Byla e2-1218-1032/2017
Dėl butų savininkų susirinkimo pripažinimo neteisėtu, protokolo pripažinimo negaliojančiu ir jungtinių veiklos (partnerystės) sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Zubrickaitė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovams P. Š., E. G., ieškovės atstovams L. M. ir advokatui Dariui Krenciui, atsakovei D. N. ir jos atstovui advokato padėjėjui Aurimui Grudikiui, atsakovei L. R. ir jos atstovui advokatui E. G.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų P. Š. ir E. G. patikslintą ieškinį atsakovams D. N. ir L. R., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų V. Š., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl butų savininkų susirinkimo pripažinimo neteisėtu, protokolo pripažinimo negaliojančiu ir jungtinių veiklos (partnerystės) sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis.

3Teismas

Nustatė

4ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti neteisėtu 2013-04-12 daugiabučio namo ( - ), Klaipėda butų savininkų susirinkimą dėl objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sudarymo, o 2013-04-12 protokolą negaliojančiu nuo sudarymo momento; pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2013-04-12 daugiabučio namo ( - ), Klaipėda, butų savininkų objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį; pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-06-27 daugiabučio namo ( - ), Klaipėda, butų savininkų objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį; priteisti iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje ieškovai nurodė, kad kelerius pastaruosius metus nuolat tęsiasi daugiabučio namo ( - ), Klaipėda, butų savininkų nesutarimai dėl prie namo savavališkai pastatytų terasų nugriovimo, tarp tų pačių šalių teismuose buvo nagrinėjamos mažiausiai trys civilinės bylos šiuo klausimu, o dabar dar išsiaiškinta, kad be kitų savininkų sutikimo buvo sudaryta ir VĮ Registrų centras įregistruota 2016-06-27 Objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis (toliau 2016-06-27 sutartis), pagal kurią tariamai buto ( - ), savininkė D. N. yra įgaliota atstovauti visų butų savininkų interesus. Prie pradinio ieškinio ieškovai pridėjo 2016-05-05 ieškovų Klaipėdos miesto savivaldybės administratoriui adresuotą prašymą dėl administratoriaus skyrimo, kuriame abu ieškovai nurodo, kad nuo 2009 metų jų daugiabutis nėra tinkamai prižiūrimas, buvo nutrauktas elektros tiekimas, motyvuojant administratoriaus nebuvimu, nurodyta, kad kiti namo butų savininkai nesutinka steigti bendriją. 2016-05-20 įsakymu Nr.AD1-1603 penkeriems metams UAB „Pempininkų būstas“ buvo paskirta gyvenamojo namo ( - ), Klaipėda, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore. Praėjus keliems mėnesiams ieškovui P. Š. tapo žinoma, kad UAB „Pempininkų būstas“ nebeadministruoja jų daugiabučio. Pradėjus domėtis šia situacija, savivaldybė 2016 m. lapkričio mėn. informavo ieškovą, kad 2016-10-05 įsakymu Nr. AD1-3025 nuspręsta, kad daugiabučio ( - ), Klaipėda administravimas pasibaigė, taip buvo sužinota apie šiuo ieškiniu ginčijamą Jungtinės veiklos sutartį. Kadangi abu ieškovai nėra gavę Jungtinės sutarties egzempliorių, nes tokios sutarties sudaryme nedalyvavo, ieškovas P. Š. sutarties kopiją 2016-11-24 gavo VĮ Registrų centras. 2016-06-27 Jungtinės veiklos sutarties 1 punkte nurodyta, kad ginčijama sutartis sudaryta vadovaujantis patalpų savininkų susirinkimo sprendimu (protokolas 2016-06-27 Nr. 1), nors byloje yra nustatyta visų byloje dalyvaujančių asmenų aplinkybė, kad toks susirinkimas 2016-06-27 nebuvo šaukiamas ir protokolas 2016-06-27 Nr. 1 nebuvo rašomas. Kadangi atsakovai savo tariamas teises pagal 2016-06-27 Jungtinės veiklos sutartį kildina iš 2013-04-12 daugiabučio namo ( - ), Klaipėda, butų savininkų susirinkimo, kuriame ieškovai nedalyvavo, ir jo metu tariamai sudarytos 2013-04-12 Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties (toliau 2013-04-12 sutartis), ieškovei savo ieškiniu ginčys ir 2013-04-12 Jungtinės veiklos sutartį, ir 2013-04-12 daugiabučio namo ( - ), Klaipėda butų savininkų susirinkimu protokolą (toliau 2013-04-12 protokolas).

6Atsakovė D. N. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovės nuomone, patikslintame ieškovų ieškinyje nurodyti deklaratyvūs teiginiai prieštarauja paties ieškovo P. Š. 2017-03-28 teisme duotiems paaiškinimams. Atkreipia teismo dėmesį, jog 2013-04-12 vykęs susirinkimas nebuvo pirmasis daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų organizuotas susirinkimas. 2013-04-12 susirinkimas buvo organizuojamas pakartotinai, neįvykus 2013 m. kovo mėnesio pabaigoje vykusiam pirminiam susirinkimui, kurio protokolo atsakovė nėra išsaugojusi. Taigi jungtinės veiklos sudarymo klausimas turėjo būti išspręstas dar 2013 m. kovo mėnesį organizuotame pirmajame susirinkime. Į šį susirinkimą be atsakovės D. N., dalyvavo L. R. bei ieškovo P. Š. duktė V. Š.. Apie šį susirinkimą visos šalys buvo informuotos tiek žodžiu, tiek raštu. Į susirinkimą atvykusioms L. R. ir V. Š. buvo pateikti susipažinti pavyzdinės (šabloninės) formos jungtinės veiklos sutarties projektai, tačiau susirinkime dalyvavusi V. Š. iš karto pareiškė, jog ketvirtojo buto savininkė yra ne ji, o jos tėtis P. Š., todėl pati ji negali „nuspręsti“ už savo tėvą ir nieko nepasirašinės. Neįvykus organizuotam susirinkimui (nesusirinkus patalpų savininkų daugumai), buvo susitarta dėl kitos namo patalpų savininkų susirinkimo datos – 2013-04-12. Ši pakartotinio susirinkimo data buvo derinama atsižvelgiant į tai, jog P. Š. gyvena kitame mieste, o V. Š. patvirtino, jog 2013-04-12 jos tėtis ketina atvykti į Klaipėdą ir susirinkime galės dalyvauti. Neįvykus susirinkimui, atsakovės perduotą jungtinės veiklos sutarties projektą V. Š. taip pat prižadėjo perduoti savo tėvui tam, jog jis iki sekančio susirinkimo galėtų pateikti pastabas dėl pavyzdinio sutarties projekto. Šias faktines aplinkybes patvirtina ir paties ieškovo P. Š. 2017-03-28 parengiamojo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, jog jungtinės veiklos sutarties pavyzdį jam atvežė iš Klaipėdos atvykusi dukra. Tačiau atkreiptinas teismo dėmesys, jog ieškovas P. Š. klaidindamas teismą melagingai nurodo esminę faktinę aplinkybę, kad visi 2013-04-12 jungtinės veiklos sutarties egzemplioriai buvo pasirašyti V. Š. atvežus juos ieškovui į Telšius, nors iš tiesų pirminio susirinkimo metu V. Š. buvo pateiktas tik vienas standartinės formos sutarties pavyzdys, o užpildyti 2013-04-12 egzemplioriai buvo pasirašyti 2013-04-12 pakartotinio susirinkimo, vykusio ( - ), Klaipėda, vidiniame kieme, metu ir pateikti visoms ginčo šalims. Taigi, priešingai nei teigiama ieškinyje, 2013-04-12 susirinkimas buvo organizuotas tinkamai, o 2013-04-12 susirinkimo protokolu buvo užfiksuotos realiai susiklosčiusios faktinės aplinkybės. Vien tai, jog atsakovė negali pateikti pranešimo apie 2013-04-12 pakartotinio susirinkimo rengimą su Aprašo 3.1-3.5 nurodytais elementais, kopijos, tikrai nesuteikia teisės spręsti kad toks pranešimas apskritai nebuvo parengtas ar, kad ieškovai nežinojo apie susirinkimą ir jame nedalyvavo. Tai reiškia, jog ieškovams net kažkokiu būdu pavykus įtikinti teismą, kad 2013-04-12 susirinkime ieškovas P. Š. vis dėlto nedalyvavo, ši aplinkybė vis tiek nebūtų pakankamas pagrindas 2013-04-12 jungtinės veiklos sutarties nuginčijimui, nes atsižvelgiant į tai, kad 2013-04-12 faktiškai buvo organizuotas pakartotinis susirinkimas, 2013-04-12 jungtinės veiklos sutarties sudarymui būtų pakakę ir dviejų butų savininkų (atsakovių D. N. ir L. R.) balsų tam, kad tokia jungtinės veiklos sutartis įsigaliotų visam namui (Sutarties 26 punktas). Tuo labiau, jog ieškovas pats pripažino pasirašęs 2013-04-12 standartinės formos jungtinės veiklos sutartį, o CK 4.85 straipsnio 7 punktas numato galimybę savininkams priimti sprendimus ir nesušaukus susirinkimo.

7Atsakovė L. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog akivaizdu, kad pirmasis susirinkimas dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo buvo sušauktas tinkamai, patalpų savininkai informuoti tiek skelbimu ant pagrindinio įėjimo durų, tiek asmeniškai neįvykusio susirinkimo metu. Šio neįvykusio susirinkimo faktas ir jo eiga rodo, jog patalpų savininkai buvo tinkamai informuoti apie tokį susirinkimą, todėl į jį rinkosi, susirinkime dalyvaujantiems asmenims buvo išdalintos jungtinės veiklos sutarčių projektų kopijos, buvo suderinti naujo pakartotinio susirinkimo data, vieta, laikas. Šio ginčo kontekste reikšminga ir lemianti aplinkybė ir ta, jog neįvykusio susirinkimo faktas ir bei pakartotinio susirinkimo sušaukimo ir vykimo faktas reiškia, jog pakartotiniame susirinkime jungtinės veiklos sutarties sudarymui, kad ši įsigaliotų visam daugiabučiui, pakako daugumos patalpų savininkų balsų (ginčijamų sutarčių 25 p., 26 p.). Pagal ginčijamų sutarčių 25 p. sutartis laikoma sudaryta, kai jos sudarymui balsų dauguma (pakartotiniame susirinkime ne mažiau kaip 1/4) pritaria patalpų savininkai Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka ir ją pasirašo daugiau kaip 1/4 visų patalpų savininkų. Pagal sutarčių 26 p. sutartis visam daugiabučiui namui įsigalioja nuo jos sudarymo dienos ir galioja neterminuotai arba sutarties dalyviai nustato kitą sutarties įsigaliojimo datą ir galiojimo terminą. 2013-04-12 susirinkimas turi būti laikomas pakartotiniu, o šiame susirinkime sprendimų priėmimui pakako ne mažiau kaip 1/4 patalpų savininkų balsų. Šio susirinkimo metu dalyvavo trys patalpų savininkai D. N., L. R., P. Š., kurie šio susirinkimo metu ir pasirašė jungtinės veiklos sutartis. Tuo atveju, jei P. Š. nebūtų dalyvavęs šiame susirinkime, tuomet ir be jo dalyvavimo būtų pakakę balsų priimti sprendimą dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo (sutarties 25 p., 26 p.). Atsakovės nuomone, tuo atveju, jei P. Š., kaip sutarties dalyviui raštiškai atsisakius sutarties dalyvių statuso, sutartis lieka galioti kitiems dalyviams (sutarties 29 p.). Galima padaryti išvadą, jog 2016-06-27 susirinkimo sušaukimo nebuvimas, esant anksčiau 2013-04-12 sudarytai ir faktiškai vykdomai jungtinės veiklos sutarčiai, esant dar kartą (pakartotinai) 2016-06-27 sudarytai identiškai ankstesniajai jungtinės veiklos sutarčiai, ginčijamo 2016-06-27 susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimas laikytinas neesminiu ir nedarančiu jokios įtakos 2016-06-27 jungtinės veiklos sutarties sudarymo teisėtumui ir pagrįstumui. Šios 2016-06-27 sutarties turinį palyginus su 2013-04-12 jungtinės veiklos sutartimi, matyti, jog abi šios sutartys yra identiškos, tik sutartis sudariusių asmenų parašai pasirašyti skirtingų spalvų rašikliais. Taigi atsižvelgiant į tai, jog 2013-04-12 jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta ir pasirašyta paties P. Š. bei visada buvo vykdoma, o naujai 2016-06-27 sudaryta jungtinės veiklos sutartis iš esmės sudaryta tik įregistravimo viešajame registre (išviešinimo) tikslu, todėl 2016-06-27 jungtinės veiklos sutarties sudarymu faktiškai buvo patvirtintas anksčiau sudarytos jungtinės veiklos sutarties teisėtumas bei tokiu būdu nuspręsta tokio paties turinio sutartį vykdyti toliau. Nurodytos faktinės sutarčių sudarymo ir vykdymo aplinkybės rodo nuoseklius jungtinės veiklos sutartis pasirašiusių asmenų veiksmus, kurių vertinti kaip apgaulingus, nenaudingus, neprotingus ir nesąžiningus nėra jokio teisinio pagrindo. Atsakovės nuomone, asmenys, sudarę sandorius, turėtų patys jausti ir prisiimti atsakomybę už šių sudarymą, o ne visais įmanomais būdais neigti jų tikrumą, vengti prisiimti atsakomybę už tokius sandorius, pagal situaciją interpretuoti savo sprendimus šių nepripažįstant bei ieškant sveiku protu nesuvokiamų savo pačių valios trūkumų paaiškinimo, taip patys sau prieštaraudami ir abejodami savo pačių priimtais sprendimais. Nėra ginčo, jog daugiabutyje yra keturi butai, kiekvienam butui tenka po vieną balsą. Tuo atveju, jei P. Š. nebūtų pasirašęs jungtinės veiklos sutarties ir šios nepasirašytų E. G., atsakovės nuomone, šios sutarties sudarymui rengiant pakartotiną susirinkimą pakaktų dviejų butų, t.y. 2/4 balsų (L. R. ir D. N.), vadinasi tokia jungtinė veikla pagal sutarties 26 p. įsigaliotų visam namui. Apibendrinant tai, kas nurodyta, galima padaryti išvadą, jog P. Š. ginčijimas būti jungtinės veiklos dalyviu, ne tik kad neturi jokios esminės reikšmės jungtinės veiklos sutarties sudarymui ir vykdymui, bet ir nesudaro jokio teisinio pagrindo tokią sutartį pripažinti negaliojančia kaip kad sudarytą apgaule ir dėl kitų ieškinyje nurodytų aplinkybių. Nuo 2013-04-12 iki 2016-05-20, ir nuo 2016-10-05 iki šiolei (per visą jungtinės veiklos sutarties galiojimo ir jos vykdymo laikotarpį) už daugiabučio, adresu ( - ), Klaipėdoje administravimo paslaugą nebuvo renkamos jokios lėšos, vadinasi daugiabučio administravimas jo savininkams nei kiek nekainavo, t.y. jokio pelno nebuvo nei siekiama gauti, nei šio buvo gauta. Per savivaldybės paskirto administratoriaus administravimo laikotarpį pavyzdžiui vieno mėnesio administravimo paslaugos kaina atsakovei vidutiniškai siekia apie 17,00 Eur, nors realiai jokios administravimo paslaugos nėra gaunamos. Taigi, labiau nei akivaizdu, jog jungtinės veiklos sutarties nauda palyginus ją su savivaldybės paskirtuoju administratoriaus teikiamų paslaugų kaina, yra akivaizdi. Taigi, panaikinus jungtinės veiklos sutartį, nepagrįstai padidėtų administravimo kaštai ir tai neatitiktų didžiosios dalies būtų savininkų teisinių interesų, tuo pačiu darytina ir išvada, jog tai ekonomiškai nebūtų naudinga butų savininkams.

8Tretysis asmuo V. Š. pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, nurodydama, kad su patikslintu ieškiniu visiškai sutinka, palaiko ieškovų ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašo ją laikyti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų ,ieškovų pusėje ir ieškinį tenkinti.

9Tretysis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie posėdį informuota tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėtina jos atstovui nedalyvaujant (CPK 247 straipsnio 2 dalis).

10Byloje nustatytos aplinkybės

11Bylos nuomenimis nustatyta, kad ieškovai 2016-05-09 raštu kreipėsį į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių prašydami skubos tvarka skirti gyvenamojo namo adresu ( - ), Klaipėda, administratorių ir atstatyti elektros tiekimą (e.b. I t., b.l. 6). Iš VĮ Registrų centras centrinio duomenų išrašo nustatyta, kad pastatui adresu ( - ), Klaipėda nuo 2016-07-21 yra nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas (sudaryta jungtinės veiklos sutartis), įregistravimo pagrindas - 2016-06-27 Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis (e.b. I t., b.l. 18). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-05-20 įsakymu Nr. AD1-1603 UAB „Pempininkų būstas“ penkeriems metams paskirta gyvenamojo namo ( - ), Klaipėdoje, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore (e.b. I t., b.l. 28-30). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 201610-05 įsakymu Nr. AD1-3025 atsižvelgiant į 2016-06-27 sudarytą gyvenamojo namo ( - ), Klaipėda, bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį nustatė, kad gyvenamojo namo ( - ), Klaipėdoje, bendrojo naudojimo (bendrosios nuosavybės) administravimas, vykdomas UAB „Pempininkų būstas“, pasibaigė (e.b. I t., b.l. 34). 2013-11-05 UAB „Velma“ ir D. N. sudarė aptarnavimo sutartį 13-11/01, kuria UAB „Velma“ įsipareigojo objekte ( - ), Klaipėdoje vykdyti šilumos centro, šildymo sistemos eksploatacijos paslaugas, atlikti šildymo sistemų įrengimo remonto, keitimo, renovacijos darbus (e.b. I t., b.l. 66-67). 2016-12-23 UAB „Velma“ išrašė sąskaitas-faktūras D. N. ir P. Š. už šilumos centro ir šildymo sistemos eksploatacijos paslaugas. UAB „Velma“ 2014-07-17, 2015-08-10, 2016-07-27 atliko šilumos centro ir šildymo sistemos hidraulinius bandymus, 2015-09-10 ir 2016-09-01 surašė pastato parengties šildymo sezonui aktus, sudarė šildymo sezonų 2014/2015, 2015/2016, 2016/2017 planus-grafikus (e.b. I t., b.l. 68-80). 2013-07-22 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija raštu informavo D. N., kad išnagrinėjus jos prašymą ir apžiūrėjus teritoriją vietoje prie ( - ) automobilių stovėjimo aikštelės, nuspręsta leisti savivaldybei priklausančioje teritorijoje – žaliojoje vejoje gyventojams iš minėto namo pastatyti kilnojamas gėlių klombas, kurios apribotų neteisėta automobilių važinėjimą veja (e.b. I t., b.l. 81). Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2014-03-05 raštu Nr. 50220-975 Dėl bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus skyrimo informuoja ieškovus ir atsakoves bei AB Lesto, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija gavo AB Lesto raštą dėl susidariusios skolos už ( - ), Klaipėda, pastato bendrojo naudojimo patalpose suvartotą elektros energiją. Pažymi, kad AB Lesto prašo ( - ), Klaipėda, pastatui skirti namo administratorių. Nurodo ( - ), Klaipėda, pastato savininkams artimiausiu metu, ne vėliau, kaip iki 2014-05-01 raštu suteikti Savivaldybei informaciją apie butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma priimtą sprendimą skirti bendrojo naudojimo objektų administratorių (prideda sąrašą) ar pristatyti administravimą patvirtinančių dokumentų kopijas (jungtinės veiklos sutarties kopiją, įsteigtos bendrijos dokumentus ar parinkto administratoriaus sutikimą). Informuoja, kad nepateikus prašomų dokumentų administratorius bus paskirtas vadovaujantis Civilinio kodekso 4.84 straipsnio nustatyta tvarka (e.b. I t., b.l. 115-117). Iš 2015-01-25 Palangos miesto savivaldybės administracijos pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą nustatyta, kad ieškovas P. Š. nuo 2015-11-20 savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu ( - ), Palanga (e.b. I t., b.l. 119). AB „Klaipėdos energija“ atsakovei L. R. 2017-01-09 išdavė pažymą, kurioje nurodyta, kad L. R. nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio kas mėnesį elektroniniu paštu pranešinėjo AB „Klaipėdos energija“ namo ( - ) butų šilumos skaitiklių rodmenis. Pretenzijų dėl rodmenų perdavimo įmonė neturi (e.b. I t., b.l. 198). AB „ESO“ 2017-02-20 raštu informavo atsakovę L. R., kad už bendrosioms namo reikmėms suvartotą elektros energiją buvo sudarytos šios sutartys: nuo 2013-02-26 iki 2014-01-31 P. Š. vardu, nuo 2014-01-31 iki 2016-09-30 su UAB „Pempininkų būstas“, nuo 2016-10-01 iki šiol D. N. vardu (e.b. I t., b.l. 198). Butas adresu ( - ), Klaipėda, 2016-12-13 dovanojimo sutarties Nr. LP2441 pagrindu ieškovo buvo perleistas trečiajam asmeniui V. Š. (e.b. II t., b.l. 186,187). Butas adresu ( - ), Klaipėda, nuo 2015-06-04 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo Nr. 6793 pagrindu buvo įregistruotas kaip ieškovės E. G. nuosavybė (e.b. III t., b.l. 108, 109). 2013-10-28 UAB „Velma“ ir G. G. sudarė aptarnavimo sutartį 13-10/28, kuria UAB „Velma“ įsipareigojo objekte ( - ), Klaipėdoje vykdyti šilumos centro, šildymo sistemos eksploatacijos paslaugas, atlikti šildymo sistemų įrengimo remonto, keitimo, renovacijos darbus (e. b. III t., b.l. 167-168). 2016-04-01 UAB „Velma“ ir E. G. sudarė aptarnavimo sutartį 16-04/01, kuria UAB „Velma“ įsipareigojo objekte ( - ), Klaipėdoje vykdyti šilumos centro, šildymo sistemos eksploatacijos paslaugas, atlikti šildymo sistemų įrengimo remonto, keitimo, renovacijos darbus (e.b. III t., b.l. 169, 170). 2013-10-28 UAB „Velma“ ir P. Š. sudarė aptarnavimo sutartį 13-10/28, kuria UAB „Velma“ įsipareigojo objekte ( - ), Klaipėdoje vykdyti šilumos centro, šildymo sistemos eksploatacijos paslaugas, atlikti šildymo sistemų įrengimo remonto, keitimo, renovacijos darbus (e.b. III t., b.l. 171-172). UAB „Velma“ ieškovui P. Š. pateikė atsakymą į jo paklausimą, kuriame nurodė, kad sutartys su visais namo adresu ( - ), Klaipėdoje, gyventojais yra sudarytos individualiai, jokių papildomų sutarčių visų gyventojų vardu su gyventoja D. N. UAB „Velma“ nėra sudariusi, pasirašo UAB „Velma“ vyr. inžinierius M. G. (e.b. III t., b.l. 171-172). UAB „Velma“ atsakovės D. N. atstovui advokato padėjėjui Aurimui Grudikiui pateikė informaciją nurodydami, kad atsakydami į Jūsų pateiktą prašymą informuojame, kad D. N. 2013 m. pateikus jungtinės veiklos sutartį tarp UAB „Velma“ ir daugiabučio, esančio ( - ), Klaipėda, patalpų savininkų individualiai buvo sudarytos 4 aptarnavimo sutartys dėl šilumos centro ir šildymo sistemos eksploatacijos paslaugų teikimo. Pateikia turimą 2013-04-12 jungtinės veiklos sutarties kopiją. Raštas pasirašytas UAB „Velma“ meistro K. J. (e.b. IV t., b.l. 31). UAB „Velma“ pateikdama atsakymą į P. Š. raštą 2017-10-13 nurodė, kad UAB „Velma“ meistras K. J. neturi įgaliojimų išduoti ir pasirašyti tokio tipo dokumentų. Raštas pasirašytas 2017-10-05 K. J. vardu yra niekinis. Raštas pasirašytas UAB „Velma“ vyr. inžinieriaus M. G. (e.b. IV t., b.l. 40).

12Teismas

konstatuoja:

13Dėl teisės pareikši ieškinį

14Atsakovė D. N. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad pagal Civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 1.78 straipsnio 4 dalį, ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys, t. y. sandorio šalys ar kitas suinteresuotas asmuo, kurio teises toks sandoris pažeidžia. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas P. Š. nebėra, o E. G. apskritai niekada nebuvo ginčijamų jungtinių veiklos sutarčių dalyviai. Be to, ieškovas P. Š. niekada negyveno bute, esančiame ( - ), Klaipėda, ir 2016-12-13 perleido nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį turtą trečiajam asmeniui V. Š.. Nei vienam iš ieškovų taip pat nėra įstatymais suteikta teisė ginti viešąjį interesą. Kadangi ieškovai nepateikė įrodymų ir apskritai nemotyvavo, kokias konkrečias jų teises pažeidžia ginčijamos sutartys, atsakovė reiškia nuomonę, jog jie neturėjo teisės nei reikšti ieškinio dėl jungtinės veiklos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, nei teikti prašymą sustabdyti 2016-06-27 jungtinės veiklos sutarties vykdymą ir skirti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų laikinąjį administratorių. Atsakovės nuomone, nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir ginčijamų sutarčių nuostatas ieškovai nelaikyti turinčiais teisinį (materialųjį ar procesinį) suinteresuotumą dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sudarytos jungtinės veiklos sutarties ir jiems neįrodžius, kad jų teisės būtų kitaip pažeistos (CK 6.227 straipsnio 3 dalis), darytina išvada, kad ieškinys nagrinėjamu atveju buvo pareikštas reikalavimo teisės neturinčių asmenų, todėl privalo būti atmestas.

15Atsakovė L. R. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad iš abiejų ginčijamų sutarčių matyti, kad šių sutarčių šalis nėra ieškovė E. G., o ieškovas P. Š., nors ir buvo šių sutarčių šalis, tačiau 2016-12-13 dovanojimo sutartimi turimas patalpas perleido savo dukrai V. Š. ir tokiu būdu prarado sutarties dalyvio statusą. Pažymi, kad byloje nėra naujojo buto savininko V. Š. prašymo prisijungti prie jungtinės veiklos sutarties, nėra ir aiškiai išreikštos pozicijos, jog ji palaiko ar/ir perima buvusio savininko teisę toliau nesutikti būti jungtinės veiklos dalyviu ir šią siekia ginčyti. Atsakovės nuomone, nors galiojanti, kad ir ginčijama jungtinės veiklos sutartis, visgi galioja visam daugiabučiui, vadinasi naujoji patalpų savininkė nepritaria buvusio savininko veiksmams. Atsakovė teigia, jog ieškovas P. Š. neturi teisės reikšti ieškinio dėl jungtinės veiklos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, nes šio kaip jungtinės veiklos dalyvio statusas pasikeitė ir jis nebėra ginčijamų jungtinių veiklos sutarčių šalis, todėl laikoma, kad ieškinys nagrinėjamu atveju buvo pareikštas reikalavimo teisės neturinčio asmens, todėl patikslintas ieškinys turi būti atmestas arba paliktas nenagrinėtu. Kadangi, ieškovė E. G. nėra ginčijamų sutarčių šalis, o patikslintame ieškinyje niekaip nenurodė ir nepagrindė, kodėl ir kaip ginčijamos jungtinės veiklos sutartys pažeidžia šios kaip patalpų savininko teises ir teisinius interesus ir šių sutarčių sudarymas bei vykdymas pažeidžia tokių sutarčių pagrindinį tikslą, bei kodėl daugiau nei keturis metus ši ieškovės neginčijo šių sutarčių, tačiau su jomis sutiko ir netgi šias vykdė, todėl esant tokioms aplinkybėms daroma išvada, jog ieškovė E. G. neturi teisės reikšti ieškinio dėl jungtinės veiklos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, todėl laikoma, kad ieškinys nagrinėjamu atveju buvo pareikštas reikalavimo teisės neturinčio asmens, todėl patikslintas ieškinys turi būti atmestas arba paliktas nenagrinėtu.

16Tretysis asmuo V. Š. rašytiniuose paaiškinimuose teismui nurodė, kad šioje byloje ieškovų teisinis interesas grindžiamas tuo, kad apyvartoje neliktų imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančių ir viešąją tvarką bei gerą moralę pažeidžiančių, t.y. niekinių sandorių. Teigia, jog šia prasme ieškovų interesas kreiptis į teismą ir reikalauti tokias sutartis pašalinti yra teismo priimtinas ir vertintinas, nes objektyviai egzistuoja subjektyvi teisė reikalauti pašalinti neteisėtus sandorius, nes CK 1.78 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo.

17CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CK 1.78 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamų proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo, be kita ko, yra konstatavęs, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko. CK 6.227 straipsnyje nustatyta, kad teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė, o teisę pareikšti ieškinį dėl santykinio sutarties negaliojimo turi sąžininga sutarties šalis, kuri nukentėjo dėl sutarties sudarymo, arba trečiasis asmuo, kurio naudai sutartis buvo sudaryta, ar asmuo, kurio teises arba teisėtus interesus ta sutartis pažeidė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-684/2016).

18Abi atsakovės teigia, jog ieškovai neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir jie nėra tinkami ieškovai šioje byloje. Pažymėtina, kad ieškiniu ieškovai reiškia reikalavimus pripažinti butų savininkų susirinkimą neteisėtu, ginčija butų savininkų susirinkimo protokolą ir jungtinės veiklos sutarčių sudarymą, nurodydami, kad šie sandoriai prieštarauja įstatymo reikalavimams, sutartys yra suklastotos, sandoriai prieštarauja ne tik viešajai tvarkai, bet ir gerai moralei, todėl yra niekiniai ir negalioja. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovų ginčijamos 2013 m. ir 2016 m. metų sutartys yra ginčijamos dėl ieškovo P. Š. valios ydingumo ir sutarčių pasirašymo bei 2013 m. vykusio gyventojų susirinkimo ir protokolo surašymo aplinkybių. Teismui teikdamas ieškinį P. Š. 2016-12-09 dar buvo buto adresu ( - ), Klaipėda, savininkas. Ieškovė E. G. buto adresu ( - ), Klaipėda, savininke tapo nuo 2015-06-04 paveldėjusi nuosavybę iš savo vyro G. G.. Abu ieškovai teismo posėdžių metu nurodė, kad jų namas nebuvo ir nėra tinkamai administruojamas, jie apie 2013-04-12 vykusį keturbučio gyvenamojo namo susirinkimo sušaukimą nežinojo, teigia, kad suklastotos jungtinių veiklų sutartys pažeidžia jų teises ir interesus. Atsakovės teigia, jog 2016-06-27 jungtinės veiklos sutartis buvo 2013-04-12 sutarties tęsimas ir buvo pasirašyta tikslu ją įregistruoti VĮ Registrų centre. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė E. G. yra buto adresu ( - ), Klaipėda, savininkė, teigianti, kad apie 2016-06-27 jungtinės veiklos sutarties pasirašymą informuota nebuvo, bei įvertinus tai, kas aukščiau išdėstyta, teismas laiko, kad abu ieškovai turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko, ir turi teisę nagrinėjamu atveju kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jų teisė arba įstatymų saugomas interesas.

19Dėl ieškovų reikalavimų pripažinti neteisėtu 2013 m. balandžio 12 d. daugiabučio namo ( - ), Klaipėda, butų savininkų susirinkimą dėl objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sudarymo, o 2013 m. balandžio 12 d. protokolą negaliojančiu nuo sudarymo momento

20Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Pagal šias įstatymo normas šalys byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 str. 2 d., 3 d. išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2006-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (LAT 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (LAT 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

21Ieškovai ieškinyje nurodo, kad atsakovės teigia, jog 2013-04-12 įvyko daugiabučio namo ( - ), Klaipėda, butų savininkų susirinkimas, kurio metu buvo surašytas 2013-04-12 protokolas. Su tokiais atsakovių teiginiais ieškovai nesutinka, nes jie teigia, kad 2013-04-12 susirinkimas nebuvo šaukiamas, 2013-04-12 protokolas neturi teisinės galios, o 2013-04-12 jungtinės veiklos sutartis yra niekinė ir negaliojanti. Abu ieškovai pareiškia, kad į 2013-04-12 susirinkimą nebuvo kviečiami ir jame nedalyvavo. Ieškovų teigimu, 2013-04-12 susirinkime dalyvavo nepakankamas butų savininkų skaičius, todėl toks susirinkimas teismo turi būti pripažintas neteisėtu, o 2013-04-12 protokolas negaliojančiu.

222013-03-29 susirinkimo organizatorės D. N. buvo surašytas neįvykusio keturbučio namo ( - ), Klaipėda, butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolas, kuriame nurodoma, kad į susirinkimą atvyko 3 asmenys D. N., L. R. ir V. Š.. ( - ), Klaipėda, buto savininkai G. G. ir E. G. į susirinkimą neatvyko. Pažymima, kad į susirinkimą atvykusioms L. R. ir V. Š. susirinkimo organizatorė D. N. pateikė susipažinti atspausdintus pavyzdinės formos jungtinės veiklos sutarties projektus, tačiau su sutarties projektu susipažindama V. Š. iš karto pareiškė, jog buto esančio ( - ), Klaipėda, savininkė yra ne ji, o jos tėvas P. Š., todėl ji negalės pasirašyti sutarties tėvo vardu. V. Š. informavo, jog nors jos tėvas ir buvo informuotas apie susirinkimą šiandien (2013-03-29) jis atvykti negalės, todėl buvo nuspręsta pakartotinį gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą organizuoti 2013-04-12 18.00 val. (e.b. III t., b.l. 110). 2013-04-12 buvo surašytas keturbučio namo ( - ), Klaipėda butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolas. Nurodytas susirinkimo organizatorius D. N., susirinkime dalyvavę asmenys – D. N., L. R. ir P. Š. turintys 3 balsus, o tai sudaro 75 procentus nuo visų butų ir kitų patalpų skaičiaus. Nurodoma, kad 3 buto savininkas G. G. į susirinkimą neatvyko. Pažymima, kad apie susirinkimo šaukimą buvo paskelbta kiekvieną patalpų savininką asmeniškai informuojant žodžiu, o patalpų savininkams buvo sudarytos galimybės susipažinti su pavyzdinės formos jungtinės veiklos sutarties projektu, kuris buvo įteiktas informuojant apie susirinkimą kiekvienam patalpų savininkui. Susirinkime buvo nuspręsta pritarti siūlomam sprendimui ir sudaryti jungtinės veiklos sutartį, bei jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotu asmeniu 5 metams išrinkti D. N. (e.b. II t., b.l. 84).

232017-04-12 teismui pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovai nurodė, kad atsakovei pateikus atsiliepimą bei ieškovams susipažinus su atsakovės atsiliepimo priedais tapo žinoma apie 2013-04-12 Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį bei 2013-04-12 daugiabučio namo ( - ) Klaipėda, butų savininkų susirinkimą, apie kurį ieškovai informuoti nebuvo ir jame nedalyvavo.

24Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.85 straipsnyje, reglamentuojančiame butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą (CK 4.85 str. 1 d.). Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites viešai paskelbus jo darbotvarkę (CK 4.85 str. 4 d.). Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimams raštu taikomi šiame straipsnyje nustatyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai. Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 4.85 str. 7 d.).

25Pažymėtina, kad šaukiant daugiabučio namo butų savininkų susirinkimus ir sudarant Jungtinės veiklos sutartis, turi būti laikomasi 2012-11-25 aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-961 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo (toliau Aprašas) reikalavimų. Ieškovai nurodo, jog atsakovės nepateikė jokių įrodymų, kad 2013-04-12 susirinkimas buvo organizuotas laikantis teisės aktų reikalavimų, t.y. neįrodyta, kad organizatorius parengė Aprašo 3 punkto reikalavimus atitinkantį pranešimą apie šaukiamą susirinkimą; pagal Aprašo 4 punkto reikalavimus pranešimas apie susirinkimą buvo paskelbtas ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki susirinkimo dienos; susirinkimo sprendimas buvo paskelbtas pagal Apraše nurodytus reikalavimus; yra 2013-04-12 susirinkime dalyvavusių asmenų sąrašas. Teismo posėdžio metu atsakovė D. N. paaiškino, jog apie 2013-04-12 pakartotinį susirinkimą visi gyventojai buvo informuoti tinkamai – 2013-03-29 neįvykusio susirinkimo metu buvo suderinta sekančio susirinkimo data, trečiajam asmeniui V. Š. įduotas pavyzdinis Jungtinės veiklos sutarties egzempliorius tikslu perduoti ieškovui P. Š., taip pat buvo pakabintas skelbimas ant įėjimo durų apie rengiamą pakartotinį susirinkimą, kuris paskui buvo nukabintas. Atsakovė D. N. atsakydama į teismo pateiktą klausimą, kodėl prie susirinkimo protokolo nepridėtas dalyvių sąrašas nurodė, kad susirinkime dalyvavusių asmenų sąrašas yra pridėtas prie 2013-04-12 Jungtinės veiklos sutarties (paskutinis sutarties lapas), t.y. susirinkime dalyvavo 2013-04-12 jungtinės veiklos sutartį pasirašę asmenys. Dėl buvusio savininko G. G. informavimo apie susirinkimą papildomai pažymėjo, kad jis buvo kviečiamas į susirinkimą ir sutikus jį laiptinėje, tačiau į susirinkimą jis neatvyko. Teismas sutinka su atsakovės D. N. nurodyta aplinkybe, kad pateikti teismui rašytinius įrodymus – skelbimą, kuris buvo pakabintas ant įėjimo į laiptinę durų nėra objektyvios galimybės, kadangi skelbimai po kurio laiko yra nukabinami ir atsakovė galimai šių skelbimų nesaugojo. Vien tai, jog atsakovė negali pateikti pranešimo apie 2013-04-12 pakartotinio susirinkimo rengimą su Aprašo 3.1-3.5 nurodytais elementais, kopijos, nesuteikia pagrindo teismui spręsti, kad toks pranešimas apskritai nebuvo parengtas ar, kad ieškovai nežinojo apie susirinkimą ir jame nedalyvavo. Atsakovė L. R. patvirtino atsakovės D. N. nurodytas aplinkybes, jog apie susirinkimą buvo skelbiama viešai pakabinus skelbimą ant laiptinės durų. Teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose tretysis asmuo V. Š. nurodė, kad P. Š. buto savininku ginčo name tapo 2013-02-15, tačiau butas buvo nupirktas nepilnai įrengtas, P. Š. metus laiko bute vykdė remonto - įrengimo darbus ir šiame bute faktiškai pradėjome gyventi tik 2014 m. kovo mėn. Trečiojo asmens nuomone, akivaizdu, kad 2013 metų pavasario įvykiai, kuriems daug dėmesio aprašyti skiria atsakovės realiai net negalėjo vykti, nes tuo metu nebuvo jokių bendrų susirinkimų ir nebuvo būtinybės spręsti namo administravimo klausimų. V. Š. duodama teismui paaiškinimus pripažino, kad 2013 metų pavasarį atvykusi tuo metu į tėvui (ieškovui) priklausiusį butą sutiko atsakovę D. N., kuri jai įdavusi 5 sutarties egzempliorius perduoti tėvui pasirašyti, kuriuos ji nuvežė tėvui į Telšius. Tretysis asmuo rašytiniuose paaiškinimuose teismui nurodė, kad nesutinka su atsakovės D. N. nurodytais tikrovės neatitinkančiais teiginiais, jog 2013 kovo - balandžio mėnesiais buvo šaukiami daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų susirinkimai. Teigia, kad nedalyvavo nė viename iš D. N. nurodytų 2013 m. kovo pabaigoje - balandžio mėn. atsiliepime nurodytuose susirinkimuose, nes tokie susirinkimai nebuvo šaukiami ir nebuvo vykdomi. Tretysis asmuo nurodo, kad 2013-04-12 ranka rašytas protokolas į bylą pateiktas tik 2017-02-20, o su atsiliepimu į paskutinį patikslintą (t.y. 2017-05-12) ieškinį teismui buvo pateiktas 2013-03-29 protokolas, kuris pasirašytas tik D. N.. Pažymėtina, kad ieškovai ieškinį tikslino 3 kartus pradiniame ieškinyje neginčydami 2013-04-12 sudarytos jungtinės veiklos sutarties, todėl pritartina atsakovės D. N. atstovo teismo posėdžio metu duotam paaiškinimui, kad susipažinusios su ieškinio reikalavimais bei patikslintais reikalavimais atsakovės teikė į bylą papildomus paaiškinimus bei įrodymus, siekdamos atsikirsti į ieškovų reiškiamus papildomus reikalavimus. Ieškovė E. G. duodama paaiškinimus teismui patvirtino, kad iki vyro G. G. mirties butas adresu K( - ), priklausė jos vyrui. Teigia, kad buto administravimo klausimais vyrui esant gyvam rūpinosi jis, o ieškovė šiuose reikaluose nedalyvavo. Pažymi, kad apie 2013 m. vykusius susirinkimus nei ji, nei jos sutuoktinis informuoti nebuvo, skelbimų apie planuojamus susirinkimus ant laiptinės durų nemačiusi, susirinkimuose nei ji, nei jos sutuoktinis informuoti nebuvo. Atsakovės teigia, kad apie susirinkimo datą visi gyventojai informuoti tiek asmeniškai žodžiu, tiek prie buto įėjimo durų pakabinant skelbimą apie vyksiantį susirinkimą. Pažymėtina, kad įrodyti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes yra ieškovų pareiga. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad nustatytos susirinkimo tvarkos buvo laikytasi. Tačiau byloje nėra ir priešingų įrodymų, patvirtinančių ieškovų teiginius, kad minėto aprašo reikalavimų nebuvo laikomasi. Teismas įvertinęs visus dalyvaujančių asmenų duotus paaiškinimus, rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad pats ieškovas P. Š. patvirtino trečiojo asmens V. Š. paaiškinimus, jog bute adresu ( - ), Klaipėda, pradėjo gyventi tik 2014 metais ir tenai nuolatos negyvendavo, įvertinęs tai, kad ieškovė E. G. 2013-04-12 nebuvo buto ( - ), Klaipėda savininkė, o savininku buvo jos vyras G. G., daro labiau tikėtiną išvadą, kad namo adresu ( - ), Klaipėda, gyventojai buvo tinkamai informuoti apie 2013-04-12 susirinkimą ir susirinkimas įvyko dalyvaujant 3 namo gyventojams – D. N., L. R. ir P. Š., todėl vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 1 ir 2 dalimi susirinkimas laikomas įvykusiu. Teismas pripažįsta, kad 2013-04-12 surašytas bendrijos narių susirinkimo protokolas yra su trūkumais, t.y. prie jo nėra pridėtas ar sudarytas susirinkime dalyvavusių asmenų sąrašas. Tačiau pažymėtina, kad nors susirinkimo pirmininkė D. N. ir susirinkimo sekretorė L. R. nesilaikė visų įstatymo nustatytų procedūrinių normų dėl susirinkimo protokolo surašymo bei atsižvelgiant į tai, kad susirinkimas buvo sušauktas butų savininkų teisių tinkamo įgyvendinimo apsaugai, šie procedūriniai pažeidimai nelaikyti esminiais, kurie nulemtų priimto protokolo negaliojimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovų ieškinio reikalavimas pripažinti neteisėtu 2013-04-12 daugiabučio namo ( - ), Klaipėda butų savininkų susirinkimą dėl objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sudarymo, o 2013-04-12 protokolą negaliojančiu nuo sudarymo momento atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).

26Dėl patikslinto ieškinio reikalavimo pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2013 m. balandžio 12 d. ir 2016 m. birželio 27 d. daugiabučio namo ( - ), Klaipėda, butų savininkų susirinkimą objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis

27Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba nustatyta tvarka skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.83 str. 3 d., 4.84 str. 1 ir 2 d.).

28Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2013-04-12 susirinkimas nebuvo šaukiamas, 2013-04-12 protokolas neturi teisinės galios, o 2013-04-12 sutartis yra niekinė ir negaliojanti. Pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad 2013-04-12 sutartis VĮ Registrų centre nebuvo registruota, byloje nėra jokių įrodymų, kad ši sutartis buvo vykdoma ir apie jos egzistavimą žinojo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Ieškovų nuomone, kadangi 2013-04-12 susirinkimas organizuotas nesilaikant įstatymų reikalavimų, 2016-06-27 butų savininkų susirinkimo nebuvo, įgaliotinio D. N. išrinkimas atstovauti visų butų savininkų interesus yra nesąžiningas ir neprotingas, neatitinka teisėtų ieškovų interesų, prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir geros moralės principams, yra teisinis pagrindas prašyti teismą tenkinti visus ieškinio reikalavimus. Ieškovai teigia, kad susipažinus su atsakovės D. N. į bylą pateiktais Jungtinės veiklos sutarčių originalais matyti, kad abu šie dokumentai yra suklastoti, nes lyginant pirmus keturis abiejų sutarčių lapus su likusiais sutarčių lapais kuriuose yra parašai, akivaizdu, kad jie atspausdinti ne vienu spausdinimo veiksmu ir tikėtina, kad sutartyse nurodyti faktai neatitinka šias sutartis pasirašiusių asmenų valios, ieškovo P. Š. parašai sutartyse yra atsiradę pridedant paskutinius lapus su parašais iš prieš kelerius metus P. Š. pasirašytų dokumentų. Ieškovas teigia, kad 2013 metų vasarą jis pateiktuose dokumentuose pasirašė ant kiekvieno lapo, o dabar matyti, kad D. N. visur naudoja sutartis, kuriuose ieškovo parašas yra tik paskutiniuose lapuose.

292012-12-04 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-1047 buvo patvirtinta pavyzdinė Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties forma. Pažymėtina, kad į bylą buvo pateikti atsakovės D. N. turimi 2013-04-12 bei 2016-06-27 Jungtinių veiklos (partnerystės) sutarčių egzempliorių originalai. Iš pateiktų daugiabučio gyvenamojo namo adresu ( - ), Klaipėda, jungtinių veiklos sutarčių matyti, kad jos sudarytos tarp daugiabučio namo, esančio (( - )) butų savininkų (bendrasavininkų), tikslu nesiekiant pelno valdyti, naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus. Sutartyse aptartos jos dalyvių teisės ir pareigos bendro naudojimo objektų naudojimosi, valdymo, priežiūros srityse. Šių sutarčių 6 punktu sutarties dalyviai paskyrė įgaliotą asmenį – atsakovę D. N., turinčią teisę veikti namo butų/patalpų savininkų (bendrasavininkų) vardu sutartyje aptartais klausimais. Palyginus šias dvi sutartis nustatyta, kad jos yra parengtos pagal pavyzdinę formą, patvirtintą aplinkos ministro 2012-12-04 įsakymu Nr. D1-1047 pavyzdinę Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties formą. 2013-04-12 bei 2016-06-27 sutartys yra beveik identiškos pavyzdinei formai, tik sutarčių 26 punktuose yra nurodytas konkretus (4 metų) sutarčių galiojimo terminas, sutarčių 6 punktuose skiriasi įgaliotinės D. N. įgaliojimo terminas – 2013-04-12 sutartyje nurodytas iki 2018-04-12, o 2016-06-27 sutartyje nurodytas iki 2018-06-27. Sutartys pasirašytos 3 - asmenų ieškovo P. Š. ir atsakovių skirtingos rūšies rašikliais bei skirtingose eilutėse - 2013-04-12 metų sutartyje pirma yra pasirašiusi atsakovė D. N., antras – P. Š., trečia – L. R.. 2016-06-27 sutartyje pirmas yra pasirašęs P. Š., antra yra pasirašiusi L. R., trečia yra pasirašiusi D. N.. 2017-03-28 parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas P. Š. pats patvirtino, jog abiejose 2013-04-12 ir 2017-06-27 jungtinės veiklos sutartyse esantys parašai buvo pasirašyti jo ranka, todėl ieškinyje neginčija sutartyse esančių savo parašų autentiškumo. Duodamas paaiškinimus tiek parengiamojo teismo posėdžio metu, tiek nagrinėjant bylą iš esmės ieškovas P. Š. nurodė, jog pasirašė ne bet kokius dokumentus, o dukters atvežtus jungtinės veiklos sutarčių, su kurių turiniu susipažino, egzempliorius, tačiau ieškovas teigia, jog pasirašė 5 sutarčių variantus pasirašydamas ant kiekvieno lapo, kai tuo tarpu atsakovė nurodė, kad trečiajam asmeniui V. Š. įdavė vieną sutarties egzempliorių tam, kad ieškovas galėtų susipažinti su jungtinės veiklos sutartimi. Atsakovės teigia, jog 2013-04-12 jungtinės veiklos sutartis buvo pasirašyta 2013-04-12 įvykus pakartotiniam namo susirinkimui ieškovui bei atsakovėms susitikus namo laiptinėje. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog pasirašęs 2013-04-12 visus 5 sutarties egzempliorius juos įdavė savo dukrai nuvežti bei perduoti atsakovei D. N., tačiau pažymėjo, kad pasirašant 2013-04-12 jungtinės veiklos sutartį sutartyje nebuvo įrašytas 1 punkte nurodyti duomenys (naudingas plotas) bei 6 punkte nurodyti duomenys apie įgaliotinį, t.y. D. N.. Teigia, kad jisai suprato, jog pasirašo pavyzdinį sutarties variantą, o įvykus namo gyventojų susirinkimui bei gyventojams išsirinkus įgaliotinį bus pasirašomi kiti jungtinės veiklos sutarties variantai. Atsakydamas į teismo užduotą klausimą nurodė, kad pasirašė 2013-04-12 jungtinės veiklos sutartį neužpildytą, t.y. 1 ir 6 punktuose nesant nurodytų duomenų bei sutarties turiniui esant kitokiam, tačiau paprašius teismo nurodyti neatitikimus konkrečiai jų įvardinti negalėjo. Pažymėjo, kad sau vieno sutarties egzemplioriaus nepasiliko, po kurio laiko sutikęs D. N. užklausė jos kada bus pasirašoma jungtinės veiklos sutartis, tačiau ši jam paaiškinusi, kad sutartis pasirašoma nebus. Atsakydamas į teismo užduotą klausimą ieškovas nurodė, kad turi aukštąjį išsilavinimą inžinerijos srityje. Ieškovas pažymėjo, kad sutartį pasirašė nenorėdamas pyktis su kaimynais ir parodyti savo gerą valią.

30CK 6.159 straipsnis numato, kad sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais - ir sutarties forma. CK 6.192 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutarties formai yra taikomos šio kodekso 1.71-1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu jungtinės veiklos (partnerystės) tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, t. y. kai sutartis sudaroma tik tam tikram baigtiniam tikslui pasiekti, tokia jungtinės veiklos sutartis (paprastoji partnerystė) vadinama asociacijos sutartimi (CK 6.969 straipsnio 3 dalis). Taigi jungtinės veiklos sutartis ne pelno tikslais laikoma savanoriška asociacija, kuri, kaip minėta, pasižymi bendrais tikslais ir vienodais dalyvių interesais kaip rezultatu. Jungtinės veiklos (partnerystės) kaip asociacijos sutartis yra konsensualinė. Ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl esminių sąlygų ir tą susitarimą išreiškia įstatymo reikalaujama forma. CK 6.969 straipsnio 3 dalyje asociacijos sutarčiai nekeliami specialūs formos reikalavimai. Nors CK 6.969 straipsnio 4 dalyje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai yra nustatyti formos reikalavimai, bet jie netaikomi CK 6.969 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamai asociacijos sutarčiai. Tai reiškia, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai nustatyta taisyklė sudaryti ją rašytine, o įstatymo įtvirtintais atvejais - notarine forma ir kad dėl formos nesilaikymo sutartis tampa negaliojanti, netaikoma jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarčiai pagal CK 6.969 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-10-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-687/2015; 2016-02-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-421/2016). Sprendžiant dėl jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarties (paprastoji partnerystė ne pelno siekimo tikslais) formos vadovaujamasi sandorių formai taikomais bendraisiais reikalavimais, o ne CK 6.969 straipsnio 4 dalyje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai (kvalifikuotos partnerystės, sudarytos pelno siekimo tikslu) nustatytais sutarties formos reikalavimais ir jos nesilaikymo teisiniais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-03-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-695/2015).

31Išklausius dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad ieškovas turėdamas aukštąjį išsilavinimą bei pasirašydamas 2013-04-12 jungtinės veiklos sutartį turėjo elgtis kaip bonus pater familias, t.y. pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį, ir domėtis pasirašomos jungtinės veiklos sutarties turiniu ir įgalioto asmens paskyrimu bei įvertinti galimas sudaromos bei pasirašomos, jo teigimu, neužpildytos sutarties pasirašymo pasekmes. Pagrindinis sudaromos sutarties aspektas yra šalies valinis veiksmas – dalyvauti sudaromoje sutartyje. Tai, kad savo parašu ieškovas sutiko būti 2013-04-12 jungtinės sutarties dalyviu siekdamas konsoliduotis su kitais kaimynais, teismo posėdžio metu patvirtino pats ieškovas. Bet kuris atidus, apdairus ir protingas asmuo pasirašydamas sutartį turi įvertinti ir tai, kad vienas sutarties egzempliorius turėtų likti pas asmenį pasirašantį sutartį. Į bylą pateikta UAB „Velma“ turima 2013-04-12 jungtinės veiklos sutarties kopija taip pat nėra pasirašyta ant kiekvieno sutarties lapo (e.b. IV t., b.l. 31). Teismo posėdžių metu atsakovės teismui tiksliai negalėjo nurodyti kiek sutarčių egzempliorių buvo pasirašyta 2013-04-12 vykusio susirinkimo metu.

32Vadovaujantis 2013-04-25 jungtinės veiklos sutarties 25 punktu „Sutartis laikoma sudaryta kai jos sudarymui balsų/dauguma (pakartotiniame susirinkime ne mažiau kaip 1/4) pritaria patalpų savininkai. Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka ir ją pasirašo daugiau kaip 1/4 visų patalpų savininkę. Tai reiškia, jog ieškovui ir teigiant, kad jis nedalyvavo 2013-04-12 vykusiame susirinkime ir 2013-04-12 jungtinės sutarties 5 egzempliorius pasirašė atvežtus dukters, ši aplinkybė vis tiek nebūtų pakankamas pagrindas 2013-04-12 jungtinės veiklos sutarties nuginčijimui, nes atsižvelgiant į tai, jog 2013-04-12 faktiškai buvo organizuotas pakartotinis susirinkimas, 2013-04-12 jungtinės veiklos sutarties sudarymui būtų pakakę ir dviejų butų savininkų (atsakovių D. N. ir L. R.) balsų tam, kad tokia jungtinės veiklos sutartis įsigaliotų visam namui (Sutarties 26 p.). Pažymėtina, kad Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog Aprašo 3 punktas, kuriame įtvirtinta butų ir kitu patalpų savininku susirinkimo sušaukimo tvarka, yra tik įstatymo įgyvendinamojo akto procedūrinio pobūdžio norma, todėl net ir konstatavus joje nustatytos susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimą, tai nesudaro pagrindo teismui pripažinti Jungtinės veiklos sutartį niekine ir negaliojančia, nes pagal CK 4.85 straipsnio 7 punkto nuostatas savininkai turi galimybę priimti sprendimus ir nesušaukdami susirinkimo, o išreikšdami savo valią pasirašant pačią jungtinės veiklos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-684/2016). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas pats pripažino pasirašęs 2013-04-12 standartinės formos jungtinės veiklos sutartį, o CK 4.85 straipsnio 7 punktas numato galimybę savininkams priimti sprendimus ir nesušaukus susirinkimo, konstatuotina, kad ieškovas P. Š. išreiškė savo valią būti jungtinės veiklos sutarties dalyviu.

33Byloje ieškovų prašymu buvo paskirta dokumentų ekspertizė. 2017-10-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismui buvo pateiktas ekspertizės aktas Nr. 11K-254 (17), 11K-260 (17). Ekspertui buvo užduoti klausimai: 1) ar visi tyrimui pateiktų 2013-04-12 ir 2017-06-27 jungtinės veiklos sutarčių puslapiai atspausdinti ant tos pačios rūšies popieriaus lapų? 2) kurie 2013-04-12 ir 2017-06-27 jungtinės veiklos sutarčių puslapiai atspausdinti ant kitos rūšies popieriaus lapų? 3) ar visi tyrimui pateiktų 2013-04-12 ir 2017-06-27 jungtinės veiklos sutarčių puslapiai išspausdinti tuo pačiu spausdintuvu ir vienu spausdinimo veiksmu? Ekspertas pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad 1) ekspertizei pateiktos 2016-06-27 jungtinės veiklos sutarties pirmojo ir antrojo lapų popierius yra skirtingas nei likusiųjų šios sutarties ir visų ekspertizei pateiktos 2013-04-12 balandžio-12 jungtinės veiklos sutarties lapų popierius; 2) ekspertizei pateiktos 2016-06-27 jungtinės veiklos sutarties pirmasis ir antrasis lapai yra išspausdinti ant kitokio raštinės darbams skirto lapų popieriaus nei likusieji šios sutarties ir visi 2013-04-12 sutarties lapai; 3) ekspertizei pateiktos 2016-06-27 jungtinės veiklos sutarties pirmasis ir antrasis lapai yra išspausdinti kitu spausdinimo veiksmu nei likusieji keturi šios sutarties lapai, tačiau nustatyti ar šie lapai yra išspausdinti kitu spausdintuvu negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių; 4) tikėtina, kad ekspertizei pateikta 2013-04-12 jungtinės veiklos sutartis išspausdinta tuo pačiu spausdintuvu ir vienu spausdinimo veiksmu (e.b. IV t., b.l. 18).

342017-10-17 teismo posėdžio metu ieškovų atstovas L. M. pažymėjo, kad tai, jog sutartys yra suklastotos patvirtina ir ekspertizės akte nurodyta aplinkybė, jog eilutės išlygintos pagal kairiąją ir dešniąją pakraštes, išskyrus 2016-06-27 sutarties antrojo lapo paskutinę eilutę, kuri nėra išlyginta pagal dešniają pakraštę nors tekstas „pereina“ į trečią lapą. Atsakovės D. N. atstovas advokato padėjėjas Aurimas Grudikis atskirsdamas į šią aplinkybę paaiškino, jog 2016 metų sutarties tekstas buvo ruoštas pagal 2013 metų sutartį ir galimai Word dokumento tekstą perkeliant į naują lapą atsirado nurodyti pakeitimai, tačiau tai nepatvirtina, kad sutartis yra suklastota.

352017-10-17 ieškovų atstovas pateikė teismui pareiškimą dėl įrodymų suklastojimo, kuriame nurodo, kad akivaizdu, jog 2016-06-27 jungtinės veiklos sutartis yra suklastota, prie 4 paskutinių sutarties lapų, kurie buvo atspausdinti kartu su visais kitais 2013-04-12 lapais buvo naujai atspausdinti ir pridėti pirmieji du šios sutarties lapai (juos pakeičiant 2013-04-12 sutartyje), įrašius 2016-06-27 datą ir D. N. išrinkimo įgaliotine faktą bei įgaliojimų terminą. Pažymi, kad byloje yra nustatyta, jog 2016-06-27 sutartis buvo pateikta VĮ Registrų centras. Vadovaujantis CPK 184 straipsnio 2 dalies reikalavimais prašo teismą apie 2016-06-27 sutarties suklastojimo faktą pranešti prokurorui.

36Teismui pateikto ekspertizės akto 3 lapo priešpaskutinėje eilutėje nurodyta, kad nustatyti ar 2016-06-27 sutarties pirmasis ir antrasis lapai buvo išspausdinti kitu spausdintuvu nei likusieji lapai, negalima, kadangi sutampa bendrieji spausdintuvų požymiai, o nustatyti štrichų specialiųjų požymių skirtumai nėra unikalūs, esminiai ir galėjo atsirasti tiek dėl kito spausdintuvo panaudojimo, tiek pakeitus tame pačiame spausdintuve rašalo kasetę ar atlikus remonto, derinimo veiksmus. Teismas susipažinęs su į bylą pateiktu ekspertizės aktu, įvertinęs tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas ir šalių paaiškinimus dėl 2013-04-12 ir 2016-06-27 sutarčių pasirašymo aplinkybių konstatuoja, kad byloje jokie duomenys nepatvirtina 2016-06-27 sutarties suklastojimo fakto (CPK 178, 185 straipsniai). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į ekspertizės akto išvadą, jog 2016-06-27 jungtinės veiklos sutarties pirmasis ir antrasis lapai yra išspausdinti kitu spausdinimo veiksmu nei likusieji keturi šios sutarties lapai, nepatvirtina ieškovų nurodytos aplinkybės dėl sutarties suklastojimo, kadangi kaip ir paaiškinta ekspertizės akte, susiklosčius gyvenimiškai situacijai, spausdinant sutartį spausdintuvu galėjo būti pakeista rašalo kasetė, galėjo pasibaigti naudotas popierius ir galimai buvo panaudoti kiti popieriaus lapai ar kt. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės atstovo L. M. prašymas apie 2016-06-27 sutarties suklastojimo faktą pranešti prokurorui atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 184, 245 straipsniai).

37Teismo posėdžių metu ieškovai teigė, jog jokia jungtinės veiklos sutartis tarp namo gyventojų nebuvo vykdoma, dėl to ieškovas ir kreipėsi į savivaldybę dėl administratoriaus paskyrimo. Ieškovė E. G. duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, kad gyventojai namo priežiūra rūpinosi bendrai, darydavo kas ką. Ji teigia prisidėjusi prie namo laiptinės valymo. Atsakovė D. N. teigė, jog ji namo gyventojus kaip įgaliotas asmuo atstovavo sudarant sutartį su UAB „Velma“ dėl šilumos sistemų priežiūros. Nurodė, jog ieškovas P. Š. buvo atsakingas už bendrą namo elektrą ir buvo sudaręs sutartį su AB Lesto, kurią nutraukė kitiems gyventojams nežinant, ko pasekoje susidarė skola už bendrą elektros energiją. Teigia, kad name esančių laiptinių priežiūra ir valymu, aplinkos tvarkymu, žolės pjovimu aplink namą bei kitais darbais rūpinasi patys butų savininkai kartu kooperuodamiesi. Atsakovė L. R. nurodė, kad ji buvo atsakinga už elektros skaitiklių perdavimą. Šią atsakovės nurodomą aplinkybę patvirtina į bylą pateikta AB „Klaipėdos energija“ atsakovei L. R. 2017-01-09 išduota pažyma, kurioje nurodyta, kad L. R. nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio kas mėnesį elektroniniu paštu pranešinėjo AB „Klaipėdos energija“ namo ( - ) butų šilumos skaitiklių rodmenis. Pretenzijų dėl rodmenų perdavimo įmonė neturi (e.b. I t., b.l. 198). AB „ESO“ 2017-02-20 raštu informavo atsakovę L. R., kad už bendrosioms namo reikmėms suvartotą elektros energiją buvo sudarytos šios sutartys: nuo 2013-02-26 iki 2014-01-31 P. Š. vardu, nuo 2014-01-31 iki 2016-09-30 su UAB „Pempininkų būstas“, nuo 2016-10-01 iki šiol D. N. vardu. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus visų asmenų duotus paaiškinimus teismo posėdžių metu, teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad 2013-04-12 jungtinė veiklos sutartis tarp namo gyventojų buvo vykdoma (CPK 178, 185 straipsniai).

38Pažymėtina, kad atsakovė D. N. atsakydama į teismo užduotą klausimą dėl 2013-04-12 sutarties įregistravimo VĮ Registrų centre paaiškino, kad nežinojo, jog jungtinės veiklos sutartį būtina užregistruoti VĮ Registrų centre ir tik 2016 metais sužinojusi apie savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtą jų namo administratorių UAB „Pempininkų būstas“ bei nuvykus į VĮ Registrų centrą, kurio darbuotojai patarė pasirašyti naują sutartį, tam, kad būtų galima ją įregistruoti. Teigia, jog nors ir 2013-04-12 sutartis nebuvo įregistruota viešajame registre (t.y. išviešinta prieš trečiuosius asmenis), tačiau ši sutartis nuo pat jos sudarymo momento buvo ir yra galiojanti bei realiai vykdoma. Pažymėtina, kad atsakovė D. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad turi aukštąjį išsilavinimą bei atsižvelgiant į 2014-03-05 Klaipėdos miesto savivaldybės raštą namo adresu ( - ), Klaipėda, gyventojams, kur nurodoma, kad ( - ), Klaipėda, pastato savininkų prašoma artimiausiu metu pateikti savivaldybei informaciją ar pristatyti administravimą patvirtinančias kopijas (pvz. jungtinės veiklos sutarties kopiją), kritiškai vertintini atsakovės D. N. duoti paaiškinimai dėl 2013-04-12 sutarties neįregistravimo aplinkybių VĮ Registrų centras.

39CK 1.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (VĮ Registrų centras) registruoja ne pačias jungtinės veiklos sutartis, bet įstatymo nustatytą juridinį faktą apie jų sudarymą. Šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Jungtinės veiklos sutarties šalys yra jungtinės sutarties dalyviai (CK 6.696 straipsnio 1 dalis), o tretieji asmenys – visi kiti asmenys, nesantys sutarties šalimi. Nurodytos CK normos leidžia daryti išvadą, kad šios normos skirtos apsaugoti trečiųjų asmenų teises, t. y. kad viešame registre neįregistruotos jungtinės veiklos sutarties šalys negalėtų panaudoti prieš trečiuosius asmenis, tačiau nereiškia, kad tokia sutartimi negali pasinaudoti tretieji asmenys prieš tokio sandorio šalis, nes sandorio šalims jungtinės veiklos sutartis galioja visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar ji įregistruota viešame registre. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad 2013-04-12 sutarties neįregistravimas VĮ Registrų centras nedaro jos negaliojančios tarp sutarties šalių.

40Negaliojantys sandoriai skirstomi į niekinius (absoliučiai negaliojančius) ir nuginčijamus (CK 1.78 straipsnis). Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai pripažinti jį niekiniu (imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantys sandoris, viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys sandoris, tariamas sandoris ir kt.). Ieškovai prašė teismo 2013-04-12 jungtinės veiklos sutartį pripažinti niekine kaip įstatymo imperatyvioms normoms prieštaraujantį sandorį bei kaip viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantį sandorį (CK 1.80 ir 1.81 straipsniai). Ieškovai teigdami, kad gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas nebuvo sušauktas ar buvo sušauktas pažeidžiant aprašo 3 punktą bei CK 4.85 straipsnio 5 dalies nuostatas, turėjo pateikti minėtas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tačiau jų nepateikė, kas įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, įgalino teismą daryti labiau tikėtiną išvadą 2013-04-12 susirinkimą įvykus, todėl šie ieškinio argumentai atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 str.). Be to, pažymėtina, kad ieškovų nurodyta Aplinkos ministro 2012-11-22 įsakymu Nr. D1-961 patvirtinto butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo 3 punktas, kuriame įtvirtinta butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sušaukimo tvarka, yra poįstatyminio akto procedūrinio pobūdžio norma, todėl net ir konstatavus Apraše numatytos susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimą, tai nesudarytų pagrindo teismui pripažinti Jungtinės veiklos sutartį niekine ir negaliojančia.

41Ieškovai patikslintam ieškinyje teigia, jog kadangi 2013-04-12 susirinkimas organizuotas nesilaikant reikalavimų, 2016-06-27 butų savininkų susirinkimo nebuvo, ieškovai mano, kad įgaliotinio D. N. išrinkimas atstovauti visų butų savininkų interesus yra nesąžiningas ir neprotingas, neatitinka teisėtų ieškovų interesų, prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir geros moralės principams, yra teisinis pagrindas prašyti teismą tenkinti visus ieškinio reikalavimus. Teismo posėdžio metu ieškovas duodamas paaiškinimus nurodė, kad 2013-04-12 jungtinės veiklos sutartį pasirašė 6 punkte nesant įrašytos įgaliotinės ir galvojo, kad butų savininkams susirinkus į susirinkimą bus išrinktas įgaliotinis. Teigia, kad nesutinka su atsakovės D. N. buvimo įgaliotine, kadangi atsakovė netinkamai vykdo įgaliotinės pareigas ir būtų pats sutikęs juo būti. Atsakovė D. N. pažymi, kad ginčydami jungtinės veiklos sutartis ieškovai apeliuoja ne į pačių sutarčių žalingumą, bet tik į atsakovės D. N. išrinkimą įgaliotine, nors civilinėje byloje nėra jokių duomenų, apie atsakovės atliktus neteisėtus veiksmus ar veikimą priešingai daugiabučio namo patalpų savininkų interesams. Atsakovė L. R. atsiliepime į ieškinį teigia, kad jokiais byloje esančiais įrodymais nėra pagrįsti ieškinio teiginiai apie D. N., kaip įgalioto asmens, išrinkimo ydingumą, todėl tokie teiginiai atmetami. P. Š. pripažįsta, jog jo deklaruota ir tuo pačiu nuolatinė gyvenamoji vieta nėra adresu ( - ), Klaipėda, o yra kitame mieste, todėl atsakovės nuomone, savaime suprantama, jog čia negyvenantis savininkas neturi realių galimybių vykdyti kasdieninių įgalioto asmens funkcijų. Pažymi, kad P. Š. niekada nebuvo išreiškęs jokių prašymų būti išrinktu įgaliotu asmeniu, o kita buto, adresu ( - ), Klaipėda buto savininkė E. G. niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl įgalioto asmens paskyrimo, taipogi ji niekada nereiškė noro būti įgaliotu asmeniu. Kadangi buvo apsispręsta įgaliotu asmeniu paskirti D. N., todėl visi jungtinės veiklos sutartį sudarę asmenys su šia kandidatūra sutiko ir jai pritarė. Atsakovėms nėra taip svarbu, kuris iš savininkų bus paskirtas įgaliotu asmeniu, tačiau tokį asmenį renkantis būtina atsižvelgti, į tai, jog toks asmuo nuolatos gyventų daugiabutyje ir pagal savo asmenines savybes būtų priimtinas daugumai, kad veiktų išimtinai jungtinės veiklos dalyvių interesams. Pažymėtina, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų, iš kurių galima būtų padaryti išvadą, kad paskirta būti įgaliotu asmeniu D. N. veiktų priešingai namo adresu ( - ), Klaipėda, butų savininkų interesams (CPK 178 straipsnis). Atsakovės teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2013 m. sudarant pirminę jungtinės veiklos sutartį bei 2016 m. ją pratęsiant, bendru šalių (P. Š. bei atsakovių L. R. ir D. N.) sutarimu D. N. buvo išrinkta (įrašyta į sutartį) įgaliotine ir įpareigota atstovauti visų namo bendrasavininkų interesams, susijusiems su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, remontu ir kitokiu tvarkymu (Sutarties 6 p.). Pažymėtina, kad ieškovui nesutinkant ar norint pakeisti namo įgaliotinį numatytą 2013-04-12 jungtinės veiklos sutartyje, jis galėjo iniciuoti namo susirinkimą ir kelti šitą klausimą atsižvelgiant ir į tai, kad tokia galimybė buvo numatyta sutarties 11 punkte (sutarties dalyviai gali priimti sprendimus dėl įgalioto asmens rinkimo ir atšaukimo), tačiau į bylą tokių duomenų nėra pateikta. Pažymėtina, kad jungtinės veiklos sutartimi įgaliotinis, šiuo atveju atsakovė D. N., turi teisę ne valdyti, naudoti ar disponuoti nekilnojamąjį turtą, o tik atstovauti patalpų savininkų interesams, susijusiems su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu. Teismui netenkinus ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimų dėl pripažinimo neteisėtu 2013-04-12 daugiabučio namo ( - ), Klaipėda, butų savininkų susirinkimą dėl objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sudarymo, o 2013-04-12 protokolą negaliojančiu nuo sudarymo momento, įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, atmestinas ieškovų argumentas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, kad įgaliotinio D. N. išrinkimas atstovauti visų butų savininkų interesus yra nesąžiningas ir neprotingas, neatitinka teisėtų ieškovų interesų, prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir geros moralės principams (CPK 178, 185 straipsniai).

42Ieškovui P. Š. teismo posėdžio metu patvirtinus, kad 2013-04-12 jungtinės veiklos sutartį jis pasirašė siekdamas parodyti savo gerią valią prieš kaimynus bei teismui konstatavus, kad jis išreiškė savo valią būti jungtinės veiklos sutarties dalyviu, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovų ieškinio reikalavimai pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2013-04-12 jungtinės veiklos sutartį atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178, 185 straipsnis).

43Ieškovai taip pat reiškia reikalavimą pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-06-27 jungtinės veiklos sutartį. Ieškovas P. Š. teigia, kad 2016-06-27 jungtinės veiklos sutartyje esantis jo parašas yra suklastotas galimai perkeliant paskutinius 2 lapus iš 2013 metų sutarties.

44Atsakovės teigia, kad ginčijama 2016-06-27 sutartis, kaip ir jai identiška pirminė 2013-04-12 jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta naudojant Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties tipinę formą (šabloną), kuri yra patvirtinta aplinkos ministro 2012-12-04 įsakymu Nr. D1-1047 „Dėl pavyzdinės Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties formos patvirtinimo“, todėl sprendžiant klausimus, susijusius su daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų pasirašyta jungtinės veiklos sutartimi (jos turiniu ir (ar) forma), turėtų būti vadovaujamasi šio įsakymo nuostatomis. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog 2016-06-27 susirinkimas dėl daugiabučio namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties sudarymo nebuvo rengiamas (CPK 182 str. 5 d.), ir atsakovių teigimu, butų savininkai savo valią išreiškė raštu pasirašydami tęstinę 2016-06-27 jungtinės veiklos sutartį. Teismo posėdžio metu atsakovė D. N. paaiškino, kad naujai parengtą (užpildytą) sutarties variantą įmetė į ieškovui P. Š. priklausančio buto pašto dėžutę, tikėdamasi, jog ieškovo duktė, radusi sutarties užpildytą formą, pateiks ją savo tėvui susipažinti ir pasirašyti, kadangi tuo metu ieškovas bute negyveno ir retai lankėsi. Po kelių dienų savo pašto dėžutėje rado ieškovo P. Š. pasirašytos sutarties variantą. Iš šių ieškovo veiksmų suprato, jog ieškovas P. Š., susipažinęs su 2016-06-27 sutarties sąlygomis, joms neprieštarauja, nes 2016-06-27 sutarties turinys buvo tapatus 2013-04-12 sudarytai pirmajai sutarčiai, o 2016-06-27 jungtinės veiklos pasirašymą sąlygojo tik šalių siekis išviešinti (įregistruoti viešajame registre) daugiau kaip 3 metus nuosekliai vykdomą 2013-04-12 jungtinės veiklos sutartį, kuri buvo pasirašyta laikantis Aprašo 3 punkto reikalavimų. 2016-06-27 pasirašytą sutarties variantą atsakovei D. N. pateikė ir atsakovė L. R.. Iš byloje esančių 2013-04-12 ir 2016-06-27 standartinės formos jungtinės veiklos sutarčių matyti, jog abi sutartys savo turiniu yra identiškos (skiriasi tik 6 punktas dėl įgaliotinio paskyrimo termino). Atsakovė D. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2016-06-27 sutarties ieškovei E. G. į pašto dėžutę neįmetė, kadangi ji nebuvo 2013-04-12 jungtinės veiklos sutarties dalyvė.

45Atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotą praktiką bei įvertinus CK 4.85 straipsnio 7 punkto nuostatą pritartina atsakovių pozicijai, kad butų savininkai turi galimybę priimti sprendimus ir nesušaukdami susirinkimo, o išreikšdami savo valią pasirašant pačią jungtinės veiklos sutartį. Tačiau pažymėtina, kad nuo 2015-06-04 buto adresu ( - ), Klaipėda, savininkė tapo ieškovė E. G., kuri kaip pripažino atsakovė D. N. apie 2016-06-27 sutartį nežinojo ir informuota nebuvo (CPK 182 straipsnio 5 punktas). Pažymėtina, jog CK 4.85 straipsnio 7 punkte numatyta, kad balsavimams raštu taikomi šiame straipsnyje nustatyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai. Šio straipsnio 9 dalyje numatyta, kad buto savininko teisė apskųsti šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Pažymėtina, kad tinkamas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisė įgyvendinimas gali būti užtikrinamas tik butų savininkus tinkamai informavus apie priimamus sprendimus. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus tvarkos aprašo patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-03-24 įsakymu Nr. D1-251 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012-10-31 įsakymo Nr. D1-895 redakcija) II dalies 3 punkte numatyta, kad balsavimo organizatorius kiekvienų Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės objektu įregistruotų patalpų savininkui balsavimo biuletenį įteikia asmeniškai pasirašant balsavimo biuletenių išdavimo lape, išsiunčiant registruotu laišku arba įdedant į pašto dėžutes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė E. G. kaip buto Nr. 3 savininkė apie 2016-06-27 jungtinės veiklos sutartį bei jos pasirašymą raštu, nerengiant butų savininkų susirinkimo, informuota nebuvo, todėl negalėjo pareikšti savo nuomonės dėl keturbučio gyvenamojo namo jungtinės veiklos sutarties sudarymo ar pasinaudoti įstatymo numatyta teise apskųsti priimtus sprendimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 2016-06-27 jungtinės veiklos sutarties pasirašymas vienam iš keturbučio gyvenamojo namo adresu ( - ), Klaipėda, butų savininkui esant neinformuotam apie 2016-06-27 jungtinės veiklos sutartį ir nesuteikiant jam galimybės pareikšti nuomonės pasirašyti ar ne jungtinės veiklos sutartį negali būti laikomas teisėtu (CPK 178, 185 straipsniai, CK 4.85 straipsnis).

46Ieškovai ieškinyje nurodė, kad sudarant tiek 2013 m., tiek 2016 m. jungtinės veiklos sutartis du iš keturių butų savininkų nedavė savo sutikimo jos sudarymui, sutartis buvo sudaryta panaudojus apgaulę prieš jų valią, jų nuomone, tokie sprendimai ir sandoris prieštarauja ne tik viešajai tvarkai, bet ir gerai moralei, todėl negalioja.

47CK 1.81 straipsnyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka ar gera moralė“ turinys; tai yra teisės doktrinos ir teismų praktikos užduotis. Teismas nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad, nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai iš tiesų turi labai svarbią reikšmę. Pagal CK 1.81 straipsnio prasmę, turi būti įrodyta, kad pagrindinis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, prieštaraujančio viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo. Kas yra viešoji tvarka ir gera moralė, teismas sprendžia konkrečiu atveju. Atsakovė D. N. atsakydama į teismo užduotą klausimą, kodėl 2016-06-27 jungtinės sutarties egzemplioriaus nepateikė ieškovei E. G. nurodė, kad ji nebuvo 2013-04-12 sutarties dalyvė, o 2016-06-27 sutarties buvo pasirašyta kaip 2013-04-12 sutarties tęstinumas siekiant ją įregistruoti viešame registre. Atsižvelgęs į faktines bylos aplinkybes bei jų teisinį įvertinimą, atsakovės D. N. kaip namo adresu ( - ), Klaipėda, įgaliotinės pareigų vykdymą sąžiningumo aspektu, teismas pripažįsta, kad byloje nėra nustatytų aplinkybių, jog atsakovė D. N. nepateikdama ieškovei E. G. 2016-06-27 jungtinės veiklos sutarties egzemplioriaus kaip jį pateikė kitiems namo gyventojams siekė pažeisti fundamentalias vertybes, t. y. atlikti veiksmus, neteisėtus civilinės teisės požiūriu, todėl ieškovų ieškinio reikalavimas pripažinti 2016-06-27 jungtinės veiklos sutartį negaliojančia pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).

48Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovų patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, pripažįstant 2016-06-27 daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), Klaipėda, bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80, 4.85 straipsniai, CPK 185 straipsnis).

49Dėl bylinėjimosi išlaidų

50Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

51Atsakovė D. N. pateikė į bylą duomenis, kad patyrė 1740,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (e.b. III t., b.l. 123-132, 181-184, IV t., b.l. 41-43). Atsakovė L. R. pateikė į bylą duomenis, patvirtinančius, kad patyrė 1850,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (e.b. III t., b.l. 113-120, 147-151, 176-180).

52Ieškovai byloje sumokėjo 138,00 Eur žyminio mokesčio (31,00 Eur už neturtinį reikalavimą ir 108,00 Eur už ieškinio reikalavimą pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis 2013-04-12 ir 2016-06-27 jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis) bei pateikė prašymą pradiniame ieškinyje teismui patenkinus ieškovų ieškinį grąžinti ieškovams permokėtą žyminį mokestį, kadangi, ieškovų nuomone, antras ieškinio reikalavimas nėra reikalavimas dėl sutarties modifikavimo, o tik išvestinis reikalavimas dėl neteisėtai priimto sprendimo pagrindu sudarytos sutarties negaliojimo padarinių. Ieškovas P. Š. už ekspertizės byloje atlikimą sumokėjo 500,00 Eur, už ekspertizės byloje atlikimą sumokėta 493,81 Eur (e.b. IV t., b.l. 35).

53Teismas pažymi, jog atsižvelgus į tai, kad vienas iš ieškinio reikalavimų yra neturtinio pobūdžio, o kitas – reikalavimas dėl sutarties modifikavimo, už ieškinyje pareikštus reikalavimus mokėtinas 139,00 Eur žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktai, 7 dalis).

54Ieškovai ieškiniu reiškė tris reikalavimus, iš kurių vienas patenkintas visiškai, o du atmesti, todėl laikytina, kad yra patenkinta 33,33 procentų ieškinio reikalavimų, t.y. atmesta 66,67 procentų ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, ieškovui P. Š. už ekspertizės atlikimą priteistina iš atsakovių proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai – 164,59 Eur, likusi suma 6,19 Eur grąžintina ieškovui P. Š.. Atsakovei D. N. iš ieškovų priteistina proporcingai atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų daliai – 1160,06 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atsakovei L. R. iš ieškovų priteistina 1233,40 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi teismas 2016-06-27 sutartį pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento kaip prieštaraujančią imperatyviems įstatymo reikalavimams pagal ieškovų pareikštą patikslinto ieškinio reikalavimą (o ne ex officio (savo inciatyva) nustatė niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą), teismas ieškovams ir atsakovių priteisia už šį reikalavimą mokėtino žyminio mokesčio sumą – 54,00 Eur, o ieškovų prašymas dėl žyminio mokesčio grąžinimo netenkintinas.

55Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, teismas

Nutarė

56ieškovų P. Š. ir E. G. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

57Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-06-27 daugiabučio namo ( - ), Klaipėda, butų savininkų objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį.

58Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

59Priteisti ieškovui P. Š. iš atsakovių D. N. ir L. R. po 13,50 Eur (trylika eurų 50 centų) žyminio mokesčio.

60Priteisti ieškovei E. G. iš atsakovių D. N. ir L. R. po 13,50 Eur (trylika eurų 50 centų) žyminio mokesčio.

61Priteisti ieškovui P. Š. iš atsakovių D. N. ir L. R. po 82,30 Eur (aštuoniasdešimt du eurus 30 centų) išlaidų ekspertizei apmokėti.

62Priteisti iš ieškovų P. Š. ir E. G. atsakovei D. N. po 580,03 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų 03 centus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

63Priteisti iš ieškovų P. Š. ir E. G. atsakovei L. R. po 616,70 Eur (šešis šimtus šešiolika eurų 70 centų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

64Netenkinti ieškovų E. G. ir P. Š. prašymo dėl žyminio mokesčio grąžinimo.

65Netenkinti ieškovų E. G. ir P. Š. atstovo L. M. prašymo apie 2016-06-27 sutarties suklastojimo faktą pranešti prokurorui.

66Grąžinti ieškovui P. Š. 2017-09-05 sumokėtą 6,19 Eur permoką už ekspertizę.

67Įpareigoti Klaipėdos miesto apylinkės teismo finansų skyrių grąžinti ieškovui P. Š. 6,19 Eur permoką, 2017-09-05 sumokėtą į Klaipėdos miesto apylinkės teismo, į.k. 191443889, depozitų sąskaitą Nr. ( - ), „Swedbank“, AB už ekspertizę byloje.

68Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rūta... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų P. Š.... 3. Teismas... 4. ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo... 5. Ieškinyje ieškovai nurodė, kad kelerius pastaruosius metus nuolat tęsiasi... 6. Atsakovė D. N. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad... 7. Atsakovė L. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog... 8. Tretysis asmuo V. Š. pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, nurodydama,... 9. Tretysis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, atsiliepimo į... 10. Byloje nustatytos aplinkybės... 11. Bylos nuomenimis nustatyta, kad ieškovai 2016-05-09 raštu kreipėsį į... 12. Teismas... 13. Dėl teisės pareikši ieškinį... 14. Atsakovė D. N. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad pagal... 15. Atsakovė L. R. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad iš abiejų... 16. Tretysis asmuo V. Š. rašytiniuose paaiškinimuose teismui nurodė, kad šioje... 17. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi... 18. Abi atsakovės teigia, jog ieškovai neturi teisinio suinteresuotumo bylos... 19. Dėl ieškovų reikalavimų pripažinti neteisėtu 2013 m. balandžio 12 d.... 20. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 21. Ieškovai ieškinyje nurodo, kad atsakovės teigia, jog 2013-04-12 įvyko... 22. 2013-03-29 susirinkimo organizatorės D. N. buvo surašytas neįvykusio... 23. 2017-04-12 teismui pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovai nurodė, kad... 24. Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.85 straipsnyje, reglamentuojančiame butų ir... 25. Pažymėtina, kad šaukiant daugiabučio namo butų savininkų susirinkimus ir... 26. Dėl patikslinto ieškinio reikalavimo pripažinti niekinėmis ir... 27. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų... 28. Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2013-04-12 susirinkimas nebuvo... 29. 2012-12-04 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-1047 buvo... 30. CK 6.159 straipsnis numato, kad sutarties elementai, kurių pakanka sutarties... 31. Išklausius dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, įvertinus byloje... 32. Vadovaujantis 2013-04-25 jungtinės veiklos sutarties 25 punktu „Sutartis... 33. Byloje ieškovų prašymu buvo paskirta dokumentų ekspertizė. 2017-10-09... 34. 2017-10-17 teismo posėdžio metu ieškovų atstovas L. M. pažymėjo, kad tai,... 35. 2017-10-17 ieškovų atstovas pateikė teismui pareiškimą dėl įrodymų... 36. Teismui pateikto ekspertizės akto 3 lapo priešpaskutinėje eilutėje... 37. Teismo posėdžių metu ieškovai teigė, jog jokia jungtinės veiklos sutartis... 38. Pažymėtina, kad atsakovė D. N. atsakydama į teismo užduotą klausimą dėl... 39. CK 1.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymas gali nustatyti privalomą... 40. Negaliojantys sandoriai skirstomi į niekinius (absoliučiai negaliojančius)... 41. Ieškovai patikslintam ieškinyje teigia, jog kadangi 2013-04-12 susirinkimas... 42. Ieškovui P. Š. teismo posėdžio metu patvirtinus, kad 2013-04-12 jungtinės... 43. Ieškovai taip pat reiškia reikalavimą pripažinti niekine ir negaliojančia... 44. Atsakovės teigia, kad ginčijama 2016-06-27 sutartis, kaip ir jai identiška... 45. Atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotą praktiką bei įvertinus CK 4.85... 46. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad sudarant tiek 2013 m., tiek 2016 m.... 47. CK 1.81 straipsnyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei... 48. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovų patikslintas ieškinys... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 50. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš... 51. Atsakovė D. N. pateikė į bylą duomenis, kad patyrė 1740,00 Eur išlaidų... 52. Ieškovai byloje sumokėjo 138,00 Eur žyminio mokesčio (31,00 Eur už... 53. Teismas pažymi, jog atsižvelgus į tai, kad vienas iš ieškinio reikalavimų... 54. Ieškovai ieškiniu reiškė tris reikalavimus, iš kurių vienas patenkintas... 55. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270... 56. ieškovų P. Š. ir E. G. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.... 57. Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-06-27... 58. Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.... 59. Priteisti ieškovui P. Š. iš atsakovių D. N. ir L. R. po 13,50 Eur (trylika... 60. Priteisti ieškovei E. G. iš atsakovių D. N. ir L. R. po 13,50 Eur (trylika... 61. Priteisti ieškovui P. Š. iš atsakovių D. N. ir L. R. po 82,30 Eur... 62. Priteisti iš ieškovų P. Š. ir E. G. atsakovei D. N. po 580,03 Eur (penkis... 63. Priteisti iš ieškovų P. Š. ir E. G. atsakovei L. R. po 616,70 Eur (šešis... 64. Netenkinti ieškovų E. G. ir P. Š. prašymo dėl žyminio mokesčio... 65. Netenkinti ieškovų E. G. ir P. Š. atstovo L. M. prašymo apie 2016-06-27... 66. Grąžinti ieškovui P. Š. 2017-09-05 sumokėtą 6,19 Eur permoką už... 67. Įpareigoti Klaipėdos miesto apylinkės teismo finansų skyrių grąžinti... 68. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...