Byla e2A-940-603/2019
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ž. T. ir Vytauto Zeliankos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) P. K. (P. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei V. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti sutuoktinių K. K. bei V. K. bendrąjį sutuoktinių testamentą, patvirtintą 2005 m. gegužės 2 d. Druskininkų notarų biure, negaliojančiu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškinyje nurodė, kad 2005 m. gegužės 2 d. ieškovo tėvai, sutuoktiniai, K. K. ir V. K. Druskininkų notarų biure sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo vienas kitą paskyrė savo įpėdiniu po kito sutuoktinio mirties. Testatorius, K. K., mirė 2016 m. gruodžio 29 d. Vilniuje. 2011 m. kovą atsakovė V. K. išvyko gyventi į Maskvą, Rusijos Federaciją bei ten, ieškovo žiniomis, sudarė naują testamentą. Ieškovas turi pagrindo manyti, kad V. K. laikotarpyje nuo 2011 iki 2016 m. gruodžio 29 d. sudarė naują testamentą bei pakeitė savo valią, numatytą bendrame sutuoktinių testamente.

93.

10Vadovaujantis 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 44 straipsniu – „Testamento formą nustato įstatymai Susitariančios Šalies, kurios piliečiu buvo palikėjas sudarant testamentą. Tačiau pakanka, kad buvo laikytasi įstatymų Susitariančios Šalies, kurios teritorijoje buvo sudarytas testamentas. Ši nuostata taikytina ir panaikinant testamentą“. Atsižvelgiant į tai, kad V. K. veikė Rusijos Federacijoje bei į aukščiau nurodytą Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartį darytina išvada, kad tiek naujajam V. K. testamentui, sudarytam Rusijos Federacijoje, tiek 2005 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikoje sudaryto testamento atšaukimui, iš V. K. pusės, taikytina Rusijos Federacijos teisė. Rusijos Federacijos civilinis kodeksas nenumato pareigos atšaukti bendrąjį sutuoktinių testamentą prieš sudarant kitą testamentą. Šio kodekso 1130 straipsnio 1 dalis numato, kad „Testatorius turi teisę atšaukti ar pakeisti jo sudarytą testamentą bet kuriuo metu po testamento sudarymo, nenurodydamas jokių atšaukimo ar pakeitimo priežasčių. Tam, kad atšaukti ar pakeisti testamentą nereikalingas niekieno sutikimas, įskaitant ir asmenis, paskirtus įpėdiniais atšaukiamajame arba keičiamajame testamente“. To paties Rusijos Federacijos civilinio kodekso straipsnio 2 dalies antra pastraipa numato, kad „Vėlesnis testamentas, kuriame ankstesnio testamento ar atskirų jo sudedamųjų dalių reguliuojančių paveldimo turto patvarkymus atšaukimas nėra tiesiogiai nurodytas, panaikina prieš tai buvusį testamentą pilna apimtimi arba toje dalyje, kuria jis prieštarauja paskutiniajam testamentui.“ Taigi vadovaujantis Rusijos Federacijos civiliniu kodeksu, V. K. galėjo sudaryti naują testamentą neatšaukdama bendrojo sutuoktinių testamento, o jos sudarytas naujasis testamentas panaikino jos anksčiau, 2005 m. gegužės 2 d., kartu su sutuoktiniu K. K. Lietuvos Respublikoje sudarytą bendrąjį sutuoktinių testamentą, t. y. padarė testamentą negaliojančiu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.46 straipsnio 1 dalimi, vienam iš sutuoktinių atšaukus savo valios išreiškimą, kito sutuoktinio valios išreiškimas taip pat netenka galios. Tai reiškia, kad V. K., atšaukus savo valią dėl 2005 m. gegužės 2 d. testamento, kartu neteko galios ir velionio K. K. valios išreiškimas, t. y. 2005 m. gegužės 2 d. testamentas tapo negaliojančiu visa apimtimi.

114.

12Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės manymu, 2005 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikoje sudaryto testamento nuginčijimui taikytina Lietuvos Respublikos teisė. Remiantis CK 5.46 straipsnio 2 dalies nuostata, sutuoktinio sudaryti testamentai, neatšaukus bendrojo sutuoktinių testamento, negalioja. Taigi abiem sutuoktiniams jų abiejų bendra valia dėl tolesnio paveldėjimo, išreikšta bendrajame testamente, yra privaloma ir vienas iš sutuoktinių, neatšaukęs bendrojo sutuoktinių testamento, bendrajame testamente išreikštos abiejų valios keisti neturi teisės. Šiuo atveju nė viena iš aukščiau nurodytų sąlygų neegzistavo, nei ieškovas, nei atsakovė neatliko veiksmų, kurie atšauktų bendrąjį sutuoktinių testamentą. Tai reiškia, kad 2015 m. spalio 14 d. V. K. sudarytas asmeninis testamentas, sudarytas Rusijos Federacijoje, neturi teisinės galios ir yra niekinis dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, t. y. CK 5.46 straipsnio 2 daliai. Atsakovės teisė sudaryti naują asmeninį testamentą buvo apribota jos pačios valia 2005 m. gegužės 2 d. sudarius bendrąjį sutuoktinių testamentą. Todėl konstatuotina, kad 2015 m. spalio 14 d. V. K. sudarytas asmeninis testamentas, sudarytas Rusijos Federacijoje, yra niekinis ir negaliojantis (CK 1.80 straipsnis).

135.

142015 m. spalio 14 d. Rusijos Federacijos notaro patvirtintas testamentas negali turėti teisinių pasekmių paveldėjimo teisiniams santykiams dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje atsiradusio palikimo, kas sudaro pagrindą ieškovo ieškinį atmesti. Rusijos Federacijos kodeksas nenumato tokio instituto, kaip bendras sutuoktinių testamentas. Rusijos Federacijos civilinio kodekso 1118 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nurodoma, kad testamente gali būti išreikšta vieno piliečio valia, dviem ar daugiau asmenų sudaryti vieną testamentą yra neleidžiama. Todėl negalima vadovautis į bylą ieškovo pateiktu Rusijos Federacijos CK 1130 straipsniu – jis yra skirtas vieno asmens sudaryto testamento keitimo ir atšaukimo klausimams. Naujo testamento sudarymas vienasmeniškai ir bendrojo sutuoktinių testamento atšaukimas nėra tapatūs veiksmai. Tai, kad sudarydama testamentą Rusijos Federacijoje, atsakovė siekė atšaukti Lietuvoje sudarytą bendrąjį sutuoktinių testamentą, tėra prielaidos. Atsakovė yra garbaus amžiaus, testamentai yra sudaryti skirtingose valstybėse, kuriose reglamentavimas skirtingas, neaišku, ar testamentų santykio klausimas atsakovei buvo tinkamai išaiškintas. Atsakovės tiesioginio nurodymo, kad ši atsisako bendrojo sutuoktinių testamento, nėra. Rusijoje sudarytas testamentas negali būti laikomas bendrojo testamento atšaukimo sandoriu, nes neatitinka bendrojo sutuoktinių testamento atšaukimui keliamų formos reikalavimų, be to, nebuvo aiškiai išreikšta valia atšaukti bendrąjį sutuoktinių testamentą.

15II.

16Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

176.

18Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 1 627 Eur bylinėjimosi išlaidų.

197.

20Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad 2005 m. gegužės 2 d. Druskininkų notarų biuro notarė patvirtino bendrąjį sutuoktinių K. K. bei V. K. testamentą, notarinio reg. Nr. T-1674. Minėtu testamentu sutuoktiniai priėmė patvarkymą, kad jų mirties atveju pergyvenęs sutuoktinis paveldės visą mirusiam sutuoktiniui priklausantį turtą bei, kad mirus pergyvenusiam sutuoktiniui visą turtą paveldės sūnus P. K. (šiuo atveju ieškovas).

218.

22Į bylą pateiktas V. K. testamentas, patvirtintas 2015 m. spalio 14 d. Maskvoje, Maskvos miesto notarės, reg. Nr. 2-2010, kuriuo V. K. teikė nurodymą visą jos turtą, koks jai priklausys jos mirties dieną, kas jį besudarytų ir kur jis bebūtų, įskaitant jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu ( - ), testamentu palikti N. G. B..

239.

242017 m. kovo 3 d. atsakovė, atstovaujama N. B., kreipėsi į Vilniaus miesto 1 notarų biurą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą, patvirtintą 2005 m. gegužės 2 d. Druskininkų notarų biure, notarinio reg. Nr. T-1674, po sutuoktinio K. K. mirties 2016 m. gruodžio 29 d. Ieškovas prašė pripažinti bendrąjį sutuoktinių testamentą negaliojančiu, motyvuodamas aplinkybe, kad atsakovė Rusijos Federacijoje sudarydama asmeninį testamentą atšaukė bendrąjį sutuoktinių testamentą.

2510.

26Ieškovas savo reikalavimą grindžia 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – teisinės pagalbos sutartis) 44 straipsniu, kuris nustato, kad „Testamento formą nustato įstatymai Susitariančios Šalies, kurios piliečiu buvo palikėjas sudarant testamentą. Tačiau pakanka, kad buvo laikytasi įstatymų Susitariančios Šalies, kurios teritorijoje buvo sudarytas testamentas. Ši nuostata taikytina ir panaikinant testamentą“.

2711.

28Ginčo atveju aktualu yra tai, kad tarp šalių iškilęs ginčas dėl nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikoje, paveldėjimo. Šiuo atveju taikytinas teisinės pagalbos sutarties 42 straipsnio 2 dalis, kuri nustato, kad „Nekilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra turtas, įstatymai.“.

2912.

30CK 1.62 straipsnio 1 dalis nustato, kad nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė. CK 1.61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad testamento, jo pakeitimo ar panaikinimo formai taikoma šių aktų sudarymo vietos valstybės teisė. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad testamentas, jo pakeitimas ar panaikinimas taip pat galioja, jeigu šių aktų forma atitinka testatoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisės reikalavimų arba valstybės, kurios pilietis testatorius buvo šių aktų sudarymo metu, arba jo gyvenamosios vietos valstybės šių aktų sudarymo ar mirties metu teisės reikalavimus. Testamentas dėl nekilnojamojo daikto, taip pat tokio testamento pakeitimas ar panaikinimas galioja, jeigu jų forma atitinka nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisę.

3113.

32Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, negalima sutikti su ieškovo pozicija, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovės 2015 m. spalio 14 d. testamentas sudarytas Rusijos Federacijoje, vadovaujantis aukščiau minėtu teisinės pagalbos sutarties 44 straipsniu, tiek naujajam V. K. testamentui, sudarytam Rusijos Federacijoje, tiek atsakovės 2005 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikoje sudaryto bendrojo sutuoktinių testamento atšaukimui (panaikinimui) taikytina Rusijos Federacijos teisė.

3314.

34Įvertinus aukščiau paminėtą teisinį reglamentavimą, daryta išvada, kad dėl nekilnojamojo turto testamento pakeitimo bei panaikinimo taikytina nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė, taigi šiuo atveju turi būti taikoma Lietuvos Respublikos teisė (CK 1.61 straipsnio 2 dalis).

3515.

36CK 5.46 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis iki palikimo atsiradimo gali atšaukti savo valios išreiškimą ta pačia tvarka, kokia sudarytas testamentas. Minėto straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, kad sutuoktinio sudaryti testamentai, neatšaukus bendrojo sutuoktinių testamento, negalioja.

3716.

38Aiškinant CK 5.46 straipsnio nuostatas traktuota, kad pareiškimas, kuriame yra atšaukiama vieno sutuoktinio valia bendrame sutuoktinių testamente, sudaromas ir tvirtinamas vadovaujantis specialiomis, t. y. testamentų sudarymą ir patvirtinimą reglamentuojančiomis CK normomis. Tokia išvada daryta atsižvelgiant į tai, jog bendrasis sutuoktinių testamentas – tai dviejų testatorių sudarytas rašytinis sandoris, kuriame išreiškiama abiejų sutuoktinių laisva valia, todėl tokio sandorio išskirtinumas ir teisinė reikšmė lemia ir tai, kad jo negaliojimo pasekmėms pagal CK 5.46 straipsnio 1 dalį kilti, t. y., kad kito sutuoktinio valios išreiškimas netektų galios, sutuoktinis savo valios išreiškimą turi atšaukti laikantis specialios tvarkos.

3917.

40Ieškovas savo reikalavimą grindžia Rusijos Federacijos CK nuostatomis, teigdamas, kad šis kodeksas nenumato pareigos atšaukti bendrąjį sutuoktinių testamentą prieš sudarant kitą testamentą bei vadovaujasi šio kodekso 1130 str. 1 d., kuri numato, kad „Testatorius turi teisę atšaukti ar pakeisti jo sudarytą testamentą bet kuriuo metu po testamento sudarymo, nenurodydamas jokių atšaukimo ar pakeitimo priežasčių. Tam, kad atšaukti ar pakeisti testamentą nereikalingas niekieno sutikimas, įskaitant ir asmenis, paskirtus įpėdiniais atšaukiamajame arba keičiamajame testamente“ bei to paties straipsnio 2 dalies antra pastraipa, kuri numato, kad „Vėlesnis testamentas, kuriame ankstesnio testamento ar atskirų jo sudedamųjų dalių reguliuojančių paveldimo turto patvarkymus atšaukimas nėra tiesiogiai nurodytas, panaikina prieš tai buvusį testamentą pilna apimtimi arba toje dalyje, kuria jis prieštarauja paskutiniajam testamentui.“

4118.

42Pažymėta, kad Rusijos Federacijos CK nenumato tokio instituto, kaip bendras sutuoktinių testamentas. Rusijos Federacijos CK 1118 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nurodoma, kad testamente gali būti išreikšta vieno piliečio valia, dviem ar daugiau asmenų sudaryti vieną testamentą yra neleidžiama. Todėl ieškovo nurodomas Rusijos Federacijos CK 1130 straipsnis yra skirtas vieno asmens sudaryto testamento keitimo ir atšaukimo klausimams. Pažymėta, kad analogiškas reglamentavimas nustatomas ir Lietuvos Respublikos CK, kurio 5.35 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą arba jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui, tačiau minėto straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad ši nuostata netaikoma bendrajam sutuoktinių testamentui. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad vieno asmens sudaryto testamento keitimo ir atšaukimo normų taikymas bendrajam sutuoktinių testamentui reikštų normų taikymą santykiams, kurių jos nereglamentuoja.

4319.

44Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas neturėjo pagrindo pripažinti 2005 m. gegužės 2 d. ieškovo tėvų sudarytą testamentą negaliojančiu, todėl ieškinys atmestas kaip nepagrįstas.

45III.

46Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

4720.

48Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi priimtas neteisingai išaiškinus ir pritaikius tarptautinės privatinės kolizines ir materialines teisės normas.

4921.

50Skundžiamame teismo sprendime nepagrįstai nustatyta, jog sprendžiant ginčijamo 2005 m. gegužės 2 d. atsakovės ir dabar jau velionio K. K. sudaryto bendrojo sutuoktinių testamento galiojimo klausimą turi būti taikoma Lietuvos Respublikos, o ne Rusijos Federacijos, teisė, iš esmės motyvuojant tokią išvadą vieninteliu argumentu, jog tarp šalių iškilęs ginčas susijęs su nekilnojamojo daikto, esančio Lietuvos Respublikoje paveldėjimu. Tačiau teismas, spręsdamas, kad ginčijamo testamento negaliojimui taikytina teisinės pagalbos sutarties 42 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad „nekilnojamojo turto pavedėjimo teisę reguliuoja Susitariančios Šalies, kurios teritorijoje yra turtas įstatymai“ nepagrįstai išplėtė Lietuvos Respublikos materialinės teisės normų taikymą nuo teisės paveldėti vienokį ar kitokį turtą (testamento ar įstatymo pagrindu) iki testamento sudarymui, keitimui ar panaikinimui, t. y. testamento formai ir turiniui taikytinos teisės.

5122.

52Kitaip tariant, teisinės pagalbos sutarties 42 straipsnio 2 dalis, kuria vadovautasi ginčijamame sprendime, reguliuoja ne testamento sudarymui ir panaikinimui taikytiną teisę, o pačiai paveldėjimo teisei kaip tokiai, atsirandančiai įpėdiniams po palikėjo mirties, taikytiną teisę. Ši tarptautinės privatinės teisės norma reguliuoja ne testamento sudarymo, pakeitimo ir panaikinimo, o nekilnojamojo daikto paveldėjimo teisės, t. y. galėjimo paveldėti ir paveldėjimui taikytinų procedūrų klausimus, siekiant išvengti, tokių situacijų, kuomet testamentinis įpėdinis, neturėdamas teisės įgyti tam tikrą turtą nuosavybės teise (kaip pavyzdžiui žemės ūkio paskirties žemės), taptų nekilnojamojo daikto savininku todėl, kad tam toks daiktas būtų jam paliktas testamentu.

5323.

54Pavyzdžiui, jeigu Lietuvos Respublikos pilietis testamentu paliktų žemės ūkio paskirties žemę užsienio subjektui neatitinkančiam europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų, jo mirties atveju, įpėdinis užsienietis, vadovaujantis CK 5.75 straipsniu įgytų teisę tik į pinigų sumą, gautą pardavus paveldėtą žemę. Vadovaujantis bendromis tarptautinės privatinės teisės normomis įtvirtintomis CK, o santykiuose tarp Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos teisinės pagalbos sutarties 42 straipsnio 2 dalimi, toks įpėdinis negalėtų paveldėti žemės ūkio paskirties žemės, nes žemės, kaip nekilnojamojo daikto, paveldėjimui turėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos teisė, tačiau tai nereiškia, kad testamentas, kuriuo tokiam įpėdiniui žemės ūkio paskirties žemės būtų paskirta, negaliotų. Net jeigu toks testamentas būtų sudarytas už Lietuvos Respublikos ribų, jis būtų galiojantis, jeigu atitiktų sudarymo vietos valstybės teisę bei jo forma atitiktų Lietuvos Respublikos teisę, o Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos atveju, egzistuojant tarptautinei sutarčiai, užtektų, kad testamento forma atitiktų Rusijos Federacijos įstatymų reikalavimus.

5524.

56Tarptautinėje privatinėje teisėje yra įprasta, jog valstybės nekilnojamojo daikto paveldėjimo teisės reguliavimą palieka išimtinei šalies, kurioje yra nekilnojamasis daiktas, jurisdikcijai. Dėl įvairaus nekilnojamųjų daiktų teisinio reguliavimo, nulemto vienos ar kitos šalies specifikos, ši išimtinė jurisdikcija taikoma įpėdinio galėjimui ar negalėjimui paveldėti tam tikrą nekilnojamąjį turtą, nekilnojamojo daikto paveldėtojų pagal įstatymą ratui nustatyti, privalomų dalių paveldėjimui, paveldėjimo procedūrų taikymui ir pan., tačiau ši išimtinė jurisdikcija nėra taikoma testamento sudarymui ir / ar panaikinimui, t. y., ne tik formai bet ir turiniui, nes priešingu atveju tai per daug ribotų žmogaus galimybes išreikšti bei keisti savo paskutinę valią jam gyvenant keliose šalyse, išvykus gyventi į kitą šalį ar netgi keliaujant. Išimtinės jurisdikcijos testamento ir jo atšaukimo formai (nepriklausomai nuo to, ar testamentu paliekamas nekilnojamasis daiktas, ar ne) nebuvimą aiškiai parodo ir tai, jog testamento formos klausimai visuomet aptariami atskirai nuo paveldėjimo teisei taikytinos teisės, t. y. reguliuojami atskiromis tarptautinės privatinės teisės kolizinėmis taisyklėmis kaip, pvz. teisinės pagalbos sutarties 44 straipsnis, CK 1.61 straipsnis, 1961 m. spalio 5 d. „Hagos konvencija dėl teisės aktų, reglamentuojančių testamento nuostatų formą, kolizijos“ ir pan.

5725.

58Kadangi analizuojant įvairias tarptautinės teisės normas aiškiai matyti, jog testamento atšaukimas ir tokio atšaukimo galiojimas yra būtent testamento formos ir turinio klausimas, teismas, priimdamas sprendimą, turėjo vadovautis ne 42 straipsnio 2 dalimi, o teisinės pagalbos sutarties 44 straipsniu, reguliuojančiu testamento panaikinimui taikytiną teisę, ir tuo pagrindu taikyti Rusijos Federacijos materialinės teisės normas, o būtent Rusijos Federacijos CK 1130 straipsnio 2 dalį, todėl priimtas sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

5926.

60Nepanaikinus ginčijamo sprendimo, būtų formuojama ydinga teisinį netikrumą sukurianti praktika, pagal kurią bet kokie už Lietuvos Respublikos ribų sudaryti testamentai, jų pakeitimai ir / ar atšaukimai, liečiantys nekilnojamojo daikto, esančio Lietuvos Respublikoje, paveldėjimą, potencialiai būtų negaliojantys, nors ir išpildytų visus tarptautinės privatinės teisės normų ir / ar tarptautinių sutarčių, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, reikalavimus testamento turiniui ir formai, t. y. būtų tinkamai sudaryti, pakeisti ar panaikinti pagal sudarymo vietos valstybės teisę ir atitiktų Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties reikalavimus testamento formai ar Lietuvos Respublikos įstatymų reikalaujamą formą (rašytinę, surašytą testatoriaus ranka, asmeniniams testamentams arba notarinę – oficialiesiems).

6127.

62Vadovaujantis ginčijamu teismo sprendimu, išeitų, kad nekilnojamojo daikto paveldėjimui Lietuvos Respublikoje turėtų negalioti, pavyzdžiui, toks testamentas, kurį sudarė du ar daugiau asmenų (pavyzdžiui partnerystę įregistravę partneriai), išskyrus sutuoktinius, net jeigu toks testamentas sudarytas kitos šalies piliečių ir galėjo būti sudarytas pagal testatorių pilietybės, nuolatinės gyvenamosios vietos ar testamento sudarymo vietos teisę bei jo forma atitinka tarptautinės sutarties ar nekilnojamo daikto buvimo vietos įstatymo reikalaujamą formą, kadangi CK numato tik vieno asmens arba tik specialiojo subjekto – susituokusių asmenų testamentų galimybę.

6328.

64Ginčijamame teismo sprendime pažymėta, jog Rusijos Federacijos CK 1118 straipsnio 4 dalis imperatyviai nurodo, kad testamente gali būti išreikšta tik vieno piliečio valia, dviem ar daugiau asmenų sudaryti vieną testamentą yra neleidžiama ir tuo pagrindu motyvuojama, kad Lietuvos Respublikoje sudaryto sutuoktinių testamento negaliojimui negali būti taikomas Rusijos Federacijos CK 1130 straipsnis (vadovaudamasi kuriuo atsakovė, 2015 m. spalio 14 d. sudarydama testamentą, panaikino visus savo ankstesnius testamentus), nes tai neva reikštų Rusijos Federacijos normų taikymą santykiams, kurių jos nereguliuoja. Su tokiu teismo vertinimu negalima sutikti, kadangi, vadovaujantis šiuo sprendime nurodytu argumentu taikant analogiją išeitų, kad Lietuvos Respublikoje gyvenantys sutuoktiniai negali sudaryti tokio bendrojo sutuoktinių testamento, kuriuo paliktų jiems priklausantį nekilnojamąjį daiktą, esantį Rusijos Federacijoje, kurioje nėra bendrojo sutuoktinių testamento instituto. Toks testamentas, vadovaujantis ginčijamo sprendimo logika ir teisės taikymu, Rusijos Federacijoje būtų negaliojantis, kadangi vadovaujantis teisinės pagalbos sutarties 42 straipsniu Rusijos Federacijoje esančio nekilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja Rusijos Federacijos įstatymai. Be abejonės, tokioje situacijoje būtų pažeistos sutuoktinių teisės su savo nuosavybe elgtis kaip tinkamiems ir tai prieštarautų jų teisėtiems lūkesčiams.

6529.

66Priešingai, nei nurodyta teismo sprendime, tokia Rusijos Federacijos CK 1118 straipsnio nuostata kaip tik parodo ir patvirtina, kad testatorius, neturėdamas teisinio išsilavinimo ir neišmanydamas Lietuvos Respublikos teisės, t. y. nežinodamas, kad bendrasis sutuoktinių testamentas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 5.46 straipsnio 2 dalimi, prieš įforminant realiai pakeistą valią, t. y. sudarant naują testamentą, turi būti atšauktas, norėdamas įforminti valios pakeitimą būnant Rusijos Federacijoje ir ten kreipdamasis į notarą, realiai neturi galimybės įvykdyti Lietuvos Respublikos įstatymo reikalavimų, taikytinų bendrojo sutuoktinių testamento atšaukimui, nes jis apie tokį reikalavimą gali ir nežinoti bei neturi galimybės to sužinoti iš vietos notaro, kuriam toks teisės institutas nėra žinomas ir kuris vadovaujasi vietos įstatymais. Vertinti, kad dėl to testatorius apskritai praranda teisę keisti valią ir atšaukti savo testamentą tinkamai tai atlikdamas pagal vietos įstatymus, yra neteisinga ir prieštarauja ne tik tarptautinės teisės normų kolizijos taisyklėms, bet ir bendram teisingumo ir protingumo principui.

6730.

68Teismo sprendime išdėstytas tarptautinės privatinės teisės normų vertinimas akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos teisinės pagalbos sutarties tikslams bei jos 44 straipsniui, numatančiam, kad testamento panaikinimo formą nustato įstatymai tos šalies, kurios piliečiu buvo palikėjas sudarydamas ar panaikindamas testamentą, tačiau pakanka, kad buvo laikytasi įstatymų šalies, kurios teritorijoje testamento sudarymas ar panaikinimas buvo atliktas. 2005 metų bendrojo sutuoktinių testamento atšaukimą atsakovė naujojo testamento sudarymu 2015 metais įvykdė Rusijos Federacijoje, todėl šio atšaukimo turiniui ir formai taikytina būtent Rusijos Federacijos materialinė teisė.

6931.

70Apibendrinant tai, kas nurodyta aukščiau, t. y. testamento panaikinimo ar atšaukimo tinkamumas ir galiojimas, įskaitant ir bendrojo sutuoktinių testamento atšaukimą iki tol, kol abu testatoriai yra gyvi, vienareikšmiškai yra tokio veiksmo formai ir turiniui taikytinos teisės klausimas. Atsakovė ne tik kad yra Rusijos Federacijos pilietė ir nuo 2011 metų ten nuolatos gyvena, tačiau ir naująjį testamentą 2015 m. spalio 14 d. sudarė Maskvoje. Atsakovės ryšys su Rusijos Federacija visuomet buvo ir iki šiol yra daug glaudesnis nei su Lietuvos Respublika, todėl nėra pagrindo jos veiksmų, atliktų Rusijos Federacijoje, vertinimui taikyti Lietuvos Respublikos teisę nukrypstant nuo bendrų tarptautinės teisės normų kolizijos taisyklių.

7132.

72Rusijos Federacijos CK 1130 straipsnis numato, kad „Testatorius turi teisę atšaukti ar pakeisti jo sudarytą testamentą bet kuriuo metu po testamento sudarymo, nenurodydamas jokių atšaukimo ar pakeitimo priežasčių. Tam, kad atšaukti ar pakeisti testamentą, nereikalingas niekieno sutikimas, įskaitant ir asmenis, paskirtus įpėdiniais atšaukiamajame arba keičiamajame testamente“. To paties straipsnio 2 dalies antrojoje pastraipoje numatyta, kad „vėlesnis testamentas, kuriame ankstesnio testamento ar atskirų jo sudedamųjų dalių, reguliuojančių paveldimo turto patvarkymus, atšaukimas nėra tiesiogiai nurodytas, panaikina prieš tai buvusį testamentą pilna apimtimi arba toje dalyje, kuria jis prieštarauja paskutiniajam testamentui.“ Kadangi atsakovė savo nauju 2015 m. testamentu visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko kitam įpėdiniui, akivaizdu, kad šis naujas testamentas panaikino prieš tai buvusį atsakovės sudarytą testamentą pilna apimtimi.

7333.

74Kaip jau nurodyta aukščiau, Lietuvos Respublikos materialinės teisės normų taikymas testamento panaikinimo formai, kuomet šis veiksmas atliekamas už Lietuvos Respublikos ribų, prieštarautų tarptautinės privatinės teisės normų, reguliuojančių užsienio teisės taikymą tikslams bei sukurtų teisinį netikrumą.

7534.

76Kaip matyti iš 2005 m. gegužės 2 d. Druskininkuose sudaryto bendrojo sutuoktinių testamento teksto, atsakovei šio testamento panaikinimo tvarka nebuvo išaiškinta. Vadovaujantis šio testamento tekstu atsakovei (kaip ir antrajam testatoriui K. K.) buvo išaiškintas tik CK 5.20 straipsnio „teisė į privalomą dalį“ turinys. Todėl „reikalavimas“ ar teisinis vertinimas, kad atsakovė, būdama Rusijos Federacijos pilietė ir daugelį metų gyvendama šioje šalyje, kreipdamasi į notarų biurą Rusijos Federacijoje, išmanytų Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą ir, prieš sudarydama naują testamentą, t. y. būdama apsisprendusi pakeisti savo valią, ne tik, kad susivoktų atšaukti senąjį testamentą notarine forma, bet dar ir sugebėtų paaiškinti vietos notarui (kuriam bendrojo sutuoktinių testamento institutas apskirtai nėra pažįstamas), kad jis turi parengti tokį dokumentą ir to išsireikalautų, akivaizdžiai neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, kadangi realiai yra neįvykdytinas.

7735.

78Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trūkumai (o nagrinėjamu atveju – testamento atšaukimo tvarkos trūkumai) yra pagrindas pripažinti testamento panaikinimą negaliojančiu, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į tai, ar dėl jų galėjo būti neišreikšta tikroji testatoriaus valia, ar net nustačius tam tikrų sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimų, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka sudaryto testamento turinį. Detalus teisinis testamento sudarymo, jo turinio ir formos reglamentavimas skirtas tam, kad šis dokumentas ir jo sudarymas nekeltų abejonių dėl tikrosios sandorio šalies valios. O nagrinėjamu atveju abejonių dėl atsakovės valios nekyla.

7936.

80Pažymėtina, kad 2015 m. spalio 14 d. atsakovė V. K. atliko aktyvų veiksmą, t. y. sąmoningai ir niekieno neverčiama nuvyko į notarų biurą ir sudarė naują testamentą. Toks veiksmas niekaip negalėjo būti atliktas netyčia ar per apsirikimą todėl jis nepalieka abejonių dėl atsakovės pakeistos valios ir akivaizdžiai parodo, kad atsakovė nusprendė visą jai priklausantį turtą po savo mirties palikti nebe jos sutuoktiniui K. K., su kuriuo jau nuo 2011 m. kartu negyveno, nesimatė ir iš esmės nebendravo, o N. G. B., bei ėmėsi veiksmų šią savo valią įforminti tam, kad jos valia atėjus laikui galėtų būti įgyvendinta.

8137.

82Atsakovės valios pakeitimą patvirtina ne tik jos aktyvus, notaro užtvirtintas, veiksmas, t. y. naujo testamento sudarymas, bet ir pats faktas, kad nuo 2011 m. ji su savo sutuoktiniu, kuris buvo paskirtas įpėdiniu pagal jos tuo metu galiojusį testamentą, nebendravo, leidžia manyti, kad atsakovė tikrai norėjo savo valią pakeisti. Nuo tuo momento kuomet atsakovė išvyko iš Lietuvos Respublikos, nuo sutuoktinio K. K. buvo slepiamas atsakovės telefono numeris ir bendravimas tarp sutuoktinių vyko tik per atsakovės sūnų V., kuris velioniui K. K. buvo minėjęs apie tai, kad jo motina, t. y. atsakovė, sudarė naują testamentą N. B. naudai, todėl iš esmės byloje egzistuoja dar ir ta aplinkybė, kad kitam sutuoktiniui t. y. K. K. buvo žinoma apie bendro testatorių testamento atšaukimą.

8338.

84Taigi, toks formalus situacijos vertinimas, kaip kad ginčijamame teismo sprendime, prieštarauja aiškiai 2015 m. spalio 14 d. atsakovės išreikštai valiai, pažeidžia jos teisę su savo nuosavybe elgtis kaip tinkama, jei nenustatyta, jog toks jos elgesys neatitinka jos tikrosios valios ir prieštarauja jos interesams.

8539.

86Jeigu toks atsakovės valios pakeitimas būtų vykęs Lietuvos Respublikoje, jai atvykus į notarų biurą su tikslu pakeisti valią ir sudaryti naują testamentą, notaras, testamentų registre matydamas bendrojo sutuoktinių testamento sudarymo faktą, būtų atsakovei išaiškinęs, kad nagrinėjamu atveju, prieš sudarydama naują testamentą, ji turi atšaukti senąjį. Savaime suprantama, kad valią pakeitęs žmogus neabejotinai būtų tai padaręs. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė savo valios pakeitimui įforminti kreipėsi į šios srities specialistą – notarą, pagal savo gyvenamąją vietą Maskvoje, dėl ko natūralu, kad vėlesnis testamentas buvo sudarytas pagal vietos teisę. Tokį testamentą tvirtinantis notaras, vadovaudamasis vietos įstatymais ir žinodamas, kad testamento formai ir turiniui taikytina testamento vietos sudarymo teisė arba testatoriaus pilietybės ar / arba gyvenamosios vietos teisė, ne tik kad negalėtų patarti pasirašyti notarinės formos ankstesnio testamento atšaukimo, bet ir nematytų prasmės tai daryti, kadangi, vadovaujantis Rusijos Federacijos CK 1130 straipsniu naujo testamento sudarymas senąjį testamentą panaikina savaime. Tai yra viena iš daugelio priežasčių, dėl ko tarptautinės privatinės teisės normos būtent taip reguliuoja tiek testamento sudarymo, tiek jo atšaukimo formai taikytinos teisės klausimus. Asmuo nebūdamas profesionalus teisininkas, nežinodamas paveldėjimo teisės subtilybių ir siekdamas sudaryti oficialųjį testamentą yra priklausomas nuo vietos specialistų ir / ar pareigūnų, turinčių tam reikiamus įgaliojimus, kas logiškai veda prie to, jog taikytina yra šalies, kurioje dokumentas yra sudaromas, o ne šalies, kurioje jis laikui atėjus bus naudojamas, teisė, nes tik toks būdas geriausiai užtikrina testatoriaus teises disponuoti savo nuosavybe.

8740.

88Pažymi, kad tuo metu, kuomet 2015 m. atsakovė pakeitė savo valią ir sudarė naują testamentą, antrasis bendrojo sutuoktinių testamento testatorius, o tuo pačiu ir testamentinis atsakovės įpėdinis – dabar jau velionis K. K., dar buvo gyvas, todėl nagrinėjamos situacijos negalima vertinti kaip sutuoktinio valios keitimo jam nesant gyvam, kas reiškia, kad, vadovaujantis CK, atsakovė turėjo teisę atšaukti bendrąjį sutuoktinių testamentą, ką ir padarė.

8941.

90Kadangi atsakovei yra žinoma, jog nekilnojamasis daiktas, esantis Lietuvoje, jai su sutuoktiniu priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, ką patvirtina ir pats 2005 m. bendrojo sutuoktinių testamento sudarymo faktas, akivaizdu, kad keisdama savo valią ir sudarydama naują testamentą 2015 m., t. y. dar esant gyvam atsakovės sutuoktiniui, atsakovė savo testamentinei įpėdinei N. G. B. galėjo ir siekė palikti tik savo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nes kitaip ji pati būtų dviejų, vienas kitam prieštaraujančių testamentų „autorė“ vieną ir tą patį turtą visa apimtimi paliekanti dviem asmenims.

9142.

922016 m. gruodžio 29 d. mirus atsakovės sutuoktiniui K. K., atsakovė dėl savo sveikatos ir garbaus amžiaus pati negalėjo atvykti į Lietuvą tvarkyti nuosavybės ir paveldėjimo reikalų, todėl veikė per įgaliotinę N. G. B., kuri tuo pačiu yra ir atsakovės testamentinė įpėdinė pagal jos 2015 m. spalio 14 d. testamentą. Apeliantas (ieškovas) yra tikras, kad atsakovės įgaliotinė N. B., žinodama, jog atsakovė 2015 m. spalio 14 d. Rusijos Federacijoje sudarė naują testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko būtent įgaliotinei, sąmoningai nuo Vilniaus miesto notarės, vedusios velionio K. K. paveldėjimo bylą, nuslėpė, jog bendrasis sutuoktinių testamentas buvo panaikintas atsakovei sudarius naują testamentą dėl ko po K. K. mirties atsiradęs palikimas turėtų būti priimtas pagal įstatymą, o ne pagal nebegaliojantį testamentą, bei savavališkai atsakovės vardu priėmė palikimą pagal 2005 metų bendrąjį sutuoktinių testamentą, tokiu būdu ateityje tikėdamasi paveldėti didesnės apimties turtą. Tokį ieškovo įsitikinimą, kad 2015 m. atsakovės testamento sudarymo faktas buvo sąmoningai nuslėptas nuo Vilniaus miesto notarės, patvirtina ir byloje esantis ieškovo susirašinėjimas su pussesere S. Ž..

9343.

94Apeliantas (ieškovas) yra tikras, kad jeigu atsakovė būtų galėjusi veikti asmeniškai, o ne per atstovą, ji būtų priėmusi palikimą pagal įstatymą, o ne pagal nebegaliojantį 2005 m. bendrą sutuoktinių testamentą, kurį pati ir atšaukė 2015 m.

9544.

96Atsižvelgiant į tai, kad 2005 m. sutuoktinių testamentu atsakovė visą savo turtą paliko savo sutuoktiniui K. K., o 2015 m. testamentu, K. K. dar gyvam esant, visą savo turtą paliko N. B., atsakovė negalėjo ir negali abiejų savo pačios sudarytų vienas kitam prieštaraujančių testamentų vertinti kaip galiojančių tuo pat metu. Todėl, ieškovo nuomone, atsakovė nebūtų ir priėmusi palikimo pagal ginčijamą testamentą. Be to, priimdama palikimą pagal įstatymą atsakovė būtų iš dalies įvykdžiusi ir savo velionio sutuoktinio K. K. 2005 m. išreikštą valią dėl įpėdinio, kuris buvo paskirtas paveldėti mirus jį pergyvenusiam sutuoktiniui. Todėl, ieškovo (apelianto) nuomone, toks 2005 m. testamento vertinimas kaip galiojančio ir toks teismo sprendimas neatitinka nei atsakovės tikrosios valios nei interesų ir yra įtakotas jos atstovės, testamentinės įpėdinės pagal 2015 m. testamentą N. B..

9745.

98Nagrinėjamu atveju ginčijamo testamento atšaukimui turi būti taikomas Rusijos Federacijos CK 1130 straipsnis, vadovaudamasi kuriuo, atsakovė V. K. galėjo ir turėjo teisę sudaryti naują testamentą, neatšaukdama bendrojo sutuoktinių testamento, o jos sudarytas vėlesnis testamentas panaikino jos ankstesnįjį, t. y. 2005 m. gegužės 2 d., kartu su sutuoktiniu K. K. Lietuvos Respublikoje sudarytą bendrąjį sutuoktinių testamentą, t. y. padarė šį sutuotkinių testamentą negaliojančiu.

9946.

100Pažymi ir tai, kad teismas ginčijamu teismo sprendimu nuspręsdamas, jog bendrasis sutuoktinių testamentas galioja vadovaujantis CK 1.61 straipsnio nuostata nurodydamas, kad „dėl nekilnojamojo turto testamento pakeitimo bei panaikinimo taikytina nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė“, ne tik kad neteisingai pritaikė iš iškraipė šią įstatymo normą, vadovaujantis kuria „...testamento pakeitimas ar panaikinimas galioja jeigu jų forma atitinka nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisę“ (o nagrinėjamu atveju nors forma, kadangi yra notarinė, daikto buvimo vietos teisę ir atitinka, ši įstatymo norma vis tiek neturi būti taikoma, nes, vadovaujantis CK 1.13 straipsnio 1 dalimi, turėtų būti taikomos teisinės pagalbos sutarties, o ne CK normos), bet ir buvo nenuoseklus, nes tokiu atveju turėjo pasisakyti ir dėl testamento dalies, sudarytos dėl kilnojamojo turto (t. y. velionio sąskaitose buvusių lėšų) galiojimo ar negaliojimo, o ne tiesiog nenurodant motyvų kilnojamojo turto klausimu palikti testamentą galioti visa apimtimi.

10147.

102Kadangi ginčijamame bendrajame sutuoktinių testamente nebuvo įvardintas konkretus turtas ir testamentu buvo paliktas visas kilnojamasis ir nekilnojamasis sutuoktinių turtas, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, priimdamas tokį sprendimą jame nurodytų motyvų pagrindu, teismas turėjo motyvuotai išspręsti ir klausimą, ar naujo testamento sudarymas Rusijos Federacijoje nepanaikino, 2005 m. testamento galiojimo iš dalies, t. y. kilnojamojo turto, tokio kaip velionio K. K. sąskaitoje buvusios piniginės lėšos, atžvilgiu. Teismo sprendime šis klausimas neaptartas.

10348.

104Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas atmesti ieškinį yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, ieškinį patenkinant pilna apimtimi, t. y. pripažįstant sutuoktinių K. K. ir V. K. testamentą, patvirtintą 2005 m. gegužės 2 d. Druskininkų notarų biuro, registro Nr. I-1674, negaliojančiu ir priteisiant ieškovui bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

10549.

106Apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2796-595/2018 ir ieškovo ieškinį patenkinti bei priteisti iš atsakovės V. K. ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10750.

108Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nesutinka. Laiko, kad priimtas teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas galiojančiomis teisės normomis.

10951.

110Apelianto pozicija iš esmės grindžiama prielaida, kad sudarydama testamentą Rusijos Federacijoje, atsakovė atšaukė Lietuvoje sudarytą bendrą sutuoktinių testamentą, ir šis atšaukimas yra galiojantis. Tačiau pati prielaida yra klaidinga. Atsakovė nesiekė atšaukti Lietuvoje sudaryto bendro sutuoktinių testamento, jos pasirašytuose dokumentuose neužsimenama, kad ji pageidauja jį atšaukti, taigi įrodymų, patvirtinančių šią prielaidą, nėra.

11152.

112Siekiant, kad bendras sutuoktinių testamentas būtų laikomas atšauktu atsakovės, būtina įrodyti, kad atsakovė išreiškė valią atšaukti bendrąjį sutuoktinių testamentą, kad ši valios išraiška atitinka jos tikrąją valią, bei valios išreikšimo forma yra tinkama, t. y. valios išreiškimas yra teisiškai galiojantis. Šiuo atveju nėra nei vieno iš šių elementų.

11353.

114Bendrojo sutuoktinių testamento atšaukimas jau yra vienašalis sandoris, tačiau atsižvelgiant į tai, kad juo yra atšaukiamas bendrai pasiektas dviejų asmenų susitarimas, atšaukimo, kaip vienašalio sandorio, reglamentavimas yra specifinis. Visų pirma, jam yra taikomi specialios formos reikalavimai – CK 5.46 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kuris sutuoktinis gali iki palikimo atsiradimo atšaukti savo valios išreiškimą ta pačia tvarka, kokia buvo sudarytas testamentas, t. y. testamentą sutuoktinis gali atšaukti tik pats atvykęs pas notarą ir išreiškęs savo valią notaro akivaizdoje bei įforminęs tai notaro patvirtintu dokumentu. Antra, notaras ar konsulinis pareigūnas, priėmęs sutuoktinio pareiškimą atsisakyti bendrojo sutuoktinių testamento, turi pranešti Testamentų registrui. Atsižvelgiant į tai, kad vienam iš sutuoktinių atšaukus savo valios išreiškimą, netenka galios ir kito sutuoktinio valios išreiškimas, notaras ar konsulinis pareigūnas, patvirtinęs sutuoktinio valios išreiškimo atšaukimą, turėtų informuoti kitą sutuoktinį, kad neteko galios ir jo valios išreiškimas. Kitaip sakant, yra numatyta ne tik speciali atšaukimo forma, bet ir speciali procedūra. Jos neatlikus, antrasis sutuoktinis nėra informuojamas apie bendrojo sutuoktinių testamento atšaukimą, kas reikštų jo interesų pažeidimą. Suformavus praktiką, leidžiančią nesilaikyti specialios bendrojo sutuoktinių testamento atšaukimo formos ir procedūros, atsivertų terpė teisiniam apibrėžtumui, kuomet bendrąjį sutuoktinių testamentą sudaręs asmuo negalėtų būti tikras, ar jo sudarytas testamentas galioja, ar jau nebegalioja, nes yra atšauktas kito sutuoktinio. Laikytis bendrojo sutuoktinių testamento atšaukimo formos ir procedūros yra būtina siekiant apsaugoti tiek antrojo sutuoktinio interesus bei užtikrinant teisinį tikrumą.

11554.

116Apeliaciniame skunde išreiškiama nuomonė, jog pagal 2005 m. gegužės 2 d. sudaryto bendrojo sutuoktinių testamento tekstą galima daryti išvadą, jog atsakovei šio testamento panaikinimo tvarka nebuvo išaiškinta. Tokią išvadą apeliantas daro atsižvelgiant į tai, kad bendrame sutuoktinių testamente nėra pažymėta, jog sutuoktiniams šio testamento atšaukimo tvarka yra išaiškinta. Su tokiu argumentu nesutinka. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – NĮ) 30 straipsnį, notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti. Doktrinoje akcentuojama, kad notaras, tvirtindamas bendrą sutuoktinių testamentą, išsiaiškina tikrąją sutuoktinių valią, bei išaiškina jiems sudaromo testamento padarinius ir panaikinimo tvarką. Byloje nepateikta duomenų ar įrodymų, kad bendrąjį sutuoktinių testamentą patvirtinęs notaras būtų netinkamai atlikęs savo pareigas. Todėl nesant duomenų ar įrodymų apie netinkamą notaro pareigų atlikimą, reikia vadovautis prezumpcija, kad notaras savo pareigas atliko tinkamai, tame tarpe ir išaiškino bendrą sutuoktinių testamentą sudariusiems K. K. ir V. K. sudaryto testamento atšaukimo tvarką.

11755.

118Kasacinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad valia ir jos tinkamas išreiškimas yra labai svarbus testamento kaip sandorio elementas. Mano, kad tie patys kriterijai yra tinkami, vertinant ir testamento, ypač sutuoktinių, atšaukimą, kaip sandorį. CK 5.18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad būtina vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė siekė atšaukti bendrąjį sutuoktinių testamentą. Tokios vidinės valios ji neturėjo, juo labiau, tokia valia nebuvo išreikšta notaro patvirtintu dokumentu.

11956.

120Pagal faktines aplinkybes matyti, kad atsakovę ir jos įgaliotinę N. G. B., kuri yra ir įpėdinė pagal atsakovės Maskvoje sudarytą testamentą, sieja artimas pasitikėjimo santykis. Iš to, kad atsakovė yra išdavusi generalinį įgaliojimą N. G. B., darytina išvada, kad atsakovė ja pasitiki, įgaliotinė rūpinasi atsakovės reikalais, jai padeda. Atsidėkodama už pagalbą ir rūpinimąsi, atsakovė iš tiesų ketino perleisti N. B. savo turtą.

12157.

122Priėmusi palikimą pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą, atsakovė turėtų teisę turtu disponuoti – tam apribojimų bendrasis sutuoktinių testamentas nenumato. Jeigu atsakovei būtų buvę išaiškinta, kad jos Maskvoje sudarytas asmeninis testamentas N. B. naudai bus vertinamas kaip sutuoktinių sudaryto testamento atšaukimas, ji galimai būtų pasirinkusi kitokią atsilyginimo teisinę formą, pavyzdžiui, piniginį atsiskaitymą iki bendrojo sutuoktinių testamento įsigaliojimo, ir rentos sutartį, po palikimo pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą priėmimo.

12358.

124Pagal susidariusias aplinkybes negalima atsakovės Maskvoje sudaryto testamento prilyginti visiškai kitam sandoriui – bendrojo sutuoktinių testamento atšaukimui, kuriam taikoma speciali forma (griežtesnė, nei asmeninio testamento sudarymui), bei speciali procedūra, kuria siekiama apsaugoti ir antrojo sutuoktinio interesus. Be to, byloje nėra įrodymų, kad atsakovė turėjo valią atšaukti bendrąjį sutuoktinių testamentą.

12559.

126Ieškovo įsitikinimas, atsispindintis į bylą teiktuose elektroniniuose laiškuose, kad pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą po antrojo sutuoktinio (atsakovės) mirties, butas turėtų likti jam, yra klaidingas. Kaip jau minėta, pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą paveldėjęs pergyvenęs sutuoktinis gali laisvai disponuoti paveldėtu turtu, todėl nėra teisinio pagrindo tikėtis, jog po antrojo sutuoktinio mirties sutuoktinių bendrai turėtas turtas neišvengiamai pereis antriniam įpėdiniui. Kasacinis teismas pažymėjo, jog CK 5.44 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tik galimybė sutuoktiniams bendrai aptarus paskirti įpėdinį, kuris paveldės turtą mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, t. y. tai nėra privalomas bendrojo sutuoktinių testamento elementas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-313/2015). Taigi antrinių įpėdinių numatymas yra tik papildomas bendrojo sutuoktinių testamento elementas, visiškai nekeičiantis bendrojo sutuoktinių testamento esmės.

12760.

128Apeliaciniame skunde išreiškiama nuomonė, kad galimai atsakovė prieš sudarydama asmeninį testamentą Maskvoje neatšaukė bendrojo sutuoktinių testamento dėl to, kad galimai nežinojo apie tokią pareigą, mat nesant Rusijos Federacijos teisėje bendrojo sutuoktinių testamento instituto, tikėtina, kad notaras apie šią pareigą neišaiškino. Kitaip sakant, apeliantas mano, kad kolizinė situacija, kuomet buvo sudarytas ir notariškai patvirtintas asmeninis testamentas nepanaikinus bendrojo sutuoktinių testamento susidarė dėl to, kad testamentai sudaryti skirtingose valstybėse, kuriose reglamentavimas yra skirtingas. Tačiau ši nuomonė paneigiama Lietuvos praktikoje susiklostančiais pavyzdžiais. Net ir Lietuvoje pasitaiko atvejų, kai esant sudarytam bendram sutuoktinių testamentui, notaras patvirtina asmeninį testamentą. Tačiau tai savaime nedaro negaliojančiu bendrojo sutuoktinių testamento – priešingai, pagal teisminę praktiką, tokiu atveju negaliojančiu laikomas vėliau sudarytas asmeninis testamentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2014). Jeigu notaras, vesdamas paveldėjimo bylą, gauna duomenis, kad buvo sudarytas bendrasis sutuoktinių testamentas, o vėliau, neatšaukus sutuoktinio valios, buvo sudarytas naujas testamentas, turėtų laikyti jį negaliojančiu ir neatsižvelgti į jame išreikštą testatoriaus valią.

12961.

130Apeliantas daro nepagrįstą išvadą, jog jeigu atsakovė būtų kreipusis dėl asmeninio sutuoktinių testamento sudarymo Lietuvoje, ir notaras būtų atsakovei išaiškinęs, jog prieš tai yra būtina atšaukti bendrąjį sutuoktinių testamentą, atsakovė būtų tai padariusi. Priešingai, galimai tokiu atveju atsakovė būtų pasirinkusi kitą teisinį kelią, išsaugant sudarytą bendrąjį sutuoktinių testamentą. Juo labiau, kad sudarytas bendras sutuoktinių testamentas neatima teisės disponuoti asmeniniu turtu.

13162.

132Svarbu ir tai, kad atsakovės velionis sutuoktinis iki pat mirties nesiėmė veiksmų, siekiant atšaukti bendrajame sutuoktinių testamente savo išreikštą valią, nepaisant to, kad sutuoktiniai nuo 2011 m. gyveno skirtingose valstybėse. Apeliantas nurodo, kad velioniui K. K. buvo žinoma apie atsakovės Maskvoje sudarytą testamentą. Nepaisant to, K. K. nesiėmė veiksmų savo valiai pakeisti – arba net nesikreipė į notarą, nei dėl bendrame sutuoktinių testamente išreikštos savo valios atšaukimo, nei dėl naujo testamento sudarymo (kas būtų įmanoma tik atšaukus bendrąjį sutuoktinių testamentą), arba, jei ir kreipėsi į notarą ir buvo informuotas, kad bendrasis sutuoktinių testamentas pagal Lietuvos teisę yra galiojantis, nesiėmė veiksmų, kad būtų atšaukta ar pakeista jame išreikšta jo valia. Kitaip sakant, pagal aplinkybes galima daryti pagrįstą išvadą, kad velionis K. K., nepaisant atitolusių santykių su atsakove, turėjo valią po mirties savo turtą palikti savo sutuoktinei, juo labiau, kad santuokoje su ja gyveno labai ilgą laiką – nuo 1960 metų. Tai visiškai atitinka pagrindinį bendrojo sutuoktinių testamento tikslą – sutuoktinių siekį pasirūpinti vienas kitu. Jeigu testamentą sudarančio asmens tikslas ir valia nukreipti ne į tai, kad turtą paveldėtų jo sutuoktinis, o kitas asmuo, tai jis turėtų sudaryti ne bendrąjį sutuoktinių, o savo oficialųjį ar asmeninį testamentą, paveldėtoju nurodydamas konkretų asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-313/2015). Todėl bendrojo sutuoktinių testamento pripažinimas negaliojančiu reikštų velionio K. K. valios nepaisymą.

13363.

134Apelianto įsitikinimu, sprendžiant bendrojo sutuoktinių testamento, sudaryto 2005 m. gegužės 2 d. Lietuvoje klausimą, kaip ir atsakovės Maskvoje sudaryto testamento galiojimo klausimą, turi būti taikomos ne Lietuvos Respublikos, o Rusijos Federacijos teisės normos. Su šiuo teiginiu nesutinka.

13564.

136Apeliaciniame skunde teisinės pagalbos sutartyje vartojama sąvoka „paveldėjimo teisė“ nepagrįstai susiaurinama. Apelianto nuomone, ši sąvoka apima tik teisę paveldėti vienokį ar kitokį turtą, bet neapima testamento sudarymui, keitimui ar panaikinimui, t. y. testamento formai ir turiniui taikytinos teisės. Toks apelianto vertinimas neatitinka doktrininės paveldėjimo teisės sampratos. Paveldėjimo teisės normomis laikomos ir tos normos, kurios reglamentuoja testamento sudarymą, pakeitimą ir panaikinimą.

13765.

138Apelianto nuomone, teismas, kaip vieną iš motyvų nurodydamas tai, jog „dėl nekilnojamojo turto testamento pakeitimo bei panaikinimo taikytina nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė, taigi šiuo atveju turi būti taikoma Lietuvos Respublikos teisė“, buvo nenuoseklus, nes tokiu atveju turėjo pasisakyti ir dėl testamento dalies, sudarytos dėl kilnojamojo turto galiojimo ar negaliojimo. Atkreipia dėmesį, jog pareiškime apie palikimo priėmimą, kurį atsakovės vardu pasirašė jos įgaliotinė N. B., suformuluotas toks pareiškimas: “Aš, K. V. V.atstovė N. B., pareiškiu, kad K. V. V. sutinka, jog būtų išduotas mirusio sutuoktinio K. K. dalies nuosavybės teisės liudijimas į butą, ( - ), įgytą jų santuokos metu.“ Apie sutuoktinio dalį piniginėms lėšoms nėra užsimenama. Be to, bylos nagrinėjimo metu nebuvo teikiami reikalavimai ar argumentai dėl skirtingos kilnojamojo ir nekilnojamojo turto paveldėjimo tvarkos, todėl teismas neturėjo pagrindo dėl to pasisakyti.

13966.

140Šioje situacijoje labai svarbią reikšmę turi aplinkybė, jog Rusijos Federacijos teisė apskritai nenumato galimybės dviem asmenims sudaryti bendro testamento, Rusijos Federacijos teisėje nėra bendro sutuoktinių testamento instituto. Kitaip sakant, Lietuvoje sudaryto bendro sutuoktinių testamento atšaukimo klausimams ir neįmanoma pritaikyti Rusijos Federacijos teisės normų, nes jų tiesiog nėra.

14167.

142Apelianto nuomone, nepaisant šios aplinkybės, byloje turėtų būti vadovaujamasi Rusijos Federacijos CK 1130 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad „vėlesnis testamentas, kuriame ankstesnio testamento ar atskirų jo sudedamųjų dalių reguliuojančių paveldimo turto patvarkymus atšaukimas nėra tiesiogiai nurodytas, panaikina prieš tai buvusį testamentą pilna apimtimi, arba toje dalyje, kuria jis prieštarauja paskutiniam testamentui“. Tačiau ši norma taikoma tuomet, kai asmuo keičia savo paties valią, o ne bendrą dviejų asmenų suderintą valią.

14368.

144Bendras sutuoktinių testamentas yra išskirtinis sandoris paveldėjimo teisėje. Pirmiausia tai dvišalis sandoris, priešingai negu kitos testamentų rūšys, kuriam galioja dvišaliam sandoriui taikomi teisiniai principai, kaip, pavyzdžiui, galimybė pakeisti testamentą tik bendru sutuoktinių valios sutikimu (išskyrus atvejus mirus vienam iš sutuoktinių). Šio testamento specifiškumas lemia ir skirtingą teisinį jo sudarymo, pakeitimo ir atšaukimo reguliavimą. Tiek sudarant, tiek keičiant, tiek atšaukiant bendrąjį sutuoktinių testamentą, tai privalomai turi būti daroma notaro tvirtinamu valios išreiškimu. Notaro dalyvavimas tiek šio testamento sudaryme, tiek keitime ar atšaukime turi užtikrinti, kad šių sandorių specifika ir pasekmės būtų šalims aiškios ir žinomos. Tai, kad atsakovei sudarant asmeninį testamentą Maskvoje, nebuvo išaiškinta, jog tai bus laikoma Lietuvoje sudaryto bendro sutuoktinių testamento atšaukimu, reiškia, kad apskritai nebuvo sprendžiama dėl Lietuvoje sudaryto testamento atšaukimo ar neatšaukimo. Priimti valią atitinkantį sprendimą asmuo gali tik tuo atveju, jeigu jam yra žinomos ir suprantamos sprendimo pasekmės. Šiuo atveju tinkamos formos ir procedūros nesilaikymas lemia, jog iš tiesų nebuvo užfiksuota atsakovės valia bendrojo sutuoktinių testamento atžvilgiu, nes Maskvoje dirbantis notaras jos net ir nesiaiškino.

14569.

146Be to, bendrojo testamento, kaip dvišalio sandorio specifika lemia ir tai, kad bet kokiame etape – tiek jį sudarant, tiek keičiant, tiek atšaukiant – vienokia ar kitokia forma dalyvauja du asmenys – abu sutuoktiniai. Nors vienam iš sutuoktinių atšaukiant bendrąjį testamentą nėra reikalaujama antrojo sutuoktinio atvykimo pas notarą, apie testamento atšaukimą antrasis sutuoktinis yra informuojamas. Tokiu būdu jis įgyja galimybę sudaryti naują testamentą, ir, jeigu nepaisant pasikeitusios kito sutuoktinio valios, turi tikslą po mirties palikti visą savo turtą valią pakeitusiam sutuoktiniui, jis turi galimybę tą padaryti surašydamas asmeninį testamentą. Ir priešingai, jeigu antrasis sutuoktinis neinformuojamas apie bendrojo sutuoktinių testamento atšaukimą, jo turtas bus paveldimas pagal įstatymą, nors gal tai ir neatitinka jo valios. Tokia situacija pažeistų asmens teisę spręsti, kam po jo mirties liks jo turėtas turtas. Dėl šios priežasties tinkamas bendro sutuoktinių testamento atšaukimo procedūrų laikymasis yra būtinas, siekiant užtikrinti antrojo sutuoktinio teises.

14770.

148Teigia, jog dėl bendrojo sutuoktinių testamento specifiškumo, bendrosios testamentų sudarymą, pakeitimą ir panaikinimą reglamentuojančio tesės normos jiems nėra ir negali būti taikomos, neatsižvelgiant į specifiką. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog vieno asmens sudaryto testamento keitimo ir atšaukimo normų taikymas bendrajam sutuoktinių testamentui reikštų normų taikymą santykiams, kurių jos nereglamentuoja.

14971.

150Atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą, priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

151IV.

152Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

15372.

154Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15573.

156Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

15774.

158Apeliaciniame skunde nurodoma, jog 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau - Teisinės pagalbos sutartis) 42 straipsnio 2 dalis, kuria vadovautasi ginčijamame sprendime, reguliuoja ne testamento sudarymui ir panaikinimui taikytiną teisę, o pačiai paveldėjimo teisei kaip tokiai, atsirandančiai įpėdiniams po palikėjo mirties, taikytiną teisę. Be to, apelianto teigimu, skundžiamame sprendime nepagrįstai nustatyta, kad sprendžiant ginčijamo 2005 m. gegužės 2 d. atsakovės ir velionio K. K. sudaryto bendrojo sutuoktinių testamento galiojimo klausimą turi būti taikoma Lietuvos Respublikos, o ne Rusijos Federacijos teisė, iš esmės motyvuojant tokią išvadą vieninteliu argumentu, jog tarp šalių iškilęs ginčas susijęs su nekilnojamojo daikto, esančio Lietuvos Respublikoje paveldėjimu. Teismas, priimdamas sprendimą, turėjo vadovautis ne Teisinės pagalbos 42 straipsnio 2 dalimi, o šios sutarties 44 straipsniu, reguliuojančiu testamento panaikinimui taikytiną teisę, ir tuo pagrindu taikyti Rusijos Federacijos materialinės teisės normas, o būtent Rusijos Federacijos CK 1130 straipsnio 2 dalį. Tačiau su tokia apelianto pozicija apeliacinės instancijos teismo kolegija nesutinka.

15975.

160Teisinės pagalbos sutarties 41 straipsnyje nustatyta, kad vienos susitariančiosios šalies piliečiai yra lygiateisiai su kitos susitariančiosios šalies piliečiais, gyvenančiais jos teritorijoje, gebėjimu sudaryti arba panaikinti testamentą turtui, esančiam kitos susitariančiosios šalies teritorijoje, arba įgyvendintinoms ten teisėms, taip pat gebėjimu įgyti paveldimą turtą arba paveldimas teises. Turtą arba teises jie įgyja tokiomis pat sąlygomis, kokios nustatytos saviems susitariančiosios šalies piliečiams, gyvenantiems jos teritorijoje.

16176.

162Teisinės pagalbos sutarties 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje yra turtas, įstatymai. CK 1.62 straipsnio 1 dalis nustato, kad nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė. CK 1.61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad testamento, jo pakeitimo ar panaikinimo formai taikoma šių aktų sudarymo vietos valstybės teisė. Testamentas, jo pakeitimas ar panaikinimas taip pat galioja, jeigu šių aktų forma atitinka testatoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisės reikalavimus arba valstybės, kurios pilietis testatorius buvo šių aktų sudarymo metu, arba jo gyvenamosios vietos valstybės šių aktų sudarymo ar mirties metu teisės reikalavimus. Testamentas dėl nekilnojamojo daikto, taip pat tokio testamento pakeitimas ar panaikinimas galioja, jeigu jų forma atitinka nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisę.

16377.

164Teisinės pagalbos sutarties 44 straipsnyje numatyta, kad testamento formą nustato įstatymai susitariančiosios šalies, kurios piliečiu buvo palikėjas sudarant testamentą. Tačiau pakanka, kad buvo laikytasi įstatymų susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje buvo sudarytas testamentas. Ši nuostata taikytina ir panaikinant testamentą.

16578.

166Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamoje byloje taikytina Teisinės pagalbos sutarties 42 straipsnio 2 dalis, kuri nustato, kaip minėta, jog nekilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje yra turtas, įstatymai, ir tokiu būdu dėl nekilnojamojo turto testamento pakeitimo bei panaikinimo yra taikytina nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė, būtent šiuo nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos teisė pagal CK 1.61 straipsnio 2 dalies prasmę. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo sutikti su argumentu, jog atsakovės Valentinos K. R. Federacijoje sudarytam testamentui ir Lietuvos Respublikoje sudaryto bendrojo sutuoktinių testamento atšaukimui (panaikinimui) yra taikytina Rusijos Federacijos teisė.

16779.

168Kolegija pažymi, kad pareiškime apie palikimo priėmimą, kurį atsakovės vardu pasirašė jos įgaliotinė N. B., nurodytas po sutuoktinio K. K. mirties paveldėtojos sutikimas dėl teisės liudijimo išdavimo tik į butą ( - ), kuris buvo įgytas santuokos metu, ir kaip teisingai nurodo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, bylos nagrinėjimo metu nebuvo reiškiami reikalavimai ir / ar nurodyti argumentai dėl skirtingos kilnojamojo ir nekilnojamojo turto paveldėjimo tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pasisakyti šiuo klausimu.

16980.

170Kolegija taip pat pažymi, kad bendrąjį testamentą gali sudaryti tik specialusis subjektas – sutuoktiniai (CK 5.44 straipsnio 1 dalis). Bendrasis testamentas sudaromas tik kaip oficialusis ir turi būti patvirtintas notaro ar kito oficialaus pareigūno įstatymų nustatyta tvarka (CK 5.44 straipsnis). Bendruoju testamentu įpėdiniu skiriamas konkretus asmuo – pergyvenęs sutuoktinis, t. y. mirusiojo sutuoktinio turtas ir (ar) jo dalis, įeinanti į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, atitenka pergyvenusiam sutuoktiniui, išskyrus privalomąją palikimo dalį (CK 5.43 straipsnis). Bendruoju testamentu yra išreiškiama bendra sutuoktinių valia dėl jų turto tvarkymo, todėl atšaukti bendrąjį sutuoktinių testamentą, taip pat jį pakeisti galima tik tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka, kaip ir jį sudaryti. Jei pasikeičia kurio nors iš sutuoktinių valia ir iki palikimo atsiradimo jis atšaukia savo valios išreiškimą, tokiu atveju netenka galios ir kito sutuoktinio valios išreiškimas, nes nėra bendros sutuoktinių valios (CK 5.46 straipsnio 1 dalis). CK 5.46 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, kad sutuoktinio sudaryti testamentai, neatšaukus bendrojo sutuoktinių testamento, negalioja.

17181.

172Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Rusijos Federacijos CK nenumato bendro sutuoktinių testamento instituto, ir šio kodekso 1118 straipsnio 4 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad testamente gali būti išreikšta vieno piliečio valia, dviem ar daugiau asmenų sudaryti vieną testamentą neleidžiama. Tai leidžia teigti, jog apelianto nurodomas Rusijos Federacijos CK 1130 straipsnis reglamentuoja tik vieno asmens sudaryto testamento keitimo bei atšaukimo klausimus. Iš esmės analogišką reglamentavimą numato ir Lietuvos Respublikos CK 5.35 straipsnio 2 dalies nuostatos, nurodant, kad vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą arba jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui, ir galiausiai minėto straipsnio 2 dalyje nurodant, kad ši nuostata netaikoma bendrajam sutuoktinių testamentui.

17382.

174Be to, kaip teisingai nurodo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, kasacinis teismas ne kartą yra akcentavęs, jog valia ir jos tinkamas išreiškimas yra labai svarbus testamento kaip sandorio elementas. Todėl pagrįstai teigia, jog tie patys kriterijai yra tinkami, vertinant ir testamento, ypač sutuoktinių, atšaukimą, kaip sandorį. CK 5.18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad būtina vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010). Šiuo nagrinėjamu atveju nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė siekė atšaukti bendrąjį sutuoktinių testamentą – ji tokios vidinės valios neturėjo, juo labiau, tokia valia nebuvo išreikšta notaro patvirtintu dokumentu. Svarbi atsakovės nurodyta aplinkybė, jog velionis sutuoktinis iki pat mirties nesiėmė jokių veiksmų, siekiant atšaukti bendrajame sutuoktinių testamente išreikštą valią, nepaisant to, jog sutuoktiniai nuo 2011 m. gyveno skirtingose valstybėse.

17583.

176Nors apeliantas nurodo, kad velioniui K. K. buvo žinoma apie atsakovės Maskvoje sudarytą testamentą, tačiau nepaisant ir šios aplinkybės, K. K. nesiėmė veiksmų savo valiai pakeisti – arba net nesikreipė į notarą nei dėl bendrame sutuoktinių testamente išreikštos savo valios atšaukimo, nei dėl naujo testamento sudarymo (kas būtų įmanoma tik atšaukus bendrąjį sutuoktinių testamentą), arba, jei ir kreipėsi į notarą ir buvo informuotas, kad bendrasis sutuoktinių testamentas pagal Lietuvos teisę yra galiojantis, nesiėmė veiksmų, kad būtų atšaukta ar pakeista jame išreikšta jo valia. Kaip teisingai nurodo atsakovė, jeigu testamentą sudarančio asmens tikslas ir valia nukreipti ne į tai, kad turtą paveldėtų jo sutuoktinis, o kitas asmuo, tai jis turėtų sudaryti ne bendrąjį sutuoktinių, o savo oficialųjį ar asmeninį testamentą, paveldėtoju nurodydamas konkretų asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-313/2015). Todėl tokiu atveju bendrojo sutuoktinių testamento pripažinimas negaliojančiu reikštų velionio K. K. valios nepaisymą.

17784.

178Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

17985.

180Apeliacinės instancijos teismas priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai pritaikė procesines ir materialines teisės normas, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

18186.

182Apeliacinį skundą atmetus, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias ji patyrė sumokėdama advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą – 1037,36 Eur. Atsakovė pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, šios išlaidos laikytinos pagrįstomis, protingomis, todėl yra priteistinos atsakovei iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

183Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

184Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2796-596-2018 palikti nepakeistą.

185Priteisti atsakovei V. K. iš ieškovo P. K. 1037,36 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atstovo pagalba.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti sutuoktinių K. K. bei... 7. 2.... 8. Ieškinyje nurodė, kad 2005 m. gegužės 2 d. ieškovo tėvai, sutuoktiniai,... 9. 3.... 10. Vadovaujantis 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos... 11. 4.... 12. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu... 13. 5.... 14. 2015 m. spalio 14 d. Rusijos Federacijos notaro patvirtintas testamentas negali... 15. II.... 16. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 17. 6.... 18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu... 19. 7.... 20. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad 2005 m. gegužės 2 d.... 21. 8.... 22. Į bylą pateiktas V. K. testamentas, patvirtintas 2015 m. spalio 14 d.... 23. 9.... 24. 2017 m. kovo 3 d. atsakovė, atstovaujama N. B., kreipėsi į Vilniaus miesto 1... 25. 10.... 26. Ieškovas savo reikalavimą grindžia 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos... 27. 11.... 28. Ginčo atveju aktualu yra tai, kad tarp šalių iškilęs ginčas dėl... 29. 12.... 30. CK 1.62 straipsnio 1 dalis nustato, kad nekilnojamojo daikto paveldėjimo... 31. 13.... 32. Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį... 33. 14.... 34. Įvertinus aukščiau paminėtą teisinį reglamentavimą, daryta išvada, kad... 35. 15.... 36. CK 5.46 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis iki palikimo atsiradimo... 37. 16.... 38. Aiškinant CK 5.46 straipsnio nuostatas traktuota, kad pareiškimas, kuriame... 39. 17.... 40. Ieškovas savo reikalavimą grindžia Rusijos Federacijos CK nuostatomis,... 41. 18.... 42. Pažymėta, kad Rusijos Federacijos CK nenumato tokio instituto, kaip bendras... 43. 19.... 44. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą,... 45. III.... 46. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė... 47. 20.... 48. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad teismo sprendimas... 49. 21.... 50. Skundžiamame teismo sprendime nepagrįstai nustatyta, jog sprendžiant... 51. 22.... 52. Kitaip tariant, teisinės pagalbos sutarties 42 straipsnio 2 dalis, kuria... 53. 23.... 54. Pavyzdžiui, jeigu Lietuvos Respublikos pilietis testamentu paliktų žemės... 55. 24.... 56. Tarptautinėje privatinėje teisėje yra įprasta, jog valstybės nekilnojamojo... 57. 25.... 58. Kadangi analizuojant įvairias tarptautinės teisės normas aiškiai matyti,... 59. 26.... 60. Nepanaikinus ginčijamo sprendimo, būtų formuojama ydinga teisinį netikrumą... 61. 27.... 62. Vadovaujantis ginčijamu teismo sprendimu, išeitų, kad nekilnojamojo daikto... 63. 28.... 64. Ginčijamame teismo sprendime pažymėta, jog Rusijos Federacijos CK 1118... 65. 29.... 66. Priešingai, nei nurodyta teismo sprendime, tokia Rusijos Federacijos CK 1118... 67. 30.... 68. Teismo sprendime išdėstytas tarptautinės privatinės teisės normų... 69. 31.... 70. Apibendrinant tai, kas nurodyta aukščiau, t. y. testamento panaikinimo ar... 71. 32.... 72. Rusijos Federacijos CK 1130 straipsnis numato, kad „Testatorius turi teisę... 73. 33.... 74. Kaip jau nurodyta aukščiau, Lietuvos Respublikos materialinės teisės normų... 75. 34.... 76. Kaip matyti iš 2005 m. gegužės 2 d. Druskininkuose sudaryto bendrojo... 77. 35.... 78. Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant ar testamento... 79. 36.... 80. Pažymėtina, kad 2015 m. spalio 14 d. atsakovė V. K. atliko aktyvų veiksmą,... 81. 37.... 82. Atsakovės valios pakeitimą patvirtina ne tik jos aktyvus, notaro... 83. 38.... 84. Taigi, toks formalus situacijos vertinimas, kaip kad ginčijamame teismo... 85. 39.... 86. Jeigu toks atsakovės valios pakeitimas būtų vykęs Lietuvos Respublikoje,... 87. 40.... 88. Pažymi, kad tuo metu, kuomet 2015 m. atsakovė pakeitė savo valią ir sudarė... 89. 41.... 90. Kadangi atsakovei yra žinoma, jog nekilnojamasis daiktas, esantis Lietuvoje,... 91. 42.... 92. 2016 m. gruodžio 29 d. mirus atsakovės sutuoktiniui K. K., atsakovė dėl... 93. 43.... 94. Apeliantas (ieškovas) yra tikras, kad jeigu atsakovė būtų galėjusi veikti... 95. 44.... 96. Atsižvelgiant į tai, kad 2005 m. sutuoktinių testamentu atsakovė visą savo... 97. 45.... 98. Nagrinėjamu atveju ginčijamo testamento atšaukimui turi būti taikomas... 99. 46.... 100. Pažymi ir tai, kad teismas ginčijamu teismo sprendimu nuspręsdamas, jog... 101. 47.... 102. Kadangi ginčijamame bendrajame sutuoktinių testamente nebuvo įvardintas... 103. 48.... 104. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas atmesti ieškinį yra neteisėtas... 105. 49.... 106. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m.... 107. 50.... 108. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su... 109. 51.... 110. Apelianto pozicija iš esmės grindžiama prielaida, kad sudarydama testamentą... 111. 52.... 112. Siekiant, kad bendras sutuoktinių testamentas būtų laikomas atšauktu... 113. 53.... 114. Bendrojo sutuoktinių testamento atšaukimas jau yra vienašalis sandoris,... 115. 54.... 116. Apeliaciniame skunde išreiškiama nuomonė, jog pagal 2005 m. gegužės 2 d.... 117. 55.... 118. Kasacinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad valia ir jos tinkamas... 119. 56.... 120. Pagal faktines aplinkybes matyti, kad atsakovę ir jos įgaliotinę N. G. B.,... 121. 57.... 122. Priėmusi palikimą pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą, atsakovė... 123. 58.... 124. Pagal susidariusias aplinkybes negalima atsakovės Maskvoje sudaryto testamento... 125. 59.... 126. Ieškovo įsitikinimas, atsispindintis į bylą teiktuose elektroniniuose... 127. 60.... 128. Apeliaciniame skunde išreiškiama nuomonė, kad galimai atsakovė prieš... 129. 61.... 130. Apeliantas daro nepagrįstą išvadą, jog jeigu atsakovė būtų kreipusis... 131. 62.... 132. Svarbu ir tai, kad atsakovės velionis sutuoktinis iki pat mirties nesiėmė... 133. 63.... 134. Apelianto įsitikinimu, sprendžiant bendrojo sutuoktinių testamento, sudaryto... 135. 64.... 136. Apeliaciniame skunde teisinės pagalbos sutartyje vartojama sąvoka... 137. 65.... 138. Apelianto nuomone, teismas, kaip vieną iš motyvų nurodydamas tai, jog... 139. 66.... 140. Šioje situacijoje labai svarbią reikšmę turi aplinkybė, jog Rusijos... 141. 67.... 142. Apelianto nuomone, nepaisant šios aplinkybės, byloje turėtų būti... 143. 68.... 144. Bendras sutuoktinių testamentas yra išskirtinis sandoris paveldėjimo... 145. 69.... 146. Be to, bendrojo testamento, kaip dvišalio sandorio specifika lemia ir tai, kad... 147. 70.... 148. Teigia, jog dėl bendrojo sutuoktinių testamento specifiškumo, bendrosios... 149. 71.... 150. Atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti Vilniaus miesto... 151. IV.... 152. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 153. 72.... 154. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 155. 73.... 156. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių... 157. 74.... 158. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir... 159. 75.... 160. Teisinės pagalbos sutarties 41 straipsnyje nustatyta, kad vienos... 161. 76.... 162. Teisinės pagalbos sutarties 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad... 163. 77.... 164. Teisinės pagalbos sutarties 44 straipsnyje numatyta, kad testamento formą... 165. 78.... 166. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo... 167. 79.... 168. Kolegija pažymi, kad pareiškime apie palikimo priėmimą, kurį atsakovės... 169. 80.... 170. Kolegija taip pat pažymi, kad bendrąjį testamentą gali sudaryti tik... 171. 81.... 172. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Rusijos Federacijos CK... 173. 82.... 174. Be to, kaip teisingai nurodo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą,... 175. 83.... 176. Nors apeliantas nurodo, kad velioniui K. K. buvo žinoma apie atsakovės... 177. 84.... 178. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl... 179. 85.... 180. Apeliacinės instancijos teismas priėjo išvados, kad pirmosios instancijos... 181. 86.... 182. Apeliacinį skundą atmetus, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra... 183. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 184. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą... 185. Priteisti atsakovei V. K. iš ieškovo P. K. 1037,36 Eur bylinėjimosi...