Byla 2A-387-227/2018
Dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi ir pareiškėjo P. T. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Jonaitienės,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. T. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-290-786/2018 pagal pareiškėjo P. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kupiškio rajono savivaldybės administracijai ir VĮ Turto bankas dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi ir pareiškėjo P. T. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4dėl pareiškėjo P. T. apeliacinio skundo

5I.Ginčo esmė

  1. Pareiškėjas P. T. prašė pripažinti nuosavybės teise įgyjamąja senatimi į karvidžių komplekso statinius – karvidę, unikalus Nr. ( - ), sandėlį, unikalus Nr. ( - ), silosinę, unikalus Nr. ( - ), silosinę, unikalus Nr. ( - ), silosinę, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ).
  2. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad šie pastatai pagal 1995 m. vasario 20 d. Skapiškio žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos aktą buvo atiduoti už pajus. Dalis šių pastatų (dalis ( - ) fermos komplekso (gimdymo skyrius), sudegusi daržinė, siloso tranšėja) už pajus buvo atiduoti pareiškėjo motinai B. P., kurios turto paveldėtoju yra pareiškėjas, jo žmonos tėvams – V. V. ir O. V., kurių turto paveldėtoja yra pareiškėjo žmona L.Z. T., taip pat K. B. ir K. V., kurių turtą yra paveldėjęs pareiškėjas. Dalį subjektinių teisių į kompleksą pareiškėjas yra įsigijęs iš V. Š. už 10280 Lt, ką patvirtina 2005-01-09 jos pasirašytas raštelis. Minėtais pastatais jis naudojasi nuo 1995 metų, nepertraukiamai valdo daugiau kaip 10 metų. Mano, kad pareiškėjas yra teisėtas šio turto valdytojas. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisių į karvidžių kompleksą, turtas nėra nuosavybė kito asmens, yra sąžiningai įgijęs karvidžių kompleksą, visas valdymas buvo teisėtas, atviras ir nepertraukiamas, valdė kaip savo daiktą – remontavo, tvarkė, mokėjo mokesčius už elektrą. Pareiškėjas mano, kad pastatus, esančius ( - ), atvirai, sąžiningai, teisėtai, nepertraukiamai ir kaip savo valdo daugiau kaip 10 metų, todėl yra sąžiningas ir teisėtas šių pastatų valdytojas, atitinkantis visas sąlygas pripažinti, kad pastatus nuosavybės teise įgijo pagal įgyjamąją senatį.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

  1. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2018 m. sauiso 9 d. sprendimu pareiškimo netenkino.
  2. Teismas nustatė, kad dalis karvidžių komplekso, esančio ( - ) išdalintas už pajus pagal 1995 m. vasario 20 d. Skapiškio žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos aktą (b.l.10). Šio pastato dalis už pajus teko pareiškėjo nurodytiems asmenims: K. V., K. B., P. B., V. V., V. O.. Pareiškėjui šio pastato dalis už pajus nepaskirta. Pareiškėjas paveldėjo mirusių K. V., K. B., P. B. turtą (b.l.16-18). Karvidžių kompleksas, esantis ( - ), 2007 m. liepos 18 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-514-783/2007 pripažintas bešeimininkiu ir perduotas Kupiškio rajono savivaldybės nuosavybėn (b.l.78-79), kurį Kupiškio rajono savivaldybė 2007 m. spalio 25 d. sprendimu Nr.TS-202 priėmė savivaldybės nuosavybėn (b.l.80). Pagal 2014 m. kovo 19 d. susitarimą Nr.E10-6 su Kupiškio rajono savivaldybės administracija dėl nekilnojamojo turto leidimo neatlygintinai naudotis pareiškėjas P. T. naudojosi vienerius metus nuo susitarimo pasirašymo dienos (b.l.84-85). Daiktinės teisės neįregistruotos. Pastatai yra avarinės būklės ir juos reikalinga demontuoti (b.l.95).
  3. Teismas pažymėjo, kad pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.69 straipsnio 3 dalies nuostatas, draudžiama įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Įvertino, kad karvidžių kompleksas teismo sprendimu pripažintas bešeimininkiu ir perduotas Kupiškio rajono savivaldybės nuosavybėn, o Kupiškio rajono savivaldybės taryba 2007 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. TS-202 šį turtą perėmė nuosavybėn bei sprendė, kad šis Kupiškio savivaldybei priklausantis turtas negali būti pripažintas privačios nuosavybė turtu. Teismas atsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką, kad net ir tais atvejais, kai valstybė ar savivaldybė ilgą laiką nesinaudoja jai nuosavybės teise priklausančiu daiktu, neregistruoja nuosavybės teisių, tai nereiškia, kad į tokį daiktą galimas nuosavybės teisių įgijimas pagal įgyjamąją senatį (LAT nutartis civ. byloje Nr.35-3-211/2013). Konstatavus negalimumą savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą pareiškėjui įgyti pagal įgyjamąją senatį, pareiškėjo sąžiningo, atviro ir nepertraukiamo karvidžių komplekso valdymo teismas nesvarstė, nes kitas asmuo negali įgyti savivaldybei nuosavybės teise priklausančio daikto nuosavybės įgyjamosios senaties būdu.

7III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai

  1. Apeliaciniu skundu pareiškėjas P. T. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. sausio 9 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės.
  2. Nurodo, kad teismas neįsigilino į pareiškėjo argumentus, kurie paremti šiuo metu galiojančiais teisės aktais, atsižvelgė į Kupiškio rajono savivaldybės argumentus, kurie paremti nebegaliojančiais teisės aktais. Teigia, kad savivaldybė turėjo laikytis 2015-03-13 Vyriausybės nutarimo Nr. 259 41.1, 41.2 punktuose numatytų reikalavimų dėl bešeimininkio daikto perėmimo, įregistravimo registre. Kupiškio rajono savivaldybė negali remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007, 2008, 2011 metais priimtomis nutartimis, šios bylos nėra analogiškos nagrinėjamai bylai. Šiuo metu pagal galiojančius teisės aktus savivaldybės administracija privalėjo kreiptis dėl turto inventorizacijos, įregistravimo, įvertinimo. Pagal minėto nutarimo 36 punktą, jeigu turto savininkas atsiranda po to, kai įsigalioja teismo sprendimas turtą pripažinti bešeimininkiu ir turtas jau parduotas, mokesčių inspekcija grąžina savininkui parduoto turto vertės pinigų sumą, išskaičius patirtas išlaidas. Šiuo atveju turto savininkas atsirado, todėl jam turėtų būti grąžintas turtas. Pagal nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 27 punktą nekilnojamasis turtas turėjo būti įregistruotas iki 2016-11-01, tačiau savivaldybė tokį reikalavimą ignoruoja. Nesutinka, kad pareiškėjas su elektros energijos tiekimo ooperatoriumi nėra sudaręs sutarties, nes jis 15 metų moka mokesčius. Nesutinka su savivaldybės teiginiu, kad buvo reikalinga pateikti prašymą dėl leidimo privatizuoti bendrovei priklausiusius statinius vadovaujantis 1997-09-29 Vyriausybės nutarimu Nr. 1057, kadangi šis nutarimas nereglamentuoja kooperatinių ir žemės ūkio bendrovių turto padalijimo.
  3. Nesutinka, kad teismas sprendimu gina viešą interesą, nes nebuvo įsigilinta į tai, ko siekia savivaldybė, kad ji nori iš pareiškėjo perimti fermas, tuo sunaikindama jo šeimos ūkį. Mano, kad buvo neatsižvelgta į Panevėžio apygardos teismo 2017-04-20 nutarties, priimtos civilinėje byloje e2S-327-280/2017, rekomendacijas, kad į klausimą, ar pareiškėjui nuosavybės teisė į ginčo daiktus gali būti pripažinta įgyjamąja senatimi, teismas gali atsakyti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, atmetant ar patenkinant pareiškimą.
  4. Atsakovė Kupiškio rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka. Nurodo, kad pareiškėjas neatitinka nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygų, nes turtas yra Kupiškio rajono savivalsybės nuosavybė, pareiškėjas nesąžininkai naudojasi karvidžių komplektu, jokių investicijų į turtą neatliko, turtas apleistas, net nerealizuotinas. Mano, kad pareiškėjas turėjo galimybeslaiku susitvarkyti ir įsiteisinti nuosavybę, jeigu turėjo tam teisinį pagrindą, tačiau jis negalėjo įrodyti, kokia dalis, koks turtas jam priklausė pagal pajus.

8IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
  2. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų išsamiai nebekartoja, pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų.
  3. Pareiškėjas prašė pripažinti nuosavybės teise įgyjamąja senatimi į karvidžių komplekso statinius – karvidę, unikalus Nr. ( - ), sandėlį, unikalus Nr. ( - ), silosinę, unikalus Nr. ( - ), silosinę, unikalus Nr. ( - ), silosinę, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ). Tačiau pirmosios instancijos teismas pareiškimo netenkino byloje nustačius aplinkybę, kad 2007 m. liepos 18 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-514-783/2007 pripažintas bešeimininkiu ir perduotas Kupiškio rajono savivaldybės nuosavybėn (b.l.78-79), kurį Kupiškio rajono savivaldybė 2007 m. spalio 25 d. sprendimu Nr.TS-202 priėmė savivaldybės nuosavybėn (b.l.80). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad į savivaldybei priklausantį turtą nėra galimas nuosavybės teisių įgijimas pagal įgyjamąją senatį.
  4. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija fakto, kad statiniai pagal teismo sprendimą priklauso nuosavybės teise savivaldybei, pateikia savo argumentus dėl to, kad savivaldybė galimai nevykdo teisės aktų numatytų įpareigojimų tinkamai įregistruoti nekilnojamąjį turtą kaip savivaldybės nuosavybę, mano, kad atsiradus tikrajam bešeimininkio turto savininkui jis turėtų būti grąžinamas pareiškėjui.
  5. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Pasisakydamas dėl pirmojo atvejo, kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Tomis“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011; kt.).
  6. Taip pat kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su šių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr.3K-7-67/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus, neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015). Dėl to nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Bet koks valstybei ar savivaldybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu taikyti įgyjamąją senatį. Kasacinio teismo praktika dėl įgyjamosios senaties instituto taikymo yra pakankamai išplėtota, o nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai aktualūs nagrinėjamoje byloje, nes pirmosios instancijos teismas nustatė, jog statiniai priklauso savivaldybei.
  7. Todėl pripažintina, kad aplinkybė, jog statinių savivaldybė neįtraukė į savo apskaitą ir neįregistravo įstatymų nustatyta tvarka, neturi teisinės reikšmės ir nuosavybės teisės nepaneigia. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas savo skunde pasisako tik dėl to, kad savivaldybė nevykdo pareigos tinkamai įregistruoti turtą registre kaip savivaldybės nuosavybę, tačiau jis neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų, kad karvidžių kompleksas priklauso nuosavybės teise savivaldybei. Apeliantas žino tai, jog savivaldybė yra savininkas statinių, nes pats pasirašė 2014-03-19 susitarimą dėl nekilnojamojo negyvenamojo ilgalaikio turto (pastatų) leidimo neatlygintinai naudotis, kurio II dalyje aiškiuai įvardinta, jog subnuomojamo turto savininkas yra Kupiškio rajono savivaldybė.
  8. Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).
  9. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo motyvais keisti ir naikinti nėra pagrindo(CPK 326 str. 1 d.1 p).
  10. Panevėžio apygardos teismas 2018 -04-25 nutartimi pareiškėjo prašymo (registruotas 2018-04-24) pagrindu taikė laikinasias apsaugos priemones-įpareigojo atsakovę sustabdyti ginčo statinių griovimą iki įsiteisės Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. sausio 9 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2YT-290-786/2018. Atmetus apelianto P. T. apeliacinį skundą ir palikus galioti minėtą pirmosios instancijos sprendimą, nustoja galioti taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
  11. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  12. Pareiškėjas pareiškimu(Panevėžio apygardos teisme registruotas 2018-05-08, Nr. DOK 2763) prašo papildomai taikyti laikinąsias apsaugos priemones ne tik ginčo statiniams bet ir visam karvidžių kompleksui 5.000 kv.m. ploto. Prašymą argumentuoja tuo, kad dėl savivaldybės veiksmų griaunant pastatus yra paduotas skundas prokuratūrai ir policijai. Kyla pagrįstas įtarimas dėl galimo stambaus mąsto biudžeto ir ES lėšų grobstymo. Prokuratūra ir policija pradėjo tyrimą dėl šų faktų. Prie prašymo pridėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros(Kupoškis) pranešimą apie P. T. pareiškimo persiuntimą Panevėžio apskr.VPK.
  13. Įstatymas suteikia teisę suinteresuotiems asmenims motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones bet kurioje teismo stadijoje. Toks prašymas turi būti motyvuotas ir apmokėtas 50 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 144 str., 80 str. 5 d).
  14. Pareiškėjas prašymo taikyti laikinasias apsaugos priemones neapmokėjo nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 5 d). Tai laikoma procesinio dokumento trūkumu, kuris turėtų būti šalinamas per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str. 2 d). Teismo nustatytu terminu sumokėjus žyminį mokestį, prašymas būtų laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju- būtų laikomas nepaduotu ir gražinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d).
  15. Įvertinus tai, kad prašymas gautas prieš dieną iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dienos, byla išnagrinėta apeliacine tvarka: atmestas apeliacinis skundas ir paliktas galioti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. sausio 9 d. sprendimas, kuriuo iš esmės išspręstas ginčas netenkinant P. T. pareiškimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad netikslinga nustatyti terminą žyminio mokėsčio sumokėjimui. Aptartais argumentais prašymas paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 str.1d.7p, CK 1.5 str.).

10Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 296 straipsnio 1 dalies 7 punktu

Nutarė

11Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistu.

12Palikti nenagrinėtą pareiškėjo P. T. prašymą, registruotą 2018-05-08 Panevėžio apygardos teisme Nr. DOK 2763, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pastatams- -5.000 kv.m ploto karvidžių kompleksui, esančiam ( - ).

Proceso dalyviai
Ryšiai