentūra. Rangovui už atliktus darbus sumokėta pagal aktus ir rangovo pateiktas sąskaitas faktūras. Statybos darbai atlikti tinkamai ir nustatytais terminais, apmokėta tvarka, kuri sutarta rangos sutartyje. Teisės aktai nebuvo pažeisti, o statybos darbai priimti 2007 m. spalio 17 d. pripažinimo tinkamu naudotis statiniu aktu.

9II.

10

  1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu (II t., b. l. 17–25) pareiškėjo Atliekų tvarkymo centro skundą tenkino ir panaikino Įsakymus.
  2. Teismas nustatė, kad Europos Komisija ir Lietuvos Vyriausybė pasirašė finansinį memorandumą dėl Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemos plėtros, kurį realizuojant Europos Komisijos 2001 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. PH(2001)5367 buvo suteikta parama. Europos Komisijos 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimu, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos pateiktą prašymą, buvo iš dalies pakeistas Europos Komisijos 2001 m. gruodžio 13 d. sprendimas Nr. PH(2001)5367, kuriuo suteikta parama Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimui, nurodant, jog išlaidos susijusios su projektu, bus tinkamos iki 2008 m. gruodžio 31 d. Agentūra ir Atliekų tvarkymo centras 2004 m. lapkričio 10 d. sudarė sutartį dėl Sanglaudos projekto Nr. 2001/LT16/P/PE/003 „Alytaus regioninės atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ (toliau – ir Projektas) įgyvendinimo.
  3. Tarp Agentūros (perkančioji organizacija), Atliekų tvarkymo centro (užsakovas) ir UAB „Skirnuva“ bei UAB „Parama“, veikiančių jungtinės sutarties pagrindu (rangovas), 2005 m. rugsėjo 2 d. buvo sudaryta rangos sutartis Nr. A/2005/A06, kuria užsakovas priėmė rangovo 2005 m. liepos 12 d. pasiūlymą visa apimtimi atlikti projekto „Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas: Alytaus regioninio sąvartyno statyba ir senojo sąvartyno uždarymas“ darbus ir ištaisyti atsiradusius defektus. Tarp Agentūros (perkančioji organizacija), Atliekų tvarkymo centro (užsakovas) ir UAB „Alkesta“ (rangovas), 2005 m. rugsėjo 21 d. buvo sudaryta rangos sutartis Nr. A/2005/A07, kuria užsakovas priėmė rangovo 2005 m. birželio 14 d. pasiūlymą visa apimtimi atlikti projekto „Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas: Didžiųjų atliekų aikštelių Varėnoje, Lazdijuose ir Prienuose statyba“ darbus ir ištaisyti atsiradusius defektus. Tarp Agentūros (perkančioji organizacija), Atliekų tvarkymo centro (užsakovas) ir UAB „Dzūkijos statyba“ (rangovas), buvo sudaryta rangos sutartis Nr. V/2006/A40 „Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas: Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro administracinio pastato Vilniaus g., Alytaus m., statyba.
  4. Valstybės kontrolės ataskaitoje, be kita ko, pateikta nuomonė, kad Europos Komisijai deklaruotos 8 009,44 EUR ilgalaikio turto ir 11 355,52 EUR trumpalaikio turto įsigijimo išlaidos pagal sutartis Nr. A/2004/A03, Nr. A/2005/A06, Nr. A/2005/A07, Nr. A/2006/A40 nėra tinkamos finansuoti. Iš minėtos ataskaitos matyti, kad Projekto auditas pradėtas 2008 m. lapkričio 5 d., o baigtas 2009 m. gruodžio 17 d. Agentūra, atlikusi Valstybės kontrolės ataskaitoje nurodytų pažeidimų tyrimą, 2013 m. kovo 28 d. surašė išvadas, kuriose konstatavo, kad Atliekų tvarkymo centras, vykdydamas sutartis Nr. A/2004/A03, Nr. A/2005/A06, Nr. A/2005/A07, Nr. A/2006/A40 deklaravo 8 009,44 EUR ilgalaikio turto įsigijimo išlaidas, kurios tiesiogiai nesusijusios su Projekto tikslais, taip pat deklaravo 11 355,52 EUR trumpalaikio turto įsigijimo išlaidas, kurios netinkamos finansuoti, todėl šio išlaidos turi būti grąžintos į Lietuvos Respublikos biudžetą.
  5. Agentūros direktorius 2013 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. T1-53 pripažino, kad Atliekų tvarkymo centras, vykdydamas Projektą ir sutartį „Žaliųjų atliekų kompostavimo ir didžiųjų atliekų aikštelių įrengimas Druskininkuose“ Nr. A/2004/A03 netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos lėšų ir taip pažeidė Reglamento (EB) Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dalį, 23 straipsnį bei Reglamento Nr. 1386/2002 8 straipsnio 2 dalies b) punktą, todėl nurodė per 60 dienų į Agentūros sąskaitą grąžinti 5 768 Lt sumą bei 1 038,24 Lt PVM.
  6. Agentūros direktorius 2013 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. T1-54 pripažino, kad Atliekų tvarkymo centras, vykdydamas Projektą ir sutartį „Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas: Alytaus regiono sąvartyno statyba ir senojo sąvartyno uždarymas“ Nr. A/2005/A06 netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos lėšų ir taip pažeidė Reglamento (EB) Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dalį, 23 straipsnį bei Reglamento Nr. 1386/2002 8 straipsnio 2 dalies b) punktą, todėl nurodė per 60 dienų į Agentūros sąskaitą grąžinti 22 292,31 Lt sumą bei 4 012,02 Lt PVM.
  7. Agentūros direktorius 2013 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. T1-55 pripažino, kad Atliekų tvarkymo centras, vykdydamas Projektą ir sutartį „Didžiųjų aikštelių Varėnoje, Lazdijuose ir Prienuose statyba“ Nr. A/2005/A07, netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos lėšų ir taip pažeidė Reglamento (EB) Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dalį, 23 straipsnį bei Reglamento Nr. 1386/2002 8 straipsnio 2 dalies b) punktą, todėl nurodė per 60 dienų į Agentūros sąskaitą grąžinti 31 833,24 Lt sumą bei 5 900,38 Lt PVM.
  8. Agentūros direktorius 2013 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. T1-56 pripažino, kad Atliekų tvarkymo centras, vykdydamas Projektą ir sutartį „Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemos administracinio pastato Vilniaus g. statyba“ Nr. A/2006/A406 netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos lėšų ir taip pažeidė Reglamento (EB) Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dalį, 23 straipsnį bei Reglamento Nr. 1386/2002 8 straipsnio 2 dalies b) punktą ir nurodė per 60 dienų į Agentūros sąskaitą grąžinti 2 301,71 Lt bei 194,47 Lt PVM.
  9. Teismas, vertindamas Agentūros direktoriaus teisę priimti sprendimus, įpareigojančius grąžinti neteisėtai išmokėtą paramą, rėmėsi Paramos grąžinimo taisyklių 4 punktu, kuriame įtvirtinta, jog pagrindas projekto vykdytojui grąžinti jo gautas arba už jį sumokėtas lėšas yra administruojančiosios institucijos arba įgyvendinančiosios institucijos (jeigu ji yra asignavimų valdytoja) vadovo sprendimas, o 5 punktu, kuriame nurodomi pagrindai, kuriuos nustačius išmokėtos lėšos turi būti susigrąžinamos iš projekto vykdytojo. Teismas sprendė, jog iš minėtų Paramos grąžinimo taisyklėse įtvirtintų nuostatų matyti, kad šiuo teisės aktu reglamentuojami atvejai, kai turi būti susigrąžinamos jau išmokėtos lėšos, o lėšas turi grąžinti projekto vykdytojas, nagrinėjamu atveju – Atliekų tvarkymo centras. Be to, lėšų grąžinimas nepriklauso nuo to, dėl kokių asmenų veiksmų paramos lėšos buvo išmokėtos neteisėtai. Be to, faktas, kad lėšos išmokėtos nepagrįstai, gali būti nustatytas tik po šių lėšų išmokėjimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjo motyvus, jog ginčo atveju būtina įvertinti Agentūros veiksmus bei atsakomybės apimtį dėl galimai neteisėtai išmokėtų paramos sumų, kaip grindžiamus netinkamu teisės aiškinimu.
  10. Spręsdamas dėl ginčijamų Įstatymų pagrįstumo ir teisėtumo teismas nurodė, jog ginčo atveju taikytini 2006 m. liepos 11 d. Reglamento Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, su paskutiniais pakeitimais padarytais 2010 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 539/2010, (toliau – ir Reglamentas Nr. 1083/2006) nuostatos, o iš Įsakymų matyti, jog juose teisiniu pagrindu nurodomi Paramos grąžinimo taisyklių 5.2.2 punktas, Reglamento Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dalis ir Reglamento Nr. 1386/2002 8 straipsnio 2 dalies b) punktas.
  11. Pažymėjo, jog nors pirmiau minėtuose teisės aktuose ir nėra nuorodos į 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euroatomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95), Reglamento Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 dalyje nurodytiems pažeidimams (pažeidimas – Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, susijęs su ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala bendrajam biudžetui), kurie nagrinėjamo ginčo atveju yra konstatuoti Atliekų tvarkymo centro veiksmuose, konkrečiu atveju taikytinos Reglamento Nr. 2988/95 nuostatos, nes Sanglaudos fondo lėšos (išlaidos) yra atitinkamo laikotarpio Europos Sąjungos bendrojo biudžeto dalis. Tai, jog Reglamentas Nr. 2988/95 apima teisinius santykius, susijusius su atsakomybe už pažeidimus, susijusius su struktūrinės paramos lėšų panaudojimu, patvirtina ir teismų praktika (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2327/2011). Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimu pripažintinas bet kuris Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmais ar neveikimu, dėl kurio (kurių) Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma žala sumažinant ar iš viso prarandant pajamas, gaunamas iš tiesiogiai Bendrijų vardu surinktų nuosavų lėšų arba darant nepagrįstas išlaidas, o šio Reglamento 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas pažeidimas. Atskirų sektorių taisyklėse gali būti nustatytas trumpesnis senaties terminas, tačiau ne trumpesnis kaip treji metai. Jeigu pažeidimai daromi nuolat ir (arba) pakartotinai, senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas. Vykdant daugiametes programas, senaties terminas nesibaigia, kol visiškai nebaigiama programa. Senaties eiga nutrūksta, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui. Senaties eiga atsinaujina po kiekvieno ją nutraukusio veiksmo.
  12. Nurodė, jog Europos Komisijos 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimu buvo pakeista galutinė Projekto įvykdymo data, nurodant, kad išlaidos susijusios su projektu, bus pripažįstamos tinkamomis finansuoti, jeigu jos bus patirtos iki 2008 m. gruodžio 31 d., todėl darytina išvada, kad visi Atliekų tvarkymo centro veiksmai, iš kurių kildinama galimai neteisėtai išmokėta paramos dalis, buvo atlikti iki šios datos. Tokią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, jog netinkamomis finansuoti pripažintos paramos lėšos ne dėl tos priežasties, jog buvo patirtos ne per minėtame sprendime nustatytą tinkamumo laikotarpį. Pažymėjo, kad Valstybės kontrolė Projekto auditą pradėjo 2008 m. lapkričio 5 d. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas pripažino, jog šioje straipsnio dalyje numatyto senaties termino eigos pradžia atsinaujino ir skaičiuotina nuo minėtos datos, t. y. nuo 2008 m. gruodžio 31 d., o pasibaigė 2012 m. gruodžio 31 d.
  13. Nurodė, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) 2011 m. gruodžio 21 d. sprendime C-465/10 pažymėjo, kad priimdamas Reglamentą Nr. 2988/95, ypač jo 3 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, Sąjungos teisės aktų leidėjas įtvirtino bendrą šiai sričiai taikomą senaties termino taisyklę, kuria siekė apibrėžti visose valstybėse narėse taikomą minimalų terminą ir atsisakyti galimybės susigrąžinti iš Sąjungos biudžeto neteisėtai gautas sumas, nuo pažeidimo, susijusio su ginčijamoms išmokoms, padarymo praėjus ketveriems metams (2010 m. gruodžio 2 d. sprendimo Corman, C‑131/10, 39 p., 2011 m. gegužės 5 d. sprendimo Ze Fu Fleischhandel et Vion Trading, C‑201/10 ir C‑202/10 24 p.). Teismas, aiškindamas Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą bei joje įtvirtintus senaties termino eigos nutraukimo pagrindus, taip pat pažymėjo, kad paprastai senaties terminas atlieka teisinio saugumo funkciją ir tokia funkcija nebūtų visiškai įgyvendinama, jei minėto straipsnio dalyje nurodytas senaties terminas galėtų būti nutraukiamas dėl kiekvieno nacionalinės administracijos bendro patikrinimo, neturinčio ryšio su įtariamais pažeidimais, pakankamai glaudžiai susijusiais su nurodytomis operacijomis. Teismas sprendė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Agentūra su Valstybės kontrolės ataskaitos projektu buvo supažindinta, dėl šiame ataskaitos projekte išreikštų Valstybės kontrolės pastebėjimų ne kartą reiškė savo pastabas ir nuomonę, kuri buvo priešinga pačioje ataskaitoje nurodytų faktų vertinimui, prašė Valstybės kontrolės atsižvelgti į pateiktas pastabas ir komentarus, o jeigu tai nebus padaryta, prašoma Europos Komisijai galutinę ataskaitą pateikti kartu su Agentūros pastebėjimais ir pastabomis. Taigi Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto senaties termino eiga, kuri, kaip minėta, atsinaujino Valstybės kontrolei 2008 m. gruodžio 31 d. pradėjus Atliekų tvarkymo centro vykdyto Projekto auditą, dėl aptartų Agentūros veiksmų jokiu būdu nebuvo nutraukta.
  14. Kita vertus, iš skundžiamų Įsakymų matyti, kad atsakovas savo poziciją dėl 2009 m. gruodžio 17 d. Valstybės kontrolės ataskaitoje nurodytų aplinkybių ir faktų vertinimo pakeitė, pakartotinai atlikęs Atliekų tvarkymo centro patirtų paramos lėšų išlaidų tyrimą, išvadas surašė 2013 m. kovo 28 d., t. y. pasibaigus Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nustatytam senaties terminui. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog Įsakymai priimti pažeidžiant Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą senaties terminą, todėl pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį nelaikytini pagrįstais ir teisėtais ir yra naikintini.

11III.

12

  1. Atsakovas apeliaciniame skunde (II t., b. l. 30–38) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas taip pat prašo iš pareiškėjo priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas bei kreiptis į ESTT dėl Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio taikymo Europos Sąjungos Sanglaudos fondo projektų pažeidimų atžvilgiu išaiškinimo ir prejudicinio sprendimo priėmimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
  1. Dėl argumento, kad įsakymai priimti pažeidžiant Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą ketverių metų senaties terminą, pažymi, jog Reglamentas Nr. 2988/95, įskaitant jo 3 straipsnį, reglamentuoja administracinių nuobaudų ir patraukimo administracinėn atsakomybėn tvarką ir terminus, o Sanglaudos fondo projektų pažeidimų atvejais sprendimai susigrąžinti projektui skirtas paramos lėšas nėra administracinė nuobauda ar priemonė. Įsakymais galutiniam paramos gavėjui nėra skiriama bauda ir susigrąžinamos yra ne pareiškėjo „asmeninės“ lėšos, o tik jam skirta finansinė parama, kurią jis panaudojo nesilaikydamas Europos Komisijos sprendime nustatytų sąlygų ir pažeisdamas Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktus. Taigi Reglamentas Nr. 2988/95 reglamentuoja kitus teisinius santykius.
  2. Reglamentai Nr. 1164/94, Nr. 1386/2002, Nr. 16/2003 senaties terminais neriboja įgyvendinančiosios institucijos galimybės tinkamai užtikrinti Europos Sąjungos lėšų panaudojimą bei esant padarytiems pažeidimams, lėšų susigrąžinimą. Minėtuose reglamentuose nėra įtvirtintos blanketinės normos, kurios dėl lėšų susigrąžinimo nukreiptų į Reglamento Nr. 2988/95 normas ir atvirkščiai.
  3. Norint galutinai įrodyti tai, kad Sanglaudos fondo projektų pažeidimų atvejais priimti sprendimai susigrąžinti projektui skirtas paramos lėšas nėra administracinė nuobauda ar priemonė, o galimybė susigrąžinti netinkamai panaudotas lėšas nėra apribota senaties terminu, būtina atsižvelgti ir 2006 m. gruodžio 8 d. Europos Komisijos reglamento Nr. 1828/2006, nustatančio Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, ir Europos Parlamento bei Tarybos reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo, įgyvendinimo taisykles (toliau – ir Reglamentas Nr. 1828/2006) 13 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta, jog patikrinimai, kuriuos vadovaujanti institucija turi atlikti pagal Reglamento Nr. 1083/2006 60 straipsnio b) punktą, apima atitinkamai administracinį, finansinį, techninį ir fizinį veiksmų aspektus. Atliekant patikrinimus siekiama užtikrinti, kad deklaruotos išlaidos yra realios, prekės ar paslaugos suteiktos laikantis patvirtinimo sprendimo, paramos gavėjo paraiškos dėl kompensavimo yra teisingos ir kad veiksmai bei išlaidos atitinka Bendrijos ir nacionalines taisykles, o minėto reglamento 28 straipsnio 1 dalis įpareigoja valstybes nares, nepažeidžiant kitų įsipareigojimų pagal Reglamento Nr. 1083/2006 70 straipsnį, per du mėnesius nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos, pranešti Komisijai apie bet kokius pažeidimus, kurie buvo pirminio administracinio ar teisminio nagrinėjimo dalykas. Taigi tai patvirtina, kad pažeidimų tyrimai dėl Europos Sąjungos lėšų įsisavinimo nėra apriboti senaties terminais ir reglamentai įsakmiai įpareigoja valstybes nares tinkamai užtikrinti teisės normų įgyvendinimą dėl pagrįsto ir tinkamo Europos Sąjungos lėšų panaudojimo.
  4. Vadovaujantis Reglamento Nr. 1083/2006 60 straipsnio b) punkto ir 70 straipsnio 1 dalies b) punkto nuostatomis, pažymėtina tai, kad įgyvendinant Sanglaudos fondo programas, būtina vadovautis patikimo finansų valdymo principu ir užtikrinti Europos Sąjungos lėšų tinkamą ir pagrįstą įsisavinimą, neatsižvelgiant į tai, kada pažeidimas buvo padarytas. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovas priimdamas ginčijamus įsakymus pažeidė senaties terminą.
  5. Iš Finansinio memorandumo 9 straipsnio, Įgyvendinimo sutarties 8 straipsnio 2 dalies, Pažeidimų nustatymo taisyklių 2 straipsnio, Paramos grąžinimo taisyklių 4 ir 5 punktų matyti, jog pažeidimo tyrimo, nustatymo procedūros neatsiejamos nuo lėšų susigrąžinimo procedūrų. Įsakymais siekiama lėšų susigrąžinimo, o lėšoms susigrąžinti minėti teisės aktai nenustato terminų, kurie ribotų Agentūros galimybes, nustačius pažeidimus dėl Europos Sąjungos lėšų netinkamo panaudojimo, inicijuoti jų sugrąžinimo.
  6. Jeigu teismas pripažintų, kad šiuo atveju turi būti taikomas Reglamentas Nr. 2988/95, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad senaties terminas nėra pasibaigęs, nes Projektas yra nepasibaigęs, o Projektu įgyvendinama programa – daugiametė, šiuo metu nebaigta įgyvendinti. Vykdant daugiametes programas, senaties terminas nesibaigia tol, kol visiškai nebaigiama programa. Vadovaujantis Europos Komisijos Sanglaudos fondo ir buvusios ISPA priemonės projektų 2000-2006 uždarymo gairių (COCOF 08/0022/02-EN, galutinė redakcija 2008 m. balandžio 23 d.) 1.1 punktu, Projektų uždarymas reiškia, kad sutvarkomi finansiniai likusių Bendrijos įsipareigojimų aspektai, išmokant likusią sumą paskirtajai institucijai arba išduodant debeto vizą ir panaikinant įsipareigojimus apmokėti bet kokias likusias sumas. Sanglaudos fondo parama yra susijusi su projektu, projekto etapu ar projektų grupe (kaip apibrėžta Reglamente Nr. 1164/1994) ir atitinkamo fizinio objekto, apibrėžto atskirame Komisijos priimtame sprendime skirti paramą, užbaigimu. Projekte dar nėra išmokėta likusi suma, todėl ir Projektas negali būti laikomas užbaigtu.

13IV.

14

  1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 10 d. nutartimi (t. III, b. l. 32–40) kreipėsi į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šiais klausimais:
  1. Kas yra laikoma „daugiamete programa“ Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies prasme?
  2. Ar projektai, tokie kaip „Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ Nr. 2001/LT/16/P/PE/003, kuriam Europos Komisijos 2001 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. PH(2001)5367, patvirtinančiu priemonę 2001 LT 16 P PE 003, su pakeitimais, padarytais 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos sprendimu Nr. PH/2002/9380, buvo suteikta parama, atitinka „daugiametės programos“ sąvoką, įtvirtintą Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje?
  3. Jei atsakymas į antrąjį klausimą yra teigiamas, nuo kurio momento turėtų būti skaičiuojama Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto patraukimo atsakomybėn senaties termino pradžia?.

15Teismas administracinę bylą sustabdė iki bus gautas ESTT prejudicinis sprendimas.

  1. ESTT 2017 m. birželio 15 d. priėmė sprendimą byloje C‑436/15, nurodydamas, kad:
  1. Sąvoka „daugiametė programa“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos antrą sakinį, apima tokį projektą, kaip pagrindinėje byloje nagrinėjamas projektas dėl atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo konkrečiame regione, kurį įgyvendinti buvo numatyta per kelerius metus ir kuris buvo finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų.
  2. Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą patraukimo atsakomybėn už pažeidimą, padarytą vykdant „daugiametę programą“, kaip antai pagrindinėje byloje nagrinėjamą projektą, senaties termino eiga prasideda nuo tokio pažeidimo padarymo dienos, turint omenyje tai, kad pagal šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą „tęstinio ar pakartotinio“ pažeidimo atveju senaties termino eiga prasideda tą dieną, kai pažeidimas buvo baigtas. Be to, „daugiametė programa“ laikytina visiškai užbaigta, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos antrą sakinį, šiai programai taikomose nuostatose nurodytą jos pabaigos datą. Konkrečiai kalbant, daugiametė programa, kuriai taikomas 1994 m. gegužės 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1164/94, įsteigiantis Sanglaudos fondą, iš dalies pakeistas 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1264/1999 ir 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1265/1999, taip pat Aktu dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų, laikytina visiškai užbaigta, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, kai sueina Europos Komisijos sprendime, kuriuo patvirtinamas toks projektas, nurodytas su projektu susijusių darbų pabaigos ir mokėjimų už tinkamas finansuoti išlaidas atlikimo terminas, išskyrus atvejus, kai priimdama naują sprendimą Komisija pratęsia nustatytą terminą.

16Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

17V.

18

  1. Ši byla Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme pagal atsakovo apeliacinį skundą buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymas Nr. XII-2399) 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal tvarką, galiojusią iki 2016 m. liepos 1 d.
  2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2013 m. kovo 29 d. įsakymų Nr. T1-53, Nr. T1-54, Nr. T1-55 ir Nr. T1-56, kuriuose nurodoma, jog pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos lėšų ir jam šias lėšas nurodoma grąžinti, teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog tarp šalių ginčo nekyla dėl faktinių aplinkybių, kad Europos Komisija 2001 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. PH(2001)5367, patvirtinančiu priemonę 2001 LT 16 P PE 003, su pakeitimais, padarytais 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos sprendimu Nr. PH/2002/9380, suteikė paramą projektui „Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“. Europos Komisija 2001 m. gruodžio 13 d. pasirašė Finansinį memorandumą dėl projekto „Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ Nr. 2001/LT/16/P/PE/003, kurį 2002 m. kovo 14 d. pasirašė ir Lietuvos Respublika. Agentūra su pareiškėju 2004 m. lapkričio 10 d. pasirašė ISPA/Sanglaudos programos įgyvendinimo sutartį dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo tarp Agentūros ir pareiškėjo, kuri nustatė pareigų ir atsakomybės, kurių perdavimas galutiniam paramos gavėjui yra numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarime Nr. 802 „Dėl Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje“ (toliau – ir Vyriausybės Nutarimas Nr. 802), pasidalijimą, įgyvendinant Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemos plėtros projektą. Finansinio memorandumo 2 straipsnis, identifikuojantis priemonę (Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemos plėtra, Nr. 2001/LT/16/P/PE/008), numatė, jog jos pabaiga – 2004 m. gruodžio 31 d. Finansinio memorandumo 4 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, jog minėta priemonė ir mokėjimai, kuriuos turi atlikti už priemonės įgyvendinimą atsakinga institucija, turi būti įvykdyti ne vėliau kaip 2006 m. gruodžio 31 d. Ataskaita, kurią reikia pateikti tam, kad būtų galima išmokėti galutinį likutį, turi būti pateikta ne vėliau kaip po 6 mėnesių nuo pirmiau nurodytos dienos. Europos Komisija 2004 m. gruodžio 27 d. priėmė sprendimą Nr. CCI 2001/LT/16/P/PE/003, iš dalies keičiantį sprendimą Nr. PH(2001)5367, kuriuo sprendimas Nr. PH(2001)5367 inter alia buvo pakeistas 2-ąjį straipsnį papildant šia pastraipa: „5. Išlaidos, susijusios su projektu, bus tinkamos iki 2008 m. gruodžio 31 d.“. Finansinio memorandumo 2 straipsnis [atitinkamai] keičiamas taip: „Pabaigos data: 2008 m. gruodžio 31 d.“.
  4. Paraišką paramai projektui gauti pateikė Lietuvos Respublikos finansų ministerija, už projekto įgyvendinimą paskirta atsakinga institucija – Agentūra. 2004 m. balandžio 22 d., 2005 m. rugsėjo 2 d., 2005 m. rugsėjo 21 d., 2006 m. gruodžio 6 d. tarp Agentūros (perkančioji organizacija), Atliekų tvarkymo centro (galutinis paramos gavėjas) ir privačių rangovų UAB „Alkesta“, UAB „Skirnuva“ su UAB „Parama“, UAB „Alkesta“, UAB „Dzūkijos statyba“ buvo pasirašytos sutartys Nr. A/2004/A03, Nr. A/2005/A06, Nr. A/2005/A07 ir Nr. V/2006/A40. Šios sutartys buvo sudarytos viešųjų pirkimų būdu, viešojo pirkimo konkursą organizavo Agentūra. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2009 m. gruodžio 17 d. surašė Valstybinio audito ataskaitą Nr. FA-P-70-9-82, o Agentūra 2013 m. kovo 28 d. surašė keturias išvadas dėl projekto Nr. 2001/LT/16/P/PE/003 „Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ išlaidų tinkamumo pagal sutartis Nr. A/2004/A03, Nr. A/2005/A06, Nr. A/2005/A07 ir Nr. V/2006/A40. Šias išvadas atsakovas motyvavo tuo, jog pareiškėjas nepagrindė ilgalaikio ir trumpalaikio turto įsigijimo pagrindo pagal 2003 m. sausio 6 d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003, nustatančio specialias išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl išlaidų priemonėms, kurias iš dalies finansuoja Sanglaudos fondas, tinkamumo (toliau – ir Reglamentas Nr. 16/2003) 5 straipsnio 1 dalį ir 23 straipsnį bei 2002 m. liepos 29 d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1386/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl Sanglaudos fondo paramos valdymo ir kontrolės sistemų bei finansinių koregavimų atlikimo tvarkos (toliau – ir Reglamentas Nr. 1386/2002) 8 straipsnio 2 dalies b punktą, todėl išlaidos, skirtos ilgalaikiam ir trumpalaikiam turtui įsigyti, yra netinkamos finansuoti. Agentūros direktoriaus ginčijamais Įsakymais pareiškėjas buvo įpareigotas grąžinti į Agentūros sąskaitą netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas (atitinkamai: įsakymu Nr. T1-53 pareiškėjas įpareigotas grąžinti 5 768 Lt sumą bei 1 038,24 Lt PVM, įsakymu Nr. T1-54 – 22 292,31 Lt sumą bei 4 012,02 Lt PVM, įsakymu Nr. T1-55 – 31 833,24 Lt sumą bei 59 000,38 Lt PVM, įsakymu Nr. T1-56 – 2 301,71 Lt sumą bei 194,47 Lt PVM).
  5. Pirmosios instancijos teismui ginčui pritaikius 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą patraukimo atsakomybėn senaties terminą ir atitinkamai ginčo Įsakymus panaikinus, atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame ginčija šio reglamento taikymą ginčo teisiniams santykiams ratione materiae, t. y. teigia, jog šis reglamentas reglamentuoja administracinių nuobaudų ir patraukimo administracinėn atsakomybėn tvarką ir terminus, o Sanglaudos fondo projektų pažeidimų atvejais sprendimai susigrąžinti projektui skirtas paramos lėšas nėra administracinė nuobauda ar priemonė, be to, teigia, kad, net ir tuo atveju, jeigu būtų taikomas Reglamentas Nr. 2988/95, jame įtvirtintas patraukimo atsakomybėn senaties terminas nėra suėjęs.
  6. Taigi iš proceso šalių pateiktų argumentų matyti, kad apeliacinės instancijos teisme ginčas tarp šalių kyla, pirma, dėl Reglamento Nr. 2988/95 taikymo ginčo teisiniams santykiams, antra, jeigu būtų nuspręsta, kad Reglamentas Nr. 2988/95 reguliuoja ginčo situaciją, proceso šalys nesutaria dėl šiame akte įtvirtinto senaties termino taikymo pradžios ir pabaigos momento ir ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ginčijami Įsakymai buvo priimti praleidus senaties terminą. Siekdama tikslingumo dėl nurodytų aspektų išplėstinė teisėjų kolegija pasisako atskirai.
  7. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad 2017 m. lapkričio 30 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad, jo manymu, Reglamentas Nr. 2988/95 bylos faktinėms aplinkybėms taikytinas, jo teigimu, šis terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2008 m. sausio 28 d., t. y. nuo momento, kuomet buvo atliktas paskutinis mokėjimas pagal pirmiau nurodytas sutartis. Tačiau, atsakovo teigimu, senaties termino eigą nutraukė Valstybės kontrolės 2009 m. atliekamas projekto auditas.

19Dėl Reglamento Nr. 2988/95 taikymo ginčo teisiniams santykiams

  1. Atsakovas apeliaciniame skunde pabrėžia, jog Reglamentas Nr. 2988/95 reglamentuoja administracinių nuobaudų ir patraukimo administracinėn atsakomybėn tvarką ir terminus, o Sanglaudos fondo projektų pažeidimų atvejais priimti sprendimai susigrąžinti projektui skirtas paramos lėšas nėra administracinė nuobauda ar priemonė.
  2. Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto patraukimo atsakomybėn senaties termino taikymo šios bylos faktinėms aplinkybėms, išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžia, jog tarp proceso šalių ginčo nekyla dėl to, kad byloje vertinamas projektas iš dalies buvo finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis, todėl šiuo atveju būtina sistemiškai įvertinti aktualų ES, nacionalinį teisinį reguliavimą, reguliuojantį sanglaudos struktūrinio fondo paramos teikimą bei atsižvelgti į Reglamento Nr. 2988/95 tikslus bei turinį.
  3. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Sanglaudos fondas yra įsteigtas Europos Sąjungos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1164/994, fondas finansiškai prisideda prie projektų ir gali teikti paramą aplinkos apsaugos projektams, kurie padeda siekti Europos Sąjungos sutartyje nustatytų tikslų aplinkos apsaugos srityje. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/994 nuostatos (11 str. 4 d., 12 str. 1 d.) numato pagrindines taisykles dėl fondo lėšų panaudojimo – mokėjimai turi būti glaudžiai ir skaidriai susiję su projekto įgyvendinimu, tai reiškia, turi būti skirti tik paramos sutartyje numatytoms išlaidoms finansuoti, o valstybės narės turi pareigą reguliariai tikrinti, ar finansuojama veikla tinkamai vykdoma, bei susigrąžinti visas lėšas, kurios buvo prarastos dėl pažeidimų ar aplaidumo. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja ir 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas Nr. 1083/2006, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, su vėlesniais pakeitimais (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006).
  4. Reglamento Nr. 1083/2006 57 straipsnio 1 dalis numato, jog valstybė narė arba vadovaujanti institucija užtikrina, kad veiksmui būtų toliau teikiama fondų parama tik tuo atveju, jei per penkerius metus nuo veiksmo užbaigimo arba trejus metus nuo veiksmo užbaigimo valstybėse narėse, kurios pasinaudojo galimybe sutrumpinti šį terminą siekdamos išlaikyti investicijas arba MVĮ sukurtas darbo vietas, veiksme nepadaroma esminių pakeitimų: a) turinčių įtakos jo pobūdžiui arba įgyvendinimo sąlygoms, arba bendrovei ar valstybinei įstaigai suteikiančių pernelyg didelį pranašumą; b) kurias lėmė infrastruktūros objekto nuosavybės pobūdžio pasikeitimas arba gamybinės veiklos nutraukimas. Šiame kontekste „veiksmas“ yra apibrėžiamas kaip projektas arba keli projektai, kuriuos pagal stebėsenos komiteto nustatytus kriterijus atrenka atitinkamai veiksmų programai vadovaujanti institucija arba kurie atrenkami jos atsakomybe ir kuriuos įgyvendina vienas ar daugiau paramos gavėjų, sudarydami sąlygas pasiekti prioritetinės krypties, su kuria tas projektas ar keli projektai susiję, tikslus (Reglamento Nr. 1083/2006 2 str. 3 p.).
  5. Reglamento Nr. 1083/2006 57 straipsnio 3 dalis numato, kad neteisėtai sumokėtos sumos susigrąžinamos pagal 98–102 straipsnius. Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 1 ir 2 dalys bei 101 straipsnis imperatyviai įpareigoja valstybes nares imtis atitinkamų priemonių nustačius pažeidimus, tarp jų – atlikti finansinį koregavimą ir susigrąžinti neteisėtai išmokėtas sumas. Kita vertus, pažymėtina, jog Reglamento Nr. 1083/2006 įvardintos nuostatos jokių specialių senaties terminų, apibrėžiančių laikotarpį dėl nepagrįstos paramos grąžinimo, nenumato.
  6. Žvelgiant į aktualų nacionalinį reguliavimą matyti, kad Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo ir šalinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-307 (2010 m. liepos 11 d. redakcija) (toliau – ir Pažeidimų nustatymo taisyklės), 12 punktas numato, jog tuo atveju, jeigu nustatytas pažeidimas yra susijęs su projekto vykdytojui išmokėtomis paramos lėšomis ir administruojanti institucija priima sprendimą jas susigrąžinti, šios lėšos yra susigrąžinamos Lėšų grąžinimo taisyklių nustatyta tvarka. Ginčijami įsakymai priimti, be kita ko, remiantis Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (2010 m. kovo 24 d. redakcija) (toliau – ir Susigrąžinimo tvarka), 5.2.2 punktu, numatančiu, kad sprendimas priimamas ir lėšos turi būti susigrąžinamos, jeigu projekto vykdytojas nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių, ir (arba) paramos sutarties ir dėl to projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė nei priklauso lėšų suma. Tačiau įstatymų leidėjas nenumatė patraukimo atsakomybėn senaties termino.
  7. Nurodyto teisinio reguliavimo kontekste spręstina, kad nei Pažeidimų nustatymo taisyklių, nei Susigrąžinimo tvarkos, nei Reglamento Nr. 1083/2006, Reglamento Nr. 1164/94, Reglamento Nr. 1386/2002, Reglamento Nr. 16/2003 nuostatos nenustato jokių terminų, ribojančių atsakovo galimybes nustačius pažeidimus dėl ES lėšų netinkamo naudojimo, inicijuoti jų susigrąžinimą ir jas susigrąžinti. Tačiau turi būti atsižvelgiama ne tik į specialius teisės aktus, reglamentuojančius ES paramos skyrimą ar administravimą, bet ir taikytinus bendruosius teisės aktus, inter alia Reglamentą Nr. 2988/95, nors pirmiau nurodyti Europos Sąjungos, nacionalinės teisės aktai eksplicitiškai nepateikia nuorodos į šį aktą. Šiame kontekste vertintina, kad vien ta aplinkybė, jog šiuose aktuose nėra blanketinės normos, nukreipiančios į Reglamentą Nr. 2988/95, nesudaro pagrindo teigti, jog Reglamentas Nr. 2988/95 negali būti taikomas ginčo teisiniams santykiams. Vertinant Reglamento Nr. 2988/95 taikymo galimybę turi būti atsižvelgiama į šio akto taikymo apimtį, tikslus, turinį bei aktualią ESTT praktiką.
  8. Šiame kontekste svarbu tai, kad, siekiant apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus, Reglamentu Nr. 2988/95 nustatomos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios vienodus patikrinimus ir administracines priemones bei nuobaudas už Bendrijos teisės aktų pažeidimus (Reglamento Nr. 2988/95 1 str. 1 d.).
  9. Reglamento Nr. 2988/95 taikymo srityje „pažeidimas“ yra suprantamas kaip bet kuris Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, dėl kurio Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma žala sumažinant ar iš viso prarandant pajamas, gaunamas iš tiesiogiai Bendrijų vardu surinktų nuosavų lėšų, arba darant nepagrįstas išlaidas (Reglamento Nr. 2988/95 1 str. 2 d.).
  10. Administraciniai patikrinimai, priemonės ir nuobaudos pradedamos taikyti tais atvejais, kai tai yra būtina užtikrinant, kad būtų tinkamai taikomi Bendrijos teisės aktai. Jos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasinančios, kad galėtų tinkamai apsaugoti Bendrijų finansinius interesus (Reglamento Nr. 2988/95 2 str. 1 d.).
  11. Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalis numato, kad patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas. Atskirų sektorių taisyklėse gali būti nustatytas trumpesnis senaties terminas, tačiau ne trumpesnis kaip treji metai. Jeigu pažeidimai daromi nuolat ir pakartotinai, senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas. Vykdant daugiametes programas, senaties terminas nesibaigia tol, kol visiškai nebaigiama programa. Senaties eiga nutrūksta, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui. Senaties eiga atsinaujina po kiekvieno ją nutraukusio veiksmo. Tačiau senaties terminas įsigalioja ne vėliau kaip tą dieną, kai pasibaigia laikotarpis, lygus dvigubam senaties terminui, per kurį kompetentinga institucija nepaskyrė nuobaudos, išskyrus tuos atvejus, kai administracinė procedūra laikinai sustabdoma pagal 6 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina ir tai, kad valstybės narės išlaiko teisę taikyti ilgesnį laikotarpį nei atitinkamai numatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (Reglamento Nr. 2988/95 3 str. 3 d.).
  12. Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 1 dalis įvardija, jog įvykdžius bet kokį pažeidimą, neteisingai įgyta nauda paprastai panaikinama: įpareigojant sumokėti nustatytas sumas arba grąžinti neteisėtai įgytas sumas arba visiškai arba dalinai nusavinant užstatą, kuris buvo pateiktas kartu su paskirtos sumos prašymu arba tada, kai buvo gautas išankstinis mokėjimas. Šio straipsnio 4 dalis nustato, jog šiame straipsnyje numatytos priemonės nelaikomos nuobaudomis. Reglamento Nr. 2988/95 5 straipsnis savo ruožtu išvardija tai, kas yra laikoma administracinėmis nuobaudomis, kurios yra skiriamos padarius tyčinius pažeidimus arba pažeidimus dėl aplaidumo.
  13. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) savo formuojamoje jurisprudencijoje yra išaiškinęs, jog, priimdamas Reglamentą Nr. 2988/95, ypač jo 3 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, Bendrijos / ES teisės aktų leidėjas siekė įtvirtinti bendrą šiai sričiai taikomą senaties termino taisyklę, kuria siekė apibrėžti visose valstybėse narėse taikomą minimalų terminą ir atsisakyti galimybės susigrąžinti iš Bendrijos biudžeto nepagrįstai gautas sumas, nuo ginčijamoms išmokoms reikšmingo pažeidimo padarymo praėjus ketveriems metams (žr. ESTT 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo Corman, C‑131/10, 39 punktą, 2011 m. gegužės 5 d. sprendimo Ze Fu Fleischhandel et Vion Trading, C‑201/10 ir C‑202/10, 24 punktą, 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo Chambre de commerce ir d'industrie de l'Indre, C-465/10, 52 punktą). Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 1 dalimi nustatomos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios vienodus patikrinimus ir administracines priemones bei nuobaudas už Bendrijos teisės aktų pažeidimus, kaip matyti iš šio reglamento 3 konstatuojamosios dalies, siekiant kovoti su Bendrijų finansinių interesų pažeidimais visose srityse (žr. ESTT 2004 m. birželio 24 d. sprendimo Handlbauer, C‑278/02, Rink. p. I‑6171, 31 punktą), 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo byloje Corman SA prieš Bureau d’intervention et de restitution belge (BIRB), C-131/10, 36 punktą).
  14. Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalis, įtvirtindama ketverių metų, skaičiuojant nuo pažeidimo įvykdymo, patraukimo atsakomybėn už pažeidimus senaties terminą, nepalieka valstybėms narėms jokios veikimo laisvės ir nenurodo joms priimti įgyvendinimo priemonių (žr. ESTT 2004 m. birželio 24 d. sprendimo Handlbauer, C-278/02, 27 punktą). Esant Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 3 dalyje numatytai galimybei valstybės narės išlaiko didelę diskreciją nustatyti ilgesnius senaties terminus, kuriuos ketina taikyti, kai padaromas Sąjungos finansiniams interesams kenkiantis pažeidimas (žr. ESTT sprendimo byloje Corman, C-131/10, 54 punktą, sprendimo byloje Ze Fu Fleischhandel ir Vion Trading, 26 punktą). Todėl nesant atskirų Bendrijos sektorių taisyklių, numatančių trumpesnį terminą, bet ne trumpesnį kaip treji metai, arba ilgesnį senaties terminą įtvirtinančių nacionalinių teisės aktų, Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalis valstybėse narėse yra taikoma tiesiogiai (žr. ESTT 2004 m. birželio 24 d. sprendimo Handlbauer, C-278/02, 35 punktą).
  15. Nuo Reglamento Nr. 2988/95 įsigaliojimo dienos kompetentingos valstybių narių valdžios institucijos iš esmės gali per ketverius metus patraukti atsakomybėn už bet kokį pažeidimą, kuriuo kenkiama Europos Sąjungos finansiniams interesams, išskyrus tam tikrus sektorius, dėl kurių Sąjungos teisės aktų leidėjas numatė trumpesnį terminą (žr. ESTT 2009 m. sausio 29 d. sprendimo Josef Vosding Schlacht‑, Kühl‑ und Zerlegebetrieb ir kt., C‑278/07–C‑280/07, 28 punktą, ESTT 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo Corman, C‑131/10, 40 punktą). Ši taisyklė taikoma ir pažeidimams, už kuriuos gali būti skirta administracinė nuobauda pagal šio reglamento 5 straipsnį, ir pažeidimams, dėl kurių taikoma administracinė priemonė pagal to paties reglamento 4 straipsnį, t. y. priemonė, kuri apima nepagrįstai įgytos naudos grąžinimą, tačiau nelaikoma nuobauda (žr. ESTT 2009 m. sausio 15 d. sprendimo Bayerische Hypotheken-und Vereinsbank, C‑281/07, 18 punktą, 2009 m. sausio 29 d. sprendimo Josef Vosding Schlacht-, Kühl-und Zerlegebetrieb ir kt., C‑278/07–C‑280/07, 22 punktą; Pirmosios instancijos teismo 2008 m. spalio 15 d. sprendimo Le Canne prieš Komisiją, T‑375/05, 64 punkte nurodytą praktiką).
  16. „Pažeidimo“ sąvoka, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 2988/95, reiškia bet kurį Sąjungos teisės aktų nuostatų pažeidimą, atsirandantį iš ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, todėl šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyta senaties taisyklė netaikoma patraukiant atsakomybėn už pažeidimus, padarytus dėl nacionalinės valdžios institucijų klaidų suteikiant finansinę paramą Sąjungos vardu ir iš jos biudžeto (žr. ESTT 2009 m. sausio 15 d. sprendimo Bayerische Hypotheken-und Vereinsbank, C‑281/07, 20-22 punktus). Be to, pagal Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalį pažeidimą lemia bet kuris Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ūkio subjekto „veiksmais ar neveikimu“ (žr. ESTT 2004 m. gruodžio 2 d. sprendimo José Mart? Peix SA, C‑226/03, 16 punktą).
  17. Taigi nėra pagrindo teigti, kad Reglamentas Nr. 2988/95, įskaitant jo 3 straipsnį, reglamentuoja tik administracinių nuobaudų ir patraukimo administracinėn atsakomybėn tvarką ir terminus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ESTT yra išaiškinęs, jog Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalis taikoma ir pažeidimams, už kuriuos gali būti skirta administracinė nuobauda, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 5 straipsnį, ir pažeidimams, dėl kurių taikoma administracinė priemonė, kaip tai suprantama pagal to paties reglamento 4 straipsnį, t. y. priemonė, kuria siekiama susigrąžinti neteisėtai įgytas sumas ir kuri nelaikoma nuobauda (žr. ESTT sprendimo byloje Handlbauer, 33, 34 punktus, sprendimo byloje Josef Vosding Schlacht-, Kühl-und Zerlegebetrieb ir kt., 22 punktą, 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimo byloje Cruz & Companhia Lda prieš Instituto de Financiamento da Agricultura e Pescas, IP (IFAP), C-341/13, 45 punktą).
  18. Vadovaujantis Reglamento Nr. 2988/95 7 straipsniu, Bendrijos administracinės priemonės ir nuobaudos gali būti taikomos 1 straipsnyje nurodytiems ekonominės veiklos vykdytojams, o būtent: fiziniams ir juridiniams asmenims bei kitiems pagal nacionalinės teisės aktus veiksniems ir teisniems subjektams, kurie yra padarę pažeidimą arba kurie pagal savo pareigas turi atsakyti už padarytą pažeidimą arba užtikrinti, kad jis nebūtų padarytas. Nagrinėjamoje ginčo situacijoje taikyta „finansinio koregavimo“ priemonė, iš esmės gali būti vertintina kaip administracinė priemonė Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio prasme ir Reglamento Nr. 2988/952 straipsnio 1 dalyje numatytų priemonių (administracinių patikrinimų, minėtų administracinių priemonių ir nuobaudų) taikymo) už minėtus pažeidimus senaties termino taikymo klausimas yra aptariamas Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnyje.
  19. Tokią išvadą patvirtinta ir tai, kad struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšos (išlaidos) yra atitinkamo laikotarpio Europos Sąjungos bendrojo biudžeto dalis. Tai, jog Reglamentas Nr. 2988/95 apima teisinius santykius, susijusius su atsakomybe už naudojamą struktūrinę paramą, patvirtina ir ESTT praktika (žr. ESTT 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo Ministre de l’Intérieur ir kt., C-465/10, 52–55 punktus). ESTT yra nurodęs, jog Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnį reikia aiškinti taip, kad jis taikomas procesui, kurį nacionalinės valdžios institucijos pradeda prieš Sąjungos paramos gavėjus už pažeidimus, kuriuos konstatuoja mokėjimą administruojanti nacionalinė institucija (žr. ESTT 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Cruz & Companhia Lda prieš Instituto de Financiamento da Agricultura e Pescas, IP (IFAP), C‑341/13, 41 punktą).
  20. Vadovaujantis ESTT praktika, nacionalinis teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, yra įpareigotas taikyti Europos Sąjungos teisės nuostatas, privalo užtikrinti visišką šių nuostatų veikimą (žr. ESTT 1978 m. kovo 9 d. sprendimo Simmenthal,C-106/77, 21 ir 24 punktus; 2003 m. kovo 20 d. sprendimo Kutz-Bauer, C-187/00, 73 punktą; 2005 m. gegužės 3 d. sprendimo sujungtose bylose Berluskoni ir kt., C-387/02, C-391/02 ir C-403/02, 72 punktą; 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo Filipiak, C-314/08, 81 punktą). Be to, Reglamento Nr. 2988/95 nuostatų taikymą ginčo teisiniams santykiams patvirtino ir ESTT (žr. ESTT 2017 m. birželio 15 d. sprendimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra prieš UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, C‑436/15, 51 punktą).
  21. Atsižvelgusi į Reglamento Nr. 2988/95 taikymo apimtį ir ESTT išaiškinimus, išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nesant atskirų Bendrijos sektorių taisyklių, numatančių trumpesnį terminą, bet ne trumpesnį kaip treji metai, arba ilgesnį senaties terminą įtvirtinančių nacionalinių teisės aktų, šiuo atveju Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalis taikoma tiesiogiai.

20Dėl Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnyje numatyto patraukimo atsakomybėn senaties termino taikymo

  1. Iš pateiktų proceso šalių argumentų matyti, kad proceso šalys taip pat nesutaria dėl to, ar tinkamai pirmosios instancijos teismas taikė Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą patraukimo atsakomybėn senaties terminą. Atsakovo vertinimu, ginčijami Įsakymai buvo priimti nesuėjus Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnyje numatytam patraukimo atsakomybėn senaties terminui.
  2. Kaip minėta, „pažeidimo“ sąvoka, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 2988/95, reiškia bet kurį Sąjungos teisės aktų nuostatų pažeidimą, atsirandantį iš ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, todėl šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyta senaties taisyklė netaikoma patraukiant atsakomybėn už pažeidimus, padarytus dėl nacionalinės valdžios institucijų klaidų suteikiant finansinę paramą Sąjungos vardu ir iš jos biudžeto (žr. ESTT 2009 m. sausio 15 d. sprendimo Bayerische Hypotheken-und Vereinsbank, C‑281/07, Rink. p. I‑91, 20–22 punktus).
  3. Pažeidimas laikytinas „tęstiniu“, jeigu tęsiasi neveikimas, dėl kurio pažeista Sąjungos teisės aktų nuostata (žr. ESTT 2004 m. gruodžio 2 d. sprendimo José Mart? Peix / Komisija, C‑226/03 P, 17 punktą). Pažeidimas yra „pakartotinis“, kaip tai suprantama toje nuostatoje, jeigu jį padaro ekonominės veiklos vykdytojas, iš visų savo vykdomų panašių operacijų, kuriomis pažeidžiama ta pati Sąjungos teisės nuostata, gaunantis ekonominės naudos (žr. ESTT 2015 m. birželio 11 d. sprendimo Pfeifer & Langen, C‑52/14, 49 punktą). Be to, Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad, kalbant apie chronologinį ryšį, kuris turi sieti pažeidimus, kad šie sudarytų „pakartotinį pažeidimą“, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, reikalaujama tik to, jog kiekvieną pažeidimą nuo ankstesniojo skiriantis laikotarpis būtų trumpesnis už tos pačios straipsnio dalies pirmoje pastraipoje numatytą senaties terminą. Pavyzdžiui, pažeidimai, susiję su gamintojo sandėliuojamo cukraus kiekių apskaičiavimu, padaryti skirtingais prekybos metais, dėl kurių tas gamintojas neteisingai deklaravo minėtus kiekius, o dėl to buvo nepagrįstai išmokėtos sumos kaip kompensacija už sandėliavimo išlaidas, iš principo sudarė „pakartotinį pažeidimą“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą (žr. ESTT 2015 m. birželio 11 d. sprendimo Pfeifer & Langen GmbH & Co. KG prieš Bundesanstalt für Landwirtschaft und Ernährung, C‑52/14, 32 punktą).
  4. Pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą tęstinių ar pakartotinių pažeidimų atveju senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas, patikslinant, kad šioje nuostatoje vartojamas žodžių junginys „pažeidimas buvo baigtas“ turi būti suprantamas kaip nuoroda į dieną, kai buvo baigtas paskutinis tą patį pakartotinį pažeidimą sudarantis veiksmas (žr. ESTT 2015 m. birželio 11 d. sprendimo Pfeifer & Langen, C‑52/14, EU:C:2015:381, 66 punktą), neatsižvelgiant į tai, kada nacionalinė administracija sužinojo apie šį pažeidimą (žr. ESTT 2015 m. birželio 11 d. sprendimo Pfeifer & Langen GmbH & Co. KG prieš Bundesanstalt für Landwirtschaft und Ernährung, C‑52/14, 32 punktą). Atsižvelgus į ESTT vertinimus galima teigti, kad tokiais atvejais yra svarbus sudarytos neteisėtos sutarties įvykdymo momentas (žr. ESTT 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo Ministre de l’Intérieur, de l’Outre-mer, des Collectivités territoriales et de l’Immigration prieš Chambre de commerce et d’industrie de l’Indre, C-465/10, 59 punktą).
  5. ESTT taip pat yra nurodęs, jog Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą patraukimo atsakomybėn už pažeidimą, padarytą vykdant „daugiametę programą“, senaties termino eiga prasideda nuo tokio pažeidimo padarymo dienos, turint omenyje tai, kad pagal šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą „tęstinio ar pakartotinio“ pažeidimo atveju senaties termino eiga prasideda tą dieną, kai pažeidimas buvo baigtas (žr. ESTT 2017 m. birželio 15 d. sprendimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra prieš UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, C‑436/15, 54 punktą).
  6. Tačiau Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnis numato, kad, vykdant daugiametes programas, senaties terminas nesibaigia tol, kol visiškai nebaigiama programa. Tai yra, speciali taisyklė taikoma daugiamečių programų atveju ir ji leidžia numatytą ketverių metų terminą pratęsti, bet ne jį sutrumpinti. Pažymėtina tai, kad nustatant, kada programa visiškai baigiama, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos antrą sakinį, reikia atsižvelgti į šioje nuostatoje nustatyto senaties termino tikslą. Iš esmės šioje nuostatoje nustatytas senaties terminas pirmiausia leidžia užtikrinti, kad, kol programa nėra visiškai užbaigta, kompetentinga institucija gali traukti atsakomybėn už pažeidimus, padarytus vykdant šią programą, kad būtų lengviau apsaugoti Sąjungos finansinius interesus (žr. ESTT 2015 m. spalio 6 d. sprendimo Firma Ernst Kollmer Fleischimport und-export, C‑59/14, EU:C:2015:660, 26 punktą). Be to, ja siekiama užtikrinti ūkio subjektų teisinį saugumą. Šie subjektai turi galėti nustatyti, kurių operacijų senaties terminas yra galutinai pasibaigęs ir dėl kurių vis dar gali būti traukiama atsakomybėn (žr. ESTT 2015 m. birželio 11 d. sprendimo Pfeifer & Langen, C‑52/14, EU:C:2015:381, 24 punktą). Atsižvelgdamas į šį dvigubą tikslą, ESTT yra išaiškinęs, jog, nustatant visiško programos užbaigimo datą, kuri laikytina Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos antrame sakinyje nustatyto senaties termino eigos pabaiga, reikia atsižvelgti į atitinkamos „daugiametės programos“ pabaigos datą (žr. ESTT 2017 m. birželio 15 d. sprendimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra prieš UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, C‑436/15, 62–63 punktus).
  7. Vis dėlto, visiškas programos užbaigimas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos antrą sakinį, nebūtinai lemia patraukimo atsakomybėn už visus vykdant šią programą padarytus pažeidimus senaties termino pabaigą. Taip yra tik pažeidimų, kurie buvo baigti daugiau nei prieš ketverius metus iki visiško programos užbaigimo, atveju; patraukimo už šiuos pažeidimus senaties terminas pasibaigia, kai tik užbaigiama programa, išskyrus atvejus, kai senaties termino eiga nutrūko dėl vienos iš Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytų priežasčių (žr. ESTT 2017 m. birželio 15 d. sprendimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra prieš UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, C‑436/15, 68 punktą).
  8. Vertinant senaties termino pabaigos momentą taip pat reikia įvertinti ir tai, ar egzistavo aplinkybės, nutraukusios prasidėjusį senaties terminą. Pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą patraukimo atsakomybėn senaties terminas gali būti nutrauktas, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar patraukimu atsakomybėn susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui.
  9. Sąvoka „kompetentinga institucija“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, reiškia instituciją, turinčią kompetenciją imtis aptariamų su tyrimu ar patraukimu atsakomybėn susijusių veiksmų. Tačiau Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos formuluotėje nenurodyta nieko, iš ko būtų galima teigti, kad ši institucija turi būti ta pati, kuri yra kompetentinga skirti sumas ar šias sumas išieškoti, jei jos neteisėtai gautos pažeidžiant Sąjungos finansinius interesus. Nesant Sąjungos teisės normų kiekviena valstybė narė pagal nacionalinę teisę turi paskirti kompetentingas institucijas, kad būtų imtasi su pažeidimų, kaip jie suprantami pagal Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 1 dalį, tyrimu ar patraukimu atsakomybėn už juos susijusių veiksmų. Todėl valstybės narės gali savo nuožiūra suteikti įgaliojimus patraukti atsakomybėn už pažeidimus kitai institucijai nei ta, kuri skiria sumas ar šias sumas išieško, jei jos neteisėtai gautos pažeidžiant Sąjungos finansinius interesus (žr. ESTT 2015 m. birželio 11 d. sprendimo Pfeifer & Langen GmbH & Co. KG prieš Bundesanstalt für Landwirtschaft und Ernährung, C‑52/14, 29-32 punktus).
  10. Kita vertus, Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje numatytas senaties terminas atlieka teisinio saugumo funkciją, o tokia funkcija nebūtų visiškai įgyvendinta, jei šis terminas galėtų būti nutraukiamas dėl kiekvieno nacionalinės administracijos bendro patikrinimo, neturinčio ryšio su įtarimais padarius pažeidimus, susijusiais su pakankamai konkrečiai apibrėžtomis operacijomis (žr. ESTT sprendimo SGS Belgium ir kt., C‑367/09, EU:C:2010:648, 68 punktą). Tačiau, kai nacionalinės valdžios institucijos pateikia asmeniui ataskaitą apie nustatytą jo padarytą pažeidimą, susijusį su konkrečia operacija, prašo pateikti su šia operacija susijusios papildomos informacijos, ar skiria jam su šia operacija susijusią nuobaudą, jos imasi pakankamai konkrečių veiksmų, susijusių su pažeidimo tyrimu, ar patraukimu atsakomybėn už jį, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą (žr. ESTT sprendimo SGS Belgium ir kt., C‑367/09, 69 punktą ir sprendimo Chambre de commerce et d’industrie de l’Indre, C‑465/10, 61 punktą). Tam, kad veiksmas būtų laikomas „su tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu [patraukimu atsakomybėn] susijusiu veiksmu“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą, juo turi būti pakankamai tiksliai apibrėžtos operacijos, su kuriomis susiję įtarimai padarius pažeidimus. Tačiau pagal šį tikslumo reikalavimą nebūtina, kad minėtu veiksmu būtų nurodyta galimybė skirti konkrečią administracinę nuobaudą ar priemonę.
  11. ESTT yra pabrėžęs, jog tikrinimo ataskaitos, kurioje konstatuojamas viešojo pirkimo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymas, ir dėl to nacionalinė institucija raginama reikalauti grąžinti pervestas sumas, perdavimas subsidijos gavėjui yra veiksmas, pakankamai susijęs su „pažeidimo“ tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą (žr. ESTT 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo Ministre de l’Intérieur, de l’Outre-mer, des Collectivités territoriales et de l’Immigration prieš Chambre de commerce et d’industrie de l’Indre, C-465/10, 62 punktą). Kita vertus, pranešimas, kuriame nėra jokios nuorodos apie pakankamai apibrėžtus pažeidimų įtarimus, negalėjo pats savaime nutraukti suteiktos grąžinamosios išmokos grąžinimo senaties termino (žr. ESTT 2004 m. birželio 24 d. sprendimo Herbert Handlbauer GmbH, C-278/02, 40-42 punktus).
  12. Reglamentas Nr. 2988/95 numato specialią daugiametėms programoms numatytą taikytiną senaties taisyklę. ESTT šioje byloje pateiktu išaiškinimu nurodė, jog sąvoka „daugiametė programa“, kaip ji suprantama pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos antrą sakinį, apima tokį projektą, kaip pagrindinėje byloje nagrinėjamas projektas dėl atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo konkrečiame regione, kurį įgyvendinti buvo numatyta per kelerius metus ir kuris buvo finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų. ESTT šioje byloje patvirtino, kad pareiškėjo vykdytas projektas yra daugiametė programa Reglamento Nr. 2988/95 taikymo prasme, todėl sprendžiant dėl senaties termino taikymo taikytinos pirmiau nurodytos specialios Reglamente Nr. 2988/95 numatytos taisyklės, skirtos daugiametėms programoms.
  13. Iš administracinėje byloje pateiktų duomenų matyti, kad ginčijamais Įsakymais buvo spręsta, jog pareiškėjas netinkamai panaudojo dalį ES paramos bei bendrojo finansavimo lėšų – pagal sutartį įsigijo trumpalaikio turto ir ilgalaikio turto, kuris nėra būtinas projekto tikslams pasiekti, tuo, kaip teigiama, pažeisdamas Europos Komisijos reglamento Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dalį ir 23 straipsnį bei Europos Komisijos reglamento Nr. 1386/2002 8 straipsnio 2 dalies b punktą (I t., b. l. 4-15). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad išlaidos pripažintos netinkamomis nors ir pagal skirtingas viešųjų pirkimų sutartis įsigyto turto, tačiau sudarytas to paties pareiškėjo, pagal tą patį projektą, tuo pačiu pagrindu, turtas buvo perkamas nuolat, todėl pareiškėjo įvykdytas pažeidimas vertintinas kaip pakartotinis. ESTT yra nurodęs, kad tokiais atvejais senaties termino pradžia yra siejama su diena, kai pažeidimas buvo baigtas. Iš ESTT praktikos matyti, kad Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje „pažeidimas“ apibrėžtas kaip Sąjungos teisės nuostatų pažeidimas, susijęs su ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, kuriais Sąjungos bendrajam biudžetui ar jos valdomiems biudžetams padaroma arba gali būti padaryta žala. Pažeidimo padarymas, nuo kurio pradedama skaičiuoti senaties termino eiga, suponuoja dvi sąlygas, t. y. turi būti ūkio subjekto veiksmas ar neveikimas, kuriais pažeidžiama ES teisė, ir padaryta žala ar ji galima Sąjungos biudžetui. Kai Sąjungos teisės pažeidimas atskleidžiamas tik atsiradus žalai, senaties termino eiga pradedama skaičiuoti nuo pažeidimo padarymo momento, t. y. nuo to momento, kai buvo padaryti ir ūkio subjekto veiksmai ar neveikimas, kuriais pažeidžiama ES teisė, ir padaryta žala Sąjungos biudžetui ar jos valdomiems biudžetams. Tokia išvada suderinama su Reglamento Nr. 2988/95, kuriuo pagal šio reglamento 1 straipsnio 1 dalį siekiama apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, tikslu. Iš tiesų dies a quo yra įvykio, kuris padaromas paskutinis, diena, t. y. arba žalos atsiradimo diena, kai ši žala atsiranda atlikus veiksmą ar neveikimą, kuriais pažeidžiama ES teisė, arba šio veiksmo ar neveikimo diena, kai atitinkama nauda buvo suteikta prieš minėtą veiksmą ar neveikimą. Tai palengvina Sąjungos finansinių interesų apsaugos tikslo siekimą (žr. ESTT 2015 m. spalio 6 d. sprendimo Firma Ernst Kollmer Fleischimport und–export prieš Hauptzollamt Hamburg-Jonas, C‑59/14, 23-26 punktus). Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad paskutinis mokėjimas (pagal sutartį Nr. A/2005/A06) projekte buvo atliktas 2008 m. sausio 28 d., todėl, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, byloje vertinamu atveju senaties termino eiga prasidėjo būtent nuo šios datos.
  14. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad net jei ir būtų pripažinta, jog ginčui minėtas senaties terminas taikytinas, reikia atkreipti dėmesį į tai, jog senaties terminas bet kokiu atveju nėra pasibaigęs, kadangi ginčo projektas nelaikytinas pasibaigusiu, nes juo įgyvendinama daugiametė programa dar nebaigta įgyvendinti. Atsakovas, remdamasis Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsniu ir Europos Komisijos Sanglaudos fondo ir buvusios ISPA priemonės projektų 2000-2006 uždarymo gairių (COCOF 08/0022/02-EN, galutinė redakcija 2008 m. balandžio 23 d.) (toliau – ir Uždarymo gairės) 1.1 punktu, teigia, jog projekte dar nėra išmokėta likusi suma, todėl projektas negali būti laikomas užbaigtu.
  15. Vertinant nurodytus teiginius matyti, kad Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalis inter alia numato, jog patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas. Atskirų sektorių taisyklėse gali būti nustatytas trumpesnis senaties terminas, tačiau ne trumpesnis kaip treji metai. Jeigu pažeidimai daromi nuolat ir pakartotinai, senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas. Vykdant daugiametes programas, senaties terminas nesibaigia tol, kol visiškai nebaigiama programa.
  16. Uždarymo gairių 1.1 punktas inter alia įtvirtina, jog „projektų uždarymas“ reiškia, kad sutvarkomi finansiniai likusių Bendrijos įsipareigojimų aspektai, išmokant likusią sumą paskirtajai institucijai arba išduodant debeto vizą ir panaikinant įsipareigojimus apmokėti bet kokias likusias sumas. Sanglaudos fondo parama yra susijusi su projektu, projekto etapu ar projektų grupe (kaip apibrėžta Reglamente Nr. 1164/1994) ir atitinkamo fizinio objekto, apibrėžto atskirame Komisijos priimtame sprendime skirti paramą, užbaigimu.
  17. Vis dėlto atsakovo teiginius paneigia ESTT praktika. ESTT šioje byloje priimtame prejudiciniame sprendime išaiškino, jog daugiametė programa, kuriai taikomas 1994 m. gegužės 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1164/94, įsteigiantis Sanglaudos fondą, iš dalies pakeistas 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1264/1999 ir 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1265/1999, taip pat Aktu dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų, laikytina visiškai užbaigta, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, kai sueina Europos Komisijos sprendime, kuriuo patvirtinamas toks projektas, nurodytas su projektu susijusių darbų pabaigos ir mokėjimų už tinkamas finansuoti išlaidas atlikimo terminas, išskyrus atvejus, kai priimdama naują sprendimą Komisija pratęsia nustatytą terminą (žr. ESTT 2017 m. birželio 15 d. sprendimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra prieš UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, C‑436/15, 70 punktą). Taigi nurodyti išaiškinimai leidžia teigti, kad atsakovas nepagrįstai projekto užbaigimą sieja su visišku lėšų išmokėjimu.
  18. Iš administracinėje byloje pateiktų duomenų matyti, jog 2004 m. gruodžio 27 d. Europos Komisijos sprendimu, iš dalies keičiančiu 2001 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. PH/2001/5367 su pakeitimais padarytais 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos sprendimu Nr. PH/02/9380 dėl paramos teikimo „Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimui“ (I t., b. l. 121–127) buvo nustatyta, jog išlaidos, susijusios su projektu, bus tinkamos iki 2008 m. gruodžio 31 dienos. Atitinkamai Finansinio memorandumo 2 straipsnis buvo pakeistas taip: „Pabaigos data 2008 m. gruodžio 31 d.“. Taigi pirmiau minėtu Komisijos sprendimu projekto pabaiga, t. y. momentas iki kada projekto išlaidos buvo pripažįstamos tinkamomis, buvo aiškiai apibrėžta (2008 m. gruodžio 31 d.). Nagrinėjamu atveju matyti, kad 2004 m. gruodžio 27 d. sprendime Komisija nurodė, jog 2008 m. gruodžio 31 d. yra projekto pagrindinėje byloje ir su juo susijusių išlaidų tinkamumo laikotarpio pabaigos data ir atitinkamai tai lemia, kad projektas pagrindinėje byloje laikytinas visiškai užbaigtu, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos antrą sakinį, 2008 m. gruodžio 31 d. (žr. ESTT 2017 m. birželio 15 d. sprendimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra prieš UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, C‑436/15, 67 punktą).
  19. Kita vertus, nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar buvo veiksmų, kurie lėmė prasidėjusios senaties nutraukimą ir naują senaties termino pradžią. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio nuostatos lietuvių kalba nėra pakankamai aiškios, skiriasi nuo kalbinių versijų kitomis oficialiomis ES kalbomis. Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio nuostatose lietuvių kalba numatyta, kad „senaties eiga atsinaujina po kiekvieno ją nutraukusio veiksmo“. Tuo tarpu iš aptariamos Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio nuostatos anglų („<...>the limitation period shall start again following each interrupting act; <...>“), prancūzų („<...> le délai de prescription court ? nouveau ? partir de chaque acte interruptif; <...>“), vokiečių („<...>nach jeder eine Unterbrechung bewirkenden Handlung beginnt die Verjährungsfrist von neuem;<...>“), ispanų („<...>el plazo de prescripción se contar? de nuevo a partir de cada interrupción;<...>“) kalbomis yra aiškiai matyti, jog senaties termino eiga prasideda iš naujo. Iš nusistovėjusios ESTT praktikos matyti, kad būtinybė vienodai taikyti, todėl ir vienodai aiškinti ES teisės nuostatas neleidžia, kad, kilus abejonių, nuostatos tekstas kuria viena iš versijų būtų nagrinėjamas atskirai, ir reikalauja, kad jis būtų aiškinamas bei taikomas atsižvelgiant į kitas versijas oficialiosiomis kalbomis (žr. ESTT 1969 m. lapkričio 12 d. sprendimo Erich Stauder prieš City of Ulm–Sozialamt, C-29/69, 3 punktą; 1998 m. balandžio 2 d. sprendimo EMU Tabac ir kt., C-296/95, 36 punktą). Be to, esant neatitikimų tarp teksto įvairių kalbinių versijų, nagrinėjama nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į bendrą teisinio reglamentavimo sistemos, kurios dalis ji yra, struktūrą ir tikslą (žr. ESTT 2004 m. balandžio 1 d. sprendimo Privat-Molkerei Borgmann GmbH & Co. KG prieš Hauptzollamt Dortmund, C-1/02, 25 punktą). Šiomis aplinkybėmis, įvertinusi aptariamą nuostatą minėtomis kalbomis kitų Reglamento Nr. 2988/95 nuostatų kontekste, išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, jog aptariama Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio nuostata kalba apie senaties termino nutraukimą ir jo eigos pradžią iš naujo.
  20. Vertindamas galimą senaties termino nutrūkimą, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovas su Valstybės kontrolės 2009 m. gruodžio 17 d. ataskaitos projektu buvo supažindintas, dėl šiame ataskaitos projekte pateiktų Valstybės kontrolės pastebėjimų ne kartą reiškė savo pastabas ir nuomonę, kuri buvo priešinga pačioje ataskaitoje nurodytų faktų vertinimui, prašė Valstybės kontrolės atsižvelgti į pateiktas pastabas ir komentarus, o, jeigu tai nebus padaryta, buvo prašoma Europos Komisijai galutinę ataskaitą pateikti kartu su Agentūros pastebėjimais ir pastabomis. Atitinkamai, teismas vertino, kad Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto senaties termino eiga, kuri atsinaujino Valstybės kontrolei 2008 m. gruodžio 31 d. pradėjus pareiškėjo vykdyto projekto auditą, dėl aptartų Agentūros veiksmų nebuvo nutraukta.
  21. Kaip minėta, Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad senaties eiga nutrūksta, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui. Senaties eiga atsinaujina po kiekvieno ją nutraukusio veiksmo. Tačiau senaties terminas įsigalioja ne vėliau kaip tą dieną, kai pasibaigia laikotarpis, lygus dvigubam senaties terminui, per kurį kompetentinga institucija nepaskyrė nuobaudos, išskyrus tuos atvejus, kai administracinė procedūra laikinai sustabdoma pagal 6 straipsnio 1 dalį. Iš šios nuostatos turinio matyti, kad senaties termino eigos nutrūkimas siejamas su šiomis aplinkybėmis: kompetentingos institucijos atliekamu su pažeidimu susijusiu tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusiu veiksmu ir tuo, jog apie tokį tyrimą ar veiksmą buvo pranešta atitinkamam asmeniui.
  22. Žvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2009 m. gruodžio 17 d. Sanglaudos fondo projekto Nr. 2001/LT/16/P/DE/003 „Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ valstybinio audito ataskaitą Nr. FA-P-70-9-82 matyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. IX-1667 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti Lietuvos Respublikoje gaunamos Europos Sąjungos struktūrinės paramos auditus“, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei buvo pavesta atlikti baigiamąją audito deklaraciją dėl Sanglaudos fondo projektų rengiančios institucijos funkcijų pagal 2002 m. liepos 29 d. Europos Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1386/2002, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl Sanglaudos fondo paramos valdymo ir kontrolės sistemų bei finansinių koregavimų atlikimo tvarkos. Minėtoje ataskaitoje pabrėžiama, kad pagal 1995 m. gegužės 30 d. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymą Nr. I-907, Valstybės kontrolė yra Seimui atskaitinga aukščiausioji valstybinio audito institucija, nepriklausoma nuo mokėjimo, vadovaujančios, tarpinės ir įgyvendinančios institucijų. Šis auditas buvo atliktas pagal Reglamento (EB) Nr. 1386/2002 V skyriaus nuostatas ir juo buvo siekiama įsitikinti, kad išlaidų ataskaitoje ir galutinio mokėjimo paraiškoje Bendrijos paramos likučiui gauti nėra esminių klaidingų pareiškimų, ypač dėl projekto vykdymo pagal sprendimo sąlygas ir nustatytus tikslus. Šioje ataskaitoje buvo nurodyta, kad tam tikros išlaidos yra netinkamos finansuoti (I t., b. l. 51-53). ESTT yra nurodęs, jog nesant ES teisės normų, kiekviena valstybė narė pagal nacionalinę teisę turi paskirti kompetentingas institucijas, kad būtų imtasi su pažeidimų, kaip jie suprantami pagal Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 1 dalį, tyrimu ar patraukimu atsakomybėn už juos susijusių veiksmų (žr. ESTT 2015 m. birželio 11 d. sprendimą Pfeifer & Langen GmbH & Co. KG prieš Bundesanstalt für Landwirtschaft und Ernährung, C‑52/14, 32 punktą). Įvertinus pirmiau minėtas aplinkybes ir Valstybės kontrolės funkcijų prigimtį, byloje vertinamu atveju ji laikytina kompetentinga institucija Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies prasme.
  23. Vertinant, ar šis Valstybės kontrolės atliktas tyrimas laikytinas susijusiu su byloje vertinamais konkrečiais atsakovo nurodomais pažeidimais, turi būti remiamasi ESTT išaiškinimu, kad žodžių junginys „su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijęs veiksmas“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą, reiškia, kad senaties terminas neatliktų teisinio saugumo funkcijos ir kad tokia funkcija nebūtų visiškai įgyvendinta, jei šis terminas galėtų būti nutrauktas dėl kiekvieno nacionalinės administracijos bendro patikrinimo, neturinčio ryšio su įtarimais padarius pažeidimus, susijusiais su pakankamai konkrečiai apibrėžtomis operacijomis (žr. ESTT 2015 m. birželio 11 d. sprendimo Pfeifer & Langen GmbH & Co. KG prieš Bundesanstalt für Landwirtschaft und Ernährung, C‑52/14, 41–43 punktus). Taigi šiuo atveju turi būti įvertinta, ar aptariamoje Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitoje buvo konkrečiai įvardijamos operacijos, kurias kaip neatitinkančias teisės aktų reikalavimų vėliau įvardijo atsakovas. Iš byloje esančios medžiagos (I. t., b. l. 51-53) matyti, kad Valstybės kontrolės tyrimas buvo pakankamai apibrėžtas, t. y. atliktas būtent pareiškėjo vykdyto projekto tyrimas, pateiktas vertinimas dėl konkretaus įsigyto turto, nurodyta, kad, Valstybės kontrolės manymu, šios įsigijimo išlaidos tiesiogiai nesusijusios su projekto tikslais.
  24. Taip pat nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad Valstybės kontrolės ataskaita buvo pateikta 2009 m. gruodžio 17 d. ir su ja buvo supažindintas pareiškėjas (I t., b. l. 104).
  25. Įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje vertinamu atveju Valstybės kontrolės pateikta valstybinio audito ataskaita nutraukė Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto senaties termino eigą.
  26. Tokio vertinimo nekeičia faktinė aplinkybė, jog atsakovas nesutiko su Valstybės kontrolės ataskaitoje nurodytais pastebėjimais dėl netinkamų finansuoti lėšų ir savo vertinimą pakeitė tik 2013 m., kadangi Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nekalbama apie tam tikrų galutinių sprendimų priėmimą, o įvardijami tik su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susiję veiksmai, be to, teisinio saugumo funkciją atlieka Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies nuostata, kad senaties terminas įsigalioja ne vėliau kaip tą dieną, kai pasibaigia laikotarpis, lygus dvigubam senaties terminui, per kurį kompetentinga institucija nepaskyrė nuobaudos.
  27. Atsižvelgus į tai, kad 2008 m. sausio 28 d. prasidėjusio senaties termino eiga nutrūko 2009 m. gruodžio 17 d., o asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn per ketverius metus, darytina išvada, kad 2013 m. kovo 29 d., kuomet buvo priimti ginčijami įsakymai, Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies įtvirtintas senaties terminas dar nebuvo suėjęs.
  28. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas buvo patrauktas atsakomybėn praleidus Reglamente Nr. 2988/95 3 straipsnyje numatytą terminą. Kadangi padaręs tokią išvadą pirmosios instancijos teismas kitų pareiškėjo argumentų, susijusių su ginčijamų įsakymų ydingumu, nevertino, o jų vertinimas vien apeliacinės instancijos teisme pažeistų bylininkų teisę į apeliaciją, išplėstinė teisėjų kolegija nutaria atsakovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, o bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  29. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (II t., b. l. 30–38). Vertindama šį pateiktą prašymą išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžia, jog pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, jog apeliacinio proceso išlaidos turi būti paskirstomos pagal apeliacijos, o ne pirmosios instancijos baigtį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2186/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, tačiau bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas, taigi nėra pagrindo teigti, kad sprendimas yra priimtas atsakovo naudai. Todėl šiame bylos nagrinėjimo etape pagrindo tenkinti atsakovo prašymą nėra.

21Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

Nutarė

22Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

23Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

24Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai