Byla 2A-1969-345/2012

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės, Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ir trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai), Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai, Martynui Žilinskui, dėl projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo panaikinimo, statybos padarinių pašalinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2008 m. rugsėjo 22 d. Martynui Žilinskui išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr.RPS2179 privažiavimo kelio prie statomo gyvenamojo namo Šilo g. 88 (buv. Žolyno g. 63) (unikalus sklypo Nr. 0101-0035-0263), Vilniuje, įrengti. 2008 m. lapkričio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Nr. IT/1318/08-1350 privažiavimo keliui prie statomo gyvenamojo namo. Statybos leidime nurodyta statybos rūšis - nauja statyba, statybos objektas – privažiavimo kelias prie statomo gyvenamojo namo.

5Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras prašė teismo panaikinti projektavimo sąlygų sąvadą Nr.RPS2179 ir statybos leidimą Nr. IT/1318/08-1350; įpareigoti statytoją per nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Paaiškino, kad tokiais veiksmais Vilniaus miesto savivaldybė pažeidė STR 1.07.01:2002, Teritorijų planavimo, Statybos įstatymų nuostatas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad ginčo kelias iki statybos leidimo išdavimo buvo istoriškai susiformavęs ir egzistavo, jis yra pažymėtas 2007 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintame Vilniaus miesto bendrajame plane, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu „Dėl Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ Nr. 518 patvirtintame Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų plane, kelio rekonstrukcijai pritarė Aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD, o žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas nebuvo keičiamas.

8Teismas taip pat konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008 m. lapkričio 26 d. statybos leidimas Nr. IT/1318/08-1350, buvo išduotas ne naujo kelio nutiesimui, o esamo kelio rekonstrukcijai. Tokia išvadą teismas padarė atsižvelgęs ir į Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 str. nuostatas, apibrėžiančias, kad kelio rekonstravimas yra statybos rūšis, kurios tikslas iš esmės pertvarkyti esamą kelią ar jo statinius.

9Teismas sprendė, kad prokuroras neįrodė, jog administracinių sprendimų pagrindu rekonstruojamas kelias pažeidžia viešąjį interesą, juolab, kad šalys neginčijo aplinkybės, kad nesant kito privažiavimo kelio prie gyvenamojo namo, naudojimasis esamu keliu jo nerekonstravus, pakenktų miško paklotei, apsunkintų specialių transporto priemonių privažiavimą prie gyvenamojo namo ir kt.

10III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

11Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

121.Teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino ieškovo argumentų, kad statybai išduotas ginčijamas statybos leidimas, statybai buvo išduotas be parengto privalomo detaliojo plano. Privažiavimo kelias, kurio statybai buvo išduotas ginčijamas statybos leidimas, skirtas ne su miškų ūkiu susijusiai veiklai, o fizinio asmens poreikiams tenkinti. Pagal Statybos įstatymo 23 str. 1 d. privažiavimo kelio prie statomo gyvenamojo namo statybai leidimas yra privalomas atsižvelgiant į STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2 p.

132. Statytojas Martynas Žilinskas projektavimo sąlygų sąvadui gauti atsakovui nepateikė žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų. Be to, dėl projektavimo sąlygų privažiavimo kelio tiesimui prie statomo gyvenamojo namo Šilo g. 88 (unikalus sklypo Nr. 0101-0035-0263), Vilniuje, atsakovas nesikreipė į Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkciją ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą. Projektavimo sąlygų sąvadas buvo išduotas be Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento sąlygų. Be to, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR aplinkos ministerijos atsakovas nepateikė sutarties su žemės sklypo savininku.

143. Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2008-11-19-20 protokole Nr. 1-47-52 yra tik direkcijos atstovės parašas, o Vilniaus RAAD atstovo parašo nėra. kaip to reikalaujama STR 1.07.01:2002 42 p.

154. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2008 m. liepos 31 d. raštu Nr. (31)-1.2-2710-(3.31) „Dėl privažiavimo įrengimo valstybinėje žemėje“ leidusi valstybinėje žemėje įrengti privažiavimo kelią, pažeidė STR 1.05.07:2002 24 p. Atsakovas išdavęs projektavimo sąlygų sąvadą Nr. RPS 2179 pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 3 d., Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2 d. 4 p., Statybos įstatymo 20 str. 2 d. 2 p., 20 str. 3 d. 2, 4 p. Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisija priėmusi sprendimą išduoti statybos leidimą pažeidė Statybos įstatymo 23 str. 6 d. 3 p., STR 1.05.07:2002 24 p., Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 1 p., nes nepatikrino ar statinio projektas parengtas vadovaujantis teritorijų planavimo ir normatyviniais statybos techniniais dokumentais, Statybos įstatymo 23 str. 9 d. Išdavus statybos leidimą buvo pažeistas Statybos įstatymo 23 str. 6 d. 3 p.

16Tretysis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Skundą grindžia tokiais motyvais:

171. Kelio statybai buvo būtinas statybos leidimas, statyba buvo vykdoma valstybinėje žemėje, nesant suformuoto žemės sklypo. Taigi žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas apskritai nebuvo nustatytas, todėl Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 3 d. negalėjo būti taikoma. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-265/2011, kai reikalingas statybos leidimas bei detaliuoju planu nėra nustatytas žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas, nėra pagrindo teigti, kad nekeičiamas žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas, taip pat darytina išvada, kad tokiu atveju rengti detalųjį planą yra būtina.

182. Pagal Miškų įstatymo 2 str. 3 d., Aplinkos ministerijos Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 53-06-G 1 priedo 2.1.3.3. p. miško žemėje gali būti tik keliai – žemės ruožai, kurie skirti miškui aptarnauti. Pagal ginčijamą statybos leidimą pastatytas kelias yra skirtas fizinio asmens privatiems poreikiams tenkinti, todėl toks statinys negalėjo būti statomas miško žemėje. Miško žemėje siekiant statyti kelią, miško žemė turėjo būti paversta kitomis naudmenomis Miškų įstatymo 11 str. nustatyta tvarka, tačiau tokia procedūra nebuvo atlikta.

193. Rekonstruojamas gali būti tik esamas, baigtas statinys. Pagal ginčijamų administracinių aktų išdavimo metu galiojusias Statybos įstatymo redakcijos 2 str. 2 d. buvęs miško kelias negalėjo būti laikomas statinius, nes neatitiko Statybos įstatyme įtvirtintos statinio sąvokos, be to, nebuvo įregistruotas kaip statinys Nekilnojamojo turto registre.

20Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

211. Pagal Statybos įstatymo 20 str. 3 d. Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcija neturėjo parengti pagal kompetenciją statinio projektavimo sąlygų projektui Privažiavimo kelias prie statomo gyvenamojo namo Žolyno g. 63 (šiuo metu Šilo g. 88), Vilniuje, nes už saugomos teritorijos apsaugą atsakinga institucija jas turi parengti tik tuo atveju, kai projektavimo sąlygos nustatomos statinio, statomo saugomoje teritorijoje projektui rengti. Kadangi privažiavimo keliui buvo rengiamas projektas ne statyti, o rekonstruoti esamą kelią direkcijai sąlygų projektui rengti nereikėjo. Byloje ginčo dėl to, kad ginčo kelias yra istoriškai susiformavęs bei egzistuojantis, nebuvo.

222. 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-999 „Dėl Nuolatinės statybos komisijos sudarymo ir jos nuostatų tvirtinimo“ Vilniaus miesto savivaldybė sudarė Nuolatinę statybos komisiją, į kurią Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcija buvo įtraukta, todėl jos atstovas dalyvavo 2008 m. lapkričio 19/20 d. Nuolatinės statybos komisijos posėdyje. Tą patvirtina ir komisijos posėdžio protokolas, kuriame yra uždėta direkcijos atstovės žyma „Pritarta“ bei parašas. Pagal Nuolatinės statybos komisijos nuostatų 7 d. kadangi Vilniaus RAAD nėra institucija, kuri privalo išduoti projektavimo sąlygas rekonstrukcijai, jos dalyvavimas Nuolatinės statybos komisijos posėdyje nebuvo privalomas. Vilniaus RAAD atstovas dalyvavo gyvenamojo namo Žolyno g. 63 (dabar Šilo g. 88) projektavimo sąlygų išdavimo, projekto derinimo bei vertinimo, statybos leidimo išdavimo administracinėse procedūrose ir pritarė projektui, kuria projektinėje dokumentacijoje buvo nurodytas privažiavimo kelio įrengimas.

233. Pagal Statybos įstatymo 23 str. 9 d. kadangi Nuolatinė statybos komisija nurodė, jog statinio projektas atitinka statinio projektavimo sąlygų sąvado bei kitus reikalavimus ir priėmė sprendimą išduoti leidimą, savivaldybės administracijos direktorius privalėjo išduoti statybos leidimą.

244. Kadangi nebuvo keičiama tikslinė miško žemės paskirtis, nebuvo reikalingas ir detalusis planas (Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 3 d.).

25Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

261. Šios ir bylos, kurioje priimta inspekcijos minima Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, ratio decidendi nesutampa, kadangi toje byloje buvo projektavimo sąlygų sąvadas buvo išduotas statyti ypatingą statinį, be to, žemės sklypas, kuriame buvo numatyta statyba, buvo įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą ir suformuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, jei nėra aplinkybių, išvardintų Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d. 1-7 p., detaliojo plano nebuvimas nepaneigia teisės į statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-658/2007).

272. Sutvarkant egzistuojantį bei istoriškai susiformavusį privažiavimo prie namų valdos kelią, nebuvo kokiu nors būdu keičiamas ar įtakojamas faktiškai egzistuojantis teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, todėl detalaus planavimo procedūros privažiavimo kelio leidimui išduoti nereikėjo. Be to, tokio kelio atsiradimui valstybinėje žemėje savo sutikimą 2008 m. liepos 31 d. raštu Martynui Žilinskui išreiškė Vilniaus apskrities viršininko administracija.

283. Ginčo kelias, nors ir yra miško žemėje, niekada nebuvo naudojamas miškui aptarnauti, o buvo kelias besitęsiantis nuo Šilo gatvės link namų valdos, esančios Šilo g. 88. Tą patvirtina ir byloje esanti 1948 m. spalio 20 d. namo inventorinės bylos ištrauka. Be to, Vilniaus miesto bendrajame plane, patvirtintame 2007 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu, privažiavimo kelias pažymėtas kaip A, B arba C kategorijos gatvė. Taipogi tai yra vienintelis privažiavimas prie gyvenamojo namo.

294. Kelio neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre nepaneigia jo egzistavimo. Kelias ne tik egzistavo, bet ir buvo rekonstruojamas, o ne tiesiamas naujas.

30Tretysis asmuo Martynas Žilinskas atsiliepimais į apeliacinius skundus prašo skundu atmesti, apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškina, kad Lietuvos administracinių teismų praktika patvirtina, kad bendrasis planas yra norminis teisės aktas (Administracinė jurisprudencija 17). Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų planas, taip pat Pavilnių regioninio parko tvarkymo planas yra norminiai teisės aktai – jais nustatyti tam tikri draudimai, ribojimai ar leidimai atitinkamai veiklai visoje parko teritorijoje ar tam tikrose jos dalyse, šie nustatymai yra programinio, nevienkartinio pobūdžio ir yra skirti individualiais požymiais neapibūdintų asmenų grupei, taigi ir valstybei, savivaldybei bei jų institucijoms. Teismas pagrįstai konstatavo, kad prokuroras neįrodė tiek to, jog yra padaryti ieškinyje nurodyti formalūs procedūros pažeidimai, tiek to, kad ieškinyje nurodyti pažeidimai sąlygotų ginčijamų Projektavimo sąlygų sąvado ir Statybos leidimo nepagrįstumą. Prokuroras prašydamas įpareigoti nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę nenurodė jokių šį reikalavimą pagrindžiančių aplinkybių ir/arba argumentų. Nustatyta, kad ginčo kelias yra istoriškai susiformavęs, ilgą laiką buvo ir yra naudojamas įvairioms reikmėms (miško naudojimo, regioninio parko ir kita), taip pat patekimui nuo Šilo g. į namų valdą Šilo g. 88, Vilniuje. Byloje nėra jokios informacijos, leidžiančios abejoti tokio ginčo kelio naudojimo teisėtumu. Prokuroro reikalavimo patenkinimas reikštų, kad pablogėtų istoriškai susiformavusio kelio naudojimo savybės tiek viešiesiems, tiek ir privatiems poreikiams, taigi viešasis interesas nebūtų apgintas. Statybos leidime statybos rūšies nurodymas „nauja statyba“ yra techninė klaida, nes ginčijamas statybos leidimas išduotas statybos rūšiai – rekonstravimui.

31Tretysis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepimais į apeliacinius skundus iš esmės palaiko, prašo juos tenkinti.

32IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

33Apeliacijos procesinį teisinį dalyką sudaro apeliacinių skundų faktinio ir teisinio pagrindo įvertinimas bei patikrinimas ar nėra aplinkybių, sudarančių absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 320 str.). Apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo ieškininis reikalavimas, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Išimtimi iš minėtų taisyklių laikytinas viešojo intereso buvimas byloje (CPK 320 str. 2 d.).

34Asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas yra konstitucinės vertybės, kurios negali būti priešpriešinamos, būtina užtikrinti teisingą jų pusiausvyrą (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai). Viešojo intereso gynyba galima civilinio proceso priemonėmis. Teisės doktrinoje nėra suformuluota viešojo intereso sąvoka, todėl teismų praktikoje yra nustatyti kriterijai, pagal kuriuos nustatomas viešasis interesas. Kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, turi būti įmanoma pagrįsti, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos ir tam tikros Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1209/2000). Nagrinėjamoje byloje viešuoju interesu laikytina valstybės institucijų galimai netinkamai vykdytų funkcijų visuomenei svarbioje Pavilnio regioninio parko teritorijoje pasekmių pašalinimas. Ieškinį pareiškęs prokuroras iš esmės siekė pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės išduotus aktus, kurių pagrindu statytojas Martynas Žilinskas pradėjo kelio statybos darbus, neteisėtais ir tuo pačiu įpareigoti statytoją pašalinti galimai neteisėtos statybos padarinius.

35Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo kelias buvo užfiksuotas Žolyno g. 63 1948 m. spalio 20 d. Namų valdos techninės apskaitos byloje (t. 1, b. l. 102). Taigi pirmosios instancijos teismas buvo teisus konstatavęs, jog ginčo kelias yra istoriškai susiformavęs bei egzistuojantis kaip atskiras fizinis vienetas. Ginčo kelias buvo pažymėtas ir 2007 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintame Vilniaus miesto bendrajame plane, kuriame jis pažymėtas kaip A, B arba C kategorijos gatvė (t. 1, b. l. 71). Minėta suponuoja, kad dar iki ginčijamų dokumentų, leidžiančių statybą, išdavimo statytojui ginčo kelias ne tik, kad egzistavo kaip fizinis vienetas, bet buvo pažymėtas ir Vilniaus miesto bendrajame plane, kuriame priskirtas greito eismo, pagrindinių ir aptarnaujančių gatvių grupei (STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ III skyriaus 2.4. punktas). Taigi pats kelias atitiko Statybos įstatymo 2 str. 2 d. įtvirtintą statinio kaip sukurto statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungtu su žeme definiciją. Be to, atsižvelgiant į tai, jog kelias buvo pažymėtas Vilniaus miesto bendrajame plane nėra teisinio pagrindo konstatuoti ir Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2 d. 4 p. pažeidimo.

36Statybos įstatymo 20 str. 3 d. nustatė, kad savivaldybė administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos tarnautojas), gavęs to paties straipsnio 2 d. išvardytus dokumentus, per 3 dienas pateikia paraišką statinio projektavimo sąlygoms, nurodytoms Statybos įstatymo 2 str. 32 d., parengti (pagal kompetenciją): 1) inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams ar naudotojams; 2) aplinkos apsaugos institucijai; 3) už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingai institucijai (kai projektavimo sąlygos nustatomos kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektui rengti); 4) už saugomos teritorijos apsaugą atsakingai institucijai (kai projektavimo sąlygos nustatomos statinio, statomo saugomoje teritorijoje, projektui rengti). Ginčo kelias prašymo statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti jau egzistavo, o 2008 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateiktu prašymu projektavimo sąlygų sąvadui gauti buvo prašoma išduoti projektavimo sąlygų sąvadą: privažiavimo keliui prie statomo Žolyno g. 63, Vilniuje, gyvenamojo namo (t. 1, b. l. 126), kuriame pažymėta statinio statybos rūšis – rekonstravimas. Taigi atsižvelgiant į tai, kad privažiavimo keliui prie statomo namo Žolyno g. 63, Vilniuje, buvo rengiamas projektas ne statyti, o rekonstruoti esamą kelią saugomoje teritorijoje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius neprivalėjo kreiptis į už saugomos teritorijos apsaugą atsakingą instituciją. Atskirai pažymėtina, jog teisę statytojui Martynui Žilinskui vykdyti ginčo kelio rekonstrukciją patvirtina ir jo su Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2008 m. rugpjūčio 26 d. sudaryta Sutartis Nr. A326-130-(16.8-ŪK4) Prie „Privažiavimo kelias prie statomo gyvenamojo namo; Žolyno g. 63, (kad.nr.0101/0035:263), Antakalnis“ susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygų Nr. 4631, kuria Vilniaus miesto savivaldybė pavedė jo valdomoje teritorijoje statytojui vykdyti statytojo pareigas ir teises, statytojas įsipareigojo neatlygintinai atlikti susisiekimo komunikacijų ir jų inžinerinių tinklų už sklypo ribų pagal susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygas, projektavimo ir plėtros (t. 1, b. l. 136).

37Nustatyta, kad ginčo kelias yra susiformavęs istoriškai. Aplinkybė, jog jis aptarnauja užtikrina privažiavimą prie gyvenamojo namo Žolyno g. 63, Vilniuje, nesudaro pagrindo išvadai, jog jis kartu neaptarnauja ir miško, o minėta nereiškia, jog siekiant rekonstruoti kelią privalomai turėjo būti keičiamos miško naudmenos, kadangi kelio rekonstrukcija iš esmės nepakeitė jo kaip miško kelio paskirties. Ginčo kelio techninio projekto aiškinamajame rašte (t. 1, b. l. 138) nurodyta esama padėtis – šiuo metu prie sklypo privažiuojama nuo Šilo gatvės esamu miško keliu, kurio plotis yra apie 3 m, keliuko danga – gruntas; projektiniai sprendimai – projektuojamo privažiavimo kelio plotis 3.0 m, viena eismo juosta STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, prasilenkimo vietose danga išplatinta iki 5.0 m pločio; projektuojant privažiavimo aukščių planą buvo maksimaliai prisitaikoma prie esamo reljefo, įvertinant esamų medžių artumą prie kelio; lietaus vandeniui nuvesti projektuojami betoniniai latakai LE 2-10. ant betono pagrindo, šių latakų pagalba vanduo nukreipiamas į projektuojamą filtracijos šulinį, kuris įrengiamas žemiausiojo nuolydžio vietoje; projektuojamo privažiavimo danga: betoninės trinkelės 20x10x8; skaldos atsijos, dolomitinės skaldos mišinys, vidutiniagrūdis smėlis; inžineriniai tinklai neprojektuojami. Nors pagal techninę specifikaciją (t. 1, b. l. 139-141) keičiama kelio danga – klojamos trinkelės, tokia kelio rekonstrukcija, nelaikytina pagrindu keisti miško naudmenų paskirtį kaip tai buvo įtvirtinta Miškų įstatymo 11 str. 1 d. Minėta suponuoja, kad nebuvo keičiama nei tikslinė žemės paskirtis, nei jos naudojimo režimas.

382006 m. kovo 27 d. Vilniaus m. savivaldybės miesto plėtros departamentui buvo pateiktas prašymas projektavimo sąlygų sąvadui gauti dviejų butų gyvenamojo namo statybai Žolyno g. 63, Vilniuje (t. 1, b. l. 167). 2006 m. birželio 1 d. buvo išduotas Projektavimo sąlygų sąvadas Nr. RPS 747 (t. 1, b. l. 166). 2006 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento specialiųjų projektavimo sąlygų statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti Nr. RPS 747 (t. 1, b. l. 174) 8 punkte nurodyta, kad keliai ir prieigos prie sklypo, mašinų stovėjimo aikštelės: esamas įvažiavimas. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos 2006 m. birželio 8 d. patvirtintų specialiųjų projektavimo sąlygų statinio architektūrai formuoti ir statinio sklypui tvarkyti saugojamoje teritorijoje reg. Nr. 12 (t. 1, b. l. 175) 7 punkte nurodytas įvažiavimas į sklypą - pritaikant esamą miško kelią, neplatinant važiuojamosios dalies; 8 punkte nurodyta įvažiavimo danga - artima miško aplinkai – lauko akmuo ir kt. Gyvenamojo namo Žolyno g. 63, Vilniuje techninio projekto aiškinamojo rašto (t. 1, b. l. 185) 3.2. punkte nurodyta, kad privažiavimo važiuojamoji dalis projektuojama 5 m. pločio ir platėja priešais automobilių parkavimą. Važiuojamosios dalies danga – betoninės trinkelės. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinės statybos komisijos 2007 m. rugsėjo 12-13 d. posėdžio protokolas (t. 1, b. l. 39-40) patvirtina, kad gyvenamojo namo Žolyno g. 63, Vilniuje, projektui buvo pritarta ir nuspręsta išduoti statybos leidimą. Komisijoje, pritarusioje projektui, dalyvavo ir projektui pritarė Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos atstovas, Aplinkos apsaugos skyriaus atstovas, Aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD atstovas. Taigi Aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD buvo žinoma, kad įvažiavimui į sklypą Žolyno g. 63 bus pertvarkomas esantis miško kelias ir kokios būdu bus atliekama rekonstrukcija, t.y. naudojant kokias medžiagas, atliekant konkrečius darbus ir kt., o kartu iš esmės buvo duotas ir sutikimas minėtai rekonstrukcijai. Taigi nors Nuolatinės statybos komisijos 2008 m. lapkričio 19-20 d. posėdyje (t. 1, b. l. 48-49), kuriame buvo pritarta privažiavimo kelio prie statomo gyvenamojo namo projektui ir nuspręsta išduoti statybos leidimą, Aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD nedalyvavo, tačiau tai tėra formalus pažeidimas nekeičiantis esminio fakto, jog projektas iš esmės buvo suderintas su visomis būtinomis valstybės institucijomis.

39Faktą, jog tretysis asmuo turėjo teisę kreiptis dėl statinio projektavimo sąlygų išdavimo, o Nuolatinė statybos komisija pagrįstai jį išdavė patvirtina ir aplinkybės, jog 2008 m. rugpjūčio 26 d. buvo sudaryta sutartis tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens Nr. A326-130-16.8-ŪK4), kuria Martynas Žilinskas įsipareigojo neatlygintinai atlikti susisiekimo komunikacijų ir jų inžinerinių tinklų už sklypo ribų pagal susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygas, projektavimo ir plėtros darbus, pagal projektą ir darbų rezultatą perduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (t. 1, b. l. 136). Vilniaus apskrities viršininko administracija 2008 m. liepos 31 d. rašte (t. 1, b. l. 127) nurodė, jog neprieštarauja, kad tretysis asmuo teritorijų planavimo dokumentuose numatytoje vietoje valstybinėje žemėje įrengtų pravažiavimo kelią iki žemės sklypo, esančio Žolyno g. 63, Vilniuje (kadastrinis Nr. 0101/0035:263), nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų. Aplinkybę, jog statybos yra vykdomos laikantis statybos techninio projekto patvirtina Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-03-06 statybos patikrinimo aktas (t. 1, b. l. 30-36).

40Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu „Dėl Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ Nr. 518 patvirtintame Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų plane ginčo kelias taip pat yra pažymėtas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 22 d. įsakymo „Dėl Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ 35 punkte nustatyta, kad gyvenamojo prioriteto funkcinėse zonose, gyvenamosios paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonose, privačiose sodybose gali būti įrengiami inžineriniai tinklai ir kitokia techninė infrastruktūra, o pirmenybė teikiama inžinerinei įrangai, kuo mažiau keičiančiai tradicinį gyvenamųjų vietovių vienkieminių sodybų vaizdą bei kraštovaizdį. Kadangi byloje nepateikta jokių duomenų, jog vykdoma kelio rekonstrukcija keistų kelio paskirtį, kelio inžinerinė įranga ardytų kraštovaizdį, kelio rekonstrukcijoje būtų naudojamos medžiagos iš esmės draudžiamos naudoti saugomoje teritorijoje, nėra pagrindo konstatuoti, jog tam tikri formalūs ginčo projektavimo sąlygų bei statybos leidimo išdavimo procedūros pažeidimai (nesuformuotas žemės sklypas) sudaro pagrindą konstatuoti buvus pažeistą viešąjį interesą. Negalima paneigti, jog visuomenės interesas nagrinėjamu atveju yra susijęs Pavilnio regioninio parko kraštovaizdžio ir natūralios gamtos apsaugos prioritetu. Tačiau išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad prokuroras neįrodė, jog administracinių sprendimų pagrindu rekonstruojamas kelias pažeidžia viešąjį interesą, nes nebuvo pagrįsta, kad vykdomi statybos darbai savo forma bei būdu kenktų natūraliai aplinkai, ardytų Pavilnio regioninio parko kraštovaizdį. Pabrėžtina, kad ieškinio patenkinimas su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis (atliktų statybos darbų pašalinimu) prieštarautų bendriems protingumo, proporcingumo ir teisingumo principams (CK 1.5 str.).

41Nesant pagrindo konstatuoti buvus pažeistą viešąjį interesą trečiajam asmeniui Martynui Žilinskui išdavus 2008 m. rugsėjo 22 d. projektavimo sąlygų sąvadą Nr.RPS2179 ir 2008 m. lapkričio 26 d. statybos leidimą Nr. IT/1318/08-1350, apeliaciniai skundai atmestini, skundžiamas apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

42Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

43Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2008 m.... 5. Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras prašė teismo panaikinti... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimu... 8. Teismas taip pat konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos... 9. Teismas sprendė, kad prokuroras neįrodė, jog administracinių sprendimų... 10. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai... 11. Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras apeliaciniu skundu prašo... 12. 1.Teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino ieškovo argumentų, kad statybai... 13. 2. Statytojas Martynas Žilinskas projektavimo sąlygų sąvadui gauti... 14. 3. Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2008-11-19-20... 15. 4. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2008 m. liepos 31 d. raštu... 16. Tretysis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 17. 1. Kelio statybai buvo būtinas statybos leidimas, statyba buvo vykdoma... 18. 2. Pagal Miškų įstatymo 2 str. 3 d., Aplinkos ministerijos Valstybinės... 19. 3. Rekonstruojamas gali būti tik esamas, baigtas statinys. Pagal ginčijamų... 20. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovo... 21. 1. Pagal Statybos įstatymo 20 str. 3 d. Pavilnių ir Verkių regioninio parko... 22. 2. 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-999 „Dėl Nuolatinės statybos... 23. 3. Pagal Statybos įstatymo 23 str. 9 d. kadangi Nuolatinė statybos komisija... 24. 4. Kadangi nebuvo keičiama tikslinė miško žemės paskirtis, nebuvo... 25. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į trečiojo... 26. 1. Šios ir bylos, kurioje priimta inspekcijos minima Lietuvos vyriausiojo... 27. 2. Sutvarkant egzistuojantį bei istoriškai susiformavusį privažiavimo prie... 28. 3. Ginčo kelias, nors ir yra miško žemėje, niekada nebuvo naudojamas... 29. 4. Kelio neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre nepaneigia jo... 30. Tretysis asmuo Martynas Žilinskas atsiliepimais į apeliacinius skundus prašo... 31. Tretysis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 32. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 33. Apeliacijos procesinį teisinį dalyką sudaro apeliacinių skundų faktinio ir... 34. Asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis... 35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo kelias buvo užfiksuotas Žolyno g.... 36. Statybos įstatymo 20 str. 3 d. nustatė, kad savivaldybė administracijos... 37. Nustatyta, kad ginčo kelias yra susiformavęs istoriškai. Aplinkybė, jog jis... 38. 2006 m. kovo 27 d. Vilniaus m. savivaldybės miesto plėtros departamentui buvo... 39. Faktą, jog tretysis asmuo turėjo teisę kreiptis dėl statinio projektavimo... 40. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės... 41. Nesant pagrindo konstatuoti buvus pažeistą viešąjį interesą trečiajam... 42. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 43. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti...