Byla 2A-346/2012
Dėl nuostolių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-511-538/2011, iškeltoje pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Zegrė“ (šiuo metu likviduota, jos teisių perėmėja UAB ,,Arctic group“) ieškinį atsakovui G. G. dėl nuostolių priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Zegrė“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovui G. G., prašydamas iš atsakovo priteisti 8 519,21 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartimi UAB „Zegrė“ buvo iškelta bankroto byla. Buvęs šios įmonės vadovas atsakovas G. G. buvo įpareigotas iki 2008 m. gruodžio 10 d. perduoti administratoriui visą įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, įmonei priklausančio turto apskaitos dokumentus, pateikti balansą bei kitus įmonės dokumentus. 2005 m. gegužės 25 d. nuomos sutarties pagrindu UAB „Zegrė“ nuomojosi iš UAB „Ramirent“ įrangą, kuri nebuvo perduota bankroto administratoriui ir negrąžinta UAB „Ramirent“. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 27 d. nutartimi patvirtino UAB „Ramirent“ 27 197,67 Lt finansinį reikalavimą, iš kurio 8 519,21 Lt yra negrąžintos įrangos vertė. Anot ieškovo, negrąžinus įrangos, kreditoriams buvo padaryta 8 519,21 Lt žala, kuri turi būti priteista iš atsakovo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį tenkino ir iš atsakovo G. G. priteisė 8 519,21 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2010-01-12) iki sprendimo visiško įvykdymo ieškovui BUAB ,,Zegrė“, bei 256 Lt žyminio mokesčio ir valstybei.

8Teismas, atsižvelgęs į Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį, kuria atsakovas buvo įpareigotas bankroto administratoriui perduoti įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, taip pat visus dokumentus ir antspaudą, į tai, kad vadovaujantis 2005 m. gegužės 25 d. nuomos sutartimi Nr. 2005/224/N, UAB „Zegrė“ iš UAB „Ramirent“ nuomojosi įrangą, kuri, UAB „Zegrė“ iškėlus bankroto bylą, nebuvo perduota administratoriui ir negrąžinta UAB „Ramirent“, konstatavo, kad atsakovas bankroto administratoriui nepardavė 8 519,21 Lt vertės turto, tuo padarydamas žalą, kurią privalo atlyginti (CK 2.87 str. 7 d.).

9III. Apeliacinio skundo argumentai

10Apeliaciniu skundu atsakovas G. G. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.

11Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens valdymo organų pareigas ir esminius jų veiklos principus bei civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas.
  2. UAB „Zegrė“ buvęs direktorius G. G. nedavė jokio patvarkymo ar nurodymo, kuris būtų akivaizdžiai prieštaravęs Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 daliai. Faktas, jog ne visa įranga buvo grąžinta UAB „Ramirent“ neįrodo, jog G. G., veikdamas kaip direktorius, piktnaudžiavo savo teisėmis.
  3. G. G., dirbdamas ieškovo įmonėje, nebuvo tiesiogiai materialiai atsakingas už UAB „Ramirent“ padarytus nuostolius, nes dirbo ir vadovavo ne individualiai įmonei ar tikrajai ūkinei bendrijai.
  4. Nors pagal Statybos įstatymą UAB „Zegrė“, kaip rangovas, privalo atlyginti UAB „Ramirent“ nuostolius, tačiau minėtame įstatyme nėra apibrėžta kokiomis dalimis ir kam iš įmonės darbuotojų tenka materialinė atsakomybė už turto praradimą.
  5. Nagrinėjamu atveju reikia atsižvelgti ir į DK teisines nuostatas. Šiame kodekse yra numatyta vadovo atsakomybė (DK 245 str., 248 str. 3 p.) dėl darbuotojo ar kitų asmenų turto praradimo, kai yra visos materialinės atsakomybės sąlygos, numatytos DK 246 straipsnyje. Tačiau G. G. veikoje nenustačius neteisėtos veikos bei nesant tarp pastarosios ir UAB „Ramirent“ deklaruojamos žalos atsiradimo priežastinio ryšio, ta atsakomybė negalima.
  6. G. G., UAB „Ramirent“ pareiškus turtinius reikalavimus, jau nebuvo darbo teisiniuose santykiuose su UAB „Zegrė“.
  7. Vadovo atsakomybė atsiranda tik tada, kai jis teikia nurodymus ar leidžia įsakymus, prieštaraujančius Lietuvos Respublikos įstatymams ar kitų akcininkų turtiniams interesams. Be to, žinant, kad UAB „Ramirent“ įrangą UAB „Zegrė“ direktorius G. G. pavedė sumontuoti ir transportuoti savo pavaldiniams - darbų vadovams, vadovaujantis statybos techniniu reglamentu, būtent statybos darbų vadovas atsako už materialinių vertybių išsaugojimą ir racionalų panaudojimą, materialinė atsakomybė kildintina būtent jiems.
  8. G. G., vykdydamas UAB „Zegrė“ pareigybinėje direktoriaus instrukcijoje numatytas pareigas, įmonės darbų vadovams davė pavedimą surinkti ir pristatyti į paskirties vietą nuomotą UAB „Ramirent“ įrangą, o administratoriui 2009 m. birželio 29 d. pateikė pranešimą apie UAB „Ramirent“ įrangos surinkimą ir grąžinimą. G. G. nedisponavo įrengimais ir statybos darbo priemonėmis, niekada nevykdė surinkimo ir transportavimo darbų, todėl jis nėra materialiai atsakingas už dingusią UAB „Ramirent“ įrangą. Priešingu atveju, tokią pačią materialinę atsakomybę, kaip ir direktorius, už nepilnos sudėties UAB „Ramirent“ įrangos grąžinimą turėtų turėti taip pat vadovaujantį darbą dirbantis bankroto administratorius.
  9. Išanalizavus 2005 m. gegužės 25 d. įrangos nuomos sutarties turinį, darytina išvada, kad UAB „Zegrė“ bankroto procedūros pradžioje minėta sutartis dėl įmonės neveikimo (negalėjimo atsiskaityti įrangos nuomotojui) buvo vienašališkai nutraukta. Apie tai žinojo ieškovo UAB „Ramirent“ vadovybė, tačiau pastaroji nedavė savo darbuotojams nurodymo patiems nuvykti pas nuomininką ir atsiimti įrangą, todėl dėl paties nuomotojo neveikimo ir atsirado pastarojo nuostoliai, vėliau pripažinti kaip finansinis reikalavimas.

12Teisėjų kolegija konstatuoja:

13apeliacinis skundas atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

15Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

16Išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo G. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d., teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs bei tinkamai įvertinęs įrodymus, tinkamai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, susijusias su atsakovo, kaip buvusio ieškovo administracijos vadovo, civiline atsakomybe už įmonei padarytą žalą, bei iš esmės tinkamai pritaikė civilinio proceso taisykles ir materialinės teisės normas.

17Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovo bankrutuojančios (šiuo metu likviduotos) uždarosios akcinės bendrovės „Zegrė“ administratoriaus UAB „Verslo administravimo kompanija“ įgaliotas asmuo prašė iš atsakovo – buvusio įmonės vadovo G. G., ieškovui priteisti žalą, atsiradusią dėl atsakovo Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytos pareigos netinkamo vykdymo.

18Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovo buvimas bendrovės valdymo organu lemia tai, kad daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo pagrindu. Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja įmonę, atsako už jos kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas.

19Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalies nuostatą bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, be to, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymu numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.251 str. 1 d.).

20Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius, įspėjęs raštu prieš 15 dienų, nutraukia darbo sutartis su įmonės valdybos nariais ir vadovu.

21Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartimi (5 b. l.) UAB „Zegrė“ buvo iškelta bankroto byla. Bankroto byloje buvo pavirtintas 27 197,67 Lt dydžio UAB „Ramirent“ finansinis reikalavimas (13 b. l.). Finansinio reikalavimo pagrįstumą UAB „Ramirent“ grindė tuo, kad pagal 2005 m. gegužės 25 d. nuomos sutartį (6-11 b. l.), sudarytą su UAB „Zegrė“, liko negrąžinta dalis UAB „Zegrė“ išnuomotos įrangos ir nesumokėti nuomos mokesčiai pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras (55-86 b. l.). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog UAB „Ramirent“ liko negrąžinta 8 519,21 Lt vertės įranga (12, 71-86 b. l.).

22Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartimi UAB „Zegrė“ valdymo organai (vadovas, savininkas-akcininkas) buvo įpareigoti perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus iki 2008 m. gruodžio 10 d. Anot administratoriaus, atsakovas (buvęs UAB „Zegrė“ vadovas) netinkamai įvykdė minėtą įpareigojimą ir liko neperduota dalis pagal 2005 m. gegužės 25 d. nuomos sutartį UAB „Zegrė“ išnuomotos įrangos. Šią aplinkybę patvirtina ir paties G. G. 2009 m. birželio 29 d. pranešimas, adresuotas administratoriui UAB „Verslo administravimo kompanija“ (30 b. l.), kuriame atsakovas nurodė, jog negrąžintas įrangos likutis yra dingęs ar pavogtas.

23Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus civilinio proceso kodekse numatytas išimtis (CPK 185 str.). Priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas konkrečioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas (CPK 265 str. 1 d.).

24Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, jog atsakovas, neperduodamas 8 519,21 Lt vertės UAB „Zegrė“ kreditoriui UAB „Ramirent“ grąžintinos įrangos, padarė žalą, kurią privalo atlyginti (CK 2.87 str. 7 d.), todėl ieškovo ieškinį patenkino (114-115 b. l.). Teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Atsakovo, kaip buvusio administracijos vadovo, neteisėtų ir kaltų veiksmų civilinės atsakomybės požiūriu, juridinio asmens negalėjimo įvykdyti prievolės, priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės egzistavimo faktą patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės.

25Kaip jau aukščiau nustatyta, atsakovas neperdavė bankroto administratoriui dalies UAB „Ramirent“ priklausančios ir UAB „Zegrė“ išnuomotos įrangos ir dėl šios faktinės aplinkybės ginčo byloje nėra. Byloje nėra duomenų, įrodančių, jog atsakovas, nutraukdamas su bendrove teisinius santykius, ėmėsi priemonių, kad būtų išsaugotas visas bendrovės turtas, kartu ir įranga, išsinuomota iš UAB „Ramirent“ pagal 2005 m. gegužės 25 d. nuomos sutartį (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p., CPK 178 str.). Pačiame 2009 m. birželio 29 d. pranešime (30 b. l.), adresuotame bankroto administratoriui UAB „Verslo administravimo kompanija“, atsakovas nurodė, jog darbų aikštelės nebuvo gerai saugomos, todėl įrangą galėjo paimti kiti asmenys. Taigi, yra pagrindas teigti, jog atsakovas nesiėmė tinkamų priemonių apsaugoti ir išsaugoti įmonės turtą taip pat iki bankroto bylos iškėlimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad yra visos sąlygos taikyti buvusio įmonės vadovo deliktinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovo ieškovui žalos atlyginimą, tuo labiau, kad įmonė, tapusi nemoki, negali atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.87 str. 7 d., 6.263 str., ĮBĮ 2 str. 8 d.). Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės kokia yra bankrutavusios įmonės teisinė forma (ar ji yra individuali įmonė, ar tikroji ūkinė bendrija, ar kitokios teisinės formos), nes atsakovo civilinė atsakomybė kildinama iš netinkamo bet kurios teisinės formos juridinio asmens valdymo organui keliamų pareigų (pareigos taip organizuoti įmonės veiklą, kad būtų išsaugotas visas bendrovės turtas (taip pat ir išsinuomotas iš trečiųjų asmenų turtas), ir ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytos pareigos) vykdymo.

26Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą susieti atsakovui taikytiną civilinę atsakomybę, jos apimtį su UAB „Ramirent“ finansinio reikalavimo, patvirtinto UAB „Zegrė“ bankroto byloje, dydžiu (13 b. l.).

27Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju, sprendžiant atsakovo civilinės atsakomybės klausimą, Statybos įstatymo, DK 245 straipsnio, 248 straipsnio 3 punkto ir 246 straipsnio teisės normos netaikytinos.

28Statybos įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naujų statinių statybos, rekonstravimo, remonto, jų pripažinimo tinkamais naudoti, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo bei visos šios veiklos priežiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkų (ar naudotojų), kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus (įstatymo 1 str. 1 d.), tačiau nereguliuoja juridinio asmens administracijos vadovo civilinės atsakomybės klausimų, iškėlus įmonei bankroto bylą. Tuo tarpu DK 245 straipsnis, 248 straipsnio 3 punktas ir 246 straipsnis reguliuoja darbo teisinius santykius tarp įmonės darbuotojo ir paties darbdavio (įmonės). DK 248 straipsnio 3 punktas nustato ne juridinio asmens administracijos vadovo, o paties juridinio asmens, kaip darbdavio, materialinę atsakomybę.

29Anot apelianto, už UAB „Ramirent“ įrangos neišsaugojimą yra atsakingi UAB „Zegrė“ statybos darbų vadovai. Tačiau teisėjų kolegija šiuos atsakovo argumentus atmeta, kaip neįrodytus, ir pažymi, kad nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme šias aplinkybes įrodančių įrodymų atsakovas nepateikė, todėl tokie atsakovo teiginiai nėra pagrįsti ir jo atsakomybės nepaneigia (CPK 178 str.).

30ĮBĮ nustatyta, kad administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja, užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai ir kt. (ĮBĮ 11 str. 3 d. 3, 4, 6 p.). Tačiau nagrinėjamu atveju bankroto administratorius negali atsakyti už jam neperduoto turto (šiuo atveju UAB „Ramirent“ priklausančios įrangos) neišsaugojimą, todėl už turto neišsaugojimą iki bankroto bylos iškėlimo privalo atsakyti įmonės administracijos vadovas, kuris privalėjo vadovavimo įmonei laikotarpiu užtikrinti UAB „Zegrė“ turimo turto išsaugojimą ir, iškėlus įmonei bankroto bylą, tinkamą jo perdavimą bankroto administratoriui.

31Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo daryti kitokias, nei aukščiau nurodytos, išvadas, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

32Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB „Zegrė“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su... 5. Nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartimi UAB... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį tenkino... 8. Teismas, atsižvelgęs į Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 19 d.... 9. III. Apeliacinio skundo argumentai... 10. Apeliaciniu skundu atsakovas G. G. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m.... 11. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
  1. Pirmosios... 12. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 13. apeliacinis skundas atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 1... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 15. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos... 16. Išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo G. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos... 17. Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovo bankrutuojančios (šiuo metu... 18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos... 19. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalies nuostatą bendrovės... 20. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktų... 21. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio... 22. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartimi UAB „Zegrė“... 23. Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikimą,... 24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, jog atsakovas,... 25. Kaip jau aukščiau nustatyta, atsakovas neperdavė bankroto administratoriui... 26. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą susieti atsakovui... 27. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju, sprendžiant atsakovo... 28. Statybos įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų,... 29. Anot apelianto, už UAB „Ramirent“ įrangos neišsaugojimą yra atsakingi... 30. ĮBĮ nustatyta, kad administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka valdo,... 31. Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro... 32. Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 34. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. sprendimą palikti...