Byla 1A-52-135/2016
Dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 233 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos, teisėjų Ernestos Montvidienės, Boleslovo Kalainio, sekretoriaujant Audronei Peleckienei, dalyvaujant prokurorei Dainai Songailienei, išteisintajam E. K., jo gynėjai adv. Stanislavai Šulcaitei,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Dainos Songailienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 233 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3Tuo pačiu nuosprendžiu kaltu pripažintas V. P., tačiau nuosprendis šioje dalyje neskųstas.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

5E. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis siekė paveikti liudytoją, jog jis teisme duotų melagingus parodymus, o būtent: nuo 2014 m. rugpjūčio 17 d. iki 2014 m. rugpjūčio 29 d., 13 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, prašymu paveikė V. P., kad jis Šiaulių apylinkės teisme baudžiamosios bylos Nr. ( - ) nagrinėjimo metu duotų melagingus parodymus – nurodytų, kad 2014 m. rugpjūčio 17 d. buvo kartu su E. K. įvykio vietoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje ( - ) gatvėje, prie namo Nr. 1, sėdėjo kaltinamajam E. K. priklausančiame taksi automobilyje ir matė, jog E. K. jokių neteisėtų tyčinių veiksmų neatliko.

6Šiaulių apylinkės teismas 2015-10-22 E. K. pagal BK 233 str. 1 d. išteisino nustatęs, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties. Teismas padarė išvadą, jog V. P., kurį pagal kaltinimą galimai siekė paveikti E. K. dėl melagingų parodymų davimo, kaltinime nurodytu laiku nebuvo liudytojas nei de jure, nei de fakto.

7Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė D. Songailienė prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-22 nuosprendžio dalį dėl E. K. išteisinimo panaikinti ir priimti naują nuosprendį - pripažinti E. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Taip pat prašo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-12 nuosprendžiu paskirta 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 2 (dvejus) metus 9 devynis) mėnesius laisvės atėmimo, į bausmės laiką įskaityti iš dalies atliktą pagal 2015-06-12 Šiaulių apylinkės tesimo nuosprendį bausmę.

8Nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

9Teigia, jog asmuo liudytojo statusą įgyja dėl paties fakto atsiradimo, tai yra įvykio, veiksmo ar reiškinio susiformavimo, susidarymo ir viso to stebėjimo, matymo ir girdėjimo (ar girdėjimo apie tai iš kitų asmenų), pajutimo ar kitokio pažinimo. Dar kitaip - asmens patirties ir faktinės tikrovės susisumavimas laikytinas prielaida, kad konkretus asmuo tapo ar tampa informacijos turėtoju (šaltiniu). Nurodo, kad asmens tapsmo liudytoju faktiniai pagrindai sietini su dvejopo pobūdžio situacijomis, kuriose asmuo pažino teisei galimai svarbius praeities faktus - pirma, tai asmens tiesioginis faktinių aplinkybių, kurios gali būti svarbios teisei pažinimas rega, klausa, uosle, skoniu ar kitais galimais jutimais; antra - tai teisei svarbių faktinių aplinkybių pažinimas netiesiogiai, tai yra tuomet, kada potencialus liudytojas sužino tam tikrą teisei svarbią informaciją iš kito nesvarbu kokį statusą užimančio asmens.

10Pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad E. K. 2014 m. rugpjūčio 17 d., tą pačią dieną, po nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d. padarymo (dėl šios nusikalstamos veikos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ), o apkaltinamasis nuosprendis E. K. atžvilgiu priimtas 2014 m. lapkričio 17 d.), papasakojo V. P. apie įvykio aplinkybes. Taigi, teisei svarbią informaciją V. P. sužinojo iš E. K., t.y. faktines aplinkybes pažino netiesiogiai ir nuo to momento tapo liudytoju de fakto.

11Prokurorė skunde nurodo, kad BPK 78 straipsnis numato, kad kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių. Pažymi, jog šio straipsnio nuostatos liudytojo sąvokos nepateikia, bet iš esmės formuluoja tik asmens, kaip liudytojo, šaukimo pagrindą ir iš to sekančias liudytojo teises ir pareigas, atsakomybę, jų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio galimybes (pavyzdžiui, taikant anonimiškumą liudytojui). Taip pat nurodo, kad BK 233 straipsnio prasme liudytojas yra bet kuris fizinis asmuo, nesvarbu, ar poveikio jam metu jis buvo įgijęs procesinį liudytojo statusą, ar ne, svarbu, kad jis žino teisei svarbių faktinių aplinkybių.

12Tvirtina, kad teismas, padaręs išvadą, jog E. K. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 233 str. 1 d., visiškai nevertino E. K. veiksmų tikslų ir motyvų, kilusių padarinių ir nepagrįstai susiaurino liudytojo sampratą BK 233 str. prasme. Pažymi, kad 2014-08-17 po nusikaltimo padarymo E. K. papasakojo V. P. apie 2014-08-17 apie 12.20 val. įvykusį incidentą, kuriame V. P. nedalyvavo, be to, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip 2014-08-29 13 val. paprašė V. P. melagingai liudyti teisme ir taip jam padarė poveikį, 2014-08-29 baudžiamosios bylos Nr. 1-1082-953/2014 nagrinėjimo E. K. paprašė bylos nagrinėjimą atidėti ir nurodė liudytoją V. P., kuris, pasak E. K., matė įvykio aplinkybes, 2014-09-17 V. P. davė melagingus parodymus, o vėliau 2014-10-17 A. P. pakeitė parodymus ir nurodė, kad melavo, nes įvykio vietoje nebuvo, o melagingus parodymus duoti jo paprašė E. K.. Nurodo, kad apie V. P., kaip galimą liudytoją, E. K. žinojo iš anksto, o vėliau jį prašė kviesti į teismą kaip gynybos liudytoją aiškiai suprasdamas, kokių parodymų jis tikisi iš liudytojo. Mano, jog šiuo konkrečiu atveju nesvarbu, kas – proceso dalyvis ar procesą vykdantis subjektas (ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas) sužino apie tai, kad asmuo gali žinoti reikšmės bylai spręsti turinčių duomenų, svarbu, kad atitinkamu metu, net ir nesant liudytojo procesinio veiksmo – asmens šaukimo kaip liudytoju, E. K. žinojo, kad V. P. patvirtins jam naudingą versiją. Teigia, kad E. K. suvokimas, jog V. P. gali patvirtinti jo išgalvotą gynybos versiją, o taip pat ketinimas prašyti teismo, kad šis kviestų kaip liudytoją V. P., rodo, kad E. K., darydamas poveikį V. P., suvokė savo veiksmų neteisėtumą, numatė, kad siekiama melaginga informacija gali turėti reikšmės ar net nulemti jam palankaus sprendimo priėmimą byloje ir norėjo taip elgtis, t.y. jis veikė tiesiogine tyčia. Šios aplinkybės, prokurorės nuomone, rodo, kad E. K. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 233 str. 1 d. visi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.

13Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.

14Apeliacinis skundas atmetamas.

15Prokurorė skunde teigia, kad byloje pakanka įrodymų, kurių visuma konstatuotina E. K. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 233 str. 1 d., tačiau apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo patikrintus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai juos įvertino ir pagrįstai E. K. pagal BK 233 str. 1 d. išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

16Nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiškia ir tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą, kad baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai, tačiau kaltinamasis, pasinaudodamas teise į gynybą, gali pateikti įrodymus ar argumentus, paneigiančius pareikštą kaltinimą. Šios nekaltumo prezumpcijos nuostatos sukonkretintos ir įtvirtintos BPK 44 straipsnyje. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, teismų praktikoje visuotinai pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti (kasacinė nutartis Nr. 2K-251/2008).

17BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nusikaltimams teisingumui. Ja kėsinamasi į normalią ikiteisminio tyrimo bei teismo veiklą vykdant teisingumą. Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją.

18Įstatymas draudžia daryti poveikį baudžiamojo proceso dalyviams. Baudžiamasis procesas prasideda tada, kai priimamas nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 171 straipsnis), o BK 233 str. 1 d. nurodytų asmenų (liudytojas (BPK 78 str.), nukentėjusysis (BK 28 str.), ekspertas (BPK 84 str. 1 d.) specialistas (89 str. 1 d.), vertėjas (BPK 43 str.)) teisinis statusas atitinkama proceso tvarka turi būti įtvirtintas procesiniuose dokumentuose. Laikoma, kad jei poveikis BK 233 straipsnyje numatytais būdais daromas asmenims, oficialiai nepripažintiems minėtais baudžiamojo, civilinio ir pan. proceso santykių subjektams, BK 233 straipsnis netaikytinas.

19Byloje, dėl kurios aplinkybių E. K. galimai siekė paveikti liudytoją V. P., jog jis teisme duotų melagingus parodymus, nusikaltimas buvo padarytas 2014 m. rugpjūčio 17 d. apie 12.20 val., į policiją su protokolu – pareiškimu nukentėjusysis A. B. dėl E. K. nusikalstamų veiksmų kreipėsi 2014 m. rugpjūčio 17 d. 12.44 val., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 str. 1 d. (Baudžiamoji byla Nr. ( - ) 1, 2 b. l.), nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. ( - ) ikiteisminio tyrimo metu V. P. dėl 2014-08-17 įvykio aplinkybių apklaustas nebuvo. Šią bylą pradėjus nagrinėti teisme 2014-08-29 kaltinamasis E. K. pateikė teismui prašymą liudytoju apklausti V. P., kuris galimai 2014-08-17 įvykio metu sėdėjo su juo (E. K.) automobilyje, teismas tenkino prašymą ir į kitą teismo posėdį iškvietė V. P., kuris 2014-09-17 teismo posėdyje buvo apklaustas ir parodė tai, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo kartu automobilyje su E. K. (Baudžiamoji byla Nr. ( - ) 86-87, 106 b. l.). Tačiau vėliau, 2014-11-03 apklausimas teismo posėdyje, V. P. teismui parodė, kad įvykio dieną, t.y. 2014-08-17 nebuvo kartu su E. K., o po įvykio praėjus maždaug pusvalandžiui tą pačią dieną jam (V. P.) paskambino E. K. ir paprašė ateiti pas jį, E. K. jam nupasakojo apie incidentą, pasakė, kad policija siekia su juo susidoroti, o jis pasakė, kad jei pasakytų, kad buvo mašinoje kartu, gal nieko ir nebūtų, o 2014-09-17 jis atvyko liudyti į teismą, gerai prisiminti, ar E. K. jo prašė, ar pats pasisiūlė teisme liudyti, neprisiminė (Baudžiamoji byla Nr. ( - ) 162-164 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu dėl galimo poveikio liudytojui apklausiamas V. P. taip pat parodė, jog E. K. jam paskambino ir pakvietė ateiti į namus, jam atėjus E. K. prašė liudyti apie buvimą su juo, kuomet buvo incidentas prie kebabų kioskelio, teigdamas, kad jis nekaltas, neturi liudytojų ir jam reikia pagalbos, jis pas E. K. buvo tą pačią dieną, kai ir buvo įvykis, kažkur 20-30 minučių po incidento (1 t., 43 b. l.). Apklausiamas teisme V. P. parodė, jog negali tiksliai prisiminti, kada susitiko su E. K., ar 17, ar 27 dieną, ir E. K. prašė paliudyti tai, ko nebuvo, pažymėjo, kad 2014-08-17 konflikto nematė, asmens, kuris nukentėjo nuo E. K., nežino, E. B. taip pat nežino (2 t., 41-42 b. l.).

20Ikiteisminio tyrimo metu atsisakęs duoti parodymus teisme E. K. parodė, kad su kaltinimu nesutinka, jokio jo siekio paveikti liudytoją nebuvo, su V. P. kalbėjosi draugiškai, nebuvo jokio prašymo, jis pats pasisiūlė, taip pat parodė, kad skambino V. P. 2014-08-18 po įvykio, kad pasikalbėti ir pasipasakojo apie įvykį (2 t., 43- 44 b. l.).

21Iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad V. P. apie įvykį su E. K. bendravo praėjus nedideliam laiko tarpui po E. K. incidento su A. B.. Nors ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas iš karto po pareiškimo parašymo policijai, tačiau bylos ikiteisminio tyrimo metu V. P. liudytoju apklaustas nebuvo, melagingus parodymus jis davė tik pradėjus bylą nagrinėti teisme, 2014-09-17 teismo posėdyje jis buvo apklaustas liudytoju ir jame jis įgijo proceso dalyvio – liudytojo teisinį statusą. Tuo tarpu kaltinime E. K. nurodyta, jog jis nuo 2014 m. rugpjūčio 17 d. iki 2014 m. rugpjūčio 29 d., 13 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, prašymu paveikė V. P., kad jis Šiaulių apylinkės teisme baudžiamosios bylos Nr. ( - ) nagrinėjimo metu duotų melagingus parodymus. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. K. tarėsi su V. P. apie tai, kad V. P. galės paliudyti, jog 2014-08-17 buvo E. K. incidento su A. B. metu ir incidentą matė, nors ten nebuvo, netrukus po įvykio, tačiau dar iki V. P. pirmo liudijimo teisme, t.y. kai V. P. baudžiamojo proceso prasme dar nebuvo liudytojas.

22Ir nors prokurorė apeliaciniame skunde tvirtina, kad BK 233 str. prasme liudytojas yra bet kuris fizinis asmuo, nesvarbu, ar poveikio jam metu jis buvo įgijęs procesinį liudytojo statusą, ar ne, svarbu, kad jis žino svarbių faktinių aplinkybių, tačiau skundą nagrinėjantis teismas su tuo nesutinka. Pirmiausia, kaip minėta anksčiau, toks prokurorė tvirtinimas neatitinka BK 233 straipsnio taikymo teismų praktikos, antrą – nagrinėjant bylas ne visi asmenys, turintys žinių apie nagrinėjamo įvykio faktines aplinkybes, tampa proceso dalyviais – liudytojais, todėl BK 233 str. taikymas neatsižvelgiant į tai, ar poveikis buvo daromas asmenims, oficialiai pripažintiems baudžiamojo, civilinio ar pan. proceso santykių subjektams, nepagrįstai praplėstų šio straipsnio taikymo subjektų ratų. Be to, jie, nepripažinti proceso santykių subjektais, jokios įtakos negali daryti tiesos nustatymui bei teisingumo įgyvendinimui baudžiamosiose, civilinėse ar kitose bylose, t.y. negali diskredituoti teisingumo sistemos.

23Taigi, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog E. K. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 233 str. 1 d., sudėties. Dėl kaltinamojo poelgio nebuvo suklaidintas teismas, teisingumo interesai nenukentėjo, o liudytojas V. P. savo melagingus parodymus paneigė 2014-11-03 teismo posėdyje.

24Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pateikė išsamius argumentus, kuriais grįsta išvada, kad nepadaryta BK 233 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika. Su šiais argumentais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

26Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros... 3. Tuo pačiu nuosprendžiu kaltu pripažintas V. P., tačiau nuosprendis šioje... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 5. E. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis siekė paveikti liudytoją, jog jis teisme... 6. Šiaulių apylinkės teismas 2015-10-22 E. K. pagal BK 233 str. 1 d. išteisino... 7. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės... 8. Nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį... 9. Teigia, jog asmuo liudytojo statusą įgyja dėl paties fakto atsiradimo, tai... 10. Pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad E. K. 2014 m.... 11. Prokurorė skunde nurodo, kad BPK 78 straipsnis numato, kad kaip liudytojas... 12. Tvirtina, kad teismas, padaręs išvadą, jog E. K. veiksmuose nėra... 13. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.... 14. Apeliacinis skundas atmetamas.... 15. Prokurorė skunde teigia, kad byloje pakanka įrodymų, kurių visuma... 16. Nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31... 17. BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama... 18. Įstatymas draudžia daryti poveikį baudžiamojo proceso dalyviams.... 19. Byloje, dėl kurios aplinkybių E. K. galimai siekė paveikti liudytoją V. P.,... 20. Ikiteisminio tyrimo metu atsisakęs duoti parodymus teisme E. K. parodė, kad... 21. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad V. P. apie įvykį su E. K.... 22. Ir nors prokurorė apeliaciniame skunde tvirtina, kad BK 233 str. prasme... 23. Taigi, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė,... 24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pateikė išsamius... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio... 26. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros...