Byla e2-372-1064/2019
Dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys byloje – Č. M., akcinė draudimo bendrovė „C. V. Group“, „If P&C Insurance AS“, veikianti per „If P&C Insurance AS“ filialą Lietuvoje

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Fomičiova,

2sekretoriaujant Romai Railianienei, Raimondai Vičienei, Onai Virmauskienei,

3dalyvaujant ieškovui R. R., jo atstovei advokatei N. K.,

4atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovui D. J.,

5trečiajam asmeniui Č. M.,

6liudytojui R. Š., ekspertui V. L.,

7viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys byloje – Č. M., akcinė draudimo bendrovė „C. V. Group“, „If P&C Insurance AS“, veikianti per „If P&C Insurance AS“ filialą Lietuvoje.

8Teismas

Nustatė

9ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 3806,39 Eur draudimo išmoką, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

10Jis nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 21 val. kelyje Kaunas - Alytus, netoli Prienų įvyko kelių eismo įvykis, kurio metu ieškovas vairavo automobilį M. B. E420, valst. Nr. ( - ) Ieškovui ketinant daryti kairįjį posūkį ir sustojus praleisti iš priekio atvažiuojančių automobilių, į ieškovo vairuojamos transporto priemonės galinę dešinę pusę atsitrenkė automobilis Renault Laguna valst. Nr. ( - ) kurį vairavo trečiasis asmuo Č. M.. Kadangi prieš smūgį ieškovas planavo daryti kairį posūkį ir buvo nežymiai pasukęs vairą į kairę, nuo smūgio jo automobilis išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančia transporto priemone Audi A5 valst. Nr. ( - ) vairuojama M. B..

11Po eismo įvykio Č. M. iš karto pripažino savo kaltę, nurodydamas, kad nespėjo sureaguoti ir sustabdyti savo vairuojamos transporto priemonės, todėl ir įvyko eismo įvykis. Atvykus policijos pareigūnams buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija. 2017 m. rugsėjo 11 d. ieškovas pateikė atsakovei (Č. M. civilinės atsakomybės draudikei) pranešimą apie deklaruojamą eismo įvykį. 2017 m. rugsėjo 14 d. atvykęs atsakovės darbuotojas žalų ekspertas Ž. T. apžiūrėjo eismo įvykyje apgadintą ieškovo transporto priemonę ir užpildė Transporto priemonės techninės apžiūros - defektų aktą bei Pranešimą apie įvykį.

12Po kelių dienų atsakovės darbuotojai informavo ieškovą, kad apskaičiuota eismo įvykyje apgadinto jo automobilio turtinės žalos suma yra 3820 Eurų; taip pat paprašė pateikti papildomą informaciją dėl eismo įvykio (užpildyti anketą). Ieškovas atsakymus į anketos klausimus atsakovui išsiuntė 2017 m. spalio 12 d., nurodydamas, kad nepažįsta ir anksčiau nebendravo nei su vienu eismo įvykio dalyviu. Ieškovas tiek raštu, tiek telefonu atsakė ir į visus atsakovo pateiktus klausimus apie eismo įvykio aplinkybes, nenuslėpdamas ir neiškreipdamas faktų, todėl laikytinas atlikusiu visus reikalingus veiksmus pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ).

132017 m. spalio 23 d. atsakovė informavo ieškovą, kad draudimo bendrovė atsisako išmokėti ieškovui draudimo išmoką, nes nebuvo galimybės įsitikinti draudžiamojo įvykio fakto buvimu ir nustatyti kaltės laipsnį, o AUDI vairuotojas M. B. neteikia informacijos, neįmanoma su juo susisiekti ir kita. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovės priimtu sprendimu, pateikė atsakovei pretenziją, tačiau atsakovė savo sprendimo nepakeitė.

14Ieškovo vertinimu, nagrinėjama situacija atitinka TPVCAPDĮ apibrėžiamą draudžiamojo įvykio sąvoką, todėl turi būti išmokėta draudimo išmoka, nes ji mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Kadangi ieškovas žalą patyrė dėl trečiojo asmens Č. M., kurio transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę buvo apdraudusi atsakovė, pastaroji privalo atlyginti ieškovo patirtą žalą – 3806,39 Eur.

15Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Ji nurodė, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog draudimo sutartis yra atsitikimo rizikos draudimas. Draudimo sutarties sudarymo metu abi šalys nežino ir neturi žinoti, kad draudiminis įvykis būtinai įvyks. Ir jei bent viena šalis žino apie draudiminio įvykio neišvengiamumą, draudimo sutartis prieštarauja draudiminio įvykio sampratai. Draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Tais atvejais, kai eismo įvykio aplinkybės nėra aiškios, arba yra nustatoma, kad eismo įvykis įvyko kitomis, nei nurodo vairuotojai, aplinkybėmis, nėra aišku, kieno neteisėti veiksmai lėmė atsiradusią žalą, o nenustačius priežastinio ryšio, neteisėtų veiksmų apimties ir priežasties, negalima teigti, kad trečiajam asmeniui kyla civilinė atsakomybė, todėl eismo įvykis negali būti laikomas draudžiamuoju.

16Atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju Č. M. savo 2017 m. spalio 6 d. raštiškame paaiškinime nurodė, kad prieš susidūrimą važiavo ~70 km/h greičiu, apie 5 metrų atstumu pamatė stovinį automobilį M. B. ir važiuojant apie 60-65 km/h greičiu atsitrenkė į jį; siekdamas išvengti susidūrimo stabdė. Automobilio M. B. vairuotojas R. R. savo 2017 m. spalio 12 d.raštiškame paaiškinime nurodė, kad prieš darant posūkį ir sustabdžius vairuojamą automobilį, po kelių sekundžių įvyko susidūrimas; automobilis stovėjo tiesiai, buvo pasuktas tik vairas (tiksliai nepamena).

17Automobilio

18AUDI vairuotojas M. B. 2017 m. lapkričio 5 d. raštiškame paaiškinime nurodė, kad prieš susidūrimą važiavo saugiu greičiu, kiek pamena ~ 60 km/h.; kliūtis atsirado staiga, nelabai spėjo sureaguoti, galbūt instinktyviai stabdė. Po smūgio automobilis sustojo, bet liko savo eismo juostoje.

19Atsakovė nurodė, kad kilus abejonėms dėl deklaruoto eismo įvykio aplinkybių, Transporto kompleksinių žalų skyriaus vyresnysis ekspertas R. Š., atliko tyrimą, kurio metu nustatė, jog pagal vairuotojų nurodytas aplinkybes įvykus susidūrimui, transporto priemonės sustotų kitokiose padėtyse, nei užfiksuota nuotraukose, bei bylos medžiagoje, todėl vairuotojų deklaruotos eismo įvykio aplinkybės buvo paneigtos.

20Trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė „C. V. Group“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad trečiasis asmuo Č. M. buvo sudaręs transporto priemonės draudimo (KASKO) sutartį, jam dėl eismo įvykio buvo išmokėta draudimo išmoka. Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimų trečiasis asmuo pažymėjo, kad eismo dalyvių nurodomas ir faktinis (ekspertų nustatytas) transporto priemonių greitis ženkliai skyrėsi, todėl eismo įvykio dalyviai negalėjo sąžiningai dėl jo klysti. Atsižvelgdamas į mažą ir vienodą abiejų į ieškovo automobilį atsitrenkusių transporto priemonių greitį, trečiasis asmuo sprendė, kad eismo įvykio dalyviai galimai iš anksto susitarė dėl įvykio mechanizmo. Kadangi žala buvo padaryta kitomis, nei eismo įvykio dalyviai nurodė, aplinkybėmis, trečiasis asmuo prašė ieškinį atmesti.

21Trečiasis asmuo „If P&C Insurance AS“, veikianti per „If P&C Insurance AS“ filialą Lietuvoje, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovu buvo sudaręs privalomąją transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės sutartį bei transporto priemonių draudimo (KASKO) sutartį. Atsižvelgdamas į tai, eismo įvykis įvyko kitomis, nei nurodė eismo įvykio dalyviai, aplinkybėmis, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

22Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Ieškovas ir jo atstovė papildomai paaiškino, kad atsakovės darbuotojas Ž. T., apžiūrėdamas ieškovo automobilį po įvykio padarė nuotraukas tik iš išorės, neatidarydamas variklio dangčio, todėl automobilio sugadinimai buvo įvertinti paviršutiniškai, o vadovaudamiesi netinkamai padarytomis foto nuotraukomis, ekspertai nustatė klaidingus automobilių greičius susidūrimo metu. Ieškovas nurodė, kad jam kėlė įtarimų tai, jog nuotraukos buvo daromos atmestinai, tačiau pats nuotraukų nedarė, į kitus asmenis dėl automobilio apžiūros nesikreipė ir automobilio neremontavo (nes, kaip nurodė, auto servise buvo eilės), jį pardavė už 4000 Eur, nors nedaužtas toks automobilis kainuoja apie 9000 – 10 000 Eur.

23Ieškovas ir jo atstovė akcentavo, kad įvykus eismo įvykiui iškart kvietė policiją, tik jai atvažiavus pildė deklaraciją, nes norėjo, kad viskas būtų tvarkingai, ir niekam nekilo abejonių dėl eismo įvykio realumo. Ieškovas negalėjo atsakyti į atsakovės atstovo klausimą, kodėl, eismo įvykiui įvykus 21.40 val. (eismo įvykio deklaracija T 1 e. b. l. 8), policijai buvo paskambinta tik 22.00 val. (e. b. l. 15).

24Nors paskutiniojo teismo posėdžio metu ieškovo atstovė kelis kartus nurodė nespėjusi užduoti visų klausimų ekspertui, taip pat apgailestavo, jog nebuvo apklaustas atsakovės darbuotojas Ž. T., tačiau nurodė neteikianti prašymo šiuos asmenis iškviesti į teismo posėdį ir apklausti (ar apklausti papildomai).

25Atsakovės atstovas teismo posėdžių metu palaikė atsiliepime ir procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes. Jis pažymėjo, kad iš esmės neginčija žalos dydžio sutinka, išskyrus automobilio M. B. priekinio bamperio sužalojimus, nes ne visi sugadinimai atsirado aptariamo eismo įvykio metu, todėl reikėtų apskaičiuotą žalą mažinti. Atstovas akcentavo, kad kai negalima nustatyti, kam kyla civilinė atsakomybe, tai draudimo išmoka nemokama, nes nenustatomas priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju, ekspertizė parodė, kad prieš susidūrimą automobiliai važiavo kur kas mažesniu greičiu – apie 30 km/val., todėl neįtikėtina, kad abu vairuotojai galėjo taip stipriai klysti, nurodydami greitį susidūrimo metu (60-70 km/val.). Taigi, arba vairuotojai meluoja dėl greičio, arba nenurodo tikrosios priežasties, kodėl užmiesčio kelyje, nesant ypatingų aplinkybių, važiavo kur kas mažesniu, nei įprasta (ir leidžiama) greičiu.

26Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo Č. M. nurodė, kad prieš įvykstant eismo įvykiui važiavo apie 70 km/val. (su 5 km/val. paklaida) greičiu, reguliavo radiją, tada pakelė akis ir pamatė ieškovo mašiną. Negali pasakyti, ar pristabdė, nes smūgis buvo iškart po to, kai pastebėjo kliūtį. Jis nurodė ieškovo susidūrimo su priešpriešine eismo juosta važiavusiu automobiliu nematęs; koks buvo eismo intensyvumas – neatkreipė dėmesio.

27Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. Š., kuris buvo atsakovės Transporto kompleksinių žalų skyriaus vyresnysis ekspertas ir atliko įvykio tyrimą, paaiškino, kad automobilių išsidėstymas po eismo įvykio (automobiliai buvo vienoje krūvoje „sulipę“) suponuoja išvadą, kad greitis buvo apie 20-30 km/val. Atsižvelgdamas į vairuotojo reakciją tamsu paros metu (0,8-1 sek.), stabdžių suveikimo greitį (0,25 sek.), vairuotojo nurodomą atstumą ir greitį (5 metrai; 70 km/val.) jis darė išvadą, kad jeigu situacija būtų buvusi tokia, kaip nurodo eismo įvykio dalyviai, tai trečiasis asmuo Č. M. būtų trenkęsis į ieškovo automobilį prieš tai nestabdęs, nes laikas, kada pastebėjo kliūtį, įvertinus atstumą, reakcijos laiką, buvo per trumpas, kad automobilis pradėtų stabdyti. Tai reiškia, kad jei būtų važiavęs 70 km/val. greičiu, smūgio metu greitis būtų buvęs toks pat, tačiau automobilių sugadinimai yra tokie, kurie atsiranda esant ne didesniam nei 35 km/val. greičiui. Liudytojas nurodė, kad esminiai automobilių sugadinimai suderinami tarpusavyje, tačiau abejonių dėl eismo įvykio sukėlė deklaracijoje užfiksuotos automobilių padėtys, nes eismo įvykis įvyko užmiestyje, kur greičiai didesni, eismo įvykio metu susidūrė net 3 automobiliai, kurie sustojo ten, kur ir susidūrė, nepasklido į šonus, o tai retai būna net eismo įvykiui įvykus mieste, kur greičiai mažesni.

28Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas V. L. patvirtino, kad sumažinti greitį prieš susidūrimą, važiuojant 70 km/val. greičiu ir kliūtį pamačius 5 metrų atstumu, nėra galimybės dėl reakcijos laiko ir laiko, kol suveikia stabdžiai. Jis nurodė, kad automobiliams padarytų sugadinimų intensyvumas leidžia daryti išvadas, kad susidūrimo metu greičiai neviršijo 35 km/val. Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad priešpriešine juosta atvažiuojantis AUDI vairuotojas laikėsi labai arti ašinės linijos ir nėra aišku, kodėl nebandė išvengti susidūrimo.

konstatuoja:

29Iš bylos dalyvių paaiškinimų ir ekspertų išvadų ir paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu bei byloje esančių dokumentų matyti, kad eismo įvykis įvyko 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 21.40 val. kelyje Kaunas - Alytus, netoli Prienų. Eismo įvykio metu į ieškovo automobilio M. B. E420, valst. Nr. ( - ) galinę dalį atsitrenkė automobilis Renault Laguna valst. Nr. ( - ) kurį vairavo trečiasis asmuo Č. M.; į ieškovo automobilio priekinę dalį atsitrenkė priešpriešine eismo juosta važiavusio M. B. transporto priemone Audi A5 valst. Nr. ( - ) (T1 e. b. l. 8).

30Šios aplinkybės byloje nepaneigtos, todėl teismas jas laiko nustatytomis.

31Iš byloje esančios 2017 m. lapkričio 14 d. specialisto išvados Nr. GJ14-17 matyti, kad ADB „Gjensidige“ Transporto kompleksinių žalų skyriaus vyresnysis ekspertas R. Š., turintis eismo įvykių bei transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikaciją bei ekspertinio darbo stažą nuo 2007 metų, atliko aptariamo eismo įvykio aplinkybių tyrimą. Specialisto išvadoje konstatuota, kad pagal vairuotojų nurodytas aplinkybes įvykus susidūrimui, transporto priemonės sustotų kitokiose padėtyse, nei užfiksuota nuotraukose ir bylos medžiagoje (T1 e. b. l. 69).

32Bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta teismo ekspertizė. 2018 m. rugsėjo 4 d. Ekspertizės akte Nr. ( - ) (toliau – ekspertizės aktas) (T2 e. b. l. 146-154). ekspertai padarė išvadą, kad automobilių „Renaut Laguna“ ir „Audi A5“ vairuotojai nurodė didesnes greičio reikšmes, nei buvo susidūrimo metu (atitinkamai 60-65 km/val. vietoj 35 km/val. ir 60 km/val. vietoj 32 km/val.). Ekspertizės akte taip pat nurodoma, kad automobilio M. B. priekinio bamperio kairiojo kampo ir kairiojo šono sugadinimai negalėjo būti padaryti susidūrimo su automobiliu „Audi A5“ metu.

33Į bylą šalys pateikė atsakovės sudarytas žalos sąmatas: 2017 m. rugsėjo 25 d. sąmata 3806,39 Eur (be PVM) sumai (T1 e. b. l. 22-27) ir 2018 m. gruodžio 10 d. sąmata 3475,06 Eur (be PVM) sumai (T2 e. b. l. 41-46). Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad žalos dydis sąmatose skiriasi, nes į antrąją sąmatą neįtraukti automobilio M. B. bamperio dažymo darbai, kurie būtų buvę reikalingi atlikti, nepaisant aptariamo eismo įvykio, nes kai kurie sugadinimai su eismo įvykiu nėra susiję.

34Šalys byloje nesutaria, ar eismo įvykis laikytinas draudžiamuoju, dėl kurio atsakovei, kaip trečiojo asmens Č. M. civilinės atsakomybės draudikei, kiltų pareiga sumokėti ieškovui draudimo išmoką.

35Pasisakydamas dėl šios situacijos teisinio vertinimo teismas nurodo, kad galiojantis teisinis reglamentavimas suponuoja, jog asmeniui, savo veiksmais (neveikimu) padariusiam kitam asmeniui žalos, kyla civilinė atsakomybė, t. y. atsiranda turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita – pareigą juos (ją) atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis).

36Nors už žalos padarymą yra atsakingas ją padaręs asmuo, tačiau tai ne visada reiškia, kad jis pats turės žalą atlyginti. Įstatymų ar sutarties numatytais atvejais asmuo gali apdrausti savo civilinę atsakomybę, sudarydamas civilinės atsakomybės draudimo sutartį (CK 6.254 straipsnio 1 dalis). Viena civilinės atsakomybės draudimo sutarčių rūšių yra transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kurią turi sudaryti visi transporto priemonių valdytojai, naudojantys transporto priemones Lietuvoje (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis).

37Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kaip ir kitos civilinės atsakomybės draudimo sutartys, yra skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo civilinę atsakomybę, visiškai ar iš dalies išvengs neigiamų turtinių padarinių, įvykus draudžiamajam – eismo – įvykiui (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalis).

38Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013).

39TPVCAPDĮ draudžiamasis eismo įvykis apibrėžiamas kaip eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka (2 straipsnio 3 dalis), o suteikiama draudimo apsauga reglamentuojama taip: išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė (3 straipsnio 1 dalis). Pagal TPVCAPDĮ atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (16 straipsnio 1 dalis).

40Kasacinio teismo konstatuota, kad draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

41Taigi, draudžiamasis eismo įvykis TPVCAPDĮ prasme vertintinas kaip eismo įvykis, kai transporto priemonės valdytojui (už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę) dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė.

42Vadovaujantis CK 6.987 straipsniu, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 punktu, 98 straipsniu, TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalimi draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu. Jo (draudžiamojo įvykio) nesant draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmokos.

43Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo arba draudėjas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai jis privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos sumokėjimo, t. y. kad įvykis nevertintinas kaip draudžiamasis, nes sąlygų kilti draudėjo (transporto priemonės valdytojo) civilinei atsakomybei nenustatyta (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalis, TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis). Tik pripažinus, kad toks įvykis yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties. Tuo tarpu nenustačius kurios nors būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, draudikas turi pareigą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalis).

44Kasacinis teismas yra nurodęs, kad civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, nustatytos įrodinėjimo pareigos taisyklės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai), be kita ko, suteikia teisę ir kartu nustato procesinę pareigą šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės.

45Draudimo bendrovei remiantis ir įrodinėjant aplinkybę, kad nėra nustatyta draudžiamojo įvykio fakto, o žalą patyrusiam asmeniui remiantis priešinga aplinkybe, t. y. kad draudžiamasis įvykis buvo, šios aplinkybės įrodinėjimo bei draudimo bendrovės pateiktų įrodymų paneigimo pareiga tenka žalą patyrusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016).

46Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykio dalyvis Č. M., vairavęs automobilį Renault Laguna, rašytiniuose dokumentuose nurodė važiavęs 60-70 km/val. greičiu (T1 e. b. l. 45, 77). Tai, kad važiavo apie 70 km/val. greičiu, trečiasis asmuo Č. M. patvirtino ir teismo posėdžio metu. M. B., vairavęs automobilį AUDI A5, nurodo važiavęs apie 60 km/val. greičiu (T1 e. b. l. 50).

47Tačiau tiek iš byloje esančios ekspertizės išvados, tiek iš ekspertizę atlikusio eksperto V. L. paaiškinimų bei specialisto išvadą teikusio ir byloje liudytoju apklausto R. Š. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad automobilių greitis susidūrimo metu buvo kur kas mažesnis ir jokiu būdu neviršijo 35 km/val. greičio.

48Pažymėtina, kad nei ieškovas, nei trečiasis asmuo Č. M. savo pasisakymuose ar procesiniuose dokumentuose arba rašytiniuose paaiškinimuose, teiktuose draudimo bendrovei (atsakovei) neužsiminė, jog eismo sąlygos (oras, eismo intensyvumas ar kita) būtų buvusios kažkuo ypatingos ir lėmusios būtinybę užmiesčio kelyje važiuoti neįprastai mažu – 30 km/val. – greičiu. Atvirkščiai, tiek savo pasisakymuose žodžiu, tiek rašytiniuose dokumentuose jie nurodė, kad eismo sąlygos buvo geros (T1 e. b. l. 45, 73).

49Ieškovo atstovė, savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu pasisakydama dėl vairuotojų nurodomų ir įvykį tyrusių specialistų nustatytų greičių skirtumo, rėmėsi kasacinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-695/2017 pateiktais išaiškinimais, kad transporto priemonių važiavimo greitis, jeigu jis nebuvo išmatuotas specialiai tam skirtomis priemonėmis (greičio matuokliais), o buvo subjektyviai vertinamas ir nurodomas transporto priemonės vairuotojo ar kito asmens, nėra pakankamai patikimas įrodymas.

50Dėl šios priežasties, sprendžiant dėl to, ar eismo įvykis buvo imituotas, turi būti įvertinta subjektyviai vertinamo ir nurodomo transporto priemonės greičio reikšmė – ar dėl šios aplinkybės iš viso paneigiamas eismo įvykis, ar eismo įvykis buvo, bet jo dalyvių aiškinimai dėl šios aplinkybės nesutampa. Jeigu nurodyta subjektyvi aplinkybė eismo įvykio nepaneigia, tai gali būti vertinama, kad eismo įvykio dalyvis dėl jos klydo. Nėra pagrindo iš eismo įvykio dalyvių reikalauti tikslumo, kuris viršija asmens gebėjimus. Faktinį klydimą dėl tokios eismo įvykio aplinkybės, kaip transporto priemonės važiavimo greitis susidūrimo metu, dėl kurios nepaneigiamas pats eismo įvykis, nėra pagrindo pripažinti draudžiamojo įvykio klastojimu ar imitavimu. Vien transporto priemonės važiavimo greičio susidūrimo metu netikslus nurodymas, kai kiti įvykio duomenys patvirtina, kad susidūrimas tikrai įvyko ir transporto priemonės buvo apgadintos jo metu, nesudaro pagrindo laikyti eismo įvykį suklastotu ir tuo pagrindu vertinti jį kaip nedraudžiamąjį.

51Teismo vertinimu, pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis ir joje pateiktas išaiškinimas nėra pakankamas ieškinį laikyti pagrįstu nagrinėjamoje byloje dėl kelių priežasčių.

52Pirma, kasacinio teismo nagrinėtoje byloje tiek eismo įvykio dalyvių nurodomas, tiek nustatytas greitis buvo labai mažas – atitinkamai 20 km/val. ir 5 km/val. Važiuojant tokiu greičiu ir nežiūrint į greičio matavimo prietaisą, yra labai sunku įvertinti greitį ir 15 km/val. paklaida gali būti paaiškinama sąžiningu asmens suklydimu. Be to, eismo įvykis šioje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje įvyko automobiliui išvažinėjant iš aikštelės, kai paprastai greičiai nebūna dideli.

53Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nurodomų ir nustatytų greičių skirtumas yra apie 30 km/val., o eismo įvykis įvyko užmiesčio kelyje, kuriame paprastai yra važiuojama maksimaliu leistinu greičiu. Byloje nenustatyta, to neįrodinėjo ir byloje dalyvaujantys asmenys, kad vietoje, kurioje įvyko eismo įvykis, buvo nustatyti greičio ribojimai arba kad oro ar kitos (eismo intensyvumo ir pan.) sąlygos būtų lėmusios būtinybę važiuoti kur kas mažesniu greičiu.

54Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad vidutinis statistinis vairuotojas, važiuojantis užmiesčio keliu, nesunkiai galėtų atskirti, ar jo vairuojamas automobilis važiuoja 60-70 km/val., ar 30 km/val. greičiu, todėl sąžiningos klaidos tikimybė nagrinėjamu atveju, skirtingai nei kasacinio teismo analizuotoje situacijoje, yra mažai tikėtina. Dar mažiau yra tikėtina, kad dėl tokio greičio skirtumo sąžiningai galėjo klysti ne vienas, o du asmenys, važiavę skirtingais automobiliais. Pažymėtina ir tai, kad aptariamo eismo įvykio metu keliu, kuriame įvyko eismo įvykis, kaip teismo posėdžio metu ir rašytiniuose dokumentuose nurodė patys eismo įvykio dalyviai (T1 e. b. l. 54, 74), važiavo ir kitos transporto priemonės, todėl akivaizdu, jog važiuoti 30 km/val. greičiu ir sąžiningai klysti manant, kad yra važiuojama 60-70 km/val. greičiu buvo sunkiai įmanoma, nes vairuotojas neabejotinai būtų turėjęs pastebėti, kad jo greitis yra kur kas mažesnis nei kitų eismo dalyvių vidutinis greitis.

55Net ir darant prielaidą, kad net du eismo įvykio dalyviai sąžiningai klydo dėl jų vairuojamų transporto priemonių greičių, aptariamo eismo įvykio aplinkybės lieka neaiškios. Nors nėra ginčijamas pats mechaninio susidūrimo mechanizmas (trečiojo asmens Č. M. automobilis atsitrenkė į ieškovo automobilio galinę dalį, o M. B. – į priekinę ieškovo automobilio dalį), tačiau kyla abejonių dėl eismo įvykyje dalyvavusių asmenų kaltės. Tai yra, dviejų skirtingų automobilių važiavimas 30 km/val. greičiu užmiesčio kelyje, kuriame nėra greičio ribojimų, esant geroms oro ir eismo sąlygoms, nėra logiškai paaiškinamas, todėl atsakovės iškeltos abejonės dėl eismo įvykio galimo inscenizavimo nėra pašalintos.

56Nors ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu teigė, kad specialisto išvadoje ir ekspertizės metu nustatytas automobilių greitis susidūrimo metu (30-35 km/val.) yra netikslus, nes padarytas atsižvelgiant į nuotraukas, kuriose automobiliai fotografuoti tik iš išorės (neatidarant variklio dangčio), teismas tokius teiginius laiko deklaratyviais ir neįrodytais. Ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie leistų abejoti specialisto ar ekspertizės išvadomis, neprašė atlikti pakartotinės ar papildomos ekspertizės, taip pat neuždavė su šiomis aplinkybėmis susijusių klausimų specialistui ir ekspertui, kurie buvo pakviesti į teismo posėdį.

57Pažymėtina, kad, ieškovui ir jo atstovei išsakius pirmiau nurodytas abejones paskutiniojo posėdžio metu, jų buvo paklausta, ar yra teikiami kokie nors su tuo susiję prašymai teismui, tačiau prašymų nebuvo pareikšta. Dėl šių priežasčių, vadovaudamasis rungtyniškumo principu, teismas neturi pagrindo abejoti specialisto išvadoje ir ekspertizės akte nurodytais automobilių greičiais eismo įvykio metu.

58Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išvados dėl automobilių greičių susidūrimo metu buvo padarytos vertinant ne tik automobilių sužalojimų, matomų iš foto nuotraukų, stiprumą, bet ir jų padėtis po susidūrimo. Kaip teismo posėdžio metu nurodė liudytoju apklaustas specialisto išvadą teikęs R. Š., ir ekspertas V. L., tai, kad po susidūrimo automobiliai liko „sukibę“, t. y. vienoje krūvoje, yra papildomas rodiklis, patvirtinantis, kad greičiai susidūrimo metu buvo kur kas mažesni, nei vairuotojų nurodomi.

59Apibendrinant, kas išdėstyta, konstatuotina, kad trečiojo asmens Č. M. vairuojamas automobilis, kuris, kaip teigė Č. M., važiavo apie 70 km/val. greičiu, negalėjo iki smūgio su ieškovo automobiliu sulėtėti iki 30 km/val. greičio, kuriam esant padaryti sugadinimai. Ši išvada paremta ekspertų atliktų skaičiavimų pagrindu, kad Č. M., įvertinus atstumą, automobilių greitį, nebūtų spėjęs pradėti stabdyti savo transporto priemonės, o turėjo atsitrenkti į ieškovo automobilį važiuodamas 70 km/h greičiu, tačiau tokiu atveju automobilių sugadinimai būtų buvę visiškai kitokie.

60Nustačius, kad tiek Č. M., tiek M. B. vairuojami automobiliai važiavo maždaug 30 km/val. greičiu, bei įvertinus, jog sąžiningai klysti, sprendžiant, ar automobilis važiavo maždaug 30 km/val. ar 70 km/val. greičiu, yra mažai tikėtina, spręstina, kad eismo įvykio dalyviai sąmoningai nurodo kitokį, nei prieš susidūrimą buvęs, greitį, ir neatskleidžia tikrosios priežasties, kodėl užmiesčio keliu, nesant eismo ribojimų ar kitų ypatingų sąlygų, buvo važiuojama kur kas mažesniu, nei įprasta greičiu – 30-35 km/val. Be to, iš byloje esančios grafinės medžiagos (elektroninės byloje priedas b. l. 16) ir foto nuotraukų (T1 e. b. l. 62) matyti, kad priešpriešine eismo juosta važiavęs M. B., kuris vairavo AUDI A5, laikėsi labai arti ašinės linijos, ir nėra aiškus tokio jo elgesio motyvas (ypatingai įvertinus tai, kad jis turėjo matyti sustojusį ir kairįjį posūkį rodantį ieškovo automobilį), kaip ir tai, kodėl nebandė išvengti susidūrimo. Šių teismo abejonių pagrįstumą teismo posėdžio metu patvirtinto ir byloje apklaustas ekspertas V. L..

61Tai savo ruožtu suponuoja išvadą, kad tikrosios eismo įvykio aplinkybės nėra aiškios, jis įvyko kitomis, nei nurodo vairuotojai, aplinkybėmis, nėra aišku, kieno konkrečiai neteisėti veiksmai lėmė atsiradusią žalą, o nenustačius kaltės, neteisėtų veiksmų apimties ir tikrosios priežasties, negalima teigti, kad kyla būtent trečiojo asmens Č. M. civilinė atsakomybė ir įvykęs eismo įvykis laikytinas draudžiamuoju. Vien tai, kad trečiasis asmuo Č. M. pripažino savo kaltę, ar tai, kad po eismo įvykio buvo iškviesta policija, savaime nepatvirtina, jog įvykis nebuvo inscenizuotas ir įvyko būtent dėl Č. M. kaltės.

62Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu. Jo (draudžiamojo įvykio) nesant draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmokos. Tik pripažinus, kad toks įvykis yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties. Tuo tarpu nenustačius kurios nors būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, draudikas turi pareigą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016).

63Nenustačius draudžiamojo įvykio fakto, nėra teisinio pagrindo mokėti draudimo išmoką, todėl ieškinys atmestinas.

64Nenustačius draudžiamojo įvykio fakto ir prievolės mokėti draudimo išmoką, teismas nepasisako dėl prašomos priteisti žalos dydžio pagrįstumo.

65Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

66Atsakovė už ekspertizės paslaugas avansu į teismo sąskaitą sumokėjo 700 Eur.

67Už ekspertizės atlikimą ekspertams buvo sumokėta 431,34 Eur (elektroninės bylos priedas, b. l. 20). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, ši suma priteistina atsakovei iš ieškovo.

68Atsakovei ADB „Gjensidige“ iš Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinės sąskaitos grąžintina 268,35 Eur, t. y. jos pervestos ir ekspertams sumokėtos sumos skirtumas, atskaičius bankinių pavedimų išlaidas.

69Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 32,18 Eur, ši suma valstybės naudai priteistina iš ieškovo.

70Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 259, 260, 268, 270, 284 straipsniais,

Nutarė

71ieškinį atmesti.

72Priteisti atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, j. a. k. ( - ), iš ieškovo R. R., a. k. ( - ) 431,34 Eur (keturių šimtų trisdešimt vieno Eur 34 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

73Grąžinti atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, j. a. k. ( - ), iš Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinės sąskaitos 268,35 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt aštuonių Eur 35 ct) sumą, sumokėtą už ekspertizę.

74Priteisti valstybės naudai iš ieškovo R. R. a. k. ( - ) 32,18 Eur (trisdešimt dviejų Eur 18 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginimą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: ( - ) AB „Citadele“ banke, ( - ) AB DNB banke, ( - ) AB SEB banke, ( - ) AB Šiaulių banke, ( - ) Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ( - ) Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, ( - ) „Swedbank“, AB, ( - ) UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.

75Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Fomičiova,... 2. sekretoriaujant Romai Railianienei, Raimondai Vičienei, Onai Virmauskienei,... 3. dalyvaujant ieškovui R. R., jo atstovei advokatei N. K.,... 4. atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovui D. J.,... 5. trečiajam asmeniui Č. M.,... 6. liudytojui R. Š., ekspertui V. L.,... 7. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 8. Teismas... 9. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš... 10. Jis nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 21 val. kelyje Kaunas - Alytus,... 11. Po eismo įvykio Č. M. iš karto pripažino savo kaltę, nurodydamas, kad... 12. Po kelių dienų atsakovės darbuotojai informavo ieškovą, kad apskaičiuota... 13. 2017 m. spalio 23 d. atsakovė informavo ieškovą, kad draudimo bendrovė... 14. Ieškovo vertinimu, nagrinėjama situacija atitinka TPVCAPDĮ apibrėžiamą... 15. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Ji nurodė, kad... 16. Atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju Č. M. savo 2017 m. spalio 6 d.... 17. Automobilio... 18. AUDI vairuotojas M. B. 2017 m. lapkričio 5 d. raštiškame paaiškinime... 19. Atsakovė nurodė, kad kilus abejonėms dėl deklaruoto eismo įvykio... 20. Trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė „C. V. Group“ atsiliepime į... 21. Trečiasis asmuo „If P&C Insurance AS“, veikianti per „If P&C Insurance... 22. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinyje... 23. Ieškovas ir jo atstovė akcentavo, kad įvykus eismo įvykiui iškart kvietė... 24. Nors paskutiniojo teismo posėdžio metu ieškovo atstovė kelis kartus nurodė... 25. Atsakovės atstovas teismo posėdžių metu palaikė atsiliepime ir... 26. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo Č. M. nurodė, kad prieš įvykstant... 27. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. Š., kuris buvo atsakovės... 28. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas V. L. patvirtino, kad sumažinti... 29. Iš bylos dalyvių paaiškinimų ir ekspertų išvadų ir paaiškinimų, duotų... 30. Šios aplinkybės byloje nepaneigtos, todėl teismas jas laiko nustatytomis.... 31. Iš byloje esančios 2017 m. lapkričio 14 d. specialisto išvados Nr. GJ14-17... 32. Bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta teismo ekspertizė. 2018 m. rugsėjo 4 d.... 33. Į bylą šalys pateikė atsakovės sudarytas žalos sąmatas: 2017 m. rugsėjo... 34. Šalys byloje nesutaria, ar eismo įvykis laikytinas draudžiamuoju, dėl kurio... 35. Pasisakydamas dėl šios situacijos teisinio vertinimo teismas nurodo, kad... 36. Nors už žalos padarymą yra atsakingas ją padaręs asmuo, tačiau tai ne... 37. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo... 38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad transporto priemonių... 39. TPVCAPDĮ draudžiamasis eismo įvykis apibrėžiamas kaip eismo įvykis,... 40. Kasacinio teismo konstatuota, kad draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką... 41. Taigi, draudžiamasis eismo įvykis TPVCAPDĮ prasme vertintinas kaip eismo... 42. Vadovaujantis CK 6.987 straipsniu, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 punktu,... 43. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo arba draudėjas teigia, kad įvyko... 44. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad civiliniame procese vyraujantis rungimosi... 45. Draudimo bendrovei remiantis ir įrodinėjant aplinkybę, kad nėra nustatyta... 46. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykio dalyvis Č.... 47. Tačiau tiek iš byloje esančios ekspertizės išvados, tiek iš ekspertizę... 48. Pažymėtina, kad nei ieškovas, nei trečiasis asmuo Č. M. savo pasisakymuose... 49. Ieškovo atstovė, savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu... 50. Dėl šios priežasties, sprendžiant dėl to, ar eismo įvykis buvo imituotas,... 51. Teismo vertinimu, pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis ir joje pateiktas... 52. Pirma, kasacinio teismo nagrinėtoje byloje tiek eismo įvykio dalyvių... 53. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nurodomų ir nustatytų greičių skirtumas yra... 54. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad vidutinis statistinis... 55. Net ir darant prielaidą, kad net du eismo įvykio dalyviai sąžiningai klydo... 56. Nors ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu teigė, kad specialisto... 57. Pažymėtina, kad, ieškovui ir jo atstovei išsakius pirmiau nurodytas... 58. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išvados dėl automobilių greičių... 59. Apibendrinant, kas išdėstyta, konstatuotina, kad trečiojo asmens Č. M.... 60. Nustačius, kad tiek Č. M., tiek M. B. vairuojami automobiliai važiavo... 61. Tai savo ruožtu suponuoja išvadą, kad tikrosios eismo įvykio aplinkybės... 62. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, draudiko prievolės išmokėti... 63. Nenustačius draudžiamojo įvykio fakto, nėra teisinio pagrindo mokėti... 64. Nenustačius draudžiamojo įvykio fakto ir prievolės mokėti draudimo... 65. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 66. Atsakovė už ekspertizės paslaugas avansu į teismo sąskaitą sumokėjo 700... 67. Už ekspertizės atlikimą ekspertams buvo sumokėta 431,34 Eur (elektroninės... 68. Atsakovei ADB „Gjensidige“ iš Vilniaus miesto apylinkės teismo... 69. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 32,18 Eur, ši suma... 70. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96,... 71. ieškinį atmesti.... 72. Priteisti atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, j. a. k. ( -... 73. Grąžinti atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, j. a. k. ( -... 74. Priteisti valstybės naudai iš ieškovo R. R. a. k. ( - ) 32,18 Eur... 75. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...