Byla e2A-1187-854/2020
Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo H. N. ieškinį atsakovei A. N. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas H. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pakeisti dukros K. N. gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su ieškovu, 2) panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 25 d. sprendimu priteistą išlaikymą iš ieškovo nepilnametei dukrai K. ir priteisti iš atsakovės nepilnametės dukros K. išlaikymui 75 Eur periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį iki dukros K. pilnametystės, 3) nustatyti ir patvirtinti ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi A. N., 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 25 d. sprendimu nutraukta jo ir atsakovės santuoka, po santuokos nutraukimo dukters K., gim. ( - ), ir sūnaus A., gimusio ( - ), gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina. Kadangi šalys susitarė nedaryti kliūčių auklėti, bendrauti su vaikais, todėl bendravimo tvarkos su vaikais nenusistatė. Teismas įpareigojo ieškovą skirti kiekvieno vaiko (K. ir A.) išlaikymui po 200 Lt (59,66 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

93.

10Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

114.

12Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nuo 2019 m. spalio 31 d. šalių dukra K. gyvena kartu su ieškovu ir jo mama jo mamai priklausančiame 4 kambarių name, esančiame ( - ). Pažymėjo, kad tėvo namuose mergaitei sudarytos tinkamos sąlygos jos pilnaverčiui vystymuisi. Mergaitės tėvas dirba Vilniuje ( - ) vairuotoju-ekspeditoriumi, gauna 1 000 Eur per mėnesį. Ieškovas nurodė, kad mergaitė nebenori gyventi su mama, nes jos sugyventinis panaudojo prieš ją smurtą, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau nutrauktas nesant objektyvių duomenų dėl smurto panaudojimo. Po to laiko mergaitė su mama bendrauja nenoriai, jaučia pyktį. Pasak ieškovo, per visą laiką dukra su mama nesimatė, kartais bendrauja SMS žinutėmis. Vaikų motina manipuliuoja vaikais, nustatinėja juos prieš tėvą, prieš jo giminę ir artimuosius, draudžia matytis su sūnumi, kontroliuoja mobiliuosius telefonus. Tarnyba nurodė, kad atsakovė kartu su jos tėvais, sugyventiniu, ieškovo ir jos sūnumi bei dar dviem jos ir sugyventinio nepilnamečiais vaikais gyvena jos tėvams priklausančiame 5 kambarių name, esančiame ( - ). Būstas tvarkingas, švarus, yra visi būtini baldai. Atsakovė registruota Užimtumo tarnyboje ir ieško darbo. Jos pajamos per mėnesį sudaro 280 Eur išmokos už keturis vaikus ir išlaikymas dviem nepilnamečiams vaikams 115 Eur, kurį teikia ieškovas. Pasak atsakovės, konfliktai su dukra prasidėjo, kai ji pradėjo mokytis kitoje mokykloje ir susirado pilnametį draugą, nes ji su sugyventiniu pradėjo kontroliuoti, ką dukra veikia, kur eina. Atsakovė teigė, kad lapkričio mėn. suprastėjo dukros mokyklos lankomumas ir pasiekimai, nes galimai ieškovas nelabai rūpinasi dukros mokymusi. Šalių dukra K. mokosi ( - ), ( - ) klasėje. Pasak atsakovės, dukrai pasireiškia alergija, būna dusimo priepuolių, dukra nešioja kabes, dėl to reikalinga odontologo priežiūra. Šalių sūnus A. mokosi ( - ), ( - ) klasėje. Šaliu dukra K. nurodė, kad ji nuo spalio mėnesio gyvena su tėčiu ir močiute, su jais gyventi patinka, nes labai gerai sutaria. Su mama gyventi nenori, nes ne kartą yra patyrusi mamos sugyventinio fizinį smurtą. Draugų ( - ) nėra, nes visi draugai Vilniuje, tačiau bendrauja su netoliese gyvenančia pussesere. Brolis su ja bendrauti nenori ir dėl to gali būti kalta mama. Su mama bendrauja retai, nuo to laiko, kai gyvena su tėčiu, nebuvo susitikusios. Nors mama kartą kvietė atvykti į svečius, mergaitė nevyko, nes išsigando, kad nebeišleis atgal pas tėtį. Šalių sūnus A. nurodė, kad su tėčiu bendrauja telefonu, santykiai su mama ir patėviu geri. Vertinant ieškovo prašomos nustatyti bendravimo sus sūnumi tvarkos sąlygas, Tarnybos nuomone, tokia bendravimo tvarka aiški, konkreti ir atitinka vaiko interesus.

135.

14Byloje paskyrus parengiamąjį teismo posėdį, pirmosios instancijos teisme buvo gautas šalių prašymas rašytinio proceso tvarka patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį.

15II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

166.

17Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 20 d. sprendimu patenkino šalių prašymą patvirtinti jų sudarytą sutartį ir pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3319-55/2007 patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3, 4, 5 punktus, šiuos punktus išdėstant naujai, juos papildant:

18„3. Nepilnamečio vaiko K. N., gim. ( - ), gyvenamoji vieta nustatoma su H. N., o sūnaus A. N., gim. ( - ), gyvenamoji vieta nustatoma su motina A. N..

194. Tėvas H. N. sūnaus A. išlaikymui skiria po 57,92 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus A. pilnametystės, o motina A. N. dukros K. išlaikymui skiria po 57,92 Eur periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį iki dukros K. pilnametystės. H. N. skiriamas dukters lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, o A. N. skiriama sūnaus lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

205. Tėvas H. N. bendrauja su sūnumi A. N. kas antrą mėnesio savaitgalį, pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, A. sutikimu ir noru pasiimdamas sūnų penktadienį 17 valandą iš jo gyvenamosios vietos, adresu: ( - ), ir grąžindamas į sūnaus gyvenamąją vietą sekmadienį 17 valandą. Atsižvelgiant į A. norą, sūnaus 1-2 vasaros atostogų savaites tėvas H. N. praleidžia su sūnumi tėvo gyvenamojoje vietoje ar kitoje pasirinktoje vietoje. Tėvas H. N. kas antrus metus, pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagrindines metų šventes (Šv. Kalėdas, Šv. Velykas, Naujus metus) ir sūnaus gimtadienį praleidžia su sūnumi A. Tėvas H. N. kiekvieną Tėvo dieną, tėvo gimtadienį praleidžia su sūnumi. Jeigu pagal šią tėvo bendravimo su sūnumi A. tvarką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių nėra galimas sūnaus ir tėvo bendravimas, motina A. N. ir/ar tėvas H. N. privalo apie tai informuoti vienas kitą raštu (el. paštu ar SMS žinute), kai tik tokia priežastis atsiranda.“.

217.

22Teismas papildė sutartį 6 punktu: „6. A. N. per 10 dienų nuo teismo sprendimo patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo dienos atlygina H. N. 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, o teismo turėtas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas padengia H. N..“.

238.

24Kitas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-3319-55/2007 dalis teismas paliko nepakeistas.

259.

26Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3319-55/2007 buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Sutartis), pagal kurios 3 punktą šalys susitarė, kad: „dukters K., gim. ( - ), ir sūnaus A., gim. ( - ), gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina A. N.“, sutarties 4 punktu – „Tėvas H. N. skiria kiekvienam vaikui (K. ir A.) išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis“ bei 5 punktu – „Nedaryti kliūčių auklėti bendrauti su vaikais, todėl nenustatyti bendravimo tvarkos su vaikais“. Teismas pažymėjo, kad sprendimu buvo nustatyta abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su motina, skyrium gyvenančio vaikų tėvo ir vaikų bendravimo tvarka, nenustatant konkretaus bendravimo grafiko, o taip pat tėvo pareiga mokėti kiekvienam vaikui išlaikymą po 200 Lt.

2710.

28Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs abiejų šalių nurodytas aplinkybes, siekdamas užtikrinti vaikų teisėtus interesus, atsižvelgdamas į tai, kad šalys nurodė, kad taikos sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nepažeidžia pareiškėjų ir jų nepilnamečio vaiko teisių ar teisėtų interesų, taip kad joms yra žinomos procesinės taikos sutarties sudarymo pasekmės, sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3319-55/2007 patvirtintos santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu sutarties 3, 4, 5 punktus, o taip pat sutartį papildyti 6 punktu.

29III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3011.

31Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2901-981/2020 dalyje, kuria teismas patvirtino šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas, ir pakeitė Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3319-55/2007 patvirtintos ieškovo ir atsakovės sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3, 4 punktus šiuos punktus išdėstydamas naujai, juos papildydamas, taip pat papildydamas sutartį nauju 6 punktu, ir ieškovo ieškinį šioje dalyje atmesti arba bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3211.1.

33Įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl šalių dukros K. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu neatitinka esamos situacijos ir tiesiogiai pažeidžia K. interesus, kadangi tą pačią dieną, kai buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. 2020 m. sausio 20 d., K. sugrįžo gyventi atgal pas atsakovę.

3411.2.

35Nors pasikeitė faktinė situacija ir dukra išreiškė norą gyventi su mama, ieškovas atsisakė sudaryti naują taikos sutartį, kuria atsisakytų ieškinio reikalavimų bylą nutraukiant, todėl atsakovė teikia apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo.

3611.3.

37Inicijuoti naują bylą dėl K. gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove nėra protinga, kadangi tai lemtų papildomus kaštus ir teisminės instancijos gaišimą, nes klausimą dėl K. gyvenamosios vietos išsprendimo galima spręsti apeliacinio proceso tvarka.

3811.4.

39Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyrius 2020 m. vasario 12 d. raštu patvirtino, kad šiuo metu šalių dukros K. faktinė gyvenamoji vieta yra su atsakove, o ne su ieškovu, K. atsakovei ir socialiniams darbuotojams išreiškė savo valią gyventi toliau tik su atsakove, todėl šiuo atveju nėra jokio faktinio pagrindo pakeisti K. gyvenamąją vietą, nustatant ją su ieškovu, dėl ko teismo sprendimas šioje dalyje ir dėl išlaikymo K. priteisimo iš atsakovės yra naikintinas.

4011.5.

41Atsakovė su ieškovu taikos sutartį sudarė tik todėl, kad tai atitiko K., kuri yra ( - ) paauglė ir gali turėti savo nuomonę, išreikštą valią toliau gyventi su ieškovu, o ne su atsakove, tačiau dukra, pagyvenusi su ieškovu daugiau kaip 2 mėnesius, nusprendė, kad jos bendras gyvenimas su ieškovu yra nepriimtinas dėl objektyvių priežasčių:

4211.6.

43a) K. mokymosi įstaiga yra Vilniuje, todėl, gyvendama su ieškovu ( - ), ji kasdien turėdavo keltis 5.00 val. ryto, kad ieškovas nuvežtų ją į mokyklą ir spėtų laiku nuvykti į savo darbovietę; K. iki pamokų mokykloje pradžios 1-1,5 val. dar praleisdavo pas giminaičius Vilniuje, taip pat po pamokų dar ilgai laukdavo ieškovo, kol jis ją pasiims, būdavo ir iki 21.00 val. Atsižvelgiant į tai, nukentėjo K. kasdieninio gyvenimo kokybė, bei poilsis.

4411.7.

45b) K. gyvenant su ieškovu tapo aišku, kad jie nesutaria esminiais klausimais, dažnai konfliktuoja, ieškovas būdamas nutolęs nuo K. nesuprasdavo jos kaip nepilnamečio vaiko poreikių;

4611.8.

47c) Dėl gyvenamosios vietos pakeitimo nutrūko K. sukurti socialiniai ryšiai, kadangi bendravimas su draugais tapo apsunkintas dėl gyvenimo skirtinguose miestuose, dėl ko K. itin išgyveno.

4811.9.

49Jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, kad nepakanka duomenų nuspręsti dėl skundžiamos sprendimo dalies pagrįstumo ir ieškovo ieškinį šioje dalyje atmesti, panaikinus sprendimą, galima bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad teismas išsiaiškintų su kuriuo iš tėvų gyvenimas kartu labiausiai atitiks dukros interesus.

5012.

51Ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5212.1.

53Po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, ieškovui esant darbe, neįspėjusi iš anksto atsakovė atvyko ir savavališkai išsivežė dukrą K., nepaisydama taikos sutarties sąlygų. Apie tai ieškovas informavo Vaiko teisių tarnybą ir dukros mokymosi įstaigą.

5412.2.

55Šalių dukrai K. ieškovo namuose buvo sudarytos geros sąlygos jos gyvenimui, auklėjimui ir vystymuisi. Ieškovas ir toliau užtikrino, kad dukra lankytų tą pačią mokyklą, žinojo jos draugų ratą, ribojo bendravimą su pilnamečiu draugu. Pasikeitusi kasdieninė rutina, seni įpročiai paauglystę išgyvenančiai dukrai ne visada patikdavo, tačiau ji nereiškė noro grįžti gyventi pas mamą, priešingai, dukra net nenorėjo matytis su ja ir nesimatė apie 2 mėnesius, kurį laiką abi net nebendravo telefonu.

5612.3.

57Atsakovė, po to, kai dukra K. apsigyveno pas ieškovą, parašė ne vieną nepagrįstą skundą policijai, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, dėl ko tiek ieškovas, tiek dukra patyrė stresą, nepatogumus dalyvaudami apklausose. Ieškovas dėl to net kreipėsi į specialistus dėl psichologo pagalbos dukrai skyrimo.

5812.4.

59Ieškovas kategoriškai neatsisakė sudaryti naują taikos sutartį po teismo sprendimo priėmimo, tačiau nesutiko su atsakovės pasiūlytomis sąlygomis. Šalys taikos sutartyje susitarė, jog atsakovė atlygins bent minimalias ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų neatlygino, o pareikalavo atsisakyti ieškinio ir bylinėjimosi išlaidų.

6012.5.

61Toks atsakovės neprognozuojamas elgesys, kai ji sutinka, jog dukra gyventų su tėvu, o vėliau savavališkai išsiveža dukrą, nebendradarbiauja su ieškovu, ieškovui kelia abejonių dėl atsakovės ketinimų sudaryti sąžiningą susitarimą, kuris užtikrintų nepilnametės dukros interesus, taip pat dėl to ar dabartinė dukros gyvenamoji vieta yra saugi dukrai dėl ankstesnio smurto prieš ją.

6212.6.

63K. nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. sausio 20 d. gyveno su ieškovu, jis ne tik visiškai išlaikė dukrą, bet ir mokėjo ir tebemoka išlaikymą už abu vaikus. Atsakovė už laikotarpį, kai dukra gyveno su ieškovu, išlaikymo sumos negrąžino ieškovui.

64Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

65IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

66Išvados

6713.

68Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

6914.

70Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovės apeliacinio skundo ir ieškovo atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

71Dėl naujų įrodymų prijungimo

7215.

73Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus 2020 m. vasario 12 d. raštą. Be to, atsakovės atstovas apeliacinės instancijos teismui 2020 m. balandžio 20 d. pateikė papildomus paaiškinimus bei papildomus įrodymus: atsakovės susirašinėjimą su ieškovu, atsakovės surašinėjimą su dukra, dukros mokyklos elektroninio dienyno išrašus, patvirtinimą apie atsakovės pozityvios tėvystės kursų lankymą, patvirtinimas apie psichologinės pagalbos atsakovei teikimą.

7416.

75Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37–38 punktai).

7617.

77Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su naujai pateiktais paaiškinimais ir prašomais prijungti prie bylos įrodymais, sprendžia, kad jie pagrindžia naujas faktines aplinkybes, įvykusias po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, kurios nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme, ir nagrinėjamu atveju neturės įtakos sprendžiant šalių ginčą, todėl jie prie bylos neprijungtini.

78Dėl ginčo esmės

7918.

80Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinė byla, kurioje ginčijamas pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas, pradėta ginčo teisenos tvarka ieškovui pateikiant ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), išlaikymo priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

8119.

82Bylos eigoje šalys pateikė teismui prašymą patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, kuria buvo išspręsti ieškiniu pareikšti reikalavimai. Teismas, paisydamas šalių nepilnamečių vaikų interesų, nenustatęs aplinkybių, dėl kurių taikos sutartis negalėtų būti tvirtinama, šalių prašymą patenkino. Atsižvelgdamas į šalių taikos sutarties nuostatas, pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3319-55/2007 patvirtintos santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu sutarties 3, 4, 5 punktus, o taip pat sutartį papildė 6 punktu.

8320.

84Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo iš esmės remdamasi tuo, jog po teismo sprendimo priėmimo pasikeitė faktinės aplinkybės, t. y. šalių nepilnametė dukra K., dėl kurios gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu šalys susitarė taikos sutartyje ir kurią teismas sprendimu patvirtino, išreiškė norą vėl gyventi su atsakove. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovė dukrą iš ieškovo namų išsivežė savavališkai nieko jam nepranešusi, o dukra nebuvo išreiškusi noro gyventi vėl su atsakove. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio proceso paskirtį, tikslus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo panaikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl žemiau nurodytų motyvų.

8521.

86Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013).

8722.

88CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė išnagrinėjus bylą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą. Pagrindai, kuriems esant galima panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra procesinių teisės normų netinkamas pritaikymas ar pažeidimas, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 239 straipsnio 1 dalis) ir (ar) materialinės teisės normų netinkamas pritaikymas ar išaiškinimas (CPK 330 straipsnis).

8923.

90Pažymėtina, kad pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktą, apeliaciniame skunde be bendrų ir kitų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokios aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas). CPK 306 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

9124.

92Apeliantė kaip pagrindą panaikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį nurodo tai, kad po teismo sprendimo priėmimo pasikeitė faktinė situacija – dukra išreiškė norą vėl gyventi su atsakove, o ne ieškovu. Apeliacinį skundą atsakovė grindžia aplinkybėmis, pasak jos, lėmusiomis dukros apsisprendimą nebegyventi su ieškovu. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo, kokius procesinės ar materialinės teisės normų pažeidimus padarė pirmosios instancijos, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir priimto teismo sprendimo dalis turėtų būti naikinama. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos sprendimu iš esmės buvo tik patvirtintas šalių taikus susitarimas, t. y. šalių išreikšta ir suderinta valia išsprendžiant ginčytinus klausimus dėl nepilnametės dukros K. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, nepilnamečių vaikų K. ir A. išlaikymo priteisimo bei bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi A. nustatymo, taip pat šalys susitarė ir dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

9325.

94Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas; ji turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią; iki to laiko bet kuri iš taikos sutarties šalių gali išreikšti valią netvirtinti tokios sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas).

9526.

96Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek atsakovė laisvu apsisprendimu, suderinę tarpusavio valią, nutarė bylą baigti taikiai, o vien tai, kad po teismo sprendimo priėmimo pasikeitė faktinė situacija, savaime nesuponuoja teismo sprendimo (ar jo dalies) neteisėtumo ir nepagrįstumo. CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010; kt.).

9727.

98Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrindų, dėl kurių šalių taikos sutartis negalėtų būti tvirtinama, ją patvirtino, t. y. jos nuostatomis pakeisdamas / papildydamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3319-55/2007 patvirtintos santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu sutarties punktus. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nenurodo, jog būtų egzistavusios aplinkybės (taikos sutarties ar jos dalies prieštaravimas imperatyvioms įstatymo normoms, viešajam interesui, kt.), dėl kurių taikos sutartis nebūtų galėjusi būti teismo tvirtinama. Kaip jau buvo minėta, apeliacinio skundo nagrinėjimas reiškia tik pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimą, atsižvelgiant į sprendimo priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes. Tai, jog po teismo sprendimo šalių dukra galimai pakeitė nuomonę dėl to su kuriuo iš tėvų nori gyventi, nėra ir negali būti pagrindas panaikinti iš esmės teisingą ir pagrįstą pirmosios instancijos sprendimą (ar jo dalį). Toks sprendimo (jo dalies) panaikinimo pagrindas nebūtų suderinamas su apeliacinio proceso paskirtimi ir iš esmės reikštų naują bylos nagrinėjimą pagal naujai šalių nurodytas faktines aplinkybes, kurios neegzistavo ir nebuvo nurodytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tai, kad teismo sprendimas buvo priimtas iš esmės tik patvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį, nekeičia esamo teisinio reglamentavimo ir apeliacinio proceso paskirties bei nesudaro pagrindo kitaip vertinti apeliacinio skundo pagrįstumo. Kadangi atsakovės nurodytos faktinės aplinkybės neegzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jomis iš esmės negali būti grindžiamas apeliacinis skundas (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Faktinės situacijos pasikeitimas, kuris gali lemti kitokius šalių tarpusavio santykius, po teismo sprendimo priėmimo, yra pagrindas šalims geranoriškai kitaip susitarti dėl situacijos sprendimo būdo nesikreipiant į teismą, o to nepadarius – įstatyme yra numatyta galimybė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka paduodant ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ar/ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Tai, kad atsakovei atrodo, jog ekonomiškiau ir operatyviau tarp šalių kilęs iš esmės naujas ginčas su kitomis faktinėmis aplinkybėmis bus išspręstas pasinaudojant apeliaciniu procesu šioje byloje, negalima vertinti kaip tinkamų argumentų pirmosios instancijos teismo sprendimui (jo daliai) panaikinti. Esant šioms aplinkybėms, atsakovei nenurodant nė vieno pirmosios instancijos teismo padaryto procesinės ir (ar) materialinės teisės normų pažeidimo, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo panaikinti atsakovės ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir ieškovo ieškinį atmesti.

9928.

100Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, kad nepakanka duomenų nuspręsti dėl skundžiamos sprendimo dalies pagrįstumo ir ieškovo ieškinį šioje dalyje atmesti, panaikinus sprendimą, bylą būtų galima perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pasak atsakovės, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas galėtų išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų gyvenimas kartu labiausiai atitinka šalių nepilnametės dukros K. interesus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks atsakovės reikalavimas yra nepagrįstas.

10129.

102Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) proceso teisės institutas, privalantis koreliuoti su įstatymo leidėjo tikslu užtikrinti tinkamą instancinės sistemos funkcionavimą tam, kad apeliacinės instancijos teismas ištaisytų pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas, o byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2014; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-701/2015; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 29 punktas).

10330.

104CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau šiai teisei nėra būdingas absoliutumas. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas turi teisę tik išimtiniais – įstatyme numerus clausus (baigtinis sąrašas) principu apibrėžtais – atvejais perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 ir 329 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 28 punktas). Šio procesinio sprendimo taikymo ribos apibrėžtos įstatyme: byla gali būti perduota iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui tik esant CPK 327 straipsnyje ir 329 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams.

10531.

106CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai (absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai); jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (2 punktas). CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatytas dar vienas pagrindas, kai apeliacinės instancijos teismas gali grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – kai pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

10732.

108Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, jais nesirėmė ir atsakovė, todėl nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį naikinti CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10933.

110Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 28 punktas).

11134.

112Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė reikšmingas bylai faktines aplinkybes pagal tuo metu buvusią situaciją, šalių poziciją dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų, jos išlaikymo, įvertino šalių taikos sutarties sąlygas, konstatavo, kad jos atitinka nepilnamečių vaikų interesus, todėl ją patvirtino, jos punktais papildydamas/pakeisdamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3319-55/2007 patvirtintos santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu sutartį. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad nebuvo atskleista bylos esmė, dėl ko bylą reikėtų grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovės nurodyti teiginiai, kad grąžinus bylą, pirmosios instancijos teismas galėtų išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų gyvenimas kartu labiausiai atitinka šalių nepilnametės dukros K. interesus, kaip jau buvo minėta, reikštų bylos nagrinėjimą pagal naujas faktines aplinkybes, kurios neegzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o tas nesudaro pagrindo CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymui. Paminėtina ir tai, kad šiuo pagrindu apskritai bylą būtų galimą grąžinti naujam nagrinėjimui tik jeigu apeliacinės instancijos pats pagal byloje esamus įrodymus negalėtų išnagrinėti bylos iš esmės. Kadangi šiuo atveju sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka reikštų naujų faktinių aplinkybių, kuriomis nebuvo remtasi pirmosios instancijos teisme, aiškinimąsi, tyrimą, tokios aplinkybės gali būti nurodomos teikiant ieškinį, o ne pasinaudojant apeliacijos procesu.

11335.

114Apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir procesinės teisės normų pažeidimų, tokiomis aplinkybėmis nesirėmė ir šalys, todėl nėra pagrindo sprendimo dalį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir CPK 329 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

11536.

116Atsakovė taip pat prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria šalys susitarė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau atskirai nenurodo motyvų, dėl ko minėta sprendimo dalis turėtų būti naikintina. Apeliantė iš esmės dėstė faktines aplinkybes, susijusias su galimai pasikeitusiu dukros noru gyventi su ieškovu, todėl konstatavus, kad atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir ieškovo ieškinį atmesti ar bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nėra pagrindo naikinti sprendimo dalį ir dėl bylinėjimosi išlaidų.

11737.

118Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas). Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti atsakovės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas.

119Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

12038.

121CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

12239.

123Ieškovas nepateikė įrodymų dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl teismas dėl jų priteisimo iš atsakovės nepasisako.

124Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

125atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

126Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas H. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pakeisti... 7. 2.... 8. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m.... 9. 3.... 10. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 11. 4.... 12. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės... 13. 5.... 14. Byloje paskyrus parengiamąjį teismo posėdį, pirmosios instancijos teisme... 15. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 6.... 17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 20 d. sprendimu patenkino... 18. „3. Nepilnamečio vaiko K. N., gim. ( - ), gyvenamoji vieta nustatoma su H.... 19. 4. Tėvas H. N. sūnaus A. išlaikymui skiria po 57,92 Eur kas mėnesį... 20. 5. Tėvas H. N. bendrauja su sūnumi A. N. kas antrą mėnesio savaitgalį,... 21. 7.... 22. Teismas papildė sutartį 6 punktu: „6. A. N. per 10 dienų nuo teismo... 23. 8.... 24. Kitas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 25 d. sprendimo... 25. 9.... 26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo... 27. 10.... 28. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs abiejų šalių nurodytas... 29. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 30. 11.... 31. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 32. 11.1.... 33. Įsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl šalių... 34. 11.2.... 35. Nors pasikeitė faktinė situacija ir dukra išreiškė norą gyventi su mama,... 36. 11.3.... 37. Inicijuoti naują bylą dėl K. gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove nėra... 38. 11.4.... 39. Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyrius 2020 m.... 40. 11.5.... 41. Atsakovė su ieškovu taikos sutartį sudarė tik todėl, kad tai atitiko K.,... 42. 11.6.... 43. a) K. mokymosi įstaiga yra Vilniuje, todėl, gyvendama su ieškovu ( - ), ji... 44. 11.7.... 45. b) K. gyvenant su ieškovu tapo aišku, kad jie nesutaria esminiais klausimais,... 46. 11.8.... 47. c) Dėl gyvenamosios vietos pakeitimo nutrūko K. sukurti socialiniai ryšiai,... 48. 11.9.... 49. Jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, kad nepakanka duomenų... 50. 12.... 51. Ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį... 52. 12.1.... 53. Po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, ieškovui esant darbe,... 54. 12.2.... 55. Šalių dukrai K. ieškovo namuose buvo sudarytos geros sąlygos jos gyvenimui,... 56. 12.3.... 57. Atsakovė, po to, kai dukra K. apsigyveno pas ieškovą, parašė ne vieną... 58. 12.4.... 59. Ieškovas kategoriškai neatsisakė sudaryti naują taikos sutartį po teismo... 60. 12.5.... 61. Toks atsakovės neprognozuojamas elgesys, kai ji sutinka, jog dukra gyventų su... 62. 12.6.... 63. K. nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. sausio 20 d. gyveno su ieškovu, jis ne... 64. Apeliacinės instancijos teismas... 65. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 66. Išvados... 67. 13.... 68. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 69. 14.... 70. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos... 71. Dėl naujų įrodymų prijungimo... 72. 15.... 73. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė Vilniaus miesto socialinės... 74. 16.... 75. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų... 76. 17.... 77. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su naujai pateiktais... 78. Dėl ginčo esmės... 79. 18.... 80. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinė byla, kurioje ginčijamas... 81. 19.... 82. Bylos eigoje šalys pateikė teismui prašymą patvirtinti šalių sudarytą... 83. 20.... 84. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 85. 21.... 86. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad apeliacinio proceso... 87. 22.... 88. CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta apeliacinės instancijos... 89. 23.... 90. Pažymėtina, kad pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktą, apeliaciniame... 91. 24.... 92. Apeliantė kaip pagrindą panaikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo... 93. 25.... 94. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983... 95. 26.... 96. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek atsakovė laisvu apsisprendimu,... 97. 27.... 98. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrindų, dėl... 99. 28.... 100. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad tuo atveju, jeigu... 101. 29.... 102. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad bylos grąžinimas... 103. 30.... 104. CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta apeliacinės instancijos teismo... 105. 31.... 106. CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad apeliacinės instancijos... 107. 32.... 108. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo... 109. 33.... 110. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl bylos perdavimo pirmosios instancijos... 111. 34.... 112. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas... 113. 35.... 114. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir procesinės teisės normų... 115. 36.... 116. Atsakovė taip pat prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria šalys susitarė... 117. 37.... 118. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo... 119. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme ... 120. 38.... 121. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 122. 39.... 123. Ieškovas nepateikė įrodymų dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų... 124. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 125. atsakovės apeliacinį skundą atmesti.... 126. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimą palikti...