Byla 3K-3-244/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Egidijaus Laužiko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimo ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, J. B., S. K., A. A., UAB „Adevela”, AB „Šiaulių bankas“ dėl administracinių aktų panaikinimo, sutarties pripažinimo negaliojančia, hipotekos panaikinimo ir restitucijos taikymo; tretieji asmenys: notarė S. J., AB „Ūkio bankas“, K. A.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiamas administracinio akto dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo klausimas, vertinant, ar žemės sklype, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, buvo miško ir ar toks atkūrimas atitiko Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 16 straipsnio 9 dalies 1 punkto ir šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 82 punkto reikalavimus.

61992 m. kovo 24 d. buvo pradėtas nuosavybės teisių atkūrimo procesas į buvusio savininko V. R. nuosavybės teisėmis valdytą 0,4960 ha žemės Šiauliuose, (duomenys neskelbtini). Atsakovė J. B. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 0,1240 ha šios žemės, kuri yra valstybės išperkama. Šiaulių apskrities viršininkas 2000 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu patvirtino VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Šiaulių filialo 2401,50 ha plote parengtą, suderintą ir 2000 m. kovo 10 d. viešai apsvarstytą Šiaulių seniūnijos Lieporių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, jame piliečiams suformuotų žemės sklypų plotus pagal priedą, šiems sklypams specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas bei servitutus. Pagal šio projekto priedą J. B. turėjo būti perduotas neatlygintinai 3 ha žemės sklypas Pailių kaime. Šiaulių apskrities viršininkas 2003 m. balandžio 9 d. įsakymu nustatė Lieporių kadastrinės vietovės žemės reformos projekte J. B. paženklintos žemėnaudos plotą. Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2003 m. balandžio 11 d. sprendimu J. B. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0667 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 3,03 ha žemės sklypą, esantį Šiaulių rajone, Pailių kaime. Šiaulių apskrities viršininkas 2003 m. balandžio 17 d. įsakymu nustatė grąžintam žemės (miško) sklypui pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį – žemės ūkio. Atsakovė J. B. 2004 m. kovo 18 d. notariškai patvirtinta pirkimo–pardavimo sutartimi už 30 000 Lt žemės sklypą pardavė atsakovams S. K. ir A. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise. S. K. ir A. A. šį žemės sklypą 2006 m. rugsėjo 5 d. įkeitė skolininko UAB „Adevela” prievolėms kreditoriui AB Šiaulių bankui užtikrinti.

7Ieškovas nurodė, kad atsakovei J. B. už valstybės išperkamą žemę ekvivalentine natūra grąžintas ne tik žemės, bet ir miško sklypas, kurio buvęs savininkas mieste neturėjo, taip pažeistas Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punktas. Miškų ūkio ministerijos 1993 m. planšete Nr. 4 ginčo sklypas patenka į kvartalą Nr. 22 bei jo sklypus Nr. 7 ir 8. Šiaulių miškų urėdijos Lukšių girininkijos taksoraštyje paaiškinta, kad sklypuose Nr. 7 ir 8 1985 metais pasodintos kultūros į vagos dugną. Valstybinės miškų tarnybos 2010 m. kovo 4 ir 10 d. pažymose apie grafinius ir tekstinius Miškų valstybės kadastro duomenis nurodyta, kad ginčo sklype yra 1,55 ha miško. 1994 m. Šiaulių rajono „Naujo gyvenimo“ žemės ūkio įmonės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planas, 1998 m. valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planas, 2000 m. Lieporių kadastro vietovės žemėtvarkos projektas, anot ieškovo, patvirtina, kad ginčo teritorijoje buvo miško – teritorija pavaizduota sutartiniais žymėjimo ženklais, reiškiančiais mišką. Žemėtvarkos projekto autorei J. M. 2001 m. rugsėjo 5 d. buvo žinoma, kad gretimame žemės sklype Nr. 63-1 yra miškas, o 2003 m. sausio 14 d. projektuojant ginčo sklypą miškas nebepastebėtas.

8Ieškovas nurodė, kad atsakovė J. B. nuosavybės teisę į ginčo sklypą įgijo neteisėtai pagal imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujančius administracinius aktus, todėl negalėjo jo perleisti; atsakovų negalima laikyti sąžiningais įgijėjais, nes jie pagal savo amžių ir išsilavinimą, matydami 1,55 ha teritoriją, apaugusią 10-15 m aukščio medžiais, turėjo suvokti, kad tai yra miškas, tačiau neišsiaiškinę, kodėl dokumentuose miško nenurodyta, įsigijo žemės sklypą, taip rizikuodami, kad ši aplinkybė bet kada gali iškilti.

9Pradinė informacija apie galbūt neteisėtą nuosavybės teisių atkūrimą prokuratūroje buvo gauta 2009 m. gegužės 15 d., buvo kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri pateikė išvadą 2009 m. rugpjūčio 20 d., į teismą kreiptasi 2009 m. rugsėjo 3 d.

10Ieškovas prašė:

111) panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 7 d. įsakymą Nr. 1492 „Dėl Šiaulių rajono Lieporių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ ir jo priedo 104 eilės numerį, 2003 m. balandžio 9 d. įsakymą „Dėl žemės sklypų plotų nustatymo, atlikus žemės sklypų ženklinimą Šiaulių rajono Lieporių kadastrinėje vietovėje“, Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2003 m. balandžio 11 d. sprendimą, Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. balandžio 17 d. įsakymą dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo (įsakymo priedo 13 punktą);

122) pripažinti negaliojančiais atsakovų J. B. ir S. K., A. A. 2004 m. kovo 18 d. sutartį, 2006 m. rugsėjo 5 d. sudarytas ir įregistruotas hipotekas;

133) taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę J. B. grąžinti S. K. ir A. A. 30 000 Lt, S. K. ir A. A. – grąžinti valstybės nuosavybėn žemės sklypą, Nacionalinę žemės tarnybą – priimti žemės sklypą į laisvos žemės fondą.

14II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

15Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.

16Teismas padarė išvadą, kad prokuroras nuosekliai rinko tyrimui reikalingus duomenis, trisdešimties dienų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo paskutinių duomenų gavimo dienos (2009 m. rugpjūčio 20 d.) praleistas nebuvo.

17Teismas nustatė, kad žemės sklypo kadastro duomenų lape pažymėta, kad 3,03 ha ginčo žemės sklypą sudaro 1,33 ha pievos ir ganyklos, 1,70 ha – medžių ir krūmų želdiniai, nurodyti duomenys apie žemės naudojimo apribojimus – vandens pakrantės apsaugos juosta, vandens telkinio apsaugos zona, paminklų reguliuojamo užstatymo zona; parduodamo, nuomojamo arba perduodamo neatlygintinai piliečių nuosavybėn valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavime nurodyta, kad žemės sklypo plotas 3,03 ha, iš jo žemė 1,33 ha, kita žemė ir vandenys 1,70 ha, apskaičiuota žemės ūkio paskirties žemės vertė – 2402 Lt; apie tai, kad žemės sklype yra miško, nenurodyta. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nė vienas iš Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių rajono agentūros pateiktų dokumentų neįrodo, kad ginčijamo sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo metu, t. y. ne 1993 ar 2010 metais, o nuo 2000 m. iki 2003 m. balandžio 11 d. į ginčo žemės sklypą įėjo ir 1,7 ha žemės plotas, kuris pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį galėtų būti priskirtas miško kategorijai, t. y. kad ten buvo ne krūmai, bet miškas.

18Vertindamas nuosavybės teisių atkūrimą atsakovei J. B. ir vėlesnių sandorių sudarymo aplinkybes, teismas atsižvelgė į tai, kad sandorių negaliojimo paskirtis yra siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas ir stabilumas, įgytų teisių ilgaamžiškumas ir jų gerbimas. Konstatavęs, kad neįrodyta, jog ginčijamo Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimo priėmimo dieną ginčo žemės sklype buvo miškas, teismas sprendė, kad nėra pagrindo griauti atsiradusius teisinius santykius. Teismas taip pat pažymėjo, kad VĮ Registrų centro pažymose ir oficialiame internetiniame tinklalapyje nurodyta ginčo žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio, nenustatyta, kad žemės grąžinimo dieną sklype buvo miškas, todėl nesutiko su ieškovo pozicija, kad atsakovai yra nesąžiningi įgijėjai.

19Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. spalio 11 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

20Teisėjų kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, argumentais, motyvais ir išvadomis, todėl visų jų išsamiai nekartojo; kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas laikėsi pagrindinių įrodymų vertinimo principų ir nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

21Kolegija pažymėjo, kad iš parduodamo, nuomojamo arba perduodamo neatlygintinai piliečių nuosavybėn valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimo matyti, jog, nustatant sklypo kainą, vertė buvo apskaičiuota atsižvelgiant į žemės ūkio paskirties, vandenų kainą, tačiau apie tai, kad žemės sklype yra miško, nenurodyta. Remdamasi rašytinių įrodymų visuma, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad priimant ginčijamus sprendimus nebuvo įstatymo nustatyta tvarka oficialiai gauta faktinių duomenų, iš kurių institucijos, įpareigotos vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, ir juolab asmenys, kuriems buvo atkuriamos nuosavybės teisės, galėjo ir turėjo suprasti ir žinoti, kad ginčo sklypo dalis yra miškas ir ji negali būti teisėtai suteikta atsakovei J. B. ekvivalentine natūra už valstybės išperkamą sklypą.

22III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

23Kasaciniu skundu ieškovas Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimą bei Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

241. Dėl Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkto, Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 82 punkto netinkamo taikymo ir aiškinimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Atkūrimo įstatymo nuostatos yra imperatyvios. Šio įstatymo nuostatų, reglamentuojančių atlyginimą už valstybės išperkamą žemę, imperatyvumas reiškia, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas konkretų atlyginimo būdą, nesuteikia institucijai, priimančiai sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, teisės veikti kitaip nei nustatyta įstatyme.

252. Dėl CPK 185 straipsnyje, 197 straipsnio 2 dalyje, 270 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 331 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintų taisyklių pažeidimo vertinant ginčo žemės sklypo dalies priskyrimą miško žemei. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai pažeidė teisės į tinkamą teismo procesą principą, nes tinkamai nemotyvavo priimtų procesinių dokumentų: neaptarė kiekvieno įrodymo įrodomosios galios ir ryšio su kitais įrodymais, padarė nepagrįstą jokiais įrodymais išvadą, kad administracinių aktų priėmimo metu ginčo teritorijoje miško nebuvo, neargumentavo, kodėl atmetė kai kuriuos ieškovo pateiktus įrodymus; padarė nepagrįstą išvadą, kad Miškų valstybės kadastro duomenys nepatvirtina miško buvimo fakto. Ginčo teritorija nuo 1993 m. Miškų valstybės kadastro duomenimis apskaitoma kaip miško žeme (CPK 197 straipsnio 2 dalis), todėl, remiantis įrodymų pakankamumo taisykle, galima pagrįsti ir miško Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme buvimo faktą 2000–2003 m. 1993 m. ginčo teritorijoje (1,55 ha plote) augo 5–10 m. amžiaus medžiai, kurių aukštis siekė nuo 1 iki 3 m, 2006 m. – 15–22 m. amžiaus medžiai, kurių aukštis nuo 8 iki 14 m, 2010 m. – 18–28 m. amžiaus medžiai, kurių aukštis nuo 10 iki 15 m. Šie duomenys patvirtina, kad ginčo teritorijoje visą laiką buvo miškas, nes medžių amžius ir aukštis nuosekliai didėjo. Šį faktą patvirtino ir teismų nevertinti oficialieji rašytiniai įrodymai: 2009 m. sausio 7 d. biržės taksavimo lapas Nr. 1, iš kurio matyti, kad buvo atliktas 0,6 ha ginčo sklypo dalies plynas kirtimas, ir kt. Teismai savo išvadą grindė vieninteliu rašytiniu įrodymu –Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, kuriame pažymėta, kad 1,7 ha žemes sklypo dalyje yra saugotinų medžių ir krūmų želdinių, augančių ne miško žemėje, ir atsakovų bei liudytojo projekto autoriaus paaiškinimais (subjektyvia nuomone), kad ginčo teritorijoje nebuvo miško. Teismai, pripažinę tik šiuos įrodymus patikimais ir pakankamais, pažeidė CPK 197 straipsnio 2 dalies reikalavimą; vertino tik tuos įrodymus, kurie buvo palankūs atsakovams, pažeisdami įstatymo nustatytą pareigą išsamiai, motyvuotai išdėstyti, kodėl vieni įrodymai vertintini kaip svarūs, nepaisant juose esančių akivaizdžiai pastebimų prieštaravimų, kiti atmesti kaip nepakankami ir nepatikimi, o treti iš viso nevertinti; nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos.

263. Dėl CK 4.96 straipsnio netinkamo taikymo ir aiškinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo nuostatą, kad asmuo, kuriam civilinės teisės ir pareigos atsirado iš neteisėtų, neatitinkančių įstatymų reikalavimų administracinių aktų, gali būti pripažintas nesąžiningu įgijėju. Tai gali būti tuo atveju, kai administracinis aktas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje T. N. S. v. J. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 22 d nutartis civilinėje byloje R. M. M. ir kt. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-294/2007). Bylą nagrinėję teismai, anot kasatoriaus, nukrypo nuo šios praktikos. Ginčijami administraciniai aktai prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, yra neteisėti ir negaliojantys, todėl yra pagrindas ginčo žemės sklypo ar jo dalies įgijėją (įgijėjus) traktuoti nesąžiningais, neteisėtai įgijusiais teises ir pareigas. Nėra pagrindo žemės įgijėją J. B. pripažinti sąžininga pagal CK 4.96 straipsnį vien dėl to, kad ši žemė tapo privačia nuosavybe valstybinės institucijos akto pagrindu. Atsakovė J. B. projektavimo darbų metu negalėjo nematyti, kad ši teritorija pažymėta apskritimo ženklu, reiškiančiu mišką, ir nesuprasti (pagal turimą išsilavinimą ir einamas pareigas), kad į jos pasirinktą sklypą patenka dalis miško, kurio pagal įstatymą ji negali gauti. Atsakovės pozicija, kad žemės sklypo formavimo vietoje metu. t. y. 2003 m. sausio mėnesį, nebuvo pakankamai duomenų, kad šioje teritorijoje yra miškas, nes dėl sniego gausos nesimatė medžių, prieštarauja logikai. Kasatorius nesutinka su teismų padaryta išvada, kad esminę reikšmę vertinant atsakovų A. A. ir S. K. sąžiningumą turi Nekilnojamojo turto registro duomenys. Šie atsakovai pagal savo amžių ir išprusimą, matydami ginčo žemės sklype medžius, augančius 1,55 ha plote, turėjo suvokti, kad įgyjamame sklype yra miško, tačiau nesiaiškinę, kodėl nuosavybės teisę patvirtinančiuose dokumentuose jo nenurodyta, rizikavo ir turi prisiimti savo rizikos padarinius, jie negali būti laikomi sąžiningais įgijėjais.

27Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB Šiaulių bankas prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamus teismų procesinius sprendimus nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

281. Dėl materialiosios ir proceso teisės normų taikymo. Kasatoriaus argumentas, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, vertintinas kritiškai. AB Šiaulių banko nuomone, teismai tinkamai taikė Atkūrimo įstatymo ir jo įgyvendinimo tvarkos nuostatas, nes byloje nenustatyta, kad nuosavybės atkūrimo metu ginčo žemės sklype būtų buvę miško. Kasatoriaus argumentas, kad atsakovė J. B. nuosavybės teisių atkūrimo metu buvo nesąžininga, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, yra nepagrįstas. Nuosavybės teisių atkūrimas į 1940 m. nacionalizuotą žemę yra sudėtingas procesas, reikalaujantis ne tik teisės žinių. Akivaizdu, kad ne visi piliečiai, kuriems atkuriama nuosavybės teisė į žemę, gali ar privalo turėti specialių žinių, reikalingų suprasti nuosavybės atkūrimo procesus: žemės perkėlimo į kitą vietą tvarką, žemės indeksavimo nustatymą, kompensacijų už išperkamą nuosavybę apskaičiavimą, žemės planus, žemėlapius, juose pažymėtus sutartinius ženklus. Valstybės institucijose, kurioms pavesta atkurti piliečiams nuosavybės teises, dirba atitinkamos srities specialistai, jos privalo laikytis teisės aktų reikalavimų, tinkamai atstovauti tiek valstybės, tiek piliečių interesams nuosavybės atkūrimo procese. Pareiga tinkamai vykdyti teisės aktų nuostatas atkuriant piliečiams nuosavybės teises pirmiausia turėtų tekti valstybės institucijoms.

292. Dėl atsakovų kaip sąžiningų įgijėjų. Atsakovas sutinka su kasatoriumi, kad asmuo, ketinantis įsigyti nuosavybėn žemės sklypą, turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, žinoti ir vykdyti įstatymus, tačiau kasatorius nepateikia jokių įrodymų, kad atsakovai būtų elgęsi priešingai. Sudarant 2004 m. kovo 18 d. sutartį atsakovams A. A., S. K. nebuvo žinoma apie ieškinyje nurodytas nuosavybės teisės atkūrimo į ginčijamą turtą aplinkybes. Sutartis patvirtinta notariškai. Už nekilnojamojo turto sandorio teisėtumą atsako valstybės įgaliotas asmuo – notaras, užtikrinantis, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnis). Nei atsakovams, nei notarui nekilo jokių abejonių dėl sandorio teisėtumo. Teismai padarė teisingą išvadą dėl atsakovų kaip sąžiningų nekilnojamojo turto įgijėjų. Hipotekos sudarymo metu AB Šiaulių bankui kaip kreditoriui nebuvo žinoma jokių aplinkybių apie ieškinyje nurodytas nuosavybės teisių į ginčijamą turtą atkūrimo aplinkybes, taip pat apie vėlesnius ginčijamo turto perleidimo sandorius. Žemės sklypas bankui buvo įkeistas vadovaujantis CK 4.171 straipsnio reikalavimais, hipotekos lakštai patvirtinti notaro, įregistruoti hipotekos įstaigoje, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro, kitų viešų registrų duomenimis, kuriuose nebuvo jokių įrašų apie turto įkeitimą, areštą ar turtui taikomus kitokio pobūdžio apribojimus. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad AB Šiaulių bankas kaip hipotekos kreditorius būtų buvęs nesąžiningas ar hipotekos sandoris sudarytas pažeidžiant įstatymus. AB Šiaulių bankas laikytinas sąžiningu kreditoriumi, kurio teises ir teisėtus interesus gina įstatymas (CK 1.80 straipsnio 4 dalis, 4.96 straipsnio 2 dalis, 6.153 straipsnio 1, 3 dalys, 6.222 straipsnio 3 dalis, 6.307 straipsnio 3 dalis).

303. Dėl prievolių įvykdymo AB Šiaulių bankui. Patenkinus kasacinį skundą kiltų grėsmė AB Šiaulių banko suteiktų kreditų grąžinimui ir kitų įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartis vykdymui, bankas būtų priverstas reikalauti atlyginti žalą iš valstybės, būtų pažeistas tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas ir atsirastų galimybė kilti naujiems ginčams. UAB „Adevela“ prievolės neįvykdytos, nei ieškinyje, nei kasaciniame skunde neaptariama atsakovo UAB „Adevela“ skolinių įsipareigojimų AB Šiaulių bankui tolesnė vykdymo tvarka, įkeistą žemės sklypą grąžinus į laisvos žemės fondą.

31Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamus teismų procesinius sprendimus nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

32Teismai visapusiškai išnagrinėjo ir tinkamai įvertino faktinių aplinkybių visumą, tai sudarė pagrindą priimti teisingą ir pagrįstą išvadą dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Ieškovo pateiktas Miškų valstybės kadastro duomenų pažymas reikėtų vertinti laikotarpio, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės, atžvilgiu. Pagal ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu galiojusio Miškų įstatymo redakcijos 3 straipsnį miškas – ne mažesnis kaip 0,1 ha, apaugęs medžiais ir kita miško augalija arba laikinai jos netekęs (kirtavietės, degimvietės), žemės plotas; laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, miestuose ar gyvenvietėse bei kapinėse esančios medžių grupės, siauros – iki 10 m pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai bei krūmai ir miestuose bei kaimo vietovėse esantys žmogaus įveisti parkai nelaikomi mišku. Ginčo žemės sklypo 1,7 ha ploto dalis yra rekultivuotos buvusios žvyrduobės, kurią užstumdžius, viduryje tvyrojo pelkė, apaugusi menkaverčiais krūmais. Projekto autorius nemanė, kad tokio želdyno plotą – aplink visą žvyrduobę besitęsiančią 5–6 m pločio medžių juostą bei augančius pavienius medžius ir krūmus, būtų buvę galima priskirti miškui. Šiam žemės sklypo plotui nustatyta XXVII specialioji žemės naudojimo sąlyga „Saugotini medžių ir krūmų želdiniai“. Kasatorius sau naudinga linkme bando įrodinėti miško buvimo faktą, pateikdamas ir aptardamas 2009 m. sausio 7 d. biržės taksoraštį, pagal kurį konstatuojamos aplinkybės beveik po 10 metų, vadovaujantis protingumo bei teisingumo principais, šių dokumentų negalima laikyti tinkamais vertinant įrodinėjamas aplinkybes.

33Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė J. B. prašo kasacinį skundą atmesti, palikti skundžiamus teismų procesinius sprendimus nepakeistus ir priteisti kasaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

341. Dėl prokuroro nurodomo materialiosios bei proceso teisės normų pažeidimo. Kasaciniame skunde keliami tie patys teisės normų taikymo klausimai, kurie prokuroro buvo pateikti apeliaciniame skunde ir į juos atsakė apeliacinės instancijos teismas, todėl dviguba patikra dar ir kasacinėje instancijoje yra tik papildoma apkrova teismui. Skunde nurodytas kasacijos pagrindas – nukrypimas nuo formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos – nepagrįstas konkrečiais teismų praktikos pavyzdžiais, kurie visiškai atitiktų šioje byloje egzistuojančius faktus. Atsakovė nesutinka, kad teismų procesiniai sprendimai paremti tik atsakovų paaiškinimais. Teismai nevardijo visų byloje surinktų įrodymų, tačiau padarė išvadas dėl ieškinio nepagrįstumo, tai negali būti pripažįstama civilinio proceso normų ar teisės principų pažeidimu, nes teismai pasisakė, kad išvadas daro įrodymų visumos pagrindu. Prokuroro pateikti įrodymai apie ginčo sklype esančius medžius, jų aukštį, kiekį pagal 2006, 2009 ir 2010 m. duomenis neturi jokios reikšmės 2000 ir 2003 m. administracinių aktų teisėtumo patikrai atlikti, nes taikytini bei vertintini tie faktai ir tos teisės normos, kurios galiojo šių ginčijamų aktų priėmimo metu. Teismų išvada padaryta ne vien pagal atsakovų parodymus, bet ir pagal kitus byloje esančius įrodymus. VĮ Šiaulių urėdija nurodė, kad ginčo teritorija įtraukta į privatizuojamus plotus, sklypo dalyje esantis miško plotas nesiekia 5 ha ploto, todėl į valstybinio miško fondą netrauktinas, taigi, panaikinus administracinius aktus prokuroro prašoma perduoti žemės sklypo dalis neišvengiamai bus vėl privatizuota ir perduota tik fiziniam asmeniui, nes nedidelė miško žemės dalis, kuri pagal tiksliuosius UAB „Altagis“ matavimus sudaro 1,118 ha, iš visų pusių apsupta privačių fizinių asmenų žemės sklypų, negali būti valstybinio miško valdymo objektas.

352. Dėl išskirtinių sąlygų buvimo J. B. nuosavybės teisių atkūrimo procese. J. B. teisė į nuosavybės teisių atkūrimą už mieste turėtą užstatytą žemę grąžinant lygiavertį žemės sklypą rajone neginčijama. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad turėtas nuosavybės teise miesto žemės sklypas buvo vertingas turtas, grąžintas žemės sklypas neatitinka įstatyme apibrėžtos sąvokos „lygiavertis“, nes tai rekultivuoto žvyro karjero žemė ir pieva, suvaržyta vandens pakrantės apsauginių reikalavimų. Nuosavybės atkūrimo procesas truko daugiau kaip dešimt metų, taigi išskirtinių sąlygų J. B. nebuvo sudaryta. Ši byla nagrinėjama daugiau kaip dvejus metus bei reikalaujant restitucijos prašoma pakartotinai taikyti žemės nacionalizaciją. Teisė į nuosavybės teisių atkūrimą taip pat turi būti ginama ir turi tokį pat viešąjį interesą, kurio valstybės institucija – prokuratūra – privalo paisyti bei įvertinti paritetiškai su savo teise ginti viešąjį interesą pareiškiant ieškinius dėl atkurtos nuosavybės atėmimo ir sandorių panaikinimo. Procedūriniai žemėnaudos formavimo tvarkos pažeidimai gali būti pagrindas reikalauti įvertinti nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvavusių pareigūnų veiklą taikant jiems administracinę atsakomybę, tačiau negali būti traktuojamas kaip įstatymo imperatyvo pažeidimas, dėl kurio reikia atimti nuosavybės teisę asmeniui, kurio teisė atkurti nuosavybės teises neginčijama ir atkurta administraciniais aktais prieš 10 metų, panaikinti tos nuosavybės perleidimo sandorius ar hipoteka užtikrintas kreditoriaus teises. Ieškinyje nurodytas viešasis interesas yra formalus – ieškinio tenkinimo atveju ginčo žemės sklypas neliks valstybei, nes yra privatizuojamų plotų teritorijoje, tarp kitų privačių fizinių asmenų sklypų. Nuosavybės teisių atkūrimo J. B. iš naujo procesas valstybei bus daug brangesnis, ieškiniu realiai sukuriama žala valstybei, o ne ginamas jos interesas.

363. Dėl sąžiningų įgijėjų ir CK 4.96 straipsnio taikymo. J. B., S. K., A. A. yra sąžiningi įgijėjai. J. B. nuosavybės teisei atkurti pateikė visus būtinus dokumentus Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriui 1992 m.; žemės sklypo parinkimas ir suformavimas nepriklausė nuo jos valios bei žinių, nėra jos kompetencijos reikalas. J. B. nematė jokių dokumentų ir duomenų apie sklypo dalies paskirties pakeitimą į miško žemę, planų ar žemėlapių, kuriuose tuo metu šioje sklypo dalyje būtų pavaizduotas miškas miško žymėjimo ženklu. VĮ Registrų centro duomenys taip pat yra vieši rašytiniai įrodymai (CPK 177, 197, 185 straipsniai). VĮ Registrų centro duomenų bazėje šioje sklypo dalyje miškas taip pat neįregistruotas. Miškotvarkos tarnybų ir miškotvarkos instituto duomenys J. B. nuosavybės teisių atkūrimo procese nebuvo pateikti ir net nebuvo prieinami. 1993 m. Lukšių girininkijos medynų planas ir taksoraštis apie sodinukų pasodinimą ginčo sklypo teritorijoje vertintini kritiškai, nes Pailių kaimo teritorija Šiaulių rajono Lukšių girininkijai priskirta nuo vėlesnio laikotarpio. Ginčijamų sandorių sudarymo metu visi atsakovai vadovavosi viešų registrų duomenimis, kurių teisingumas ir patikimumas yra preziumuojamas. Jokių neteisėtų, nusikalstamų J. B. ar kitų asmenų veiksmų teismo nuosprendžiu nekonstatuota; nenustatyta J. B. kaltų ar neteisėtų veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procese.

374. Dėl Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkto ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 82 punkto aiškinimo ir taikymo šioje byloje. Byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypas nėra vientisas miškas, nebuvo miškas nuosavybės teisių atkūrimo metu, nėra įregistruotas mišku viešame Nekilnojamo turto registre. Šiame sklype šiuo metu yra tik 1,118 ha ploto miško žemės, tai – 39 proc. viso sklypo ploto. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad už valstybės išperkamą miesto teritorijoje turėtą sklypą atiduotas kitas miško sklypas. Viešąjį interesą turi tik valstybinės reikšmės miškas, į kurį valstybė turi išimtines teises. Ginčo sklypas nepriskirtas valstybinės reikšmės miškų kategorijai. Antrą kartą nacionalizavus J. B. atkurtą nuosavybę, nuo 1992 m. egzistuojanti teisėta teisė į nuosavybės atkūrimą daugiau kaip dvidešimt metų būtų neįgyvendinta. Prokuroras neįrodė, kad neteisėtai suformuota 1,3 ha (ganyklos) ploto sklypo dalis, o prašo nacionalizuoti visą sklypą. Registrų centro duomenys yra vieši ir nenuginčyti, turi didesnę įrodomąją galią prieš prokuroro nurodomus žemėtvarkos planus, miškotvarkos pažymas bei taksoraščius, nes šių duomenų pagrindu nebuvo priimta administracinių aktų dėl žemės naudmenų pakeitimo į miško žemę iki 2000 m. žemės reformos. Prokuroras neįrodė bei nepagrindė, kuo ydingas ir prieštarauja įstatymui ir kitam imperatyviajam teisės aktui žemės sklypo perleidimo sandoris, įkeitimas, įregistruotas hipotekos lakštais. Hipotekos kreditoriaus egzistuojanti reikalavimo teisė taikant restituciją pagal prokuroro ieškinį neginama, nors, nurodant viešojo intereso gynimą, privalo būti išspręsta. Pagal nustatytus faktinius duomenis, materialiosios teisės normas teismai taikė tinkamai. Procesinių sprendimų turinys yra aiškus, išsamus, suprantamas. Prokuroro nurodoma nepakankama motyvacija negali būti traktuojama kaip CPK 270 straipsnio nuostatų nesilaikymas.

38Teisėjų kolegija

konstatuoja:

39IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

40Dėl aplinkybių, reikšmingų Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkto ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 82 punkto nuostatoms taikyti, nustatymo

41Nagrinėjamoje byloje kasatorius ginčijo nuosavybės teisių atkūrimo atsakovei J. B. teisėtumą dėl jo neatitikties Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkto ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 82 punkto nuostatoms. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumas turi būti vertinamas pagal atitinkamų administracinių aktų priėmimo metu galiojusius teisės aktus ir tuo metu egzistavusias faktines aplinkybes. Ginčo žemės sklypas atsakovei J. B. buvo perduotas kaip lygiavertis žemės plotas atlyginant už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą – miesto teritorijoje esančią žemę. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 82 punkte nustatytas tokio atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo ribojimas – už miesto teritorijoje esančią žemę (išskyrus už miesto teritorijoje turėtą mišką) mišku neatlyginama. Taigi šiam ribojimui taikyti reikšminga aplinkybė yra ta, ar asmeniui, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės, perduotame neatlygintinai už miesto teritorijoje esančią žemę sklype jo perdavimo metu buvo miško. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė J. B. yra tinkamas nuosavybės teisių atkūrimo subjektas, kad laikytasi valstybės išperkamo turto ir vietoje jo perduodamo kito turto lygiavertiškumo principo bei kad perduotame žemės sklype ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu buvo želdinių. Tačiau pažymėtina, kad ne bet kokie želdiniai pripažintini mišku – turi būti nustatyta, ar želdiniai atitinka teisės aktuose įtvirtintą miško sąvoką.

42Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad miškų teisinių santykių reguliavimas nuo 1992 m. kovo 24 d., kai buvo pradėtas nuosavybės teisių atkūrimo atsakovei J. B. procesas, iki ginčijamų administracinių aktų priėmimo keitėsi. Iki 1995 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo Miškų įstatymas, galiojo Lietuvos Respublikos miškų kodeksas, kurio 3 straipsnyje įtvirtinta, jog visi miškai sudaro vieningą valstybinį miškų fondą. Valstybinio miškų fondo žeme buvo laikoma žemė, apaugusi mišku, taip pat neapaugusi mišku, bet skirta miškų ūkio reikalams (Miškų kodekso 4 straipsnis). Į valstybinį miškų fondą neįėjo medžiai ir medžių grupės, taip pat kita medžių ir krūmų augalija žemės ūkio paskirties žemėje; apsauginiai želdiniai ruožuose išilgai geležinkelio, automobilių kelių ir kanalų; medžiai ir medžių grupės, taip pat želdiniai miestuose ir kitose gyvenamosiose vietovėse, augantys ne miestų miškų žemėje; medžiai ir medžių grupės sodybiniuose, vasarnamių ir sodų sklypuose (Miškų kodekso 5 straipsnis). Įsigaliojus Miškų įstatymui, iki 2001 m. balandžio 25 d. miško sąvoka buvo apibrėžta šio įstatymo 3 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad miškas – ne mažesnis kaip 0,1 ha, apaugęs medžiais ir kita miško augalija arba laikinai jos netekęs (kirtavietės, degimvietės), žemės plotas. Laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, miestuose ar gyvenvietėse bei kapinėse esančios medžių grupės, siauros – iki 10 m pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai bei krūmai ir miestuose bei kaimo vietovėse esantys žmogaus įveisti parkai nelaikomi mišku. Nuo 2001 m. balandžio 25 d. miško sąvoka įtvirtinta Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje ir dar labiau susiaurinta: papildomai nustatyta, kad tai yra žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kelio juostose ar geležinkelių želdinių apsaugos zonose įveisti želdiniai nelaikomi mišku.

43Taigi įrodinėjimo dalykas šioje byloje yra aplinkybė, ar sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsakovei J. B. priėmimo metu ginčo sklype buvę želdiniai atitiko tuo metu galiojusioje Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą miško sąvoką. Bylą nagrinėję teismai, įvertinę byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad jie nepatvirtina miško buvimo ginčo sklype ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu fakto. Kasatoriaus teigimu, darydami tokią išvadą, teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes Miškų valstybės kadastro duomenimis, ginčo teritorijoje visą laiką (taigi ir 2000–2003 m.) buvo miškas, medžių amžius ir aukštis nuosekliai didėjo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas pripažino nenustatyta miško buvimo ginčo teritorijoje ginčui aktualiu laikotarpiu faktinę aplinkybę. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu bei yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, t. y. iš naujo faktų nenustatinėja, tačiau patikrina, ar bylą nagrinėję teismai laikėsi CPK įtvirtintų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

44Aiškindamas įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad įrodinėjimo procese teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą; įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, įsitikinęs, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas; faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje V. D. v. T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004; 2011 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje akcinė bendrovė „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.).

45Atsakydama į kasacinio skundo argumentus dėl Miškų valstybės kadastro duomenų vertinimo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Miškų valstybės kadastras, apimantis visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę (Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalis), įsteigtas Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255, t. y. jau po ginčijamų administracinių aktų priėmimo. Duomenys šiame kadastre registruojami valstybinės miškų inventorizacijos duomenų pagrindu (Miškų valstybės kadastro nuostatų 25 punktas). Bylos duomenimis, tokia inventorizacija ginčo teritorijoje buvo atlikta tik 2006 m. Byloje taip pat yra archyvinių 1993 m. duomenų apie ginčo teritorijoje buvusius želdinius. Be to, bylą nagrinėję teismai vertino ir 2003 m. žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenis, kuriuose nurodyta, kad ginčo sklype yra medžių ir krūmų želdinių, bet ne miško. Remiantis Valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų 1.1 punktu, valstybinis žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastras apima informaciją apie žemės kiekį, sudėtį, vertę, ūkinio naudojimo būklę ir teisinę priklausomybę; sudarant Valstybinį žemės kadastrą, remiamasi žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, melioracijos, dirvožemio, miškotvarkos, nekilnojamojo turto, ekonominiais ir kitais duomenimis, taip pat teisiniais dokumentais bei aprašymais, kurie tvarkomi pagal nustatytą sistemą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai vertino tiek kasaciniame skunde nurodytus, tiek kitus bylos įrodymus, taigi atsižvelgė į jų visetą ir padarė motyvuotas išvadas, kad byloje neįrodyta, jog ginčijamo sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo metu, t. y. ne 1993 ar 2010 metais, o nuo 2000 m. iki 2003 m. ginčo žemės sklype buvo plotas, kuris pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį galėtų būti priskirtas miško kategorijai. Kasacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismų išvadomis, pagrįstomis ne tik kasatoriaus nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga, todėl skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmestini.

46Kolegijai taip pat aktuali VĮ Šiaulių miškų urėdijos, kuri patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja, taip pat vykdo juose kompleksinę miškų ūkio ir kitą veiklą (Miškų įstatymo 2 straipsnio 14 dalis) išreikšta pozicija nagrinėjamu klausimu, kad ginčo teritorija nepriklauso valstybinės reikšmės miškų plotams ir su tokiais nesiriboja, o urėdija perima valdyti patikėjimo teise tokius miško plotus, kurių dydis ne mažesnis kaip 5 ha, arba mažesnius, tačiau esančius netoli arba besiribojančius su valstybinės reikšmės miško plotais, todėl tuo atveju, jei ginčo žemės sklypas būtų grąžintas valstybei, žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu jis turėtų būti pasiūlytas susigrąžinti asmenims lygiaverčiu plotu įstatymų nustatyta tvarka.

47Byloje nenustačius aplinkybių, reikšmingų Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkto ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 82 punkto nuostatoms taikyti, t. y. kad ginčo žemės sklype ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu buvo miško, atitinkančio Miškų įstatyme įtvirtintą sąvoką, nėra pagrindo taikyti pirmiau nurodytas Atkūrimo įstatymo ir jo įgyvendinimo tvarkos nuostatas, todėl kasacinio skundo argumentai šiuo klausimu neanalizuojami.

48Nenustačius pagrindų naikinti ginčijamus administracinius aktus, teisiškai nereikšmingi tampa kasacinio skundo argumentai, susiję su restitucijos taikymo sąlygomis, t. y. atsakovų sąžiningumu, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

49Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, atsižvelgdama į šioje nutartyje nurodytus argumentus, konstatuoja, kad naikinti juos kasacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50Dėl bylinėjimosi išlaidų

51Atsakovė J. B. atsiliepime į kasacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą, tačiau prie atsiliepimo pridėti dokumentai apie išlaidas, nesusijusias su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme (2010 m. spalio 21 d. kvitą, patvirtinantį UAB „Altagis“ paslaugų apmokėjimą, ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateiktą 2010 m. sausio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą už hidrometeorologinę pažymą), todėl šis atsakovės prašymas netenkintinas.

52Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

53Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

54Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiamas administracinio akto dėl nuosavybės teisių atkūrimo... 6. 1992 m. kovo 24 d. buvo pradėtas nuosavybės teisių atkūrimo procesas į... 7. Ieškovas nurodė, kad atsakovei J. B. už valstybės išperkamą žemę... 8. Ieškovas nurodė, kad atsakovė J. B. nuosavybės teisę į ginčo sklypą... 9. Pradinė informacija apie galbūt neteisėtą nuosavybės teisių atkūrimą... 10. Ieškovas prašė:... 11. 1) panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 7 d.... 12. 2) pripažinti negaliojančiais atsakovų J. B. ir S. K., A. A. 2004 m. kovo 18... 13. 3) taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę J. B. grąžinti S. K. ir A.... 14. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 15. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 25 d. sprendimu... 16. Teismas padarė išvadą, kad prokuroras nuosekliai rinko tyrimui reikalingus... 17. Teismas nustatė, kad žemės sklypo kadastro duomenų lape pažymėta, kad... 18. Vertindamas nuosavybės teisių atkūrimą atsakovei J. B. ir vėlesnių... 19. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011... 20. Teisėjų kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo... 21. Kolegija pažymėjo, kad iš parduodamo, nuomojamo arba perduodamo... 22. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 23. Kasaciniu skundu ieškovas Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis... 24. 1. Dėl Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkto, Atkūrimo... 25. 2. Dėl CPK 185 straipsnyje, 197 straipsnio 2 dalyje, 270 straipsnio 4 dalies 3... 26. 3. Dėl CK 4.96 straipsnio netinkamo taikymo ir aiškinimo. Lietuvos... 27. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB Šiaulių bankas prašo kasacinį... 28. 1. Dėl materialiosios ir proceso teisės normų taikymo. Kasatoriaus... 29. 2. Dėl atsakovų kaip sąžiningų įgijėjų. Atsakovas sutinka su... 30. 3. Dėl prievolių įvykdymo AB Šiaulių bankui. Patenkinus kasacinį skundą... 31. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama... 32. Teismai visapusiškai išnagrinėjo ir tinkamai įvertino faktinių aplinkybių... 33. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė J. B. prašo kasacinį skundą... 34. 1. Dėl prokuroro nurodomo materialiosios bei proceso teisės normų... 35. 2. Dėl išskirtinių sąlygų buvimo J. B. nuosavybės teisių atkūrimo... 36. 3. Dėl sąžiningų įgijėjų ir CK 4.96 straipsnio taikymo. J. B., S. K., A.... 37. 4. Dėl Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkto ir Atkūrimo... 38. Teisėjų kolegija... 39. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 40. Dėl aplinkybių, reikšmingų Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1... 41. Nagrinėjamoje byloje kasatorius ginčijo nuosavybės teisių atkūrimo... 42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad miškų teisinių santykių... 43. Taigi įrodinėjimo dalykas šioje byloje yra aplinkybė, ar sprendimo dėl... 44. Aiškindamas įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas,... 45. Atsakydama į kasacinio skundo argumentus dėl Miškų valstybės kadastro... 46. Kolegijai taip pat aktuali VĮ Šiaulių miškų urėdijos, kuri patikėjimo... 47. Byloje nenustačius aplinkybių, reikšmingų Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio... 48. Nenustačius pagrindų naikinti ginčijamus administracinius aktus, teisiškai... 49. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų procesinius sprendimus... 50. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 51. Atsakovė J. B. atsiliepime į kasacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi... 52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 53. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 54. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...