Byla e2-1888-965/2018
Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugsėjo 22 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-31-170920-00232 galiojimo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, L. R., V. Š., E. G., D. N

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Deimantei Žilienei, Linai Vaitkutei, dalyvaujant ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Egidijui Mockevičiui, atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovams Jolantai Jasutienei, Marijui Mockui, trečiajam asmeniui L. R. ir jos atstovui advokatui Egidijui Giedraičiui, trečiųjų asmenų V. Š. ir E. G. atstovui advokatui Dariui Krenciui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugsėjo 22 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-31-170920-00232 galiojimo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, L. R., V. Š., E. G., D. N..

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugsėjo 22 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-31-170920-00232 galiojimą. Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2017 m. rugsėjo 22 d. trečiajam asmeniui (statytojai) L. R. išdavė statybą leidžiantį dokumentą statyti I grupės nesudėtingą statinį žemės sklype, adresu ( - ), kultūros paveldo vietovėje (unikalus kodas ( - )) pagal projektuotojo L. J. 2014 metais parengtą statinio projektą Nr. 14-02/NS-SSP „I gr. Nesudėtingo statinio statybos ( - ) supaprastintas projektas“ (toliau – Statinio projektas). Ieškovė patikrinimo aktu nustatė, kad atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė neįvertino, kad prie trečiojo asmens L. R. prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvo pateikti ne visi Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodyti privalomi pateikti dokumentai, t. y. nepateiktas bendraturčių sutikimas. Statinio projektinėje dokumentacijoje buvo pateikta 2016 m. birželio 27 d. daugiabučio namo ( - ) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, o sutikimą statybai davė šia sutartimi įgaliotas asmuo. Nurodo, kad savivaldybės administracija neįvertino, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi byloje Nr. e2-1218-1032/2017 jungtinės veiklos sutarties galiojimas nuo 2017 m. vasario 7 d. buvo sustabdytas. Be to, statybos leidimas išduotas nepagrįstai, nes statytojos L. R. pateiktas sklypo planas yra parengtas ant topografinio plano, kuriame nėra pažymėti esami ir projektuojami statiniai ir kuris yra senesnis negu 5 metai, taip pat statinys yra suprojektuotas, pažeidžiant detaliajame plane leidžiamą užstatyti antžeminės dalies teritoriją. Dėl šių priežasčių statybą leidžiančio dokumento galiojimas turi būti panaikintas. Taip pat nurodo, kad statinio statybos, adresu ( - ), supaprastintas projektas neatitinka Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-164, patvirtinto žemės sklypo ( - ), detaliojo plano sprendinių.

5Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad su ieškovės 2017 m. spalio 26 d. patikrinimo akte Nr. PS1-256 (16.5) nustatytais trūkumais nesutinka ir mano, kad leidimas išduotas laikantis visų Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, nustatytų reikalavimų ir patikrinus visus privalomus pateikti dokumentus. Statytoja L. R. pateikė 2016-06-27 jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu sutikimą statybai bendraturčių vardu davė jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo D. N..

6Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, nurodė, kad paraišką dėl „I gr. Nesudėtingo statinio statybos ( - ) supaprastintas projektas“ atmetė, kadangi minėtam pastatui specialieji paveldosaugos reikalavimai nenustatomi.

7Tretieji asmenys V. Š. ir E. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti ir priteisti trečiųjų asmenų naudai jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tretieji asmenys V. Š. ir E. G. nėra davusios savo sutikimo terasos įrengimui ir nebuvo suteikusios įgaliojimų D. N. kitų bendraturčių vardu duoti sutikimą. L. R. be bendraturčių sutikimo negalėjo parengti projektinės dokumentacijos ir įteisinti savavališkos statybos, gauti statybą leidžiančio dokumento, taip pat negalėjo atlikti jokių statybos darbų visiems bendraturčiams priklausančiame žemės sklype.

8Trečiasis asmuo L. R. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad žemės sklypo bendraturčių sutikimai buvo išduoti pagal jungtinės veiklos sutartis įgalioto asmens D. N. ir toks sutikimas yra tinkamas bei atitinka Statybos įstatymo reikalavimus. Žemės sklypo planas yra parengtas patikslintos geodezinės kontrolinės nuotraukos pagrindu, kuri atspindi realų statinių išdėstymą žemės sklype, jų parametrus ir atstumus iki žemės sklypo ribų, todėl pagal esamą situaciją projektuojamas I grupės nesudėtingas statinys neperžengia detaliuoju planu patvirtintos užstatymo ribos. I gr. nesudėtingo statinio statybos adresu, ( - ), supaprastinto projekto sprendiniai nepažeidžia teritorijų planavimo sprendinių, t. y. suprojektuotas I gr. nesudėtingas statinys nepažeidžia detaliojo plano leidžiamos užstatyti antžeminės dalies užstatymo teritorijos / zonos.

9Trečiojo asmens D. N. atstovas informavo, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad palaiko atsakovės bei trečiojo asmens L. R. atsiliepime išdėstytą poziciją, prašo bylą nagrinėti trečiajam asmeniui D. N. ir jos atstovui nedalyvaujant.

10Ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas Egidijus Mockevičius teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad 2016 m. jungtinės veiklos sutartis nesuteikė įgaliotam asmeniui teisės duoti sutikimą dėl statinio statybos. Šiai dienai minėta sutartis teismo sprendimu yra panaikinta nuo sudarymo momento, todėl darytina išvada, kad nėra imperatyviai reikalaujamo dokumento – bendraturčių sutikimo. 2013 m. jungtinės veiklos sutartyje taip pat nėra numatyta įgaliotam asmeniui teisė duoti sutikimą dėl statinio statybos.

11Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė Jolanta Jasutienė teismo posėdžio metu nurodė, kad nurodyti trūkumai formalūs, ieškovės tikrinimas atliktas tik iš dokumentų, atrankos būdu, nesilaikant protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijų, todėl nėra pagrindo panaikinti statybos leidimą. Nurodė, kad statytoja L. R., siekdama gauti statybą leidžiantį dokumentą, savivaldybei pateikė 2016 m. jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu sutikimą statybai bendraturčių vardu davė įgaliotas asmuo. Išduodant statybos leidimą atsakovei nebuvo žinoma, kad minėtos jungtinės veiklos sutarties galiojimas yra sustabdytas. Be kita ko, net ir panaikinus minėtą 2016 m. jungtinės veiklos sutartį, atsakovei buvo žinoma apie 2013 m. sudarytą jungtinės veiklos sutartį ir to pakako bendraturčių sutikimui patvirtinti.

12Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas Marijus Mockus teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su ieškovės atliktais patikrinimo rezultatais. Nurodo, kad skaičiuojant atstumus buvo vadovautasi geodezine kontroline nuotrauka, kuri yra tikslesnė nei topografinė. Pagal atliktus skaičiavimus nuo projektuojamo statinio iki sklypo ribos lieka 1,30 m, o tai atitinka detaliojo plano sprendinius.

13Trečiųjų asmenų V. Š. ir E. G. atstovas advokatas Darius Krencius teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, ieškiniui pritarė, taip pat paaiškino, kad tretieji asmenys V. Š. ir E. G. sutikimų niekada nedavė, 2016 m. birželio 27 d. jungtinės veiklos sutartis teismo pripažinta niekine nuo sudarymo momento, todėl bet kokie D. N. pritarimai terasos statybai negalioja. 2013 m. balandžio 12 d. jungtinės veiklos sutartis yra negaliojanti. Tretieji asmenys V. Š. ir E. G. nėra 2013 m. balandžio 12 d. sutarties dalyvės. Bet koks statinys be bendraturčių sutikimo pažeidžia jų teises.

14Trečiojo asmens L. R. atstovas advokatas Egidijus Giedraitis teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, taip pat paaiškino, kad bendraturčių sutikimo nereikėjo, nes byloje nėra ginčo, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo gautas galiojant tiek 2013 m., tiek 2016 m. jungtinės veiklos sutartims (sutartys yra identiškos). 2018 m. balandžio 19 d. Klaipėdos apygardos teismas panaikino 2016 m. jungtinės veiklos sutartį, tačiau paliko galioti 2013 m. jungtinės veiklos sutartį, taip pat nurodė, kad 2013 m. jungtinės veiklos sutartis šalims galiojo, jos galiojimas pasibaigė 2018 balandžio 20 d. Iš teismui pateiktos geodezinės nuotraukos matyti, kad antžeminis užstatymas, projekto sprendiniai atitinka detalųjį planą.

15Trečiasis asmuo L. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal reikalavimus buvo paruoštas projektas ir įvykdytas teismo sprendimas. Dėl 2013 m. ir 2016 m. jungtinės veiklos sutarčių buvo konsultuotasi su ieškovės darbuotojais, buvo parodyta ir pati sutartis, buvo atlikti reikalaujami papildymai. Teikiant dokumentus statybos inspekcijai, buvo siekiama įteisinti jau pastatytą statinį.

16Liudytoja V. M. paaiškino, kad dirba Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos departamento vyriausiąja specialiste. Nurodė, kad ieškovei pagal statybos techninį reglamentą yra privaloma atlikti statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimą. Per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ buvo patikrinta, kokie dokumentai buvo pridėti prie prašymo ir ar jie atitinka teisės aktų reikalavimus. Patikrinimas buvo atliktas pagal klausimyną. Buvo nustatyti pažeidimai, kad nepateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimai dėl naujo statinio – terasos statybos; projekte buvo pateikta topografinė nuotrauka, tačiau ji buvo 2007 m. (be statinių), o pagal reglamentą topografinė nuotrauka turėjo būti ne senesnė nei 5 metų ir joje turėjo būti nurodyti visi esami ir projektuojami statiniai. Pateiktoje topografinėje nuotraukoje nebuvo matyti jokių pastatų. Plane pažeista statybos riba ir užstatyta 26 cm daugiau, nei nurodyta detaliajame plane. Pirmasis L. R. prašymas dėl statybos leidimo buvo atmestas, o pakartotinai 2017 m. teikiant prašymą dėl statybos leidimo, 2016 m. jungtinės veiklos sutartis teismo jau buvo sustabdyta, tai atsispindėjo Registrų centro išraše. Geodezinė kontrolinė nuotrauka yra galiojanti tuo atveju, jei ji pasirašyta nuotrauką dariusio geodezininko, kurią jis atliko, šiuo atveju nuotrauka buvo nepasirašyta, todėl ji nebuvo vertinama. Kadangi buvo pateiktas tik sklypo planas, todėl dėl nurodytų trūkumų, institucija neturėjo galimybės nustatyti atstumų, siekiant patikrinti statybą leidžiančio dokumento teisėtumą.

17Liudytojas A. K. paaiškino, kad dirba Statybos inspekcijoje vyriausiuoju specialistu, atsakingu už teritorijų planavimą. Paaiškino, kad atliko statybą leidžiančio dokumento atitikimo teritorijų planavimo dokumentams patikrinimą. Atlikus patikrinimą, buvo nustatyti prieštaravimai. Sklypo plano brėžinyje projektuojamos terasos matmenys neatitiko teritorijų planavimo dokumentų. Pateikta geodezinė nuotrauka buvo nepasirašyta, todėl ji nebuvo vertinama, jei ji būtų pasirašyta, gal joje nurodyti matmenys būtų vertinami, tačiau topografinėje nuotraukoje pateikiama daugiau duomenų. Vertinant statybos leidimo atitikimą, sklypo plano brėžinio pilnai pakanka. Buvo vertinami dokumentai tik pateikti per sistemą „Infostatyba“. Geodezinėje kontrolinėje nuotraukoje duomenys neturi skirtis nuo žemės sklypo plano duomenų, neturėtų būti prieštaravimų. Jei geodezinė nuotrauka būtų pateikta pasirašyta, tai kažkiek į ją būtų atsižvelgta, tuo atveju, jeigu būtų nustatyti neatitikimai tarp šių dokumentų, tai būtų vadovaujamasi planu.

18Teismas konstatuoja :

19ieškinys tenkintinas.

20Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. birželio 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu (civilinė byla Nr. 2-1219-642/2015) L. R. įpareigota per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2013-12-03 savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-131203-00068, parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją, pateikiant inspekcijai. Jei šių įpareigojimų L. R. teismo nustatytu terminu neįvykdys – leista Inspekcijai pačiai nugriauti savavališkai pastatytą statinį – terasą, esančią adresu ( - ), išieškant visas patirtas išlaidas iš L. R.. L. R. 2017 m. rugsėjo 22 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-31-170920-00232 statyti I grupės nesudėtingą statinį žemės sklype, adresu ( - ), kultūros paveldo vietovėje pagal projektuotojo L. J. 2014 m. parengtą statinio projektą. Trečiasis asmuo L. R. ieškovei pateikė prašymą, kuriame nurodyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1219-642/2015 yra įvykdytas, savavališkos statybos padariniai yra pašalinti, gavus 2017 m. rugsėjo 22 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-31-170920-00232. Vadovaujantis Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Inspekcijos viršininko 2016-12-22 įsakymu Nr. 1V-175, Inspekcijos Klaipėdos departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atliko Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos statytojai L. R. išduoto 2017 m. rugsėjo 22 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimą. 2017 m. spalio 26 d. patikrinimo aktu Nr. PS1-256 nustatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas statytojui pateikus ne visus privalomus dokumentus, t. y. nepateikus žemės sklypo, esančio ( - ), bendraturčių V. Š., E. G. ir D. N. sutikimų minėtame žemės sklype statyti I grupės nesudėtingosios kategorijos inžinerinį statinį – terasą, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 4 p. Taip pat statybą leidžiantis dokumentas išduotas pagal I gr. nesudėtingo statinio statybos ( - ) supaprastintą projektą, kuriame suprojektuoto statinio dalis 0,26 m patenka už detaliajame plane leidžiamos statybos užstatymo zonos ribos, tuo pažeidžiant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006-05-25 sprendimu Nr. T2-164 patvirtinto žemės sklypo ( - ) detaliojo plano sprendinius. Be to, pateiktas sklypo planas yra parengtas ant 2007-01-18 topografinio plano, kuriame nėra pažymėti esami ir projektuojami statiniai ir kuris yra senesnis negu 5 metai.

21dėl bendraturčių sutikimo

22Vadovaujantis LR Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, statybos leidimas reikalingas naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Byloje nėra ginčo, kad statinys – terasa, ( - ), statomas mieste, kultūros paveldo vietovėje, todėl jam reikalingas statybos leidimas.

23Statybą leidžiančiam dokumentui gauti turi būti pateikiamas žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise, išskyrus atvejį, kai žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams ir yra priimtas jų sprendimas pagal šios dalies 7 punkte nustatytus reikalavimus (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Kai žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą turi būti pateikiamas butų ir kitų patalpų savininkų protokolinis sprendimas dėl Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimtas Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, kai reikia atlikti rekonstravimo, remonto darbus siekiant pritaikyti gyvenamąjį namą neįgaliesiems, taip pat Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalyje nustatyto galimos žalos atsiradimo ir grėsmės bendrojo naudojimo objektams pašalinimo atvejus, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų paprastojo ir kapitalinio remonto atvejus, kai šie darbai vykdomi pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas).

24Iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad statinio (terasos) projektinėje dokumentacijoje buvo pateikta 2016 m. birželio 27 d. daugiabučio namo ( - ) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis. Taip pat atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nurodė, kad nesudėtingo statinio – terasos – statybai sutikimą davė jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo. Atsakovė daugiabučio namo jungtinės veiklos sutartį bei ja įgalioto asmens duotą sutikimą prilygina bendraturčių sutikimui.

25Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2017-12-12 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, registro Nr. 21/6263, 8.1. punkte nurodyta, kad 2017-01-31 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi byloje Nr. e2-1218-1032/2017 2016-06-27 jungtinės veiklos sutarties galiojimas nuo 2017-02-07 yra sustabdytas. Taigi atsakovei 2017 m. rugsėjo 22 d. išdavus L. R. statybą leidžiantį dokumentą, 2016-06-27 jungtinės veiklos sutarties, kuria L. R. rėmėsi, kaip bendraturčių sutikimu, galiojimas jau buvo sustabdytas. Be kita ko, 2017-11-06 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu (civilinėje byloje Nr. e2-1218-1032/2017) minėta 2016-06-27 jungtinės veiklos sutartis buvo pripažinta negaliojančia; sprendimas įsiteisėjo 2018-04-19. Nors atsakovė teigia, kad statybos leidimo išdavimo metu jai nebuvo žinoma apie jungtinės veiklos sutarties galiojimo sustabdymą, su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. R. dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo į atsakovę kreipėsi 2016-12-20, pateikdama prašymą per IS „Infostatyba“, kaip tai numato Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad patikrinus pateiktą projektą, jis buvo atmestas, nes neatitiko detaliojo plano sprendinių. Vėliau, L. R. pateikus patikslintą prašymą 2017 metais, iš naujo visi dokumentai tikrinami nebuvo, buvo patikrinta tik ta projekto dalis, kuri ankstesnio tikrinimo metu neatitiko detaliojo plano sprendinių. Pažymėtina, kad išduodant statybą leidžiantį dokumentą, jis turėtų atitikti išdavimo dieną galiojančių teisės aktų reikalavimus bei faktinę situaciją. Atsakovė turėjo įvertinti, kad užtrukus statybos leidimo išdavimo procesui, faktinė situacija gali pakisti, todėl jai tenka galimų neigiamų pasekmių rizika. 2017-09-22 išduodant statybą leidžiantį dokumentą, atsakovei turėjo būti žinoma, kad nuo 2017-02-07 jungtinės veiklos sutarties galiojimas sustabdytas, jei būtų atliktas išsamus naujai pateikto prašymo patikrinimas. Be to, statybos leidimo išdavimo metu daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), bendraturčiai jau buvo pasikeitę – nuo 2016-12-22 nuosavybės teisė registruota V. Š. vardu, todėl atsakovė turėjo įvertinti, ar naujas bendraturtis davė sutikimą, ar yra jungtinės veiklos sutarties dalyvis.

26Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad net ir sustabdžius 2016-06-27 jungtinės veiklos sutarties galiojimą, o vėliau ją pripažinus negaliojančia, liko galioti 2013-04-12 daugiabučio gyvenamojo namo jungtinės veiklos sutartis. Taip pat nurodė, kad atsakovei apie šios sutarties galiojimą buvo žinoma iš kitų bylų, todėl dėl šios 2013-04-12 jungtinės veiklos sutarties galiojimo vertintina, kad bendraturčių sutikimas terasos statybos darbams buvo duotas. Su tokia pozicija teismas nesutinka. Iš bylos medžiagos matyti, kad trečiasis asmuo V. Š. nuosavybės teises įgijo 2016-12-13 dovanojimo sutartimi, o E. G. – 2015-06-04 paveldėjimo teisės pagrindu. Nei V. Š., nei E. G. nėra ir nebuvo 2013-04-12 jungtinės veiklos sutarties dalyvės, be to, nėra duomenų, kad minėta sutartis būtų registruota viešajame registre, todėl prieš trečiuosius asmenis negali būti panaudota. Pažymėtina dar ir tai, kad L. R. teikiant prašymą dėl statybos leidimo išdavimo per IS „Infostatyba“, 2013-04-12 jungtinės veiklos sutartis pateikta nebuvo. Vadovaujantis Statybos techninis reglamento STR 1.05.01:2017 nuostatomis, visi su prašymu išduoti statybos leidimą pridedami dokumentai turi būti pateikti per sistemą „Infostatyba“ ir tik taip pateiktus dokumentus atsakovė turėtų vertinti. Vien ta aplinkybė, kad atsakovei iš kitų bylų buvo žinoma apie 2013-04-12 jungtinės veiklos sutarties egzistavimą, to nepakanka išvadai, kad bendraturčių sutikimas terasos statybai buvo pateiktas.

27Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su ieškovės pozicija, kad 2017-09-22 išduodant statybą leidžiantį dokumentą, bendraturčių sutikimas pateiktas nebuvo. Tokią išvadą suponuoja ne tik tai, kad 2016-06-27 jungtinės veiklos sutarties galiojimas buvo sustabdytas, o vėliau ji pripažinta negaliojančia, tačiau ir tai, kad, teismo nuomone, jungtinės veiklos sutartis ir jos pagrindu įgalioto asmens duotas sutikimas iš viso negali būti prilyginamas bendraturčių sutikimui.

28Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Remiantis kasacinio teismo praktika, bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015 ir joje nurodyta praktika).

29Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punktas, reglamentuojantis, kad statybą leidžiančiam dokumentui gauti turi būti pateikiamas žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, aiškintinas neatsiejamai nuo Civilinio kodekso ketvirtosios knygos nuostatų, reglamentuojančių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą.

30Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, disponavimo teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu kitos savininko teisių turinį sudarančios teisės (valdymo, naudojimo) įgyvendinamos bendraturčių balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

31Kadangi disponavimo teisės įgyvendinimas gali lemti bendrosios dalinės nuosavybės teisės netekimą, jos įgyvendinimui nustatyta sudėtingesnė susitarimo forma – visų bendraturčių sutikimas, maksimaliai užtikrinantis įstatymo garantuotą savininko teisių apsaugą (CK 4.93 straipsnis). Dėl kitų teisių (valdymo, naudojimo) įgyvendinimo sprendimai gali būti priimami ir nepasiekus bendro bendraturčių sutarimo, esant balsų daugumai. CK 4.85 straipsnis, įtvirtindamas išimtį iš bendrosios 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendraturčių sprendimo priėmimo taisyklės, nurodo du sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priėmimo būdus: 1) bendraturčių balsų daugumą (CK 4.85 straipsnio 1 dalis) ir 2) paprastesnę bendraturčių sprendimų priėmimo formą, kai galima priimti sprendimus dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų – atitinkamos dalies butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (CK 4.85 straipsnio 3 dalis).

32Teisinis reguliavimas nepateikia nuosavybės teisės turinį sudarančių savininko teisių grupių – valdymo, naudojimo bei disponavimo – sampratų. Teisės doktrina disponavimą turtu apibrėžia kaip teisę nustatyti daikto teisinę padėtį, jo teisinį likimą, pakeisti jo ekonominę būklę. Kartu teisės doktrinoje yra pripažįstama, kad daikto naudojimo teisė ir disponavimo juo teisė yra labai glaudžiai susijusios ir netgi gali būti įgyvendinamos vienu metu. Ginčo situacija apima sprendimą žemės sklype, priklausančiame bendrosios dalinės nuosavybės teise, įrengti vieno iš bendraturčių poreikius tenkinančią terasą – pastatyti naują statinį ant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Tokie veiksmai turi disponavimu daiktu požymių – sprendimą darant tam tikrą įtaką jo ekonominei būklei, teisiniam likimui, jo teisinei padėčiai. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad šioje ginčo situacijoje yra pagrindas taikyti CK 4.75 straipsnį, todėl bendraturtė L. R., siekdama įrengti terasą bendrosios nuosavybės teise valdomame žemės sklype turėjo gauti visų bendraturčių sutikimą. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad tokios pozicijos laikėsi ir pati L. R., nes civilinėje byloje Nr. 2-905-512/2015 reiškė reikalavimą leisti įrengti ginčo terasą be bendraturčių sutikimo, tačiau jos ieškinys buvo atmestas. Nors trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad minėtoje byloje reikalavimas buvo kildinamas visai kito projekto pagrindo, tačiau nepriklausomai nuo to, trečiasis asmuo manė, kad terasos įrengimui toks visų bendraturčių sutikimas reikalingas ir jungtinės veiklos sutarties šiuo atveju nepakanka. Tik ieškinį atmetus, L. R. teikė prašymą atsakovei dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo jau remdamasi tik jungtinės veiklos sutartimi.

33Sutiktina su ieškovės pozicija, kad jungtinės veiklos sutartyje nėra numatyta žemės ( - ) bendrojo naudojimo dalies valdymo, naudojimo ir disponavimo ja tvarka, o įgaliotam asmeniui sutartyje nėra numatyta teisė savarankiškai priimti sprendimus, kuriuos butų ir kitų patalpų savininkai priima Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnyje ir 4.85 straipsnyje numatyta tvarka. Be kita ko, jungtinės veiklos sutartimi nėra išreikšta butų ir kitų patalpų savininkų valia dėl žemės sklype, esančiame ( - ), naujai statomų statinių ir su jais susijusių atliekamų statybos darbų. Iš į bylą pateiktų abiejų jungtinės veiklos sutarčių turinio matyti, kad bendraturčiai susitarė dėl jau esančių bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir jų priežiūros bei remonto (Sutarties 2 punktas). Įgaliotiniui suteikta teisė tik sudaryti sandorius, susijusius su sutartyje nustatytų namo bendro naudojimo objektų priežiūra, naudojimu, atnaujinimu ir kitokiu tvarkymu (Sutarties 8.4 punktas), bet nesuteikta teisė spręsti dėl bendro naudojimų objektų disponavimo, naujų statinių statymo, ar dėl kitų sandorių sudarymo, kurie apribotų bendraturčių galimybes naudotis bendru turtu, sumažintų bendro turto dalį. Iš byloje esančios projektinės dokumentacijos matyti, kad L. R. įrengus atvirą lauko terasą, iš dalies užstatoma bendraturčių bendrai naudojamo žemės sklypo dalis, naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra numatyta. Taigi jungtinės veiklos sutartį ir ja įgalioto asmens duotą sutikimą įrengti terasą kitų bendraturčių vardu pripažinus pakankamu Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punkto bei Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalies prasme, būtų paneigta bendraturčių teisė bendru sutarimu spręsti dėl bendrosios nuosavybės teise priklausančio objekto (žemės sklypo) disponavimo, be to, nepagrįstai išplėstų jungtinės veiklos sutartimi įgaliotiniui suteiktus įgaliojimus. Atkreiptinas dėmesys, kad jungtinės veiklos sutartyje net ir klausimams CK 4.85 straipsnyje numatyta tvarka spręsti yra numatyta speciali tvarka – balsų dauguma, šaukiant patalpų savininkų susirinkimą (Sutarties 9.3 punktas). Nagrinėjamu atveju, ne tik kad negautas visų bendraturčių sutikimas terasos įrengimui, bet šis klausimas net nebuvo sprendžiamas patalpų savininkų susirinkime.

34Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad L. R. kreipiantis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, kartu nebuvo pateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimai (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

35Dėl statinio projekto neatitikimo detaliojo plano sprendiniams

36Ieškovės teigimu, statinys yra suprojektuotas, pažeidžiant detaliajame plane leidžiamą užstatyti antžeminės dalies teritoriją. Detaliajame plane nurodytas leidžiamas užstatyti antžeminė sklypo dalis yra 1,0 m atstumu iki žemės sklypo ribos, o suprojektuota terasa peržengia sklypo statybos užstatymo ribą 0,26 m.

37Statybos riba – linija, už kurios pastatų ir (ar) kitų statinių statyba negalima, išskyrus kelių ar gatvių ir inžinerinių tinklų tiesimą (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis). Statybos zona – teritorijos ar žemės sklypo dalis, kurioje yra arba numatomi antžeminiai statiniai, neįskaitant kelių ar gatvių, inžinerinių tinklų, tvorų ir atraminių sienučių (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalis).

38Statinio supaprastinto projekto bendrosios dalies (BD) sklypo plano brėžinyje Nr.14-02/NS-SSP-SP-002 atstumas nuo projektuojamos terasos iki žemės sklypo iš rytų pusės ribos yra nurodytas 1,0 m (1 tomas, e. b. l. 54). Ieškovės atstovas, taip pat liudytojais apklausti ieškovės darbuotojai, kurie atliko patikrinimą, V. M. ir A. K. teismo posėdyje nurodė, kad suskaičiavus žemės sklypo brėžinyje nurodytus matmenis – žemės sklypo iš rytų pusės plotį (13,17 m), esamo gyvenamojo namo plotį (10,50 m) ir projektuojamos terasos plotį (1,93 m), atstumas nuo terasos iki žemės sklypo ribos yra tik 0,74 m (13,17-10,50-1,93=0,74 m), o ne 1,0 m ir tai pažeidžia detaliajame plane nurodytą leidžiamą užstatyti antžeminę sklypo dalį, kuri yra 1,0 m atstumu iki žemės sklypo ribos.

39Atsakovės atstovai su ieškovės atliktais skaičiavimais nesutiko ir paaiškino, kad, sprendžiant dėl statybos leidimo išdavimo, ginčo statinio skaičiavimai buvo atliekami pagal statinio geodezinę kontrolinę nuotrauką (1 tomas, e. b. l. 46). Paaiškino, kad sklypo plano brėžinyje, kuriuo remiasi ieškovė, įsivėlusi techninė klaida, nes esamo daugiabučio gyvenamojo namo plotis nurodytas pagal jo projektą (10,50 m), bet ne pagal esamą padėtį – pastatyto gyvenamojo namo plotis 10,29 m. Statinio geodezinėje kontrolinėje nuotraukoje, kuria rėmėsi atsakovė spręsdama statybos leidimo išdavimo klausimą, gyvenamojo namo plotis nurodytas 10,29 m. Be kita ko, nurodė, kad atstumui nuo terasos iki žemės sklypo ribos apskaičiuoti aktualiausias matmuo yra 3,23 m, t. y. atstumas nuo pietrytinio daugiabučio gyvenamojo namo kampo iki šiaurės-rytinės sklypo ribos. Kadangi projektuojamo statinio plotis – 1,93 m, tai darė išvadą, kad nuo ginčo statinio iki sklypo ribos lieka 1,30 m (3,23-1,93=1,30 m) ir tai atitinka detaliojo plano sprendinius.

40Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių ir liudytojų paaiškinimus, nesutiktina su atsakovės atliktais skaičiavimais. Byloje ginčo nėra ir šalys sutiko, kad žemės sklypo, esančio K. D. a. 5B, Klaipėdoje, plotis yra 13,17 m. Liudytojas A. K. nurodė, kad minėtas matmuo yra nekintantis (konstanta), atsakovės atstovas su šiais teiginiais sutiko. Taigi net ir vertinant geodezinėje kontrolinėje nuotraukoje nurodytą daugiabučio gyvenamojo namo plotį (10,29 m), atstumas nuo terasos iki žemės sklypo ribos yra tik 0,95 m (13,17-10,29-1,93=0,95 m), o ne 1,0 m ir tai pažeidžia detaliajame plane nurodytą leidžiamą užstatyti antžeminę sklypo dalį, kuri yra 1,0 m atstumu iki žemės sklypo ribos. Nesutiktina su atsakovės argumentais, kad atstumui nuo terasos iki žemės sklypo ribos apskaičiuoti aktualiausias matmuo yra 3,23 m, nes prie šio matmens pridėjus jau pastatyto gyvenamojo namo plotį, gautas matmuo (13,52 m) jau viršija žemės sklypo, kuriame suprojektuoti statiniai, plotį (13,17 m), kuris yra nekintantis. Trečiojo asmens L. R. atstovas teismo posėdžio metu, nurodė, kad pastatytas gyvenamasis namas yra išlindęs į gretimą žemės sklypą, tačiau tokie duomenys nei žemės sklypo brėžinyje, nei kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje neužfiksuoti. Žemės sklype, kurio plotis yra 13,17 m, pastatyti ir statomi statiniai kartu su apsauginėmis zonomis negali užimti daugiau nei yra žemės sklypo plotis.

41Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad suprojektuota terasa peržengia sklypo statybos užstatymo ribą, todėl statinio, esančio ( - ), statybos supaprastintas projektas neatitinka Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-164 patvirtinto žemės sklypo, esančio ( - ), detaliojo plano – statinio projekto sprendiniai prieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumento sprendiniams.

42Dėl žemės sklypo plano neatitikimo reikalavimams

43Ieškovė savo ieškinyje nurodė, kad trečiojo asmens L. R. atsakovei pateiktas sklypo planas yra parengtas ant topografinio plano, kuriame nėra pažymėti esami ir projektuojami statiniai ir kuris yra senesnis negu 5 metai. Pateiktas žemės sklypo topografinis planas yra parengtas 2007-01-18.

44Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 ,,Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. Nr. D1-738 30.2 p. numatyta, kad kai statybai įteisinti reikalingas viešojo administravimo subjektų pritarimas, supaprastinto projekto sudėtis turi būti tokia: I grupės nesudėtingojo statinio, kai supaprastintas projektas privalomas, – sklypo planas (parengtas vadovaujantis senesniu kaip 5 metų topografiniu planu, kuris supaprastinto projekto rengimo metu prireikus patikslinamas, arba – ne senesniu kaip 5 metų kadastrinių matavimų planu) su pažymėtais esamais ir projektuojamais statiniais, jų eksplikacija ir projektuojamų statinių pagrindiniais matmenimis plane. Nagrinėjamu atveju projektavimo užduotis pasirašyta 2014-08-04, tuo metu galiojo statybos techninio reglamento 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 33.2 p.

45Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo statinio projektinėje dokumentacijoje pridėtas 2007-01-18 parengtas žemės sklypo topografinis planas, kuriame nėra pažymėti esami ir projektuojami statiniai ir kuris yra senesnis negu 5 metai (1 tomas, e. b. l. 49). Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad projektinėje dokumentacijoje taip pat yra pateikta statinio geodezinė kontrolinė nuotrauka, kuri yra tikslesnė ir joje numatyti visi esami ir projektuojami statiniai (1 tomas, e. b. l. 46). Šio dokumento pakako, vertinant statybos leidimo išdavimo klausimą. Ieškovės atstovas posėdžio metu nurodė, kad patikrinimo metu 2013-11-26 geodezinė kontrolinė nuotrauka buvo nevertinta, nes ji buvo pateikta be geodezinius matavimus atlikusio asmens parašo, todėl ji yra negaliojanti. Be kita ko, liudytoja apklausta ieškovės darbuotoja V. M. nurodė, kad jei nuotrauka būtų buvusi pateikta pasirašyta, ji galėjo būti vertinama ir jos galėjo pakakti sprendimui priimti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad trečiasis asmuo L. R. pasirašytą 2013-11-26 geodezinę kontrolinę nuotrauką pateikė tik teismo posėdžio, jos nebuvo institucijoms vertinant statybos leidimo išdavimo bei teisėtumo klausimą. Tačiau net ir vertinant statinio geodezinę kontrolinę nuotrauką, kaip tinkamą dokumentą sprendimui dėl statybos leidimo priimti, atkreiptinas dėmesys į tai, kad statybos leidimas negalėjo būti išduotas dėl statinio projekto sprendinių prieštaravimo galiojantiems teritorijų planavimo dokumento sprendiniams bei dėl to, kad nepateiktas visų žemės sklypo bendraturčių sutikimas.

46Remiantis išdėstytais argumentais, konstatuotina, kad atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė, neįvertinusi, kad prie prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvo pateikti ne visi Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodyti privalomi pateikti dokumentai, t. y. nepateikti visų žemės sklypo, esančio ( - ), bendraturčių sutikimai, taip pat kad statinys yra suprojektuotas, pažeidžiant detaliajame plane leidžiamą užstatyti antžeminės dalies teritoriją, neteisėtai L. R. išdavė statybą leidžiantį dokumentą ir pažeidė imperatyviuosius teisės aktų reikalavimus, todėl 2017-09-22 statybą leidžiantis dokumentas naikintinas.

47Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

48Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Byloje pareikštas neturtinio pobūdžio reikalavimas, kuris apmokestinamas 75 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Patenkinus ieškinį, iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), priteistinos į valstybės biudžetą. Iš atsakovės priteistina 75 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

49Ieškovė pateikė prašymą priteisti 111,51 Eur išlaidų, patirtų už atvykimą į teismą, nes ieškovės interesams atstovavo inspekcijos darbuotojas, kurio darbo vieta Tauragės mieste. Ieškovės patirtos kelionės išlaidos priskirtinos prie kitų būtinų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

50Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

51ieškinį tenkinti.

52Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017-09-22 L. R. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-31-170920-00232.

53Iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos priteisti 75 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

54Iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos priteisti 111,51 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ieškovei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, priteistą sumą sumokant į Inspekcijos sąskaitą ( - ), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

55Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Klaipėdos... 5. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į... 6. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos... 7. Tretieji asmenys V. Š. ir E. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su... 8. Trečiasis asmuo L. R. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu... 9. Trečiojo asmens D. N. atstovas informavo, kad su ieškovės ieškiniu... 10. Ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie... 11. Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė Jolanta... 12. Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas Marijus... 13. Trečiųjų asmenų V. Š. ir E. G. atstovas advokatas Darius Krencius teismo... 14. Trečiojo asmens L. R. atstovas advokatas Egidijus Giedraitis teismo posėdžio... 15. Trečiasis asmuo L. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal... 16. Liudytoja V. M. paaiškino, kad dirba Valstybinės teritorijų planavimo ir... 17. Liudytojas A. K. paaiškino, kad dirba Statybos inspekcijoje vyriausiuoju... 18. Teismas konstatuoja :... 19. ieškinys tenkintinas.... 20. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. birželio 4 d. Klaipėdos miesto... 21. dėl bendraturčių sutikimo... 22. Vadovaujantis LR Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, statybos... 23. Statybą leidžiančiam dokumentui gauti turi būti pateikiamas žemės sklypo... 24. Iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad statinio... 25. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2017-12-12 Nekilnojamojo turto registro... 26. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad net ir sustabdžius... 27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su ieškovės pozicija, kad... 28. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės... 29. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punktas, reglamentuojantis, kad... 30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daugiabučio namo butų ir kitų... 31. Kadangi disponavimo teisės įgyvendinimas gali lemti bendrosios dalinės... 32. Teisinis reguliavimas nepateikia nuosavybės teisės turinį sudarančių... 33. Sutiktina su ieškovės pozicija, kad jungtinės veiklos sutartyje nėra... 34. Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad L. R. kreipiantis... 35. Dėl statinio projekto neatitikimo detaliojo plano sprendiniams... 36. Ieškovės teigimu, statinys yra suprojektuotas, pažeidžiant detaliajame... 37. Statybos riba – linija, už kurios pastatų ir (ar) kitų statinių statyba... 38. Statinio supaprastinto projekto bendrosios dalies (BD) sklypo plano brėžinyje... 39. Atsakovės atstovai su ieškovės atliktais skaičiavimais nesutiko ir... 40. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių ir liudytojų... 41. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad suprojektuota terasa peržengia... 42. Dėl žemės sklypo plano neatitikimo reikalavimams... 43. Ieškovė savo ieškinyje nurodė, kad trečiojo asmens L. R. atsakovei... 44. Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 ,,Statinio projektavimas,... 45. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo statinio projektinėje dokumentacijoje... 46. Remiantis išdėstytais argumentais, konstatuotina, kad atsakovė Klaipėdos... 47. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 49. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 111,51 Eur išlaidų, patirtų už... 50. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268,... 51. ieškinį tenkinti.... 52. Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017-09-22 L. R.... 53. Iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos priteisti 75 Eur... 54. Iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos priteisti 111,51... 55. Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo paskelbimo dienos gali būti...