Byla e2-1720-157/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties, kuria panaikintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,PTC-1“ kreditorių susirinkimo vykusio 2016 m. balandžio 19 d. priimtas nutarimas Nr. 7, uždarosios akcinės bendrovės „PTC-1“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. EB2-4618-866/2016)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės akcinės bendrovės DNB banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties, kuria panaikintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,PTC-1“ kreditorių susirinkimo vykusio 2016 m. balandžio 19 d. priimtas nutarimas Nr. 7, uždarosios akcinės bendrovės „PTC-1“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. EB2-4618-866/2016),

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 11 d., uždarajai akcinei bendrovei „PTC-1“ (toliau UAB ,,PTC-1“, atsakovė, įmonė) iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė uždarąją akcinę bendrovę ,,Ad acta“ (toliau – UAB „Ad acta“, administratorius).
  2. BUAB ,,PTC-1“ kreditorė UAB „Sabenavita“ (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti 2016 m. balandžio 19 d. BUAB „PTC-1“ kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 7 nustatytą ūkinės komercinės veiklos vykdymo ribojimą. Nurodė, kad kreditoriai nutarė nevykdyti ūkinės / komercinės veiklos, nenuomoti / nesuteikti panaudai ir kitaip nenaudoti AB DNB bankui (toliau – Bankas) įkeistą simuliatorių (imituojamojo skrydžio treniruoklį BOEING 737-500), išskyrus jo budėjimo režimo užtikrinimą. Tvirtino. kad minėtas nutarimas neatitinka daugumos kreditorių interesų ir priimtas pasinaudojant turimų balsų dauguma, nes AB DNB aiškino, jog vykdoma veikla nuostolinga, simuliatoriaus naudojimas nekompensuoja nusidėvėjimo išlaidų. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad šio turto įkeitimo faktas patvirtina Banko pirmumo teisę gauti lėšas iš parduoto ir įkeisto atsakovės turto, tačiau pats savaime nesuteikia jokių papildomų teisių riboti vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Pareiškėja teigė, kad ji kaip trečios eilės kreditorė, todėl yra suinteresuota ne tik turimo turto kuo didesnės vertės išsaugojimu, tačiau ir kuo mažesnėmis administravimo išlaidomis, o šio turto nuoma teikia pajamas, todėl sprendžiant dėl nutarimo teisėtumo, pirmiausia turi būti įvertintas tokio sprendimo ekonominis naudingumas ir atitikimas kitų kreditorių interesams, nes Bankui nėra reikšminga ar kitiems kreditoriams liks lėšų, kadangi jo reikalavimas bus tenkinamas pirmiau. Tvirtino, kad tokia situacija tiek pažeidžia kitų kreditorių teises, tiek iškreipia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) įtvirtintus tikslus bei principus. Turto nuoma kreditoriams yra ekonomiškai naudingesnė, be to, užtikrinama mažesnė turto gedimų tikimybė. Banko teiginius, kad dėl šio turto nuomos mažėja jo vertė, paneigia specialisto (inžinieriaus) paaiškinimai, jog treniruoklį palaikant budėjimo režime didėja gedimų tikimybė. Pareiškėja nurodė, kad dėl Banko inicijuotų ginčų yra nepatvirtinta didelė dalis jos kreditorinio reikalavimo, dėl to Bankas yra įgijęs balsų daugumą kreditorių susirinkime.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 7 d. nutartimi patenkino pareiškėjos UAB „Sabenavita“ skundą, panaikino atsakovės BUAB „PTC- 1“ kreditorių susirinkimo, vykusio 2016 m. balandžio 19 d., priimtą nutarimą Nr. 7.
  2. Tesimas nustatė, kad pagal administratoriaus pateiktą skaičiavimą dėl imituojamojo skrydžio treniruoklio BOEING 737-500 FFS, kuris yra Oreivių g. 6, Paluknio k., Trakų r. BUAB „Pilotų treniruočių centras“ patalpose, priežiūros, saugumo ir tolimesnio funkcionalumo užtikrinimo yra būtinos – privalomos šios išlaidos: 1. Elektros energijos tiekimas, nes ir neskraidant treniruokliu naudojama iki 30 000 kWh elektros energijos kas mėnesį, ir šias išlaidas būtina dengti. 2. Kvalifikuotų darbuotojų – inžinierių, išmanančių treniruoklio sistemas ir pagalbinę inžinerinę įrangą išlaikymas (darbas 24 val. per parą), nes sistemos sudėtingumas įpareigoja nuolat – 24 val. per parą vykdyti jo kvalifikuotą priežiūrą. Teismas nurodė, kad administratoriaus paskaičiavimu treniruoklio išlaikymui budėjimo režime būtinos 20 869, 40 Eur išlaidos, o jį eksploatuojant, t. y. juo skraidant, – 22 609, 40 Eur; jo išlaikymo išlaidos, įvertinus už nuomą gautas pajamas, yra 13 039, 40 Eur, o neeksploatuojant – 20 869, 40 Eur.
  3. Teismas pažymėjo, kad eksploatuojat treniruoklį didėja tik elektros energijos sąnaudos, tačiau visos kitos išlaidos (patalpų nuoma, prižiūrinčių darbuotojų atlyginimai) lieka tokios pat, fiksuotos. Teismo teigimu, kreditorė AB DNB bankas nepateikė įrodymų, paneigiančių tai, kad treniruoklio laikymas budėjimo režime yra akivaizdžiai finansiškai nenaudingas, bei specialisto aiškinimu, techniškai žalingas pačiam treniruokliui.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Kreditorė AB DNB bakas pateikė atskirąjį skundą, prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės UAB „Sabenavita“ skundą atmesti.
  2. Nurodė šiuos pagrindinius skundo argumentus:
    1. Neteisinga teismo išvada, kad imituojamojo skrydžio treniruoklio laikymas budėjimo režime yra finansiškai nenaudingas. Pajamų gavimo faktas iš ūkinės veiklos per se neįrodo tokios veiklos naudingumo kreditoriams. Byloje nėra ginčo, kad tokios veiklos vykdymas iki ginčijamo nutarimo priėmimo buvo nuostolingas, t. y. gaunamos pajamos neviršijo patiriamų sąnaudų. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punktą ūkinę komercinę veiklą įmonei leidžiama vykdyti tik tokiu atveju, kai tokia veikla leidžia mažinti įmonės nuostolius, o šiuo atveju to nėra.
    2. Teismas netinkamai vertino liudytojo R. P. paaiškinimus, taip pat neatsižvelgė į administratoriaus paaiškinimus, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog treniruoklio laikymas budėjimo režime yra žalingas pačiam turtui. Šio liudytojo paaiškinimai vertintini kaip nepatikimi, nes iki bankroto bylos iškėlimo, jis dirbo šioje įmonėje, kuriai vadovavo V. R., o skundą pateikusios UAB ,,Sabenavita“ vadovė ir vienintelė akcininkė yra jo sutuoktinė A. R.. Pats administratorius nurodė, kad nuo bankroto bylos iškėlimo iki treniruoklio nuomos jis buvo naudojamas nereguliariai, tačiau nėra įrodymų, kad tai būtų sąlygoję šio turto gedimus. Taigi treniruoklio naudojimas jį prižiūrinčių inžinierių yra pakankamas užtikrinant tinkamą jo techninę būklę.
  3. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė UAB „Sabenavita“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
  4. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Apeliantė tvirtindama, kad skundžiama teismo nutartis prieštarauja ĮBĮ įtvirtintai imperatyviai nuostatai dėl teisės vykdyti ūkinę komercinę veiklą, klaidingai interpretuoja tiek ją, tiek bylos faktines aplinkybes. Veiklos naudingumas vertinamas atsižvelgiant į balanso duomenis ir vertintina ne tai, ar iš veiklos sąnaudų atėmus gaunamas pajamas skaičius yra neigiamas, o tai, koks išlaidų ir pajamų balansas būtų vykdant veiklą ir jos nevykdant. Šiuo atveju neginčijama, kad iš veiklos gaunamos pajamos nepadengia visų sąnaudų, tačiau išlaidų ir pajamų balansas yra geresnis tuo atveju, kai yra vykdoma veikla.
    2. Teismas tinkamai vertino liudytojo ir administratoriaus paaiškinimus. Apeliantė klaidingai interpretuoja specialisto paaiškinimus ir nepagrįstai juos laiko nepatikimais nes jo nurodytos aplinkybės yra nereikšmingos, nes pačios savaime nepatvirtina šio asmens suinteresuotumo teikti klaidingą informaciją. Apeliantė turėjo teisę kviesti kitus liudytojus, specialistus, tačiau ja nepasinaudojo.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  2. Nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka sprendžiama ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai patenkino BUAB ,,PTC-1“ kreditorės UAB ,,Sabenavita“ skundą dėl panaikinimo BUAB ,,PTC-1“ kreditorių susirinkimo, vykusio 2016 m. balandžio 19 d., priimto nutarimo Nr. 7, kuriuo nutarta nevykdyti ūkinės komercinės veiklos, bankroto administratorius nėra įgaliojamas nuomoti / suteikti panaudai ar kitaip naudoti AB DNB bankui įkeistą simuliatorių (imituojamojo skrydžio treniruoklį BOEING 737-500), išskyrus jo budėjimo režimo užtikrinimą.

12Faktinės bylos aplinkybės

  1. Teismas, prieš pradėdamas nagrinėti BUAB „PTC-1“ kreditorės AB DNB bako atskirojo skundo argumentus, kuriuo ginčijama ši teismo nutartis, mano, kad yra tikslinga pirmiausia paminėti šiai bylai aktualias faktines aplinkybes, ginčui taikytinas teisės normas, teismų praktikos išaiškinimus.
  2. Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 11 d., UAB „PTC-1“ iškelta bankroto byla. Teismas 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi patvirtino BUAB ,,PTC-1“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 6 266 717,76 Eur sumai, iš kurių: įkeitimu ir hipoteka užtikrintą AB DNB banko – 2 294 400,51 Eur; pirmos eilės kreditorių – 91 209,19 Eur; antros eilės kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus – 25 339,19 Eur; trečios eilės kreditorių – 3 855 768,87 Eur finansinius reikalavimus, tarp kurių ir pareiškėjos UAB ,,Sabenavita“ 3 812 318,64 Eur finansinį reikalavimą. Minėta teismo nutartimi UAB ,,Amikon“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas išskirtas į atskirą bylą, o teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartimi ši bendrovė įtraukta į trečios eilės kreditorių sąrašą su 697 378,85 Eur finansiniu reikalavimu (civilinė byla Nr. B2-4692-302/2015). Teismas 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi patikslino pirmos eilės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir patvirtino šį sąrašą bendrai 113 620,82 Eur sumai. Teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartimi į antros eilės kreditorių sąrašą įtraukė VĮ ,,Turto bankas“ su 24 422,69 Eur reikalavimu, o atsižvelgdamas į Garantinio fondo išmokėtas lėšas patikslino įmonės darbuotojų reikalavimus bendrai 89 198,13 Eur sumai.
  3. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. liepos 21 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas UAB „Sabenavita“ finansinis reikalavimas, ir šią bylos dalį grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Klausimas buvo išskirtas į atskirą bylą (civilinė byla Nr. B2-951-866/2016). Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 24 d. nutartimi neginčijamą UAB „Sabenavita“ 805 500 Eur finansinį reikalavimą įtraukė į trečios eilės kreditorių sąrašą, o 2016 m. liepos 7 d. nutartimi patvirtino papildomą jos 2 401 585, 81 Eur reikalavimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį pakeitė, papildomai patvirtintą šios įmonės reikalavimą sumažino iki 1 231 825,09 Eur.
  4. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi pripažino BUAB ,,PTC-1“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
  5. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 19 d., 2015 m. balandžio 22 d., 2016 m. sausio 27 d., 2016 m. balandžio 12 d. nutartimis buvo patvirtinta bendra 78 520,01 Eur su PVM suma, kurią BUAB ,,PTC-1“ bankroto administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti.
  6. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi BUAB ,,PTC-1“ bankrotą pripažino tyčiniu, nustatęs ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punkte numatytus požymius – netinkamą įmonės vadovo pareigų vykdymą (dokumentų neišsaugojimą, neperdavimą), netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą (netinkamą PVM sąskaitų faktūrų išrašymą, nepagrįstų sąskaitų – faktūrų įtraukimą į įmonės buhalterinę apskaitą ir kt.) (civilinė byla Nr. eB24217-866/2016). Lietuvos apeliacinio teismas 2016 m. liepos 28 d. nutartyje, kuria minėta Vilniaus apygardos teismo nutartis palikta nepakeista, be kita ko, nurodė, kad pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) operatyvaus patikrinimo pažymą įmonės vadovas V. R. VMI pateikė ne visus reikalautus dokumentus, nepateikė buhalterinės apskaitos registrų, dėl to nebuvo galima nustatyti turto ir įsipareigojimų dydžio, tvarkant bendrovės finansinius dokumentus buvo nesilaikyta įstatymų reikalavimų. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad V. R. elgesys patvirtina tai, jog UAB „PTC-1“ veikla buvo organizuojama netinkamai – vadovas neužtikrino tinkamo dokumentų išsaugojimo ir / arba perdavimo etc. Šis teismas taip pat konstatavo, kad įmonės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kad tokį pareiškimą pateikė įmonės kreditoriai.
  7. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes šiame procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas / komitetas). Tokiu būdu kreditoriai sprendžia esminius su tokios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; įmonės ūkinė komercinė veikla, likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos, pardavimo kainos tvirtinimas etc. (ĮBĮ 23 straipsnis). ĮBĮ nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, kreditorius turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 4, 5 dalys). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl tokių nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, balsavimo, nutarimų priėmimo ir kt. tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, o taip pat nustatęs tai, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, – kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-286/2007; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
  8. Nagrinėjamu atveju viena iš BUAB ,,PTC-1“ kreditorių – AB „Sabenavita“, savo skundą dėl panaikinimo 2016 m. balandžio 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 7, kuriuo nustatytas ūkinės komercinės veiklos vykdymo ribojimas, grindė šio nutarimo ekonominiu nenaudingumu įmonei ir jos kreditoriams.
  9. Sprendžiant, ar skundžiamas bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimas atitiko bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių ekonominio naudingumo kriterijų, vertintina tai, kaip toks nutarimas atitiko įstatyme įtvirtintą kreditorių susirinkimo kompetenciją ir bankroto tikslus.
  10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pat metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio atsiskaitymų uždelsimo. Iškėlus įmonės bankroto bylą, stabdoma jos ūkinė veikla (kartais, kai ji naudinga – tęsiama), taip pat tam tikram laikui – atsiskaitymai su kreditoriais. Šios padėties tęsimas paprastai yra nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems priklausančių pinigų, nei įmonei, nei jos savininkams / dalyviams, turintiems teisę į liekantį turtą. Taigi vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti procedūras, nutraukiant bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba likviduojant įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių registro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007; 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/20007). Kreditorių reikalavimų patenkinimas bankroto procese gali būti užtikrinami dviem būdais: pirma, iš pajamų, gautų realizavus turtą; antra, tęsiant įmonės (jos dalies, gyvybingo verslo) veiklą ir tenkinant reikalavimus iš tokios veiklos pajamų. Taigi, vienu ar kitu atveju – bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimas yra galutinis rezultatas, kurio siekiama kuo operatyviau užbaigiant bankroto procedūras.
  11. ĮBĮ 23 straipsnio 6 punkte kreditorių susirinkimui suteikta teisė spręsti klausimus dėl ūkinės komercinės veiklos (jos tęstinumo, apribojimo, nutraukimo, sąmatos tvirtinimo ir pan.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 23 straipsnio 6 punkte įtvirtinta kreditorių susirinkimo teisė spręsti klausimus dėl ūkinės komercinės veiklos (jos tęstinumo, atnaujinimo, apribojimo, nutraukimo, sąmatos tvirtinimo ir pan.), teikti teismui pasiūlymus dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos apribojimų ar nutraukimo bei apribojimų disponuoti įmonės turtu nustatymo turi būti aiškinama sistemiškai su ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punkto, 11 straipsnio 5 dalies 6 punkto, 31 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bei atsižvelgiant į tai, kad ūkinę komercinę veiklą vykdyti, esant įstatyme įtvirtintoms sąlygoms, gali tik bankrutuojanti įmonė, t. y. stadijoje iki ji bus pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, todėl ši kreditorių susirinkimui nustatyta teisė nepaneigia ĮBĮ įtvirtinto draudimo likviduojamai dėl bankroto įmonei vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Nurodytos ĮBĮ nuostatos, nustatančios teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą tik bankrutuojančiai įmonei ir draudžiančios ją vykdyti bankrutavusiai įmonei, yra imperatyviosios, todėl kreditorių susirinkimas (komitetas) neturi teisės savo sprendimu paneigti šį draudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-611/2015).

13Dėl atskirojo skundo argumentų

  1. Byloje nėra ginčo dėl to, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas laikantis ĮBĮ 24 straipsnyje reglamentuotos tvarkos.
  2. Vertinant, ar skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimai atitiko bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, ekonominio naudingumo atitiktį, reikšmingos byloje nustatytos aplinkybės apie tai, kad ginčijamu nutarimu nutraukta veikla – imituojamojo skrydžio treniruoklio BOEING 737-500 nuoma – buvo vykdoma iki ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo, kad iš vykdomos veiklos gaunamos pajamos buvo mažesnės nei tokios veiklos sąnaudos. Administratoriaus pateiktoje BUAB ,,PTC-1“ gautų pajamų ir patirtų išlaidų suvestinėje už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 11 d. iki 2016 m. kovo 31 d. nurodyta, kad šios pajamos, gautos už treniruoklio naudojimą sudaro 18 975 Eur, o visos įmonės patiriamos išlaidos sudaro 80 181,15 Eur; 2016 m. birželio 15 d. rašte Nr. 06-15 patvirtinta, kad iškėlus bankroto bylą, jis perėmė vienintelį įmonės materialų turtą – imituojamo skrydžio treniruoklį; veiklos už 2014 m. gruodžio 11 d. – 2016 m. kovo 31 d. laikotarpį ataskaitoje Nr. 1 nurodyta, kad pagal 2014 m. gruodžio 10 d. balanso duomenis įmonė turėjo turto už 1 360 314,53 Eur (4 696 894 Lt), iš kurio kaip ilgalaikis turtas apskaitoma imituojamo skrydžio treniruoklio 1 349 461 Eur (4 659 422 Lt) likutinė vertė ir 10 852,64 Eur (37 472 Lt) vertės trumpalaikis turtas.
  3. Teismas konstatuoja, kad šie duomenys patvirtina, jog atsakovės turtą iš esmės sudaro vienintelis – būtent šis turtas, įkeistas Bankui, kurio nenuginčytas ir galiojantis finansinis reikalavimas – 2 294 400,51 Eur. Taip pat byloje nėra duomenų, kurie rodytų, jog šio turto vertė formaliai / faktiškai viršija minėtą Banko finansinį reikalavimą, o jį naudojant, akivaizdu, tokia vertė tik mažėja (duomenų, kad dėl jo naudojimo vertė / likvidumas didėtų – nepateikta). Be to svarbu pabrėžti pačios pareiškėjos kreditorės AB „Sabenavita“ poziciją. Kaip jau minėta šioje nutartyje aukščiau, skunde ji nurodo, kad tęsiant minėtą veiklą būtų padengta nors dalis bankroto proceso administravimo išlaidų, taip pagerinant kitų kreditorių galimybes kuo didesne dalimi patenkinti turimus reikalavimus. Taigi tokia situacija iš esmės liudija tai, kad tęsti ūkinę komercinę veiklą ir atitinkamai – bankroto procedūras, siekiama vieno – hipotekinio, kreditoriaus sąskaitą (CPK 185 str.).
  4. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas išvadą, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas yra ekonomiškai nepagrįstas, padarė įvertinęs administratoriaus pateiktus 2016 m. sausio – balandžio mėnesį patirtų išlaidų paskaičiavimus (treniruoklio išlaikymas budėjimo režime – 20 869, 40 Eur, o jį eksploatuojat – 22 609, 40 Eur, o įvertinus už nuomą gautas pajamas (9 570 Eur), jo išlaikymo išlaidų suma – 13 039, 40 Eur), o taip pat remdamasis ne kartą jau minėto liudytojo R. P. paaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų teisinių bei faktinių aplinkybių visumą, turėdamas omenyje nagrinėjamos bylos ypatumus, bankroto proceso tikslus, jo trukmę ir kt., sprendžia, jog tokia teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta (CPK 263 straipsnio 1 d.). Tokią išvadą pagrindžia visų pirma tai, kad įvertinus kituose galiojančiuose teismų sprendimuose konstatuotus faktus, jog jau yra užvilkintas teisminio bankroto proceso inicijavimas, jo tęsimas nuo 2014 m. rugsėjo 19 d. yra akivaizdžiai ir nepagrįstai užtrukęs. Antra, dėl to yra užsitęsęs vienintelio turimo bei įkeisto turto pardavimas bei atsiskaitymas su kreditoriais (bendra nepatenkintų reikalavimų suma viršija 5 mln. Eur, o devyniolikos pirmąja eile tenkintinų reikalavimų – 89 198,13 Eur), arba jų beviltiškų, tai yra nepatenkintų, reikalavimų nurašymas ir paties skolininko išregistravimas. Trečia, aukščiau minėta, pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punktą įmonė turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą, jeigu jos veiklos rezultatas mažina balanse rodomus nuostolius, ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms. Ūkinę komercinę veiklą vykdyti, esant įstatyme įtvirtintoms sąlygoms, gali tik bankrutuojanti įmonė, t. y. stadijoje iki ji bus pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje atsakovės likvidavimo procesas jau pradėtas – Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi. Ketvirta, apeliacinis teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu liudytojo R. P. paaiškinimų įvertinimu, nes byloje yra nepaneigti faktai, kad sprendžiant dėl atsakovės tyčinio bankroto yra konstatuoti buvusio vadovo V. R. esminiai įmonės įstatais bei įstatymu jam pavestų pareigų vykdymo pažeidimai; kad pirmiau minėtas liudytojas dirbo būtent šioje bendrovėje; kad apelianto teigimu, skundą pateikusios UAB ,,Sabenavita“ vadovė ir vienintelė akcininkė yra jo sutuoktinė A. R., o būtent šis asmuo iniciavo tokių įrodymų pateikimą teismui. Apeliacinio teismo įsitikinimu, tokios aplinkybės, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nesant kitokių įrodymų, suteikė pakankamą pagrindą nesiremti šiais paaiškinimais.
  5. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, vadovaudamasis aukščiau šioje nutartyje išanalizuotomis aktualiomis ĮBĮ nuostatomis bei teismų praktikos išaiškinimais sprendžia, kad AB DNB bako atskirasis skundas tenkintinas skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – BUAB ,,PTC-1“ kreditorės UAB „Sabenavita“ skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2016 m. balandžio 19 d. BUAB „PTC-1“ kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 7 nustatytą ūkinės komercinės veiklos vykdymo ribojimą, atmestinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, ĮBĮ 23 straipsnio 6 dalis, 24 straipsnis, 30 straipsnio 3 dalis).

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

15Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti UAB „Sabenavita“ skundą, kuriuo prašoma panaikinti 2016 m. balandžio 19 d. BUAB „PTC-1“ kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 7 nustatytą ūkinės komercinės veiklos vykdymo ribojimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai