Byla 2A-554-431/2011
Dėl nuostolių priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Onos Gasiulytės, Alvydo Poškaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Saukupa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Saukupa“ ieškinį atsakovui UAB „DLG“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl nuostolių priteisimo.

2Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

42009 m. gegužės – 2009 m. rugpjūčio mėnesiais pagal sudarytas krovinių pervežimo sutartis ieškovas UAB „Saukupa“ atliko atsakovo UAB „DLG“ užsakymu ir jo naudai šešis tarptautinius krovinių pervežimus iš Vokietijos, Belgijos ir Olandijos. Atsakovas įsipareigojo už krovinių pervežimą atsiskaityti per 30 darbo dienų po PVM sąskaitos – faktūros ir CMR važtaraščių gavimo, tačiau neatsiskaitė. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 13583,05 Lt skolą už krovinio pervežimus, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas nepripažino ieškinio, nurodė, kad iškraunant ieškovo pagal CMR važtaraštį B Nr. FEB 45621035 gabentą krovinį paaiškėjo, jog 7 talpos yra sulaužytos ir iš jų išbėgęs skystis, dėl ko ribotos atsakomybės bendrovė „DLG Rusland“ pareiškė atsakovui pretenziją 6860 JAV dolerių sumai, atsakovas šalių susitarimu atlygino nuostolius 4811,61 eurų sumai. Vežant krovinį pagal CMR važtaraštį Nr. 6425, buvo sugadintas krovinys – sutepti šeši rulonai trikotažo, dėl ko padaryta 593,10 eurų žala. Šią žalą atsakovas atlygino krovinio siuntėjui. Dėl šių aplinkybių atsakovas pareiškė ieškovui priešieškinį dėl 18661,39 Lt nuostolių, padarytų krovinio sugadinimu, atlyginimo.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį patenkino pilnai. Teismas nustatė, kad CMR važtaraščiai patvirtina, jog ieškovas įvykdė su atsakovu pasirašytas sutartis ir pervežė krovinius sutartyse nustatytais maršrutais bei perdavė juos krovinio gavėjui. Atsakovas neginčijo gavęs PVM sąskaitas – faktūras ir CMR važtaraščius pagal visas aukščiau paminėtas sutartis, tačiau sutartyse nustatyta tvarka ir terminais neatsiskaitė už krovinių pervežimus. Atsakovo prievolė atsiskaityti už krovinio pervežimą numatyta šalių sudarytose sutartyse bei CMR konvencijoje, kuri reglamentuoja tarp šalių susiklosčiusius tarptautinio krovinių vežimo teisinius santykius, todėl 13583,05 Lt skolą už krovinio pervežimus priteisė iš atsakovo ieškovo naudai.

7Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovui gabenant krovinį maršrutu Olandija – Lietuva pagal šalių 2009 m. liepos 2 d. sudarytą sutartį tarptautiniam krovinio pervežimui Nr. M09-140, dalis krovinio buvo sugadinta – sutepti šeši trikotažu rulonai. Priimant krovinį gavėjui 2009 m. liepos 7 d. surašytas krovinio priėmimo aktas Nr. 5752, kuriame konstatuotas minėtas krovinio sugadinimas, t. y. nurodyta, jog pagal CMR Nr. 6425 gauti 143 rulonai, iš kurių 6 sutepti. Vežėjo atstovas vairuotojas S. L. pasirašė minėtame krovinio priėmimo akte ir nepareiškė prieštaravimų dėl krovinio sugadinimo. Ieškovui gabenant krovinį maršrutu pagal CMR važtaraštį B Nr. FEB 45621035, dalis krovinio buvo sugadinta - buvo pažeistos septynios skysčio talpos, dėl ko skystis nutekėjo. Apie tai pažymėta krovinio CMR važtaraštyje, priimant krovinį, taip pat 2009 m. rugpjūčio 17 d. surašytas krovinio defektinis aktas Nr. 7141, pasirašytas taip pat ir vairuotojo, kuriame nurodyta, jog septynios talpos po 20 litrų viršus yra sulaužytas ir iš jų bėga skystis. Teismas vadovavosi CMR konvencijos 17 ir 18 str., pagal kuriuos preziumuojama vežėjo kaltė dėl krovinio sugadinimo, todėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagrindų buvimą privalo įrodyti ieškovas. Ieškovas nenurodė pagrindų, atleidžiančių vežėją nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą. CMR važtaraščiuose nėra vežėjo atžymų apie krovinio ir jo pakuotės būklę ar nebuvimą galimybės vežėjui patikrinti krovinio būklę priimant krovinį. Todėl preziumuojama, kad krovinys priimtas vežti kroviniui ir jo pakuotei esant tinkamos būklės ir ieškovas kaip vežėjas privalo atlyginti dėl krovinio sugadinimo atsiradusius nuostolius. Krovinio sugadinimo atveju vežėjas privalo kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumą (CMR konvencijos 25 str.). Kadangi byloje nėra nepriklausomų ekspertų išvados dėl krovinio – suteptų trikotažo rulonų vertės sumažėjimo bei krovinio vertės sumažėjimo dėl skysčio nutekėjimo pažeidus jo talpas, teismas nustato nuostolių dydį vadovaudamasis kitais byloje esančiais įrodymais apie krovinio vertę, nes ekspertų išvada yra tik vienas iš įrodymų, patvirtinančių nuostolių dydį, o jos nebuvimas nesudaro pagrindo atleisti vežėją nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą. Teismas nustatė, kad kovinio priėmimo metu vežėjui buvo pareikštos pretenzijos dėl krovinio būklės, vežėjas turėjo galimybę imtis neatidėliotinų veiksmų žalos dydžiui, jos pobūdžiui ir susidarymo mechanizmui nustatyti, tačiau kaip nustatyta iš bylos medžiagos ir ieškovo paaiškinimų, tokių veiksmų vežėjas nesiėmė, todėl teismas vertino, jog vežėjas sutiko su krovinį priimančio asmens pretenzijomis bei jų apimtimi. Įvertinęs įrodymus, pagal kuriuos atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „DLG“ atlygino krovinio savininkui nuostolius dėl trikotažo sugadinimo, sumokėdamas 593,10 eurų Preston Business United Inc., ką patvirtina orderio kvitas Nr. 89, bei kasos pajamų orderio kvitą Nr. 2, patvirtinantį, kad OOO „DLG Rusland“ atlygino dėl krovinio sugadinimo atsiradusius nuostolius krovinio savininkui ribotos atsakomybės bendrovei „Kemtura“, sumokėdamas 217053,83 rublių, o atsakovas pagal tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą su OOO „DLG Rusland“ tarpusavio reikalavimų užskaitos būdu sumažino atsakovui mokėtiną OOO „DLG Rusland“ skolą už krovinio sugadinimą kompensuotų nuostolių suma, sudarančia 4811,61 eurų, teismas sprendė, kad šios sumos atitinka krovinio dokumentuose – lydinčiose krovinį krovinio sąskaitose – faktūrose nurodytą krovinio vertę. Nors ieškovas nesutiko su minėtų įrodymų pagrindu nustatyta nuostolių dėl krovinio sugadinimo suma, tačiau jis nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog nuostoliai dėl krovinio sugadinimo buvo mažesni ar kad krovinio pažeidimai neturėjo įtakos jo vertei. Todėl teismas priešieškinį tenkino pilnai ir iš ieškovo atsakovo naudai priteisė 18661,39 Lt nuostoliams atlyginti.

8Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo argumentus, kuriais buvo nurodoma, jog atsakovas nepareiškė ieškovui pretenzijų dėl krovinio sugadinimo per CMR konvencijos 30 str. nustatytą terminą, todėl prarado teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, ir nurodė, kad CMR konvencijoje numatyta privaloma ikiteisminė procedūra rašytinės pretenzijos pareiškimo forma yra būtina tik reiškiant ieškinį dėl pavėluoto krovinio pristatymo (30 str. 3 d.). Kitais krovinio praradimo ar sugadinimo atvejais pretenzijų pareiškimas nėra privalomas. Krovinio sugadinimo ar praradimo atvejais reiškiamos pretenzijos nėra tos, kuriose turėtų būti nurodytas nuostolių ir žalos dydis bei pridedami jį įrodantys dokumentai. Šiuo atveju pretenzijomis laikytini ir bendro pobūdžio pranešimai vežėjui apie pristatyto krovinio defektus, kurie gali būti įrašomi tiesiog važtaraštyje. Tokios pretenzijos paskirtis ne ikiteisminė ginčo sprendimo procedūra, o krovinio būklės jo perdavimo gavėjui metu užfiksavimas, kas nagrinėjamo ginčo atveju buvo padaryta.

9III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

10Ieškovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti 2010-06-07 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tarp šalių kilusiame ginče dėl krovinių sužalojimu ir praradimu padarytų nuostolių atlyginimo nesiaiškino, ar vežėjas buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę. Vežėjas (t.y. ieškovas UAB "Saukupa") laikotarpiu, kai pagal su atsakovu UAB "DLG" sudarytas sutartis tarptautiniam krovinių pervežimui buvo gabenami kroviniai, dėl kurių praradimo ar sužalojimo yra reiškiami atsakovo priešiniai reikalavimai, savo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs UABDK "PZU Lietuva". Pagal CMR konvenciją reikalavimus vežėjui reiškiantis asmuo taip pat gali reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš draudiko, sudariusio su vežėju civilinės atsakomybės draudimo sutartį arba iš jų abiejų. Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 d. 2 p. kaip vieną iš absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nustato atvejį, kai teismo sprendimu nusprendžiama dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

11Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuostolių dėl vežimo metu suteptų trikotažo rulonų faktą ir dydį netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ta aplinkybė, jog vežėjas nesiėmė veiksmų žalos dydžiui, jos pobūdžiui ir susidarymo mechanizmui nustatyti, leidžia daryti išvadą, jog jis sutiko su krovinį priimančio asmens pretenzijomis bei jų apimtimi. Kadangi žala nėra preziumuojama, tai pareiga įrodyti nuostolių atsiradimo faktą ir dydį tenka nuostolius patyrusiam asmeniui. Atsakovas neginčijo Ieškovo nurodytų aplinkybių, jog buvo sutepta tik rulonų pakuotė. Galų gale, net ir nustačius faktą, kad buvo sutepta ne tik rulonų pakuotė, bet ir pačių rulonų viršutinis sluoksnis bei nepaisant tos aplinkybės, kad krovinio pakuotė privalo užtikrinti krovinio išsaugojimą transportavimo metu, trikotažą vis tiek būtų buvę įmanoma panaudoti pagal paskirtį, kadangi sutepti įmanoma tik viršutinį trikotažo rulonų sluoksnį. Atsakovas nepateikė nei sugadinto krovinio fotonuotraukų, nei utilizavimo akto, todėl labiau tikėtina, kad krovinio gavėjas iš dalies apgadintus šešis trikotažo rulonus (juk nuvyniojus pirmąjį išteptą sluoksnį, likusioje dalyje trikotažas turėtų būti švarus) panaudojo ūkinėje-komercinėje veikloje. Ieškovo manymu, Atsakovas tinkamai neįrodė ir nepagrindė nuostolių fakto bei jų dydžio, todėl jo reikalavimai toje dalyje turėtų būti atmesti.

12Pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas vežėjo atsakomybės dydį, nepagrįstai sprendė, jog gabenant krovinį (skysto būvio cheminę medžiagą) talpose neegzistavo vežėjo atleidimo nuo atsakomybės pagrindai, taip pat teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl nuostolių, gabenant krovinį pagal CMR važtaraštį B Nr. FEB 45621035, padarymo, galų gale nepagrįstai buvo kvalifikuotas ir krovinio sugadinimas, dėl ko netinkamai buvo pritaikytos materialinės teisės normos. Ieškovo vairuotojas 2009-08-17 krovinio defektiniame akte Nr. 7141 nurodė, jog paletės Belgijoje (pasikrovimo vietoje) buvo sandėliuojamos dviem aukštais. Remiantis prie 2009-08-17 krovinio defektinio akto Nr. 7141 pridėtomis krovinio sugadinimo faktą užfiksuotomis fotonuotraukomis, akivaizdu, kad krovinys tokiu pat būdu į vežėjo transporto priemonę buvo ir pakrautas. Atsižvelgiant į tai, reikšdamas atsikirtimus į priešieškinį, ieškovas nurodė, kad esant tokiai situacijai, vežėjas negalėjo pastebėti ir nustatyti krovinio pakuočių pažeidimų. Pareiga sutikrinti krovinio vietų skaičių, ženklinimą, numeraciją, krovinio pakuotę ir pastabas atžymėti važtaraštyje CMR konvencijoje nustatyta vežėjui. Tačiau kartais egzistuoja objektyvios aplinkybės, kada krovinio kiekio ir būklės sutikrinti faktiškai neįmanoma. Su tokia situacija susidūrė ir krovinį gabenęs vežėjas. Savaime aišku, jog ieškovo vairuotojas, esant defektiniame akte nurodytoms aplinkybėms, kurių atsakovas neginčija, priimdamas krovinį iš siuntėjo neturėjo galimybės sutikrinti dviem aukštais sandėliuojamų prekių talpų kokybės, todėl šiuo atveju sistemiškai aiškinant CMR konvencijos 17 str. 4 p. b bei 17 str. 4 p. c papunktį vežėjas nuo civilinės atsakomybės turėtų būti atleidžiamas. Taigi, vežėjo kaltės prezumpciją šiuo atveju naikina jau vien pats faktas, jog krovinys buvo pakrautas krovinio siuntėjo ir vežėjas negalėjo patikrinti krovinio pakuotės išorinės būklės. Taip pat, vertinant prie 2009-08-17 krovinio defektinio akto Nr. 7141 pridėtas fotonuotraukas, akivaizdu, kad apatinės talpos, jei dar nebuvo sugadintos krovinį pakraunant, krovinio vežimo metu galėjo būti apgadintos dėl viršutinių talpų slėgimo, t.y. talpų sugadinimą lėmė krovinio pakrovimo būdas, dėl ko yra atsakingas krovinio siuntėjas, o ne vežėjas. Vežėjas turi pagrįstai nurodyti, kad kuri nors iš aplinkybių, esanti ypatingos rizikos faktoriumi, egzistavo vežant krovinį, bei įrodyti galimybę (tikėtiną priežastinį ryšį), kad krovinio praradimas arba sugadinimas galėjo atsirasti dėl CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkte nurodytų ypatingos rizikos faktorių. CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad jei vežėjas įrodo, jos susidarius aplinkybėms krovinys prarastas ar sugadintas dėl vieno ar kelių 17 straipsnio 4 punkte nurodytu rizikos faktorių, tai manoma. kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti. CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punkto autentiškame tekste yra ir antrasis sakinys, kuris oficialiame konvencijos vertime į lietuvių kalbą nėra išverstas. Jame nustatyta, kad minėta CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punkto pirmame sakinyje įtvirtinta prezumpcija gali būti paneigta bendraisiais pagrindais, reikalavimą reiškiančiam asmeniui įrodžius, kad žala visiškai arba iš dalies nesusijusi nė su vienu ypatingosios rizikos faktoriumi. Tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka reikalavimą reiškiančiam asmeniui. Taigi, konkrečiu atveju ne ieškovas privalo įrodyti, kad pakuotė ir krovinys buvo sugadinti ne dėl jo kaltės. Esant CMR konvencijos 17 str. 4 p. b bei 17 str. 4 p. c papunkčiuose nurodytoms aplinkybėms vežėjo kaltė nėra preziumuojama. Ją privalo įrodyti atsakovas.

13Ieškovas į atsakovo sandėlį krovinį atgabeno visą (ar beveik visą), o didžioji dalis krovinio buvo prarasta krovinį iš Vilniaus į Maskvą gabenant jau pačiam atsakovui (t.y. vežėjui UAB „DELTA TRANSPORTAS", kurį atsakovas pasitelkė krovinio tolesniam gabenimui į Maskvą), kadangi atsakovas nesiėmė jokių papildomų priemonių kroviniui išsaugoti (siekiant išvengti tolesnio skysčio nutekėjimo, nesandariose talpose esantis cheminis skystis turėjo būti perpiltas į sandarią pakuotę). Pažymėtina, jog tuo pačiu metu būtų buvę galima nustatyti ir koks tiksliai krovinio kiekis buvo prarastas gabenant krovinį iki Vilniaus, t.y. nustatyti ieškovo atsakomybės dydį, tačiau atsakovas tokių veiksmų nesiėmė, todėl tikėtina, kad krovinio praradimai tuo metu buvo nežymūs. CK 6.259 str. nustato, jog esant atvejui, kai kreditorius dėl savo neatsargumo ar tyčios nesiima priemonių nuostoliams sumažinti ar prisideda prie nuostolių padidėjimo, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. CMR konvencijos 17 str. 5 d. taip pat nurodo, jog tais atvejais, kai vežėjas neatsako už kai kurias aplinkybes, dėl kurių atsirado nuostoliai, jam tenkanti atsakomybė apribojama tokia dalimi, kuria aplinkybės sąlygojo nuostolių atsiradimą. CK 6.259 str. nustato, jog esant atvejui, kai kreditorius dėl savo neatsargumo ar tyčios nesiima priemonių nuostoliams sumažinti ar prisideda prie nuostolių padidėjimo, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. CMR konvencijos 17 str. 5 d. taip pat nurodo, jog tais atvejais, kai vežėjas neatsako už kai kurias aplinkybes, dėl kurių atsirado nuostoliai, jam tenkanti atsakomybė apribojama tokia dalimi, kuria aplinkybės sąlygojo nuostolių atsiradimą.

14Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai dalies krovinio netekimą kvalifikavo kaip krovinio sugadinimą, dėl ko buvo neteisėtai taikomos ne vežėjo atsakomybę dėl krovinio praradimo, bet dėl krovinio sugadinimo reglamentuojančios CMR konvencijos teisės normos, kurios skirtingai reglamentuoja vežėjo atsakomybės dydį.

15CMR konvencijos 23 str. 1 d. numato, kad: „kai, remiantis šios konvencijos nuostatomis, vežėjas, praradus dalį arba visą krovini privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti". To paties straipsnio 3 d. nustato: „Tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio." Tai reiškia, kad net ir tuo atveju, jei atsakovas įrodytų, kad dalis krovinio buvo prarasta, kroviniui esant ieškovo dispozicijoje ir būtų paneigta, jog dalis krovinio buvo prarasta ne dėl pervežimo metu egzistavusių ieškovo nurodytų bei CMR konvencijos 17 str. 4 p. b bei 17 str. 4 p. c papunkčiuose įtvirtintų ypatingos rizikos faktorių, ieškovas atsakovui privalėtų atlyginti žalą ne didesnę, kaip 8,33 SDR už kiekvieną trūkstamą krovinio kilogramą bruto svorio. Civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo aiškinamasi neva dėl ieškovo kaltės prarastos dalies krovinio bruto masė, todėl ir dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamoje dalyje turėtų būti naikinamas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16Pirmosios instancijos teismas tarp šalių kilusiame ginče neteisingai taikė ir procesinių palūkanų skaičiavimą reglamentuojančias materialinės teisės normas. Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) normas, apžvalgoje, aprobuotoje 2001 m. birželio 15 d. LAT senato nutarimu Nr. 31, nurodyta, jog: „Pagal CMR konvencijos 27 str. galiojimus pagal sutartį turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai. 5 procentų metinės palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui raštu pateikiamas reikalavimas, o jeigu tokio nebuvo, - nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo". Taigi šiuo atveju turėtų būti taikomos prioritetą turinčios ir šalių teisinius santykius tiesiogiai reglamentuojančios tarptautinės privatinės teisės - CMR konvencijos - normos (27 str.).

17Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad draudimo kompanija į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta pagrįstai. Ieškovas jos netraukė į bylą, nes ikiteisminėje procedūroje išsiaiškino draudiko atsakomybės ribas (draudimo sutartyje numatytos franšizės ribose). Pareiškus priešieškinį ieškovas formaliai turėjo teisę reikalauti draudimo kompanijos įtraukimo į bylą, tačiau šia savo teise nepasinaudojo, dėl jau nurodytos priežasties - draudikas nebūtų mokėjęs draudimo išmokos, nes pagal draudiko skaičiavimus ši išmoka neviršija draudimo sutartimi nustatytos franšizės. 2001-06-15 LAT Senato nutarimo Nr. 31 38 punktas numato draudiko įtraukimą į bylą, kai šis turi mokėti draudimo išmoką. Išnagrinėtoje byloje priimtas teismo sprendimas jokių pareigų draudimo kompanijai „PZU Lietuva" nesukuria, nes apeliantas ikiteisminėje procedūroje neginčijo draudiko pozicijos dėl atlygintinos žalos dydžio. Apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas civilinės atsakomybės sąlygas: apeliantas vežė krovinį, kurio dalį sugadino; pretenzijos dėl krovinio sugadinimo buvo pareikštos iš karto po krovinio pristatymo; krovinio sugadinimo būdas rodė, kad tolesnis panaudojimas negalimas; atsakovas apmokėjo gavėjui už krovinio sugadinimą; apeliantas nesinaudojo teise dalyvauti atsakovo ir krovinio gavėjo ginče bei įrodinėti, kad krovinys yra tinkamas naudojimui. Teismas pagrįstai priteisė 2047,86 Lt dėl trikotažo rulonų sugadinimo. Apeliantas ginčija teismo sprendimo dalį dėl krovinio, gabento pagal CMR važtaraštį B Nr, FEB 45621035, sugadinimo. Apeliantas siekia teismą ir proceso dalyvius suklaidinti, nes apeliacinio skundo dalį pavadino „dėl nuostolių, praradus dalį krovinio, atlyginimo". Padaręs šią klaidinančią nuorodą apeliantas bando taikyti CMR konvencijos 23 str. 3 p., apribojantį vežėjo atsakomybę krovinio praradimo atveju. 2001-06-15 LAT Senato nutarimo Nr. 31 39 punkte yra numatyta, kad „krovinio vertės sumažėjimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumą (CMR konvencijos 25 str.). CMR konvencijos 25 str. vertės skaičiavimą numato pagal tos pačios konvencijos 23 str. 1, 2, 4 punktus. Apeliaciniame skunde iškraipoma 2001-06-15 LAT Senato nutarimo Nr. 31 ir CMR Konvencijos esmė. Apeliantas vežėjo pareigą įrodyti, kad krovinys buvo sugadintas ne dėl jo kaltės, bando perkelti kitam asmeniui, šiuo atveju bendrovei „DLG". Senato nutarimo 39 punkte nėra tokių krovinio sugadinimo sąvokų, kurias apeliaciniame skunde aprašo apeliantas. Vežėjo civilinė atsakomybė yra preziumuojama. Įrodymų, kodėl nuo šio principo turi būti nukrypta, apeliaciniame skunde nepateikta. Teismas priteisė procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo UAB „DLG" naudai priteistos sumos. Šios palūkanos nėra susijusios apelianto minimomis su CMR konvencijos nuostatomis, todėl apeliacinis skundas ir šioje dalyje yra nepagrįstas. Prašė UAB „Saukupa" apeliacinį skundą atmesti pilnai.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

19teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą (CPK 320 str. 1 d.), sprendžia, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimas naikintinas dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

21Sprendžiant ginčus dėl vežėjo civilinės atsakomybės, kylančius iš santykių, kuriuos unifikuotai reglamentuoja CMR konvencija, būtina išsiaiškinti, ar vežėjas (-ai) yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę ir įtraukti į bylos nagrinėjimą draudimo kompaniją. Vežėjo civilinės atsakomybės draudimo sutartis savo prigimtimi yra sutartis trečiojo asmens naudai. Tokiais atvejais pagal CMR konvenciją reikalavimus vežėjui reiškiantis asmuo taip pat gali reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš draudiko, sudariusio su vežėju civilinės atsakomybės draudimo sutartį arba iš jų abiejų.

22Pirmosios instancijos teisme išnagrinėtas ginčas dėl krovinių sužalojimu ir praradimu padarytų nuostolių atlyginimo. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta aplinkybė, kad vežėjas – ieškovas UAB „Saukupa“ laikotarpiu, kai pagal su atsakovu UAB "DLG" sudarytas sutartis tarptautiniam krovinių pervežimui buvo gabenami kroviniai, dėl kurių praradimo ar sužalojimo yra reiškiami atsakovo priešiniai reikalavimai, savo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs UAB DK "PZU Lietuva". Tačiau teismas neįtraukė UAB DK "PZU Lietuva" į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų, o tai pagal įstatymą pripažįstama absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra apibrėžęs, kada suinteresuoto bylos baigtimi ar asmens, dėl kurio teisių ar pareigų ,,teismas nusprendė“ sprendime, neįtraukimas į bylą yra pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad sąvoka ,,teismas nusprendė“ suprantama kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pabrėžė, kad, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialią teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2009).

24Priešieškinis byloje pareikštas dėl 2047,86 Lt nuostolių priteisimo, kuriuos atsakovas patyrė ieškovui gabenant krovinį maršrutu Olandija – Lietuva pagal šalių 2009-07-02 sudarytą sutartį tarptautiniam krovinio pervežimui Nr. M09-140, nes dalis krovinio buvo sugadinta, kas konstatuota 2009 m. liepos 7 d. surašytame krovinio priėmimo akte Nr. 5752, t. y. nurodyta, jog pagal CMR Nr. 6425 gauti 143 rulonai, iš kurių 6 sutepti, taip pat dėl 16613,53 Lt nuostolių priteisimo, kuriuos atsakovas patyrė ieškovui gabenant krovinį maršrutu pagal CMR važtaraštį B Nr. FEB 45621035 pagal šalių 2009-08-14 sudarytą sutartį tarptautiniam krovinio pervežimui, nes dalis krovinio buvo sugadinta, kas pažymėta krovinio CMR važtaraštyje, priimant krovinį, taip pat 2009 m. rugpjūčio 17 d. surašytame krovinio defektiniame akte Nr. 7141, kuriame nurodyta, jog septynių talpų po 20 litrų viršus yra sulaužytas ir iš jų bėga skystis.

25Pagal byloje pateiktą UAB DK "PZU Lietuva" 2009-09-29 raštą Nr. 04-15C-54411 dėl draudimo išmokos nurodyta, kad UAB DK "PZU Lietuva", vadovaudamasi su UAB „Saukupa“ sudaryta Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartimi (polisas PZU Nr. 1080682), baigė administruoti žalos bylą pagal UAB „Saukupa“ pranešimą apie 2009-08-17 įvykį, kurio metu buvo apgadintas krovinys- chemikalai statinėse, ir žalos administravimo bylą nutraukė nemokant draudimo išmokos, nes nustatė, kad vežėjo maksimalus atsakomybės dydis neviršija vežėjui taikomos franšizės sumos (13 811,20 Lt).

26Priešieškinis krovinio vežėjui – ieškovui buvo pareikštas dėl 18 661,39 Lt priteisimo ir pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą patenkino. Todėl atmestinas atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytas motyvas, kad išnagrinėtoje byloje priimtas teismo sprendimas jokių pareigų draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ nesukuria dėl draudiko atsakomybės ribų. Kaip minėta, franšizės dydis pagal draudimo sutartį yra mažesnis už priteistą sumą, be to, byloje nėra duomenų, kad būtų nagrinėtas draudiminis įvykis dėl 2047,86 Lt nuostolių. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad patenkinus atsakovo priešieškinį buvo nustatytas prejudicinis faktas, turintis įtakos draudimo kompanijos UAB DK "PZU Lietuva" teisių ir pareigų apimčiai, kadangi ieškovas, atlyginęs pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovui priteistus nuostolius, turės regresinį reikalavimą į draudiką.

27Teisėjų kolegija dėl nutartyje nurodytų aplinkybių ir remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, sprendžia, kad teismas skundžiamu sprendimu nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens UAB DK "PZU Lietuva" teisių ir pareigų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir bylą perduoda teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).

28Perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimo (CPK 93 str. 5d.).

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

30Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. 2009 m. gegužės – 2009 m. rugpjūčio mėnesiais pagal sudarytas krovinių... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį patenkino pilnai.... 7. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovui gabenant... 8. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo argumentus, kuriais buvo... 9. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai... 10. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti 2010-06-07 Vilniaus miesto 3... 11. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuostolių dėl vežimo metu... 12. Pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas vežėjo atsakomybės dydį,... 13. Ieškovas į atsakovo sandėlį krovinį atgabeno visą (ar beveik visą), o... 14. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai dalies krovinio netekimą... 15. CMR konvencijos 23 str. 1 d. numato, kad: „kai, remiantis šios konvencijos... 16. Pirmosios instancijos teismas tarp šalių kilusiame ginče neteisingai taikė... 17. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad draudimo kompanija į... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 19. teisiniai argumentai ir išvados... 20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 21. Sprendžiant ginčus dėl vežėjo civilinės atsakomybės, kylančius iš... 22. Pirmosios instancijos teisme išnagrinėtas ginčas dėl krovinių sužalojimu... 23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra apibrėžęs,... 24. Priešieškinis byloje pareikštas dėl 2047,86 Lt nuostolių priteisimo,... 25. Pagal byloje pateiktą UAB DK "PZU Lietuva" 2009-09-29 raštą Nr. 04-15C-54411... 26. Priešieškinis krovinio vežėjui – ieškovui buvo pareikštas dėl 18... 27. Teisėjų kolegija dėl nutartyje nurodytų aplinkybių ir remdamasi Lietuvos... 28. Perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, teisėjų... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 30. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimą...