Byla e2A-264-357/2017
Dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, paveldėjimo teisės nuginčijimo, be pagrindo įgyto turto grąžinimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei R. S. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, paveldėjimo teisės nuginčijimo, be pagrindo įgyto turto grąžinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) Pripažinti, jog ieškovas V. B. yra velionės sutuoktinės J. Š. nekilnojamojo bei kilnojamojo turto bendraturtis, turintis 50 procentų turto dalies nuosavybe bendrosios dalinės nuosavybės teise, o būtent šį konkretų turtą (visa apimtimi), Žemės sklypą, esantį ( - ), kurio plotas 0,0621 hj., unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė - 1010 Eur; Neregistruotą gyvenamąjį namą, esantį ( - ), vertė -15000 Eur; Garažą, esantį ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė - 554 Eur; Ūkinį pastatą, esantį ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė - 213 Eur; Šulinį, esantį ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė - 37 Eur; Automobilį ( - ), kurio valstybinis Nr. ( - ), vertė 300 Eur; 2) Pripažinti, jog atsakovė R. S. nėra įpėdinė, turinti teisę į J. Š. palikimą; 3) Įpareigoti atsakovę R. S. grąžinti be pagrindo įgytą (pasisavintą) turtą: skalbyklę ( - ) 290 Eur vertės, šaldytuvą už 290 Eur, šaldiklį ( - ) už 290 Eur, dujinę viryklę ( - ) už 260 Eur, kompiuterį už 1000 Eur, mikrobangų krosnelę už 87 Eur, spintą už 203 Eur, prieškambario baldų komplektą už 232 Eur, indų - puodų rinkinį už 724 Eur, televizorių ( - ) 240 Eur vertės, taip pat jai pervestą J. Š. pensijos likutį 169,72 Eur; 4) įpareigoti atsakovę R. S. perduoti pakeistos buto ( - ), spynos raktus. Prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
  1. Nurodė, kad nuo 1998 m. rugsėjo 1 d. kartu, kaip sutuoktiniai gyveno su J. Š.. 2015 m. lapkričio 9 dieną, J. Š. jau ilgą laiką sergant lėtine liga, jis su J. Š. susituokė. Gyvendami kartu, per 17 metų jis ir jo sugyventinė įgijo daug įvairaus turto. Kadangi buvo nesusituokę, sutarė, jog J. Š. bendrą turtą užrašys ieškovui testamentu, tokiu būdu užtikrindama, kad jo turtiniai interesai būtų apsaugoti jos mirties atveju. Tačiau likus keletui mėnesių iki mirties slapta nuo jo J. Š. testamentą pakeitė ir visą turtą paliko savo dukterėčiai R. S., 2015 m. gegužės 4 d. testamente nurodydama sąlygą – įpareigojimą palikimo gavėjai testatorę palaidoti. Nieko nežinodamas apie tokią sąlygą, jis pats savo lėšomis ir kitais ištekliais sutuoktinę J. Š. palaidojo, už tai gavo atitinkamas išmokas iš savivaldybės socialinės rūpybos ir paramos skyriaus, ir tik pasibaigus laidotuvėms atsakovė pasakė, jog yra vienintelė testamentinė įpėdinė ir tuoj pat paėmė iš jo raktus nuo buto. Todėl prašo pripažinti, kad atsakovė neįvykdė 2015-05-04 testamento sąlygos palaidoti palikėją ir dėl to negali gauti palikimo pagal testamentą, taip pat prašo pripažinti, kad jį su J. Š. siejo jungtinės veiklos santykiai, kurių pasėkoje buvo sukurta dviejų asmenų bendroji dalinė nuosavybė ir pripažinti ½ dalį jo dalimi.
  1. Atsakovė R. S. ieškinį prašė atmesti ir nurodė, kad sutinka ieškovui atlyginti jo turėtas laidojimo išlaidas, siūlė ieškovui sumokėti šias išlaidas, tačiau šis atsisakė paimti pinigus. Net ir laikant, kad testamente nurodytą jos prievolę palaidoti tetą yra CK 5.36 straipsnio 1 dalyje nurodyta sąlyga, kurią neįvykdžius ji negalėtų paveldėti turto pagal testamentą, ieškovo aktyvūs veiksmai padėjo šiai sąlygai atsirasti, ši sąlyga yra naudinga tik ieškovui. Todėl turėtų būti pripažinta, kad šios sąlygos nebuvo. Priešingu atveju, būtų iškreipta testatorės valia turtą palikti jai, o ieškovas, išleidęs santykinai nedidelę sumą laidotuvėms, įgytų neproporcingai dideles teises į palikėjos turtą. Ieškovo ir J. Š. santykiai buvo nepastovūs, komplikuoti, ji abejoja ieškovo teiginiais, kad su J. Š. nuo 1998 metų gyveno kaip šeima ir vedė bendrą ūkį.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė, kad ieškovui V. B., ir J. Š. (mirusiai ( - )) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė po ½ dalį: žemės sklypo, esančio ( - ), kurio plotas 0,0621 ha, unikalus Nr. ( - ), sodo pastato, esančio ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ) (nugriautas, vietoje jo stovi gyvenamasis namas), garažo, esančio ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, esančio ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), kiti inžineriniai statiniai – šulinys, esantis ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), automobilio ( - ), kurio valstybinis Nr. ( - ) Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo V. B. atsakovės R. S. naudai 700,00 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, 78,04 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai, 9,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą. Priteisė iš atsakovės R. S. 9,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartimi šioje civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, sprendimui įsiteisėjus panaikino. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
  1. Teismas dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo jungtinės veiklos sutarties pagrindu nurodė, kad iš byloje esančių fotonuotraukų, atsakovės paaiškinimų, liudytojų parodymų spręstina, jog ieškovas su J. Š. gyveno kartu kaip sugyventiniai, vedė bendrą ūkį iki santuokos įregistravimo, kad neįregistravę santuokos, ieškovas su J. Š. kartu kaip sugyventiniai pragyveno apie 17 metų, t. y. nuo 1998 metų rudens iki ( - ), kai įregistravo bažnytinę santuoką. Nors vien bendro gyvenimo faktas negali būti laikomas pakankamu jungtinės veiklos sukuriant bendrą turtą įrodymu, tačiau, ieškovo paaiškinimu, atsakovės paaiškinimu, liudytojų parodymais apie bendrą gyvenimą, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (fotonuotraukomis) nustatytos aplinkybės, kad V. B. ir J. Š. tikrai gyveno kartu, J. Š. turėjo asmeninių lėšų ir pajamų, nekilnojamo turto, jie tvarkė bendrą ūkį, gerino J. Š. priklausantį turtą asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu. V. B. pradėdamas gyventi kartu su J. Š. savo asmeninio turto neturėjo, gyvenant kartu jis dirbo su pertraukomis ir gavo pajamas, kurios buvo mažesnės, nei J. Š., tačiau savo darbu tvarkant sodo sklypą, gerinant žemės kokybę, atstatant sodo namelį, statant šulinį, šiltnamį, garažą, remontuojant butą, esantį ( - ), garažus, esančius ( - ), jis daugiau prisidėjo pačiu darbu, nei pati J. Š.. Tokios nustatytos bylos aplinkybės leido daryti išvadą, kad buvo V. B. ir J. Š. susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, o dalis ginčo turto buvo sukurta bendra šalių veikla. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad visas nekilnojamas turtas yra registruotas J. Š. vardu, o žemės sklypas, esantis ( - ), įgytas 1995-06-17, žemės sklypas, esantis ( - ), įgytas 1992-11-26, t. y. ieškovui dar negyvenant kartu su J. Š.. Iki ieškovui pradedant kartu gyventi su J. Š. ir gyvenant kartu jo gautos pajamos sudarė apie 114 Eur kas mėnesį, kai tuo tarpu J. Š. gaunamos pajamos sudarė iki 2009 metų siekė apie 868 Eur (3000 Lt), o nuo 2009 gaunama pensija sudarė 288 Eur (924,46 Lt ir 70,00 Lt našlės pensija). 2005 metais J. Š. pardavė butą ( - ) gatvėje už 28246 Eur (63000 Lt), o nusipirko butą ( - ) gatvėje už 8173 Eur (28000 Lt), taip pat J. Š. turėjo santaupų bankuose, nes tai patvirtina byloje esantys bankų sąskaitų išrašai. Darė išvadą, kad J. Š. indėlis kuriant bendrą turtą buvo ryškiai didesnis, nei ieškovo V. B.. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis skyrė lėšas statybinių medžiagų pirkimui, todėl laikė, kad tik žemės sklypas, esantis ( - ), ir jame esantys nebaigtos statybos gyvenamas namas, ūkinis pastatas, šulinys, kiti statiniai yra įgyti, sutvarkyti iš bendrų lėšų. Taip pat laikė, kad automobilis ( - ), valst. Nr. ( - ) yra įgytas ieškovo ir J. Š. bendromis lėšomis, nes ieškovas automobilį prižiūrėjo, remontavo, vežiojo J. Š. pas gydytojus.
  1. Dėl bendrosios dalinės nuosavybės padalijimo nurodė, kad ieškovas į bylą nėra pateikęs įrodymų, koks jo konkretus indėlis į bendrai su J. Š. valdytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, tik tvirtino, kad jis daug prisidėjo remontuojant, prižiūrint, gerinant įsigytą turtą nepateikė rašytinių duomenų, kiek jis konkrečiai prisidėjo pinigais prie turto pirkimo, tik, nurodė, kad pinigus kaupdavo kartu, buitinę techniką įsigijo kartu, bute atliko remontą, taip pat turėjo apie 868 Eur (3000 Lt) grynų pinigų. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo V. B. piniginis įnašas į sukurtą bendrąją nuosavybę nekilnojamajame ir kilnojamajame turte yra žymiai mažesnis, nei J. Š., ką patvirtina buto pirkimo-pardavimo sandoriai, gaunamo darbo užmokesčio dydžiai, darė išvadą, kad ieškovas sukūrė ½ dalį žemės sklypo, esančio ( - ), kurio plotas 0,0621 ha, vidutinė rinkos vertė – 1010 Eur; sodo pastato, ( - ), vidutinė rinkos vertė – 3010 Eur (nugriautas; vietoje jo stovi gyvenamasis namas), garažo, ( - ), ūkino pastato, inžinerinių statinių, automobilio ( - ). Viso šio turto sumą nurodė 19 114 Eur, o ½ dalį 9557 Eur.
  1. Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu nurodė, kad ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino R. S. apie J. Š. mirtį pranešęs pavėluotai, todėl atsakovė net negalėjo organizuoti laidotuvių. J. Š. paskutinio testamento turinys yra aiškus, jos valia buvo priklausantį turtą palikti atsakovei R. S.. Po testamento sudarymo iki J. Š. mirties praėjo beveik 7 mėnesiai ir J. Š. galėjo šį testamentą pakeisti bet kada, tačiau ji šio nepadarė. J. Š. savo valios testamente nepakeitė ir po santuokos su ieškovu sudarymo, todėl teismas laikė, neįrodytu daromo spaudimo sudaryti testamentą atsakovės naudai. Tai nėra ieškovo ieškinyje ir CK 5.36 straipsnio 1 dalyje nurodyta sąlyga, kurią neįvykdžius atsakovė neturi teisės paveldėti mirusios tetos turtą. Ieškovui su J. Š. įregistravus santuoką, jis pagal CK 5.13 straipsnį, tapo įstatyminiu įpėdiniu, kas jam, kaip sutuoktiniui, suteikė teisę organizuoti laidotuves. Ieškovas savo lėšomis palaidojęs J. Š., laikomas trečiuoju asmeniu, įvykdžiusiu prievolę už atsakovę. Todėl ieškovas V. B. turi teisę iš atsakovės reikalauti atlyginti turėtas laidojimo išlaidas (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Kitus reikalavimus laikė išvestiniais ir dėl jų nepasisakė.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

  1. Apeliaciniu skundu ieškovas V. B. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Dėl ieškovo turto dalies bendrojoje nuosavybėje nurodo, kad teismas nemotyvavo, kuo remdamasis nustatė, kad sugyventiniai J. Š. ir V. B. kūrė turtą ne lygiomis dalimis, o proporcingai skirtoms lėšoms. Byloje be pagrindo paneigta lygių dalių prezumpcija. Sprendžiant klausimą dėl sugyventinių bendro gyvenimo metu įgyto turto padalijimo, galioja CK 6.970 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, numatanti, kad partnerių įnašai į bendrą turtą yra lygūs. 2007 metais J. Š. testamentu ieškovui V. B. pripažinta teisė į dalį buto ( - ), 2014-12-15 sudarytu testamentu J. Š. nurodė visą turtą paliekanti ieškovui V. B., 2015-05-04 testamentu J. Š. visą savo turtą nurodė paliekanti atsakovei R. S.. Nepagrįsta teismo išvada, kad jungtinės veiklos (gyvenimo kartu) metu J. Š. su V. B. buvo susitarusi, kad tik tam tikra dalis turto bus bendra. Iki pat 2015 melų (kai faktiškai visas ginčo turtas jau buvo sukurtas ir padarytas) susitarimas buvo dėl visiško bendrumo ir lygių dalių, kad matyti ir iš liudytojų parodymų, ir iš ankstesniųjų testamentų.
    1. Dėl ieškovo indėlio apimties nurodo, kad partnerių įnašais pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą - pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai. Preziumuojama, kad partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtines veiklos sutartis nenustato ko kita. Ieškovas įrodinėjo prisidėjęs tiek prie sodybos ( - ) gerinimo, tiek prie buto ( - ), tiek prie garažų ( - ), tačiau būtent atsižvelgiant į jo įnašą turto visumoje, prašė atidalinti iš bendro balanso natūra 100% sodybos ( - ). Teismas visiškai neanalizavo, ar prisidėjimas prie garažų buvo esminis, kokia darbų bute vertė. Ieškinyje ieškovas šias aplinkybes nurodė.
    1. Dėl ieškovo pajamų teigia, kad gyvenant kartu ir vedant visiškai bendrą ūkį, reikėtų taikyti šeimos teisės analogiją ir pripažinti, jog tiek paties ieškovo V. B., tiek J. Š. darbinės veiklos pajamos buvo bendros. V. B. iš esmės neturėjo kada dirbti, nes nuolat meistravo namuose - atliko pilną remontą bute ( - ), įsigijo garažų bloką numatydami, kad būtinus remonto darbus (vartų keitimą, restauraciją, pilną vidaus remontą) atliks būtent ieškovas, o ne samdomi asmenys. Taip pat sugyventiniai buvo sutarę, kad ieškovas savo jėgomis ir ištekliais pasirūpins visais sodybos ( - ), statybos darbais.
    1. Dėl atsakovės nepripažinimo testamentine įpėdine teigia, kad ieškovas neginčijo paties testamento, o ginčijo tik atsakovės teisę paveldėti po J. Š. mirties ir prašė nepripažinti R. S. įpėdine, turinčia teise į J. Š. palikimą (LR CK 5.8. 5.9 str.). Jeigu testamente sąlyga nustatyta kaip palikimo priėmimo sąlyga, įpėdinis negali priimti palikimo, kol neįvykdys sąlygos. Teismų praktikoje (pvz., civilinė byla Nr. 2A-484-275/2012) įpareigojimas palaidoti pateikiamas kaip testamento sąlygos pavyzdys. Laidojimo išlaidų atlyginimo tarpusavio pareiga sieja tik įstatyminius įpėdinius, CK 5.59 straipsnio nuostatos taikomos įpėdiniui, pradėjusiam valdyti paveldimą turtą (Kasacinio teismo 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012). Teismas be pagrindo nurodė jį tapus įstatyminiu įpėdiniu, nes byloje nagrinėjama situacija, kai visas turtas testamentu paliktas atsakovei su sąlyga palaidoti testatorę. Atsakovė R. S. testatorės įpareigojimo ją palaidoti neįvykdė ir todėl neturi teisės paveldėti pagal testamentą. Kad sąlyga liko neįvykdyta, kalta išimtinai pati atsakovė, nes apeliantas būtų pranešęs, jei būtų žinojęs apie testamento sąlygą. Dėl turto vertės teigia, kad turto vertė yra 17 114 Eur, atitinkamai l/2 dalis sudaro 8557 Eur. Apeliantas prašo perskaičiuoti ieškovui tenkančią bylinėjimosi išlaidų dalį.
  1. Atsakovė R. S. pateiktu atsiliepimu prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo V. B. apeliacinį skundą atmesti, iš ieškovo V. B. atsakovei R. S. priteisti 400,00 Eur išlaidų, susijusių su advokato pagalba byloje. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nurodo, kad ieškovas V. B. Mažeikių rajono apylinkės teismui įteiktu ieškiniu prašė pripažinti jo ir ( - ) mirusios J. Š. įsigytą turtą bendrąja daline nuosavybe, nuosavybės teise priteisti jam dalį turto, panaikinti atsakovės R. S. paveldėjimo pagal testamentą teisę ir išreikalauti iš jos be pagrindo įgytą turtą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo aiškinamasi, kaip reikia suprasti ieškovo ieškinio reikalavimus. Ieškovo noras buvo toks, kad padalinant visą jo ir J. Š. gyvenant kartu įsigytą turtą, jam priklauso ½ dalis šio turto ir turi būti priteistas visas ( - ) esantis žemės sklypas su statiniais bei visas automobilis.
    1. Ieškovas ieškinyje nurodo 37 892,00 Eur ieškinio kainą, kurią skaičiuojant pagal jo ieškinyje nurodytų daiktų kainas neįmanoma sutikslinti. Ieškovas laiko, kad gyvenant kartu su J. Š., jis savo santaupomis ir lėšomis prisidėjo prie ( - ) esančio buto įsigijimo, kartu su J. Š. jį suremontavo, įrengė vandens filtrus, supirko kitus daiktus ir baldus už 5 528,00 eurų, šį butą bei jame esančius daiktus laiko bendrąja daline nuosavybe. Ieškovas neįrodė, kad jis prisidėjo prie buto pirkimo, jo remonto ar kitų daiktų bei automobilių įsigijimo ir be pagrindo šį butą ir jame esančius daiktus laiko daline jo ir J. Š. nuosavybe ir įtraukė į dalintino turto bendrą masę. J. Š. visą laiką gyveno su mama šiame bute, o ieškovas gyveno sode, butas ir jame esantys daiktai nebuvo J. Š. įnašas įneštas į bendrą veiklą (CK 6.970 straipsnio 1 dalis).
    1. Ieškovui ir J. Š. gyvenant kartu buvo įsigytas turtas - garažas ir po juo esantis žemės sklypas, esantys ( - ). J. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame ( - ), esančiame žemės sklype, buvo pastatytas garažas, ūkinis pastas, šulinys. Šiame sklype J. Š. asmeninės nuosavybės teise iki pradedant gyventi kartu su ieškovu buvo pastatytas sodo namas, kuris sunaikintas. J. Š. pradėjo statyti naują, didesnį namą iš gautos draudimo išmokos ir savo turėtų santaupų bei pajamų mokėjo už statybines medžiagas ir samdomų darbininkų darbą. Šis žemės sklypas buvo asmeninė J. Š. nuosavybė, statiniai didžia dalimi buvo pastatyti už J. Š. asmenines lėšas. Todėl atsakovės manymu, ieškovui neturėtų būti pripažinta dalis nuosavybės teisių į šį turtą, o tuo labiau priteistas visas šis turtas. Priešingu atveju, J. Š. nuosavybėje liktų tik ( - ) esantis garažas su žemės sklypu, kurių bendra vertė 2 550,00 eurų, o ieškovui atitektų turto už 16 874,00 eurus ir visiškai būtų neatsižvelgta į tai, kad žemės sklypas ir senasis namas priklausė J. Š. asmeninės nuosavybės teise.
    1. Teismas negalėjo spręsti dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės ir kompensacijos ieškovui priteisimo, nes nėra nustatyta šio turto rinkos kaina. Be to, tokio sprendimo priėmimui iš esmės prieštarauja ieškovo bandymas užginčyti atsakovės teisę į palikimą pagal testamentą ir siekis užvaldyti visą J. Š. turtą.
    1. Dėl atsakovės nepripažinimo testamentine įpėdine nurodo, kad R. S. su savo tėvu ją būtų palaidojusi ir be testamentinio įpareigojimo, vadovaujantis bendražmogiškomis bei giminiškomis elgesio normomis, bet nespėjo ir negalėjo, nes ieškovas (kaip tetos sutuoktinis) pats ėmėsi iniciatyvos ir organizavo J. Š. laidotuves, o apie tetos mirtį atsakovei pranešė tik sekančią dieną, kada teta jau buvo pašarvota. Atsakovė jau buvo nurodžiusi atsiliepime į ieškinį, kad J. Š. santykiai su ieškovu buvo permainingi, nes ieškovas piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Šių santykių permainingumą įrodo ir tetos sudaryti trys testamentai su skirtingu palikimo paskirstymu. Ieškovo aktyvūs veiksmai lėmė, kad atsakovė negalėjo įvykdyti J. Š. testamente nurodyto įpareigojimo palaidoti tetą. Ieškovui buvo naudinga pasiekti, kad atsakovė neįvykdytų testamentinio įpareigojimo (sąlygos), numatyto CK 5.36 straipsnio 1 dalyje. Ieškovas neigdamas atsakovės teisę paveldėti pagal testamentą siekia tetos turtą užvaldyti kaip sutuoktinis. Nesąžiningi, išimtinai ieškovui naudingi veiksmai, sukliudė atsakovei pačiai palaidoti J. Š. ir taip įvykdyti testatorės įpareigojimą. Todėl turėtų būti pripažinta, kad šios sąlygos nebuvo (CK 1.67 straipsnio 2 dalis, 6.30 straipsnio 3 dalis). Priešingu atveju būtų iškreipta J. Š. valia turtą palikti atsakovei, o ieškovas įgytų neproporcingai dideles teises į mirusiosios turtą. Tokiu būdu būtų pažeistos ne tik atsakovės teisės, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Nurodo, kad atsakovė sutinka ir yra pasiruošusi remiantis CK 6.50 straipsniu ieškovui atlyginti jo turėtas J. Š. laidotuvių išlaidas, kurių nepadengia jo gauta 304 eurų laidojimo pašalpa, ir tai ji aiškiai pareiškė teismo posėdžio metu. Atsakovės manymu pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo atsakovę R. S. pripažinti neturinčią teisės paveldėti pagal testamentą.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. B. ir J. Š. ( - ) įregistravo santuoką ( - ) bažnyčioje, santuoka registruota ( - ), J. Š. mirė ( - ). Ieškovas V. B. yra deklaravęs gyvenamąją vietą ( - ). Nekilnojamojo turto registre J. Š. vardu yra registruotas šis turtas: 1) žemės sklypas, esantis ( - ), kurio plotas 0,0624 ha, vidutinė rinkos vertė – 1070 Eur; įgytas 1995-06-17; 2) žemės sklypas, esantis ( - ), kurio plotas 0,0621 ha, vidutinė rinkos vertė – 1010 Eur; įgytas 1992-11-26; 3) sodo pastatas, esantis ( - ), vidutinė rinkos vertė – 3010 Eur (nugriautas; vietoje jo stovi gyvenamasis namas), įgytas 2001-12-27; 4) garažas, esantis ( - ), vidutinė rinkos vertė – 554 Eur, įgytas 2001-12-27; 5) ūkinis pastatas, esantis ( - ), vidutinė rinkos vertė – 213 Eur, įgytas 2001-12-27; 6) kiti inžineriniai statiniai – šulinys, esantis ( - ), vidutinė rinkos vertė – 37 Eur, įgyti 2001-12-27; 7) žemės sklypas, esantis ( - ), kurio plotas 0,0067 ha, vidutinė rinkos vertė – 770 Eur, įgytas 2001-02-27; 8) garažas, esantis Vydūno g. 4A, Mažeikiai, vidutinė rinkos vertė – 1780 Eur, įgytas 2005-02-27; 9) dviejų kambarių butas, esantis ( - ), vidutinė rinkos vertė – 10800 Eur, pagal nekilnojamo turto registro duomenis vidutinė rinkos kaina 5763 eur, įgytas 2005-10-05. J. Š. vardu yra įgytas automobilis ( - ), kurio valstybinis Nr. ( - ) vertė 300 Eur. Byloje pateikti keli sudaryti J. Š. testamentai, iš kurių matyti, kad 2007-11-20 testamente butą, esantį ( - ), ji palieka lygiomis dalimis ieškovui ir atsakovei, o kitą turtą – ieškovui, 2014-12-15 testamente nurodoma visą turtą palieka ieškovui V. B., 2015-05-04 testamentu visas turtas paliekamas atsakovei R. S..
  1. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas savo lėšomis palaidojo testatorę, jam pervesta 304 Eur laidojimo pašalpa už mirusiąją J. Š.. Byloje teismo nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad ieškovas su J. Š. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį iki santuokos įregistravimo, kad neįregistravę santuokos, ieškovas su J. Š. kartu kaip sugyventiniai pragyveno apie 17 metų, t. y. nuo 1998 metų rudens iki ( - ), iki įregistravo bažnytinę santuoką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp sugyventinių buvo susiklostęs ilgalaikis gyvenimas drauge, buvo normalūs ir šilti tarpusavio santykiai, nors kai kurie liudytojai teigė, kad ieškovas vartojo alkoholį, bet jokių rašytinių duomenų apie tai byloje nėra, jis nėra baustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešoje vietoje, nėra jokių duomenų, kad būtų vartojęs smurtą J. Š. atžvilgiu.

11Dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo jungtinės veiklos sutarties pagrindu

  1. Apeliantas nurodo, kad nepagrįsta teismo išvada, jog jungtinės veiklos (gyvenimo kartu) metu J. Š. su V. B. buvo susitarusi, kad tik tam tikra dalis turto bus bendra. Iki pat 2015 melų (t. y., kai faktiškai visas ginčo turtas jau buvo sukurtas ir padarytas) susitarimas buvo dėl visiško bendrumo ir lygių dalių. Dėl ieškovo indėlio apimties nurodo, kad skaičiuojant atidalintiną dalį proporcingai įnašui, vertinant partnerių įnašą privalu išreikšti jo vertę pinigais. Dėl ieškovo pajamų teigia, kad gyvenant kartu ir vedant visiškai bendrą ūkį, reikėtų taikyti šeimos teisės analogiją ir pripažinti, jog tiek paties ieškovo V. B., tiek J. Š. darbinės veiklos pajamos buvo bendros.
  1. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad teismas pagrįstai sprendė, jog ginčui dėl kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) įgyto turto teisinio statuso taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams. Teismas remdamasis įrodymų visuma - šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais apie bendrą gyvenimą, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (fotonuotraukomis) pagrįstai nustatė, kad V. B. ir J. Š. tikrai gyveno kartu, J. Š. turėjo asmeninių lėšų ir pajamų, nekilnojamo turto, jie tvarkė bendrą ūkį, gerino J. Š. priklausantį turtą asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu. V. B. pradėdamas gyventi kartu su J. Š. savo asmeninio turto neturėjo, gyvenant kartu jis dirbo su pertraukomis ir gavo pajamas, kurios buvo mažesnės, nei J. Š., tačiau savo darbu tvarkant sodo sklypą, gerinant žemės kokybę, atstatant sodo namelį, statant šulinį, šiltnamį, garažą, remontuojant butą, esantį ( - ), garažus, esančius ( - ), jis daugiau prisidėjo darbu. Tokios nustatytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad buvo V. B. ir J. Š. susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, o dalis ginčo turto buvo sukurta bendra šalių veikla. Ieškovas su J. Š. gyveno kartu kaip sugyventiniai, vedė bendrą ūkį, kad neįregistravę santuokos, kartu kaip sugyventiniai gyveno nuo 1998 metų rudens (rugsėjo mėnesio) iki ( - ), kol įregistravo santuoką.
  1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad visas nekilnojamas turtas yra registruotas J. Š., o žemės sklypas, esantis ( - ) įgytas 1995-06-17, žemės sklypas, esantis ( - ), įgytas 1992-11-26, t. y. ieškovui dar negyvenant kartu su J. Š.. Iki ieškovui pradedant gyventi su J. Š. ir gyvenant kartu, jo gautos pajamos sudarė apie 114 Eur kas mėnesį, kai tuo tarpu J. Š. gaunamos pajamos sudarė iki 2009 metų siekė apie 868 Eur (3000 Lt), o nuo 2009 gaunama pensija sudarė 288 Eur (924,46 Lt ir 70,00 Lt našlės pensija). 2005 metais J. Š. pardavė butą ( - ) gatvėje už 28246 Eur (63000 Lt), ir nusipirko butą ( - ) gatvėje už 8173 Eur (28000 Lt), taip pat byloje esantys bankų sąskaitų išrašai patvirtina, kad J. Š. turėjo santaupų bankuose. Ieškovo ir liudytojų parodymų pagrindu teismas teisėtai sprendė, kad ieškovas daug dirbo sode statant namą, garažą, kasant šulinį, tvarkant žemės sklypą, gerinant jo kokybę. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad žemės sklypas, esantis ( - ), ir jame esantys pastatai - nebaigtos statybos gyvenamas namas, ūkinis pastatas, šulinys, kiti statiniai yra įgyti, sutvarkyti iš bendrų lėšų, taip pat spręstina, kad automobilis ( - ), valst. Nr. ( - ) yra įgytas ieškovo ir J. Š. bendromis lėšomis, nes ieškovas automobilį prižiūrėjo, remontavo, vežiojo J. Š. pas gydytojus.
  1. Atsakovė byloje teigia, kad J. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame ( - ), esančiame žemės sklype, iki pradedant gyventi kartu su ieškovu buvo pastatytas sodo namas, kuris sprogo ir buvo visiškai sunaikintas. Pastatas buvo apdraustas, J. Š. gavo 15 000,00 litų draudimo išmoką ir pradėjo statyti naują, didesnį namą, namo statybai buvo panaudotos J. Š. mamai priklausančio miško iškirsta mediena ir to neneigia ieškovas. Pagal liudytojų paaiškinimus ieškovas savo darbu prisidėjo prie namo atstatymo (iškasė pamatams duobę, dirbo kitus darbus), tačiau didžioji išlaidų dalis teko J. Š., kuri iš gautos draudimo išmokos ir savo turėtų santaupų bei pajamų mokėjo už statybines medžiagas ir samdomų darbininkų darbą. Šis žemės sklypas buvo asmeninė J. Š. nuosavybė, statiniai didžia dalimi buvo pastatyti už J. Š. asmenines lėšas. Ieškovas, dėl kurio kaltės susprogo senasis namas, turėjo bent savo darbu prisidėti prie padarytos žalos atlyginimo. Atsakovė pažymėjo, kad dalintinas turtas nebuvo tinkamai vertintas, o ieškovas į daugkartinius siūlymus įvertinti turtą ir atsakovei sutinkant savo lėšomis prisidėti prie šio vertinimo, tai daryti kategoriškai atsisakė.
  1. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus kaip nereikšmingus dėl to, kad teismas netinkamai išsprendė ir vertino susitarimą įgyti turtą bendrai, lygiomis dalimis ir sprendžia, kad nepriklausomai nuo teismo sprendime padarytų išvadų, nesutampančių su apelianto dėstomais argumentais, ieškovo ieškinys yra vis tik tenkintas iš dalies ir ieškovui pripažinta bei priteista lygi ½ dalis turto. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus nepažeidė materialinės ar procesinės teisės normų reikalavimų (CPK 185 straipsnio 1 dalis, CK 6.969 straipsnis, 6.970 straipsnis, 6.978 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis, 4 dalis).
  1. Dėl buto ( - ) įgijimo apeliantas teigia, kad gyvenant kartu su J. Š., jis santaupomis ir lėšomis prisidėjo prie ( - ) esančio buto įsigijimo, jį suremontavo, įrengė vandens filtrus, supirko daiktus ir baldus už 5 528,00 eurų ir šį butą bei jame esančius daiktus laiko bendrąja daline nuosavybe. Byloje yra atsakovės pateikti įrodymai, kad J. Š. 2005-08-09 už 63 000,00 litų pardavė asmeninės nuosavybės teise turėtą butą, kurį pagal butų privatizavimo įstatymą buvo įsigijusi dar 1991-12-10, t. y. iki ieškovo nurodytos jų gyvenimo kartu pradžios. Gautus pinigus J. Š. panaudojo 2005-10-06 už 28 000,00 litų nusipirkdama butą, esantį ( - ), o iš likusių 35 000,00 litų butą paremontavo ir supirko ieškinyje nurodytus daiktus, automobilį ir jai dar liko asmeninių santaupų. J. Š. visą laiką gyveno su mama šiame bute, o ieškovas gyveno sode, kur ir buvo deklaruota jo gyvenamoji vieta.
  1. Teisėjų kolegija pritaria atsakovės argumentui, kad ieškovas neįrodė prisidėjęs prie buto pirkimo, jo remonto ar kitų daiktų įsigijimo. Teismas turėjo pagrindo pripažinti, kad ieškovas be pagrindo šį butą ir jame esančius daiktus laiko daline jo ir J. Š. nuosavybe ir įtraukė į dalintino turto bendrą masę. Atsakovė pagrįstai nurodo, kad butas ir daiktai nebuvo J. Š. įnašas įneštas į bendrą veiklą (CK 6.970 straipsnio 1 dalis), o buvo asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, nes byloje ieškovas neįrodė priešingų aplinkybių.
  1. Dėl žemės sklypo, esančio ( - ), pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo spręsti, kad ieškovas į bylą nepateikė nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų kitokias nekilnojamo turto: žemės sklypo, esančio ( - ), kurio plotas 0,0067 ha, garažo, esančio ( - ), dviejų kambarių buto, esančio ( - ), žemės sklypo, esančios ( - ), įsigijimo aplinkybes. Kaip minėta, ieškovo pateikti įrodymai patvirtina dalinį šalių susitarimą tik dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, esančią ( - ), ir automobilio ( - ).

12Dėl bendrosios dalinės nuosavybės padalijimo

  1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas prisidėjo tiek prie sodybos ( - ) gerinimo, tiek prie buto ( - ), tiek prie garažų ( - ), tačiau būtent atsižvelgiant į jo įnašą turto visumoje, prašė atidalinti iš bendro balanso natūra 100% sodybos ( - ). Apeliantas teigia, kad teismas visiškai to neanalizavo, nors šalims veikiant jungtinės veiklos sutarties pagrindu, preziumuojama, kad šalių įnašai yra lygūs, o CK 4. 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.
  1. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas negalėjo spręsti dėl turto atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės ir kompensacijos ieškovui priteisimo, nes ieškinio reikalavimas dėl atidalijimo nėra suformuluotas tinkamai ir nėra pareikštas bendraturčiui. Ieškovui ginčijant atsakovės, kaip testamentinės įpėdinės teisę paveldėti pagal testamentą bei ginčijant atsakovės turtines teises į viso paveldimo turto nuosavybę, ieškinyje pareikštas antrinis reikalavimas atsakovei atidalinti iš bendro turto yra laikytinas alternatyviu. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 267 straipsnio norma numato draudimą teismui priimti sąlyginius sprendimus. Taigi, ieškovo reikalavimas ginčijant teises į palikimą bei ieškovo siekis J. Š. turtą paveldėti pagal įstatymą, eliminuoja galimybę toje pačioje byloje išspręsti turto padalinimą (atidalinimą).

13Dėl atsakovės nepripažinimo testamentine įpėdine

  1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovė R. S. neįvykdė 2015-05-04 testatorės J. Š. testamente nurodyto testamentinio įpareigojimo - palaidoti testatorių, taip ji netenka teisės paveldėti tetos turtą pagal testamentą. Nurodo, kad pagal CK 5.8, 5.9 ir CK 5.36 straipsnio nuostatas, testamentinis įpėdinis, neįvykdęs testamente nurodytos sąlygos, neturi teisės paveldėti pagal testamentą. Ieškovo manymu, teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus, netinkamai taikė materialines teisės normas ir priėmė neteisėtą sprendimą.
  1. 2015 m. gegužės 4 d. J. Š. testamente nurodoma, kad visą priklausantį turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų, ir kada beatsirastų, testatorė palieka R. S. ir nurodo įpareigojimą testatorę palaidoti. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas atsakovei R. S. apie J. Š. mirtį pranešė tada, kai jau buvo suorganizuotos laidotuvės. Testamento, kaip vienašalio sandorio (CK 1.63 straipsnio 3 dalis, 5.19 straipsnis) sudarymui pakanka vienos šalies (testatoriaus) valios (CK 1.63 straipsnio 3 dalis). CK 1.63 straipsnio 5 dalis numato, kad vienašaliams sandoriams prievoles ir sutartis reglamentuojančios teisės normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja įstatymams ir vienašalio sandorio esmei. Testamento turinio apeliantas iš esmės neginčija, tačiau mano, kad atsakovė neįvykdė testamento sąlygos, todėl neturi teisės pagal jį paveldėti.
  1. Apeliantas remiasi aplinkybėmis, kad atsakovė nepranešė apie paskutinį J. Š. testamentą, nesiekė įvykdyti testamentinio įpareigojimo, nesiūlė atlyginti laidojimo išlaidų, buvo neatidi, nerūpestinga ir neapdairi. Atsakovė byloje teigia, kad žinodama visas aplinkybes, testatorę būtų palaidojusi ir be testamentinio įpareigojimo, vadovaujantis bendražmogiškomis bei giminiškomis elgesio normomis. Byloje nepaneigta, kad testamente nurodyto įpareigojimo palaidoti tetą atsakovė įvykdyti negalėjo, nes ieškovas, kaip sutuoktinis, pats ėmėsi iniciatyvos ir organizavo laidotuves, o apie tetos mirtį atsakovei pranešė tik sekančią dieną. Kaip teisingai nurodo atsakovė, šias aplinkybes įrodo ieškovo sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad tetos mirties dieną 2015-11-30 ieškovas padavė prašymą ir jam Mažeikių rajono savivaldybė į sąskaitą pervedė specialią 304,00 eurų dydžio laidojimo pašalpą. Atsakovė tą pačią dieną siūlė ieškovui atlyginti laidojimo išlaidas, tačiau ieškovas su tokiu pasiūlymu nesutiko.
  1. Byloje nepaneigti atsakovės nurodomi faktai apie permainingus J. Š. santykius su ieškovu, tą įrodo ir sudaryti trys testamentai su skirtingu palikimo paskirstymu, tai patvirtina ir liudytojai. J. Š. 2015-11-08 su ieškovu sudarė santuoką, tačiau testamente išreikštos valios turtą palikti atsakovei nepakeitė ir naujo testamento nesudarė. Atsakovė pagrįstai teigia, kad ji neprivalėjo ieškovui pranešti apie paskutinį tetos sudarytą testamentą t. y. apie vienašalį sandorį. Apie tai galėjo ieškovas net ir žinoti, nes 2016-09-06 teismo posėdyje pripažino, kad po santuokos sudarymo į ligoninę, kurioje buvo gydoma teta, ketinta kviesti notarą dėl naujo testamento ar turto dovanų sutarties sudarymo.
  1. Teisėjų kolegija pritaria teismo išvadai, kad ieškovo aktyvūs veiksmai lėmė, kad atsakovė negalėjo įvykdyti J. Š. testamente nurodyto įpareigojimo (sąlygos), numatyto CK 5.36 straipsnio 1 dalyje, palaidoti tetą. CK 5.185-5.37 straipsnių nuostatos reglamentuojančios testamentų sudarymo, paskelbimo, jo vykdymo tvarką numato, kad testamentas sudaromas asmeniškai, laisva valia, būsimiems įpėdiniams nedalyvaujant ir nežinant apie šį veiksmą, testamentas paskelbiamas notaro jam sužinojus apie testatoriaus mirtį. Testamente nurodžius sąlygą, tačiau neaptarus jo vykdymo tvarkos, nepaskyrus testamento vykdytojo, oficialiai nepaskelbus apie testamento sudarymą, kartu su palikėja negyvenusiam asmeniui t. y. atsakovei buvo apsunkintas testamentinės sąlygos įvykdymas. Visos šios aplinkybės pašalina atsakovės kaltę dėl testamentinės sąlygos neįvykdymo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas turėjo pagrindo pripažinti, jog dėl objektyvių priežasčių sąlygos nebuvo galima įgyvendinti (CK 1.67 straipsnio 2 dalis, 6.30 straipsnio 3 dalis), todėl nėra pagrindo atsakovę R. S. pripažinti neturinčia teisės paveldėti pagal testamentą.

14Dėl kitų reikalavimų

  1. Netenkinus reikalavimo dėl testamento sąlygos, nepanaikinus atsakovės kaip testamentinės įpėdinės paveldėjimo teisių, kiti reikalavimai atmestini kaip pareikšti be teisinio pagrindo. Ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl kilnojamųjų daiktų gražinimo atmestas pagrįstai, ieškovui neįrodžius teisinio pagrindo į išvardintų daiktų nuosavybę.

15Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantas nurodo, kad turto vertė yra 17 114 Eur, atitinkamai l/2 dalis sudaro 8557 Eur. Apeliantas prašo perskaičiuoti ieškovui tenkančią bylinėjimosi išlaidų dalį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė turto vertę 19 114 Eur, kadangi pagal ieškovo pateiktus duomenis, kuriais vadovavosi teismas, turtas sudaro 17 114 Eur sumą. Taigi, ½ nuo 17 114 Eur sumos yra 8557 Eur, todėl iš ieškovo priteistina 193 Eur žyminio mokesčio ir 62 Eur žyminio mokesčio už neturtinius reikalavimus. Ieškovas yra sumokėjęs 200 Eur žyminio mokesčio, todėl ieškovas turi sumokėti 55 Eur trūkstamo žyminio mokesčio dalį. Taigi, šioje dalyje patikslinamas skundžiamas teismo sprendimas, sumažinant teismo priteistą žyminį mokestį. Kitų pirmosios instancijos teisme paskirstytų bylinėjimosi išlaidų teisėjų kolegija nekeičia.
  1. Atsakovė nurodo, kad atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovei turėtų būti priteista 400,00 eurų išlaidų, susijusių su advokato pagalba surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal patvirtintas Rekomendacijas maksimalus atlygis advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 1348,61 Eur, todėl priteistinas 400,00 Eur atsakovei išlaidų atlyginimas neviršija Rekomendacijų (CPK 98 straipsnis). Apelianto apeliacinis skundas iš esmės yra atmetamas, sumažinamas nedidele apimtimi tik teismo priteistas žyminis mokestis, todėl apeliacinės instancijos teismas nepriteisia apelianto naudai bylinėjimosi išlaidų, kadangi iš esmės skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

17Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18Patikslinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendime priteistą iš ieškovo V. B., a. k. ( - ), žyminį mokestį, jį sumažinant iki 55 Eur.

19Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai