Byla I-3083-815/2015
Dėl neturtinės žalos priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjui E. B., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovui šios institucijos Valdymo tarnybos Teisės ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajam specialistui Aigerdui Skroliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl neturtinės žalos priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I

41. Pareiškėjas E. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (t. 1, b. l. 1–18) kreipėsi į teismą, prašydamas:

51) įpareigoti atsakovą nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį, perkelti pareiškėją į gyvenamąją patalpą, kurioje jam priklausytų ne mažiau 4 kv. m. ploto, atskaičiavus tualeto, prausyklos ir baldų užimamą plotą, ir kad gyvenamojoje patalpoje būtų ne mažiau kaip du žmonės;

62) įpareigoti atsakovą nedelsiant nutraukti pareiškėjo marinimą badu ir skirti reikalingą visavertį maistą bei reikiamus jo kiekius;

73) priteisti iš atsakovo iš viso 1 992 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą: 939 000 Lt už blogas, žeminančias, kankinančias sąlygas, 250 000 Lt už trumpalaikių ir ilgalaikių pasymatymų nesuteikimą, 767 500 Lt už marinimą badu, 36 000 Lt už konvojavimą žeminančiomis sąlygomis. Be to, pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 300 Lt bylinėjimosi išlaidų.

82. Pareiškėjas taip pat prašo netaikyti senaties termino. Paaiškino, kad negalėjo anksčiau kreiptis į teismą, kadangi ilgai negalėjo suprasti, jog jo teisės yra pažeidžiamos, nes Europos žmogaus teisių teismo nutarimai, kurie aiškina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio taikymą, nėra išversti į lietuvių kalbą, be to, nuo pat pirmų dienų laisvės atėmimo vietoje pareigūnai jam grasino, kad tuo atveju, jei kreipsis į teismą dėl nežmoniškų gyvenimo sąlygų, jam bus skiriamos nuobaudos. Nurodė, kad Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) pareigūnai sąmoningai paskirdavo jį kitą būrį, į kurį eiti jis negalėdavo, todėl pareiškėjas būdavo priverstas savo noru eiti į baudos izoliatorių. Pareiškėjo nuomone, tokiu būdu su juo stengiamasi susidoroti, be to, net kelis kartus dėl atsisakymo eiti į kitą kamerą jis buvo sumuštas Vilniaus PN pareigūnų. Pažymėjo, kad prie Konvencijos 3 str. pažeidimo prisideda ir tai, kad laisvės atėmimo vietų pareigūnai nėra reguliariai tikrinami dėl asmenybės sutrikimų bei kitų psichologinių pakitimų. Pareiškėjo įsitikinimu, daugelis pareigūnų turi asmenybės sutrikimų bei polinkį į sadizmą, o Jungtinių Amerikos Valstijų jurisprudencijoje sadistinis asmenybės sutrikimas vertinamas ne kaip lengvinanti aplinkybė, nustatant asmeninę pareigūno atsakomybę, bet kaip sunkinanti aplinkybė, nustatant valstybės kaltę ir jos atlyginamosios neturtinės žalos dydį. Be to, pareiškėjo teigimu, Lietuvos valstybė taip pat šiurkščiai pažeidė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnį, nes laisvės atėmimo vietos pareigūnai skaitė jo ir advokato laiškus.

93. Nurodė, jog nuo 2005 m. liepos 1 d. iki šiol yra laikomas Vilniaus PN kamerose, kuriose neturėjo asmeninio 4 kv. m. ploto. Pažymėjo kad Lietuvos teismai vadovaujasi 3,6 kv. m. ploto norma vienam asmeniui ir į šį plotą įskaičiuoja baldus, tualetą ir prausyklą, nors minėti baldai nebepalieka minimalaus laisvo ploto ir varžo judėjimo laisvę. Taip pat nurodė, kad lango stiklo išmatavimai yra 110 cm x 92 cm, langas nėra plaunamas, iš išorinės lango pusės uždėtos grotos, todėl jo iš išorės išplauti neįmanoma. Dėl išorinių grotų akučių pločio ir neplauto lango, langas praleidžia geriausiu atveju 20 liuksų natūralios dienos šviesos, kameroje veikia tik dvi 20 vatų lemputės. Pažymėjo, kad pasivaikščiojimo kiemelio plotas 362 kv. m. ir vienu metu šiuo kiemeliu naudojasi 388 žmonės. Prausyklos išmatavimai yra 60 cm x 60 cm, joje įrengtos 3 prausimosi vietos, vienu metu ja gali naudotis 110 žmonių. Surūdijęs paviršius užima 85 proc. kriauklės, o karštas vanduo įjungiamas tik šeštadienį. Dušu taip pat galima naudotis vieną kartą per savaitę – šeštadienį – nuo 15 val. 30 min. iki 17 val. 30 min. Dušo kambaryje yra 5 purkštai, o vienu metu jais gali naudotis 110 žmonių, tuo tarpu kitomis dienomis, grįžus iš sporto salės, nėra kur nusiprausti. Pataisos namų gyvenamosiose patalpose nėra sėdimų tualetų – tik skylė grindyse ir visame tualete yra tik 5 kabinos, vienu metu šiuo tualetu naudojasi 110 žmonių. Pabrėžė, kad visi tualetai dažnai būna užimti, todėl reikia kentėti bei laukti, kol bus galima vienu iš jų pasinaudoti. Vanduo tualete paprastai nenusileidžia arba nusileidžia labai blogai. Pareiškėjo teigimu, 42 proc. sienų, 35 proc. lubų, 40 proc. grindų paviršiaus kameroje yra avarinės ir antisanitarinės būklės. Langas yra vienintelis ventiliacijos šaltinis, tačiau dėl grotų, esančių iš abiejų lango pusių, jo neįmanoma pakankamai atidaryti. Dėl laisvės atėmimo vietos išorinių sienų aukščio ir landšafto, prie lango beveik nebūna vėjo ir maksimaliai atvertas langas praleidžia 0,2 m3 oro per valandą, todėl gyvenamojoje patalpoje visada būna drėgna, trūksta šviežio oro. Kadangi vidutinis drėgnumas siekia 65 proc., iškabinus drabužius, jie nedžiūsta, pradeda pūti. Pabrėžė, kad džiovykla nėra įrengta. Vidutinė temperatūra rudenį buvo + 9–12 °C. Nurodė, kad niekada nebuvo naikinami tarakonai ir žiurkės. Be to, asmeniniu kompiuteriu galima naudotis tik iki 3 val. Nors kasdien sportuoja, giminės ir draugai neturi teisės perduoti iš laisvės maisto.

104. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad daug kartų jam buvo skiriamos nuobaudos, tokios kaip uždarymas į baudos izoliatorių, perkėlimas į drausmės grupę arba kamerų tipo patalpas ir šių priemonių taikymo metu jis turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą lauke. Anot pareiškėjo, tokia praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą, nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis, išaiškinimui, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke, to paties reikalauja ir Konvencijos 3 str. Be to, pasivaikščiojimų kiemelis buvo labai mažas, kiemelyje nėra nei suoliuko, nei kėdės, todėl pareiškėjas buvo priverstas stovėti arba sėdėti ant žemės. Dažnai į kiemelį jis buvo išvedamas kartu su dar 3–4 žmonėmis, o dažnai net iki 7 žmonių vienu metu.

11Pareiškėjas taip pat nurodo, jog nuobaudų skyrimo metu jam buvo draudžiami ne tik ilgalaikiai, bet ir trumpalaikiai pasimatymai, fizinis kontaktas su žmona. Dėl šios priežasties nutrūko socialiniai ryšiai (išsiskyrė su žmona), o socialinė reintegracija tapo daug sudėtingesnė, pareiškėjas taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, lankėsi pas psichologus. Pabrėžė, jog jam nė karto nebuvo leista išvykti į namus.

125. Pažymėjo, kad pataisos namuose nėra karšto vandens, jis įjungiamas tik vieną kartą per savaitę, todėl riebaluotus indus turi plauti šaltu vandeniu. Be to, nėra galimybės po sporto salės nusiprausti. Vienam mėnesiui gaudavo tik vieną tualetinio popieriaus ruloną, kurio ilgis 15,1 m, o kokybė labai prasta – popierius yra visiškai neabsorbus ir šiurkštus, jo užtenka tik 5 dienoms. Būdamas baudos izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose negalėjo dalyvauti jokiuose užsiėmimuose: anglų kalbos pamokose, bažnyčioje vykstančiose religinėse apeigose, lankytis sporto salėje ar įgyti profesinį išsilavinimą. Pareiškėjo nuomone, tokiu būdu bloginama jo integracija į laisvę.

136. Nurodė, kad reguliariai buvo konvojuojamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL) ir iš jos automobiliu „Mercedes-Benz“. Vienu metu tame pačiame mašinos skyriuje buvo konvojuojama 8–12 žmonių, konvojavimo patalpos (skyriaus) plotas – 2,1 kv. m. Paaiškino, kad turėjo sėdėti kartu su kitais nuteistaisiais ant lentos, be to, tame pačiame skyriuje būdavo sudedami ir asmeniniai daiktai, todėl dažnai pareiškėjui neužtekdavo vietos ir jis turėjo stovėti, o kai vairuotojas staigiai stabdydavo, daiktai virsdavo ant skyriuje esančių žmonių. Atkreipė dėmesį, jog automobilyje nėra šildymo sistemos, ventiliacijos, todėl oro temperatūra vasarą pakildavo iki +35 °C ar net +40 °C, o žiemą temperatūra siekdavo vos +2 °C. Pareiškėjo teigimu, vasarą etapavimo metu dėl deguonies trūkumo, didelio karščio, kuro kvapo, žmonių spūsties jam pasidarydavo negera, konvojavimo metu ne kartą vėmė ir po tokio etapo dar ilgai būdavo bloga. Pabrėžė, kad mašinos skyriuje nėra langų ir tokios konvojavimo sąlygos, jo nuomone, yra kankinančios ir žeminančios.

147. Pasak pareiškėjo, atėjus ekonominei krizei, nuo 2009 m. lapkričio 13 d. Vilniaus PN buvo pakeistas meniu ir nuo to laiko pareiškėjas buvo marinamas badu, jam nuolat trūkdavo maisto, jis kentėdavo alkį. Paaiškino, kad yra 190 cm ūgio, sportuoja, todėl jam per dieną reikalinga 3 200 kcal, daugiau baltymų, angliavandenių, mineralų bei vitaminų. Pagal fiziologinę normą, kiekis vienam asmeniui per parą turėtų sudaryti 2298 kcal, 72 g riebalų, 72 g baltymų ir 334 g angliavandenių. Pareiškėjo nuomone, pagal skiriamų maisto produktų vidutinius paros kiekius vienam nedirbančiam vyrui, jis negauna viso paros normos kiekio, nes duonos vienai parai turi būti skiriama 374 g, o jis gauna tik 350 g, kiaušinių skiriama 10 g į dieną, o jis tinkamą kiekį gauna tik kas antrą mėnesį. Be to, kiekvieną parą jam priklauso 196 g pieno gaminių, tačiau daug dienų reikiamo kiekio pareiškėjas negauna. Anot pareiškėjo, jis taip pat negauna reikiamo kiekio mėsos, o dienomis, kada turi būti duodamas mėsos guliašas, grynos mėsos ten yra tik pora gabaliukų, bulvėse su spirgučiais spirgučių beveik nėra. Pareiškėjo įsitikinimu, pagal mitybos normas jam neabejotinai trūksta kalorijų ir baltymų, vitaminų bei mineralų. Kadangi kasdien sportuoja, dėl tokios mitybos jam dažnai svaigsta galva, jaučia pastovų alkį.

158. Pareiškėjo nuomone, dėl nurodytų aplinkybių sąlygos laisvės atėmimo vietose visą jo laisvės atėmimo laikotarpį buvo nežmoniškos ir pažeidė Konvencijos 3 str. Pažymėjo, kad ilgametė Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencija nustato, kad minimalus vidutinis gyvenamasis plotas vienam nuteistajam arba suimtajam turi būti ne mažesnis už 4 kv. m. Valstybė turi užtikrinti tinkamą ir uždarą tualetą, ventiliaciją, šildymą, visavertį ir kaloringą maistą, gyvenimą be parazitų ir graužikų, žmonišką konvojavimą, taip pat kitas sąlygas. Anot pareiškėjo, nežmoniškos gyvenimo sąlygos, žeminančios elementarų žmogaus orumą, sukėlė jam didelius dvasinius skausmus, depresiją, sužalojo sveikatą, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 str. jam turi būti atlyginta neturtinė žala. Pabrėžė, kad materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu. Pažymėjo, kad dažnai Lietuvos teismai priteisia mažesnį neturtinės žalos atlyginimą nei Europos žmogaus teisių teismas, motyvuodami tuo, kad Lietuvoje yra žema minimali mėnesinė alga, tačiau, pareiškėjo manymu, toks argumentavimas yra diskriminacinis ir pažeidžia ne tik tautinės lygybės principą, bet ir asmenų, gaunančių mažas pajamas, bei asmenų, gaunančių dideles pajamas, lygybės principą. Be to, pareiškėjas pabrėžė, kad priešingai nei cituojamuose Europos žmogaus teisių teismo precedentuose, kur suimtieji ir nuteistieji liko visiškai sveiki, pareiškėjo sveikatai buvo padaryta didelė ir nepataisoma žala, todėl jo patirta žala yra daug didesnė.

16II

171. Vilniaus PN atsiliepimuose į pareiškėjo skundą (t. 2, b. l. 70–75, 111–112) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

182. Nurodė, kad šiuo metu nustatyti, kiek asmenų skundžiamu laikotarpiu gyveno kamerų tipo patalpose ar baudos izoliatoriuose kartu su pareiškėju yra itin sudėtinga, nes tokie duomenys Vilniaus PN nėra kaupiami. Pabrėžė, kad EŽTT praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų būti skirtas kalinamajam pagal Konvenciją, o nuo 2010 m. balandžio 30 d. vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų laisvės atėmimo vietose plotas, nurodytas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Taisyklės), yra 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose ir 3,6 kv. m pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Atkreipė dėmesį, kad kamerų tipo patalpose nuteistieji nėra laikomi įstaigos administracijos valia. Pareiškėjas didžiąją dalį bausmės atliko baudos izoliatoriuose ar kamerų tipo patalpose ir tai priklausė tik nuo pareiškėjo valios, nes pagrindas nuteistajam bausmę atlikti baudos izoliatoriuose ar kamerų tipo patalpose atsiranda, padarius nusižengimą ir pažeidus pataisos įstaigos tvarką numatytą teisės aktuose. Pažymėjo, jog nuteistųjų skirstymo į būrius ir gyvenamąsias patalpas komisija visada patikrina patalpų plotus ir galimus nuteistųjų skyrimo į konkrečias patalpas kiekius ir visada stengiasi, kad būtų užtikrintas vienam nuteistajam teisės aktų numatytas gyvenamasis plotas. Visiems be išimties yra suteikiama atskira miegamoji vieta, esanti konkretaus būrio atskiroje gyvenamojoje patalpoje, taigi pareiškėjo nurodytose patalpose vienu metu buvo laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Būrio patalpos apjungia kelias gyvenamąsias patalpas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktūros ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, paprastai užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio miegamosios patalpos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę. Kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė – poilsio kambarys. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 7 val. iki 23 val. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, t. y., Vilniaus PN dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visą parą būti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje. Nurodė, kad pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepšinio aikštelės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai pastatų viduje, kuriais gali naudotis nuteistieji. Be to, ne visada visos miegamosios patalpos vietos (lovos) būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto realiai tenka daugiau. Pažymėjo, kad net jei ir būtų nustatytas nedidelis vienam nuteistajam tekusio gyvenamojo ploto trūkumas jo gyvenamojoje patalpoje, šis neatitikimas negalėtų sąlygoti neturtinės žalos asmeniui atsiradimo, nes būti gyvenamoje patalpoje nuteistajam privalu tik naktį, o tuomet jis miega savo lovoje. Pareiškėjo skunde nurodytose Vilniaus PN 7 ir 6 būrio gyvenamosiose patalpose vienam nuteistajam tenkantis plotas pilnai atitinka galiojančius įstatyminius reikalavimus.

193. Pasak Vilniaus PN, pareiškėjas kamerų tipo ar baudos izoliatoriaus patalpose buvo laikomas, nepažeidžiant nustatytų ploto reikalavimų. Gyvenamojo ploto (visose kamerų tipo patalpose bei baudos izoliatoriuose), tenkančio vienam nuteistajam, dydis visose pataisos įstaigos kamerų tipo patalpose atitinka Taisyklių nustatytą normatyvą ir šiose patalpose vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Vilniaus PN nuomone, sanitarinis mazgas, esantis baudos izoliatoriaus ar kamerų tipo patalpoje, privalo būti įskaičiuotas į bendrą kamerų tipo patalpos naudojamą plotą, kadangi sanitariniu mazgu naudojasi tik išimtinai toje kamerų tipo patalpoje esantys nuteistieji. Baudos izoliatoriaus (ar kamerų tipo) patalpų durys turi tik vieną išėjimą, t. y. išėjimą į bendrąjį sektoriaus koridorių, todėl sanitarinis mazgas, esantis kamerų tipo ar baudos izoliatoriaus patalpoje, neturėtų būti teismo įvertintas kaip atskira patalpa. Atkreipė dėmesį, jog Vilniaus PN gamybinės paskirties pastatas buvo rekonstruotas į gyvenamosios paskirties pastatą ir pripažintas tinkamu naudoti, taigi Vilniaus PN buvo visiškai renovuoti ir eksploatuoti perduoti 2006 m., o juose esančių patalpų įrengimas atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus ir higienos normas.

204. Pažymėjo, kad kamerų tipo patalpos, baudos izoliatoriai bei gyvenamosios patalpos, kuriose pareiškėjas gyveno bei atliko nuobaudas ginčui aktualiu laikotarpiu, įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), kuriose nėra nustatyta, kiek ir kokių baldų turi būti patalpoje, tik pažymėta, kad visi baldai pritvirtinami prie grindų ar sienų. Vilniaus PN kamerų tipo patalpose, baudos izoliatoriuose inventorius atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. IR-139 patvirtintas materialinio buitinio aprūpinimo normas. Pabrėžė, kad teisės aktai nenumato, jog patalpoje esančius baldus būtų privalu įskaičiuoti į bendrą gyvenamosios patalpos plotą.

215. Vilniaus PN teigimu, visos pareiškėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais. Pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad Vilniaus PN administracija būtų sąmoningai siekusi kankinti pareiškėją, žeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu Vilniaus PN administracijai nėra pateikęs nė vieno skundo, kuriuo būtų skundęsis dėl bausmės atlikimo sąlygų, pažeidimų jo atžvilgiu, dėl per mažo gyvenamųjų patalpų ploto ar netinkamų gyvenimo sąlygų pataisos įstaigoje. Be to, pareiškėjas nėra pateikęs nė vieno skundo, kad jam būtų grasinę įstaigoje dirbantys pareigūnai, kad prieš pareiškėją pareigūnai būtų panaudoję fizinį ar psichinį smurtą. Duomenų apie skunde nurodytas aplinkybes dėl pareigūnų naudojamos prievartos pareiškėjo atžvilgiu Vilniaus PN nėra gavę ir neturi. Vilniaus PN teigimu, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su nurodyta 2013 m. rugpjūčio 23 d. data, yra išgalvotos, melagingos ir neatitinkančios tikrovės.

226. Pažymėjo, kad pareiškėjui bausmę atliekant gyvenamosiose patalpose Nr. 402, 403, 405, 407, 411, 412 jis galėjo visą dieną laisvai judėti, sportuoti, eiti į darbą, biblioteką, valgyklą ir pan., o minėtose gyvenamosiose patalpose privalėjo būti tik nakties metu. Paaiškino, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintų Lietuvos higienos normų HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir HN 76:2010) 68 p. nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė praustis po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų prausimasis organizuojamas, vadovaujantis Taisyklių 258 p. nuostatomis, t. y. ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pataisos namuose naudojamas šaltas vanduo.

237. Vilniaus PN nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl pasivaikščiojimo kiemelių ploto, prausyklų ir tualetų įrengimo yra nepagrįstos. Vilniaus PN gyvenamosios patalpos ir pasivaikščiojimo kiemeliai yra įrengti pagal Eksploatavimo taisykles, patalpos aprūpintos inventoriumi pagal laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas. Pabrėžė, jog minėtos taisyklės nurodo vieno sanitarinio ir higienos mazgo būtinumą būriui, nereglamentuodamas klozetų ar unitazų skaičiaus. Vienas klozetas ar unitazas skiriamas dvylikai žmonių, todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pats skunde nurodo, jog tualetu naudojasi apie 110 žmonių, pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo skaičiaus unitazų būriui, yra nepagrįstas. Pasak Vilniaus PN, prausyklų ir tualetų patalpos, gyvenamosios patalpos yra tinkamai įrengtos, laikantis teisės aktų keliamų reikalavimų, visų patalpų sanitarinė-higieninė būklė atitinka galiojančius teisės aktus. Vilniaus PN nuomone, teiginiai dėl drėgmės, šviežio oro, tarakonų, natūralios dienos šviesos yra vien tik deklaratyvaus pobūdžio, nes pats pareiškėjas dėl netinkamų gyvenimo sąlygų skunde nurodytose gyvenamosiose patalpose nesikreipė nei į Vilniaus PN pataisos namų administraciją, nei į kompetentingas institucijas.

248. Nurodė, kad pareiškėjo skundo teiginiai dėl netinkamos kokybės maisto yra neteisingi ir nepagrįsti. Pareiškėjas skunde nepateikia jokių objektyvių įrodymų, be to, ginčo laikotarpiu jis nesikreipė nurodytu klausimu ir į Vilniaus PN administraciją. Paaiškino, kad pareiškėjas Vilniaus PN nedirbo, todėl maitinimas jam buvo skirtas pagal fiziologinės mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose.

259. Pažymėjo, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 str. prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Vilniaus PN pabrėžė, jog pareiškėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado 1 992 500 Lt neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikia įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės paveikė jo psichinę sveikatą. Nei Vilniaus PN Psichologinė tarnyba, nei Sveikatos priežiūros tarnyba nėra nustačiusi su skunde nurodytomis pretenzijomis susijusių psichologinių ar sveikatos pablogėjimų, taigi Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, taigi, nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.

26III

27Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST), atstovaujanti Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo skundą, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 2, b. l. 16–20).

281. Paaiškino, kad konvojuojamųjų apskaitos dokumentai saugomi 3 metus. VST duomenimis, pareiškėjas per paskutinius 3 metus buvo konvojuotas 14 kartų nuo 2011 m. kovo 25 d. iki 2013 m. spalio 10 d. maršrutais Vilniaus PN – LAVL ir atgal. Šiais maršrutais pareiškėjas konvojuotas specialiaisiais automobiliais ir pagal konvojaus kelionės žiniaraščiuose nurodytus duomenis nebuvo viršytas leidžiamas maksimalus konvojuojamųjų skaičius. Pabrėžė, jog VST naudojamas specialusis transportas yra pritaikytas kaliniams vežti ir yra naudojamas remiantis teisiniais dokumentais, o šio transporto eksploatacija grindžiama dokumentais. Nurodė, kad asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246. Pagal šių taisyklių 109 str. VST besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius – tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, tuo atveju skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios besąlygiškai užtikrina tiek bendrą asmenų pervežimą, tiek izoliaciją pagal papildomus kriterijus arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius apie tai padarant įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje.

292. VST taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 p. konvojaus viršininkas apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žiniaraštyje, tačiau pateiktuose žiniaraščiuose nėra užfiksuota pareiškėjo skundų ar prašymų. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Be to, dėl pareiškėjo reikalavimų dėl atsakovo veiksmų iki 2011 m. vasario 6 d., vadovaujantis CK 1.125 str. 8 d. ir 1.126 str. 2 d. VST prašo taikyti ieškinio senaties terminą.

30IV

31Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 2, b. l. 11–14).

321. Kalėjimų departamentas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, kad Vilniaus PN būtų sąmoningai siekę nežmoniškai su juo elgtis. Skunde teismui pareiškėjas iš esmės nurodė tik vieną esminį nusiskundimą – gyvenamojo ploto trūkumą, taigi iš to galima spręsti, kad kalinimo sąlygos iš esmės buvo patenkinamos ir negalėjo sukelti žymių nepatogumų. Pažymėjo, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų į Kalėjimų departamentą ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 49 str. 1 d. nustato, kad tardymo izoliatorių pareigūnų veiksmai ir sprendimai skundžiami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 str. nustatyta tvarka, tačiau pareiškėjas šios tvarkos nesilaikė.

332. Pabrėžė, kad pareiškėjas jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas. Kalėjimo departamento nuomone, pareiškėjas nepatyrė skunde minimų neigiamų išgyvenimų, fizinių nepatogumų, papildomo diskomforto bei gyvenimo kokybės pablogėjimo. Šios aplinkybės įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.

343. Kalėjimų departamentas taip pat pažymėjo, jog neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Nurodė, jog pareiškėjas Vilniaus PN buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje nebuvo. Be to, pareiškėjo teiginiai apie neva padarytą neturtinę žalą yra bendro pobūdžio, neindividualizuoti, neparemti jokiais faktiniais įrodymais.

354. Kalėjimų departamentas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepagrįstai ilgai negynė savo teisių. Skundas teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo pateiktas tik 2014 m. vasario mėn., t. y. praėjus aštuoniems metams po to, kai pareiškėjas buvo pradėtas laikyti Vilniaus PN. Taigi pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl dalies neturtinės žalos atlyginimo praleidęs ieškinio senaties terminą ir neprašo šio termino atnaujinti, todėl šiuo atveju senaties terminas turėtų būti taikomas.

36V

371. Teismo posėdyje pareiškėjas E. B. prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad Vilniaus PN teismui pateikti duomenys apie pataisos namų gyvenamąsias patalpas ir kameras neatitinka tikrovės.

382. Teismo posėdyje Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovas šios institucijos Valdymo tarnybos Teisės ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas Aigerdas Skrolis prašė pareiškėjo skundą atmesti, remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais.

39Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

401. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas E. B. prašo teismą:

411) įpareigoti atsakovą nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį, perkelti pareiškėją į gyvenamąją patalpą, kurioje jam priklausytų ne mažiau 4 kv. m. ploto, atskaičiavus tualeto, prausyklos ir baldų užimamą plotą, ir kad gyvenamojoje patalpoje būtų ne mažiau kaip du žmonės;

422) įpareigoti atsakovą nedelsiant nutraukti pareiškėjo marinimą badu ir skirti reikalingą visavertį maistą bei reikiamus jo kiekius;

433) priteisti iš atsakovo iš viso 1 992 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą: 939 000 Lt už blogas, žeminančias, kankinančias sąlygas, 250 000 Lt už trumpalaikių ir ilgalaikių pasymatymų nesuteikimą, 767 500 Lt už marinimą badu, 36 000 Lt už konvojavimą žeminančiomis sąlygomis. Be to, pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 300 Lt bylinėjimosi išlaidų.

44Šiame kontekste akcentuotina, kad pareiškėjas nurodė, kad šioje administracinėje byloje jo neatstovaus teisininkas Stanislovas Tomas (t. 2, b. l. 1).

452. Pabrėžtina, kad pareiškėjas nuo 2005 m. liepos 1 d. (žr. skundą, t. 1, b. l. 3) iki 2014 m. vasario 14 d. (t. 2, b. l. 1) buvo laikomas Vilniaus pataisos namuose, todėl pareiškėjo reikalavimai įpareigoti atsakovą Vilniaus pataisos namus nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį, perkelti pareiškėją į gyvenamąją patalpą, kurioje jam priklausytų ne mažiau 4 kv. m. ploto, atskaičiavus tualeto, prausyklos ir baldų užimamą plotą, ir kad gyvenamojoje patalpoje būtų ne mažiau kaip du žmonės, taip pat įpareigoti atsakovą Vilniaus pataisos namus nedelsiant nutraukti pareiškėjo marinimą badu ir skirti reikalingą visavertį maistą bei reikiamus jo kiekius nebėra aktualūs (nes pareiškėjas nuo 2014 m. vasario 14 d. yra išvykęs į Kybartų pataisos namus), todėl negali būti tenkinami.

463. Pareiškėjo E. B. reikalavimas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės iš viso 1 992 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą: 939 000 Lt už blogas, žeminančias, kankinančias sąlygas, 250 000 Lt už trumpalaikių ir ilgalaikių pasymatymų nesuteikimą, 767 500 Lt už marinimą badu, 36 000 Lt už konvojavimą žeminančiomis sąlygomis, vertintinas išanalizavus visus faktinius duomenis ir aplinkybes, dėl kurių, esą, pareiškėjas patyrė žalą.

47Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

48Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

49„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

50Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

51Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

524. Vienas iš aspektų, kurių pagrindu pareiškėjas prašo neturtinės žalos atlyginimo yra pareiškėjo laikymas Vilniaus PN patalpose, kuriose, pasak pareiškėjo, ploto norma vienam asmeniui neatitiko teisės aktų reikalavimų.

53Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus PN nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2014 m. vasario 14 d. gyveno 8 būrio 1 ir 3 sekcijose, 7 būrio 402, 403 ir 405 sekcijose, 6 būrio 407, 411 ir 412 sekcijose; taip pat baudos izoliatoriuje, Kamerų tipo patalpose Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 11, 15, 16, 17, 18 ir 21, taip pat drausmės grupės kamerose Nr. 1 ir 7. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nenurodo tikslių datų, kada, jo manymu, buvo pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, kokiomis datomis jis buvo atitinkamose kamerose.

54Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakyme Nr. 461 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ tvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ 6.15 punktą vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje turėjo tekti 5 kv. m kameros ploto, o kitur – 3 kv. m. ploto. Teismas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakyme Nr. 461 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ tvirtinimo“ patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ neteko galios nuo 2010 m. balandžio 11 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.

55Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, tačiau nuo 2010 m. balandžio 30 d. vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų laisvės atėmimo vietose plotas, nurodytas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (2010 m. balandžio 26 d. redakcija), yra 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose ir 3,6 kv. m pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Taigi, tiek 5 kv. m. plotas, tiek 3 kv. m. plotas, tiek 3, 1 kv. m. plotas, tiek 3,6 kv. m. plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes E. B. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2005 m. liepos 1 d. (t. 1, b. l. 1-18).

56Teismas iš karto atkreipia dėmesį, kad šioje administracinėje byloje laikotarpiu po 2010 m. balandžio 11 d., kuomet pareiškėjui buvo taikomi 3,6 kv. m. ploto reikalavimai jam būnant kamerų tipo patalpose ar baudos izoliatoriuje bei 3,1 kv. m. ploto reikalavimai jam būnant bendrabučių tipo patalpose, teisės aktai nebuvo pažeisti, nes kamerų plotai tuo metu atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus: tai matyti iš Vilniaus pataisos namų pateiktų duomenų apie kamerų ir patalpų, kuriose, pasak pareiškėjo, jis buvo laikomas, plotus ir miegamų vietų skaičių (t. 2, b. l. 95–99). Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui būnant bendrabučių tipo patalpose visą laiką (t. y. nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2014 m. vasario 14 d.) jis laisvai galėjo judėti ne tik savo kameroje, bet ir platesnėse erdvėse, t. y. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla.

57Kita vertus, sutiktina su pareiškėjo teiginiais, jog iki 2010 m. balandžio 11 d. jam būnant kamerų tipo patalpose bei baudos izoliatoriuje buvo pažeidžiami Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakyme Nr. 461 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ tvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ 6.15 punkto reikalavimai, pagal kuriuos vienam asmeniui turėjo tekti 5 kv. m. ploto. Tai įrodo pareiškėjo prasižengimų sąrašas, kai jis buvo talpinamas į baudos izoliatorių ir kamerų tipo patalpas (2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 61, 62, 63, 65, 67 prasižengimai, žr. prasižengimų sąrašą (t. 2, b. l. 78-91)), t. y. iš viso 358 paras pareiškėjas buvo laikomas netinkamai (mėnuo skaičiuojamas kaip 30 parų). Kadangi Vilniaus pataisos namai neprašė taikyti senaties termino, todėl jis šioje byloje negali būti taikomas, nes materialųjį terminą gali prašyti taikyti tik ginčo šalis, t. y. atsakovas ar jo atstovas, o ne proceso šalis trečiasis asmuo Kalėjimų departamentas (Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 48 straipsnis). Teismas atmeta atsakovės teiginius, kad Vilniaus pataisos namai nevalingai talpino pareiškėją į baudos izoliatorių ir/ar kalėjimų tipo patalpas, nes tai neatitinka tikrovės: šiais klausimais buvo priimta daug Vilniaus pataisos namų administracijos nutarimų, kuriais pareiškėjas tikslingai buvo baudžiamas (t. 1, b. l. 104-145). Kartu teismas spręsdamas apie atlygintinos žalos dydį vertins ir tai, kad pareiškėjas savo valia darė pažeidimus, nustatytus įvykdytuose ir nepripažintuose neteisėtais Vilniaus pataisos namų administracijos nutarimuose (t. 1, b. l. 104-145), todėl šiuo aspektu žalos dydis privalo būti mažinamas.

585. Pareiškėjas taip pat teigia, kad drausminių nuobaudų atlikimo metu dėl nepagrįstai nesuteiktų pasimatymų su sutuoktine, iširo jo santuoka.

59Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas susituokė 2010 m. liepos 15 d. jau būdamas Vilniaus PN (t. 1, b. l. 101), taigi tiek jis, tiek jo sutuoktinė sudarydami santuoką turėjo žinoti apie ribotas galimybes pasimatyti. Pareiškėjo santuoka nutraukta 2012 m. lapkričio 2 d. (t. 1, b. l. 102), o į bylą yra pateiktas tik vienas jau po pareiškėjo santuokos nutraukimo priimtas 2013 m. gruodžio 9 d. Vilniaus PN sprendimas dėl papildomo ilgalaikio pasimatymo pareiškėjui nesuteikimo (t. 1, b. l. 46). Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu pareiškėjas buvo paskirtas į drausmės grupę, o Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnyje į drausmės grupę perkeltiems asmenims teisė į pasimatymus nenustatyta, darytina išvada, kad pareiškėjo teisės šiuo atveju nebuvo pažeistos. Buvusios sutuoktinės pareiškimą apie išsiskyrimo priežastis (t. 1, b. l. 99) teismas įvertina kritiškai, nes pareiškėjas, jeigu ir negaudavo pasimatymų, tai tik dėl savo drausminių nuobaudų, kurios nustatytos įvykdytuose ir nepripažintuose neteisėtais Vilniaus pataisos namų administracijos nutarimuose (t. 1, b. l. 104-145). Tuo tarpu jokių kitų duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų prašęs suteikti ilgalaikį ar trumpalaikį pasimatymą, o Vilniaus PN administracija tokio prašymo būtų netenkinusi, byloje nėra. Todėl šiuo aspektu darytina išvada, kad pareiškėjo teiginiai, esą, jis patyrė žalą dėl nutrūkusių socialinių ryšių, nėra pagrįsti.

606. Pareiškėjas teigia, kad jo teisės buvo pažeistos, nes Vilniaus pataisos namuose duše tik vieną kartą per savaitę yra paleidžiamas šiltas vanduo.

61Dėl maudymosi po dušu sąlygų teismas pažymi, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktą nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Tai, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nustatyta ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 68 punkte. Todėl šiuo aspektu pareiškėjo pretenzijos taip pat nėra pagrįstos.

627. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus PN yra per mažai klozetų, t. y. tualetu, kuriame yra 5 klozetai, naudojasi 110 žmonių, be to, minėtas žmonių skaičius turi naudotis tik 3 prausyklomis.

63Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, 12 žmonių tualete turi būti 1 klozetas, tuo tarpu 1 praustuvė skirta dešimčiai asmenų. Taigi, šiuo aspektu pareiškėjo reikalavimai yra pagrįsti, nes atsakovė nepateikė duomenų, įrodančių priešingas aplinkybes. Šiuo aspektu šį pažeidimą teismas įvertins vertindamas priteistinos žalos dydį.

648. Pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad Vilniaus PN nėra naikinami tarakonai ir žiurkės.

65Pažymėtina, kad į bylą yra pateikta Vilniaus PN su UAB „Dezinfa“ sudaryta sutartis dėl dezinfekcijos atlikimo (t. 2, b. l. 104–106). Todėl teismas vertina, kad pareiškėjo teiginiai apie tarakonus bei žiurkes nėra pagrįsti jokiais įrodymais, o atsakovas įrodė, kad jis imasi priemonių palaikyti higienos sąlygas Vilniaus pataisos namuose.

669. Pareiškėjas žalą kildina ir iš netinkamo maitinimo.

67Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis, pagal kurią arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas. Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, yra patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14. Pagal šias normas nedirbantis vyras (kokiu buvo pareiškėjas E. B.), laikomas laisvės atėmimo vietoje per parą turi gauti 2 298 kcal, 72 g riebalų, 72 g baltymų, iš kurių 31 g gyvūniniai, 334 g angliavandenių, iš kurių 88 g mono ir disacharidai, vitaminų: 0,2 mg A, 1,8 mg B1, 1,7 mg B2, 13,3 mg PP, 42,8 g C, 10 mg E ir 3 mg B12, mineralinių medžiagų: 1,5 g Na, 2,5 g K, 0,6 g Ca, 0,4 g Mg, 0,9 g P ir 10 mg Fe.

68Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Vilniaus VMVT) 2014 m. sausio 3 d. bei 2013 m. gruodžio 16 d. raštai (t. 1, b. l. 40–41, 42–43) patvirtina, kad Vilniaus VMVT atlikus Vilniaus PN valgykloje maisto tvarkymo patikrinimą, nustatyta, kad Vilniaus PN maitinimas vykdomas vadovaujantis minėtomis fiziologinės mitybos normomis, taip pat Vilniaus PN laikosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintų Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintų Valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose.

69Todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti žalą dėl netinkamo maitinimo Vilniaus pataisos namuose nėra pagrįstas.

7010. Teismas įvertina ir pareiškėjo teiginius, kad, esą, jis 2013 m. rugpjūčio 23 d. buvo sumuštas Vilniaus PN pareigūnų. Teismas pabrėžia, kad šios aplinkybės buvo patikrintos Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros, kuri 2013 m. gruodžio 6 d. nutarime (t. 1, b. l. 30-31) konstatavo, kad yra pagrįstai nutrauktas ikiteisminis tyrimas Vilniaus pataisos namų pareigūnų atžvilgiu.

7111. Apibendrindamas pareiškėjo teiginius dėl Vilniaus PN administracijos veiksmų, teismas daro išvadą, kad iš esmės pareiškėjo E. B. teisės buvo pažeidžiamos tik iki 2010 m. balandžio 11 d. pareiškėjui būnant kamerų tipo patalpose bei baudos izoliatoriuje dėl to, kad buvo pažeidžiami teisės aktų numatyti minimalūs kamerų plotai.

72Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

73Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

74Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, todėl, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (358 paras pareiškėjas E. B. Vilniaus PN kamerų tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje buvo laikomas netinkamai), į tai, kad pareiškėjui reali žala sveikatai nepadaryta, nes nėra nustatytas priežastinis ryšys dėl Vilniaus PN administracijos veiksmų ir pareiškėjos sveikatos sutrikimų (t. 1, b. l. 75-78), kad pažeidimai buvo padaryti iki 2010 m. balandžio 11 d., t. y. itin seniai, o pareiškėjas savo teises pradėjo ginti tik 2014 m. vasario 7 d., pateikdamas teismui skundą (t. 1, b. l. 1-18), todėl pareiškėjui neturtinė žala pinigais gali būti priteisiama tik dėl to, kad atsakovas Lietuvos valstybė ir jos atstovas Vilniaus PN neprašo taikyti ieškinio senaties termino, kad pareiškėjas dėl savo drausminių pažeidimų, t. y. dėl savo kaltės, buvo talpinamas į kamerų tipo patalpas ir baudos izoliatorių (žr. įvykdytus ir nepripažintus neteisėtais Vilniaus pataisos namų administracijos nutarimus (t. 1, b. l. 104-145)), kad pareiškėjui galimai trūko praustuvių ir klozetų, į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Vilniaus PN laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga 2005 m. liepos 1 d. – 2007 m. sausio 1 d. buvo 550 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 4 d. nutarimą Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), 2007 m. sausio 1 d. – 2007 m. liepos 1 d. buvo 600 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 27 d. nutarimą Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), 2007 m. liepos 1 d. – 2008 m. sausio 1 d. buvo 700 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. 543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), 2008 m. sausio 1 d. – 2012 m. rugpjūčio 1 d. buvo 800 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“) bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 1200 eurais, kuris priteistinas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų. Teismo vertinimu, didesnės negu 1200 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

7512. Pareiškėjas neturtinės žalos prašo ir dėl netinkamų etapavimo sąlygų.

7612.1. Pažymėtina, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios nepriimtinų kalinimo ar etapavimo sąlygų metu, atlyginimo taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senatį pagal Civilinio kodekso 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

77Šiuo atveju Viešojo saugumo tarnyba prašo taikyti ieškinio senaties terminą dėl aplinkybių, susijusių su pareiškėjo konvojavimo sąlygomis, tuo tarpu pareiškėjas nepateikė pagrįstų įrodymų, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galiami netinkamas etapavimo sąlygas. Tuo tarpu pareiškėjo teiginius, jog kreiptis į teismą panaudodami smurtą trukdė Vilniaus PN pareigūnai, paneigia Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarimai (t. 1, b. l. 30-31), kuriais nuspręsta nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo skundą dėl Vilniaus PN pareigūnų veiksmų. Taigi senaties terminas šiuo atveju taikytinas ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2014 m. vasario 7 d. (t. 1, b. l. 1), spręstinas klausimas tik dėl neturtinės žalos, kildinamos iš konvojavimo reikalavimų pažeidimo, atlyginimo už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 7 d.

7812.2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl Konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis, negu yra sėdimų bei gulimų vietų, o 142 punkte nustatyta, kad bendrą pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus viršininkas įrašo į konvojaus kelionės žiniaraštį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis surašo į konvojuojamųjų apskaitos žurnalą, praneša apie konvojuojamųjų skaičių ir jų kategorijas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės budėtojui, perduoda jam konvojuojamųjų asmens bylas ir kitus dokumentus, taip pat, konvojuojamiesiems matant, perduoda budėtojui jų pinigus ir jiems draudžiamus turėti daiktus bei vertingus daiktus, kurie konvojaus viršininkui buvo perduoti iš atvykusio konvojaus.

79Nustatyta, kad minėtu laikotarpiu (nuo 2011 m. vasario 7 d.) pareiškėjas buvo vežamas etapu 2011 m. kovo 25 d., 2011 m. balandžio 1 d., 2011 m. rugpjūčio 26 d., 2011 m. rugsėjo 2 d., 2011 m. lapkričio 4 d., 2011 m. lapkričio 11 d., 2012 m. kovo 30 d., 2012 m. balandžio 6 d., 2012 m. rugsėjo 14 d., 2012 m. rugsėjo 21 d., 2013 m. liepos 26 d., 2013 m. rugpjūčio 2 d., 2013 m. rugsėjo 20 d., 2013 m. spalio 4 d., 2014 m. sausio 24 d., 2014 m. sausio 31 d. (t. 2, 76–77). Pareiškėjas buvo etapuojamas automobiliais „MAZ“, kurių valst. Nr. ( - ) Nr. ( - ) Nr. ( - ) „Mersedes Benz“, kurio valst. Nr. ( - ) bei „Iveco“, kurio valst. Nr. ( - ) Kaip matyti iš šių automobilių registracijos liudijimų duomenų (t. 2, b. l. 49, 54, 57, 60, 65) bei VST kelionės žiniaraščių bei konvojuojamųjų sąrašų (t. 2, b. l. 21–48) leistinas pervežamų tokiais automobiliai asmenų skaičius nebuvo viršytas. Kaip matyti iš minėtų automobilių schemų (t. 2, b. l. 51, 56, 59, 62) konvojavimui skirtuose automobiliuose yra tiek šildymo sistema, tiek ir vėdinimo liukas. Be to, VST pateikti duomenys patvirtina, kad dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo reikalavimai nurodytuose specialiosios paskirties automobiliuose atitinka teisės aktų reikalavimus (t. 2, b. l. 52–53, 63–64, 125–126). Kadangi visos transporto priemonės registruotos teisės aktų nustatyta tvarka, atitinka techninius reikalavimus, o saugos diržus numato gamintojas, tai konstatuoti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės negalima.

80Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punkte reguliuojami santykiai, susiję su laikomų pataisos įstaigose asmenų leidžiamu laikyti daiktų kiekiu. Pareiškėjas įrodinėja, kad jis negalėjo tinkamai vežtis daiktų, tačiau Konvojavimo taisyklėse nėra nustatyta, kiek asmuo su savimi gali vežtis daiktų, o Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nėra adresuojamos Tarnybai. Taigi, Tarnyba negalėjo pažeisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punkto nuostatų.

81Akcentuotina, kad analogišką poziciją analogiškoje byloje išreiškė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2217/2013.

8212.3. Ypač pabrėžtina, kad pareiškėjas turėjo galimybę pateikti pretenzijas, nusiskundimus žodžiu arba raštu Tarnybos konvojaus pareigūnams. Konvojavimo metu visi teisėti konvojuojamųjų skundai sprendžiami, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu, apie tai įrašoma konvojaus dokumentacijoje, tačiau dokumentacijoje konvojuojamojo E. B. nusiskundimų, pretenzijų, prašymų konvojaus pareigūnams neužfiksuota. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas privalėjo pretenzijas reikšti, nes šiuo atveju jis nepateikė ne tik Tarnybos veiksmų neteisėtumo įrodymų, bet ir žalos įrodymų.

8312.4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl konvojavimo metu patirtų nepatogumų atsakovei, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Pareiškėjo skunde išsakyti nusiskundimai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, o abstraktūs teiginiai apie psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą, nervinę įtampą ir nepatogumus nėra pakankami galimai padarytai žalai įrodyti. Ypač pabrėžtina, kad pagal Google maps visuotinai prieinamus duomenis atstumas nuo Vilniaus PN iki Laisvės atėmimo vietų ligoninės tėra apie 4 km, todėl, teismas įvertinęs, viena vertus, kad pareiškėjas sportuoja (žr. skundo argumentus apie tai, kad jam, esą, trūksta maisto), antra vertus, kad pareiškėjas negali išlaikyti 4 km kelionės, daro išvadą, kad šie pareiškėjo argumentai neatitinka tikrovės. Darytina išvada, kad pareiškėjo E. B. skundas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

84Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Nutarė

85Pareiškėjo E. B. skundą tenkinti iš dalies.

86Pareiškėjui E. B., a. k. ( - ) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti 1200 eurų (vieną tūkstantį du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

87Likusioje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

88Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I... 4. 1. Pareiškėjas E. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (t. 1, b. l.... 5. 1) įpareigoti atsakovą nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį... 6. 2) įpareigoti atsakovą nedelsiant nutraukti pareiškėjo marinimą badu ir... 7. 3) priteisti iš atsakovo iš viso 1 992 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą:... 8. 2. Pareiškėjas taip pat prašo netaikyti senaties termino. Paaiškino, kad... 9. 3. Nurodė, jog nuo 2005 m. liepos 1 d. iki šiol yra laikomas Vilniaus PN... 10. 4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad daug kartų jam buvo skiriamos... 11. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog nuobaudų skyrimo metu jam buvo draudžiami... 12. 5. Pažymėjo, kad pataisos namuose nėra karšto vandens, jis įjungiamas tik... 13. 6. Nurodė, kad reguliariai buvo konvojuojamas į Laisvės atėmimo vietų... 14. 7. Pasak pareiškėjo, atėjus ekonominei krizei, nuo 2009 m. lapkričio 13 d.... 15. 8. Pareiškėjo nuomone, dėl nurodytų aplinkybių sąlygos laisvės atėmimo... 16. II... 17. 1. Vilniaus PN atsiliepimuose į pareiškėjo skundą (t. 2, b. l. 70–75,... 18. 2. Nurodė, kad šiuo metu nustatyti, kiek asmenų skundžiamu laikotarpiu... 19. 3. Pasak Vilniaus PN, pareiškėjas kamerų tipo ar baudos izoliatoriaus... 20. 4. Pažymėjo, kad kamerų tipo patalpos, baudos izoliatoriai bei gyvenamosios... 21. 5. Vilniaus PN teigimu, visos pareiškėjo skundo aplinkybės pagrįstos... 22. 6. Pažymėjo, kad pareiškėjui bausmę atliekant gyvenamosiose patalpose Nr.... 23. 7. Vilniaus PN nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl... 24. 8. Nurodė, kad pareiškėjo skundo teiginiai dėl netinkamos kokybės maisto... 25. 9. Pažymėjo, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka... 26. III... 27. Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos... 28. 1. Paaiškino, kad konvojuojamųjų apskaitos dokumentai saugomi 3 metus. VST... 29. 2. VST taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas... 30. IV... 31. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime prašė... 32. 1. Kalėjimų departamentas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nepateikė... 33. 2. Pabrėžė, kad pareiškėjas jokių įrodymų, kuriuos būtų galima... 34. 3. Kalėjimų departamentas taip pat pažymėjo, jog neturtinės žalos... 35. 4. Kalėjimų departamentas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas... 36. V... 37. 1. Teismo posėdyje pareiškėjas E. B. prašė skundą tenkinti, remdamasis... 38. 2. Teismo posėdyje Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo... 39. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs... 40. 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas E. B. prašo teismą:... 41. 1) įpareigoti atsakovą nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį... 42. 2) įpareigoti atsakovą nedelsiant nutraukti pareiškėjo marinimą badu ir... 43. 3) priteisti iš atsakovo iš viso 1 992 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą:... 44. Šiame kontekste akcentuotina, kad pareiškėjas nurodė, kad šioje... 45. 2. Pabrėžtina, kad pareiškėjas nuo 2005 m. liepos 1 d. (žr. skundą, t. 1,... 46. 3. Pareiškėjo E. B. reikalavimas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės... 47. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas... 48. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime... 49. „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė... 50. Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo... 51. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos,... 52. 4. Vienas iš aspektų, kurių pagrindu pareiškėjas prašo neturtinės žalos... 53. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus PN nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2014 m.... 54. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d.... 55. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo... 56. Teismas iš karto atkreipia dėmesį, kad šioje administracinėje byloje... 57. Kita vertus, sutiktina su pareiškėjo teiginiais, jog iki 2010 m. balandžio... 58. 5. Pareiškėjas taip pat teigia, kad drausminių nuobaudų atlikimo metu dėl... 59. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas susituokė 2010 m. liepos 15 d. jau... 60. 6. Pareiškėjas teigia, kad jo teisės buvo pažeistos, nes Vilniaus pataisos... 61. Dėl maudymosi po dušu sąlygų teismas pažymi, kad pagal Pataisos įstaigų... 62. 7. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus PN yra per mažai klozetų, t. y. tualetu,... 63. Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju... 64. 8. Pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad Vilniaus PN nėra naikinami... 65. Pažymėtina, kad į bylą yra pateikta Vilniaus PN su UAB „Dezinfa“... 66. 9. Pareiškėjas žalą kildina ir iš netinkamo maitinimo.... 67. Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Bausmių... 68. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir... 69. Todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti žalą dėl netinkamo maitinimo... 70. 10. Teismas įvertina ir pareiškėjo teiginius, kad, esą, jis 2013 m.... 71. 11. Apibendrindamas pareiškėjo teiginius dėl Vilniaus PN administracijos... 72. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas... 73. Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje... 74. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje... 75. 12. Pareiškėjas neturtinės žalos prašo ir dėl netinkamų etapavimo... 76. 12.1. Pažymėtina, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios nepriimtinų... 77. Šiuo atveju Viešojo saugumo tarnyba prašo taikyti ieškinio senaties... 78. 12.2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus... 79. Nustatyta, kad minėtu laikotarpiu (nuo 2011 m. vasario 7 d.) pareiškėjas... 80. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194... 81. Akcentuotina, kad analogišką poziciją analogiškoje byloje išreiškė ir... 82. 12.3. Ypač pabrėžtina, kad pareiškėjas turėjo galimybę pateikti... 83. 12.4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Viešojo... 84. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 85. Pareiškėjo E. B. skundą tenkinti iš dalies.... 86. Pareiškėjui E. B., a. k. ( - ) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 87. Likusioje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 88. Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...