Byla e2-515-901/2019
Dėl nekilnojamojo daikto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. J. ir M. J

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laura Spalvienė, sekretoriaujant Jolitai Kinderienei, Indrei Grublienei, dalyvaujant ieškovei A. J. ir jos atstovei advokatei Renatai Astrauskienei, atsakovui M. J. ir jo atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui, tretiesiems asmenims M. J. ir V. J.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui M. J. dėl nekilnojamojo daikto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. J. ir M. J..

3Teismas

Nustatė

42018 m. rugsėjo 25 d. teisme priimtas ieškovės ieškinys, kuriuo ieškovė prašo butą, esantį( - ), unikalus Nr. ( - ), pripažinti bendrąja daline ieškovės A. J. ir atsakovo M. J. nuosavybe lygiomis dalimis, po ½ dalį ieškovei ir atsakovui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-10937-512/2013 buvo nutraukta A. J. ir M. J. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta šalių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ieškovė pažymi, kad tą pačią dieną, kai įsiteisėjo 2013 m. rugsėjo 24 d. teismo sprendimas šalių santuokos nutraukimo byloje, 2013 m. spalio 25 d. atsakovas M. J. už 44 000 Lt (12 743,28 Eur), kuriuos kaip nurodyta sutartyje sumokėjo pardavėjai grynais pinigais iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, įsigijo vieno kambario butą, esantį ( - ). Ieškovės atstovė pažymi, kad atsižvelgiant į buto įsigijimo sandorio sudarymo datą, apmokėjimo pagal sudaromą sandorį būdą (grynais pinigais) ir laiką (iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo) matyti, jog šis butas buvo įsigytas už lėšas, kurios buvo įgytos šalių santuokos metu. Santuokos nutraukimo metu atsakovas vertėsi individualia veikla, turėjo savo verslą, nemažų pajamų, kurias santuokos nutraukimo metu, siekdamas asmeninės naudos sau, nuo sutuoktinės nuslėpė, ir netrukus po santuokos nutraukimo šias lėšas panaudojo įsigyti didelės vertės turtą, taip grubiai pažeisdamas sutuoktinės interesus. Mano, kad lėšos, už kurias atsakovas įsigijo butą, turi būti pripažintinos buvusios bendra jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe, nepadalinta santuokos nutraukimo metu, o butas, įgytas už ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusias lėšas – bendrąja ieškovės ir atsakovo nuosavybe.

5A. M. J. su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2013 m. liepos 29 d. esant sudarytai sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsakovui jau tiksliai žinant, jog bute ( - ), kuris po santuokos nutraukimo buvo dalinamas lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį buto A. J. ir M. J., dėl konfliktinių santykių su buvusia sutuoktine jis neturės galimybės tame bute gyventi, o nuomotis butą finansiškai buvo nenaudinga, esant galimybei pasiskolinti pinigų iš motinos ir įsigyti nuosavą būstą, dar tebevykstant teismo procesui dėl santuokos nutraukimo, atsakovas ėmė dairytis nebrangaus vieno kambario buto, kurį galėtų įsigyti gyvenimui. Apie tokį savo ketinimą ir prašymą paskolinti pinigų atskiro būsto įgijimui atsakovas informavo savo tėvus, kurie sutiko sūnui paskolinti pinigų būsto įsigijimui. Nekilnojamojo turto agentūros pagalba tokį butą atsakovas rado ir 2013 m. spalio 25 d. iš savo motinos M. J. pasiskolinęs 44 000 Lt (12 743,28 Eur), įsigijo butą, adresu ( - ). Vėliau, susiklosčiusius aplinkybėms, dėl kurių atsakovas ilgą laiką darbo reikalais būdavo išvykęs į užsienį (dirbo ir gyveno Sankt Peterburge, Ispanijoje, Rygoje), kadangi ieškovė liko su nepilnamečiu jų vaiku, neturėjo lėšų pragyvenimui, ieškovės prašymu atsakovas leido buvusiai sutuoktinei apie du metus naudotis jo naujai įsigytu būstu. Ieškovė šiame bute vykdė profesinę grožio paslaugų veiklą bei šį butą taip pat naudojo trumpalaikei nuomai ir iš to gavo pajamas. Rašytinės panaudos sutarties atsakovas nebuvo sudaręs, tačiau su buvusia sutuoktine susitarė, kad be išankstinio rašytinio sutikimo ji neturi teisės perduoti butą naudotis tretiesiems asmenims. Atsakovo atstovas pažymi, kad atsakovas minėtą butą įsigijo už po santuokos nutraukimo gautas paskolos lėšas, todėl šis butas teisėtai yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Ieškovė apie atsakovo įsigytą butą ( - ), visada žinojo, juo naudojosi apie du metus nuo buto įgijimo, tačiau jokių pretenzijų į šį butą iki ieškinio teisme pateikimo (apie penkerius metus) nereiškė. Tik atsakovui nusprendus šį butą parduoti, ieškovė, galimai bijodama netekti iš svetimo buto naudojimo gaunamų pajamų, piktnaudžiaudama teise pareiškė teismui nepagrįstą ieškinį. Teigia, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimų pagrindo, t. y. neįrodė, kad 44 000 Lt (12 743,28 Eur) piniginių lėšų suma, už kurią atsakovas įsigijo ginčo butą, buvo įgyta šalių santuokos metu, kad šios lėšos buvo šalių bendroji jungtinė nuosavybė.

6Trečiasis asmuo M. J. su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo jos sūnui M. J. neturint gyvenamojo būsto ir esant būtinybei būstą įsigyti, sūnus kreipėsi į M. J., prašydamas tam paskolinti pinigų. Po to kai sūnus išsirinko būstą, M. J. sutikus esant reikalui paskolinti aptartą sumą, ji 2013 m. spalio 25 d. paskolino savo sūnui 44 000 Lt (12 743,28 Eur), kad jis už juos įsigytų būstą. Teigia, kad sūnui pinigus padavė tą pačią dieną kaip nurodyta paskolos raštelyje. Tuo metu pinigų turėjo, kadangi 2007 m. birželio 21 d. bei 2010 m. lapkričio 17 d. kartu su sutuoktiniu V. J. buvo pardavę Šiauliuose turėtą nekilnojamąjį turtą už 310 000 Lt (89 782,21 Eur). Su sutuoktiniu vertėsi ūkiškai, augino daug galvijų, kiaulių, be to M. J. motina tuo metu buvo pardavusi žemių ir davė M. J. kažkiek pinigų. Minėtą turtą Šiauliuose M. J. ir V. J. įsigijo kaip investiciją, kuris vėliau jiems tapo nebereikalingas. Pardavus nekilnojamą turtą, dalį pinigų pirkėjai jiems sumokėjo grynais, dalį pervedė į M. J. sąskaitą. Pardavę turtą dalį pinigų atsidėjo remontuojamai sodybai ( - ), kurioje jie gyvena, dalį paskolino sūnui M. J., dalį pinigų davė kitiems M. J. ir V. J. vaikams, kurie gyvena užsienyje ir kuriems būsto įsigijimas Lietuvoje neaktualus.

7Trečiasis asmuo V. J. su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad jie niekada vargingai negyveno kaip teigia ieškovė, vertėsi ūkiškai, augino daug galvijų, kiaulių, todėl turėjo pinigų įsigyti Šiauliuose nekilnojamą turtą, kuris tuo metu nebuvo labai brangus. Šį turtą vėliau pardavė, nes jiems tapo nebereikalingas, be to reikėjo renovuoti sodybą ( - ), kurioje jis gyvena kartu su sutuoktine, be to dalį gautų lėšų (44 000 Lt) paskolino sūnui M. J. paprašius būstui įsigyti.

8Teismas

konstatuoja:

9Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme (dabartinis pavadinimas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai) 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-10937-512/2013 buvo nutraukta A. J. ir M. J. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, ir patvirtinta šalių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuriuo lygiomis dalimis padalintas sutuoktinių santuokos metu įgytas nekilnojamas turtas: l/2 dalis turėto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), ir butas, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ), taip pat padalintas kilnojamas turtas: transporto priemonė HONDA CIVIC, valstybinis Nr. ( - ) priteisiant ją M. J., ir transporto priemonė MITSUBISHI COLT, valstybinis Nr. ( - ) ir 100 vnt. ( - ) paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 100,00 Lt (28,96 Eur), šiuos priteisiant A. J.. Sutuoktiniai teismo patvirtintos 2013 m. liepos 29 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1 punkte sutarė, kad „banko sąskaitose ir/ar ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvieno iš pareiškėjų valdomos piniginės lėšos lieka to pareiškėjo asmenine nuosavybe, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita ir/ar išduota banko kortelė ir/ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos“, o 14 punkte sutarė, kad „bendrai įgytų namų apstatymo ir apyvokos reikmenų bei kitokio kilnojamojo turto pareiškėjai neturi, todėl jo tarpusavyje nesidalina“.

10Ieškovė prašo pripažinti bendrąja daline ieškovės ir atsakovo nuosavybe lygiomis dalimis (po ½ dalį) butą, esantį ( - ), kurį atsakovas įsigijo po jų santuokos nutraukimo. Ieškovė pažymi, kad tą pačią dieną, kai įsiteisėjo 2013 m. rugsėjo 24 d. teismo sprendimas šalių santuokos nutraukimo byloje, 2013 m. spalio 25 d. atsakovas M. J. už 44 000 Lt (12 743,28 Eur), kuriuos kaip nurodyta sutartyje sumokėjo pardavėjai grynais pinigais iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, įsigijo minėtą vieno kambario butą. Ieškovės teigimu buto įgijimui panaudotos sutuoktinių santuokos metu įgytos lėšos. Atsakovas su tuo nesutinka ir pažymi, kad butą įsigijo iš asmeninių lėšų, t.y. iš jo motinos jam 2013 m. spalio 25 d. paskolos rašteliu dovanotų lėšų 44 000 Lt (12 743,28 Eur). Taigi šioje byloje kilo ginčas už kokias lėšas įgytas butas ir dėl kartu buvusių sutuoktinių po santuokos nutraukimo įgyto buto teisinio statuso, t.y. ar įgyjant šį turtą kaip teigia ieškovė buvo panaudotos sutuoktinių bendros lėšos, kurias tariamai nuslėpė atsakovas nuo ieškovės jų santuokos metu ir kurių jie nepasidalino nutraukiant santuoką, ar butas įgytas už asmenines atsakovo iš jo motinos skolintas lėšas.

11Turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus, įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką ir teismo sprendimu padalinus bendrą turtą (CK 3.100 straipsnio 4 ir 6 punktai).

12Reikia pažymėti, kad ieškovė ir atsakovas, nutraukdami santuoką sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtino, kad daugiau dalintino turto neturi. Ieškovė, žinodama, kad atsakovas iš karto po sprendimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsiteisėjimo įsigijo asmeninės nuosavybės teise kitą būstą ir manydama, kad būstas įsigytas tariamai už nuslėptas santuokos metu įgytas lėšas, šio sprendimo apeliacine tvarka neskundė, beveik penkis metus nereiškė prašymo dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje. Ieškovė taip pat neginčijo ir atsakovo motinos paskolos sutarties (raštelio), kuriuo ji 2013 m. spalio 25 d. atsakovui paskolino 44 000 Lt (12 743,28 Eur). Ieškovė, besibaigiant naikinamajam terminui pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ginčo šalių skyrybų byloje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 368 str.), savo teises šioje byloje gina kitu būdu, - 2018 m. rugsėjo 21 d. teikdama teismui ieškinį dėl po santuokos nutraukimo atsakovo įgyto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Ieškovė teigia, kad penkerius metus neturėjo pakankamai lėšų ginti savo pažeistų teisių, todėl pirmiau teismine tvarka norėjo išspręsti ginčą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai K. J., gim. ( - ), ir M. J., gim. ( - ), dydžio pakeitimo, prašant jį padidinti (nuo buvusių 115,85 Eur (400 Lt)) iki 150 Eur kiekvienai dukrai per mėnesį nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinama sutartis, įsiteisėjimo dienos iki dukrų pilnametystės. Teismų duomenų bazės LITEKO duomenimis Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. birželio 28 d. priėmė sprendimą dėl išlaikymo civilinėje byloje Nr. e2-3044-512/2018, sprendimas nėra įsiteisėjęs.

13Ieškovės atstovė teigia, kad ieškovo teismui pateiktas 2013 m. spalio 25 d. atsakovo motinos M. J. paskolos raštelis, kuriuo ji M. J. paskolino 44 000 Lt (12 743,28 Eur), yra suklastotas, kadangi jau tą pačią dieną atsakovas nupirko ginčo butą, o sandoris pas notarą sudarytas 10.03 val. Ieškovo atstovė abejoja, kad atsakovas tos dienos ankstyvą rytą iš Klaipėdos buvo nuvykęs pas tėvus į namus, adresu ( - ), kad pasiskolinti pinigų buto pirkimui, ir grįžo į Klaipėdą ginčo buto pirkimo–pardavimo sandorio sudarymui (važiavimas pirmyn ir atgal pagal google maps paskaičiavimus turėjo užtrukti apie 2 val. 42 min.). Be to ieškovės atstovės teigimu atsakovo tėvai neturėjo pinigų paskolinti tokią sumą pinigų, o nekilnojamas turtas (butas su rūsiu ( - ), ir negyvenama patalpa – rūsys ( - )), kurį atsakovo tėvai 2007 m. ir 2010 m. buvo pardavę, faktiškai buvo įgytas už ieškovės ir atsakovo pinigus, atsakovo tėvus savininkais nurodant formaliai, kad į šį turtą nebūtų nukreiptas išieškojimas.

14Pagal CPK 12, 17 ir 178 straipsnius šalys, laikydamosi rungimosi ir lygiateisiškumo principų turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, pagal kurias įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, – ieškovei reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą (CPK 185 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-316/2010; Nr. 3K-3-372/2014; Nr. 3K-3-118-219/2015, kt.).

15Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Ieškovės atstovė teigia, kad atsakovo teismui pateiktas 2013 m. spalio 25 d. atsakovo motinos M. J. paskolos raštelis yra suklastotas ir surašytas vėliau, be to atstovės manymu atsakovas ir jo motina teikia melagingus parodymus, nes jeigu atsakovo motina atsakovui būtų skolinusi pinigus ankstyvą rytą prieš pat buto, esančio ( - ), sudarymą pas notarą, atsakovo motina būtų tai įsiminus ir apie tai nurodžius teikdama parodymus teisme, be to atsakovas kaip rūpestingas asmuo galėjo pinigus iš tėvų pasiskolinti ir iš vakaro, kad anksti nereikėtų važiuoti iš Klaipėdos į ( - ) ir atgal į Klaipėdą. Šioje byloje paskolos raštelio ekspertizės nebuvo prašoma. Atsakovo motina, teikdama parodymus nurodė, kad skiriantis sūnui su ieškove A. J. šis prašė motinos paskolinti jam pinigų naujo būsto įsigijimui, iki 2013 m. spalio 25 d. buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo atsakovo motina sutiko paskolinti sūnui reikiamą pinigų sumą. Grynųjų pinigų A. J. turėjo pakankamai, nes neseniai ji su vyru buvo pardavę nekilnojamo turto. Teigia, kad apie surastą konkretų butą atsakovas informavo tėvus iki sandorio sudarymo, reikiamą pinigų sumą M. J. turėjo ir „dienos metu“ tą pačią dieną paskolino sūnui grynais, paskolos raštelį pati surašydama ranka dviem egzemplioriais. Teismas neturi pagrindo abejoti M. J. paaiškinimais, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad paskolos raštelis būtų fiktyvus ar suklastotas. Taip pat pripažintina, kad ieškovė neįrodė savo teiginių, kad atsakovo tėvai neturėjo pakankamai lėšų įgyti Šiauliuose procesiniuose dokumentuose minimo turto Šiauliuose ir kad tariamai ieškovė ir atsakovas buvo tikri šio turto Šiauliuose pirkėjai, sumokėję už įgytą turtą, ir kad tik formaliai atsakovo tėvai buvo įrašyti nekilnojamo turto - buto su rūsiu ( - ), ir negyvenamosios patalpos – rūsio ( - ), pirkėjais. Šį turtą 2007 m. birželio 21 d. bei 2010 m. lapkričio 17 d. M. J. kartu su sutuoktiniu V. J. pardavė už 310 000 Lt (89 782,21 Eur) sumą. Nei pirkimo nei vėliau pardavimo sutartys nebuvo ginčijamos, nebuvo teismine tvarka reikalaujama pirkėjo teisių perkėlimo, sutartys yra notariškai patvirtintos, galiojančios, pirkimo–pardavimo faktai įregistruoti viešame registre. Iš teismui pateiktų dokumentų, ginčo šalių paaiškinimų nenustatyta, kad ieškovė ar atsakovas jų santuokos metu būtų uždirbę itin dideles pinigų sumas, kad galėjo be kreditų įgyti minėtą nekilnojamą turtą Šiauliuose, vėliau santuokos metu – butą adresu ( - ), ir ½ dalį žemės sklypo, adresu ( - ), kurį jie santuokos nutraukimo metu dalijo pusiau. Taip pat nepateikta teismui įrodymų, kad atsakovas ar ieškovė santuokos metu disponavo itin didelėmis pinigų sumomis, kad atsakovas galėjo sutaupyti ir nuslėpti nuo ieškovės 44 000 Lt (12 743,28 Eur) sumą, už kurią po santuokos nutraukimo įsigijo butą, adresu ( - ).

16Visa tai įvertinęs teismas pripažįsta, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimų, kad minėtas butas įgytas už santuokos metu ginčo šalių įgytas lėšas, už atsakovo santuokos metu tariamai nuslėptas nuo ieškovės santaupas, pripažindamas, kad šis butas atsakovo įgytas už atsakovo asmenines lėšas, t.y. iš atsakovo motinos paskolintos 44 000 Lt (12 743,28 Eur) sumos (CPK 178 str., 185 str.), todėl teismas atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą ieškovės reikalavimą butą ( - ), pripažinti bendrąja daline ieškovės A. J. ir atsakovo M. J. nuosavybe lygiomis dalimis (po ½).

17Teismas nepasisako dėl kitų ginčo šalių ir jų atstovų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šios bylos nagrinėjimui. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovės ieškinį atmetus, atsakovui iš atsakovės priteistina 1000 Eur atstovavimo išlaidų, kurios įvertinus bylos sudėtingumą, atstovo ruoštus procesinius dokumentus ir atstovavimo teisme laiką teismo vertinimu neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 93 str., 98 str.). Ieškovės ieškinį atmetus, iš jos valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

18Panaikinti 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

19Vadovaujantis CPK 259 str., 260 str., 263 – 270 str., teismas

Nutarė

20Ieškinį atmesti.

21Priteisti iš ieškovės A. J., a.k. ( - ) 1000 Eur atstovavimo išlaidų atsakovo M. J., a.k. ( - ) naudai.

22Priteisti iš ieškovės A. J. valstybės naudai 18,81 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į.k. 188659752, sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

23Panaikinti 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

24Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laura... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A.... 3. Teismas... 4. 2018 m. rugsėjo 25 d. teisme priimtas ieškovės ieškinys, kuriuo ieškovė... 5. A. M. J. su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti... 6. Trečiasis asmuo M. J. su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti... 7. Trečiasis asmuo V. J. su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti... 8. Teismas... 9. Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme (dabartinis pavadinimas... 10. Ieškovė prašo pripažinti bendrąja daline ieškovės ir atsakovo nuosavybe... 11. Turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių... 12. Reikia pažymėti, kad ieškovė ir atsakovas, nutraukdami santuoką sutartyje... 13. Ieškovės atstovė teigia, kad ieškovo teismui pateiktas 2013 m. spalio 25 d.... 14. Pagal CPK 12, 17 ir 178 straipsnius šalys, laikydamosi rungimosi ir... 15. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos... 16. Visa tai įvertinęs teismas pripažįsta, kad ieškovė neįrodė ieškinio... 17. Teismas nepasisako dėl kitų ginčo šalių ir jų atstovų argumentų kaip... 18. Panaikinti 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias... 19. Vadovaujantis CPK 259 str., 260 str., 263 – 270 str., teismas... 20. Ieškinį atmesti.... 21. Priteisti iš ieškovės A. J., a.k. ( - ) 1000 Eur atstovavimo išlaidų... 22. Priteisti iš ieškovės A. J. valstybės naudai 18,81 Eur procesinių... 23. Panaikinti 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias... 24. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...