Byla 2A-3035-345/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D. G., R. G., D. D., V. M., T. D., J. D., S. B., J. M., V. G., T. B., V. B., R. T., R. T., V. L., R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „If P&C Insurance AS“ filialo ieškinį atsakovams D. G., R. G., D. D., R. M., G. M., V. M., T. D., J. D., S. B., J. M., V. G., T. B., V. B., R. T., R. T., E. S., V. L., R. M., tretiesiems asmenims R. B., E. B. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas „If P&C Insurance AS“ filialas prašė priteisti solidariai iš atsakovų D. G., M. G., R. M., G. M., D. D., R. M., V. M., T. D., J. D., S. B., J. M., V. G., T. B., V. B., R. T., R. T., E. S., V. L. 32445,80 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad 2008 m. gegužės 2 d. buto užlietas ieškovo bendroje draustas tretiesiems asmenims priklausantis butas, esantis ( - ). Už šiam butui padarytą žalą ieškovas išmokėjo 32445,80 Lt dydžio draudimo išmoką. Iš UAB "Avarija" 2008 m. gegužės 15 d. rašto matyti, kad avarija įvyko, o tuo pačiu ir žala atsirado dėl bendro kanalizacijos stovo užsikišimo, kas leidžia daryti išvadą, jog daugiabučio namo, esančio ( - ) butų savininkai savo pareigų, numatytų CK 4.83 str. nevykdė, nes kanalizacijos stovas užsikišo dėl netinkamo eksploatavimo. Nepakankama nuosavybės priežiūra bei netinkamas naudojimas yra tie kalti veiksmai (neveikimas) bei priežastis, dėl kurių atsirado žala, todėl namo butų savininkai privalo atlyginti dėl jų veiksmų (neveikimo) padarytą žalą. Avarija įvyko ir žala atsirado dėl bendro laiptinės kanalizacijos stovo užsikišimo ir neįmanoma vienam asmeniui priskirti visos žalos arba aiškios jos dalies. Atsakovų, kaip vienos laiptinės gyventojų, veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas, todėl taikytina solidari atsakovų atsakomybė.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovui iš kiekvieno atsakovo priteisė po 1622,29 Lt žalos atlyginimo, 198,66 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei po 15,05 Lt pašto išlaidų.

7Teismas konstatavo, kad tik bendraturčiai, o ne Bendrija gali būti atsakomybės subjektais pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalą, atsiradusią, jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų disponavimo teisę.

8Teismas pažymėjo, kad atsakomybė yra solidari, kai ne vienam asmeniui yra priskirtina visa žala arba aiški jos dalis, o priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas. Iš byloje esančių UAB „Avarija“ sąskaitų faktūrų išrašytų už nuotėkų stovo išvalymą, matyti, kad ši tarnyba į atsakovų laiptinę buvo kviečiama daug kartų, kas rodo, jog tretiesiems asmenims padaryta žala yra ne vien dėl jų pačių veiksmų, bet ir dėl kitų tuo stovu besinaudojančių asmenų (kitų atsakovų) veiksmų.

9Įstatyme yra įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu ir bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.6 str. 3 d., 6.279 str. 1 d.). Įvertinus tai, kad avarinė tarnyba buvo kviečiama ir dėl trečiųjų asmenų ir dėl atsakovų veiksmų, yra taikytina solidari atsakomybė ir visa žala priskirtina ne vien atsakovams, bet ir tretiesiems asmenims, laikant, kad priežastinis ryšis tarp atsakovų bei trečiųjų asmenų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas, nes taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti, o tais atvejais, kai priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra skirtingas, atsakovų atsakomybė yra dalinė.

10Teismas, vertindamas pateiktus įrodymus darė išvadą, kad trečiųjų asmenų veiksmai (skalbimo žarnos nutrūkimas) buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o atsakovų veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos visos žalos atsiradimui, todėl jų visų atsakomybė yra dalinė. Dėl to teismas ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovo reikalaujamos žalos dydis mažino, nustatydamas, kad atsakovai ieškovui turi atlyginti 29 201,22 Lt žalą.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Apeliaciniu skundu atsakovai D. G., R. G., D. D., V. M., T. D., J. D., S. B., J. M., V. G., T. B., V. B., R. T., R. T., V. L., R. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria iš kiekvieno apelianto ieškovui priteista po 1 622,29 Lt žalos atlyginimo ir po 198,66 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei po 15-05 Lt pašto išlaidų, šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo apeliantams bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

131. Priimdamas sprendimą teismas peržengė bylos ribas. Ieškinys buvo grindžiamas ta faktine aplinkybe, kad tretiesiems asmenims priklausantis butas buvo užlietas 2008 m. gegužės 2 d. Taigi žalos ieškovo draustam trečiųjų asmenų butui padarymą ieškovas siejo su 2008 m. gegužės 2 d. įvykiu (kanalizacijos stovo užsikišimu), o ne su įvykiais, kurie buvo iki 2008 m. gegužės 2 d. ir/arba po šios datos. Tuo tarpu teismas priimdamas sprendimą rėmėsi UAB „Avarija“ išrašytomis už kanalizacijos stovo išvalymą sąskaitomis – faktūromis už laikotarpį nuo 2006 m. vasario 28 d. iki 2008 m. spalio 22 d. Teismo išvada dėl apeliantams tenkančios atsakomybės atlyginti ieškovui žalą, t.y. apeliantų veiksmų/neveikimo, kaip matyti iš trečiųjų asmenų paaiškinimų teisme (t. 2, b. l. 138-146; t. 3, b. l. 79-85), buvo grindžiama tokiomis faktinio pobūdžio aplinkybėmis, kuriomis ieškovas nesirėmė ir jos nesudarė ieškinio pagrindo.

142. Iš UAB „Avarija“ 2008 m. gegužės 15 d. rašto aišku, kad kanalizacijos vamzdyno išvalymo darbai buvo vykdomi tik namo rūsyje. Taigi jokie nuotekų šalinimo darbai trečiųjų asmenų bute nebuvo vykdomi. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad dėl 2008 m. gegužės 2 d. kanalizacijos stovo užsikišimo rūsyje nuotekos būtų patekusios į trečiųjų asmenų butą ir būtent dėl to būtų buvusi padaryta žala butui. UAB „Avarija“ dokumentas kartu paneigia ir trečiojo asmens R. B. paaiškinimus, duotus teismo 2011 m. kovo 14 d. posėdžio metu. Nei Turto žalų eksperto A. N. 2008 m. gegužės 6 d. surašytas Turto sugadinimo aktas, nei 2008 m. liepos 14 d. Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktas, nei UAB „ARTstatyba“ 2008 m. liepos 28 d. surašytas buto defektinis aktas neįrodo trečiųjų asmenų žalos butui atsiradimo priežasties. Taigi šie įrodymai nėra pakankami ieškovui tvirtinti, kad butui padaryta žala būtent dėl to, kad apeliantai ir kiti atsakovai netinkamai naudojosi kanalizacijos vamzdynu ir/ar nepakankamai prižiūrėjo vamzdyną. Byloje nėra nei eksperto išvados, nei paprasto rašytinio įrodymo, grindžiamo specialiomis (eksperto) žiniomis bei išvadomis dėl turtui padarytos žalos atsiradimo pasekmės. Pažymėtina, kad liudytoju apklaustas turto žalų ekspertas A. N. pripažino, kad negali pasakyti, kokiu būdu buvo užlietas butas, ir pažymėjo, kad apskritai kanalizacijos stovo konstrukcijos nežiūrėjo.

153. Apeliantai D. D., R. M., S. B., J. M., R. T., R. T., V. L., V. M., R. G. nurodė, kad dar 2007 m. pabaigoje trečiojo asmens E. B. iniciatyva buvo įrengta kanalizacijos stovo atšaka, kuri veikia taip, kad kanalizacijos vamzdžio užsikišimo atveju yra užliejamas namo rūsys, o ne name esantys butai. Taigi pagal name sumontuotą ir iki šiol veikiančią vandentiekio ir nuotekų šalintuvo sistemą yra faktiškai neįmanoma situacija, kad, užsikišus vandentiekio ir nuotekų šalintuvui, dėl to nuotekos patektų į tretiesiems asmenims priklausantį butą ir nepatektų į apeliantui D. G. priklausantį butą, esantį tame pačiame namo pirmame aukšte.

164. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad nepaisant to, kad pasak trečiojo asmens E. B. 2008 m. gegužės 6 d. pranešimo draudikui ir turto žalų eksperto A. N. 2008 m. gegužės 6 d. Turto sugadinimo akto, nuotekomis buvo užpiltos tik san. mazgo, koridoriaus ir svetainės patalpos, tačiau remonto darbai buvo atlikti visose buto patalpose. Akivaizdu, kad buto patalpos 93-2 (vaikų kambario) grindų peršlifavimo, perlakavimo darbai nėra niekaip susiję su apeliantų veiksmais/neveikimu. Tai iš esmės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. posėdyje pripažino ir liudytoju apklaustas T. M..

175. Iš bylos duomenų matyti, kad didžiąją dalį buto remonto darbų, už kuriuos ieškovas sumokėjo 32 402,80 Lt, sudarė naujų grindų buto patalpose įrengimo darbai. Vadinasi butas buvo remontuojamas ne atkuriant iki tol buvusių medinių grindų savybes, o įrengiant naujas grindis. Pagal Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 017 Bendrosios dalies 13.1. (a) punktą ieškovas, kaip draudikas, turėjo atlyginti tik tos pačios rūšies ir tos pačios kokybės medinių grindų įrengimo darbus, iš draudimo išmokos minusuojant buto grindų kokybės pagerinimo vertę. Teismas visiškai nesiaiškino nei naujai UAB „ARTstatyba“ įrengtų grindų rūšies, nei tokių grindų kokybės, palyginus su iki tol bute buvusiomis grindimis. Ieškovas taip pat pagal Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 017 Bendrosios dalies 24 punktą neišskaičiavo iš buto nuostolių sumos franšizės sumos.

186. Byloje ieškovas nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti apie tai, kad tretieji asmenys tinkamai įvykdė jiems pagal Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 017 Bendrosios dalies 44.1 punktą tenkančius įsipareigojimus. Ieškovas draudimo išmoką tretiesiems asmenims išmokėjo savo rizika, nes bylos duomenys patvirtina, kad, pirma, apie 2008 m. birželio mėn. įvykusį įvykį tretieji asmenys ieškovo neinformavo, antra, tretieji asmenys nepateikė ieškovui gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 017 Bendrosios dalies 44.5., 44.6. punktuose nurodytų dokumentų, trečia, apie įvykį tretieji asmenys nepranešė UAB „Avarija“ ar kitai tarnybai.

197. Ieškinys tretiesiems asmenims buvo grindžiamas iš esmės dviem savarankiškais neteisėtų veiksmų (neveikimo) prasme pagrindais: nepakankama kanalizacijos vamzdyno (stovo) priežiūra; netinkamu kanalizacijos vamzdyno (stovo) naudojimusi. Kadangi ieškovas ieškinį grindė nepakankamu bendrojo naudojimo objekto priežiūra, o tokio priežiūros funkcijos priklauso bendrijai, tai bendrija ir jos valdymo organai pagal CK 4.82 str. 1, 3, 5 d., Daugiabučių namų savininkų įstatymo 2 str. 5 d. 2 p. gali būti atsakomybės subjektas, jeigu žala namo butų ir kitų patalpų savininkams buvo padaryta dėl jiems tenkančių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Pagal aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ būtent gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas atsako esant gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų techninės priežiūros trūkumams. Kadangi kanalizacijos stovas nėra tik vienos laiptinės gyventojų bendroji dalinė nuosavybė, neaišku, kodėl atsakovas nebuvo traukiami visi namo gyventojai.

208. Teismas sprendime pažymėjo, kad trečiųjų asmenų veiksmai (skalbimo žarnos nutrūkimas) buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, tačiau turėjo būti pateiktas teismo vertinimas apie tai, ar toji nutrūkusi trečiųjų asmenų bute esanti žarna pagal CK 4.82 str., Daugiabučių namų savininkų įstatymo 2 str., aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. 390 dėl statybos techninio reglamento STR 2.07:2002 „Vandentiekis ir nuotekų šalinimas. Pastato inžinierinės sistemos. Lauko inžinieriniai tinklai“ teisiškai vertinama kaip bendroji inžinierinė įranga. Teismo sprendime turėjo būti išdėstyti argumentai kuo pasireiškė netinkamas naudojimasis bendrąja inžinierine įranga.

219. Byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie liudytų apie namo bendrosios inžinierinės įrangos (kanalizacijos vamzdyno) trūkumus (defektus), ir tokių įrodymų byloje nėra. Kadangi byloje negalima vadovautis CK 6.266 str., teismas privalėjo nustatyti visas apeliantų civilinės atsakomybės sąlygas. Iš teismo sprendimo neaišku, kokie konkretūs apeliantų ir kitų atsakovų neteisėti veiksmai priežastiniu ryšiu buvo susiję su trečiųjų asmenų butui padaryta žala, ar dėl butui padarytos žalos yra apeliantų ir kitų atsakovų kaltės. Pats teismas sprendime konstatavo, kad pačių trečiųjų asmenų veiksmai (skalbimo žarnos nutrūkimas) buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, todėl žalos padarymas yra sietinas su pačių trečiųjų asmenų veiksmais. Teismui dėl trečiųjų asmenų veiksmų reikėjo ne mažinti iš apeliantų ir kitų atsakovų ieškovui priteistiną sumą žalai atlyginti, o vadovaujantis CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str., 6.263 str. 1 d. ir 6.253 str. 1, 5 d. apeliantų ir kitų atsakovų atžvilgiu apskritai netaikyti civilinės atsakomybės, nesant tokios atsakomybės pagrindo.

22Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas If P&C Insurance AS“ filialas prašo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad teismo sprendime galima įžvelgti tam tikrų nelogiškumų (tretieji asmenys, priešingai, nei sprendė teismas, posėdžio metu nurodė, kad pagrindinė jų buto sužalojimo priežastis buvo buto užpylimas iš kanalizacijos) nesuteikia tam pagrindo teigti, kad teismas pažeidė CPK 265 str. 2 d. Byloje neginčijamai nustatyta, kad daugiabučiame name ( - ), pastoviai užsikišinėjo fekalinė kanalizacija. Į namą pastoviai buvo kviečiama UAB „Avarija“, kuri valydavo bendrą kanalizacijos stovą. Tiek name esanti bendrija, tiek namo gyventojai apie tokią situaciją žinojo, tačiau jokių veiksmų sutvarkyti kanalizacijai nesiėmė. Byloje pateiktos nepatvirtina, kad jose užfiksuota kanalizacijos stovo atšaka, esanti ( - ) namo rūsyje, nuotraukos taip pat nepatvirtina, kuriuo metu ta atšaka buvo sumontuota. Tretieji asmenys nurodė, kad atsakovų minima atšaka buvo sumontuota po ginčo įvykio. Apeliaciniame skunde nieko nepasisakoma dėl atsakovų D. ir B. parodymų, kad įvykio metu rūsyje jokio vandens nematė. Nors UAB „Avarija“ 2008 m. gegužės 15 d. rašte nenurodyta apie trečiųjų asmenų buto valymą, tačiau tai nepaneigia, kad dėl rūsyje užsikišusio vamzdyno nebuvo apsemtas trečiųjų asmenų butas. Byloje nėra duomenų, kad trečiųjų asmenų bute padaryta žala atsirado dėl trūkusios vandens žarnos. Nors tretieji asmenys apie tai kalbėjo, tačiau šio fakto nesiejo su žalos atsiradimu. Atsakovų teiginiai, kad ieškovas išmokėjo per didelę sumą už trečiųjų asmenų buto remontą, yra naujos aplinkybės, kurių atsakovai nenurodė ir nesirėmė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teismas nustatė visas būtinąsias sąlygas atsakovų atsakomybei kilti, ir kad žalos atsiradimą lėmė būtent atsakovų veiksmai – kanalizacijos netvarkymas žinant, kad ji netvarkinga. Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl netinkamų atsakovų veiksmų įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų disponavimo teisę, todėl šioje byloje atsakovu bendrija negali būti. Ieškovas atsakovais pasirinko trečiųjų asmenų laiptinės gyventojus, kadangi užsikimšo būtent šios laiptinės kanalizacijos stovas, kas leidžia daryti prielaidą, kad kitų laiptinių gyventojų veiksmų padariniai teisiškai būtų pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo.

23Teismo posėdyje, sutinkamai su CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas priėmė ir ištyrė naują įrodymą – Gyventojų turto draudimo taisykles Nr. 017 (b.l. 112-144, t. 3).

24IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

25Apeliacinis skundas tenkintinas.

26Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovų D. G., R. G., D. D., V. M., T. D., J. D., S. B., J. M., V. G., T. B., V. B., R. T., R. T., V. L., R. M. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pakankamas pagrindas apskųstajam teismo sprendimui panaikinti ir ieškiniui atmesti.

27Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis priimtas, nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu - kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 str.). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant. Teismas turi vertinti įrodymus, vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, tarp kurių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai. Nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog paminėtų nuostatų nuosekliai nebuvo laikytasi.

28Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-05-02 daugiabučiame name, esančiame ( - ) , buvo užlietas butas, nuosavybės teise priklausantis tretiesiems asmenims R. B. ir E. B.. Minėtas butas buvo apdraustas pagal ieškovo UAB „If draudimas“ ir trečiųjų asmenų R. B. ir E. B. 2007-08-10 pasirašytą Turto draudimo liudijimą Nr. 036836 (b.l. 4,5,32,33,51, t. 1). Butui padarytą žalą ieškovas, kaip draudikas, atlygino, sumokėdamas už buto remontą 32 445,80 Lt (b.l. 67, 68,69 t.1). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tretiesiems asmenims padaryta žala yra ne vien dėl jų pačių veiksmų, bet ir dėl kitų nuotėkų stovu besinaudojančių asmenų (kitų atsakovų) veiksmų ir laikė, jog taikytina solidari atsakomybė ir visa žala priskirtina ne vien atsakovams, bet ir tretiesiems asmenims, laikant, kad priežastinis ryšys tarp atsakovų bei trečiųjų asmenų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas, nes taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti, o tais atvejais, kai priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra skirtingas, atsakovų atsakomybė yra dalinė. Atsakovai tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą prašo panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, su kuriais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.

29Teisėjų kolegija pažymi, kad bylose dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Tokio pobūdžio bylose ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas reikalaudamas žalos atlyginimo vadovaujasi CK 6.266 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dal žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Nurodytoje teisės normoje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 str. 1 d., 6.266 str. 1 d.).

30Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad iš UAB „Avarija“ sąskaitų-faktūrų už nuotėkų stovo išvalymą galima daryti išvadą, jog minėta tarnyba į atsakovų laiptinę buvo kviečiama daug kartų, todėl tretiesiems asmenims padaryta žala yra ne vien dėl jų pačių veiksmų, bet ir dėl kitų tuo stovu besinaudojančių asmenų (kitų atsakovų) veiksmų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su tokia išvada sutikti: UAB „Avarija“ 2008-05-02 raštas Nr. 319, Turto žalų eksperto A. N. 2008-05-06 Turto sugadinimo aktas, 2008-07-14 Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktas, UAB „ARTstatyba“ 2008-07-28 Buto defektinis aktas neįrodo trečiųjų asmenų ir atsakovų žalos butui atsiradimo priežasties (b.l.56,54,57,58,59, t. 1). Iš minėtų dokumentų matyti, jog šie dokumentai patvirtina trečiųjų asmenų buto patalpų būklę ir nėra pakankami konstatuoti trečiųjų asmenų ar atsakovų žalos butui atsiradimo priežasties, ką taip pat patvirtina ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas turto žalų ekspertas A. N. (b.l. 20-26, t. 3). Nagrinėjamu atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina pagrįsti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis turi priežastinį ryšį su įvykiu. Ieškovas nurodydamas, jog 2008-05-02 buvo užlietas butas dėl kanalizacijos stovo užsikišimo už kurio tinkamą priežiūrą atsakingi atsakovai rėmėsi UAB „Avarija“ 2008-05-15 raštu Nr. 319, kuriame nurodoma, jog pranešta buvo kanalizacijos užsikimšimą rūsyje (b.l. 56, t. 1), kai tuo tarpu ieškovas nurodo, jog atliekos buvo šalinamos iš buto. Taip iš bylos duomenų matyti, to nepaneigė ir bylos šalys, jog namo laiptinės, kurioje yra butas, rūsyje buvo įrengta kanalizacijos stovo atšaka, kuri veikia taip, kad kanalizacijos vamzdžio užsikišimo atveju yra užliejamas namo rūsys, o ne namo pirmame aukšte esantys butai (101,102,107-111,t. 1, b.l. 138-146, t. 2, b.l. 20-26, t. 3). Duomenų apie tai, kad nuotekos pateko ir į kitus namo pirmame aukšte esančius butus, nėra. Apie tai, kad byloje kompetentingi specialistai (ekspertai) vienareikšmiškai būtų nustatę ir konstatavę žala trečiųjų asmenų butui padaryta dėl atsakovų kaltės, duomenų byloje taip pat nėra. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad trečiųjų asmenų veiksmai – skalbimo žarnos nutrūkimas, buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, tačiau nenurodė, kokios būtent nustatytos faktinės aplinkybės ir byloje esantys įrodymai leidžia daryti tokią išvadą. Taigi nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovai naudojosi gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais ne pagal jų tiesioginę paskirtį, pažeisdami kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus (CK 4.83 str. 1 d. ), o trečiųjų asmenų veiksmai buvo tiesioginės žalos atsiradimo priežastis. Priešingai, UAB „Avarija“ sąskaitos - faktūros už nuotėkų stovo išvalymą patvirtina, jog atsakovai tinkamai naudojosi gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais, juos prižiūrėjo ir jais rūpinosi, valė. Remiantis išdėstytu, yra pagrindas išvadai, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl trečiųjų asmenų ir atsakovų neteisėtų veiksmų yra nepagrįsta, kadangi byloje nebuvo nustatyta, kad būtent pačių trečiųjų asmenų ir atsakovų veiksmai ar jų nerūpestingas (neveikimas) sukėlė tretiesiems asmenims nuostolius ar prie jų prisidėjo. Taigi nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, negalima konstatuoti ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir trečiajam asmeniui padarytos žalos. Pirmosios instancijos teismas ginčo teisiniam santykiui netinkamai taikė ir aiškino civilinės atsakomybės ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko negalima laikyti teismo sprendimo pagrįstu ir teisėtu (CPK 263 str. 1 d.).

31Pagal kasacinio teismo praktiką, kai žala nulemta pastato defekto bendrojoje dalinėje pastato savininkų (valdytojų) nuosavybėje, bet ne vieno iš bendraturčių asmeninėje nuosavybėje, tai atsiradusią žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) ir CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą nagrinėjamu atveju vykdo bendrija (CK 4.83 str. 3 d., Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d., įstatymo red., galiojusi iki 2012-07-01).

32Nustačius, kad ginčo atveju atsakovams civilinė atsakomybė negalima, laikytina, kad atsakovai yra netinkami atsakovai šioje, dėl ko yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.

33Visiškai atmetant ieškinį atsakovų atžvilgiu, tampa nereikšmingi atsakovų (apeliantų) apeliacinio skundo argumentai ir motyvai, susiję su atlygintos žalos dydžio įrodytinumu, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šių argumentų nepasisako.

34Ieškinį atmestus, perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Atsakovas V. L. patyrė 2000 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme (t.1, b.l. 147), atsakovai D. G., R. G., D. D., V. M., T. D., J. D., S. B., J. M., V. G., T. B., V. B., R. T., R. T., V. L., R. M. patyrė 4 360 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (730 Lt žyminis mokestis ir 3630 Lt advokato išlaidos, t.3, b.l. 170-173). Be to, valstybė turėjo 270,94 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (t.1, b.l. 1). Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalies taisykle ir 96 straipsniu, atsakovų ir valstybės patirtos išlaidos priteistinos iš ieškovo.

35Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

36Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

37Priteisti iš ieškovo „If P&C Insurance AS (įmonės kodas 10100168) atsakovui V. L. (a.k. ( - ) 2000 Lt (du tūkstančius litų 00 ct), o atsakovams D. G. a.k. ( - ) ., R. G., a.k. ( - ) gyv. A. P.-., D. D., a.k ( - ) gyv. ., R. M. a.k. ( - ) gyv. . V. M., a.k. ( - ) . T. D. a.k. ( - ) , . J. D., a.k. ( - ) , S. B., a.k. ( - ), J. M., a.k. ( - ), V. G., a.k. ( - ), T. B. a.k. ( - ), V. B., a.k. ( - ), R. T. a.k. ( - ), R. T. a.k. ( - ), V. L., a.k. ( - ), 4 360 Lt (keturis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt litų 00 ct), t.y. po 290,66 Lt (du šimtus devyniasdešimt litų ir 66 ct) išlaidų advokato išlaidoms ir žyminiam mokesčiui apmokėti.

38Priteisti valstybei iš ieškovo „If P&C Insurance AS (įmonės kodas 10100168) 270,94 Lt (du šimtus septyniasdešimt litų ir 94 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas „If P&C Insurance AS“ filialas prašė priteisti solidariai... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 16 d. sprendimu... 7. Teismas konstatavo, kad tik bendraturčiai, o ne Bendrija gali būti... 8. Teismas pažymėjo, kad atsakomybė yra solidari, kai ne vienam asmeniui yra... 9. Įstatyme yra įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu... 10. Teismas, vertindamas pateiktus įrodymus darė išvadą, kad trečiųjų... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Apeliaciniu skundu atsakovai D. G., R. G., D. D., V. M., T. D., J. D., S. B.,... 13. 1. Priimdamas sprendimą teismas peržengė bylos ribas. Ieškinys buvo... 14. 2. Iš UAB „Avarija“ 2008 m. gegužės 15 d. rašto aišku, kad... 15. 3. Apeliantai D. D., R. M., S. B., J. M., R. T., R. T., V. L., V. M., R. G.... 16. 4. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad nepaisant to, kad pasak... 17. 5. Iš bylos duomenų matyti, kad didžiąją dalį buto remonto darbų, už... 18. 6. Byloje ieškovas nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti apie tai, kad... 19. 7. Ieškinys tretiesiems asmenims buvo grindžiamas iš esmės dviem... 20. 8. Teismas sprendime pažymėjo, kad trečiųjų asmenų veiksmai (skalbimo... 21. 9. Byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie liudytų apie namo... 22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas If P&C Insurance AS“... 23. Teismo posėdyje, sutinkamai su CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos... 24. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 25. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 26. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 27. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis priimtas, nepažeidus ir... 28. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-05-02 daugiabučiame name, esančiame ( -... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylose dėl žalos atlyginimo turi būti... 30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad iš UAB... 31. Pagal kasacinio teismo praktiką, kai žala nulemta pastato defekto bendrojoje... 32. Nustačius, kad ginčo atveju atsakovams civilinė atsakomybė negalima,... 33. Visiškai atmetant ieškinį atsakovų atžvilgiu, tampa nereikšmingi... 34. Ieškinį atmestus, perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5... 35. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 36. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. sprendimą... 37. Priteisti iš ieškovo „If P&C Insurance AS (įmonės kodas 10100168)... 38. Priteisti valstybei iš ieškovo „If P&C Insurance AS (įmonės kodas...