Byla 1-1725-573/2014
Dėl ko važiuodama kairio posūkio kreive nedavė kelio ją lenkusiam automobiliui „Honda Accord“, valst. Nr. AFK 085, ir su juo susidūrė, dėl ko automobilio „Honda Accord“ keleivė J. I. patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d

1Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui, nukentėjusiesiems J. I., E. I., civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui G. T., kaltinamajai J. D., jos gynėjui advokatui V. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

2J. D., gimusi ( - ) Širvintose, asmens kodas ( - ) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB „( - )“, gyv. ( - ), Kaune, neteista,

3kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir

Nustatė

4kaltinamoji J. D. 2012-09-22 apie 15.00 val. Kauno rajone, kelyje Vilijampolė - Žeimiai - Šėta, vairuodama automobilį „Audi 80“, valst. Nr. ( - ) ir važiuodama Šėtos kryptimi, ties kelio 12,50 km pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 108 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui - išvažiuodama iš kelio, prieš pasukdama į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl ko važiuodama kairio posūkio kreive nedavė kelio ją lenkusiam automobiliui „Honda Accord“, valst. Nr. AFK 085, ir su juo susidūrė, dėl ko automobilio „Honda Accord“ keleivė J. I. patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

5Kaltinamoji J. D. kaltės nepripažino, iš jos parodymų matyti, kad 2012 metų rugsėjo 22 dieną ji automobiliu Audi 80 važiavo į sodą iš Kauno Šėtos kryptimi, ieškojo šalutinio kelio į kairę. Pasukusi į kairę ir supratusi, kad ten pateko į akligatvį, apsisuko ir grįžo į pagrindinį kelią. Matė atvažiuojantį automobilį nuo Kauno pusės, bet jis buvo toli, o ji artėjo link kito posūkio į kairę. Važiavo 30 - 40 km/h greičiu, tik išsukusi ir ištiesinusi vairą įjungė posūkį ir jis visą laiką buvo įjungtas. Išgirdo garsinį signalą, vėliau pamatė nukentėjusių automobilį, kai jis jau buvo prie jos automobilio, tarpas tarp automobilių buvo pakankamas, net veidrodėliai nesilietė, ji sustojo. Kai automobilio Honda galinės durelės buvo prie posūkio žibinto, tai tarsi norėjo jai užkišti, užsiskersavo, sumėtė jų (nukentėjusiųjų) mašiną. Kai automobilis pradėjo skersuotis, tada įvyko automobilių kontaktas. Automobilis Honda susiskersavo kai išvažiavo iš žvyro zonos. Tą automobilį mėtė, tik paskui galu slydo į griovį. Jos automobiliui buvo išdaužtas posūkio žibintas ir nubrauktas sparnas, ant bamperio kažkiek įbraukta. Savo automobilio duženų nematė. Kokiu greičiu automobilis važiavo iš paskos, negali pasakyti. Ji stovėjo lygiagrečiai keliui, nebuvo net vairo susukus, manevro nebuvo pradėjusi daryti. Mano, kad pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui buvo nukentėjusių automobilio neatsakingas manevras, nes nukentėjusių automobilis neatsargiai ją lenkė, vairuotojas turėjo matyti jos stabdymo ir posūkio žibintus. Eismo įvykio metu buvo kontaktas tarp jos automobilio priekinio žibinto, o kito automobilio galinės dalies, tačiau ji jo nejuto. Jos automobilis stovėjo prie sankryžos tiesiai kelio atžvilgiu. Ten yra punktyrinė juosta. Į priešingą pusę ji nebuvo išvažiavusi. Manevro ji nedarė. Ji važiavo ir ieškojo, kur jai reikės sukti. Negali paaiškinti, kodėl patraukė automobilį iš autoįvykio vietos, buvo šokas, stresas.

6Iš nukentėjusio E. I. parodymų matyti, kad 2012 m. rugsėjo 22 d. jis automobiliu Honda kartu su žmona važiavo nuo Kauno link Šėtos. Važiuojant pamatė, kad iš kelio į Lepšiškius sankryžos išvažiavo automobilis Audi, atstumas tarp jo automobilio ir Audi buvo virš 50 metrų. Audi važiavo lėtai, todėl apvažiuodamas ją, pravažiavus sankryžą, persirikiavo lenkimui. Pradėjus lenkimo manevrą, pamatė, kad automobilio Audi vairuotoja įjungė posūkio signalą, tada jis, likus iki automobilio Audi 5 - 10 metrų, davė garsinį signalą, nes matė, kad vairuotoja jo automobilio nemato, ir padidino greitį. Pasitraukė kiek įmanoma į kairę kelio pusę, bet automobilio audi vairuotoja toliau judėjo ir sukdama į kairėje pusėje esantį keliuką kliudė jo automobilio galines dureles, po kontakto jo vairuojamo automobilio važiavimo kryptis ėmė keistis, pradėjo slysti ir pasiekus griovį apsivertė. Iškvietė pats policiją, išlipo per langą, po to padėjo išlipti žmonai. Ją ištraukė ir paguldė ant žemės. Kai automobilio Audi vairuotoja priėjo, jai pasakė, kad „mergaite, pažiūrėkit į veidrodžius“, o ji pasakė, kad posūkį rodė. Atvyko pareigūnai, jiems parodė žymes, paliktas kelyje. Kontaktas buvo su galinėmis durelėmis. Ant kelkraščio, prieš kontaktą, nepamena ar buvo užvažiavęs. Greitis buvo apie 70 - 80 km/h buvo.

7Iš nukentėjusios J. I. parodymų matyti, kad 2012-09-22 su vyru važiavo nuo Kauno Šėtos kryptimi. Automobilis Audi baltos spalvos pavojingai arti prieš juos išvažiavo, judėjo lėtai, privažiavę sankryžą pradėjo lenkimą. Vyras važiavo apie 80 km/h greičiu. Kai automobiliai susigretino pamatė, kad prie jos artėja Audi. Šio automobilio vairuotoja tikrai nepastebėjo jų automobilio. Vyras bandė išvengti įvykio, pasitraukė šiek tiek į kairę, tada buvo smūgis, jų automobilis sukosi ir apsivertė. Išlipusi pajuto, kad negali pastovėti, žmonės sustojo, padėjo kilimėlius, vyras iškvietė greitąją, pradėjo justi skausmą. Atvykusi greitoji vyrą ir ją išvežė. Kadangi turi 45 procentų nedarbingumą, nuo avarijos paaktyvėjo kojų problemos, nes patyrė nervinį stresą. Kojų problemos atsirado po onkologinės ligos, taip pat liko liekamieji reiškiniai. Kadangi buvo viršijusi metinį limitą, pilnai negavo išmokų iš Sodros.

8Iš liudytojo V. D. parodymų matyti, kad peržiūrėjęs byloje esančią schemą jis nurodė, kad punktyrine linija pažymėtos transporto priemonių judėjimo kryptys pagal vairuotojų parodymus. Vairuotojų paaiškinimai neprieštaravo. Žymėjimai nebuvo pririšti prie kelio pločio matmenų, nes žymima tam, kad būtų lengviau orientuotis schemoje. Kelyje nebuvo jokių pėdsakų. Pėdsako, pažymėto skaičiumi 3, nepririšo pradžios, bet ji buvo sankryžos ribose. Paklaida galėjo būti iki vieno metro. Duženos geltonai pažymėtos. Jos prasideda kur prasideda slydimas. Pažymėta jų koncentracijos vieta. Išsibarstę duženos per 20 metrų. Nebuvo posūkio pas Audi automobilį. Susidūrimas buvo su tuo kampu. Hondos visos lempos buvo sveikos. Nustatė, kad tai Audi duženos, nes matėsi, jog jos ką tik iškritę, šviežios. Mėlynai pažymėta, kad jos šviežios. Šalikelėje matėsi slydimo pėdsakas, jo nematavo.

9Iš liudytojos J. G. parodymų matyti, kad pažįsta kaltinamąją, kartu gyveno. Su ja važiavo dviese už Kauno į sodą, pas bendrus pažįstamus. Įvažiavo ne į tą įsukimą, buvo kažkoks garažas, sandėliukai, todėl apsisuko ir turėjo į kitą įsukimą važiuoti, kuris buvo mažiau nei už 100 metrų. Mašinų nebuvo, bet staiga aplenkė raudonas vyšninis automobilis. Jos važiavo apie 20 km/h, nes tie keliukai šalia vienas kito. Justė rodė posūkį, pradėjo rodyti posūkį kai tik išsuko į pagrindinį kelią. Negirdėjo signalizavimo, nejautė smūgio, mašina atskrido iš galo. Ji jas pravažiavusi kabino žvyrą ir tada skrido. Ji pirma kairėje kelią kabino, užvažiavo ant žvyro, o tada į priešingą pusę nuskrido. Jų automobilis stovėjo tiesiai į pagrindinį kelią, į šalutinį nebuvo pasisukusi, skiriamosios juostos kirtusi nebuvo. Matė pėdsakus, jie buvo už keliuko. Šoninis slydimas buvo už kelio ribų, nes mašina kabino žvyrą. Vyšninis automobilis galiniu ratu užsiskersavo, jį pradėjo sukti pagal laikrodžio rodyklę, po to jis vertėsi. Tuo metu daugiau transporto priemonių kelyje nebuvo.

10Iš specialisto A. Š. parodymų matyti, kad pėdsakas skaičiumi 3 pažymėtas kairėje kelio pusėje yra ties įsukimo pradžia. Nustatant susidūrimo vietą ties įsukimo pradžia, pėdsako pradžia yra susidūrimo pradžia. Pagal atliktą modeliavimą galėjo susidūrimas ten įvykti. Jeigu automobilis Audi būtų stovėjęs tiesiai, lygiagrečiai keliui, tada automobilis Honda turėtų būti pasisukęs į dešinę. O pagal paliktus pėdsakus šalikelėje matyti, kad Honda turėjo būti pasisukęs į kairę. Iš to seka išvada, kad susidūrimo metu Audi buvo pasisukęs į kairę. 2 - oje schemoje yra parodytas tikėtinas susidūrimo pagreitis automobilių. Jei Audi būtų stovėjusi ir Honda grįždama į savo eismo juostą ją užkabintų, tendencija Hondai būtų judėti į dešinę pusę. Automobiliui Honda sugadinta dešinė pusė, automobiliui Audi sugadinta priekinis kairys kampas. Tiesus stovėjimas pagal nurodytą situaciją neįmanomas. Slydimo pėdsakų pradžios paklaida esminės įtakos išvadai neturėtų. Ar galinio, ar priekinio rato likusi slydimo žymė įtakos neturėtų. Slydimo kampas įtakos taip pat neturėtų. Kad antroje sankryžoje lenkti galima vadovavosi 2014 sausio 14 dienos raštu. Honda po kontakto su Audi dar vertėsi ir kontaktavo su kitomis kelio dalimis. Audi su Honda kontaktavo priekiniu kampu, o Honda su Audi dešiniu šonu.

112014-01-16 parodymų įvykio vietoje metu J. I. parodė vietą, kurioje 2012-09-22 jos sutuoktinis E. I. pradėjo lenkimo manevrą (b. l. 75 – 79, t. 1).

122014-01-16 parodymų įvykio vietoje metu E. I. parodė vietą, kurioje 2012-09-22 jis pradėjo lenkimo manevrą (b. l. 104 – 108, t. 1).

13Transporto priemonių apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolais užfiksuota automobilių „Audi 80“, valst. Nr. ( - ), ir „Honda Accord“, valst. Nr. ( - ), techninė būklė po eismo įvykio (b. l. 31 - 34, 40 - 43, t. 1).

14Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 9023/12(01) konstatuota, kad J. D. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 49 - 50, t. 1).

15Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 9031/12(01) konstatuota, kad E. I. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 51, t. 1)

16Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G-3382/12(02) konstatuota, kad dėl kompresinio 5 krūtininio stuburo slankstelio lūžio J. I. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas (b. l. 53, t. 1).

17Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-277(14) konstatuota, kad automobilio „Audi 80“ vairuotojos J. D. veiksmai, – važiuodama kairio posūkio kreive, nedavė kelio ją lenkiančiam automobiliui „Honda Accord“, vairuojamam E. I., – techniniu požiūriu, sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (b. l. 61 – 68, t. 1).

182014-09-05 specialisto V. M. išvadoje MV 2014-44 konstatuojama, kad kadangi negalima objektyviai ištirti transporto priemonių suartėjimo mechanizmo prieš jų susidūrimą, tai techniniu požiūriu negalima spręsti, kurio vairuotojo veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, nes negalima nustatyti kas įvyko anksčiau – ar automobilio Audi vairuotoja įjungė kairio posūkio signalą, ar automobilio Honda vairuotojas pradėjo lenkimą; kaip judėjo automobilis Honda betarpiškai prieš susidūrimą su automobiliu Audi – važiavo tam skirta ar priešpriešine eismo juosta; ar prieš buvusį susidūrimą automobilis Audi judėjo, ar buvo sustojęs (b. l. 58 - 74, t. 2).

19Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolais, schemomis, fotolentelėmis užfiksuota eismo įvykio, įvykusio 2012-09-22 apie 15 val. Kauno r., kelio Vilijampolė – Žeimiai - Šėta 12,50 km, vieta, iš jos matyti, kad važiuojamosios kelio dalies plotis yra 6,6 m., juostos plotis – 3,2 m., kairės pusės kelkraščio plotis 1,5 m. (b. l. 12 – 23, t. 1).

20Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma (kaltinamosios, nukentėjusiosios, liudytojų bei specialistų parodymai, eismo įvykio vietos schema, fotolentelės, specialisto išvados, parodymų patikrinimo vietoje protokolai ir kt.) leidžia konstatuoti, jog kaltinamosios J. D. kaltė įrodyta, t. y. įrodyta jog ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 108 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui - išvažiuodama iš kelio, prieš pasukdama į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl ko važiuodama kairio posūkio kreive nedavė kelio ją lenkusiam automobiliui „Honda Accord“, valst. Nr. AFK 085, ir su juo susidūrė. Būtent šis kaltinamosios padarytas KET pažeidimas buvo pagrindinė eismo įvykio, kurio metu nesunkiai sutrikdyta J. I. sveikata, kilimo priežastis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas būtent kaltinamosios veiksmais.

21Nors kaltinamoji kaltės nepripažino, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remiasi nukentėjusių parodymais, specialistų išvadomis, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose fiksuotais duomenimis.

22Teismas pabrėžia, jog kaltinamosios J. D. ir liudytojos J. G. teiginiai, esą automobilis „Honda accord“ lenkimo metu kliudė jos vairuojamą automobilį, stovėjusį savo krypties eismo juostoje, yra visiškai nepagrįsti, juos paneigia nukentėjusių parodymai, specialistų išvados ir parodymai, kiti objektyvūs bylos duomenys:

23- iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad automobilio Audi 80 posūkio rodiklio duženos išsidėsčiusios ties įvažiavimu į keliuką, į kurį prieš įvykį ketino suko ir kuriame po įvykio įsuko automobilis Audi 80, o ne ties kelio skiriamąja juosta, kur, kaltinamosios ir liudytojos J. G. parodymais, stovėjo jų automobilis;

24- įvykio vietos apžiūros protokole pažymėtas automobilio Honda slydimo šalikele pėdsakas sutampa su automobilio Audi 80 posūkio rodiklio duženų pradžia, kas patvirtina nukentėjusiojo E. I. parodymus, jog automobilis Honda pakeitė važiavimo kryptį ir pradėjo slysti po kontakto su automobiliu Audi 80, o ne prieš;

25- specialistas A. Š. patvirtino, kad sprendžiant apie autoįvykį pagal automobilio sugadinimus ir paliktus pėdsakus šalikelėje susidūrimo metu automobilis Audi buvo pasisukęs į kairę, o ne stovėjo tiesiai, nes jeigu automobilis Audi būtų stovėjęs tiesiai, lygiagrečiai keliui, tada automobilis Honda turėtų būti pasisukęs į dešinę, o iš paliktų pėdsakų šalikelėje matyti, kad Honda turėjo būti pasisukęs į kairę. Iš to seka išvada, kad susidūrimo metu automobilis Audi buvo pasisukęs į kairę;

26- 2014-09-05 specialisto V. M. išvadoje MV 2014-44 taip pat nustatyta, kad automobiliai susidūrė eismo juostoje, skirtoje važiuoti link Vilijampolės, betarpiškai prieš buvusį kontaktą automobilis Audi buvo pasisukęs į kairę važiuojamosios dalies krašto atžvilgiu didesniu kampu, nei automobilio Honda krypties kampas.

272014-09-05 specialisto V. M. išvadoje MV 2014-44 konstatuojama, kad kadangi negalima objektyviai ištirti transporto priemonių suartėjimo mechanizmo prieš jų susidūrimą, tai techniniu požiūriu negalima spręsti, kurio vairuotojo veiksmai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, nes negalima nustatyti kas įvyko anksčiau – ar automobilio Audi vairuotoja įjungė kairio posūkio signalą, ar automobilio Honda vairuotojas pradėjo lenkimą; kaip judėjo automobilis Honda betarpiškai prieš susidūrimą su automobiliu Audi – važiavo tam skirta ar priešpriešine eismo juosta; ar prieš buvusį susidūrimą automobilis Audi judėjo, ar buvo sustojęs, o 2014-03-31 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodyta, kad jeigu automobilio „Honda accord“ vairuotojas E. I. pradėjo automobilio „Audi 80“ lenkimo manevrą prieš kelio Vilijampolė - Žeimiai - Šėta sankryžą su šalutiniu keliu iš kairės, tai techniniu požiūriu jo veiksmai turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

28Ištyręs surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad duomenų, jog automobilio „Honda accord“ vairuotojas E. I. lenkimo manevrą būtų pradėjęs kelio ženklų Nr. 110 ir Nr. 109 galiojimo ribose, nenustatyta. Nukentėjusieji nuosekliai tvirtino, kad lenkti pradėjo pravažiavę sankryžą, t. y. už kelio ženklų Nr. 110 ir Nr. 109 galiojimo ribų, savo parodymus patikslino patikrinimo vietoje metu tiksliai parodydami vietą, kur pradėjo daryti lenkimo manevrą - už sankryžos. Kitų asmenų, mačiusių įvykį nenustatyta, specialistų išvadomis nukentėjusiųjų parodymai nepaneigti. Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiųjų parodymais ir dėl paties įvykio mechanizmo, t. y. kad kaltinamoji J. D. posūkio signalą įjungė prieš sukdama į kairėje kelio pusėje esantį keliuką po to, kai automobilis „Honda accord“ buvo pradėjęs lenkimo manevrą, dėl ko nukentėjęs E. I. įjungė garsinį signalą ir pasitraukė kaip galima arčiau kelkraščio, tačiau kaltinamoji nesureagavo ir judėjo toliau, ko pasėkoje kliudė nukentėjusio vairuojamą automobilį. Garsinio signalo panaudojimas patvirtina, jog kaltinamoji nedavė kelio ją lenkiančiam automobiliui. Teismas konstatuoja, kad ištirti įrodymai leidžia pagrįstai manyti, jog automobilio „Honda accord“ vairuotojas E. I. pradėjo automobilio „Audi 80“ lenkimo manevrą prieš kaltinamajai parodant posūkio signalą. Tokiu būdu, nukentėjusių parodymai, kuriuos teismas pripažįsta patikimais, paneigia specialisto V. M. abejones dėl galimybės objektyviai ištirti transporto priemonių suartėjimo mechanizmą prieš jų susidūrimą.

29Vertinant kaltinamosios J. D. ir liudytojos J. G. parodymus, teismas konstatuoja, kad jie yra neobjektyvūs, prieštaringi, neatitinka nei specialistų išvadoms, nei logiškai įvykių eigai. Tiek kaltinamoji, tiek liudytoja tvirtina, kad automobilių kontakto nepajuto, nors automobilis „Honda accord“ po smūgio pakeitė judėjimo kryptį, o automobiliui Audi 80 konstatuoti apgadinimai; tvirtino, kad automobilis „Honda accord“ lenkimo metu kliudė kaltinamosios vairuojamą automobilį, kuris stovėjusį savo krypties eismo juostoje, tačiau tiek iš specialistų išvadų ir paaiškinimų bei įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad tokia įvykio eiga yra negalima. Atsižvelgiant į šiuos neobjektyvius tiek liudytojos J. G., tiek kaltinamosios J. D. parodymus, kurie vertinami kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės, taip pat į tai, kad kaltinamoji patraukė vairuotą automobilį Audi 80 iš įvykio vietos, tuo apsunkindama tyrimą, teismas šių asmenų parodymus apie posūkio signalo rodymo pradžios momentą taip pat laiko nepatikimais, todėl jais nesivadovauja.

30Kaltinamoji veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), nukentėjusiajai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi kaltinamosios veika ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

31Skiriant bausmę J. D. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamosios padarytas nusikaltimas yra neatsargus, padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi kaltininkė nenumatė, kad dėl jos veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.). Pagal įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų registrą J. D. neteista (b. l. 133, t. 1), administracine tvarka bausta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 134 – 135, t. 1), į gydymo įstaigų psichiatrinę ir narkologinę įskaitas neįrašyta (b. l. 136 – 140, t. 1).

32Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

33Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatytos teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo arba baudos, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Įvertinus tai, kad kaltinamoji teisiama pirmą kartą, jai skirtina bauda, bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d.).

34Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į kaltinamosios asmenybę, baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - nėra proporcinga ir būtina poveikio priemonė, todėl neskirtina.

35Dėl civilinių ieškinių

36Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 4946,61 Lt žalos atlyginimo už nukentėjusiosios J. I. gydymą (b. l. 94, t. 1), pinigus pervedant žalos gavėjui - Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Ieškiniu prašoma iš AB „Lietuvos draudimas“ priteisti PSDF biudžetui padarytą 4946,61 Lt žalą. Ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji buvo gydyta, suteiktų gydymo paslaugų kaina sudaro 4946,61 Lt (b. l. 95, 96, 97, t. 1). Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 8 p. nuostatos patvirtina, kad Kauno teritorinė ligonių kasa yra tinkamas ieškovas, o žalos gavėjas yra Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

37Nukentėjusioji J. I. civiliniu ieškiniu prašo jos naudai priteisti 3054 Lt turtinei žalai atlyginti ir 3500 Lt neturtinei žalai atlyginti – viso 6554 Lt (b. l. 81, 82 t. 1), nukentėjusysis E. I. civiliniu ieškiniu prašo jo naudai priteisti 5250 Lt turtinei ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, viso: 7250 Lt (b. l. 110, t. 1).

38Į bylą pateikta gydytojo eksperto išvada (t. 2, b. l. 44) patvirtina, kad autoįvykio metu dėl patirtos stuburo V slankstelio lūžimo J. I. VšĮ Kauno klinikų stacionare buvo gydoma 4 lovadienius, reabilitacijos klinikos „Medikus“ buvo gydoma 30 lovadienių. J. I. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. UAB „Aerogeodezijos institutas“ pažyma patvirtina, kad J. I. dirba inžinierės pareigose pagal neterminuotą darbo sutartį, jos mėnesinis atlyginimas 1500 litų.

39Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą.

40CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

41Teismų formuojama praktika rodo, kad nukentėjusiems, kurie eismo įvykio metu patiria nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinei žalai atlyginti priteisiama nuo 2000 iki 10000 litų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-200/2010, 2K-215/2010, 2K-7-120/2010, 2K- 616/2010, 2K-477/2010, 2K-461/2010 ir kt.).

42Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Neabejotina, kad sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai J. I. sukėlė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, nepatogumus.

43Neturtinė žala padaryta neatsargiais kaltininko veiksmais, esant nusikalstamam nerūpestingumui, neatsargios kaltės atveju neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis nei esant tyčiai.

44Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, t. y. siekiant protingos nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu, į tai, kad nukentėjusioji 34 dienas buvo gydoma ligoninėje, patyrė stuburo V slankstelio lūžimą, patyrė fizinį skausmą ir nepatogumus dėl sveikatos sutrikdymo, pripažintina, kad nukentėjusiosios nurodomas neturtinės žalos dydis - 3500 litų - yra visiškai pagrįstas.

45Byloje nustatyta, kad J. D., vairuodama transporto priemonę - automobilį Audi 80, valst. Nr. ( - ), pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko kilo eismo įvykis ir jo pasėkoje buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios J. I. sveikata. Aukščiau minėta transporto priemonė buvo apdrausta civiline atsakomybe, draudikas – AB „Lietuvos draudimas“. Todėl civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo tarpu žalą padariusio asmens pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2, 3 dalys). Ši nuostata reiškia, kad jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012-06-11 yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 12 p. nurodyta, kad draudimo išmoka dėl patirtos neturtinės žalos nustatoma ir išmokama Įstatyme nurodytiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims neviršijant Įstatymo 11 str. nustatytos sumos.

46Maksimali išmokos suma dėl neturtinės žalos, t. y. 5000 eurų arba 17264 litų, mokama tik gyvybės atėmimo atveju (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 12.3 p.) Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai J. I. eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

47Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 12.4 p. nustato, kad tais atvejais, kurių nenumato šių Taisyklių 12.1 - 12.3 punktai, reguliuojantys žalos atlyginimą tais atvejais, kai nukentėjusiajam nustatomas laikinas nedarbingumas, darbingumo sumažėjimas ar neįgalumas, ar nukentėjusiojo mirties atveju, atlygintinos neturtinės žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos pasekmes, nukentėjusio trečiojo asmens patirtų sužalojimų sunkumą, dydį, kokius nepatogumus nukentėjęs trečiasis asmuo patiria dėl sužalojimų, nukentėjusio trečiojo asmens patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias savybes (amžius, profesija ir kita), žalą padariusio asmens kaltę ir padarytos žalos asmeniui dydį.

48Teismo pareiga įvertinti, ar ši draudiko nustatyta kompensacija yra teisinga. Pažymėtina, kad Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12.4 punktas neturtine žala laiko į Taisyklių 12.1 ir 12.2 punktų sudėtį neįeinančią neturtinę žalą, atsiradusią dėl nukentėjusio patirtų sužalojimų sunkumo, jų dydžio, nukentėjusiojo patirtų nepatogumų, fizinių bei dvasinių kančių pobūdžio ir kt. (žr. Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį byloje Nr. 1A-547-120/2009). Toks nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo mechanizmas, kai žalos ar jos dalies atlyginimas priteisiamas ne iš pagal įstatymus už nusikalstama veika padarytą žalą privalančio atsakyti civilinio atsakovo, o iš nuteistojo, pažeistų ne tik traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens teises, bet gali neatitikti ir nukentėjusiojo interesų, jei realios galimybės išieškoti priteistą sumą iš nuteistojo yra blogesnės, nei iš už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarime konstatuota, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomasis draudimas, kuriuo siekiama apsaugoti nukentėjusiųjų asmenų ir draudėjų turtinius ir kitus interesus. Draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui, už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti trečiajam asmeniui draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos nepakanka per eismo įvykį padarytai žalai, inter alia neturtinei žalai, visiškai atlyginti, faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą atlygina žalą padaręs asmuo ar už jo veiksmus atsakingas kitas asmuo.

49Draudimo prievolės esmė garantuoja apdraustojo atsakomybės už padarytą žalą atlyginimo užtikrinimą draudimo įmonės lėšomis.

50Teismo manymu nukentėjusysis E. I. dėl įvykusio eismo įvykio patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis eismo įvykiu sužalotas nebuvo, todėl vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiojo 2000 litų ieškinys dalyje dėl neturinės žalos dydžio mažintinas, o neatlyginta neturtinės žalos suma priteistina iš draudiko AB „Lietuvos draudimas“. Nukentėjusiosios J. I. prašoma atlyginti 3500 litų neturtinės žalos suma neviršija įstatymu numatytos draudimo sumos, nukentėjusioji buvo laikinai nedarbinga, patyrė dvasinius išgyvenimus, dėl sužalojimų patyrė nepatogumus, todėl visa neatlyginta neturtinės žalos suma priteistina iš draudiko AB „Lietuvos draudimas“, t. y. civilinio atsakovo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gruodžio mėn. 29 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-502/2011).

51Remiantis išdėstytais argumentais, nukentėjusiosios J. I. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 3054 Lt turtinės ir 3500 Lt neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiojo E. I. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 2516 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

52Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo (toliau – Įstatymo) nuostatomis, teismas iki euro įvedimo dienos ir euro įvedimo dieną (2015 m. sausio 1 d.) paskirtų piniginių baudų ar nustatytų piniginių prievolių dydį savo sprendimuose privalo nurodyti litais ir eurais, o apskaičiavimams taikyti perskaičiavimo kursą ir Įstatyme (7 straipsnio 4 dalyje) nustatytą apvalinimo taisyklę – pagal ją visais atvejais apvalinama vieno euro tikslumu. Kadangi litai bus perskaičiuojami į eurus, taikant oficialų lito ir euro kursą 1 EUR = 3,45280 LTL.

53Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305 str. ir 307 str.,

Nutarė

54J. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir paskirti jai 20 MGL dydžio, tai yra 2600 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) baudą, arba kas atitinka 753 EUR (septynis šimtus penkiasdešimt tris eurus).

55Baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ) (įmokos kodas 6801) nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti, kad sumokėjęs baudą, nuteistasis privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

56Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., 6.254 str. 2 d., nukentėjusiosios J. I. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, kodas 110051834, buveinės adresas ( - ), Vilnius, 6554 Lt (šešis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt keturis litus) arba kas atitinka 1898,17 EUR, žalos atlyginimo J. I., gim. ( - ), gyv. ( - ), Kauno r., naudai.

57Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., 6.254 str. 2 d., nukentėjusiojo E. I. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, kodas 110051834, buveinės adresas J. B. g. 12, Vilnius, 2516 Lt (du tūkstančius penkis šimtus šešiolika litų) turtinės žalos ir 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo, t. y. viso 3516 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus šešiolika litų) arba kas sudaro 1018,30 EUR žalos atlyginimo E. I., gim. ( - ), gyv. ( - ), Kauno r., naudai.

58Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ kodas 110051834, buveinės adresas ( - ), Vilnius, 4946,61 Lt (keturis tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt šešis litus 61 ct) išlaidų, arba kas sudaro 1432,64 EUR nukentėjusiosios J. I., gim. ( - ) sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti Valstybinės ligonių kasos, buveinės adresas ( - ), Vilnius, juridinio asmens kodas ( - ), atsiskaitomoji sąskaita ( - ), AB bankas „Swedbank“, naudai.

59Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

60Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant Kristinai... 2. J. D., gimusi ( - ) Širvintose, asmens kodas ( - ) lietuvė, Lietuvos... 3. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir... 4. kaltinamoji J. D. 2012-09-22 apie 15.00 val. Kauno rajone, kelyje Vilijampolė... 5. Kaltinamoji J. D. kaltės nepripažino, iš jos parodymų matyti, kad 2012... 6. Iš nukentėjusio E. I. parodymų matyti, kad 2012 m. rugsėjo 22 d. jis... 7. Iš nukentėjusios J. I. parodymų matyti, kad 2012-09-22 su vyru važiavo nuo... 8. Iš liudytojo V. D. parodymų matyti, kad peržiūrėjęs byloje esančią... 9. Iš liudytojos J. G. parodymų matyti, kad pažįsta kaltinamąją, kartu... 10. Iš specialisto A. Š. parodymų matyti, kad pėdsakas skaičiumi 3 pažymėtas... 11. 2014-01-16 parodymų įvykio vietoje metu J. I. parodė vietą, kurioje... 12. 2014-01-16 parodymų įvykio vietoje metu E. I. parodė vietą, kurioje... 13. Transporto priemonių apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolais... 14. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto... 15. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto... 16. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr.... 17. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-277(14)... 18. 2014-09-05 specialisto V. M. išvadoje MV 2014-44 konstatuojama, kad kadangi... 19. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolais, schemomis, fotolentelėmis... 20. Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma (kaltinamosios,... 21. Nors kaltinamoji kaltės nepripažino, teismas, priimdamas apkaltinamąjį... 22. Teismas pabrėžia, jog kaltinamosios J. D. ir liudytojos J. G. teiginiai, esą... 23. - iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad automobilio Audi 80... 24. - įvykio vietos apžiūros protokole pažymėtas automobilio Honda slydimo... 25. - specialistas A. Š. patvirtino, kad sprendžiant apie autoįvykį pagal... 26. - 2014-09-05 specialisto V. M. išvadoje MV 2014-44 taip pat nustatyta, kad... 27. 2014-09-05 specialisto V. M. išvadoje MV 2014-44 konstatuojama, kad kadangi... 28. Ištyręs surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad duomenų, jog... 29. Vertinant kaltinamosios J. D. ir liudytojos J. G. parodymus, teismas... 30. Kaltinamoji veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo),... 31. Skiriant bausmę J. D. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo... 32. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių... 33. Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatytos... 34. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į kaltinamosios... 35. Dėl civilinių ieškinių... 36. Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 4946,61 Lt... 37. Nukentėjusioji J. I. civiliniu ieškiniu prašo jos naudai priteisti 3054 Lt... 38. Į bylą pateikta gydytojo eksperto išvada (t. 2, b. l. 44) patvirtina, kad... 39. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis... 40. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad... 41. Teismų formuojama praktika rodo, kad nukentėjusiems, kurie eismo įvykio metu... 42. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos... 43. Neturtinė žala padaryta neatsargiais kaltininko veiksmais, esant... 44. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo,... 45. Byloje nustatyta, kad J. D., vairuodama transporto priemonę - automobilį Audi... 46. Maksimali išmokos suma dėl neturtinės žalos, t. y. 5000 eurų arba 17264... 47. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 ,,Dėl eismo... 48. Teismo pareiga įvertinti, ar ši draudiko nustatyta kompensacija yra teisinga.... 49. Draudimo prievolės esmė garantuoja apdraustojo atsakomybės už padarytą... 50. Teismo manymu nukentėjusysis E. I. dėl įvykusio eismo įvykio patyrė... 51. Remiantis išdėstytais argumentais, nukentėjusiosios J. I. civilinis... 52. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos... 53. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305... 54. J. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 55. Baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privaloma... 56. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., 6.254... 57. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., 6.254... 58. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir... 59. Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti... 60. Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos...